scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama iki šiol kirčiavimo požiūriu kalbininkų išsamiau netirta Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama nustatyti šiuose aprašuose (pateiktuose atsakymuose į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos klausimus ir transkribuotuose tekstuose) rastų linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkius. Remiantis gana gausia medžiaga, aptariami tiriamuoju laikotarpiu uteniškių patarmėje vyravę akcentuacijos modeliai, žodžių ir jų formų kirčiavimo variantai, aiškinamos galimos jų egzistavimo priežastys, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių žodžių formų sąrašas.  Nagrinėjama, kaip XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmėje linksniuojamųjų žodžių ir jų formų akcentuaciją veikė kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimasis, morfologinis paradigmos išlyginimas, senovinio kirčiavimo reliktų išlaikymas, dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentinio ir semantinio modelio nykimas, polinkis į oksitonezę ir kt. veiksniai.

Read accessible full text

Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Author: Vilija Ragaišienė
Year: 2024
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.09
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/2394/2446
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
179
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID ID:
h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.09
LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO
POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ
RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ ŠNEKTŲ
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
ESMINIAI ŽODŽIAI:
y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, šnek a, linksniuojama-
sis žodis, ki čia imo a ian as, ank aš inis šal inis.
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama iki šiol ki čia imo požiū iu kalbininkų išsamiau ne i a
Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų XX a.
6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš inių šal inių medžiaga. Ty imu
siekiama nus a y i šiuose ap ašuose (pa eik uose a sakymuose į Lie u ių kalbos
a laso medžiagos inkimo p og amos klausimus i ansk ibuo uose eks uose) as-
ų linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkius. Remian is gana gausia medžia-
ga, ap a iami i iamuoju laiko a piu u eniškių pa a mėje y a ę akcen uacijos
modeliai, žodžių i jų o mų ki čia imo a ian ai, aiškinamos galimos jų egzis-
a imo p iežas ys, pa eikiamas oje pačioje šnek oje akcen inių a ian ų u inčių
žodžių o mų są ašas.
Nag inėjama, kaip XX a. 6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje links-
niuojamųjų žodžių i jų o mų akcen uaciją eikė ki čio a i aukimo kaip dėsnio
o ma imasis, mo ologinis pa adigmos išlyginimas, seno inio ki čia imo elik ų
išlaikymas, d iejų daugiskai ų – pap as osios i kuopinės – akcen inio i seman i-
nio modelio nykimas, polinkis į oksi onezę i k . eiksniai.
ABSTRACT
The a icle examines he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o U ena da ing o he 1950s–1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o
he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language and which
ha e no ye been ho oughly s udied by linguis s om he pe spec i e o ac-
cen ua ion. The s udy aims o de e mine he accen ua ion endencies o declinable
180
BENDRINĖ KALBA | 97
wo ds ound in hese desc ip ions (p esen ed in esponses o he ques ions o he
P og am o Ma e ial Collec ion o he A las o he Li huanian Language and in
ansc ibed ex s). Based on he subs an ial amoun o ma e ial, he a icle dis-
cusses he accen ua ion pa e ns, he accen ua ion a ian s o wo ds and wo d
o ms p e alen in he subdialec o U ena du ing he s udied pe iod, along wi h
he possible easons o hei exis ence. A lis o wo d o ms wi h accen ual a i-
an s wi hin he same local dialec is p o ided.
The s udy examines how he accen ua ion o declinable wo ds and hei o ms
in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena du ing he 1950s–1960s was in lu-
enced by ac o s such as he o ma ion o he ule o s ess e ac ion, he mo -
phological le elling o pa adigms, he p ese a ion o ancien accen ua ion elics,
he decline o he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and
collec i e), he endency owa d oxy one accen ua ion, and o he ac o s.
ĮVADAS
Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo eiškiniai mokslininkų iki šiol
i i agmen iškai. Dialek ologijos da buose bend ais b uožais ap a as ki -
čio a i aukimo pobūdis šios pa a mės plo e (LKT 1970: 34–35; LKA 1982:
123–124, žml. N . 105; Zinke ičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004:
126–127; Ma ke ičienė 1999: 16; U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis
1992: 12; RAU 2010: 35) i šnek ose ki aip ki čiuojami žodžiai1 (DST 2013:
23–24; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliūnai ė, Rinkauskienė 2019: 189).
Mokslininkai daugiausia dėmesio sky ė onologiniam šalu iniam ki čiui (Ko-
sienė, Gi denis 1979: 48–56), mono ongų, inesy o i ilia y o, daugiskai os
naudininko i įnagininko p iegaidėms i i (Kosienė 1982: 61–71; Bace i-
čiū ė, Rinkauskienė 2007: 4–11; 2008a: 78–84; 2008b: 229–237).
Taigi ūks a šios pa a mės ki čia imo sis emos y imų, publikacijų, ski -
ų akcen uacijos požymiams i polinkiams ap a i. Šiame s aipsnyje pasi-
ink a nag inė i ieno laiko a pio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau
ne i us Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e
saugomų XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių duomenis.
S aipsnio ikslas – sinch oniniu požiū iu ap ašy i y ų aukš aičių u e-
niškių pa a mės XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuose as ų linksniuo-
1 Omenyje u imi žodžiai, ku ie daugumoje aukš aičių pa a mių ki čiuojami pagal ki ą ak-
cen inę pa adigmą a ba pag indinis ki čia imo a ian as y a ki os ki čiuo ės nei i iamoje
pa a mėje.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
181
jamųjų žodžių ki čia imo ypa ybes i ap a i jų akcen uacijos polinkius.
