Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS:
e noling is ika, leksikog a ija, leksikologija. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINUS WORDYNAS KAIP
KULTŪROS TEKSTAS: KALBINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTATIUM
Didelė a nissen und au osakos Beispiels sowie Bedeu ungen a mlichen
Wö e büche n gausa ö de be uh diesen Wö ynen. Aus denselben G ünden wi d
den übe smin Wö e büche n wich ig au hen ische Tex e Bedeu ung gegeben. De
A ikel un e such analysie lingubinis und kul u elle es Weieß, eines on wich igs en
ie e li auischen e wende en ja ä, Bildikslas, den ausschläg de a mischen
Wo ynen, g oßes Lie u ių kalbos Wö de no und ande e li auische leksikog a ischen
Quellenda en. Das Wo k ie ys bekann und e wende sich in allen li auischen Sp ache
a mnissen. Un e suchungeme Au me ksamkei k ei e sich in Weizen und
menschlichen Wesen sowie liaudies Kul u Ve bindung, dem Menschen angebo en We en,
Weisen Bewe ung hinsich lich ande e ja ä. Leksikog aphischen Quellenda en übe
k ie į e laub zu analysie en dieses P lanzen kul u ellenes Bildschlag au G undlage
Lublino e noling is ische Schule en wickel e Me hodologie. A en ion wi d gewidme in
das, dass e minische Wö e ne bie en ge inge beg eno besse e Ma e ialä negu nau osakos Na a i a. Alle dings, basie end le a aisiais, Wö e ynsma e ial in können inden genug e noling is ische In o ma ionen übe sp achbinigem kul u ellen P lanzen-Pie sl.
ABSTRACT
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. Diese
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea
is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e,
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o
o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes
i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es.
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a
su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o
plan s.
ĮVADAS
li auische leksikog aphische Quellen sind seh wich ig ü die Wel ė aizdžio1
Rekons uk ion, denn die meis en on ihnen puikiai o enba a chajišką
li auische Kul u , und ih e zweckis Ve ans al e s o allem beg ei e als
jene Kul u essen iliche Apa ich s dokumen a ion, E scha ung und
Ö en lichung. Abgesehen ande e li auische sp achwö e , in le z e Zei
gewohen lich e scheinende e minale Wö e weise, e s ell anhand
e schiedene li auische na ü liche Kul u quellen, können be ach e
we den kul uu lichen, . i. kul u g undindu pa eng en, Wö e n (Ru ko ska
2021: 152). Speziell li auische a mlichen Wo ynen, die e lek igen wü den
sp achbinigem kul u ellen Aspek de Ta mės ode schnek os, solches is
noch nich be ei . Alle dings sie he o agende Da enquelle bei de
Un e suchung sp achbinį2 Wel bild. Didelė a mlichen Wo ynen we igkei
ilius aciniai sakiniai, au gesch ieben aus lebendes Sp achen und au osaka,
iksuojan ys ein bes imm es Pe iodes Menschen Leben: ägliche Bui es und
sch en ige de ales, nuo aike s und minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą und
we ung. Te minie Wö de nai p a e čia du ch üh end leksinius seman ischen
Un e suchungen, pa em us sp achinio ideowel o enmungs me odologie,
en wickel e Lublino e noling is ische skole. S aipsnyje gehal ene sich P ämisse, dass a minis Wö e yn is ein gewisse Gen o ex , o enba ende kul u ellen Wo es unkcionie ungs Kon ex .
Analysie end li auische a mliche Wo ynen Da en e noling is ischem aspek u,
be ücksich ig sich in alle Wo es A ikel liegenden Da en: de ini ionen, koloka ionen, ci a as,
ilius uojančias i aš inischen Wo es Umgebung, Synonymimus, an onimus, de i a us,
azeologismus, pa emijas und k . Dahe , de Sp achen pasau1 Sp ach wel ė aizdžio
Un e suchungen wich ige Rolle zugesch ieben wi d Leksikog aphie. Wodynai e ledig Funk ion,
jüngen die leksischen und seman ischen Komponen en des Sp achenwel ė aizdjs. 2 Du ch
Analysie ung de e myn leksikog aphischen Quellen, kann he ausge unden we den, wie iel
Wö ze de Sp ache pasaulė aizdyje mi dem besch iebenen Konzep e bunden wi d (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
slow aizdžio Un e suchungen nu zen alle Wo ynų mik os uk ū as Da en. Ypač mijas,
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
e gleichungen) li auischen leksikog a ischen Quellen we den o ges ell un e
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
i aus igem Wo sakiniai aus au osakos kann sein e schiedene Gen : pa emijas,
mįslės, e gleichungen, zaskalbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos und pan. Im A ikel wi d
au die Ve bindung des Menschenwesens und Kul u 3 du ch KVIEčIO koncep ą4 hingewiesen.
