Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

S aipsniai / A icles 165 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onologia, geoling is ica. DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 DAR KART DL AUKŠTAIČ AMADI TRANSCRIPTIÓS TARPTAUTINS FONETINS ABCLS RÁSMENIMIS (KELETAS TIKSLINTIN ATVEJ) Once Mo e on he T ansc ip ion o Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al Cla i ied Cases) ANOTACIA O a igo a a nos assun os da ansc ipção in e nacionaline one ine abėcėle (TFA) da língua li uânica, especi icados alguns an e io es, 2017 m. o nec o, TFA compilação dos sons dos a minos li uãos esc i os e das unidades sono as de g a ação. Ap esen iam-se possí eis TFA balsias e p iebalsias esc i as, adequamas al os aiços sons g a a , diak i iniai sinais, al oš aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių e seus alo onų) ansk ipcijos TFA possibilidades e p oblemos. Re isão-se desc end ida al oš aičių pa a mių ocalismo sis ema ( onemos e yškesnieji suas a ian es), analisa am-se alguns mais complexos p iebalsių ansk ipcijos TFA casos, ap esen a-se ansk ipcijos exemplos com di e en es p iegaides con endočiais d iga siniais skiemenimis. No u u o, e ec uado mais de alhes da onologia a minesa, ins umen al da oné ica e esum inos mais abalhos eó icos, os ansk ipção de a mių li uãos TFA esc i os ainda se á p ecisin ina. ESMINIAI VOZŽIAI: oné ica, ansk ipção, in e nacionalinė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių a mės, aukš aičiai. RIMA BAKŠIENĖ 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ANNOTATION O a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyzes ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be u he e ised. KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), Li huanian dialec s, Aukš ai ian. ĮVADAS Os sons de a mí io g a a alguns dos úl imos anos na Li uânia a mė y os especialis as já usado não só kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, mas e em inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks- abalhos de a p aulo elacionado não só com cons an emen e c escendo in e p au iškumo necessidadeu, mas e com no o modelo de a mė y os aplicação Li uânia dialek ologijoje (pl. e Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė e k . 2020). Diegian mul imodalųjį požiū iu in o language a ian iškumo egional ap aška, c iando e usando mode nnius ins umen os de acumulação e análise de dados in e mininos com ecnologias compu ado izadas (plačiau iz. Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i 2021), k ėja neiš engiamai did TFA ansk ipcijos. Diale ologos do Ins i u o da Lí ima Li uânia em 2017 publica am TFA um conjun o de esc i os, p opos o à ansc ibução de sons de línguas li uanas (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), usando ele já ealizada de pesquisas de pa a mios de aukš aičių e žemaičių, deles p incipalmen e dialek ome icos, baseados no p og ama Gabmap ansk ipcijų linguís icos (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020; Vyniau ai ė 2021 e k .), ambém islomoja pa a odas as línguas. Na imp ensa de ciências du an e es es anos ambém o am discu idas possibilidades do conjun o TFA de g a a sepa ados li uanos ada mios sons (ž . S aipsniai / A icles 167 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), de á ios ada mios exemplos de TFA ansk ipcija o necida numa no a ins ução de ecolha de ma e ial a mių (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų eksploikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Todos esses abalhos no amen e le an a am discu uo inas, p oblemá icos TFA ansk ipção emas, que em 2021. o am esumidos Li u ians idioma ins i u o geoling is as su eng ame ciclo de seminá ios1. TFA sis ema ak ualus pa a mui os especialis as de a mė y os, po an o ale mais uma ez ol a a es e ema e mais de alhadamen e discu i e e isa alguns a mãos de unidades sono as. Ainda menciona-a e O ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben- d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už- ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas. obje i o des e a igo discu i os úl imos anos de pesquisas exp essiskinhu complexinges casos de ansc ipção de al os aiços ada mios e ap esen a algumas e isões 2017 m. aos a mãos li auos p oposly ame TFA esc i os em conjun o. Smulkesnieji a e as: 1) esumi a al aš aičių pa a mių ocalism sis ema em e mos, discu i p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) esumi a ma cação de algumas das ca ac e ís icas mais impo an es das al as aiças p iebalsias em esc i u as TFA; 3) o nece possí eis al os aiços p iegaidžių alo onų insc i o TFA modos e discu i com p iegaide pa icula men e elacionados possibilidades de ansk ipção de skiemenas bilibalsas / d iga sinių. In es imen o pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais. 1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme- u iliza-se a ma e ial de mui os abalhos de dialek ologos an e io men e lançados: nimis e in oduziam TFA e minologija (ž . IPA 2022), sis ema ap esen ado no 1o abela2. 1 Ciklą cons i uiu ês seminá ios, nos quais de modo emo o a che e cien í ica do cen o Geoling is ikas d . Rima Bakšienė ap esen ou aos pa icipan es os p incípios comuns de ansk ipção, analisou complexosesnius casos de ansc ição TFA de al oš aičių e žemaičių a mių. 2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uída com base nessas on es: A kočai y ė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e ou os apibend inamaisiais dialek ologų abalhosis. Ten elinha lis ados apenas onemų s a usą e in ys balsiniai unidades, impo an essei a ian es onemų abo dados sepa adamen e. Po an o, po exemplo, à len elê não incluído a oz abe a [æ] (į ai aus comp imen o), que a maio ia dos au o es dos desc i os onologicos conside a só a ian u onemos. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] oposição lie u ių RIMA BAKŠIENĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos Ilgieji Pusilgiai T umpieji P ieša-U- linhas žpaka-P - chinesa ieša-Užp- linhas aka-P ie- chinesa ša-Užpak- A imi an esau- iams A imi žpakakin- liniams akiniai Užda iejiiː/uː/i/u / / / A imiɪ// pa a os p óximos / / echa iam ((A imiɪ/) ((/) ms submissniji zamda iesie- Pe imi echá ios labai umpi / „mu mamieji“3 (/ɪ/) (/ʊ/) Kin amiejiɛi/uɔ / / Di ongoidaiɛ/ɔ/ / Medu iniaie- echa esnieji / / ː/oː/ Mediu inhaseː- echesnei as mais baixinhas / / /e/e (/)/o (/) Mediaiɛː/ɔː/ɛɔ/ ab i esnieji/ / / / ((ˈɛɔ/) A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ / Como conhecido, ao ocalismo al oš aičių ca ac e ís ico é o que nas oposições quan i a i as con as uza não só umposios e longosas, mas e semilgês onemas, exis uojanças pa a mėse, con endo as chamadas ês sis ema de comp imen os onologicos u eniškių, kupiškėnų, na pa e ilniškių e anykš ėnų (plačiau see. Jasiūnai ė, alboje silpna, onemų con as a é possí el só absoliucien e no começo da pala a. Mui osui al oš aičių šnek ų e ipo balsių onemas em ge al nãoūdingas. Nas escliaus os compe i i os g a adas as chamadas d i eidės onemas, cuja exis ência é mui as ezes nulminada de á ias onológicas e ex a onologicas ações, po exemplo, alamen o empo, s iliaus, conc e as šnek os localiza ions pa a mėje e e c. (plačiau see Gi denis 2003: 82). 3 Len elinha ap esen ada po um an esakinį e zaqualinį mu mamąjį ozį, sua ma cação conc e iais TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje abaixo. A igos A icles 169 / Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Gi denis 1996). A ixação da quan idade de onem TFA não causa p oblemas, pa a isso são usados os co esponden es diak i ikas TFA, só mais uma ez menciona-se que os al ou inos pog upos de balsios longinhos e semilongos (su umpėję longie o pailgėję k ó ie) ma cė ini TFA echados (angl. close), e os cu os TFA p óximos pa a os zamda ios (angl. nea -close) em balsios, ex.