Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
179
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: accen ología,
dialec ología, e noling is ica, leksikog a ija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.09
LINKSNIUOJAMJ VOZŽI KIRČIAVIMO
POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI
ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT
RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė,
šnek a, aleg niuojamasis loodis, ki čia imo a ian e,
hand aš inis šal inis.
ANOTACIÓN el
S aipsnyje se examina has a šiol ki chiación desde el pun o de is a kalbininkų más
de alladamen e noi a Ins i u o de la lengua Lie u ių Geoling is ikos cen o Ta mių
a chy e saugomų XX a. 67 deš. eas e n aukš aičių u eniškių šnek ų manusc ip os
uen es de ma e ial. El es udio iene como obje i o de e mina en es os ap ašues
(pan ik uas espues as a las p egun as del p og ama de ecopilación de ma e ial del
a las de la lengua Li uania y ansk ibuados ex os) encon os aleg niuojančių
palab as ki čia imo polinkius. Basándose bas an e abundan e ma e ial, se discu en en
el pe íodo in es igado u eniškių pa a mėje y a ę acen uacijos modelos, palab as y
sus o mas ki čiación a ian es, se acla an posibles azones de su exis encia, se
p esen a en la misma šnek oje una lis a de o mas de palab as con enidas de acen uadas a ian es.
Nag inėjama, como XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje
linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uaciją eikė ki čio a i aukimo kaip
dėsnio o ma imasis, mo ologinis pa adigmos išlyginimas, seno inio ki čia imo
elik ų išla imas, d iejų daugiskai ų pap as osios i kuopinės accen inio y
seman inio modelio nykimas, polinkis į oksi onezę i k . eiksniai.
ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án:
The a icle examina he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o
U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e
o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language and which
ha e no ye been ho oughly s udied by linguis s om he pe spec i e o ac-
cen ua ion. The s udy aims o de e mine he accen ua ion endencies o declinable
180 BENDRIN KALBA | 97 wo ds ound in hese desc ip ions (p esen ed in esponses o
he ques ions o he P og am o Ma e ial Collec ion o he A las o he Li huanian
Language and in ansc ibed ex s). Based on he subs an ial amoun o ma e ial, he
a icle dis he possible easons o hei exis ence. A lis o wo d o ms wi h
accen ual a ian s wi hin he same local dialec is p o ided. The s udy examina how
cusses he accen ua ion pa e ns, he accen ua ion a ian s o wo ds and wo d
o ms p e alen in he subdialec o U ena du ing he s udied pe iod, along wi h
he accen ua ion o declinable wo ds and hei o ms phological le elling o
pa adigms, he p ese a ion o ancien accen ua ion elics, he decline o he
accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e), he
in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena du ing he 1950s–1960s was in lu-
enced by ac o s such as he o ma ion o he ule o s ess e ac ion, he mo -
endency owa ds oxy one accen ua ion, and o he ac o s.
ĮVADAS
Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo eiškiniai cien í icos has a šiol i i
agmen a iamen e. En los abajos de Dialec ología, ca ac e es comunes discu ido el
pobúdis del apa amien o del ki cio en es a pa a més plo e (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124,
zml. No 126 105; Zinke ičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Ma ke127; ičienė 1999: 16;
š ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) y U bananek os se ki ciaban de o a
mane a las palab as1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meilii ė, Rinkauskienė 2019: 189).
Los Mokslininkai p incipalmen e se cen a on en el onológico la e al la e al ki chi (Kosienė,
Gi denis 1979: 4856), mono ongų, inesy o e ilia i o, muchosiskai os naudininko y įnag
p iegaidėms es udi i (Kosienė 1982: 6171; Bace ičiū ė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b:
229237). Así ca ece es a ada mesa de ki chiación sis ema de in es igaciones, publicaciones,
ski os acen uació signos y polinkias discu i . En es e a ículo pasine i us Ins i u o de la
Lengua Li uania Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e S aipsnio obje i o sinch oniniu
pun o de is a desc ibi y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. manusc i os
ink a nag inė i ieno laiko a pio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau
uen es encon ados aleg niuo1 Omenye con enimi palab as, que en la mayo ía al š aičių
saugomų XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių duomenis.
pa a mių ki čiuojami según o a accen ada pa adigma o p incipal a ian e ki čia imo es
o as ki čiuo ės que i iamoje pa a mėje.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
181
jamųjų palab as de ki chiación peculia idades y discu i sus acen uaciones
polinkius. Los p incipales obje i os del es udio son los siguien es: 1)
de e mina según un pa adigma acen ís ico ki chiuojamos y a ian es de
ki čiación2 con enedo es aleg niuojamos palab as, compone sus conjugas; 2)
se i según el pa adigma de cons an e y (o) ca noja i o ki chiación de las
palab as ki chiadas y de las a ian es acen uadas que con ienen de las o mas
des inadas a la p opagación pa a mės plo e; 3) es ablece aleg ni p o egidos
de palab as ki chiación polinkius lemiančius eiksnius. Du an e el desempeño
del es udio se aplica un mé odo analí ico desc ip i o, ambién pasi elk i
compa a ámes y in e nes econs ucción mé odos. Linksniuojančių žodžių
ki čia imas a ículo se examina según la palab a o mų ki čio luga y (o)
ki čia imo pa adigmos į ai a imą, accen inių a ian ų consumo ecuencia y papli imą pa a mės plo e y k .
