Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
179
VILIJA RAGAIŠIENĖ
li auischen Sp achins i u
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: akcen ologija,
dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.09
LINKSNIUOJAMJ VOODŽI KIRČIAVIMO
POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI
ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
ESMINIAI WODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė,
šnek a, linksniuojamasis wo , ki čia imo a ian ,
hand aš inis šal inis.
ANOTATIUM
S aipsnyje behandel sich bis je z ki chiauens Sich weise kalbininkų aus üh liche
nich i a Li uäischen Sp achins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e
saugomų XX a. 67 deš. eas e n aukš aičių u eniškių šnek ų handsk i lichen Quellen
Ma e ial. Mi de Un e suchung soll es ges ell we den in diesen ap ašu (pa eik en
An wo en in den F agen zu li auischen Sp ache a laso Ma e ial
sammelungsp og amm und ansk ibuie en Tex en) ge undene linksniuojančių
Wö ze s ki čia imo polinkius. Basie end ech eichlich Ma e ial, besp ochen we den
un e suchungszei lich u eniškių pa a mėje y a ę akzen uacijos modelli, Wö e n
und ih en Fo mü Ki čia imo Va ian en, e läu e we den mögliche de en
Exis enzg ünde, o ges ell wi d de selben Schnek e akzen ischen Va ian en beinhal enden Wo o men eine Lis e.
Nag inėjama, wie XX a. 67 deš. y ų hochš aičių u eniškių pa a mėje
linksniuojančių wo ens und ih e o mü akzen uaciju eikė ki čio a i aukimo
wie dėsnio o mauensis, mo ologisches pa adigmas ausgleichigung, seno inio
ki čia imo elik ų beibehal ung, zweie ieliskai s ein aches und kuopinės
akzen inio und seman inio modelio nykimas, polinkis in oksi onezę und k . ak o niai.
ABSTRACT
The a icle examines he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he
Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language and which
ha e no ye been ho oughly s udied by linguis s om he pe spec i e o ac-
cen ua ion. The s udy aims o de e mine he accen ua ion endencies o declinable
180 BENDRIN KALBA | 97 wo ds ound in hese desc ip ions (p esen ed in esponses o
he ques ions o he P og am o Ma e ial Collec ion o he A las o he Li huanian
Language and in ansc ibed ex s). Based on he subs an ial amoun o ma e ial, he
a icle dis he possible easons o hei exis ence. A lis o wo d o ms wi h
accen ual a ian s wi hin he same local dialec is p o ided. The s udy un e such
cusses he accen ua ion pa e ns, he accen ua ion a ian s o wo ds and wo d
o ms p e alen in he subdialec o U ena du ing he s udied pe iod, along wi h
how he accen ua ion o declable wo ds and hei o ms phological le elling o
pa adigms, he p ese a ion o ancien accen ua ion elics, he decline o he
accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e), he
in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena du ing he 1950s–1960s was in lu-
enced by ac o s such as he o ma ion o he ule o s ess e ac ion, he mo -
endency owa ds oxy one accen ua ion, and o he ac o s.
ĮVADAS
Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo eiškiniai Wissenscha le n bis je z i i
agmen ie end. In Dialek ologies A bei en allgemeine en Me kmalen abgedeck gebüdis des
Ki ius abge ückens diese pa a mės plo e (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, žml. N . 126 105;
Zinke ičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Ma ke127; ičienė 1999: 16; š ičiū ė-Ma ke ičienė,
G ina eckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) und U bananek en we den ande s ki čie e Wö e 1 (DST
2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meilii ė, Rinkauskienė 2019: 189). Mokslininkai
konzen ie en sich haup sächlich au phonologischem Sei enul e nki ch (Kosienė, Gi denis
1979: 4856), mono ongų, inesy o und ilia i , ieliskai os Nu zininko und įnag p iegaidėms zu
un e s i (Kosienė 1982: 6171; Bace ičiū ė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Dahe
ehl diese ada mės ki chiauensys ems Fo schungen, Publika ionen, ski ų akzen ua ionen
zeichen und polinkien zu besp echen. In diesem A ikel pasine i us Lie u os kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e S aipsnio Ziel synch oniniu Sich weise zu
besch eiben y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. handsch i lichen Quellen
ink a nag inė i ieno laiko a pio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau
as en linksniuo1 Omenije gehalmi Wö e , die in de Meh hei hochsch ai ige pa a mie
saugomų XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių duomenis.
ki chiuojan nach ande es akzen ische Pa adigma ode wich iges Ki chiauens Va ian is
ande e ki čiuo ės als i iamoje pa a mėje.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
181
jamlichen Wo chen Ki chiau ens besonde hei en und besp echen ih e
Akzen ua ions polinkius. Die Haup au gaben de S udie sind olgende: 1) zu
iden i izie en nach einem akzen inen Pa adigma ki chie ba en und
ki chiau a ien2 en hal enchen humo niuojamigen Wö e , zu bilden ih e
Konwände; 2) zu bedienen nach dem s ändigen und (ode ) kelnojba en
Ki chiauens Pa adigma Ki chi izie ungswö e und Akzen ischen Va ian en
beinhal enden Ve wendungs Fo ms e b ei e em pa a mės plo e; 3) zu
bes immen linksni enen Wö e n Ki chiau polinkius lemiančius eiksnius. Bei
de Du ch üh ung de Un e suchung angewende desk ip i es analy isches
Me hod, auch passiel ek en e gleichamse und innliche Rekons uk ions
Me hoden. Linksniie ungswö e n Ki chia ung im A ikel behandel wi d nach
Wo o men Ki ius Pla z und (ode ) Ki chiauens Pa adigmen e schiedeni a ung, akzen ischen Va ian en Ve b auchs Häu igkei und Ve b ei ung pa a mės plo e und k .
