Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

S aipsniai / A icles 165 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onologia, geoling is ica. DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 DAR KART DL AUKŠTAIČI AMALI TRANSCRIPCIONAI TARPTAUTINS FONETINS ABCLS RAŠMENIUS (KELETAS TIKSLINTIN ATVEJ) Once Mo e on he T ansc ip ion o Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al Cla i ied Cases) ANOTATIA L'a icolo esaminano in Li uania ques ioni di ansk ipzione in e nazionale one ine abėcėle (TFA) di al ai iškųjų pa a mių, speci ica i alcuni p eceden i, 2017 m. p esen a o, TFA se o di sc i i pe i suonni dei a mini li uani e modali à di isc izione delle uni à sono i. Diplomi i di possibili TFA balsių e p iebalsių sc i i, ada i agli al iš aičių suoni isc i e e, diak i iniai ženklai, al oš aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių and hei alo onų) ansk ipcijos TFA possibili à e p oblemi. Vi enzia a desc end i a al iš aičių pa a mių ocalismo sis ema ( onemi e yškesnieji lo o a ian i), analizza i alcuni più complica i p iebalsių ansk ipcijos TFA casi, p esen a a ansk ipcijos esempi con di e si p iegaides con enčiais d iga siniais skiemenimis. In u u o, compiu os anze di onologia a minese, one ica ins umen ale e sommend inus più la o i eo ici, ask ipzione dei a mini li uani TFA sc i menimis anco a sa à p ecisin ina. ESMINIAI VOZŽIAI: one ica, ansk ipcija, in e nazionale one inė abėcėlė (TFA), lie u ių a mės, aukš aičiai. RIMA BAKŠIENĖ 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ANNOTATION L'a icolo add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyzes ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be u he e ised. KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), Li huanian dialec s, Aukš ai ian. ĮVADAS Ta mė y os specialis i in Li uania già iene u ilizza o non solo kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, ma e ap aulo la o i lega i non solo con cos an emen e inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks- c escen e in e p au iškumo bisognou, ma e con nuo o nuo o modello di a mė y os applicazione lie u ių dialek ologijoje (p . Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė 2020). Diegian mul imodalųjį app occio a linguaggio a ian iškumo egionali ap aškas, c eando e u ilizzando mode nnius asminių duomenų kaupimo bei analizės kompiu e inėmis echnologijomis į ankius (plačiau ž . Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i ėja 2021), k didinai TFA ansk ipcijos bū inybė. Gli diale ologi dell'is i u o della lingua Li uania m. 2017 pubblicosi TFA sc i men se , p oposom ai suoni dei a mini li uani ansc ibui i (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), con esso u ilizzan e già s a a a a delle ice che delle aukš aičių e žemaičių pa a mių, di lo o p incipalmen e dialek ome iche, basa e sul p og amma Gabmap ansk ipcijų linguis ici (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020; Vyniau ai ė 2021; k . Nella s ampa accademica du an e ques i anni è s a o anche discussa la possibili à del se TFA di anno a e singoli Li huanian ada mių suoni (ž . S aipsniai / A icles 167 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), di a i ada mi di esempi TFA ansk ipcija o ni a nella nuo a ins uczione di accol a ma e iale a mių (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Tu i ques i la o i hanno nuo amen e solle a o discu uo in, p oblemici TFA ansk ip ion emi, che nel 2021. sono s a i desc endi i Li u ians lingua ins i u o geoling is ų o ganizza ame cicle di semina i1. TFA sis ema a uus pe mol i specialis i a mė y os, quindi ale anco a una ol a o na e a ques a ema e più de aglia o discu e e e i ede e alcuni a m dei sue di uni à sono e ma cėsenă. Anco a menziona e Lo scopo di Ques o a icolo discu e e gli ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben- d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už- ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas. ul imi anni di ice che eluciski una