Ziel des Un e suchings zu ekons uie en sp achbinig kul u u enigem Weießpaänkslä in
li auischen Sp ach, basie end li auischen e minalen leksikog aphischen Quellen.
Rekons uk ion e olg pasi elgend kogni y inę de ini ion, de en wich iges Ziel, sag J.
Ba mińskio, zu zeigen, wie gewisse Wel objek e und Phänomene wah genommen
sp achbinäes und kul u ellenes Gemeinscha s e e e , d. h. welche Kenn nis übe die
Wel , seine Ka ego iza igung und Bewe ung glūdi dem gewissen Gemeinscha ssp ach
(Ba miński 1988: 169; zi ie aus Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). Sich zu diesem Ziel
s ellen sich olgende Au gaben: 1) Übe sehen de Weizennamen, Weizen eil li auischen
Leksikog aphischen Quellen; 2) zu bedienen Weizen dem Menschen angebo enen We en
(nu ozimą bui yje, ūkyje, liaudies medicinoje), Weih es Bewe ung hinsich lich ande e
ja ų (sp očiai, be eiges, ikėjimai, e bunden mi Weienčiais); 3) sukomponie en in eine
Gesam hei (seman ische Ka ego ien, de sogenann e ase ais) a mlichen li auischen
Leksikog aphischen Quellen he aus yškėjusius F agmen e des Weizenkonzep s; 4) zu
su o mulie en kogni y inę Weizenkonzep o de ini ion. Empi ische
Un e suchungsg undlage bes eh aus Zana ykų šnek os Wodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos
šnek os Wodyno (KzRŽ), Ju ba ko šnek os Wodyno (J bŽ) Handsch i , Die eniškių šnek os
Wodyno (D Ž), Kupiškė šnek os Wodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os Wodyno (VdŽ), Zie ninkų
šnek os Wodyno (Z Ž), eas e n Duinke šnek os Wodyno (DŽ), K e nės K e nės (K n),
No dwes e Vak os Wodyno (ŠVŽ), Pie kinke Zel ischen Zel chen (Z Ž) Schnek os Wodyno
(PPA) Da en. De Schlüssel sys ema ischen Un e suchungs is das li auischen
Sp achwö e buch (LKŽe), e knüp Da en in eine Gesam hei und üll end ehlendes
Te minnen 3 20 a. le z en Jah zehn en besonde s ž ijo und wei e wächs im Kon ex de
Sp achekul u idėja (plačiau. Ba miński 2020: 25). 4 Sp achisch und kul u elle a o ės
agmen o, Objek s (o eiškinio) Bild (įsi aizda im)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
Da übe hinaus, in un e such e Ma e ie Feld zu komm und azeologija,
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
pa emijos, de išal nissen. Dahe , auße menė ųigen, pasi elkie en und
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
F azeologijos žodyno (FŽe) menų laukui p aplės i manchmal zi ie en und
Lie u ių kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) sowie Lie u ių kalbos žodyno
Ta mių (LKŽ eTK) ka o eken gesamm i Da en. Einige e wähn en a mlichen
Wo ynen Ma e ial is zu assen soga XIX a. Ende, ande e XX a. mi we e,
noch ande e XX a. Ende und XXI a. e s en Jah zehn .
Ta mischen Wo ynen Ma e ialien analysie en angewand en in e p e acinis,
besch iebenoms, seman ischen Analyses und kogni y ines De ini ions
Me hoden. De Le z e e zeig allgemeine Wel bewuss sein, ihm dien es
he o zugehen alle kul u sinnlich ak ualias posi i am Objek eigenscha en.
Diese Eigenscha en bes immen sich analysie end Sp achen und ex lichen
(pa emijas, azeologismus und so.) Da en, sowie eks ang is ischen Da en (Teilungs e , Gewohnhei en besch iebenus).
1. KWETYS KAIP ANTRAŠTINIS WORD
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnėje Teil des Wel Weiečiai sind
die wich igs en Duoniniai ja ai. His o ikikai weisen da au hin, dass Weiečiai
gehö en zu äl es en landwi scha lichen P lanzen. in Li uanien angebau
minks liche und soma inische Weiečiai (T i icum aes i um), jedoch IXIII a.
piliakalnių (Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) kasinėjimai zeigen, dass, beides
minkš ųjų (ki aip auch genann de pap as aisiais) Weiečių, wa papli e und
d ig ūdžiai, ankia a piai und spel a. Bis XX a. An angs wa en Weiečiai
haup sächlich sėjami d a ų Lände n. Lau e nologes P anės Dundulienės
wa en aus g ūdlichen Kul u en wich igs en ugiai, nach ohe miezei, g ikiai
und k iečiai (Dundulienė 1982: 163).