Pag indiniai y imo užda iniai y a šie: 1) nus a y i pagal ieną akcen inę
pa adigmą ki čiuojamus i ki čia imo a ian ų2 u inčius linksniuojamuosius
žodžius, suda y i jų są adus; 2) ap a i pagal pas o aus i (a ba) kilnojamo-
jo ki čia imo pa adigmas ki čiuojamų žodžių i akcen inių a ian ų u in-
čių paski ų o mų papli imą pa a mės plo e; 3) nus a y i linksniuojamų
žodžių ki čia imo polinkius lemiančius eiksnius.
A liekan y imą aikomas ap ašomasis anali inis me odas, aip pa pasi-
elk i lyginamasis i idinės ekons ukcijos me odai. Linksniuojamųjų žo-
džių ki čia imas s aipsnyje nag inėjamas pagal žodžio o mų ki čio ie os
i (a ba) ki čia imo pa adigmų į ai a imą, akcen inių a ian ų a ojimo
dažnumą i papli imą pa a mės plo e i k .
A lik as y imas y a naujas i ak ualus. S aipsnyje, emian is iš iso y ų
aukš aičių u eniškių plo o su ink a medžiaga, pi mą ka ą ap ašomi links-
niuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai, pa eikiamas oje pačioje šnek oje
akcen inių a ian ų u inčių žodžių o mų są ašas. Šis y imas pi miausia
u ė ų bū i ak ualus a mių ki čia imo polinkių i akcen uacijos eiškinių
kai os y ėjams. Juolab kad y a galimybė s aipsnyje ap a ą medžiagą i
pa eik as iš adas palygin i su jau a lik ų pie ų aukš aičių, aka ų aukš aičių
kauniškių i y ų aukš aičių kupiškėnų i anykš ėnų pa a mių XX a. 6–7
deš. ank aš inių šal inių y imų ezul a ais (Ragaišienė 2012: 219–231;
2018: 176–201; 2019: 1–19; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270).
Tikė ina, kad okio pobūdžio y imai gali u ė i i p ak inės naudos a mi-
nių eks ų i žodynų engėjams – dialek ologams i leksikog a ams.
1. TIRIAMOJI MEDŽIAGA
Renkan medžiagą Lie u ių kalbos a lasui3, XX a. 6–7 deš. bu o iš i os y ų
aukš aičių u eniškių plo ui p iklausančios gy enamosios ie o ės (punk ai)4
i pa eng i jų a miniai ap ašai. Rank aš inį punk o šal inį dažniausiai su-
2 Ling is inėje li e a ū oje į ai iai ki čiuojami žodžiai i jų o mos adinami ki čia imo a-
ian ais (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 i k .), akcen iniais a ian ais (S undžia
1995: 22), ki čia imo g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) a ba ki čia imo g e ybėmis (Mikulėnie-
nė, Pake ys, S undžia 2007: 8). Pas a aisiais me ais įsigali adicija e minus ki čia imo
(akcen inis) a ian as i ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i kaip sinonimus (Ragaišienė
2010; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270; plg. da S undžia 2009: 66).
3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991.
4 Ti inos gy enamosios ie o ės (punk ų pa adinimai i nume iai) nus a y i Lie u ių kalbos
a laso engėjų.
182
BENDRINĖ KALBA | 97
da o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a -
sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one-
ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus, ansk ibuo i eks ai. Pe du de-
šim mečius medžiaga sukaup a be eik iš isų u eniškių gy enamųjų ie o-
ių – a chy e as i 89 šal iniai (apie 2100 puslapių) iš 66 punk ų (ž . 1 pa .)5.
5 Duomenų ne u ima ik iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345).
1 PAV. Ry ų aukš aičių u eniškių gy enamosios ie o ės,
iš ku ių su ink a i iamoji medžiaga
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
183
Šnek ų y ėjams kel as užda inys one ine ansk ipcija už ašy i i suki -
čiuo i „kiek galin daugiau eks ų <...> iš kasdienės kalbos i au osakos“
(LKAP 1956: 9). Iš pa eik ų duomenų ma y i, kad enkan medžiagą pi -
miausia siek a gau i a sakymus į anke ų klausimus6. Todėl daugiausia už a-
šy a paski ų sakinių su anke ų klausimuose nu ody ais žodžiais a ba pa eik-
a jų ienaskai os a dininko ( ečiau – ki ų linksnių) o mų, p z.: mūšỹs Sgn
(379), mūšia U (308), snukỹs G č (114), Alk (180), Ds (212), sp indỹs Šl
(173), Rb (177), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia B č (245) i k .7 T ans-
k ibuo i eks ai (pasakos, pasakojimai apie gy enamąją ie o ę, ealijas i
k .) dažniausiai y a nedidelės apim ies, pa eik i ne isuose šal iniuose.
Ti iamosios medžiagos są adą suda o 183 d iskiemeniai i daugiaskie-
meniai linksniuojamieji žodžiai (apie 2700 o mų). Dauguma jų as i ben
keliuose (ke i adalis – keliolikoje) ank aš inių šal inių. Daugiau nei pusę
s aipsnyje nag inėjamų linksniuojamųjų žodžių suda o į ai iai ki čiuojamos
d iskiemenių i daugiaskiemenių p oduk y iųjų a i a2 kamienų o mos.