Abge üh es Un e suchung is neues und ak uus. A ipsnyje, basie end aus
dem ganzen ös lichen aukš aičių u eniškių lo o eingesammel es Ma e ial,
e s mals besch iebenen linksniuojτικών Wö e n ki čia imo polinkie,
o ges ell in de selben schnek oje akzen ischen Va ien en en hal ende
Wo o men eine Lis e. Diese Un e suchung soll e o allem ak uell sein
a mige Ki chiauens polinkių und akzen ua ions Phänomenen kai os Fo sche n.
Juolab dass is Möglichkei im A ikel besp ochenes Ma e ial und o ge e
Schluss olge ungen e gleich mi schon gelei e en südliche Hoch aiße ,
wes liche Hoch aiße kauniškie und ös liche Hoch aiße kupiškėnų und
anykš ėnų pa a mien XX a. 67 deš. manusk ip ischen Quellen E gebnisse
(Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270).
Es is zu e wa en, dass solche A Un e suchungen können haben und p ak ischen Nu zen e mlichen Tex en und Wö e yn Dialek ologen und Leksikog aphen.
1. TIRIAMOJI MEDŽAGA
Renkan Ma e ial zu li auischen Sp achen a lasui3, XX a. 67 deš. wu den ausgesuch eas e n
aukš aičių u eniškių plo ui gehö endes Wohngebie s (punk e)4 und he ges ell ih e e minie
Besch i en. Ranke ausliches Punk quelleinium meis mi 2 Ling is ische Li e a u in
e schiedene maßen ki čiuojami Wö e und ih e Fo men genann ki čia imo Va ian en
(Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 und k .), akzen is ischen Va ian en (S undžia 1995: 22),
ki čia imo g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) ode ki čia imo g e ybėmis (Mikulėnienė, Pake ys,
S undžia 2007: 8): In den le z en Jah en übe nahmi T adi ion e minus ki čia imo (akcen inis)
Va ian e und ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i als Synonym (Ragaišienė 2010; 2020a: 117;
2020b: 211226; 2022: 230270; plg. da S undžia 2009: 66).
3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991.
4 Ti inas Wohngebie s (Punk ennamen und nume iai) es zus ellen Lie u ių kalbos a lasos
Ve ans al e n.
182 BENDRIN KALBA | 97 ių a chy e ge unden 89 Quellen (bei 2100 Sei en) aus 66 Punk en (z.B. Fig.
1)5. 1 PAV. Eas e n hochš aičių u eniškių Wohngebie e, aus denen zusammenges ell
da o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a -
sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one-
ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus, ansk ibuo i eks ai. Pe du de-
šim mečius medžiaga sukaup a be eik iš isų u eniškių gy enamųjų ie o-
Un e suchungsma e ial Šnek ų Fo sche n e hob sich die Au gabe one ine ansk ipcija
5 Duomenų ne u ima ik iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345).
au zusch eiben und suki čiuo i kiek galin meh Tex en <...> äglich aus de Sp ache und
naakosu os (LKAP 1956: 9). Aus den angegebenen Da en zeig es sich, dass bei de Sammlung
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
183
Ma e ial haup sächlich e such wu de, An wo en an F agebögen agen zu e hal en6. Dahe
haup sächlich eingesch ieben paski ų sakinių su anke ų klausimuose angeg en Wo en ode
pa eik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia B č (245) und k .7 T ansk ibuo ie e Texs ai
(E zählungen, Geschich en übe Wohnungsieh Gebie o ę, ealijs und k .) sind meis ens on
nedidelės um ang, en hal en nich in allen Quellen. Ti iamoses S o s Zusammend aus 183
a jų ienaskai os a dininko ( ečiau – ki ų linksnių) o mų, p z.: mūšỹs Sgn
(379), mūšia U (308), snukỹs G č (114), Alk (180), Ds (212), sp indỹs Šl
bischämliche und ielschämige linksniuojamieji Wö e (apie 2700 o mä). Die meis en da on
inden wenigs ens kelien (ke i adalis keliolikoje) Handsk i igen Quellen. Meh als die Häl e
un e such en A ikels linksnie endlichen Wö e bes eh e schiedena ig ki čiuojama
d iskiemenien und ieliaskiemenien p oduk i iųjų a und a2 kamienų Fo men. Da en zu
Ve ügung is e gleichs nich iel, ki chiau ens Sich wi d das Ma e ial als ehlk ina
bewe e . E s ens deshalb, dass au gesch iebene Fo men nich imme genügend is , das
Wo akzen ine Pa adigma zu bes immen, z. g.: gyslà Sp (309), kál ėj G č Fällen unkla , ob das
Wo ha ki čia imo g e ybių, ode a ii ie dessen nu pa ski ų o mů akzen uacija, z. káulai
P oduk y iųjų ā i ē kamienų žodžių šal iniuose as a ge okai mažiau. No s
B č (245), U (30), Skd (378), káulů Užb (87), Rk (147), Rg (308), Vb (30), káulů, káulais T g (346), káulais
(480) 4) 3, Gd . In (509). Basie end au paski e Fo men Ki ius O kann es ges ell we den Teil
ieliaskiemenie ige P eesagü edinių ki čiuo ę (spezi isch in den Fällen, wo Da en paludi en
(114), Šl (173) / kal j Sgn (379)8, su ýkš e Skd (378) i k . Kai ku iais
meh e en šnek ü). E s ens is das 6 An wo en zu F agen au zusch eiben ansk ip ion und
suki čiuo i. Wodžių ki čiuo ė nenu ody a. in Ti iamu-Quellen Wö e au sch eiben
un e schiedliche ansk ip ion, neiš eng a ne ikslumų und ik ų. Un e zeig man meh e e
Schnek s a osenen Beispiele, o haue soll e angegeben meh e e desselben Wo es
Fo m a ian en. Wenn ums i enen Akzen ologies Phänomenen ansk ip ion nich ak uali, im
A ikel Beispiele be ei ges ell we den bend ines li auische Sp ache Sch i menimis. Fo ms
mi a i auk inem Ki chs und koloniinem Ki chiauens Fällen we den angegeben ansk ibuo i. 7
S aipsnyje angegeben wi d nich i as Wohngebie s (Kaimo) zusammen umpa, o Lie u ių
kalbos a laso Punk Name und nume is. Das wi d ge an zu Bequemlichkei . Es is unzu eichend
einzu ügen einige eines Punk es Abkü zung, da au de Ka e gib es Möglichkei die Da en nu
zu
de li auischen Sp achen a laso punk o.