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~ y ẽlis, [sɑːs] [sɑːs] [sɑˈjɪs] ɑːs] [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A i a-se a a enção que nesses casos, quando os longos y, ū (no malmen e neki čiuo oje poziciji) comple amen e encu ėja, eles ainda assim ansk ibuo ini TFA ce a ųjų balsių ašmenimis, po que qualybiškai ge almen e di e em dos cu ųjų balsių, plg.: [ʋjiˈ jæljs], [g uˈjæljɪs]. Ao desc end in o sis ema de onemícias al is aiças ambém incluídaini e semi-longas de médio pico de ozes, ca ac e ís icas anykš ėnų e kupiškėnų pa a mėms, например.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. s a us onológico dos baixos (abe os) semilgios balsiões em pa a mésias al š aičių, especialmen e nos šnek os oc a ios e do sul, dos especialis as em dialec ologia a é ago a discu ido ( e p oblememos apž algą, e Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), po ém esses ozes (especialmen e pailgėjęs a) ambém incluuk ini na desc end in a imagem de balsios, especialmen e po causa dos eas e n aukš aičių šnek ų, : Do quali a i os phonemų açados ansc ipção em e mos p imei o menė ino alguns dos ozes dos [ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k . conselhei os ca ac e ís ico no a elmen e maio g au de abe u a (lowe subida da língua). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i como , ) mais ca ac e ís icos da no eina aka ų aukš aičių kauniškių daliai, o a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i kaip ẹ, ọɔ ) u ilizados em mui os eas e n aukš aičių i pie ų i kai ku iose aukš aičių šiauliškių šnek ose. Todas as posições ab esnei ias ozes, exce o meno lūpinima pasižymin į ɑɔ, TFA sis emaje žymė ini pasi elkian po osiu esc i omą diak i iką (angl. lowe ed), np.: [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Mencionado ab ilhas menos sulūpin o e insc e e-se com o mesmo sinal, como e kopenhaginėje ansk ipção, например., [1ˈb ɔːljɪs]. TFA na coleção de sinais especi icin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Al š aičiams ca ac e ís icas d ejopą com g au de di ongiškumo con endo i aamosios ocalines onemas: cla amen e di ongiški, o emen e in anças a iculações ie, uo ( adiciamen e chamadas su ap iniais d ibalsiais), usados em odas as pa a mėse; e silpniau di ongizuo i, com blyškiau supe uom p immuoju dėmeniu a iami sosai (di ongoidai), p incipalmen e consumidos eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Tendo em con a o a o de que em mui as ada mias p ecisamen e os p imá ios segmen os desses sons acús icamen e semelhan es a ilguosius balsius y, ū, e só pabaiga se ca ac e iza a iculação di e en emu e a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), ambém e em acei a a ecomendação da língua bend inė li uânica (ž . VLKK k-25; RIMA BAKŠIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia- imą e p iegaidę) os sons i aamuosius ansc ibi uni o memen e, com TFA ce da ɑųjų balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną, [djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . Em ai ios de o igem apniau di ongizuo i ie, uo ma cė ini ais mesmos esc i menimis, só acima do p imei o dėmens4 esc e es diak i ikas, ma cin is mui o cu ą balsį (angl. ex a sho ), ej.: [kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko lɛ, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę. Aukš aičių balsinių onemų sis emoje TFA žymėjimo a ž ilgiu ieni p oblemiškiausių pe manece y ų aukš aičių pane ėžiškių eduku i oziai. Tan o do sul, quan o do no e pane ėžiškių šnek os em po uma dian eakinês e zada kalinės ilei as cu o o ozį, só de di e en e quan i a i o e quali a i o b škumo: do sul menos esblêsusius, do no e mui o o emen e esblêsusius, chamadososius mu mamuosius (Veja Fig. 1). 