P oduk y iųjų ā i ē kamienų žodžių šal iniuose as a ge okai mažiau. No s
duomenų u ima palygin i nemažai, ki čia imo požiū iu medžiaga e in-
ina kaip ūk ina. Pi miausia odėl, kad už ašy ų o mų ne isada pakanka
žodžio akcen inei pa adigmai nus a y i, p z.: gyslà Sp (309), kál ėj G č
(114), Šl (173) / kal j Sgn (379)8, su ýkš e Skd (378) i k . Kai ku iais
a ejais neaišku, a žodis u i ki čia imo g e ybių, a į ai uoja jo ik pa ski-
ų o mų akcen uacija, p z.: káulai B č (245), U (308), Skd (378), káulų
Užb (87), Rk (147), Rg (178), Vb (142), káulų, káulais T g (346), káulais
Šl (173), In (480) / kaul Gd (504)9. Remian is paski ų o mų ki čio
ie a galima nus a y i dalies daugiaskiemenių p iesagų edinių ki čiuo ę
(ypač ais a ejais, kai duomenys paliudy i kelių šnek ų). Pi miausia ai
6 A sakymai į klausimus už ašy i ansk ipcija i suki čiuo i. Žodžių ki čiuo ė nenu ody a.
Ti iamuose šal iniuose žodžiai už ašy i ski inga ansk ipcija, neiš eng a ne ikslumų i ik-
ų. Nu odan kelių šnek ų a osenos pa yzdžius, ne e ai eikė ų pa eik i kele ą os pačios
žodžio o mos a ian ų. Kai ap a iamiems akcen ologijos eiškiniams ansk ipcija nė a ak-
uali, s aipsnyje pa yzdžiai eikiami bend inės lie u ių kalbos ašmenimis. Fo mos su a i-
auk iniu ki čiu i koloninio ki čia imo a ejai nu odomi ansk ibuo i.
7 S aipsnyje nu odoma ne i os gy enamosios ie o ės (kaimo) san umpa, o Lie u ių kal-
bos a laso punk o pa adinimas i nume is. Tai da oma pa ogumo dėlei. Ne ikslinga įsi es-
i kelias ieno punk o san umpas, nes žemėlapyje y a galimybė duomenis nu ody i ik p ie
Lie u ių kalbos a laso punk o.
8 A lik i y imai odo, kad nus a an žodžio ki čiuo ę negalima em is ik ie ininkų o mo-
mis, nes jų ki čia imas gali ski is nuo ki ų linksnių o mų, . y. ne isada ody i akcen i-
nę pa adigmą (Ragaišienė 2023: 190–210).
9 Į ai iai ki čiuojamų žodžių o mų pi masis nu odomas pag indinis ki čia imo a ian as.

184
BENDRINĖ KALBA | 97
pasaky ina apie šal iniuose as as p iesagos -inis, -ė būd a džių, p iesagų
-inė i -( )u ė daik a a džių o mas, p z.: bé žinis D š (172), Vlč (240), U
(308), G s (412) / be žnis Ld (312), be žnės málkos A n (526); da žin Vlč
(240), U (308), Ld (312), da žin, da žinj G č (114), da žin, da žinn Bj
(479) / dažinė, dažinėj Rg (178); kul u  G č (114), B č (245), Dgl (277),
Sp (309), Ld (312), kul u m Gd (504), A n (526) / kùl u ė D š (172) i
k . Tačiau dažniausiai linksniuojamųjų žodžių pa adigmai nus a y i pa ienių
o mų nepakanka, nes, kaip pas ebėję šios pa a mės y ėjai, nemažai y a
žodžių, ki čiuojamų ki aip (DST 2013: 23–24; MLT 2019: 24).
Remian is su ink a medžiaga nė a galimybių nus a y i dalies konk ečių
žodžių a da ybos ipų ki čia imo polinkių, išsamiau ap a i kamienų a -
pusa io są eikos i p oduk y iųjų kamienų po eikio nep oduk y iųjų ak-
cen uacijai. Tačiau u imų duomenų ik ai pakanka XX a. 6–7 deš. y ų
aukš aičių u eniškių pa a mės akcen uacijai į e in i i linksniuojamųjų žo-
džių ki čia imo polinkiams nus a y i. Juolab kad ap a iami šal iniai paly-
gin i ge ai a spindi i iamos pa a mės ypa ybes. Juose pa eik a medžiaga
y a e inga i pa ikima, nes dauguma ank aščių pa eng i pa y usių kalbi-
ninkų – K. Eigmino, E. G ina eckienės, K. Mo kūno, Ž. U bana ičiū ės,
A. Valeckienės, K. Vosyly ės, A. Vanago i k .
2. LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI
2.1. Ry ų u eniškių pa a mėje linksniuojamųjų žodžių i jų o mų akcen-
uacijos polinkiai pi miausia sie ini su ki čio a i aukimu. Rank aš inių šal-
inių medžiaga odo, kad XX a. 6–7 deš. dalyje u eniškių plo o eikė du
dėsniai – silpnasis sąlyginis ki čio a i aukimas i in ensy esnis sąlyginis
ki čio a i aukimas (plg. LKA 1982; žml. N . 105). Ga aũčių, Vabalniñko,
Šal ẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse ki is dėsningai
bu o a i aukiamas nuo umpos galūnės į be kokį p iešpasku inį ilgąjį
skiemenį, p z.: ga a, jus a, leñdi, piki, su uka, ša a uka, ina G č
(114), sk a, eni, enu, ga a, lipsna, li us, jaũni, kabi, piki Bč (121),
basu, g i, laki, ini, žm.na Ob (148) i k .10 Apie Mol us, Suginčiùs,
Panemunlį, K iaunàs, Sù ieką ki į nuo umpos galūnės bu o links ama
a i auk i į ilgąjį skiemenį, ku io pag indą suda o ilgasis balsis a ba ie, uo,
10 Rank aš iniuose šal iniuose a i auk inio ki čio a ejais d ibalsiai i ilgieji balsiai dažniausiai
žymimi idu ine p iegaide, o d iga siai – i agale p iegaide.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
185
p z.: dina, juda, nuga pnia,  a, ina, žima, žsis, ž  is Sgn (379).