complicingesnius ada i di ansc ipzione e o ni e alcuni aggio namen i 2017 m. ai a manei li aui p opos iame TFA sc i men di collezione. Smulkesniei compi i: 1) gene alizza e al iš aičių pa a mių ocalismo sis ema igua do, discu e e p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) s iscia e l'indicazione di alcune ca a e is iche più impo an i degli al iš aičių p iebalsių TFA sc i i; 3) o ni e possibili al iš aičių p iegaidžių alo onų isc izione TFA modi e discu e e con p iegaide pa icola men e lega e possibili à di asc ipzione bilibalsinių d iga sinių skiemenų. Lo s udio si se e a mol i p eceden emen e pubblica i la o i di diale ologi: nimis e a inci i TFA e minologija pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais. 1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme- (ž . IPA 2022), sis ema ipo a o 1-oje abella2. 1 Ciklą cos i uì e semina i, nei quali in modo emo o la capo scienzia a del cen o Geoling is ikos d . Rima Bakšienė ai pa ecipan i p esen ò comuni p incipi di ansk ipzione, esaminò complessingesnius ansc ip ionis di a mini aukš aičių e žemaičių TFA. 2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema o mi a a sulla base di ques e on i: A kočai y ė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e al i desc i end inamaisiais dialek ologų la o iis. Ten elėje ipo a e solo onemì s a usò u in ys balsiniai une ai, impo an iesie a ian i onemì discussiamo sepa a amen e. Pe an o, pe esempio, in len elę non incluso il oce ape o [æ] (į ai aus lungomo), che maggio anza degli au o i di desc izioni onologiche conside a solo a ian u onemos. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] opposizione lie u ių RIMA BAKŠIENĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos Ilgieji Pusilgiai T umpieji P ieša-U- linee žpaka-P - chinese ieša-Užp- linee aka-P ie- chinese ša-Užpak- linee A imi con oa- niams A imi užpakaki- liniams akiniai Užda iejiiː/uː/i/u / / / A imiɪ// al i / / chiada i agli ((A imiɪ/) ((/) mino iji zada iesiems Vic imi chiude eesiems labai umpi / „mu mamieji“3 (/ɪ/) (/ʊ/) Kin amiejiɛi/uɔ / / Di ongoidaiɛ/ɔ/ / Medu iniaie- chiusesnieji / / ː/oː/ Mediu iniaieː/e- chiusesnieji bassennieji / / /e (/)/o (/) Mediaiɛː/ɔː/ɛɔ/ ap i esnieji/ / / / ((ɛɔ/) A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ / Come no o, all'al o aici ocalismo è ca a e is ico ciò che quan i a i e opposizioni in g uppo con as ano non solo umposios e lunghie, ma e semilghe oneme, esis i uojances pa a mėse, con en iche la cosidde a e za onologiche lungumų sis ema u eniškių, kupiškėnų, nella pa e ilniškių e anykš ėnų (plačiau ž . Jasiūnai ė, al linguaggio silpna, onemì con as o è possibile solo assoliuissima all'inizio della pa ola. Mol iui alš aičių šnek ų e ipo balsių onemes in gene ale nonubingos. Le scliaus i compe i i e isc i e cosidde e d i eidės oneme, il cui esis enza spesso de e mina a di a i a o i onologici e ex a onologici, ad esempio, pa la o empo, s iliaus, conc e issima šnek os localizazioni pa a mėje e e c. (plačiau ede e Gi denis 2003: 82). 3 Len elėje da a pe uno p e akinì e zacialini mu mamąjį oį, la lo o ma cazione conc e ici TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje successi amen e. A icoli A icles 169 / Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Gi denis 1996). La issazione quan i a i a dei onem TFA non pone p oblemi, pe ciò engono u ilizza i i co isponden i diak i iki TFA, solo anco a una ol a menziona a che al iu ini pog uppi di balsi in lunghie e semilunghie (su umpėję lunghie o pailgėję co ejie) segnalė ini TFA chiude ei (angl. close), e co ejini TFA icda iù (angl. nea -close) in balsi di sc i u a, eg.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~ y ẽlis, [jas] [jas] [jɑˈjɪs] ʋs] [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A enzione 'è che in quei casi, quando le lunghe y, ū (no malmen e neki čiuo oje poziciji) comple amen e si acco cia, essi comunque ansk ibuo ini TFA chiude ųjų balsių sc i enimi, pe ché quali ibiamen e spesso di e iscono dai co oųjų balsių, plg.: [ʋjiˈ jæljsɪ], [g uˈdjæljɪs]. Nella desc end in a al aš aičių onemų sis emą anche include eini e semilungamen e medio ele a o oci, ca a e is iche anykš ėnų e kupiškėnų pa a mėms, ecc.