Realizado el es udio es nue o y ac ualus. A ículosnyje, basado desde odo
y ų aukš aičių u eniškių plo o ecopilado ma e ial, p ime a ez desc iben
aleg niuojamųjų palab as polinkia de ki čiación, se p esen a en la misma
šnek oje acen o de a ian es con enidos de o mas de palab as lis a. Es e
es udio debe ía p incipalmen e se ele an e a los in es igado es del cambio
de polinquias y acen uuación de a menes ki chiación. Juolab que es posibilidad
el a ículo discu ido ma e ialá y p esen ados conclusiones compa a con ya
ealizadas su os alš aičių, aka ų alš aičių kauniškių y y ų alš aičių kupiškėnų
y anykš ėnų pa a mių XX a. 67 deš. esul ados de las in es igaciones de
uen es manusc i as (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117;
2020b: 211226; 2022: 230270). Espé ase que ales in es igaciones de ca ác e
pueden ene y ú iles p ác icas de los edac o es de a mínicos ex os y dicciona ios dialec ólogos y lexicóg a os.
1. TIRIAMOJI MEDŽAGA
Renkan ma e ialá a lasu de lenguas Li u ias3, XX a. 67 deš. ue on exhaus i as eas e n
aukš aičių u eniškių plo ui pe enecien es habi amnios de la zona (pun es)4 y p epa eng i
sus e minia desc ipas. El o igen del pun o esc i o io más a menudo su2 En la li e a u a
Ling is ís ica a iamen e ki chiuojan palab as y sus o mas llamadas a ian es de
ki čiación (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 y k .), accen ados a ian es (S undžia 1995:
22), ki čiación g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) o ki čiación g e ybėmis (Mikulėnienė, Pake ys,
S undžia 2007: 8). En los úl imos años adqui ili adición e minus ki čia imo (akcen inis)
a ian e y ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i como sinónimos (Ragaišienė 2010; 2020a: 117;
2020b: 211226; 2022: 230270; plg. da S undžia 2009: 66).
3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991.
4 Ti inas habi adas de las zonas (pun o nomb amien os y nume iai) es ablece au o es del
a las de la lengua Lie u ių.
182 BENDRIN KALBA | 97 ių a chy e encon a 89 uen es (ap oximadamen e 2100 páginas) de 66
pun os ( ése ig. 1).5. 1 PAV. Ey ų aukš aičių u eniškių habi aciones, de las cuales ecogida el
da o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a -
sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one-
ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus, ansk ibuo i eks ai. Pe du de-
šim mečius medžiaga sukaup a be eik iš isų u eniškių gy enamųjų ie o-
ma e ial in es iga i o Šnek ų in es igado es le an ó la a ea one ine ansk ipcija ano a y
5 Duomenų ne u ima ik iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345).
suki čiuo i kiek galin más ex os <...> dia iamen e desde lengua y aakosu os (LKAP 1956: 9). De
los da os p esen ados se mues a que ecopilando ma e ial se buscó p incipalmen e ob ene
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
183
espues as a p egun as de encues as6. Po lo an o p incipalmen e insc i a paski ų sakinių su
anke ų klausimuose nu ody ais palab as a ba pa eik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia
B č (245) y k .7 T ansc ibui ex osi (cuen os, cuen os sob e habi amoya zonao ę, ealijas y
k .) suelen son nedidelės olumen, incluidos no en odas las uen es. Ti iamosa ma e ia
conjunjedá cons i uye 183 bískiemenas y poliaskiemenas aleg niuojamieji palab as (apie 2700
a jų ienaskai os a dininko ( ečiau – ki ų linksnių) o mų, p z.: mūšỹs Sgn
(379), mūšia U (308), snukỹs G č (114), Alk (180), Ds (212), sp indỹs Šl
o mos). La mayo ía de ellos encon a al menos en kelios (ke i adalis keliolikoje) de uen es
manusc i os. Más que la mi ad de las palab as aleg niuojan es examinadas en a ículo o man
di e sas ki chiuojamas diskiemenias y mul iaskiemenias p oduc iųjų a y a2 kamienos o mas. la
disponibilidad de da os es compa a i amen e conside ables, desde el pun o de is a ki chiación
el ma e ial alo a como escasi ina. P ime o po que no siemp e bas a con las o mas
p esc ip adas pa a es ablece la pa adigma acen ena de la palab a, po ejemplo: gyslà Sp
(309), kál ėj G č casos no es á cla o si la palab a iene g e ybių de ki čiación, o a ia su
acen uación sólo po ski ų o mų, po ejemplo: káulai B č (245), U (30), Skd (78), káulų Užb (87), Rk
P oduk y iųjų ā i ē kamienų žodžių šal iniuose as a ge okai mažiau. No s
(147), Rg (308), Vb (142), káulų, káulais T g (346), káulais (480) 4) , kaul Gl (509). Basándose en paski ų
o mų ki čio luga se puede de e mina pa e mul iiaskiemenių p iesagų edinių ki čiuo ę
(especialmen e en los casos en que los da os paludi en a ios šnek ų). En p ime luga es o 6
(114), Šl (173) / kal j Sgn (379)8, su ýkš e Skd (378) i k . Kai ku iais
Respues as a p egun as ano a ansk ipción y suki čiuo i. La palab a de c osso é no
u ody a. en i iamu uen es palab as insc ibi di e en e ansk ipcia, neiš eng a ne ikslumų y
ik ų. Indicando a ios šnek ų a osena ejemplos, no a as eces debe ía da a ios de la
misma palab a o ma a ian es. Cuando hablados enómenos de la acen ología ansk ipcia no
es á ac uali, en el a ículo ejemplos se p opo cionan bend ines esc i os de la lengua Li uanas.