XX a. 6–7 deš. šiose šnek ose dėsnis eikė ne ienodai egulia iai, pa yzdžiui,
Debekių i Vidẽniškių apylinkėse ki į išlaikančios i jį a i aukiančios
o mos, egis, bu o a ojamos p amaišiui, p z.: bda, dienàs, i. à / ∙ a,
lie ùs, s eki, ienà / ina, žmogùs Dbk (274), aiù, i. à, suŋkù, uždė à /
li us, aud∙na (plg. audan∙s), ∙ška, sk∙las Vdn (450).
Ti iamuoju laiko a piu šio eiškinio ap aiškų pas ebė a i ki čio nea i-
aukiančiose u eniškių šnek ose11. Dėsnio o ma imąsi pi miausia liudija
o mų su šalu iniu a ba „d i i šūniu“ ki čiu12 a ojimas (plg. U bana i-
čiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė
2020b: 214–215). Tiesa, i iamuose šal iniuose šio ki čio ipo žymėjimo
a ejų as a mažai, p z.: α.nù, audjà, sukù, ekùs, uks , akù, inà
Sp (309) i k .13 Reiškinio pli imą pa a mės plo e odo i pasi aikan ys
pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai. Ki is a i aukiamas nuo umpos ga-
lūnės į skiemenį, ku į suda o ie, uo a ba ilgasis balsis, p z.: li us (plg. le aũs),
aud.ni (plg. audan.s), ini / ien Kk (380), gel óna (plg. gel a.n.),
neg. a, snus, ina (plg. ienà) B č (245) i k . Ne e ai o mos su a i auk-
iniu ki čiu a ojamos kaip g e iminės, p z.: skū à / sk. a, sūnùs / s.nus,
ina / ienà, o. à / . a i k . Lb (414), gi. à / g. a, p.ne / po.nè, sū-
nùs, sūnaũs / s.nus i k . Bj (479).
Ry ų aukš aičių pa a mių y ėjai y a a k eipę dėmesį, kad ne isi analo-
giški a ejai sie ini ik su ki čio a i aukimu (plg. Zinke ičius 1979: 90).
Pi miausia ai pasaky ina apie an osios ( ečiau – ke i osios) ki čiuo ės
daik a a džių kamiene ki čiuojamas ienaskai os a dininko, įnagininko,
ie ininko i daugiskai os galininko linksnių o mas. Ki čio nea i aukian-
čiose šnek ose šių linksnių o mas links ama ki čiuo i kamiene (75 a ejai
iš 109), p z.: su susidu, kolkzi, bu .kus, lup∙nas, sij∙nus Ds (212), m k as,
na. ∙gus, ka.p∙s us Tlm (311), agukus, kn.gas, zus, as us T g (346),
ma.k∙kla, da bin∙ku, kolkzi, bl∙nus, me  es, sdus P (413), ma.k∙kla,
ma.k∙klas, bus, s a. ∙kla In (480), su didu, ba a ∙kus, agu las, bus,
sij∙nus, iš∙kus Mdk (481) i k . Kamiene ki čiuojamų o mų a si adimas
pi miausia sie inas su mo ologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu. Ana-
11 Pa yzdžiui, Spi nų šnek os ap aše eigiama, kad „ki čio a i aukimo p ocesas jau palie ęs
i šią a mę. Kai ku iuose žodžiuose aiškiai gi dimi du ki čiai“ (U bana ičiū ė 1966).
12 Vaka ų aukš aičių plo e šalu inio ki čio ipą – „d i i šūnį“ ki į – pi masis ap iko i ap ašė
Aleksas Gi denis (Gi denis 1978: 75–76).
13 Tikė ina, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys bu o ne ienodo
s ip umo, odėl ne isais a ejais šalu inis ki is žymė as.
186
BENDRINĖ KALBA | 97
logiškai šias o mas links ama ki čiuo i i ki ose aukš aičių šnek ose (plačiau
ž . G umadienė 1994: 101–104; Mikulėnienė 1996: 149; U bana ičienė
2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 i k .). Paminė ina, kad ap a iamos
o mos u eniškių pa a mėje gali liudy i iek ki čio a i aukimo, iek pa a-
digmos išlyginimo endencijas, plg. Spi nų šnek oje, ku ioje as a „d i-
i šūnio“ ki čio a ejų, už ašy as o mas su bl∙nu, su ka i u, k upas, ekùs.
Juolab kad kamieno ki į labiau links ama apibend in i žodžių p iešpasku-
iniame skiemenyje, ku io pag indą suda o ilgasis balsis a ba ie, uo (silpna-
sis sąlyginis ki čio a i aukimas).
Pačiame y iniame i pie y iniame u eniškių plo o pak aš yje ki čia imo
sis ema gali bū i pa eik a i lenkų, ečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004:
123; Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014, XIV žemėlapis). Šiose šnek ose pas o aus
ki čia imo pa adigmos o ma imasis sie inas i su polinkiu išlygin i pa a-
digmą sla ų kalbų pa yzdžiu, . y. laipsnišku pe ėjimu p ie d iejų ki čia i-
mo ipų – koloninio i galūninio – modelio (Zinke ičius 1966: 31; Miku-
lėnienė 1995: 450; Tuomienė 2005: 65–69; U bana ičienė 2006: 221 i k .).
Pagal koloninio ki čia imo pa adigmą i iamoje pa a mėje ki čiuojami i
naujai a ėję žodžiai (Ma ke ičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24;
plg. Bace ičiū ė 2004: 27; U bana ičienė 2006: 220; 2010: 177). Pa yzdžiui,
daugiaskiemenių ā kamieno daik a a džių links ama apibend in i y aujan-
į pa adigmos ki į, p z.: mãšina Vb (142), K š (149), S b (150), A l (213),
Blč (347), Sgn (379), In (480), be mãšinos D š (172), po mãšina Bj (479) /
mašnos Z (244), mašną In (480), mašnom P (413), ganýkla Rb (177),
mokýkla P (413), Bj (479), In (480), ãlanda Bč (121), Rg (178), Jnš
(506) / alandà Lkš (120).