1 PAV. Reducidos co espondências de balsiões cu os nos šnek os do sul e do no e pane ėžiškių Anks esniame 2017 m. Na compilação TFA dos a mês li uanos oi p opos a se ansc ibuí os balsius mu mamuosius do no e pane ėžiškių com adicional diak i iku , ma cinčiu klausa negi dimą saída de som (angl. no audible elease). Con udo, es a o e a nãodebo inai di ein inha. Gilesnė TFA análise do sis ema diak i ikos mos ou que es e sinal des ina-se às a ian es de exploss amųjų p iebalsių, quando não se ou e aiškaus sp ogimo, i. e. idiomas pada gai aigiai nep asiskečia, nea si aukia um do ou o, e de imedia o p esumido g e imas semelhan e a iculação p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Mais equen emen e assim acon ece dū iniuose, ex.: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ plu albasis e e c. (plg. Pake ys 2003: 87). Valsiões ca ac e es ansmi idos es e esc i ó io não é des inado. Po an o, única ap op iamíssima saída 4 De aco do com a ques ão, sendo mais ap imia gi da a segundaia ie, uo po ia, po exemplo, ansc ibindo Bal a usijos lie u ių šnek ų ex os, es e diak i icas pode se esc i o e sob e o segundo dėmen. A igos A icles / 171 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) nes e caso ma ca pa a o no e pane ėžiškių edukuo us balsius já menė u TFA diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co espondem mais apemen e eduzi sulos pane ėžiškių oias ma cė ini no mesmo TFA diak i iku, eiškiančiu humilhado ascensio ozį, p z.: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1kɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ]. De balsias quali a i as a ian es suge i a ansc ibindo TFA sis ema consis en emen e ma cados zaxalininhas ilei as balsias o, ū, ų, u, ambém uo p imei a pa e pap iešakamen o po minkš ųjų p iebalsių. Especialis as em oné ica a i mam que é uma das mais no á eis a ian es de balsios, cuja a iculação do nepap iešakėjusio alo ono p incipal di e e pa icula men e b ilhan emen e, ele é p opos o ma ca ė i e comum das línguas li uanas TFA ansk ipção (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), p z.: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan. 2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PREVALASS IMAMJIMO TFA ATVEJAS Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il- giu mais complexo é pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. No conjun o de sinais TFA oi p opos o os desc end in ai ma ca em TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško Čepai ienė 2017: 124). E bend inês das línguas li uãs, e especialmen e a mių kie ieji e minkš ieji p iebalsiai di e em b ilhan emen e seus a iculiacinėmis e acus ológicas peculia idades. Es i ados em de alhe os comuns das línguas li uanas p iebalsios š, já sinais, cons a a-se que TFA pos al eoliniai [], [] são algumu imes en e Li u iškų kie ųjų e minkš ųjų p iebalsių, mas a ni minkš i, suge idos TFA de ma cações ambém exis e á ios (plačiau. Pake ys 2003: 71 76[…]; Amze ičius, Leskauskai ė 2014: […] 16416 47[…] U bana; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 2019: 21 99[…], e c.). Aukš aičių pa a mėse exis e não só classikinės kie ųjų minkš ųjų essa oposição de p iebalsios do g upo, em mui os p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuados sons a iculiacional e acús icas peculia idades ainda mais b ilhan emen e di e em de pala alizuados š, ž (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuados p iebalsios a osena ca ac e inishia sulas e eas e n al š aičių šnek om, po an o ansc ibindo seus p iebalsyną TFA sis ema, pe e iesiems e minkš iesiems š, é possí el escolhe di e en es seus co espondmenis, mais p ecisamen e queikianços suas p op iedades. Minkš ieji š, ž nesse caso iksuo ini já mencionė os TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, например.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ ziemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o depala aliza em š, ž TFA e o leksiniais [], [], po exemplo: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Algumas dessas alç aiças RIMA BAKŠIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI [ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo snec as, po exemplo, sul das alç aiças, ca ac e ís icas mui o minkš i, in e miná eis p ibalsia en e minkš ųjų s, z e š, ž, ma cė ini TFA al eoliniais pala aliniais p i alsia [], [], ex.: [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. T ansc i endo mais simples sis ema de p ebalsias de pa a mias, po exemplo, aka ų aukš aičių kauniškių, sons, ou escolhendo sup esimin ą, não de alųjį, a ian e de ansc ição, é possí el em odos os casos š, žungi žymėjimui escolhe mencionados apibend in us TFA šuje sujun an lank: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dzeliušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). No en an o, a ecomendação da língua gene ina mais po causa dos p á icos sume imen os escolheu elas ma ca em dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), po an o analogicamen e ansk ibuo ini e a mių sons. Se ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ). Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni- mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i - ansc ibindo-se no ex o se op em po um de alus mais al o apu as p iebalsias š, ž manei a de ma cação, pučiamieji componen es espec i amen e ma cė ini e a ika os, ex.: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] de [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ɪjjukːːːːːːːː] [ˈ1uː] ~dɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ]]] 3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS TFA Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių alo onos (ž . 2 abelę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodinių iene ų, especialmen e p iegaidžių a minių požymių, ixação 5 Pala alizacijos diak i ikas j mais necessá io ao ealiza medições dialek ome icas, po exemplo, p og ama compu ado ine Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno 2014: 192208 e k .) ep esen ando ansc ipções e calculando sequências. De aco do lie u iškų minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ude į TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), se ia possí el diak i iko e ne ašy i, mas nes e caso p e e emybė é o necida ao c i é io sis emiškumo. 6 Aos mesmos sinais pode iam se insc i os e já a amen e se oco em os casos šlekia imo nos esnek os nó icos šiauliškių, e po causa de línguas sla as in luenciam supami especialmen e minkš i š, ž. S aipsniai / A icles 173 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) TFA esc i menimis neabejo inai pe manece p oblema iškiausia pa e da ansk ipção. Es a ques ão na imp ensa da ciência dialec ológica já g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), po ém econhece-se que o adequamíssimo a ian e de ansc ipção, pa a adequa a di e sidade de alo onos de ansmissões, ainda se p ocu a. 2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7 Tonema Alo onas a mėse posição Akcen inė Papli imas PA VA RA Akū as i ap adė p iegaidė PK, AK + + + idu inė p iegaidė (+ AK) (+) (+) Ci kum leksas aukš ai iška i agalė p iegaidė PK + + + ęs inė p iegaidė PK (+) idu inė p iegaidė PK, AK (+) (+) (+) ki s inė p iegaidė PK) (+) 2017 m. p opos as pa a Li huanian a mių p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu, como os p incipais sinais de p iegaidões, o nece TFA do om queda (angl. alling one) do ape e (angl. ising one) diak i ikai e . No en an o esume-nos mais eó icos e ins umen ais abalhos sob e li oneses p iegaides, mais uma ez con i mada p incipal in es igado es men is, que es e enškinys língua Li uânia não é apenas oninio do ipo. Além disso, p iegaidžių p ozodiniai sinais mui o dependem do skiemens cen o suda omųjų sons, de pa a mės sis ema, de accen inės posição e de mui os ou os eiksnių. S ip ią p iegaidžių oposição con endo em alš aičių pa a mėse, ais como aka ų aukš aičių kauniškių, menėdos diak i ikai al ez e se iam ap op iados balsinių skiemenų p iegaidėms ixsuo i8, ačiau 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK a u ó io ki is; + ca ac e ís ica de oda a á ea e em odas as posições, (+) ca ac e ís ica não de oda a á ea e ou em odas as posições; / - nãoūdinga. 