Fo mos con a auk inio ki čiu y coloninio ki chia o casos indican ansc ibui . 7 S aipsnyje
indica oma no i as habi amon es de la zona (paimo) san umpa, o Lie u ių kalbos a laso pun o
nomb e y numbe is. Es o se hace po con eniencia. No es p eciso inse a camino ab e ia u a
de un pun o, po que en el mapa hay posibilidad de indica da os sólo a
de las lenguas Li uanas a laso pun o.
8 Las in es igaciones ealizadas mues an que al de e mina la palab a ki čiuo ę no se puede
basa solo en las o mas de los ica ios, ya que su ki čiación puede di e i de o as linksnių
o mas, i. e. no siemp e mos a pa adigma acen ua i a (Ragaišienė 2023: 190210). 9
Va iamen e ki chiados de palab as o mas de p ime indicado p incipal a ian e de ki chiación.

184
BENDRINĖ KALBA | 97
pasaky ina apie šal iniuose as as p iesagos -inis, -ė būd a džių, p iesagų
- y -( )u ė daik a a džių o mas, ej.: bé žinis D š (172), Vlč (240), U (240), U (30
(308), G s (412) / be žnis Ld (312), be žnės málkos A n (526); da žin Vlč
Ld (312), da žin, da žinj G č (114), da žin, da žinn Bj (479) dažinė, dažin Rg (178);
kul u G č (114), B č (245), Dgl (277), Sp (309), Ld (312), kul u m Gd (50), A n (526)
kùl u ė D š (172) y k . Sin emba go, suelen aleg niuojibles pa adigmas de
palab as es ablece pa o enios o mas insu icien es, po que, como
obse ėję es a ada més in es igado es, conside ables son de palab as,
ki chiuojamos de o a mane a (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Basándose en el
ma e ial eunido no hay posibilidades de e mina pa e de conc e as palab as
o ipos de do ación ki chiación polinquias, más de alladamen e discu i
kamienos mu uo in e acción y p oduc os iųjų kamienos e ec o
nop oduc i iųjų acen uación. Sin emba go los da os disponibles ealmen e
bas a XX a. 67 deš. eas e n aukš aičių u eniškių pa a mės akcen uacijai
e alua y aleg niuojamųjų palab as del ki čiaamien o polinkiam de e mina .
Juolab que discu idos uen es ela i amen e bien e lejan es udiadas
pa a més peculia idades. En ellas p esen ado ma e ial es alioso y con iable,
ya que mayo ía manusc ipciones p epa ados expe imen usių kalbininkų K.
Eigmino, E. G ina eckienės, K. Mo kūno, Ž. U bana ičiū ės, A. Valeckienės, K. Vosyly ės, A. Vanago y k .
2.LINKSNIUJUAMI HORŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI
2.1. Ry ų u eniškių pa a mėje linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uacijos polinkiai pi miausia
sie ini con ki čio a i aukimu. El ma e ial de uen es manusc i as mues a que XX a. 67 deš. en
pa e u eniškių plo o ac uó dos dėsniai débilnasis condiginis ki cio a i aukimas y in ensy esnis
condiginis ki cio a i aukimas (plg. LKA 1982; žml. N . 105). Gũ ačių, Vabalniñko, Šal ẽnių, Õnuškio,
Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse ki is dėsningai ha sido apa ado desde umpos galūnės en
cualquie que sea an espasku inį longąjį skiemenį, ej.: ga a, jus a, leñdi, piki, su uka, ša a uka,
ina G (1414), sk a, eni, enu, ga a, lips, li us, jauni, kabi, piki, piki (121 B), bač, gna, g i, laki, ini, k , ob,
148) y žena. Mol us, Suginčiùs, Panemunlį, K iaunàs, Sù ieką ki į desde umpos galūnės ue
inclins ama a i auk i į ilgąjį skiemenį, cuyo undą cons i uye la oz la gasis o ie, uo, 10
Rank aš iniuose šal iniuose a auk inio ki čio a ejais d ibalsiai y longiai balsiai dažniausiai
žymimi idu ine p iegaide, o oa siai i agale p iegaide.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
185
ej.: dina, juda, nga pnia, a, ina, žima, jsis, p is Sgn (379). XX a. 67 deš. en
es as šnek as dėsnis ac ué desiguodai egula men e, po ejemplo, Debekių y
Vidẽniškių apellinkėse ki į man enien es y lo epelen es li us, audna (plg.
