Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: https://doi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ ŠNEKTŲ RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis žodis, kirčiavimo variantas, rankraštinis šaltinis. ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjama iki šiol kirčiavimo požiūriu kalbininkų išsamiau netirta Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama nustatyti šiuose aprašuose (pateiktuose atsakymuose į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos klausimus ir transkribuotuose tekstuose) rastų linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkius. Remiantis gana gausia medžiaga, aptariami tiriamuoju laikotarpiu uteniškių patarmėje vyravę akcentuacijos modeliai, žodžių ir jų formų kirčiavimo variantai, aiškinamos galimos jų egzistavimo priežastys, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių žodžių formų sąrašas. Nagrinėjama, kaip XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmėje linksniuojamųjų žodžių ir jų formų akcentuaciją veikė kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimasis, morfologinis paradigmos išlyginimas, senovinio kirčiavimo reliktų išlaikymas, dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentinio ir semantinio modelio nykimas, polinkis į oksitonezę ir kt. veiksniai. ABSTRACT The article examines the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s–1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article discusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with the possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study examines how the accentuation of declinable words and their forms in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the morphological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the tendency toward oxytone accentuation, and other factors. ĮVADAS Rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo reiškiniai mokslininkų iki šiol tirti fragmentiškai. Dialektologijos darbuose bendrais bruožais aptartas kirčio atitraukimo pobūdis šios patarmės plote (LKT 1970: 34–35; LKA 1982: 123–124, žml. Nr. 105; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: 126–127; Markevičienė 1999: 16; Urbანavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; RAU 2010: 35) ir šnektose kitaip kirčiuojami žodžiai1 (DST 2013: 23–24; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliūnaitė, Rinkauskienė 2019: 189). Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė fonologiniam šalutiniam kirčiui (Kosienė, Girdenis 1979: 48–56), monoftongų, ines yvo ir iliatyvo, daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidėms tirti (Kosienė 1982: 61–71; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 4–11; 2008a: 78–84; 2008b: 229–237). Taigi trūksta šios patarmės kirčiavimo sistemos tyrimų, publikacijų, skirtų akcentuacijos požymiams ir polinkiams aptarti. Šiame straipsnyje pasirinkta nagrinėti vieno laikotarpio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau netirtus Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių duomenis. Straipsnio tikslas – sinchroniniu požiūriu aprašyti rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose rastų linksniuo- 1 Omenyje turimi žodžiai, kurie daugumoje aukštaičių patarmių kirčiuojami pagal kitą akcentinę paradigmą arba pagrindinis kirčiavimo variantas yra kitos kirčiuotės nei tiriamoje patarmėje. 180 BENDRINĖ KALBA | 97 jamųjų žodžių kirčiavimo ypatybes ir aptarti jų akcentuacijos polinkius. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai yra šie: 1) nustatyti pagal vieną akcentinę paradigmą kirčiuojamus ir kirčiavimo variantų2 turinčius linksniuojamuosius žodžius, sudaryti jų sąvadus; 2) aptarti pagal pastovaus ir (arba) kilnojamojo kirčiavimo paradigmas kirčiuojamų žodžių ir akcentinių variantų turinčių paskirų formų paplitimą patarmės plote; 3) nustatyti linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkius lemiančius veiksnius. Atliekant tyrimą taikomas aprašomasis analitinis metodas, taip pat pasitelkti lyginamasis ir vidinės rekonstrukcijos metodai. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimas straipsnyje nagrinėjamas pagal žodžio formų kirčio vietos ir (arba) kirčiavimo paradigmų įvairavimą, akcentinių variantų vartojimo dažnumą ir paplitimą patarmės plote ir kt. Atliktas tyrimas yra naujas ir aktualus. Straipsnyje, remiantis iš viso rytų aukštaičių uteniškių ploto surinkta medžiaga, pirmą kartą aprašomi linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių žodžių formų sąrašas. Šis tyrimas pirmiausia turėtų būti aktualus tarmių kirčiavimo polinkių ir akcentuacijos reiškinių kaitos tyrėjams. Juolab kad yra galimybė straipsnyje aptartą medžiagą ir pateiktas išvadas palyginti su jau atliktų pietų aukštaičių, vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių kupiškėnų ir anykštėnų patarmių XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių tyrimų rezultatais (Ragaïšienė 2012: 219–231; 2018: 176–201; 2019: 1–19; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270). Tikėtina, kad tokio pobūdžio tyrimai gali turėti ir praktinės naudos tarmių tekstų ir žodynų rengėjams – dialektologams ir leksikografams. 1. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Renkant medžiagą Lietuvių kalbos atlasui3, XX a. 6–7 deš. buvo ištirtos rytų aukštaičių uteniškių plotui priklausančios gyvenamosios vietovės (punktai)4 ir parengti jų tarminiai aprašai. Rankraštinį punkto šaltinį dažniausiai su- 2 Lingvistinėje literatūroje įvairiai kirčiuojami žodžiai ir jų formos vadinami kirčiavimo variantais (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 ir kt.), akcentiniais variantais (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) arba kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). Pastaraisiais metais įsigali tradicija terminus kirčiavimo (akcentinis) variantas ir kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti kaip sinonimus (Ragaïšienė 2010; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270; plg. dar Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Tirtinos gyvenamosios vietovės (punktų pavadinimai ir numeriai) nustatyti Lietuvių kalbos atlaso rengėjų. VILIJA RAGAÏŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 1 PAV. Rytų aukštaičių uteniškių gyvenamosios vietovės, iš kurių surinkta tiriamoji medžiaga daro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas, atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus, transkribuoti tekstai. Per du dešimtmečius medžiaga sukaupta beveik iš visų uteniškių gyvenamųjų vietovių – archyve rasti 89 šaltiniai (apie 2100 puslapių) iš 66 punktų (žr. 1 pav.)5. 