8 Abge üh e Un e suchungen zeigen, dass bei de Bes immung des Wo es ki čiuo ę nich
nu au die O sle n o men be uhen kann, da ih e Ki chiau sich on ande en linksnių Fo men
un e scheiden kann, i. e. nich imme ein akzen inisches Pa adigma zeigen (Ragaišienė 2023:
190210). 9 Va iie lich ki chiauensame Wo o men e s e angegeben Haup ki chiau a ian .

184
BENDRINĖ KALBA | 97
pasaky ina apie šal iniuose as as p iesagos -inis, -ė būd a džių, p iesagų
- und -( )u ė daik a a džių Fo men, beispielsweise: bé žinis D š (172), Vlč (240),
(308), G s (412) / be žnis Ld (312), be žnės málkos A n (526); da žin Vlč
U (240), U (30 Ld (312), da žin, da žinj G č (114), da žin, da žinn Bj (479) dažinė,
dažin Rg (178); kul u G č (114), B č (245), Dgl (277), Sp (309), Ld (312), kul u m Gd
(504), A n (526) kùl u ė D š (172) und k . Alle dings meis ens hilniuojenden
Wö e n Pa adamme es zus ellen pauschenie Fo ms nich genug, denn, wie
beme k haben diese Ada mės Fo sche , nich wenige sind Wö ze ,
ki chiuojamų ande s (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Basie end
zusammenges ell es Ma e ial gib es Möglichkei en zu bes immen Teil
konk e e Wö e ode Da s ellungs ypen ki chiau polinkių, aus üh liche zu
besp echen kamiens gegensei igen In e ak ions und p oduk i ielige kamiens
Auswi kungen nich p oduk i iischen Akzen ua ion. Alle dings Da en
e ügbenden eich wi klich XX a. 67 deš. eas e n hochš aičių u eniškių
pa a mės akzen ua ionen zu bewe en und linksniuojančių Wö e n
ki čia imo polinkiam zu bes immen. Juolab dass besp achene Quellen e gleichs
gu wide spiegeln un e such e pa a més Besonde hei en. In ihnen
angegebenes Ma e ial is we oll und zu e lässig, denn die meis en
Manusk ip e e eng i e y usių kalbininkų K. Eigmino, E. G ina eckienės, K. Mo kūno, Ž. U bana ičiū ės, A. Valeckienės, K. Vosyly ės, A. Vanago und k .
2.LINKSNIUWUJAMJ HORŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI
2.1. Ry ų u eniškių pa a mėje linksniuojamųjų Wö e n und ih en Fo men akzen ua ions polinkiai
zue s sie ini mi ki ius abg auim. Manusk ip ischen Quellenma e ial zeig , dass XX a. 67 deš. Teil
u eniškių lo o wi ke e du dėsniai schpnasis bedingis ki ius abg aukung und in ensi ses bedingis
ki ios abg aukung (plg. LKA 1982; žml. N . 105). Gũ ačių, Vabalniñko, Šal ẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių,
Rõkiškio apylinkėse ki is dėsningai wu de abgezogen on umpos galūnės in jeden o kommigen
o pasku inį langąjį skiemenį, beispielsweise: ga a, jus a, leñdi, piki, su uka, ša a uka, ina G
(1414), sk a, eni, enu, ga a, lips, li us, jauni, kabi, piki, piki (1 B21), bač, gna, g i, laki, ini, k , Ob, žena
(148) und 10. Mol us, Suginčiùs, Panemunlį, K iaunàs, Sù ieką ki į om umpos galūnės wu de
genes ama a i auk i in den längs en skiemenį, dessen G undlage das langgasis ode ie, uo, 10 Rank
in sch i lichen Quellen ab auk inio ki ius Fällen zweibalsie und langige S immen meis ens
bezeichne midu ine p iegaide, oa siai i agale p iegaide.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
185
beispielsweise.: dina, juda, naga pnia, a, ina, žima, žsis, is Sgn (379). XX a.