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Lo s a us onologico dei basu ini (appi a i) semilgi di balsi ad esempio in al š aičių pa a mėse, specialmen e occiden ali e me idionali al š aičių šnek ose, di diale ologia specialis i ino adesso discusso ( edi Ka delis 2018: 119129, 132136; Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), u a ia ques i oci (in pa icola e pailgėjęs a) sono anche incluk ini in desc i end in a balsi dei schnek ų, specialmen e a causa iei al š aičių šnek ų, : Dal quali a i o dei onemì segni di ansc ipzione igua do sop a u o menziona a di alcuni consigli dei oci è ca a e izza o [ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k . no e olmen e maggio e g ado di ape u a (lesse alzamen o della lingua). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i come , ) più ca a e is ici la no dina aka ų aukš aičių kauniškių dalia, a a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i kaip ẹ, ọɔ ) u ilizza i in mol i eas e n aukš aičių i pie i e in alcune šnek os šiauliškių aka ų bei aukš aičių. Tu e le posizioni ape sene i oci, ecce o mino ino lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA sis emoje žymė ini pasi elkian po osiu sc i omą diak i iką (angl. lowe ed), eg.: [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Mene a o ap ipin o è meno sulūpin o e isc i o nello s esso segno, come e kopenhaginėje ansk ipzione, ecc., [1ˈb ɔːljɪs]. TFA nel se di segnali ikslin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams ca a e is iche d ejopą di ongiškumo g ado a en e a iamosios ocalne oneme: chia amen e di ongiški, o emen e cin ančios a ikuliacijos ie, uo ( adiciamen e chiama i su ap iniais d iballiiais), u ilizza i in u e pa a mėse; e silpniau di ongizuo i, con blyškiau a iamu p immuoju dėmeniu a iami susi (di ongoidai), p incipalmen e consuma i eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Tenendo con o del a o che in mol e pa a mi, p ecisamen e i p ima i segmen i di ques i suoni acus icamen e simili sono a ilguosius balsius y, ū, e solo pabaiga si con addis inge a icolazione di imu e a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), anche e in acce a a accomandazione della lingua bend inė li auia (ž . VLKK k-25; RIMA BAKŠIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia- imą e p iegaidę) i suoni a iamuosius ansc i e e uni o memen e, con TFA chida ɑųjų balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną, [djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . In a ia i di o igine debbniau di ongizuo i ie, uo ma cė ini s essi s essi sc i menimis, solo sop a il p imo dėmens4 sc i omas diak i ikas, ma cin is mol o umpą balsį (angl. ex a sho ), eg.: [kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko lɛ, [ jɛˈjɛlɛje lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę. Aukš aičių balsinių onemų sis emo in TFA igua do segnalamen o dei ieni p oblemiškiausių imane y ų aukš aičių pane ėžiškių idukuo i oci. Sia del sud, sia del no d pane ėžiškių šnek os ha pe uno an e iakinės e zacialinės ile b e e il oceį, solo di di e sa quan i a i a e quali a i a chiškumo: del sud meno esblēsusius, se en ionali mol o o emen e esblēsusius, cosidde i mu mamuosius (c . Fig. 1). 