5 Duomenų neturima tik iš trijų punktų – Vyžuonų (275), Aknyštėlių (307) ir Degulių (345). 182 BENDRINĖ KALBA | 97 Šnektų tyrėjams keltas uždavinys fonetine transkripcija užrašyti ir sukirčiuoti „kiek galint daugiau tekstų <...> iš kasdienės kalbos ir tautosakos“ (LKAP 1956: 9). Iš pateiktų duomenų matyti, kad renkant medžiagą pirmiausia siekta gauti atsakymus į anketų klausimus⁶. Todėl daugiausia užrašyta paskirų sakinių su anketų klausimuose nurodytais žodžiais arba pateikta jų vienaskaitos vardininko (rečiau – kitų linksnių) formų, pvz.: mūšys Sgn (379), mūšiai Ut (308), snukýs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindýs Šlt (173), Rb (177), Ld (312), smėlys Rk (147), smėliai Brč (245) ir kt.⁷ Transkribuoti tekstai (pasakos, pasakojimai apie gyvenamąją vietovę, realijas ir kt.) dažniausiai yra nedidelės apimties, pateikti ne visuose šaltiniuose. Tiriamosios medžiagos sąvadą sudaro 183 dviskiemeniai ir daugia skieme niai linksniuojamieji žodžiai (apie 2700 formų). Dauguma jų rasti bent keliuose (ketvirtadalis – keliolikoje) rankraštinių šaltinių. Daugiau nei pusę straipsnyje nagrinėjamų linksniuojamųjų žodžių sudaro įvairiai kirčiuojamos dviskiemenių ir daugiaskiemenių produktyviųjų a ir įa₂ kamienų formos. Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors duomenų turima palyginti nemažai, kirčiavimo požiūriu medžiaga vertintina kaip trūktina. Pirmiausia todėl, kad užrašytų formų ne visada pakanka žodžio akcentinei paradigmai nustatyti, pvz.: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč (114), Šlt (173) / kalvėj Sgn (379)⁸, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais atvejais neaišku, ar žodis turi kirčiavimo gretybių, ar įvairuoja jo tik paskirų formų akcentuacija, pvz.: káulai Brč (245), Ut (308), Skd (378), káulų Užb (87), Rk (147), Rg (178), Vb (142), káulų, káulais Trg (346), káulais Šlt (173), Int (480) / kaulų̃ Gdr (504)⁹. Remiantis paskirų formų kirčio vieta galima nustatyti dalies daugiaskiemenių priesagų vedinių kirčiuotę (ypač tais atvejais, kai duomenys paliudyti kelių šnektų). Pirmiausia tai 6 Atsakymai į klausimus užrašyti transkripcija ir sukirčiuoti. Žodžių kirčiuotė nenurodyta. Tiriamuose šaltiniuose žodžiai užrašyti skirtinga transkripcija, neišvengta netikslumų ir riktų. Nurodant kelių šnektų vartosenos pavyzdžius, neretai reikėtų pateikti keletą tos pačios žodžio formos variantų. Kai aptariamiems akcentologijos reiškiniams transkripcija nėra aktuali, straipsnyje pavyzdžiai teikiami bendrinės lietuvių kalbos rašmenimis. Formos su ati-trauktiniu kirčiu ir koloninio kirčiavimo atvejai nurodomi transkribuoti. 7 Straipsnyje nurodoma ne tirtos gyvenamosios vietovės (kaimo) santrumpa, o Lietuvių kalbos atlaso punkto pavadinimas ir numeris. Tai daroma patogumo dėlei. Netikslingą įsivesti kelias vieno punkto santrumpas, nes žemėlapyje yra galimybė duomenis nurodyti tik prie Lietuvių kalbos atlaso punkto. 8 Atlikti tyrimai rodo, kad nustatant žodžio kirčiuotę negalima remtis tik vietininkų formomis, nes jų kirčiavimas gali skirtis nuo kitų linksnių formų, t. y. ne visada rodyti akcentinę paradigmą (Ragaišienė 2023: 190–210). 9 Įvairiai kirčiuojamų žodžių formų pirmasis nurodomas pagrindinis kirčiavimo variantas. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 pasakytina apie šaltiniuose rastas priesagos -inis, -ė būdvardžių, priesagų -inė ir -(t)uvė daiktavardžių formas, pvz.: beržinis Drš (172), Vlč (240), Ut (308), Grs (412) / beržinis Ld (312), beržinės málkos Arn (526); daržinė Vlč (240), Ut (308), Ld (312), daržinė, daržinė̇j Gtč (114), daržinė, daržinėn Bjt (479) / daržinė, daržinė j Rg (178); kultuvė Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvėm Gdr (504), Arn (526) / kultuvė Drš (172) ir kt. Tačiau dažniausiai linksniuojamųjų žodžių paradigmai nustatyti pavienių formų nepakanka, nes, kaip pastebėję šios patarmės tyrėjai, nemažai yra žodžių, kirčiuojamų kitaip (DST 2013: 23–24; MLT 2019: 24). Remiantis surinkta medžiaga nėra galimybių nustatyti dalies konkrečių žodžių ar darybos tipų kirčiavimo polinkių, išsamiau aptarti kamienų tarpusavio sąveikos ir produktyviųjų kamienų poveikio neproduktyviųjų akcentuacijai. Tačiau turimų duomenų tikrai pakanka XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmės akcentuacijai įvertinti ir linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiams nustatyti. Juolab kad aptariami šaltiniai palyginti gerai atspindi tiriamos patarmės ypatybes. Juose pateikta medžiaga yra vertinga ir patikima, nes dauguma rankraščių parengti patyrusių kalbininkų – K. Eigmino, E. Grinaveckienės, K. Morkūno, Ž. Urbanavičiūtės, A. Valeckienės, K. Vosylytės, A. Vanago ir kt. 2. LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI 2.1. Rytų uteniškių patarmėje linksniuojamųjų žodžių ir jų formų akcentuacijos polinkiai pirmiausia sietini su kirčio atitraukimu. Rankraštinių šaltinių medžiaga rodo, kad XX a. 6–7 deš. dalyje uteniškių ploto veikė du dėsniai – silpnasis sąlyginis kirčio atitraukimas ir intensyvesnis sąlyginis kirčio atitraukimas (plg. LKA 1982; žml. Nr. 105). Gataučių, Vabalninko, Šaltėnių, Ōnuškio, Bučiūnų, Obėlių, Rōkiškio apylinkėse kirtis dėsningai buvo atitraukiamas nuo trumpos galūnės į bet kokį priešpaskutinį ilgąjį skiemenį, pvz.: gamta, juosva, lendì, pi̇̄jki, su runka, šal̇ta runka, viena Gtč (114), skūra, ēini, ēinu, galva, liepšna, lietus, jauni, kal̇bi, pi̇̄jki Bč (121), bal̇su, gývi, laiki, viēni, žmō.na Ob (148) ir kt.10 Apie Molėtus, Suginčius, Panemunėlį, Kriaunàs, Sùvieką kirtį nuo trumpos galūnės buvo linkstama atitraukti į ilgąjį skiemenį, kurio pagrindą sudaro ilgasis balsis arba ie, uo, 10 Rankraštiniuose šaltiniuose atitrauktinio kirčio atvejais dvibalsiai ir ilgieji balsiai dažniausiai žymimi vidurine priegaide, o dvigarsiai – tvirtagale priegaide. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pvz.: diẽna, juóda, nuõga põnia, tvóra, viẽna, žiẽma, žũsis, žvėris Sgn (379). XX a. 6–7 deš. šiose šnektose dėsn is veikė nevienodai reguliariai, pavyzdžiui, Debeikių ir Vidėniškių apylinkėse kirtį išlaikančios ir jį atitraukiančios formos, regis, buvo vartojamos pramaišiui, pvz.: bėda, dienàs, i.rà / i.ra, lietùs, soeiki, vienà / viẽna, žmõgus Dbk (274), aišù, i.rà, suŋkù, uždėtà / lietùs, raudõ·na (plg. raudanõ·s), õ·ška, ski·las Vdn (450). Tiriamuoju laikotarpiu šio reiškinio apraiškų pastebėta ir kirčio neati-traukiančiose uteniškių šnektose11. Dėsnio formavimąsi pirmiausia liudija formų su šalutiniu arba „dviviršūniu“ kirčiu12 vartojimas (plg. Urbanavičiūtė-Mark evičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė 2020b: 214–215). Tiesa, tiriamuose šaltiniuose šio kirčio tipo žymėjimo atvejų rasta mažai, pvz.: ãi.nù, audėjà, suŋkù, telõkùs, uŋkšti, vaikù, viẽna Spt (309) ir kt.13 Reiškinio plitimą patarmės plote rodo ir pasitaikantys pavieniai kirčio atitraukimo atvejai. Kirtis atitraukiamas nuo trumpos galūnės į skiemenį, kurį sudaro ie, uo arba ilgasis balsis, pvz.: liẽtus (plg. letàus), raudõ.ni (plg. raudanõ·s), viẽni / viẽni Kkt (380), geltõna (plg. gelta.nù.), negì.va, sũnus, viẽna (plg. vienà) Brč (245) ir kt. Neretai formos su atitrauktiniu kirčiu vartojamos kaip gretiminės, pvz.: skũrà / skũ.ra, sũnùs / sũ.nus, viẽna / vienà, tvo.rà / tvõ.ra ir kt. Lb (414), gi.và / gi.va, põ.ne / po.nè, sũ-nùs, sũnaũs / sũ.nus ir kt. Bjt (479). Rytų aukštaičių patarmių tyrėjai yra atkreipę dėmesį, kad ne visi analo-giški atvejai sietini tik su kirčio atitraukimu (plg. Zinkevičius 1979: 90). Pirmiausia tai pasakytina apie antrosios (rečiau – ketvirtosios) kirčiuotės daiktavardžių kamiene kirčiuojamas vienaskaitos vardininko, įnagininko, vietininko ir daugiskaitos galininko linksnių formas. Kirčio neatitraukiančiose šnektose šių linksnių formas linkstama kirčiuoti kamiene (75 atvejai iš 109), pvz.: su susiėdu, kolkõzi, burõ.kus, lupì·nas, sijõ·nus Ds (212), mõrkvas, na.rá·gus, ka.pũ·stus Tlm (311), agur̃kus, knì.gas, rõzus, vaĩstus Trg (346), ma.ki·kla, darbinì·ku, kolkõzi, blì·nus, mergõtes, sõdus Prv (413), ma.ki·kla, ma.ki·klas, rũbus, sta.vi·kla Int (480), su diẽdu, baravi·kus, ragutėlas, rũbus, sijõ·nus, viščõ·kus Mdk (481) ir kt. Kamiene kirčiuojamų formų atsiradimas pirmiausia sietinas su morfologiniu akcentinės paradigmos išlyginimu. Ana- 11 Pavyzdžiui, Spitrėnų šnektos apraše teigiama, kad „kirčio atitraukimo procesas jau palietęs ir šią tarmę. Kai kuriuose žodžiuose aiškiai girdimi du kirčiai“ (Urbanavičiūtė 1966). 12 Vakarų aukštaičių plote šalutinio kirčio tipą – „dviviršūnį“ kirtį – pirmasis aptiko ir aprašė Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 Tikėtina, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmėje aptariamas reiškinys buvo nevienodo stiprumo, todėl ne visais atvejais šalutinis kirtis žymėtas. VIL IJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 logiškai šias formas linkstama kirčiuoti ir kitose aukštaičių šnektose (plačiau žr. Grumadienė 1994: 101–104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 ir kt.). Paminėtina, kad aptariamos formos uteniškių patarmėje gali liudyti tiek kirčio atitraukimo, tiek paradigmos išlyginimo tendencijas, plg. Spitrėnų šnektoje, kurioje rasta „dviviršūnio“ kirčio atvejų, užrašytas formas su bli̇̀nu, su kariėtu, kruòpas, telõkus. Juolab kad kamieno kirtį labiau linkstama apibendrinti žodžių priešpaskutiniame skiemenyje, kurio pagrindą sudaro ilgasis balsis arba ie, uo (silpnasis sąlyginis kirčio atitraukimas). Pačiame rytiniame ir pietrytiniame uteniškių ploto pakraštyje kirčiavimo sistema gali būti paveikta ir lenkų, rečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, XIV žemėlapis). Šiose šnektose pastovaus kirčiavimo paradigmos formavimasis sietinas ir su polinkiu išlyginti paradigmą slavų kalbų pavyzdžiu, t. y. laipsnišku perėjimu prie dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – modelio (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 450; Tuomienė 2005: 65–69; Urbanavičienė 2006: 221 ir kt.). Pagal koloninio kirčiavimo paradigmą tiriamoje patarmėje kirčiuojami ir naujai atėję žodžiai (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). Pavyzdžiui, daugiaskiemenių ā kamieno daiktavardžių linkstama apibendrinti vyraujančią paradigmos kirtį, pvz.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (213), Blč (347), Sgn (379), Int (480), be mãšinos Drš (172), po mãšina Bjt (479) / mašinos Zr (244), mašiną Int (480), mašinom Prv (413), gañykla Rb (177), mokýkla Prv (413), Bjt (479), Int (480), vãlanda Bč (121), Rg (178), Jnš (506) / valandà Lkš (120). Su kirčio atitraukimu, akcentinės paradigmos išlyginimu ar koloninio kirčiavimo tipo formavimusi sietinos ne visos linksniuojamųjų žodžių šakninio kirčiavimo formos. Tikėtina, kad dalis jų gali būti paveldėtos iš seno. Pirmiausia tai pasakytina apie šaknyje kirčiuojamas dviskiemenių u kamieno būdvardžių baĩsus, –i, brángus, –i, lýgus, –i, suñkus, –i ir kt. vienaskaitos vardininko formas (Skardžius 1935: 140–145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 75–81; Lazauskaitė 1998: 65–70). Uteniškių patarmėje XX a. 6–7 deš. jas dažniau buvo linkstama kirčiuoti šaknyje, pvz.: baĩsus, –i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), baĩsus Avl (213)14, baĩsi Bjt (479) / baĩsus, –i Bjt (479), baisùs Ds (212), Lln (344), Blč (347), Pst (453), Jnš (506); brángus, –i Ds 14 Atsakant į anketų klausimus ne visada nurodytos abiejų giminių formos. Dalis formų rasta pasakojimuose. 