67 deš. in diesen schnek en wi k e dėsnis ungodai egelmäßig, beispielsweise,
Debekių und Vidẽniškių umgelinkėse ki į hal ende und ihn abziehende li us,
o mos, egis, bu o a ojamos p amaišiui, p z.: bda, dienàs, i. à / ∙ a,
lie ùs, s eki, ienà / ina, žmogùs Dbk (274), aiù, i. à, suŋkù, uždė à /
audna (plg. audans), ška, sklas Vdn (450). Wäh end des
Un e suchungszei aums is dieses Phänomens apho ische gesehen und
ki čio nich a aukianchen u eniškių šnek os11. Dėsnio o mie ungsi zue s
o mų su šalu iniu a ba „d i i šūniu“ ki čiu12 a ojimas (plg. U bana i-
čiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė
bezeija 2020b: 214215). Rech , in un e such en Quellen inde wenige Fälle
dieses K euz yps ma kie ung, z. B.: α.nù, audjà, sukù, ekùs, uks , akù, inà
Sp (309) und k .13 Reiškinio pli imą pa a mės plo e zeig und pass ikan ys
pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai. Ki is a i aukiamas nuo umpos ga-
lūnės į skiemenį, den bilde ie, uo ode langgasis s ims, beispielsweise: li us (plg.
le aũs), aud.ni (plg. audan.s), ini ien Kk (380), gel óna (plg. gel a.n.), neg a,
snus, ina (plg. ienà) B (245) und k . Sel enai Fo men mi abg auk inem Ki čiu
e wende we den als g e iminės, beispielsweise: skū à sk. a, sūnùs s.nus,
ina einà, o. à . a und k . / /. Lb (414), gi. à g. a, p.ne po.nè, sūnùs, sūnausũ
s.nus und k / /. Bj (479).
Ry ų aukš aičių pa a mių Fo sche sind au gewiesen, dass nich alle analogiški Fälle sie ini nu
mi Ki ius abg aukim (plg. Zinke ičius 1979: 90). Zunächs dies sage ich an de zwei en ( ečiau
č ej) ki čiuo ės daik a a džių kamiene ki čiuojamas einaskai os a dininko, įnagininko,
ie ininko und ieliskai os galininko linksnių Fo men. Ki ius nich a aukie enden Schnek os
diese linksnių Fo men ends ame ki čiuo i kamiene Fälle aus 109), beispielsweise: mi susidu,
kolkzi, bu .kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), m k as, ma.kkla, da binku, kolkzi, blnus, me es, s P du
(413), ma.kkla, sijnus, iškus Mdk (481) und k . Kamiene ki chiuojenden Fo men e scheinung zue s
na. ∙gus, ka.p∙s us Tlm (311), agukus, kn.gas, zus, as us T g (346),
sie inas mi mo ologischem akzen ischen Pa adigmas ausgleichigim. Ana11 Zum Beispiel, Spi nų
ma.k∙klas, bus, s a. ∙kla In (480), su didu, ba a ∙kus, agu las, bus,
šnek os absch aše behaup e , dass ki ius abgzugimsp ozess schon be e ęs und diese a mę. In
einigen Wö e n deu lich hö imi du ki čiai (U bana ičiū ė 1966). 12 Wes en hochsch ai ige Flo e
sei u inio ki ius yp d i i šūnį ki į e s e e mi el e und besch ieb die S ä ke, dahe nich in
allen Fällen sei u inis ki is bezeichne .
Aleksas Gi denis (Gi denis 1978: 75–76).
13 Tikė ina, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys bu o ne ienodo
186 BENDRIN KALBA | 97 logisch diese Fo men ends ama ki čiuo i und ande en
hochš aičių šnek os (plačiau siehe G umadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149;
U bana ičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 und k .). E wähnlich, dass
besp ochene Fo men u eniškių pa a mėje kann bezeugen sowohl ki ius
abg agens, sowohl pa adigmas ausgleichigungs endenzien, plg. Spi nų schnek e,
in de ge unden d i i šūnio ki ius Fällen, eingesch ieben Fo men mi blnu, mi ka i u,
k upas, ekùs. Juolab kad kamieno ki į ehe geneis ama beschend in i wö e
o pasku iniame skiemenyje, dessen G undlage das bilde langgasis s ims ode ie, uo
(schwpnasis bedingis ki ius abg aukim).
Säm lichen ös lichen und südös lichen u eniškių lo os Pe k anken im
Ki čia ing Sys em kann sein Pausch a und lenkų, ečiau gudų kalbų (plg.
LKTCH 2004: 123; Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014, XIV ka ėlapis). In diesen
Schnek in Fo ma ionenis des s ändigen Ki chiau ens Pa adigmas sie inen
und mi polinkiu ausgelegen zu Pa adigma sla ische Sp achen Beispiel, d. h.
g aduiisku übe ėjim zu zwei Ki chiau ungs Typen koloninischen und
galūnischen Modell (Zinke ičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69;
U bana ičienė 2006: 450 k und 221). Gemäß koloniinem ki chiau ungs
Pa adigma i iamoje pa a mėje ki čiuojami und neuye a ėję Wo e
(Ma ke ičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bace ičiū ė 2004: 27;
U bana ičienė 2006: 220; 2010: 177). Beispielsweise ieliaskiemenien ā kamieno
daik a a džių ends ama besched in e o he schendes pa adigmas ki į,
beispielsweise.: mãšina Vb (142), K š (149), S b (150), A l (21 Blč (347), Sgn (379),
In (480), ohne mãšinos D š (27), pošina Bj (479) mašnos Z kla maš (444),
moknou maš (480), P nom (413), ganý Rb, P ý (17713), Bj (479), č (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (170) In
(506) S undenà Lkš (120).