1 PAV. Reduci i co ispondi dei balsi b e i negli snek os del sud e del no d pane ėžiškių Anks esniame 2017 m. TFA accol a ai a memi li uani è s a a sugge i a n no d pane ėžiškių mu mamuosius balsius ansc ibui i con supplemen a e diak i iku , ma ke inčiu klausa negi dimą audio esecuzione (angl. no audible elease). Tu a ia ques a o e a non incombe inai è mi in ina. Gilesnė TFA analisi dei diak i ikų sis ema ha mos a o che ques o segno è des ina o alle a ian degli espls amųjų p iebalsi, quando non si sen e aiškaus sp ogimo, i. e. i pada gai delle lingue s aigiai nep asiskečia, nea si aukia uno dall'al o, e subi o si p esume gie imas simile a icolazione p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Più spesso così accade dū iniuose, ecc.: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ mol ibasis e pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Ai segni dei Balsi non asme i ques o sc i o. Pe an o unica adeguamissima usci a 4 Secondo ma e ia, p esen e debbiau gi dimai second ajai ie, uo po zia, ad esempio, ansc i endo Bal a usijos lie u ių šnek ų es i, ques o diak i ico può esse e sc i o e su del secondo dėmen. A icoli A icles / 171 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) in ques o caso ma ca i no d pane ėžiškių edukuo us balsius già menė u TFA diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Adi ami debbono idu si più debbono le oci pane ėžiškių žymė ini nello s esso TFA diak i iku, eiškiančiu abbassa o il isalimen o oce, ecc.: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1ˈkɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ]. Dal balsi di quali a i i a ian i sugge i ina ansc i endo TFA sis ema consis en emen e segnala i zaccalinhe ile balsi di o, ū, ų, u, anche uo la p ima pa e pap iešakėjimą po minkš ųjų p iebalsių. Gli specialis i one ici a e mano che si a a di uno dei no e oli a ian i di balsi, la cui a icolazione dall'alo ono p incipale nonp iešakėjusio di e isce pa icola men e b uscamen e, lo iene p opos o ma ca o e comunina delle lingue li uane TFA ansk ipzione (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), p z.: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan. 2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIMALIZI DELLA MEGLJIM TFA ATVEJAI Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il- giu complessoigissimo è pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. TFA nel se di segni è s a a p opos a li desc end in ai ma ca i TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško 2017: 124). E bend inè delle lingue li uanee, e specialmen e a mian ie ieji e minkš ieji p iebalsia di e iscono i acemen e delle lo o a icoluliacinee e acus iche peculia i à. Es i a i in de aglio comunie i dei linguaggi li uani p iebalsių š, cioè segni, si cons a a che TFA pos al eoliniai [], [] sono kažku imes Lie u os kie ųjų e minkš ųjų p iebalsių, ma a ni minkš i, sugge omų TFA segnalazioni anche esis a di e sa (plačiau. Pake ys 2003: 71 76[…]; Amze ičius, Leskauskai ė 2014: […] 16416 47 U banė[…]63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 2019: 21 99[…][…] e 2018. Aukš aičių pa a mėse i è non solo classicanės kie ųjų minkš ųjų ques a g uppo p iebalsių opozicijos, in mol i p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo ų suoni a icolazione e acus iche peculia i à anco a più b uscamen e di e iscono da pala alizuo i š, ž (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizua e p iebalsiì a osena ca a e is igis ica dei sud e e o ien ale al iš aičių šnek om, quindi ansc i endo le lo o p iebalsyną TFA sis ema, sole i e mollš iesiems š, è possibile sceglie e di e si lo o co ispondmenis, più p ecisamen e che app esen ano le lo o p op ie à. Minkš ieji š, ž in ale caso iksuo ini già menė o i TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, ecc.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ ziemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o depala alizza e š, ž TFA e o leksiniais [], [], eg.: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Alcune al ezze schnek oniche, pe esempio, delle alza e me idionali, ca a e izzano mol o RIMA BAKŠIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI [ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo minkš i, in e minabili p ibalsie a minkš ųjų s, z e š, ž, segnalė ini TFA al eolinie pala ali [], [], ecc.: [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. T asc i endo più semplice sis ema di p ebalsi di pa a mi, pe esempio, occiden ali alz aici kauniškių, oci, o scegliendo supplimin a, non de agliųjį, a ian e di ansc ipzione, è possibile in u i i casi š, žungi žymėjimui sceglie e menziona i apibend in us TFA šuje sujunk an lank: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dzeliušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Tu a ia comun inè lingua accomandazione più pe le p a iche sume imen i scel a jas žymė i dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), quindi analogiamen e ansk ibuo ini e a mių susai. Se asc i iamo nel es o si op ingua de agliusis alščiau ap a as p iebalsių š, ž žymėjimo būdas, pučiamieji komponen i ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ). Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni- mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i - espec i amen e žymė ini e a ika ose, eg.: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] izɔɔ / [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] ˈkɪkɪm] ~ kiš i, [ɪjjukɪ] [ˈdːːːːːːːːː] ~dɪːːːːːːːɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ]]] 3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS TFA Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių alo onų (ž . 2 abelę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodinių iene ų, specialmen e p iegaidžių a minių požymių, issazione 5 Pala alizacijos diak i ikas j più necessa io eseguendo misu azioni dialek ome iche, ad esempio, p og amma compu e ine Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno 2014: 192208 e k .) app esen ando asc izioni e calcolando sequenzi. Secondo lie u iškų minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili udine in TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), sa ebbe possibile diak i iko e ne ašy i, ma in ques o caso p ima ie à iene o ni a al c i e io sis emici à. 6 Quegli s essi segni po ebbe o esse e isc i i e già a amen e appaiono i šlekia imo casi nida inėse šiauliškių šnek ose, e a causa delle lingue sla ų in luenza a iami pa icola men e minkš i š, ž. S aipsniai / A icles 173 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) TFA sc i menimi neabejo inai imane p oblema iškissima pa e della ansk ipzione. Ques a ques ione nella s ampa della scienza dei diale ologi già g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), pe ò iconosce a che il più app op ia o a ian e di ansc ipzione, pe adegu ačiai aukik iš aičių p iegaidžių alo onų į ai o ę, anco a si ce ca. 2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7 Tonema Alo onas a mėse posizione Akcen inė Papli imas PA VA RA Akū as i ap adė p iegaidė PK, AK + + + idu inė p iegaidė (+ AK) (+) (+) Ci kum leksas aukš ai iška i agalė p iegaidė PK + + + ęs inė p iegaidė PK (+) idu inė p iegaidė PK, AK (+) (+) (+) ki s inė p iegaidė PK) (+) 2017 m. p opos e pe le a mac Li uaniane aigaidì ma ca i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu, come i p incipali segnali p iegaidžių, o ni e TFA ono cadimen o (angl. alling one) appe o (angl. ising one) diak i ikai e . Tu a ia sommend inosi più eo ici e ins umen ali la o i su Li uanei p iegaides, anco a una ol a con e ma a p incipale in es iga o i men is, che ques o enomškinys in lingue Li uanee non è solo oninio ca a e e. Inol e, p iegaidžių p ozodiniai segnieni mol o dipendono da skiemens cen o suda omųjų su di, da pa a mės sis ema, da accen inei posizioni e di mol i al i a o i. S ip ią p iegaidžių opposizione con enen i in alš aičių pa a mėse, ali come aka ų aukš aičių kauniškių, menė i diac i ikai o se e sa ebbe o adegua i balsinių skiemenų p iegaidėms isso i8, pe ò 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipale ki is, AK a aumen a io ki is; + ca a e is ica a u a la supe icie e a u e le posizioni, (+) ca a e is ica non a u a la supe icie e o non a u e le posizioni; / - nonūdinga. 