186 BENDRINĖ KALBA | 97 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, –i Ut (308), Lb (414); sunkus, –i Ld (312), Mlt (451) / sunkùs Spt (309), Gdr (504), sunkì Čl (452); gárdus, puìkus Arn (526); tiésus Trg (346), támsus, –i Dbk (274), Prv (413), támsus, támsų Sdk (276), tánkus, –i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) / kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (240)15. Dauguma šakninio kirčiavimo formų užrašytos kirčio neatitraukiančiose šnektose, plg. dar Vilūčių šnektos tarminių ypatybių apraše rastas formas aiškus, –i, brángus, –i, lýgus, –i, puìkus, tánkus, –i, smùlkus, –i, sótus, –i, támsus, –i Vlč (240). Suprantama, kad nėra galimybių patikimai nustatyti, kurie atvejai sietini su kirčio atitraukimu, o kurie yra atsiradę dėl pastovaus kirčiavimo paradigmos formavimosi, analogijos būdu ar paveldėti iš seno. Tikėtina, kad aptarti reiškiniai yra tarpusavyje susiję ir patarmėje veikia sanklodos principu. Šių reiškinių sąveikos pavyzdžiu uteniškių patarmėje laikytinas daiktavardžio žmogus kirčiavimas, pvz.: žmogus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), žmõgus, žmõgaũs Lkrn (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) / žmogùs Krn (179), Atz (211), Vlč (240), Brč (245), Ld (312), Pst (453), Gdr (504), žmogùs, žmogaũs Rg (178), Blč (347), žmogaũs Rk (147), Svb (150), Alk (180), žmogùm Ob (148). M. Daukšos raštai ir 1605 m. katekizmas rodo, kad šio žodžio kirčiavimo įvairavimas gali turėti istorinių prielaidų (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 26–27). Kirtį nuo trumpos galūnės į ilgą skiemenį atitraukiančiose šnektose šaknyje kirčiuojamos formos gali būti atsiradusios ir naujai, pvz.: žmogus / žmogaũs Rk (147), Svb (150) ir kt. Šakninio kirčio apibendrinimas gali būti aiškinamas priebalsinio kamieno žmuõ ir daugiskaitos vardininko formos žmõnės kirčiavimo analogija. 2.2. Moteriškojo linksniavimo žodžiai uteniškių patarmėje dažniausiai kirčiuojami pagal vieną akcentinę paradigmą, pvz.: kráutuvė Vlč (240), Brč (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvèn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj Rb (177), Ut (308), Lb (414), Kmn (278), iš laškõs „iš lovos“ Skd (378), markà „vieta linams merkti (ppr. kūdra); linmarka“, markõn Rb (177), markõs, markõn Vdn (450), iš markõs Mdk (481), pirkìą, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), Sgn (379), Blč (347), Lb (414), Vdn (450), Pst (453), 15 Negimininės būdvardžių formos patarmėje taip pat kirčiuojamos dvejopai, pvz.: baisu Vsk (241), Blč (347), Skd (378), Kkt (380), Pst (453) / baisu Sgn (379), Arn (526), brángu Vlč (240), Lb (414), sunkù Vsk (241), Brč (245), Skd (378), Kkt (380), Lb (414), Vdn (450) / sunkù Brč (245), Mdk (481), Gdr (504), šviesù Grs (412), Vdn (450), skaidrù, sunìku / baisù, bjaurù, skaudù, tylù Vlč (240). VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 pirkìōn Kkt (380), Čl (452), Bjt (479), Arn (526) / an pirkios Spt (309) ir kt. XX a. 6–7 deš. patarmėje, regis, gana gerai buvo išlaikyta dviskiemenių ã kamieno daiktavardžių baritoninio kirčiavimo paradigma, pvz.: iš bãlos Rb (177), Kkt (380), bãloj Čl (452), iš bãlų Užb (87), kãktà, kãktos Grs (412), kãktos, kãktoj Rg (178), Vlč (240), kãkton Rg (178), Spt (309), iš pūtų Ut (308), Lb (414), sėkla Gdr (504), sėklų Sgn (379). Polinkį į baritonezę rodo ir šaknyje kirčiuojamos senųjų oksitonų formos džióva Ut (308), žárna Kmn (278), (nešiau) skiedrų Spt (309), výžų Ant (242), su výžom Trg (346) ir skolinių iš slavų kalbų (iš) bãčkos Užb (87), Rk (147), Drš (172), Stl (182), (iš) pėklos, pėkloj Mdk (481) akcentuacija. Pagal pastovaus kirčiavimo paradigmą uteniškių patarmėje linkstama kirčiuoti ir priesagos -iena vedinius, reiškiančius kultūrinių augalų augtąsias vietas ir mėsos pavadinimus, pvz.: avižiena (: avižà 3b), dobiliena (: dóbilas 3a), kvietiena (: kvietỹs 4), rugiena (: rugỹs 4) Vlč (240), Ut (308), Arn (526); antiena (: ántis 1), arkliena (: arklỹs 3), jautiena (: jáutis 1), kiauliena (: kiaũlė 2), vištiena (: vištà 2), žąsiena (: žąsìs 4) Stl (182), Vlč (240), Ut (308), (duok) kiaulienos Dbk (274), Arn (526), vištienos Brč (245), Dbk (274), žąsienos Alk (180), Brč (245), Vdn (450) / linienõs (: linas 4) Mnk (210), rugienõs Vdn (450), Bjt (479), Gdr (504), Arn (526), rugienõn Rb (177)16. Daiktavardžių, įvardijančių kultūrinių augalų augtąsias vietas, oksitoninio kirčiavimo formos gali liudyti akcentuacijos ir semantikos sąsają. Neatmestina galimybė, kad aptariamų semantinių grupių vediniai patarmėje galėjo būti skiriami ne tik reikšmėmis, bet ir kirčiu, pvz.: kiaulienos / rugienõs Arn (526) ir kt. (Raga­šienė 2010: 125; 2016: 150; 2019: 4). Šią prielaidą netiesiogiai remia ir Lietuvių kalbos atlaso medžiaga. Uteniškių patarmėje vediniai kiauliena ir vištiena kirčiuojami pagal pastovaus, žodis rugienà – pagal kilnojamojo kirčiavimo paradigmą (LKA 1982: 129; žml. Nr. 111). Aptariamų daiktavardžių kirčiavimo modeliai gali būti susiformavę skirtingu metu. Kilnojamojo kirčiavimo variantai linienõs, rugienõs, rugienõn gali būti paveldėti iš seno (plačiau žr. Girdenis 1972: 20; Rinkevičius 2015: 50–52). Po Sosiūro–Fortunatovo dėsnio priesagos kirtį gavę vediniai, grindžiami cirkumfleksinės šaknies baritonais, ilgainiui galėjo apibendrinti kilnojamąjį (priesaginį-galūninį) kirtį, pvz.: kiauliena, vištiena / kiaulienà, vištienà Vdn (450). Analogiški aptariamų vedinių akcentuacijos polinkiai būdingi ir vakarų aukštaičiams kauniškiams (Ragašienė 2019: 4). 16 Daugumos aptariamų vedinių kirčiavimas tiesiogiai nesusijęs su pamatinių žodžių akcentuacija. 188 BENDRINĖ KALBA | 97 Dėl medžiagos stokos sunku spręsti apie dviskiemenių ir daugiaskiemenių ã kamieno linksniuojamųjų žodžių oksitonezę. Su šiuo reiškiniu, ko gero, sietinas dvejopas baritono kupra formų kirtis, pvz.: an kùpros Spt (309), kùproj, kùpron Brč (245) / kuprõs Čl (452), kuprõm Rg (178); plg. dar lubų Sdl (119), lubõm Čl (452), Bjt (479) / lùbų Ant (242). Rankraštiniuose šaltiniuose rastos pavienės kilnojamojo kirčiavimo žodžių vienaskaitos įnagininko formos taip pat gali liudyti galūninio kirčiavimo modelio formavimąsi, pvz.: su žmonà Vsk (241), Rg (178), su ožkà Ant (242), su vienà Krd (381)17. Atsitiktine, ko gero, nereikėtų laikyti ir pastovaus kirčiavimo daiktavardžio strėnos galūnėje kirčiuojamos daugiskaitos galininko formos po strènàs Čl (452). Dviskiemenius ir daugiaskiemenius ē kamieno daiktavardžius uteniškių patarmėje, regis, labiau linkstama kirčiuoti pagal galūninio kirčiavimo paradigmą, pvz.: biržė