Mi ki ius abgzugim, akzen ischen pa adigmas ausgleichigim ode koloninio ki chiauens ype
o ma imusi sie inas nich alle linksniuojenden wo zs scha ninio ki chiauens o men. Es is
zu e wa en, dass Teile da on können sein E be aus seno. Zunächs is dies gesag zu we den
übe šaknyje ki čiuojamas d iskiemenių u kamieno būd a džių basus, -i, b ángus, -i, lýgus, -i,
suñkus, -i und k . einaskai os a dininko Fo men (Ska džius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990:
7581; Lazauskai ė 1998: 14065). U eniškių pa a mėje XX a. 67 deš. häu ige wa endenzie zu
ki čiuo ie en schaknyje, z. e.: basus, -i Sgn (379), Ml (451), Kk (380), basus A l (213)14, basi Bj
(479) baisùs, -i Bj (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Ps 3, Jnš (456); b ángus, -i Ds 14
Bean wo en in Anke ų F agen nich imme angegeben beide Genscha s o men. Dalis
o mä as a Geschjügen.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
187
(212), P (413), U (308), b ángi Ds (212); lýgus, -i U (308), Lb (414);
suñkus, -i Ld (312), Ml (451) schwe ùs Sp (30), Gd (504), schwe Čl (452); ámsus, ámsų Sdk (276),
gadus, pukus A n (526); iẽsus T g (346), ámsus, -i Dbk (274), P (413),
ánkus, -i U (308), Tlm (311), Sgn (379) kan ùs Jnš (506), ka ùs Sp (309), sma kùs In (480),
bjau ùs Vlč (215) Meh hei -i, lýgus, -i, pukus, ánkus, -i, smùlkus, -i, só us, -i, ámsus, -i Vlč (240).
šakninio ki čia imo o mų už ašy os ki čio nea i aukiančiose šnek ose, plg.
da Vilùčių šnek os a minių ypa ybių ap aše as as o mas áiškus, -i, b ángus,
Ve s eh sich, dass es keine Möglichkei en zu e lässig es zus ellen, welche Fälle sie ini mi
Ki ius en züglichem, und welche sind au ge e en au g und bes ändigem Ki čiauens
Pa adimmas o ma imosi, Analogieseweise ode e elde aus seno. Es is zu e wa en, dass
disku ie e Phänösche sind mi einande e bunden und ada m in wi k sanklodos P inzip. Diese
Phänomenen sind ein Beispiel ü die In e ak ion u eniškių pa a mėje gehy inis daik a a džio
žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) menschùs K nmoga, A z1), Vlč (240), B č
žmogus ki čia imas, p z.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), S b (150), K n (179),
Alk (180), A z (211), B č (245), U (308), Ld (312), Ps (453), Mdk (481),
(179 (245), Ld (2112), Ps (453), Gd ùs, Ž, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (180), S b (508), Alk), Ž Ž, Ž, Ž, Ž (508). M.
Daukšos Sch i en und 1605 m. Ka echismus zeigen, dass dieses Wo es Ki chiau
Va ie au nahme können haben his o ischen Vo läu en (Ska džius 1935: 124; Zinke ičius 1975:
2627). Ki į on umpos galūnės in langą skiemenį abge ückend in schnek os šaknyje
ki čiuojame Fo men können sein e schienen und neue, beispielsweise.: žmõgus žmogaũs / Rk
(147), S b50) und k . Schakninio ki ius skai os a dne n o m žmónės ki čiauens analogia. 2.2.
Weibe iškojo linksnie ung Wö e u eniškių pa a mėje meis ki čiuojami nach einem
akzen inen Pa adigma, beispielsweise: k áu u ė Vlč (240), B č Rb (1778), U (30), Lb (414), Kmn (278),
apibend inimas gali bū i aiškinamas p iebalsinio kamieno žmuõ i daugi-
aus laškõs iš lo os Skd (378), ma kà ie a linams me k i (pp . kūd a); Ma k, ma kõn Rbma ka,
ma kõs, ma kõn Vdn (450), aus ma kõs M (481), pi kià, pi kiõs, pi kiõj, pi kiõn Tlm (311), S (379), Blč
(347), Lb (214), Vdn (450), Ps (453), Negiminines būd a džių Fo mena m also ki ch ema ische
(245), Ps (453), k áu u ė, k áu u ėn Šl (173), G s (412), Bj (479), k áu u ėj
Zwejopai, zum Beispiel baññ, bais (2 Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380), Kk (441), Ps (453) Sg Sg
(1779), Kdk (526), b . Vlč (240), Lb (414), B ück (441), Vsk (245), Skd (345), A nja (378), Vd (380), Lk, Vbk,
Vk (414), Vd (445), Vk, B ück (445), M, Md , Md , Md , Gd , Gd , Gd , Gd , Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk.