Su ki čio a i aukimu, akcen inės pa adigmos išlyginimu a koloninio
ki čia imo ipo o ma imusi sie inos ne isos linksniuojamųjų žodžių
šakninio ki čia imo o mos. Tikė ina, kad dalis jų gali bū i pa eldė os iš seno.
Pi miausia ai pasaky ina apie šaknyje ki čiuojamas d iskiemenių u kamieno
būd a džių basus, -i, b ángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i i k . ienaskai os a -
dininko o mas (Ska džius 1935: 140–145; Būga 1961: 78; Vanags 1990:
75–81; Lazauskai ė 1998: 65–70). U eniškių pa a mėje XX a. 6–7 deš. jas
dažniau bu o links ama ki čiuo i šaknyje, p z.: basus, -i Sgn (379), Ml
(451), Kk (380), basus A l (213)14, basi Bj (479) / baisùs, -i Bj (479),
baisùs Ds (212), Lln (344), Blč (347), Ps (453), Jnš (506); b ángus, -i Ds
14 A sakan į anke ų klausimus ne isada nu ody os abiejų giminių o mos. Dalis o mų as-
a pasakojimuose.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
187
(212), P (413), U (308), b ángi Ds (212); lýgus, -i U (308), Lb (414);
suñkus, -i Ld (312), Ml (451) / sunkùs Sp (309), Gd (504), sunk Čl (452);
gadus, pukus A n (526); iẽsus T g (346), ámsus, -i Dbk (274), P (413),
ámsus, ámsų Sdk (276), ánkus, -i U (308), Tlm (311), Sgn (379) / kan ùs
Jnš (506), ka ùs Sp (309), sma kùs In (480), bjau ùs Vlč (240)15. Dauguma
šakninio ki čia imo o mų už ašy os ki čio nea i aukiančiose šnek ose, plg.
da Vilùčių šnek os a minių ypa ybių ap aše as as o mas áiškus, -i, b ángus,
-i, lýgus, -i, pukus, ánkus, -i, smùlkus, -i, só us, -i, ámsus, -i Vlč (240).
Sup an ama, kad nė a galimybių pa ikimai nus a y i, ku ie a ejai sie ini
su ki čio a i aukimu, o ku ie y a a si adę dėl pas o aus ki čia imo pa adig-
mos o ma imosi, analogijos būdu a pa eldė i iš seno. Tikė ina, kad ap a -
i eiškiniai y a a pusa yje susiję i pa a mėje eikia sanklodos p incipu.
Šių eiškinių są eikos pa yzdžiu u eniškių pa a mėje laiky inas daik a a džio
žmogus ki čia imas, p z.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), S b (150), K n (179),
Alk (180), A z (211), B č (245), U (308), Ld (312), Ps (453), Mdk (481),
žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) / žmogùs K n (179),
A z (211), Vlč (240), B č (245), Ld (312), Ps (453), Gd (504), žmogùs,
žmogaũs Rg (178), Blč (347), žmogaũs Rk (147), S b (150), Alk (180),
žmogu Ob (148). M. Daukšos aš ai i 1605 m. ka ekizmas odo, kad šio
žodžio ki čia imo į ai a imas gali u ė i is o inių p ielaidų (Ska džius 1935:
124; Zinke ičius 1975: 26–27). Ki į nuo umpos galūnės į ilgą skiemenį
a i aukiančiose šnek ose šaknyje ki čiuojamos o mos gali bū i a si adusios
i naujai, p z.: žmõgus / žmogaũs Rk (147), S b (150) i k . Šakninio ki čio
apibend inimas gali bū i aiškinamas p iebalsinio kamieno žmuõ i daugi-
skai os a dininko o mos žmónės ki čia imo analogija.
2.2. Mo e iškojo linksnia imo žodžiai u eniškių pa a mėje dažniausiai ki -
čiuojami pagal ieną akcen inę pa adigmą, p z.: k áu u ė Vlč (240), B č
(245), Ps (453), k áu u ė, k áu u ėn Šl (173), G s (412), Bj (479), k áu u ėj
Rb (177), U (308), Lb (414), Kmn (278), iš laškõs „iš lo os“ Skd (378),
ma kà „ ie a linams me k i (pp . kūd a); linma ka“, ma kõn Rb (177),
ma kõs, ma kõn Vdn (450), iš ma kõs Mdk (481), pi kià, pi kiõs, pi kiõj,
pi kiõn Tlm (311), Sgn (379), Blč (347), Lb (414), Vdn (450), Ps (453),
15 Negimininės būd a džių o mos pa a mėje aip pa ki čiuojamos d ejopai, p z.: baisù Vsk
(241), Blč (347), Skd (378), Kk (380), Ps (453) / basu Sgn (379), A n (526), b ángu Vlč
(240), Lb (414), sunkù Vsk (241), B č (245), Skd (378), Kk (380), Lb (414), Vdn (450) /
suñku B č (245), Mdk (481), Gd (504), š iẽsu G s (412), Vdn (450), skad u, suñku /
baisù, bjau ù, skaudù, ylù Vlč (240).