Užb (87), buožė, buožės Ds (212), Grs (412), drevė Drš (172), Ut (308), pušė Gtč (114), ugnė, ugnės Mnk (210), Krd (381) / ùgnės Spt (309), Atz (211), varlėm Ut (308), žagrė Ant (242), Ld (312), žemėn Brč (245), Dbk (274) / žėmėn Spt (309), žemėsna Int (480); bruktuve, su brùktuve Vb (142), bruktuvė, su brùktuve / brùktuvė Drš (172), brauktuvė Gdr (504), Vlč (240), dumtuvė Drš (172), dumtuvių Kmn (278) ir kt. Dviskiemenių daiktavardžių oksitoninio kirčiavimo formos, ko gero, atsiradusios skirtingu metu. Lingvistinėje literatūroje paveldėtomis iš seno laikomos formos žemėn ir žemėsna (Zinkevičius 1975: 190–20; 1980: 199–200; Mikulienienė 1994: 106; plg. dar Kazlauskas 1968: 40–41). Šio daiktavardžio galūninis kirtis paliudytas bendrašaknių kitų kalbų atitikmenų, pvz., pr. semmē, sl. *zemljà, ir M. Daukšos raštuose rastų formų žemės, žemiškám (Kudzinowski 1977: 462; Rinkevičius 2009: 90). Kai kurie oksitoninio kirčiavimo atvejai gali būti atsiradę naujai, pavyzdžiui, akūtinės šaknies baritonu laikomo daiktavardžio búožė (la. buõze) formos buožė, buožės (Skardžius 1935: 15; Kazlauskas 1968: 43; Zinkevičius 1980: 42). Žodžių pušė ir ugnė galūninis kirtis, ko gero, perimtas iš senesnėmis laikytinų į kamieno formų pušìs ir ugnìs (Zinkevičius 1980: 205; Pakerys 1994: 95; Ragaišienė 2010: 96–100). Analogijos būdu, ko gero, apibendrintas daiktavardžio žagrė galūninis kirtis. Žodžio biržė oksitoninio kirčiavimo paradigma gali būti paveldėta iš seno, plg. la. birze, bīrze, bîrze, tačiau neatmestina, kad gali būti atsiradusi ir naujai, plg. tarmėse įvairiai kirčiuojamas įa2 ir i kamienų formas 17 Galūninis kirtis gali būti nulemtas ir greta vartojamų formų kirčiavimo analogijos, plg. vienù akiù Krd (381). VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 189 biržìs / biržìs / biržìs18. Akcentinių paradigmų įvairavimas gali būti susijęs ir su minkštuoju kamiengaliu (Ragaišienė 2010: 131). 2.3. Kitokie kirčiavimo polinkiai būdingi vyriškojo linksniavimo tipo žodžiams (akcentinis variantiškumas ir oksitonezė), pvz.: šimtai Užb (87), Lkš (120), Rk (147), Alk (180), Svk (181), Ut (308), Ld (312), Lb (414), Jnš (506), šimtai, šimtų Sgn (379), šimtų Atz (211), Skd (378), šimtais Int (480), Mdk (481) / šimtai Krn (179), Brč (245), šimtų Zr (244), Blč (347) ir kt. (plg. LKA 1982: 130; žml. Nr. 112). Tiriamuose šaltiniuose rasta palyginti nemažai dvejopai – kamiene ir galūnėje – kirčiuojamų linksniuojamųjų žodžių (sudaro beveik pusę nagrinėjamų atvejų). Daugiausia užrašyta kirčiavimo gretybių turinčių produktyviųjų ir neproduktyviųjų kamienų dviskiemenių daiktavardžių formų, pvz.: a kamienas: inkstai Šlt (173), inkstų Prv (413) / inkstų Bln (243); kuõlai Drš (172), Pst (453) / kuolai Spt (309); kvietkai Vb (142), Ds (212), kvietkai, kvietkų Atz (211), Kkt (380), kvietkų Lb (414), Lkm (415), Pst (453), kvietkais Arn (526) / kvietkais Atz (211); an sklypų Drš (172) / sklypų Jnš (506); suolai Pst (453) / suólai Ut (308); šaukštų Sdl (119) / šaukštų Brč (245) ir kt.; ia2 kamienas: ãlksnis Gtč (114), Pst (453) / alksniaĩs Gtč (114); kìrvis Imb (214), Vlč (240), Ld (312), Jnš (506), Arn (526), kìrvis, kìrvìai Dbk (274), kìrviais Ut (308), Spt (309), Prv (413) / kirvỹs Trg (346); vėršis Zr (244), vėršiai, vėršiais Jnš (506), vėršiais Spt (309) / veršỹs Sgn (379) ir kt.; u kamienas: tùrgus Drš (172), Brč (245), Prv (413), Mlt (451), Pst (453), tur̃gus, tur̃gaus, tur̃gum Dbk (274), tur̃gaus Atz (211), Vlč (240), Ld (312), Blč (347), Sgn (379), Bjt (479), tur̃gun Sdl (119), Vb (142), Ld (312), Lkm (415) / turgùs, turgãũs Dbk (274), Spt (309), turgūn Užb (87), Drš (172), turgai, turgū, turgám, turgùs, turgaĩs Dbk (274), turgai, turgais Ut (308), turgų Pst (453)19; ių kamienas: spiẽčius Rb (177), Ds (212), Vlč (240), Kkt (380), spiẽčiaus Lln (344) / spiẽčius Imb (214), Grs (412), spiẽčiai Ut (308); vãlsčius Imb (214), Grs (412) / vãlsčius Stl (182). Aptariamų daiktavardžių akcentinių paradigmų įvairavimas ir polinkis į oksitonezę aukštaičių patarmėse siejamas su dviejų daugiskaitų – paprastosios 18 Dėl šių formų paplitimo žr. LKA 1977: 191. 19 Neproduktyviųjų u ir iu kamienų vienaskaita gana gerai išlaikiusi senąją fleksiją. Daugiskaitos vyrauja naujosios produktyviųjų a ir ia2 kamienų formos. 190 BENDRINĖ KALBA | 97 ir kuopinės – modeliu, pvz.: kálnai Prv (413), Krš (149), Brč (245) / kalnaĩ Ut (308), Spt (309), súnūs Ld (312) / sūnaĩ Krš (149), Svb (150), Drš (172), Šlt (173), Ds (212), Brč (245), Dbk (274), Blč (347), Sgn (379), Prv (413), Lb (414), Gdr (504), Jnš (506)20, vaisiai / vaisiaĩ Ut (308) ir kt. (Stundžia 1981: 191–193; Grumadienė 1994: 102–104; Mikulėnienė 1996: 148–153; 2005: 164–166; Lazauskaitė-Ragaišienė 2001: 162; 2008: 46; Tuomienė 2001: 103–114; Urbanavičienė 2005: 108; Ragaišienė 2016: 137–138; 2018: 193–194). Jį buvus rodo dvejopai kirčiuojamos daiktavardžių daugiskaitos formos ir kuopine reikšme vartojami galūninio kirčiavimo atvejai. Tiriamuose rankraščiuose rasta daugiau kaip 50 kuopine reikšme vartojamų daugiskaitos formų, pvz.: Tie broliai buvo labai giesminykai Šd (478); Lenkai lietuvių nekęnčia Mdk (481); Čia aplink mūs yr daug piliakalnių, vis švedai pylė Atz (211); O tas vis spiria tam pijoku dideliu kojų nūgaron kur inkstai Šlt (173); Paltai dabar tie pasiūta Brč (245); Girdėt, kad tetervinai burba Vdn (450); Svočia insideda valgymų Ant (242) ir kt. Uteniškių patarmėje XX a. 6–7 deš. kuopinę reikšmę geriausiai buvo išlaikiusios dviejų mikrosistemų – giminystės terminų ir tautybių pavadinimų – daugiskaitos formos. Išvardytų žodžių galūninio kirčiavimo (retkarčiais – ir vienaskaitos) formos neretai reiškia tautas ir valdžią, tautų pagrindu sudarytas kariuomenes, o šakninio kirčiavimo variantai įvardija atskirus tautos narius, plg. Čia vokiečiai užėjo karo pradžioj Jnš (506) / Voketys užėjo, rusus nustūmė Rb (177) / Tie vókiečiai atvaž iavo mašina Šlt (173) ir kt. Tačiau tokių vartosenos atvejų rasta nedaug. Uteniškių plote, kaip ir kitose aukštaičių šnektose, paprastosios ir kuopinės daugiskaitos reikšmės dažniausiai jau neskiriamos, pvz.: Káimas tai būvo po Lénkijai, lenkų pusėj / Káimas nedìčas jau po lénkais Jnš (506); Lénkai su lietuviais bažnyčioj mušės Jnš (506); Tėvai kalbėjo lietuviškai / Tėvai nemokėjo lietuviškai Mdk (481); Paskui suotai išvažiuoja / Užvažiuoja ir suotai Atz (211) ir kt.21 Akcentinė ir semantinė dviejų daugiskaitų opozicija apibendrinta vieno arba kito priešpriešos nario naudai (plg. Stundžia 1981: 192; Lazauskaitė-Ragaišienė 2009: 172; Ragaišienė 2016: 137–138; 2018: 193–194). Ją buvus liudija dvejopai šnektose kirčiuojamos a ir ia2 kamienų daiktavardžių, įvardijančių asmenis pagal tautybę, daugiskaitos formos, pvz.: lénkai / lenkaĩ, lietùviai / lietuviũ Mdk (481), švedai, švedų Užb (87), Lkš (120), Atz (211) / 20 Šiuo atveju daugiskaitos vardininko formų galūninį kirtį galėjo lemti ir kilnojamojo kirčiavimo a kamieno daiktavardžių formų analogija, plg. sūnaĩ / namai. 