Browse AI-localized academic documents available in German.
2144 documents
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.12
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.11
The article deals with toponyms with the repetition of a word-formation element. Etymological analysis allows us to establish the repetition of a syllable, a root morpheme, a word in aboriginal and standardized toponyms. The main classification word-formation models based on the…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.10
Straipsnyje nagrinėjami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 1843 m. darbe Taislius augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs paprastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžius. Analizuojama augalų genčių vardų semantinė motyvacija, J. A. Pabrėžos…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.09
Vertinami semasiologiniu aspektu lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai sudaro gausų zoonimų teminės grupės pogrupį: iš įvairių aiškinamųjų, tarminių ir specialiųjų leksikografijos šaltinių užfiksuota apie 200 leksemų, neturinčių bendro hiperonimo. Vertinami…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.08
Reality construction on the Internet is an inseparable part of human lives. On one hand, many people choose to construct their own (fake) realities. On the other hand, several groups of society are affected by the realities built by the mass media. Not everything published…
Straipsnyje, remiantis duomenimis, gautais iš Lietuvių kalbos homoformų žodyno, aptariamos lietuvių kalbos morfologiškai daugiareikšmių formų, straipsnyje vadinamų homoformomis, atsiradimo priežastys. Homoformas pagal atsiradimo priežastis galima suklasifikuoti į tokias grupes…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.06
Straipsnis skirtas supažindinti su Žodžių darybos vedlio (ŽDV) plėtros poreikiu ir galimybėmis. Aptariamos kai kurios ryškėjančios problemos, neišvengiamai kilsiančios pritaikant šį daiktavardžių darybos žinyną kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenims. Pirmoji ŽDV plėtros…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.05
W tekście omówiono polskie regionalne słowniki gwarowe, które ukazały się w ciągu ostatnich kilkudziesięciu lat. Słowniki te, których autorami są profesjonaliści lub amatorzy rejestrują zbiory leksyki z różnych regionów Polski. Na podstawie wybranych pozycji (szczególnie z…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.04
Artykuł prezentuje wydawany w Lublinie pod redakcją Jerzego Bartmińskiego i Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej Słownik stereotypów i symboli ludowych. Metodą definiowania przyjętą w Słowniku jest rozwijana na gruncie etnolingwistyki lubelskiej definicja kognitywna, która…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.03
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.02
Straipsnyje nagrinėjamas vienas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir vėlesnių jo projektų aspektas: siekiama nustatyti, kaip šiame įstatyme, nuo 2012 m. įtrauktame į konstitucinių įstatymų sąrašą, formuluojamos teisinės nuostatos dėl viešosios kalbos kokybės ir…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.01
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.11
The article reviews the estimation presented in the scientific literature regarding the subordinating relation in word combinations. The opinion of other authors on the relationships of control and adjoining are examined in more detail, especially in contested cases. The author…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.10
Straipsnyje nagrinėjama iki šiol kirčiavimo požiūriu kalbininkų išsamiau netirta Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama nustatyti šiuose aprašuose…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.09
The article analyses the usage of the preposition tarp in the administrative Lithuanian language. Although this preposition is not common, certain doubts about its usage have arisen due to the influence of English, which comes through translations of documents of the EU…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.08
Artykuł ukazuje różne perspektywy badawcze, jakie otwiera przed lingwistami i historykami kultury bogata spuścizna diarystyczna Emilii Wróblewskiej, przechowywana w Dziale Rękopisów Biblioteki Litewskiej Akademii Nauk im. Wróblewskich w Wilnie. Piśmiennictwo stosunkowo mało…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.07
Didelė tarmių ir tautosakos pavyzdžių bei reikšmių tarminiuose žodynuose gausa skatina remtis šiais žodynais. Dėl tų pačių priežasčių tarminiams žodynams teikiama svarbi autentiškų tekstų reikšmė. Straipsnyje analizuojamas kalbinis ir kultūrinis kviečio, vieno iš svarbiausių…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.06
The article presents the linguistic and cultural image of corncockle, a plant that is categorized as a weed, a flower or a herb. The full version of the entry for corncockle (Polish: KĄKOL) will be included in the Dictionary of Folk Stereotypes and Symbols, the volume Mushrooms…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.05
The aim of the article is to present the folk image of a human based on the plant names used by Gorals from the north-west part of the Podhale region. The material was gathered through informal interviews with inhabitants of nine villages conducted between 2016 and 2017. The…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.04
Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article examines how Lithuanians understand the term cosmopolitanism. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a young people's survey. The aim is…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.03
Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article focuses on the concept of discrimination, examining it in terms of what it means to Lithuanians. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.02
Tiriant konceptų turinį dėl neapibrėžtų tiriamojo objekto ribų reikia pasitelkti daugiau ir įvairesnės medžiagos, kad būtų atskleista su konceptu siejamos informacijos įvairovė. Atlikus laisvųjų asociacijų eksperimentą išanalizuoti konkrečių leksinių vienetų asociacijų laukai…
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.01
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.09
This article discusses the relationship between oral history and linguistic and cultural studies. The author begins by presenting various definitions and approaches to oral history within these fields of knowledge. He focuses on the definitional and methodological proposals put…
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.08
Straipsnyje aptariamas būdvardžio žingeidus, ‑i ir jo vedinių atitikimas bendrinės lietuvių kalbos normoms. Šis XIX a. atsiradęs žodis jau daugiau nei 120 metų taisomas dėl kilmės, morfologijos ir semantikos, laikomas lietuvių kalbos darybos taisyklių neatitinkančiu vertalu iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.07
The article examines the definitions of animation terms that have not previously been analysed from a terminological perspective and briefly discusses the concept of definition. Using material from animation term glossaries, the study identifies types of definitions and their…
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.06
The article analyses the quantity of the elements of mixed diphthongs i and u in the northwestern part of the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, encompassing the local dialects of Jurbarkas, Šakiai, and Vilkaviškis. The phonological and prosodic structure of these…
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.05
The study aims to investigate, using the oral history method, the role of school in the autobiographical narratives of older residents in the Šalčininkai district, the prevailing attitudes towards it, and the cultural and social aspects of the past century reflected in the…
DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.04