o mos, egis, bu o a ojamos p amaišiui, p z.: bda, dienàs, i. à / ∙ a,
lie ùs, s eki, ienà / ina, žmogùs Dbk (274), aiù, i. à, suŋkù, uždė à /
audans), ška, sklas Vdn (450). Du an e el pe íodo in es igado es a
mani es ación de es e enómeno ha sido obse ada y ki čio noa aukiancias
u eniškių šnek ose11. Dėsnio o maciónsi p incipalmen e es imonija 2020b:
o mų su šalu iniu a ba „d i i šūniu“ ki čiu12 a ojimas (plg. U bana i-
čiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė
214215). Cie o, en las uen es in es igadas casos de es e ipo de ma cación
encon ados pocos, ej.: α.nù, audjà, sukù, ekùs, uks , akù, inà Sp (309) y
k .13 Reiškinio p i imą pa a mės plo e indica y ap aikan ys lūnės į skiemenį, el
pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai. Ki is a i aukiamas nuo umpos ga-
cual cons i uye ie, uo ó la gasis oz, ej.: li us (plg. le aũs), aud.ni (plg.
audan.s), ini ien Kk (380), gel óna (plg. gel a.n.), neg a, snus, ina (plg. ienà)
B (245) y k . Ne ece as o mas con a i auk iniu ki čiu u ilizadas como
g e imines, ej.: skū à sk. a, sūnùs s.nus, ina ienà, o. k à . a y / /. Lb
(414), gi. à g. a, p.ne po.nè, sūnùs, sūnũs s.nus y k / /. Bj (479).
Ey ų aukš aičių pa a mių in es igado es son señalé a ención, que no odos los analogiški casos
sie ini sólo con ki čio a i aukimu (plg. Zinke ičius 1979: 90). P ima iamen e es o hay que deci e
sob e la segunda ( ečiau cua a) ki čiuo ės daik a a džių kamiene ki čiuojamas unosaskai os
a dininko, įnagininko, ie ininko y muchosiskai os galininko o mas linksnių. Ki čio no
e audien es šnek os de es as linksnių o mas iendama ki čiuo i kamiene casos de 109), ej.: con
susidu, kolkzi, bu .kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), m k as, ma.kkla, da binku, kolkzi, blnus, me es, s
P du (413), ma.kkla, sijnus, iškus Mdk (481) y k . Kamiene ki chiuojamos o mas de apa ición
na. ∙gus, ka.p∙s us Tlm (311), agukus, kn.gas, zus, as us T g (346),
p incipalmen e sie ina con mo ologiniu accen inės pa adigma esliguimim. Ana11 Po ejemplo,
ma.k∙klas, bus, s a. ∙kla In (480), su didu, ba a ∙kus, agu las, bus,
Spi nų šnek os ap aše se a i ma, que ki cio e asimo p oceso ya oce ęs y es a a mę. En
algunas palab as en algunas se oyimi cla amen e dos ki čiai (U bana ičiū ė 1966). 12 Occiden es
alz aicios plo e la e al ki cio ipo d i i shūnį ki į p ime de ec o y desc ibió ue za, po lo que
no en odos los casos la e al ki is ma cado.
Aleksas Gi denis (Gi denis 1978: 75–76).
13 Tikė ina, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys bu o ne ienodo
186 BENDRIN KALBA | 97 lógicamen e es as o mas ends ama ki čiuo i y o as en
al os aičių šnek os (plačiau ž . G umadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149;
U bana ičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 y k .). Cabe menciona que de la
discu ida o ma u eniškių pa a mėje puede es i ica an o ki cio a i ac ion,
an o pa adigmas izuguinamien o endencias, plg. Spi nų šnek oje, en la que
encon ado d i i šūnio ki cio casos, insc i o o mas con blnu, con ka i u, k upas,
ekùs. Juolab que kamieno ki į más iendama gene end in i palab as de
an espasku iniame skiemenyje, cuyo baseu cons i uye la gasis oz o ie, uo (wepnasis
condiginis ki cio a i aukimas).
Mismo en el o ien al y me idional u eniškių plo o pe i e ía el sis ema
ki čia o puede se pau ada y lenkų, ečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123;
Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014, XIV mapaėlapis). En es os šnek os la
o maciónis pa adigma del ce chiaje cons an e sie inas y con polinkiu
aligna pa adigma de sla as lenguas ejemplo, i. i. g adualšu pasėjimu al dos
ipos de ce chiaje coloninio y galūninio modelo (Zinke ičius 1966: 31;
Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; U bana ičienė 2006: 450 k y 221). Según
el pa adigma del ci cčiación colonial i iamada ada mía ki čiuojami y nue as
a ėję palab as (Ma ke ičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg.
Bace ičiū ė 2004: 27; U bana ičienė 2006: 220; 2010: 177). Po ejemplo,
muchaskiemenios ā kamieno daik a a des iendama desc ibi ed el ki į
pa adigmas p e alecien e, ej.: mãšina Vb (142), K š (149), S b (150), A l (21 Blč
(347), Sgn (379), In (480), sin mãšinas D š (27), pošina Bj (478) mašnos Z kla
maš (444), moknu maš (480), P nom (413), ganý Rb, P ý (17713), Bj (479), č
(480), Bč (121), Rg (17), Jnš (17).
(506) ho asà Lkš (120).