21 Galūnėje ir šaknyje kirčiuojamos aptariamų daiktavardžių formos gali reikšti ir tautą, ir atskirus jos narius. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 191 švedų Gdr (504) ir kt. Su dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – modeliu sietinas baritonais laikomų daiktavardžių brólis, kãrklas, káulas, tévas, tur̃gus ir kt. (Būga 1961: 40, 709–711; Skardžius 1935: 17, 36–37; Stundžia 1981: 193; 1994: 20 ir kt.) kirčiavimo įvairavimas, pvz.: bróliaĩ Jdp (89), Rk (147), Krš (149), Svb (150), Rb (177), Svk (181), Mnk (210), Atz (211), Vsk (241), Dbk (274), Kmn (278), Spt (309), Tlm (311), Trg (346), Prv (413), Mlt (451), Šd (478) / broliaĩ Dbk (274), Tlm (311), Šd (478), Int (480); kãrklai Tlm (311), kãrklų Vb (142) / karklaĩs Ds (212); tėvaĩ Onš (88), Jdp (89), Bč (121), Svb (150), Svk (181), Ant (242), Tlm (311), Ld (312), Blč (347), Mdk (481) / tėvai Zr (244), Mdk (481) ir kt.22 Analogiškai aiškintinas ir priesagos –ynas vedinių dvejopas kirtis, pvz.: beržynaĩ Pst (453), eglynaĩ Drš (172), Kkt (380), lazdynų̃ Vdn (450), žolynaĩ Kmn (278), žolynaĩs Vsk (241) / pušynaĩ Brč (245), uogynaĩ Lb (414). XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose vyriškojo linksniavimo žodžius labiau linkstama kirčiuoti pagal oksitoninio kirčiavimo modelį. Pirmiausia tai rodo trečiosios (retai – pirmosios) kirčiuotės žodžių galūnėje kirčiuojamos vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko formos, pvz.: mėšlù Spt (309), tėvù Lin (344), vienù Krd (381), Mdk (481), gyvùs Spt (309), tėvùs Kkt (380), (išmokė) sūnùs Blč (347), Šd (478), žiedùs Ds (212) ir kt. Šias formas linkstama laikyti akcentinės paradigmos išlyginimu. Daiktavardžių daugiskaitos galininko galūnėje kirčiuojamos formos gali būti kilusios iš kuopinės daugiskaitos (Mikulėnienė 2005: 156, 165) ar net oksitoninio kirčiavimo (Kuzavinis, Girdenis 1997: 76–78). Polinkį į oksitonezę rodo ir pagal kilnojamojo kirčiavimo paradigmą kirčiuojami priesagos –(t)uvas vediniai, pvz.: brauktuvaĩ Ut (308); kultuvaĩ Ds (212), kultuvais Vb (142), Ds (212), Vsk (241); mintuvaĩ Bč (121), Vb (142), Rb (177), Vlč (240), Ut (308), Ld (312), mintuvaĩs Svb (150), Rb (177), Ld (312), Vdn (450), Mlt (451), Gdr (504); pjautuvaĩ, pjautuvaĩs Kkt (380), Gdr (504); mestùvai Drš (172), mestùvų Gtč (114) / mestuvaĩ Vlč (240). Pagal galūninio kirčiavimo paradigmą kirčiuojama ir dauguma daiktavardžių, įvardijančių asmenis pagal tautybę (apie du trečdalius rastų atvejų). Būdvardžių geltonas, –a ir raudonas, –a patarmės plote taip pat vyrauja kilnojamojo kirčiavimo formos (plg. LKA 1991: 129; žml. Nr. 112). 22 Senųjų baritonų béržas, dvãras, váistas (Būga 1961: 710–711; Skardžius 1935: 17, 30–31, 36; Zinkevičius 1979: 91 ir kt.) tiriamuose šaltiniuose rasta tik galūninio kirčiavimo formų, pvz.: beržaĩ, beržám Ut (308), beržų̃ Brč (245), dvarų̃ Onš (88), Avl (213), Imb (214); vaistaĩ, vaistùs Rg (178), Sgn (379), Grs (412), Gdr (504), vaistų̃ Gtč (114), Sdl (119), Vb (142), Svb (150), Drš (172), Arn (526), vaistaĩ, vaistaĩs Brč (245), Pst (453), vaistaĩ, vaistám Bjt (479). 192 BENDRINĖ KALBA | 97 3. KIRČIAVIMO VARIANTŲ PAPLITIMAS PATARMĖS PLOTE Rytų aukštaičių uteniškių patarmėje linksniuojamieji žodžiai toje pačioje šnektoje kirčiavimo variantų turi palyginti retai – dvejopai kirčiuojamų formų rasta mažiau nei pusėje tirtų vietovių (29 punktų šaltiniuose iš 66). Daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus (žr. lentelę). Tai rodo, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmės kirčiavimo sistema buvo gana stabili – linksniuojamieji žodžiai šnektose kirčiuoti ne pramaišiui, o pagal vieną akcentinę paradigmą. Kartais iš šnektos aprašė pateiktų kelių žodžio formų matyti, kuris variantas laikytinas pagrindiniu, o kuris gretiminiu, plg. žmógùs / žmõgus Krn (179) ir žmõgus / žmògùs Pst (453). Abiem šiais atvejais pirmasis variantas šaltinių paliudytas po kelis kartus (atitinkamai 7 ir 9), antrasis – porą kartų. Dažniausiai dėl medžiagos rinkimo specifikos (atsakant į klausimus teiktos vienaskaitos ir (arba) daugiskaitos vardininko formos; užrašyti pasakojimai yra nedidelės apimties) nėra galimybių nustatyti, kuris variantas šnektoje yra vyraujantis. LENTELĖ. Toje pačioje šnektoje rasti linksniuojamųjų žodžių formų kirčiavimo variantai Rytų aukštaičių uteniškių šnekta (punkto numeris) Linksniuojamasis žodis Gtč (114) ãlksnis / alksniaĩ, sėmenai, sėmenų / sémenai Drš (172) brolỹs / brõliai, su brūktuve / bruktuòvė Šlt (173) vókiečiai / vokiečiãĩ Bč (121) dienàs / diẽnas Ob (148) žmogùm / žmõgum Rg (178) su žmónà / žmõna Krn (179) žmógùs / žmõgus Kmj (209) vókiečių / vokiečiũ Atz (211) svõtai / svotai, žmógus / žmõgus Imb (214) žmógùs / žmõgus Ds (212) tėvãĩ / tė́vai, turkų / turkũ Brč (245) eglỹnė / eglỹnė, miestè / miẽste, žmógùs / žmõgus Vlč (240) bùlbinis / bulbìnis, mãšiną / mašiną VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 193 Rytų aukštaičių uteniškių šnekta (punkto numeris) Linksniuojamasis žodis Kmn (278) tur̃guos / turgaĩ Dbk (274) brólìai / broliaĩ, devyni / devyni, tur̃gus, tur̃gaus / tur̃gùs, turgaĩs Spt (309) sūnùs / sū̃nus Tlm (311) brólìai / broliaĩ Ld (312) žmògùs / žmõgus Lln (344) rū̃bùs / rū̃bus Kkt (380) viēni / viẽni Grs (412) su mókytoju / mokýtojai Lb (414) skur̃à / skur̃a, sūnùs / sū̃nus, viēna / vienà, tvorà / tvor̃a, žmògùs / žmõgus Pst (453) mãšina / su mãšinà, tur̃gus / tur̃gù, žmògùs / žmõgus Šd (478) brólìs / broliaĩ Bjt (479) bãisi / baisì, gyvà / gýva, ponià / pónià, sūnùs / sū̃nus Int (480) brólìs / broliaĩ, mãšina / mãšiną Mdk (481) lénkai / lenkãi, lietuvių / lietuvių, tēvai / tēvai Jnš (506) lénkai, lénkų, lénkais / lenkãi, lenkų, lenkãis, mokýtojas / mokýtoją, peñki / penkì, viēna / vienà Arn (526) kìrviu / kirviù, lietuvỹs / lietùviai, mokýtojas / mokýtojas Atliktas tyrimas remia straipsnyje iškeltas prielaidas apie kirčiavimo reiškinių veikimą patarmės plote. Toje pačioje šnektoje rastos dvejopai kirčiuojamos formos patvirtina, kad kirčiavimo variantų atsiradimą lėmė keletas tarpusavyje susijusių veiksnių. Vieni variantai gali turėti istorines prielaidas (sietina su rekonstruojamu paprastosios ir kuopinės daugiskaitos modeliu), kiti – atsiradę naujai (aiškintina kirčio atitraukimu, koloninio kirčiavimo paradigmos formavimusi, akcentuacijos analogija). Lentelėje pateikti duomenys rodo dar vieną svarbų dalyką. Uteniškių patarmėje labiau įvairuoja vyriškojo linksniavimo tipo žodžių kirčiavimas. Moteriškojo linksniavimo tipo žodžiai mažiau linkę į akcentinį variantiškumą – dažniausiai jie kirčiuojami pagal vieną akcentinę paradigmą. 194 BENDRINĖ KALBA | 97 2 PAV. Toje pačioje šnektoje rastų linksniuojamųjų žodžių formų kirčiavimo variantų paplitimas Linksniuojamieji žodžiai kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje turi visame patarmės plote (žr. 2 pav.). Iš viso ploto išsiskiria palyginti nedidelis arealas, kuriame rasta daugiau variantų toje pačioje šnektoje. Daugiausia dvejopai kirčiuojamų formų užrašyta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto pakraščiuose, paribyje su vilniškiais (Labanóro, Pastovėlio, Medeikių, Jõniškio ir Arnionių apylinkėse). Su uteniškiais besiribojančiose vilniškių VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 šnektose taip pat rasta nemažai dvejopai kirčiuojamų linksniuojamųjų žodžių formų (Ragaišienė 2010: 139). Darytina prielaida, kad rytinėse aukštaičių patarmėse esama nedidelio vientiso ploto, kuriame variantiškumas, kaip reiškinys, palyginti su gretimomis šnektomis, yra intensyviausias. Remiantis vien rankraštinių šaltinių medžiaga nėra galimybių patikimai nustatyti variantų paplitimo skirtinguose patarmės arealuose. APIBENDRINIMAS Atlikus rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo analizę darytinos šios išvados: 1. Rytų aukštaičių uteniškių patarmėje vyriškojo ir moteriškojo linksniavimo tipams būdingi skirtingi akcentuacijos modeliai – ā kamieno žodžius linkstama kirčiuoti pagal baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formos, vyriškojo linksniavimo kamienų žodžiams būdingas polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. 2. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo sistemą veikia tarpusavyje susijusių veiksnių kompleksas: intensyvesnio sąlyginio kirčio atitraukimo dėsnio formavimasis, akcentinės paradigmos išlyginimas ir dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – susidarymas; to paties kamieno žodžių ir darybos tipo vedinių akcentuacijos analogija; kamienų sąveika. Įvairiai kirčiuojamų vyriškojo linksniavimo tipo daiktavardžių formų atsiradimas ir polinkis į oksitonezę sietinas su rekonstruojamu dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Akcentuacijos sistemos raidai poveikį daro ir senovinio kirčiavimo reliktų (šakninio kirčiavimo u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) išlaikymas. 3. Akcentinio variantiškumo požiūriu uteniškių patarmės kirčiavimo sistema vertintina kaip stabili (kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje rasta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote paplitusios nevienodai – daugiausia toje pačioje šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto pakraščiuose, paribyje su vilniškiais. 196 BENDRINĖ KALBA | 97 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Vilnius: Briedis. 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologiniai mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Grumadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis VIL IJA RAGA IŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių ijo kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir ijo kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. 198 BENDRINĖ KALBA | 97 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Raga i šienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. VIL IJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 R i n k e v i č i u s V y t a u t a s 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. R i n k e v i č i u s V y t a u t a s 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. S k a r d ž i u s P r a n a s 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. T u o m i e n ė N i j o l ė 2001: Ramaškonių šnektos o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. T u o m i e n ė N i j o l ė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: socio-lingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. U r b a n a v i č i e n ė J o l i t a 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: Svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. U r b a n a v i č i ū t ė Ž a n e t a 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. U r b a n a v i č i ū t ė-M a r k e v i č i e n ė Ž a n e t a, G r i n a v e c k i s V l a d a s 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. V a n a g s P ė t e r i s 1990: u kamieno būdvardžių likimas lietuvių kalboje. – Lituanistica 3, 75–81. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. katekizmo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universiteto Leidyb inis skyrius. Zinkevičius 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. 