194
BENDRINĖ KALBA | 97
Ry ų aukš-
aičių u eniš-
kių šnek a
(punk o nu-
me is)
Linksniuojamasis žodis
Kmn (278) uguos / u ga
Dbk (274) b óliai / b olia, de ýni / de yn, ugus, ugaus / u gùs,
u gaũs
Sp (309) sūnùs / snus
Tlm (311) b óliai / b olia
Ld (312) žmogùs / žmõgus
Lln (344) ūbùs / bus
Kk (380) ien / ini
G s (412) su móky oju / moký ojai
Lb (414) skū à / sk a, sūnùs / snus, ina / ienà, o à /  a,
žmogùs / žmõgus
Ps (453) mãšina / su mašinà, ugus / u g, žmõgus / žmogùs
Šd (478) b ólis / b olia
Bj (479) basi / bais, gy à / g a, ponià / pnia, sūnùs / snus
In (480) b ólis / b olia, mãšina / mašną
Mdk (481) lénkai / lenka, lie ù ių / lie u i, ė a /  ai
Jnš (506) lénkai, lénkų, lénkais / lenka, lenk, lenkas, moky ójas /
moký oją, peñki / penk, ina / ienà
A n (526) ki iu / ki iù, lie u ỹs / lie ù iai, móky ojas / moký ojas
A lik as y imas emia s aipsnyje iškel as p ielaidas apie ki čia imo eiš-
kinių eikimą pa a mės plo e. Toje pačioje šnek oje as os d ejopai ki čiuo-
jamos o mos pa i ina, kad ki čia imo a ian ų a si adimą lėmė kele as
a pusa yje susijusių eiksnių. Vieni a ian ai gali u ė i is o ines p ielaidas
(sie ina su ekons uojamu pap as osios i kuopinės daugiskai os modeliu),
ki i – a si adę naujai (aiškin ina ki čio a i aukimu, koloninio ki čia imo
pa adigmos o ma imusi, akcen uacijos analogija). Len elėje pa eik i duo-
menys odo da ieną s a bų dalyką. U eniškių pa a mėje labiau į ai uoja
y iškojo linksnia imo ipo žodžių ki čia imas. Mo e iškojo linksnia imo
ipo žodžiai mažiau linkę į akcen inį a ian iškumą – dažniausiai jie ki -
čiuojami pagal ieną akcen inę pa adigmą.

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
195
Linksniuojamieji žodžiai ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje u i
isame pa a mės plo e (ž . 2 pa .). Iš iso plo o išsiski ia palygin i nedide-
lis a ealas, ku iame as a daugiau a ian ų oje pačioje šnek oje. Daugiau-
sia d ejopai ki čiuojamų o mų už ašy a pie y iniuose u eniškių pa a mės
plo o pak aščiuose, pa ibyje su ilniškiais (Labanó o, Pas o lio, Medekių,
Jõniškio i A nioni apylinkėse). Su u eniškiais besi ibojančiose ilniškių
2 PAV. Toje pačioje šnek oje as ų linksniuojamųjų žodžių
o mų ki čia imo a ian ų papli imas
196
BENDRINĖ KALBA | 97
šnek ose aip pa as a nemažai d ejopai ki čiuojamų linksniuojamųjų žodžių
o mų (Ragaišienė 2010: 139). Da y ina p ielaida, kad y inėse aukš aičių
pa a mėse esama nedidelio ien iso plo o, ku iame a ian iškumas, kaip
eiškinys, palygin i su g e imomis šnek omis, y a in ensy iausias. Remian-
is ien ank aš inių šal inių medžiaga nė a galimybių pa ikimai nus a y i
a ian ų papli imo ski inguose pa a mės a ealuose.
APIBENDRINIMAS
A likus y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose
šal iniuose as ų linksniuojamųjų žodžių ki čia imo analizę da y inos šios
iš ados:
1. Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mėje y iškojo i mo e iškojo linksnia i-
mo ipams būdingi ski ingi akcen uacijos modeliai – ā kamieno žodžius
links ama ki čiuo i pagal ba i oninio ki čia imo modelį, ē kamieno daik-
a a džių labiau papli usios galūninio ki čia imo o mos, y iškojo links-
nia imo kamienų žodžiams būdingas polinkis į akcen inį a ian iškumą
i oksi onezę.
2. Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo sis emą eikia a pusa yje susijusių
eiksnių kompleksas: in ensy esnio sąlyginio ki čio a i aukimo dėsnio
o ma imasis, akcen inės pa adigmos išlyginimas i d iejų ki čia imo
ipų – koloninio i galūninio – susida ymas; o pa ies kamieno žodžių
i da ybos ipo edinių akcen uacijos analogija; kamienų są eika. Į ai iai
ki čiuojamų y iškojo linksnia imo ipo daik a a džių o mų a si adimas
i polinkis į oksi onezę sie inas su ekons uojamu d iejų daugiskai ų –
pap as osios i kuopinės – akcen iniu i seman iniu modeliu. Akcen u-
acijos sis emos aidai po eikį da o i seno inio ki čia imo elik ų (šak-
ninio ki čia imo u kamieno būd a džių, kuopinės daugiskai os o mų)
išlaikymas.
3. Akcen inio a ian iškumo požiū iu u eniškių pa a mės ki čia imo sis e-
ma e in ina kaip s abili (ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje as-
a mažiau nei pusėje i ų punk ų; daugumoje jų už ašy a ik po ieną
a du a ejus). Į ai iai ki čiuojamos žodžių o mos pa a mės plo e pa-
pli usios ne ienodai – daugiausia oje pačioje šnek oje d ejopai ki čiuo-
jamų o mų as a pie y iniuose u eniškių pa a mės plo o pak aščiuose,
pa ibyje su ilniškiais.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
197
LITERATŪRA
Bace ičiū ė Rima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidžių (ekspe imen inis y imas). –
Žmogus i žodis 9(1), 4–11.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Ry ų aukš aičių
u eniškių daugiskai os naudininko i įnagininko p iegaidės: audicinis y i-
mas. – Žmogus i žodis: didak inė ling is ika 10(1), 78–84.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidės: audicinis y imas. – Bal is-
ica 43(2), 229–237.
Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Regina
2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiuje, Klai-
pėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
DST 2013: Duse ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai
a ian ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a -
mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai),
Vilnius: B iedis, 255–257.
Gi denis Aleksas 1972: Lie u ių kalbos a dažodžių p iesagų ki čio susi-
o ma imas. – Bal is ica, 1 p iedas, 66–72.
Gi denis Aleksas 1978: Akcen ologinis mažmonis. – Bal is ica 14(1), 75–76.
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo
i ki čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai, 97–106.
Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius:
Min is.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas,
daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is.
Kosienė O ilija, Gi denis Aleksas 1979: Fonologinis šalu inis ki is
y ų aukš aičių u eniškių a mėje. – Kalbo y a 30(1), 45–56.
Kosienė O ilija 1982: Ry ų aukš aičių u eniškių mono ongų p iegaidės. –
Kalbo y a 33(1), 61–71.
Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Pos ilė“ 2 (O–Ž),
Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu.
Kuza inis Kazimie as, Gi denis Aleksas 1997: Kelios min ys dėl
bal ų a dažodžio ki čia imo pa adigmų i jų aidos. – VIII a p au inis
198
BENDRINĖ KALBA | 97
bal is ų kong esas „Bal ų kalbos XVI i XVII amžiuje“: p anešimų ezės. Vil-
nius: Vilniaus uni e si e as, 76–78.
Lazauskai ė Vilija 1998: Dėl u kamieno būd a džių i jų abs ak ų ki -
čia imo aidos. – Bal is ica 33(1), 65–70.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2001: D iskiemenių u kamieno daik a-
a džių ki čia imo aida pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek-
ose. – Bal is ica 35(2), 159–169.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: D iskiemenių io kamieno daik-
a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių
šnek ose. – Li uanis ica 54(3), 37–50.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų
daik a a džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš-
aičių ilniškių šnek ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak-
ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181.
LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai-
y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi-
is, Vilnius: Mokslas.
LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius:
Mokslas.
LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija, au . S. Amb azas, G. Belic-
kienė, E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vana-
gienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKAP 1956: Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama, 2-asis leidimas,
au . J. Balčikonis, B. La inas, J. Senkus, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I a-
nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl į a džiuo inių būd a džių ki čia imo
aidos. – Bal is ica, 4 p iedas, 106–108.
Mikulėnienė Danguolė 1995: Ta mės ga syno ypa ybės. – Die eniškės,
Vilnius: Min is, 448–455.
Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo
a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
148–155.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
199
Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos
a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as.
Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas
2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni-
e si e o leidykla.
MLT 2019: Molė ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa.
Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų
aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Ragaišienė Vilija 2012: Daik a a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7
dešim mečio pie ų aukš aičių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Respec us
Philologicus 22(27), 219–231.
Ragaišienė Vilija 2016: Accen ua ion models o disyllabic nouns in he
Sou he n Aukš ai ian dialec . – Kalbo y a 68, 125–147.
Ragaišienė Vilija 2018: Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos
kai a XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Ry ų aukš aičių a mė: kai a i po-
kyčiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 176–201.
Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daik a a džių ki čia imo polin-
kiai XX a. 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš i-
niuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 13, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www.
zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22489/21753.
Ragaišienė Vilija 2020a: Būd a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 de-
šim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. –
Lie u ių kalba 14, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u-
iu-kalba/a icle/ iew/22463/21725.
Ragaišienė Vilija 2020b: Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 211–226. P ieiga in-
e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
Ragaišienė Vilija 2022: D iskiemenių daik a a džių ki čia imo polinkiai
6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal i-
niuose. – Vaka ų i pie ų aukš aičiai: a mių i ki ų kalbų są eika, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 230–270.
Ragaišienė Vilija 2023: Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių
šnek ose. – Ac a Linguis ica Li huanica 89, 190–210. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
RAU 2010: Ry ų aukš aičiai u eniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bace ičiū ė,
V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

200
BENDRINĖ KALBA | 97
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o di-
se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a-
inių Mokslų Fakul e o leidinys.
S undžia Boni acas 1981: Daugiskai iniai asmen a diniai oikonimai i jų
eikšmės linksnia imo bei ki čia imo sis emų ekons ukcijai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 21, 191–193.
S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai
bal ų kalbose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica
27(2), 13–29.
S undžia Boni acas 1995: Dėl ki čio a i aukimo lie u ių kalbos y ų
aukš aičių šnek ose. – Res Bal icae, 67–72.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnek os o i iio kamienų daik a a džių
ki čia imo ypa ybės. – Bal is ica 36(1), 103–114.
Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socio-
ling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) o-
nologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo
ypa umai. – Bal is ica 41(2), 212–231.
U bana ičienė 2010: s i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičiū ė Žane a 1966: Spi ėnų šnek os ap ašas: ank aš inis šal inis,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy as.
U bana ičiū ė-Ma ke ičienė Žane a, G ina eckis Vladas 1992:
Lie u ių a mės: one ika, mo ologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni-
e si e as.
Vanags Pē e is 1990: u kamieno būd a džių likimas lie u ių kalboje. –
Li uanis ica 3, 75–81.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m.
ka ekizmo ki čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko uni e si e o Leidybinis
sky ius.
Zinke ičius 1979: Ki čio a i aukimas i ki čia imo pa adigmos. – Kalbo y a
30(1), 90–93.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
201
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius:
Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ
(LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS
Alk (180) – Aleksand a lė, Rõkiškio .
An (242) – An ãliep ė, Za as .
A n (526) – A niónys, Mol ų .
A z (211) – An ãza ė, Za as .