8 Na página web da Associação In e nacional de Foné icos (ž . IPA 2022) o necidos á ios dic o ios soná ios exemplos com k in an į ou kylian į onąčiais con endo ozes soaba bas an e semelhan e como lie u ių p iegaidės. RIMA BAKŠIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o posi ional a ian s. 1 PRIEDAS Aukš aičių pa a mių sons são o e ecidos on es TFA13 Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas Balsiai [a][ɑ] 305 0251 [å][] 313 0252 [α][ɐ] 324 0250 [e][ɛ] 303 025B [æ] [æ] 325 00E6 [ɛ][] 326 025C [ə][ə] 322 0259 [] [e] 302 0065 [ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E [][ɘ] 397 0258 [][] 397 + 430 0258 + 031E [i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0 [i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1 13 P epa ada com base gene inês da língua ansk ipção TFA esc i osimis ecomendação (ž . VLKK k-25). Fo necem-se apenas do bend inês língua se dis inguindo p iebalsias esc i as. Pas i a ei b ūkšniu sepa a possí eis a ian es de ansk ipção, mais amplamen e sob e eles consul. a igo 2-ą capí ulo. Se o eque ido g a emo é ajun á el do símbolo p incipal e diak i ico, indica seus dois códigos. S aipsniai / A icles 181 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas [iɪ][] 319 026A [], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E [ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320 [ы][ɨ] 317 0268 [ɪ][] 319 + 432 026A + 032F [o] [o] 307 006F [ó][o] 307 + 430 006F + 031E [ɔ][ɔ] 306 0254 [u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0 [u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1 [u][] 321 028A [], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][] 321 + 432 028A + 032F P iebalsiai e a ika os [sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182 0283 + 02B2 0255 / / [ś][] 182 0255 [ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183 0292 + 02B2 0291 / / [ź][] 183 0291 [c][] - 02A6 [][j] - 02A6 + 02B2 [č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] [] - 02A7 + 02B2 02A8 / / [ć][] - 02A8 [ʒ][ʣ] - 02A3 [][ʣʲ] - 02A3 + 02B2 [][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] - 02A4 + 02B2 02A5 / / [][] - 02A5 [ ][ʋ] 150 028B [w][β] 127 03B2 [ŋ][ŋ] 119 014B [x] [x] 140 0078 [h][] 141 0263 Ou as ma cas · (lungi ude) ː 503 02D0 . (pusilgumas) 504 02D1 a (a), i (i)... / ( edukcija) 505 0306 ъ, ь (mu mamieji balsiai) 505 0306 ‘ / ’/  (minkš umas) j 421 02B2 RIMA BAKŠIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas (paska dėjimas) 403 032C (paduslização) 402A 0325 (pap ̇ iešakėjimas) 413 031F ˈ (pag indinis ˈ umpasis ki čiuo as skiemuo) 501 02C8 ki is, (salu inis ki is) 502 02CC ( i ap adė p iegaidė) 1 - 00B9 ( i agalė 2 - 00B2 como seus alo onai ęs inė, idu inė, ki s inė p iegaidės p iegaidė, bem (kli ikų šlijimas) 509 203F - (skiemens iba a p d iejų balsių) .506 002E ǀ (sin agmos in e na pauzė) 507 007C (sin agma inal pauzė) 508 2016 (in onação apimas) 510 2197 (in onação queda) 511 2198 2 PRIEDAS [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] 14 Tabelelinha o nece apenas os mais equen es possí eis casos ansc ibindo al a aiços conselhos, ilus ojan es comuns ansk ipção TFA esc i menimis p incípios. En ende-se que pode se e á ias a ian es de doisibalsios de doisa sios, eles записятни по конкретному совету. A igos A icles 183 p iegaide ai [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ] Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪɪ] [2 [1ɪ] [2ɪ] / / [1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ], [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ], [²æˑnˑ], [²æˑmˑ] / [²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ], [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [²ɛn], [²ɛm] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [ [1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm] [1[1il], [1i ], [1in], [1im] [1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm] ul, u , un, um, [1l], [1 ], [1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m], [2ɪn], [2ɪn], [2ɪn] / / [1n], [1m] [1l], [1 ], [1n], [1m] / [1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl], [1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a 2022 m. 29 de ab il. [2l], [2l], [2 ], [2n], [2ɪn], RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia [email protected]