200 B E N D R I N Ė K A L B A | 97 Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ (LIETUVIŲ KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Alk (180) – Aleksandravėlė, Rokiškio r. Ant (242) – Antâlieptė, Zarasų r. Arn (526) – Arníonys, Molėtų r. Atz (211) – Antãzavė, Zarasų r. Avl (213) – Aviliai, Zarasų r. Bč (121) – Bučiūnai, Rokiškio r. Bjt (479) – Bijūtiškis, Molėtų r. Blč (347) – Balčiai, Utenõs r. Bln (243) – Blýniškės, Zarasų r. Brč (245) – Berčiūnai, Zarasų r. Čl (452) – Čiulai, Molėtų r. Dbk (274) – Debeikiai, Anykščių r. Dgl (277) – Daūgailliai, Utenõs r. Drš (172) – Daršiskiai, Kùpiškio r. Ds (212) – Dùsetos, Zarasų r. Gdr (504) – Giedraičiai, Molėtų r. Grs (412) – Girsteitiškis, Molėtų r. Gtč (114) – Gataučiai, Biržų r. Imb (214) – Imbradas, Zarasų r. Int (480) – Inturkė, Molėtų r. Jdp (89) – Júodupė, Rokiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Molėtų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) – Kamajėliai, Rokiškio r. Kmn (278) – Kiemiónys, Zarasų r. Krd (381) – Kirdeikiai, Utenõs r. Krn (179) – Kriaūnos, Rokiškio r. Krš (149) – Kreščiónys, Rokiškio r. Lb (414) – Labanóras, Švenčionių r. Ld (312) – Lúodžiai, Zarasų r. Lkm (415) – Liñkmenys, Ignalinos r. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linkšniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Lkš (120) – Lūkštai, Rokiškio r. Lln (344) – Leliūnai, Utenõs r. Mdk (481) – Medeikiai, Molėtų r. Mlt (451) – Molėtai Mnk (210) – Minkūnai, Rokiškio r. Ob (148) – Obėliai, Rokiškio r. Onš (88) – Onuškis, Rokiškio r. Prv (413) – Purvėnai, Molėtų r. Pst (453) – Pastovėlis, Molėtų r. Rb (177) – Robliai, Rokiškio r. Rg (178) – Ragėliai, Rokiškio r. Rk (147) – Rokiškis Sdl (119) – Sodėliai, Rokiškio r. Sgn (379) – Sugničiai, Molėtų r. Skd (378) – Skudutiškis, Molėtų r. Spt (309) – Spitrėnai, Utenõs r. Stl (182) – Stelmužė, Zarasų r. Svb (150) – Svõbiškis, Rokiškio r. Svk (181) – Sùviekas, Zarasų r. Šd (478) – Šiaudžiai, Molėtų r. Šlt (173) – Šaltėniai, Molėtų r. Tlm (311) – Tolimėnai, Ignalinos ir Zarasų r. Trg (346) – Tauragnai, Utenõs r. Ut (308) – Utenà Užb (87) – Užūbaliai, Rokiškio r. Vb (142) – Vabalnìškas, Biržų r. Vdn (450) – Vidėniškiai, Molėtų r. Vlč (240) – Vilūčiai, Utenõs r. Vsk (241) – V taiskūnai, Utenõs r. Zr (244) – Zarasai Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 202 BENDRINĖ KALBA | 97 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENCIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S S u m m a r y The article analyzes the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s–1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists of references and abbreviations of inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation tendencies of declinable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. The third chapter provides a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accentuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the masculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxy tone accentuation. Second, the accentuation system of declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formation of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development of two accentuation types – columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Third, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area – the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linkšniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 variants within the same local dialect were found in less than half of the examined points; only one or two cases were recorded in most of them). The insights presented in the article lay the ground for more detailed comparative studies of the accentuation system in the subdialect of Utena. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Utena, local dialect, declinable word, accentuation variant, manuscript source. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] VILIJA RAGAIŠIENĖ LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ ŠNEKTŲ RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Santrauka Straipsnyje kirčiavimo požiūriu analizuojama rytų aukštaičių uteniškių patarmės Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti šiuose šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo ypatybes ir aptarti jų akcentuacijos polinkius. Straipsnį sudaro įvadas, trys dalys, apibendrinimas, literatūros ir gyvenamųjų vietovių santrumpų sąrašai. Pirmoje dalyje pristatoma tiriamoji medžiaga. Antroje dalyje nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai, aptariami žodžių formų akcentuacijos įvairavimą lemiantys veiksniai. Trečioje dalyje pateikiamas toje pačioje šnektoje rastų dvejopai kirčiuojamų žodžių formų sąrašas, aptariamas variantų paplitimas patarmės plote. Tyrimu nustatyti trys dalykai. Pirma, rytų aukštaičių uteniškių patarmėje vyriškojo ir moteriškojo linksniavimo tipams būdingi skirtingi akcentuacijos modeliai – ā kamieno žodžius linkstama kirčiuoti pagal baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formos, vyriškojo linksniavimo kamienų žodžiams būdingas polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Antra, linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo sistemą veikia tarpusavyje susijusių veiksnių kompleksas: intensyvesnio sąlyginio kirčio atitraukimo dėsnio formavimasis, akcentinės paradigmos išlyginimas ir dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – susidarymas; to paties kamieno žodžių ir darybos tipo vedinių 204 BENDRINĖ KALBA | 97 akcentuacijos analogija; kamienų sąveika; senovinio kirčiavimo reliktų (šakninio kirčiavimo u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) išlaikymas; rekonstruojamas dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentinis ir semantinis modelis. Trečia, įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote paplitusios nevienodai – daugiausia toje pačioje šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto pakraščiuose, paribyje su vilniškiais. Taigi akcentinio variantiškumo požiūriu rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo sistema vertintina kaip stabili (kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje rasta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Straipsnyje pateiktos įžvalgos sudaro prielaidas išsamiems gretinamiesiems uteniškių patarmės akcentuacijos sistemos tyrimams. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis žodis, kirčiavimo variantas, rankraštinis šaltinis. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 205