A l (213) – A ilia, Za as .
Bč (121) – Bučinai, Rõkiškio .
Bj (479) – Bijù iškis, Mol ų .
Blč (347) – Balčia, U enõs .
Bln (243) – Blỹniškės, Za as .
B č (245) – Be činai, Za as .
Čl (452) – Čiula, Mol ų .
Dbk (274) – Debekiai, Anykšči .
Dgl (277) – Daũgailiai, U enõs .
D š (172) – Dašiškiai, Kùpiškio .
Ds (212) – Dùse os, Za as .
Gd (504) – Gied ačiai, Mol ų .
G s (412) – Gi s e iškis, Mol ų .
G č (114) – Ga aũčiai, B žų .
Imb (214) – Ib adas, Za as .
In (480) – Iñ u kė, Mol ų .
Jdp (89) – Júodupė, Rõkiškio .
Jnš (506) – Jõniškis, Mol ų .
Kk (380) – Kùk iškės, U enõs .
Kmj (209) – Kamajliai, Rõkiškio .
Kmn (278) – Kiemiónys, Za as .
K d (381) – Ki dekiai, U enõs .
K n (179) – K iaũnos, Rõkiškio .
K š (149) – K eščiónys, Rõkiškio .
Lb (414) – Labanó as, Š enčioni .
Ld (312) – Lúodžiai, Za as .
Lkm (415) – Liñkmenys, Ignalnos .
202
BENDRINĖ KALBA | 97
Lkš (120) – Lùkš ai, Rõkiškio .
Lln (344) – Lelinai, U enõs .
Mdk (481) – Medekiai, Mol ų .
Ml (451) – Mol ai
Mnk (210) – Minknai, Rõkiškio .
Ob (148) – Obẽliai, Rõkiškio .
Onš (88) – Õnuškis, Rõkiškio .
P (413) – Pu nai, Mol ų .
Ps (453) – Pas o lis, Mol ų .
Rb (177) – Roblia, Rõkiškio .
Rg (178) – Ragẽliai, Rõkiškio .
Rk (147) – Rõkiškis
Sdl (119) – Sodẽliai, Rõkiškio .
Sgn (379) – Sugiñčiai, Mol ų .
Skd (378) – Skudù iškis, Mol ų .
Sp (309) – Spi nai, U enõs .
S l (182) – S emužė, Za as .
S b (150) – S õbiškis, Rõkiškio .
S k (181) – Sù iekas, Za as .
Šd (478) – Šiaudžia, Mol ų .
Šl (173) – Šal ẽniai, Mol ų .
Tlm (311) – Tolimnai, Ignalnos i Za as .
T g (346) – Tau ãgnai, U enõs .
U (308) – U enà
Užb (87) – Užùbaliai, Rõkiškio .
Vb (142) – Vabalniñkas, B žų .
Vdn (450) – Vidẽniškiai, Mol ų .
Vlč (240) – Vilùčiai, U enõs .
Vsk (241) – Vaisknai, U enõs .
Z (244) – Za asa
Gau a 2024-09-11
P iim a 2024-10-14
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
203
VILIJA RAGAIŠIENĖ
ACCENTUATION TENDENCIES OF DECLINABLE WORDS
IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN
AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA
FROM THE 1950S–1960S
Summa y
The a icle analyzes he ma e ial om he manusc ip sou ces o he Eas e n
Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s–1960s, which a e s o ed in
he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li hu-
anian Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy akes a syn-
ch onic app oach o desc ibe he ea u es o accen ua ion o declinable wo ds
ound in hese sou ces and o discuss hei accen ua ion endencies.
The a icle consis s o an in oduc ion, h ee chap e s, conclusions, and lis s
o e e ences and abb e ia ions o inhabi ed se lemen s. The i s chap e p esen s
he esea ch ma e ial. The second chap e in es iga es he accen ua ion endencies
o declinable wo ds and discusses he ac o s in luencing he a ia ion in he ac-
cen ua ion o wo d o ms. The hi d chap e p o ides a lis o wo d o ms wi h
dual accen ua ion ound wi hin he same local dialec and discusses he dis ibu-
ion o hese a ian s ac oss he subdialec a ea.
The s udy esul ed in h ee main indings. Fi s , di e en accen ua ion pa e ns
a e cha ac e is ic o he masculine and eminine declension ypes in he Eas e n
Aukš ai ian subdialec o U ena: ā-s em wo ds end o ollow he ba y one accen-
ua ion pa e n, while ē-s em nouns a e mo e commonly s essed on he ending;
wo ds o he masculine-declension s ems ypically exhibi a endency owa ds ac-
cen ual a iabili y and oxy one accen ua ion. Second, he accen ua ion sys em o
declinable wo ds is in luenced by a complex o in e connec ed ac o s: he o ma-
ion o a mo e in ense ule o condi ional s ess e ac ion, he le elling o accen-
ual pa adigms, and he de elopmen o wo accen ua ion ypes – columna and
in lec ional; he analogy o accen ua ion o wo ds o he same s em and de i a i es
o he same de i a ional ype; he in e ac ion be ween s ems; he p ese a ion o
ancien accen ua ion elics (such as oo accen ua ion in u-s em adjec i es, collec-
i e plu al o ms); he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple
and collec i e) is econs uc ed. Thi d, a iously s essed wo d o ms a e dis ib-
u ed une enly ac oss he subdialec a ea – he majo i y o he o ms wi h dual
accen ua ion wi hin he same local dialec we e ound in he sou heas e n edges
o he subdialec a ea o U ena, nea he bounda y wi h he Vilnius dialec .
Thus, om he pe spec i e o accen ual a iabili y, he accen ua ion sys em o
he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena can be conside ed s able (accen ual