8 Sul si o della In e nazionale one ica associazione (ž . IPA 2022) ipo a i alcuni dic o i dei sonioni esempi con k in an į o kylian į onąčiais con enen i oci suona u a simile come lie u ių p iegaidės. RIMA BAKŠIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o posi ional a ian s. 1 PRIEDAS Aukš aičių pa a mių suoni sono o e i TFA sc i i13 Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas Balsiai [a][ɑ] 305 0251 [å][] 313 0252 [α][ɐ] 324 0250 [e][ɛ] 303 025B [æ] [æ] 325 00E6 [ɛ][] 326 025C [ə][ə] 322 0259 [] [e] 302 0065 [ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E [][ɘ] 397 0258 [][] 397 + 430 0258 + 031E [i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0 [i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1 13 P epa a a sulla base comun inès lingua ansk ipzioni TFA sc i menimis accomandazione (ž . VLKK k-25). Se i i solo dal bend inesa lingua besiccian i p iebalsių sc i i. Pas i ò b ūkšniu sepa a e possibili ansk ipzioni a ian i, più ampiamen e su lo o c . a icolo 2-ą sezione. Se il ichies o sc i men o è adunabile dal simbolo p incipale e diak i ico, indica e lo o en ambi i codici. S aipsniai / A icles 181 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas [iɪ][] 319 026A [], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E [ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320 [ы][ɨ] 317 0268 [][ɪ] 319 + 432 026A + 032F [o] [o] 307 006F [ò][o] 307 + 430 006F + 031E [ɔ][ɔ] 306 0254 [u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0 [u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1 [u][] 321 028A [], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][] 321 + 432 028A + 032F P iebalsia e a ika os [sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182 0283 + 02B2 0255 / / [ś][] 182 0255 [ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183 0292 + 02B2 0291 / / [ź][] 183 0291 [c][] - 02A6 [][j] - 02A6 + 02B2 [č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] [] - 02A7 + 02B2 02A8 / / [ć][] - 02A8 [ʒ][ʣ] - 02A3 [][ʣʲ] - 02A3 + 02B2 [][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] - 02A4 + 02B2 02A5 / / [][] - 02A5 [ ][ʋ] 150 028B [w][β] 127 03B2 [ŋ][ŋ] 119 014B [x] [x] 140 0078 [h][] 141 0263 Al i segni · (lunghezza) ː 503 02D0 . (pusilguma) 504 02D1 a (a), i (i)... / ( edukcija) 505 0306 ъ, ь (mu mamieji balsiai) 505 0306 ‘ / ’/  (minkš umo) j 421 02B2 RIMA BAKŠIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas (paska dėjimas) 403 032C (paduslėjimas) 402A 0325 (pap ̇ iešakėjimas) 413 031F ˈ (pag indinis ˈ umpasis ki čiuo as skiemuo) 501 02C8 ki is, (la e al ki is) 502 02CC ( i ap adė p iegaidė) 1 - 00B9 ( i agalė 2 - 00B2 suoi alo onai ęs inė, idu inė, ki s inė p iegaidės p iegaidė, anche i (kli ikų šlijimas) 509 203F - (skiemens iba a p d iejų balsių) .506 002E ǀ (sin agmos in e na pauzė) 507 007C (sin agma inale pauzė) 508 2016 (in onazione appimas) 510 2197 (in onazione p ecipimas) 511 2198 2 PRIEDAS D ibalsių d iga sių ansk ipcijos pa yzdžiai14 D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ] [2ɛ] [2ɛ] mellkš ojo p iebalsio /] 14 Ta elėje ipo a i solo i più equen i possibili casi asc i endo al iš aičių pa a mes, illus ojan ys bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipi. Comp ensibile, che può esse e e a iei esnių d ibalsių d iga sių a ian ų, essi zaesc i i ini secondo conc e ų a imą /. A icoli A icles 183 p iegaide ai [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ] Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪɪ] [2 [1ɪ] [2ɪ] / / / [1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ], [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ], [²æˑnˑ], [²æˑmˑ] / [²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ], [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [²ɛn], [²ɛm] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm] [1il], [1i ], [1in], [1im] [1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm] ul, u , un, um, [1l], [1 ], [u] [u [1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m], [2ɪn], [2ɪn], [2ɪn], [2ɪn] / [1n], [1m] [1l], [1 ], [1n], [1m] / [1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl], [1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a 2022 m. ap ile 29 d. [2l], [2l], [2 ], [2n], [2n], / RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email protected]