BENDRIN
TALBE 194 | 97
Ry ų aukš aičių
u eniškių šnek a
Linksniuojamasis
(Punk
nume is)
wo
(27mn8) uguos u ga /
Dbk (274) b óliai b olia, de ýni de yn, ugus, ugaus u gùs, u gaũs /
/
S (309) sūnùsp snus /
Tlm (311) b óliai b olia /
Ld (312) menschùs žmõgus /
Lln (344) ūbùs bus /
K (380) eink ini /
G s (412) mi móky oju moký ojai Lb (414) skū à sk a, sūnùs
snus, ina einà, o à a, menschùs žmõgus / /
Ps (453) mãšina su mašinà, ugus u g, žmõgus žmogùs Šd
(478) b ólis b olia / /
(479) baj si bais, lebà g a, ponià pnia, sūnùs snus In (480) b ólis b olia, Bšina mã
mašną Mdk (481) lénkai lenka, lie ù lie u ischen li au, ė a (50 ai Jnš6) lénkai,
lénkais, lénkai lenka, lenk, lenkas, moky ó moký o, peñki penk, ina, ina, kia (526)
ki i ki i, ki i, a ū, lie iai, mójasky, mójasky, emý o, emíkid, s udie, s udie,
s udie, s udie, s udie, s udie, s udie, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy,
s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, s udy, and s udy, and s udy, and
s udy, and s udy, and wo k. In de selben Schnek e ge undene d ejopai
ki chiuojamen Fo men bes ä ig , dass Ki chiauens Va ian en das En s ehen
lėmė ein paa mi einande Zusammenhangenen Fak o en. Eine Va ian en kann haben his o ische Vo läu e (sie ina mi ekons uie ba em ein achen und kuopinės meh iskai os Modell), ande e au ge auch neu (eiskin ina ki ius abgzugim, kolonialen ki chiauens Pa adigmas o ma imusi, akzen ua ions analogia). In de Tabelle au ge üh e Da en zeigen noch ein wich iges Thema. U eniškių pa a mėje meh a ii ue männškoho e niauens- yps Wö e n ki chiaung. Wee iškojo lusniauens-Typen Wö e wenige geneh in akzen inį a ian iškumą meis ens sie ki chiuojan nach einem akzen inie Pa adigma.

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
195
Linksniuojamieji žodžiai ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje u i
ganz pa a mės läche (z.B. 2). Aus dem ganzen Fläche he auss eh e gleichs
ge inges A eal, in dem ge unden meh Va ien de selben Schnek e. Meis
zwejopai ki chie ende Fo men eingesch ieben in pie y ischen u eniškių
pa a mės lo os Pa asz ien, pa ibije mi ilniškiais (Labanó o, Pas o lio,
Medekių, Jõniškio und A nioni umgelinkėse). Mi u eniškiais besi ibojančiose
ilniškių 2 PAV. In demselben Schlek e ge undene humo niie ungswo en
Fo ms Ki chiau Va ian en Ve b ei ung
BENDRIN KALBA 196 | 97 šnek os wu den auch nich wenige d ejopai ki chiuojamų
весельниuojančių сложных o mų (Ragaišienė 2010: 139). Da y ina P ämisse, dass
y ischen hochš aičių pa a mėse esama nedelio ien iso lo o, in dem
a ian iškum, wie eiškinys, im Ve gleich mi g e imim šnek os, is
in ensi es ens. Basie end allein au dem Ma e ial manusk ip ische Quellen gib
es keine Möglichkei en zu e lässig zu bes immen Va ian en e b ei ung in
un e schiedlichen pa a mės A ealen.
APIBDRINIMAS
A likus eas e n aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. in
handsch i lichen Quellen ge undene jubniie ungswö e ki chiau
Analyse da y inen diese Schluss olge ungen:
1. Eas e n hochš aičių u eniškių pa a mėje männischem und weibischem
linksniauwen Typen cha ak e is ische un e schiedliche Akzen uacijos
Modelle ā kamieno Wo e nes ama ki čiuo i nach ba i onischem ki čiauens
Model, ē kamieno daik a a džių meh aul usischen galūnischen ki čiauens
Fo men, männlichem linksniauwen kamienischen Wö e n cha ak e is ische
polinkis in akzen inį a ian iškumą und oksi onez.
2. Linksniü zlichen Wö e n Ki chie ungssys em unk ionie ein
Wechselbeziehungs ak o komplex: In ensi ene Kondi ionalen Ki ius
Abzugensdächnis Fo ma ionis, Akzen ines Pa adigmas Ausgleichung und
zwei Ki chie ungs ypen Kolonial und Ländlich Ve bandung; desselben kamiens
Wö e und Da bie -Typs edischen Akzen ua ions Analogie; kamienų
sąweika. Va iie lich ki chie endem männisch-ilsniauens- yps
daik a a dzungen o ms e scheinung und polinkis in oksi onezę sie inas mi
pap as osios i kuopinės – akcen iniu i seman iniu modeliu. Akcen u-
acijos sis emos aidai po eikį da o i seno inio ki čia imo elik ų (šak-
ekons uie am zweie ieliskai ninio ki chiau ungen u kamieno
eigwa dzungen, kuopinės ieliskai os o m) au ech e hal ung.
3. Akzen inio a ian iškumo aus Sich u eniškių pa a mės ki čia imo
sys em bewe e ene als s abili (ki čia imo g e ybių oje samme schnek e
a mažiau nei pusėje i ų punk ų; daugumoje jų už ašy a ik po ieną
a du a ejus). Į ai iai ki čiuojamos žodžių o mos pa a mės plo e pa-
aspli usios ne ienodai haup sächlich de selben schnek e d ejopai
ki čiuojamų o men as a pie y ischen u eniškių pa a mės lo os
pe e sch ien, pa ibye mi ilniškiais.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
197
LITERATŪRA
Bace ičiū ė Rima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidžių (ekspe imen inis y imas). –
Žmogus i žodis 9(1), 4–11.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Ry ų aukš aičių
u eniškių daugiskai os naudininko i įnagininko p iegaidės: audicinis y i-
mas. – Žmogus i žodis: didak inė ling is ika 10(1), 78–84.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidės: audicinis y imas. – Bal is-
ica 43(2), 229–237.
Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Regina
2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiuje, Klai-
pėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
DST 2013: Duse ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai
a ian ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a -
mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai),
Vilnius: B iedis, 255–257.
Gi denis Aleksas 1972: Lie u ių kalbos a dažodžių p iesagų ki čio susi-
o ma imas. – Bal is ica, 1 p iedas, 66–72.
Gi denis Aleksas 1978: Akcen ologinis mažmonis. – Bal is ica 14(1), 75–76.
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo
i ki čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai, 97–106.
Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius:
Min is.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas,
daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is.
Kosienė O ilija, Gi denis Aleksas 1979: Fonologinis šalu inis ki is
y ų aukš aičių u eniškių a mėje. – Kalbo y a 30(1), 45–56.
Kosienė O ilija 1982: Ry ų aukš aičių u eniškių mono ongų p iegaidės. –
Kalbo y a 33(1), 61–71.
Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Pos ilė“ 2 (O–Ž),
Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu.
Kuza inis Kazimie as, Gi denis Aleksas 1997: Kelios min ys dėl
bal ų a dažodžio ki čia imo pa adigmų i jų aidos. – VIII a p au inis
198
BENDRINĖ KALBA | 97
bal is ų kong esas „Bal ų kalbos XVI i XVII amžiuje“: p anešimų ezės. Vil-
nius: Vilniaus uni e si e as, 76–78.
Lazauskai ė Vilija 1998: Dėl u kamieno būd a džių i jų abs ak ų ki -
čia imo aidos. – Bal is ica 33(1), 65–70.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2001: D iskiemenių u kamieno daik a-
a džių ki čia imo aida pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek-
ose. – Bal is ica 35(2), 159–169.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: D iskiemenių io kamieno daik-
a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių
šnek ose. – Li uanis ica 54(3), 37–50.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų
daik a a džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš-
aičių ilniškių šnek ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak-
ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181.
LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai-
y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi-
is, Vilnius: Mokslas.
LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius:
Mokslas.
LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija, au . S. Amb azas, G. Belic-
kienė, E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vana-
gienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKAP 1956: Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama, 2-asis leidimas,
au . J. Balčikonis, B. La inas, J. Senkus, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I a-
nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl į a džiuo inių būd a džių ki čia imo
aidos. – Bal is ica, 4 p iedas, 106–108.
Mikulėnienė Danguolė 1995: Ta mės ga syno ypa ybės. – Die eniškės,
Vilnius: Min is, 448–455.
Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo
a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
148–155.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
199
Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos
a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as.
Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas
2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni-
e si e o leidykla.
MLT 2019: Molė ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa.
Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų
aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Ragaišienė Vilija 2012: Daik a a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7
dešim mečio pie ų aukš aičių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Respec us
Philologicus 22(27), 219–231.
Ragaišienė Vilija 2016: Accen ua ion models o disyllabic nouns in he
Sou he n Aukš ai ian dialec . – Kalbo y a 68, 125–147.
Ragaišienė Vilija 2018: Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos
kai a XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Ry ų aukš aičių a mė: kai a i po-
kyčiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 176–201.
Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daik a a džių ki čia imo polin-
kiai XX a. 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš i-
niuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 13, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www.
zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22489/21753.
Ragaišienė Vilija 2020a: Būd a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 de-
šim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. –
Lie u ių kalba 14, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u-
iu-kalba/a icle/ iew/22463/21725.
Ragaišienė Vilija 2020b: Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 211–226. P ieiga in-
e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
Ragaišienė Vilija 2022: D iskiemenių daik a a džių ki čia imo polinkiai
6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal i-
niuose. – Vaka ų i pie ų aukš aičiai: a mių i ki ų kalbų są eika, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 230–270.
Ragaišienė Vilija 2023: Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių
šnek ose. – Ac a Linguis ica Li huanica 89, 190–210. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
RAU 2010: Ry ų aukš aičiai u eniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bace ičiū ė,
V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

200
BENDRINĖ KALBA | 97
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o di-
se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a-
inių Mokslų Fakul e o leidinys.
S undžia Boni acas 1981: Daugiskai iniai asmen a diniai oikonimai i jų
eikšmės linksnia imo bei ki čia imo sis emų ekons ukcijai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 21, 191–193.
S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai
bal ų kalbose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica
27(2), 13–29.
S undžia Boni acas 1995: Dėl ki čio a i aukimo lie u ių kalbos y ų
aukš aičių šnek ose. – Res Bal icae, 67–72.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnek os o i iio kamienų daik a a džių
ki čia imo ypa ybės. – Bal is ica 36(1), 103–114.
Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socio-
ling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) o-
nologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo
ypa umai. – Bal is ica 41(2), 212–231.
U bana ičienė 2010: s i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičiū ė Žane a 1966: Spi ėnų šnek os ap ašas: ank aš inis šal inis,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy as.
U bana ičiū ė-Ma ke ičienė Žane a, G ina eckis Vladas 1992:
Lie u ių a mės: one ika, mo ologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni-
e si e as.