Con ki cio a i ac ionim, accen ís icas pa adigmas exhaligim o coloninio ki chia io ipo
o ma imusi sie inas no odas aleg niuoja i os palab as del aíz del ki chia io o mas. Es
p obable que pa e de ellos pueden se he edadas del seno. En p ime luga es o hay que deci
sob e šaknyje ki čiuojamas diskiemenių u kamieno būd a džių basus, -i, b ángus, -i, lýgus, -i,
suñkus, -i y k . o mas de unaskai os a dininko (Ska džius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990:
7581; Lazauskai ė 1998: 14065). U eniškių pa a mėje XX a. 67 deš. más a menudo ue endida a
c ucija se shaknyje, ej.: basus, -i Sgn (379), Ml (451), Kk (380), basus A l (213)14, basi Bj (479)
baisùs, -i Bj (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Ps 3, Jnš (45) (506); b ángus, -i Ds 14
Respondiendo a anke as p egun as no siemp e indicadas ambas o mas de los géne os. Dalis
o mų as a cuen os en los cuen os.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
187
(212), P (413), U (308), b ángi Ds (212); lýgus, -i U (308), Lb (414);
suñkus, -i Ld (312), Ml (451) sunkùs Sp (30), Gd (504), sunk Čl (452); ámsus, ámsų Sdk (276),
gadus, pukus A n (526); iẽsus T g (346), ámsus, -i Dbk (274), P (413),
ánkus, -i U (308), Tlm (311), Sgn (379) kan ùs Jnš (506), ka ùs Sp (309), sma kùs In (480),
bjau ùs Vlč (215) Plu al -i, lýgus, -i, pukus, ánkus, -i, smùlkus, -i, só us, -i, ámsus, -i Vlč (240).
šakninio ki čia imo o mų už ašy os ki čio nea i aukiančiose šnek ose, plg.
da Vilùčių šnek os a minių ypa ybių ap aše as as o mas áiškus, -i, b ángus,
Comp endible, que no hay posibilidades de e mina con iablemen e, cuáles casos sie ini con el
a aguimien o ki cio, y cuales son su gidas debido al cons an e ki chiación pa adigma
o ma imosi, mane a analogía o he edė i de seno. Es p e isible que discu idos enóškinas
es án elacionadas en e sí y ada mėje ac úa p incipio sanklodos. Es os enómenos son
ejemplos de la in e acción u eniškių pa a mėje conside ados daik a a džio žmõgus, žmõgaus
Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs K nmoga, A z1), Vlč (240), B č (179 (245), Ld (2112), Ps
žmogus ki čia imas, p z.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), S b (150), K n (179),
Alk (180), A z (211), B č (245), U (308), Ld (312), Ps (453), Mdk (481),
(453), Gd , žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (18047), S b (508), Alk), Žuogu (508) (148). M. Daukšos
esc ibe y 1605 m. ca echism indica que la a iación del ki čiación de es a palab a puede ene
p esuposiciones his ó icas (Ska džius 1935: 124; Zinke ičius 1975: 2627). Ki į desde umpos
galūnés en la ga skiemenį a ayingose šnek os šaknyje ki čiuojamas o mas pueden se
su gidas y nue as, ej.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), S b50) (150) y k . Šakninio ki čio skai os
a dininko o ma esposaés ki čiación analogía. 2.2. Las palab as de aleg niamien o emenino de
u eniškių pa a mėje suelen ki čiuoja se según uno acen ina pa adigma, ej.: k áu u ė Vlč (240),
B č Rb (1778), U (30), Lb (414), Kmn (278), de laškõs iš lo os Skd (378), ma kà ie a linams me k i
apibend inimas gali bū i aiškinamas p iebalsinio kamieno žmuõ i daugi-
(pp . kūd a); Ma k, ma kõn Rbma ka, ma kõs, ma kõn Vdn (450), iz ma kõs M (481), pi kià, pi kiõs,
pi kiõj, pi kiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Ps (453), Negimininės būd a džių
o mosa mėje ambién ki čiamos d ejopai, p z. baññ, bais (2 Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380),
(245), Ps (453), k áu u ė, k áu u ėn Šl (173), G s (412), Bj (479), k áu u ėj
Kk (441), Ps (453) Sgn (1779), Kdk (527), b dk, Vlč (240), Lb (414), Vsk (441), Vsk (445), Sk, Vd (345),
A nja (378), V80), Lk, Vb, (414), Vd (445), Vk, Vk (445), Mk , Mk , Mk , Mk , Mk , Gd , Gd , Gd , Gd , Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk,
Sk, Sk, Sk, Sk,
BENDRIN
TALBA | 194 97
Ey ų aukš aičių
u eniškių šnek a
Linksniuojamasis
(pun o
nume is)
palab a
(27mn8) uguos u ga /
Dbk (274) b óliai b olia, de ýni de yn, ugus, ugaus u gùs, u gaũs /
/
S (309) sūnùsp snus /
Tlm (311) b óliai b olia /
Ld (312) homb eùs žmõgus /
Lln (344) ūbùs bus /
K (380) ienk ini /
G s (412) con móky oju moký ojai Lb (414) skū à sk a, sūnùs
snus, ina ienà, o à a, žmogùs žmõgus / /
Ps (453) mãšina su mašinà, ugus u g, žmõgus žmogùs Šd
(478) b ólis b olia / /
(479) baj si bais, i ià g a, ponià pnia, sūnùs snus In (480) b ólis b olia, Bšina mã
mašną Mdk (481) lénkai lenka, lie ù lie u ių lie u i, ė a (50 ai Jnš6) lénkai,
lénkais, lénkai lenka, lenk, lenkas, moky ó moký o, peñki penk, ina, ina, kia (526)
ki iu ki iù, A ik, li iai, mójasky, mójasky, plý o, emlikiud, analiza el es udio
de la disciplina en el ámbi o de la pa e nidad en la iglesia. En la misma šnek oje
encon adas d ejopai ki chiuojamas o mas con i ma que el su gimien o de
a ian es de ki chiación lėmė unos cuan os ac o es elacionados en e sí.