Vanags Pē e is 1990: u kamieno būd a džių schicksal li auische sp ache. –
Li uanis ica 3, 7581.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m.
ka ekismus ki chia ung, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Uni e si ä s Leidybinis
Kapi elu.
Zinke ičius 1979: Ki čio abg aukung und ki chiauens pa adigmas. Kalbo y a
30(1), 90–93.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
201
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius:
Le n.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
RYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GYVENAMJ VIETOVI (180 Alk)
(LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS
Aleksand a lė, Rõkiškio .
An (242) An ãliep ė, Za as .
A n (526) A niónys, Mol ų .
A z (211) An ãza ė, Za as .
A l (213) A ilia, Za as .
Bč (121) Bučinai, Rõkiškio .
Bj (479) Bijù iškis, Mol ų .
Blč (347) Balčia, U enõs .
Bln (243) Blỹniškės, Za as .
B č (245) Be činai, Za as .
Čl (452) Čiula, Mol ų .
Dbk (274) Debekiai, Anykšči .
Dgl (277) Daũgailiai, U enõs .
D š (172) – Dašiškiai, Kùpiškio .
Ds (212) Dùse os, Za as .
Gd (504) – Gied ačiai, Mol ų .
G s (412) Gi s e iškis, Mol ų .
G č (114) Ga aũčiai, B žų .
Imb (214) Ib adas, Za as .
In (480) Iñ u kė, Mol ų .
Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio .
Jnš (506) – Jõniškis, Mol ų .
Kk (380) – Kùk iškės, U enõs .
Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio .
Kmn (278) Kiemiónys, Za as .
K d (381) Ki dekiai, U enõs .
K n (179) K iaũnos, Rõkiškio .
K š (149) K eščiónys, Rõkiškio .
Lb (414) Labanó as, Š enčioni .
Ld (312) Lúodžiai, Za as .
Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos .
202 BENDRIN
TALBE | 97
L (119) Lùkš ai, Rõkiškio .n4544) Lelinai,
U enõs . Mdk (481) Medekiai, Mol ų . .
Mn119) Mol ai Minknai, Rõkiškio . (148) 0 liai,
Rõkiškio . Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio
. P (451) Pu , Mol . Ps (459) Pas o lis,
Rõkios R. Rõb (178) S, Rõk Mol, Mol, Mol, Mol,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb,
Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõ
U (308) U enà
Užb (87) Užùbaliai, Rõkiškio . Vb
(142) Vabalniñkas, B žų . Vdn
(450) Vidẽniškiai, Mol ų . Vlč
(240) Vilùčiai, U enõs . Vsk (241)
Vaisknai, U enõs . Z (244)
Za asa
Gau a 2024-09-11
P iim a 2024-10-14
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
203
VILIJA RAGAIŠIENĖ
ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS
IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN wu de in den le z en Jah en on de US-ame ikanischen Bundes egie ung in den USA e ö en lich .
AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA
FROM THE 1950S–1960S
Summa y
De a icle analysie he ma e ial om he manusc ip sou ces o he Eas e n
Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec
A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om
he pe spec i e o accen ua ion. The s udy akes a synch onic app oach o desc ibe he
ea u es o accen ua ion o declinable wo ds o e e ences and abb e ia ions o
ound in hese sou ces and o discuss hei accen ua ion endencies.
The a icle consis s o an in oduc ion, h ee chap e s, conclusions, and lis s
inhabi ed se lemen s. The i s chap e p esen s he esea ch ma e ial. The second
chap e in es iga es he accen ua ion endencies o declinable wo ds and discusses he
ac o s in luencing he a ia ion in he accen ua ion o wo d o ms. De d i e kapi el
p o ides a lis o wo d o ms wi h dual accen ua ion ound wi hin he same local dialec
and discusses he dis ibu ion o hese a ian s ac oss he subdialec a ea. The s udy
esul ed in h ee main indings. Fi s , di e en accen ua ion pa e ns a e
cha ac e is ic o he masculine and eminine declension ypes in he Eas e n ua ion
pa e n, while ē-s em nouns a e mo e commonly s essed on he ending; wo ds o he
Aukš ai ian subdialec o U ena: ā-s em wo ds end o ollow he ba y one accen-
masculine-declension s ems ypically exhibi a endency owa ds accen ual a iabili y and
oxy one accen ua ion. Second, he accen ua ion sys em o ion o a mo e in ense ule o
condi ional s ess e ac ion, he le elling o accen ual pa adigms, and he de elopmen
declinable wo ds is in luenced by a complex o in e connec ed ac o s: he o ma-
o wo accen ua ion ypes columna and in lec ional; he analogy o accen ua ion o
wo ds o he same s em and de i a i es o he same de i a ional ype; he in e ac ion
be ween s ems; he p ese a ion o ancien accen ua ion elics (such as oo
accen ua ion in u-s em adjec i es, collec i e plu al o ms); he accen ual and seman ic
model o wo plu al o ms (simple and collec i e) is econs uc ed. D i ens, a iously
s essed wo d o ms a e dis ibu ed une enly ac oss he subdialec a ea he majo i y
o he o ms wi h dual accen ua ion wi hin he same local dialec we e ound in he
sou heas e n edges o he subdialec a ea o U ena, nea he bounda y wi h he Vilnius
dialec . Thus, om he pe spec i e o accen ual a iabili y, he accen ua ion sys em o
he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena can be conside ed s able (accen ual