Algunas a ian es pueden ene p esuposiciones his ó icas (sie ina con
econs uible modelo de plu alidad simple y kuopina), o as apa ecidas nue a
(aiskin ina ki cio abs ac ionimu, o m imusi pa adigmas de ki ciación colonial,
acen uaciones analogía). La abla en la que se p esen an los da os mues a
o o pun o impo an e. U eniškių pa a mėje más a iai uja a iškojo
aleg niación ipo palab as ki čiación. Feme iškojo aleg niación ipo palab as
menos p opensas en accen a o io a ian iškumą gene almen e ellos
ki ciuojan según uno acen ís ica pa adigma.

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
195
Linksniuojamieji žodžiai ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje u i
en oda pa a mesa aco e (ž . ig. 2). Del o al aco o se dis ingue ela i amen e
insemina a eala, en el cual as a más a i en la misma šnek oje. La mayo
pa e d ejopai ki čiuojamų o mų insc i a pie y iniuose u eniškių pa a mės
aco o pe aščiuose, pa ibije con ilniškiai (Labanó o, Pas o lio, Medekių,
Jõniškio y A nioni apellinkėse). Con u eniškiais besi ibojanchies ilniškių 2 PAV.
En la misma chisca a encon ados a ian es de o mas de palab as
aleg niojien es ki chiación p e alencia
BENDRIN KALBA 196 | 97 šnek os ambién se encuen an no pocas d ejopai
ki chiuojamos aleg niuojamųjų palab as de o mas (Ragaišienė 2010: 139).
Da y ina p esunción, que y inėse aukš aičių pa a mėse exis a insigni icio
ien iso aco o, en el cual a ian iškumas, como eiškinys, compa ado con
g e imos šnek os, es in ensi iausias. Basándose solo en el ma e ial de las
uen es manusc i as no hay posibilidades de de e mina con iablemen e la
p e alencia de a ian es en di e en es a eales pa a mės.
APIBDRINIMAS
A likus eas e n aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. manusc i os
uen es encon ados de palab as aleg niuojan es ki chiación análisis la
da y inos es as conclusiones:
1. Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mėje a iškojo y eme iškojo
linksnia imo ipos ca ac e ís icos di e en es modelos de acen uaciones ā
kamieno palab as ends ama ki čiuo i según ba i oninio ki čia imo modelį, ē
kamieno daik a a džių más p opli usios galūninio ki čia imo o mas,
a iškojo linksnia imo kamienų palab as ca ac e ís ico polinkis hacia
accen inį a ian iškumą y oksi onezę.
2. Linksni p o ec i os palab as del sis ema de ki chiación ac úa un complejo
de ac o es in e elacionados: in ensi idad del condi ional ki cio
desa acción de la o mación de jésnio, acen ís ica pa adigma alineación y
dos ipos de ki chiación colonino y ex emúnico delibe ación; el mismo kamien
de palab as y de ha ybos ipo edinių acen uaciones analogía; kamienos
sąweika. Va iamen e ki chiuojamos a iškojo aleg niación ipo
daik a a džių o mas de apa ición y polinkis en oksi onezę sie inas con
pap as osios i kuopinės – akcen iniu i seman iniu modeliu. Akcen u-
acijos sis emos aidai po eikį da o i seno inio ki čia imo elik ų (šak-
econs uyójamo dos plu iskai ų ninio ki čiación u kamieno būd a džių,
kuopinės daugiskai os o mų) man enimien o.
3. Desde el pun o de is a accen inio a ian izado u eniškių pa a mės
ki čia imo sis ema alo aina como es able (ki čia imo g e ybių oje
a mažiau nei pusėje i ų punk ų; daugumoje jų už ašy a ik po ieną
a du a ejus). Į ai iai ki čiuojamos žodžių o mos pa a mės plo e pa-
pačioje šnek oje aspli usios ne ienodai p incipalmen e oje pačioje
šnek oje d ejopai ki čiuojamų o mų as a pie y iniuose u eniškių
pa a mės plo o pe aščiuose, pa ibyje con ilniškiais.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
197
LITERATŪRA
Bace ičiū ė Rima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidžių (ekspe imen inis y imas). –
Žmogus i žodis 9(1), 4–11.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Ry ų aukš aičių
u eniškių daugiskai os naudininko i įnagininko p iegaidės: audicinis y i-
mas. – Žmogus i žodis: didak inė ling is ika 10(1), 78–84.
Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl y ų aukš aičių
u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidės: audicinis y imas. – Bal is-
ica 43(2), 229–237.
Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Regina
2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiuje, Klai-
pėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
DST 2013: Duse ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai
a ian ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a -
mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai),
Vilnius: B iedis, 255–257.
Gi denis Aleksas 1972: Lie u ių kalbos a dažodžių p iesagų ki čio susi-
o ma imas. – Bal is ica, 1 p iedas, 66–72.
Gi denis Aleksas 1978: Akcen ologinis mažmonis. – Bal is ica 14(1), 75–76.
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo
i ki čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai, 97–106.
Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius:
Min is.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas,
daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is.
Kosienė O ilija, Gi denis Aleksas 1979: Fonologinis šalu inis ki is
y ų aukš aičių u eniškių a mėje. – Kalbo y a 30(1), 45–56.
Kosienė O ilija 1982: Ry ų aukš aičių u eniškių mono ongų p iegaidės. –
Kalbo y a 33(1), 61–71.
Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Pos ilė“ 2 (O–Ž),
Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu.
Kuza inis Kazimie as, Gi denis Aleksas 1997: Kelios min ys dėl
bal ų a dažodžio ki čia imo pa adigmų i jų aidos. – VIII a p au inis
198
BENDRINĖ KALBA | 97
bal is ų kong esas „Bal ų kalbos XVI i XVII amžiuje“: p anešimų ezės. Vil-
nius: Vilniaus uni e si e as, 76–78.
Lazauskai ė Vilija 1998: Dėl u kamieno būd a džių i jų abs ak ų ki -
čia imo aidos. – Bal is ica 33(1), 65–70.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2001: D iskiemenių u kamieno daik a-
a džių ki čia imo aida pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek-
ose. – Bal is ica 35(2), 159–169.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: D iskiemenių io kamieno daik-
a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių
šnek ose. – Li uanis ica 54(3), 37–50.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų
daik a a džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš-
aičių ilniškių šnek ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak-
ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181.
LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai-
y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi-
is, Vilnius: Mokslas.
LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius:
Mokslas.
LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija, au . S. Amb azas, G. Belic-
kienė, E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vana-
gienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKAP 1956: Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama, 2-asis leidimas,
au . J. Balčikonis, B. La inas, J. Senkus, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jo-
nai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas.
LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I a-
nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl į a džiuo inių būd a džių ki čia imo
aidos. – Bal is ica, 4 p iedas, 106–108.
Mikulėnienė Danguolė 1995: Ta mės ga syno ypa ybės. – Die eniškės,
Vilnius: Min is, 448–455.
Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo
a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
148–155.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
199
Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos
a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as.
Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas
2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni-
e si e o leidykla.
MLT 2019: Molė ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa.
Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų
aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Ragaišienė Vilija 2012: Daik a a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7
dešim mečio pie ų aukš aičių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Respec us
Philologicus 22(27), 219–231.
Ragaišienė Vilija 2016: Accen ua ion models o disyllabic nouns in he
Sou he n Aukš ai ian dialec . – Kalbo y a 68, 125–147.
Ragaišienė Vilija 2018: Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos
kai a XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Ry ų aukš aičių a mė: kai a i po-
kyčiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 176–201.
Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daik a a džių ki čia imo polin-
kiai XX a. 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš i-
niuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 13, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www.
zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22489/21753.
Ragaišienė Vilija 2020a: Būd a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 de-
šim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. –
Lie u ių kalba 14, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u-
iu-kalba/a icle/ iew/22463/21725.
Ragaišienė Vilija 2020b: Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 211–226. P ieiga in-
e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
Ragaišienė Vilija 2022: D iskiemenių daik a a džių ki čia imo polinkiai
6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal i-
niuose. – Vaka ų i pie ų aukš aičiai: a mių i ki ų kalbų są eika, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 230–270.
Ragaišienė Vilija 2023: Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių
šnek ose. – Ac a Linguis ica Li huanica 89, 190–210. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica.
RAU 2010: Ry ų aukš aičiai u eniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bace ičiū ė,
V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

200
BENDRINĖ KALBA | 97
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o di-
se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a-
inių Mokslų Fakul e o leidinys.
S undžia Boni acas 1981: Daugiskai iniai asmen a diniai oikonimai i jų
eikšmės linksnia imo bei ki čia imo sis emų ekons ukcijai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 21, 191–193.
S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai
bal ų kalbose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica
27(2), 13–29.
S undžia Boni acas 1995: Dėl ki čio a i aukimo lie u ių kalbos y ų
aukš aičių šnek ose. – Res Bal icae, 67–72.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnek os o i iio kamienų daik a a džių
ki čia imo ypa ybės. – Bal is ica 36(1), 103–114.
Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socio-
ling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) o-
nologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo
ypa umai. – Bal is ica 41(2), 212–231.
U bana ičienė 2010: s i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičiū ė Žane a 1966: Spi ėnų šnek os ap ašas: ank aš inis šal inis,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy as.
U bana ičiū ė-Ma ke ičienė Žane a, G ina eckis Vladas 1992:
Lie u ių a mės: one ika, mo ologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni-
e si e as.
Vanags Pē e is 1990: u kamieno būd a džių des ino en lenguas Li uanas. –
Li uanis ica 3, 7581.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m.
ca ekismo ki chiación, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko uni e sidad Leidybinis
depa amen o.
Zinke ičius 1979: Ki čio a ácimo y ki čiación pa adigmas. Kalbo y a
30(1), 90–93.
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
201
Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias palab as his ó ica g ama ica 1, Vilnius:
La ciencia.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
EYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GIVENAMJ VIETOVI (180 Alk)
(LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS
Aleksand a lė, Rõkiškio .
An (242) An ãliep ė, Za as .
A n (526) A niónys, Mol ų .
A z (211) An ãza ė, Za as .
A l (213) A ilia, Za as .
Bč (121) Bučinai, Rõkiškio .
Bj (479) Bijù iškis, Mol ų .
Blč (347) Balčia, U enõs .
Bln (243) Blỹniškės, Za as .
B č (245) Be činai, Za as .
Čl (452) Čiula, Mol ų .
Dbk (274) Debekiai, Anykšči .
Dgl (277) Daũgailiai, U enõs .
D š (172) – Dašiškiai, Kùpiškio .
Ds (212) Dùse os, Za as .
Gd (504) – Gied ačiai, Mol ų .
G s (412) Gi s e iškis, Mol ų .
G č (114) Ga aũčiai, B žų .
Imb (214) Ib adas, Za as .
In (480) Iñ u kė, Mol ų .
Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio .
Jnš (506) – Jõniškis, Mol ų .
Kk (380) – Kùk iškės, U enõs .
Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio .
Kmn (278) Kiemiónys, Za as .
K d (381) Ki dekiai, U enõs .
K n (179) K iaũnos, Rõkiškio .
K š (149) K eščiónys, Rõkiškio .
Lb (414) Labanó as, Š enčioni .
Ld (312) Lúodžiai, Za as .
Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos .
202 BENDRIN
TALBA | 97
L (119) Lùkš ai, Rõkiškio .n4544) Lelinai,
U enõs . Mdk (481) Medekiai, Mol ų . (119)
Mol ai Minknai, Rõkiškio . (148) Obniliai,
Rõkiškio . Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio
. P (4513) Pu , Mol . Ps (459) Pas o lis,
R R. Rb (177) Molnai, Rõki . Rõgė, Mol (178) l,
Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk,
Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk,
Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk,
Rõk, Rõk, Rõ, Rõk, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ,
Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, R
U (308) U enà
Uzb (87) Užùbaliai, Rõkiškio . Vb
(142) Vabalniñkas, B žų . Vdn
(450) Vidẽniškiai, Mol ų . Vlč
(240) Vilùčiai, U enõs . Vsk (241)
Vaisknai, U enõs . Z (244)
Za asa
Gau a 2024-09-11
P iim a 2024-10-14
Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai
XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose
203
VILIJA RAGAIŠIENĖ
ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS
IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN (ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN) Es o es lo que se dice de las palab as que se usan en el lenguaje de la Biblia.
AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA
FROM THE 1950S–1960S
Summa y
El a icle analiza he ma e ial om he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian
subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o
he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om he
pe spec i e o accen ua ion. The s udy akes a synch onic app oach o desc ibe he
ea u es o accen ua ion o declinable wo ds o e e ences and abb e ia ions o
ound in hese sou ces and o discuss hei accen ua ion endencies.
The a icle consis s o an in oduc ion, h ee chap e s, conclusions, and lis s
inhabi ed se lemen s. The i s chap e p esen s he esea ch ma e ial. The second
chap e in es iga es he accen ua ion endencies o declinable wo ds and discusses he
ac o s in luencing he a ia ion in he accen ua ion o wo d o ms. El e ce capí ulo
p opo ciona a lis o wo d o ms wi h dual accen ua ion ound wi hin he same local
dialec and discusses he dis ibu ion o hese a ian s ac oss he subdialec a ea. The
s udy esul ed in h ee main indings. Fi s , di e en accen ua ion pa e ns a e
cha ac e is ic o he masculine and eminine declension ypes in he Eas e n ua ion
pa e n, while ē-s em nouns a e mo e commonly s essed on he ending; wo ds o he
Aukš ai ian subdialec o U ena: ā-s em wo ds end o ollow he ba y one accen-
masculine-declension s ems ypically exhibi a endency owa ds accen ual a iabili y and
oxy one accen ua ion. Second, he accen ua ion sys em o ion o a mo e in ense ule o
condi ional s ess e ac ion, he le elling o accen ual pa adigms, and he de elopmen
declinable wo ds is in luenced by a complex o in e connec ed ac o s: he o ma-
o wo accen ua ion ypes columna and in lec ional; he analogy o accen ua ion o
wo ds o he same s em and de i a i es o he same de i a ional ype; he in e ac ion
be ween s ems; he p ese a ion o ancien accen ua ion elics (such as oo
accen ua ion in u-s em adjec i es, collec i e plu al o ms); he accen ual and seman ic
model o wo plu al o ms (simple and collec i e) is econs uc ed. Te ce o, a iously
s essed wo d o ms a e dis ibu ed une enly ac oss he subdialec a ea he majo i y
o he o ms wi h dual accen ua ion wi hin he same local dialec we e ound in he
sou heas e n edges o he subdialec a ea o U ena, nea he bounda y wi h he Vilnius
dialec . Thus, om he pe spec i e o accen ual a iabili y, he accen ua ion sys em o
he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena can be conside ed s able (accen ual