Das Wo k ie ys ‘ k iečiai, dessen in e schiedenen Wö e büche n eine
Bedeu ung ‘ja ų ūšis und po eikšmis jašio ja o g ūdas o ges ell wi d, im
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
li auischen Sp ach a ojadynas sudė inė a pa, F üch e gels i ode us i
g ūdai, aus welchem Mehlen gepag e Kuchen (LKŽe, ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ)
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
Ta mlichen Wö e büche n wi d manchmal Übe sch i swo en o ges ell
eine sepa a e Viel alkai s o m k iečiai, eiškian is ‘šių ja ų laukas: Radom mes
ši ą mažiukę k iečiuos (ansakoma į klausimą, wohe en s eh aikai) (KzRŽ I 414),
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os wodyne als
Übe sch i swo k iečias, k iečis (Z Ž 337).
Zemaičių šnek ų Wö e büche n we den Weiečiais nu Soma inische genann ,
und Win e weiečius zemaičiai nenn pū as: Žieminiai k iečiai sind namens pū ai
(ŠVakŽŽ II 109); Pū ųduona i s an i (LKŽe, Š s); Soma inige Weiečiai, und
Win e sp ü ai wa (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109);
Pū ai s ambesni y[ a], k ie ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai y[ a]
u enį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė] (ŠVakŽŽ II
109); Mes kožną me ą sėjom pu ių (K nŽ 326). Pu ais eislės pū as
papampusysis5 weißasis Aksominis (T i icum u gidum album elu inum), pū as
isu inis ( isu augan is, ein aasis) auksy asis (gold a ben) (T i icum ulga e
au eum), pū as plūksninis (T i icum pinna um). Einigen nied ige en
schnek ischen Wö e büche n k ie ys (DūnŽ 503) und pū as (DūnŽ 525) we den
angegeben Wodyno Ende, egis e. Gewöhnlich di e enenzlichen Wö e ynen
( oks is und DūnŽ) Haup Wo zuso iungsp inzip Ve gleichung mi bend ines
Sp ache Übe einsmenimis. Dahe wi d s a De ini ion angegeben als bk6.
Gewachsen we den Vasa ines und Win e scheien-Veiisläe. Ta mischen Wö le n Da en zeigen,
dass Win e ische Weiečiai o züglich übe Win e ische Rugies und Somme ische Weizen sind,
deshalb ih e in einigen O ennissen wa s sėjama meh : Žieminių k iečių iel sieda om, meh neg
ugių (LKŽe, Skp); Kai pade a Win e iniai Weiečiai, es nich e gleichsi mi Soma inischen (LKŽe,
An); Win e ische Weiečiai sind lapingesni als Win e ische Rugies (LKŽe, K išč); Kwečiai wa en so
wa en wie die Win e yellowieji, nich wal ieji, auch minkš ūs (minkš i), jagu ik ai wind, das is
ausby a, auskulia sie (KpŽ II 554); Sėda o k iečių win e sinių i asa ių (KpŽ II 554); Kwečiai
win e iniai zasde a und G üdas g öße als asa inių (LKŽe, Ign). 5 So eine Bezeichnung kann sein
e bunden we den mi dem, dass k ie ys pamps a (b inks a, didėja) dygdamas. 6 Das heiß , dass
das Wo Bedeu ung ha is dasselbe wie im allgemeine en Sp ach.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
und K i e ien, also auch nenn man e schiedens . Beispielsweise, Weiečiai,
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
de en e pos mi čiai (LKŽe, Kl), sie besse en, našesni. Nach Höhe und
Ge üdeg öße weiße Weieße (T i icum aes i um): Weiße Weieße besse : Käudai
höhe esni (J bŽ), zaaugan ys aukš i und sub andinan ys g öße leich e gelbe
ode goldene Fa be Ge eide; Ha e ige Weizen nied ige als weiße Weizen,
Ko üde auch kleine , abe hä e en als Weiße Weizen; g ūdo a a gelona ode
uda, manchmal kann sein soga aus a. Nach sėjos Zei un e scheiden
asa učiai k iečiai (LKŽe, K), sėjami ühling und duodan ys de lių de selben
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
Jah en. ja, dass le zųjų schlech e E n e: Kwiečiukų pasėjo ein di sės,
susimaliau, das ha ą begann achudě on denen di sių (KpŽ II 551); K ie uka in
zehn Jah e ein me ą de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu mi miezien p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
K ie ys, wie und ugys, miežis, a iža und g ikis, zugesch ieben wi d
duonischen ja ams, nach e klä lichen li auischen sp ach wo ynen
de ini ionen, is žolė, ande s gesag g olinische P lanz, ha nis nesumedėjusį s iebą.
2.KVIEČIO DALYS
Wich igs e Teil des Weizen wa pos, die zeigen dieses Ja os E lingu um.
Va pungsg öße gemessen wi d sp indžiais: Žieminiai k iečiai, is on sp indžio
a pos (LKŽe, Kl); g oßen und schwkios a pos links a, niešlaiko gewo io: Kai
laukeliu jojau, kanns pajo i, lūž a links a weiečių a pos ži gam po kojelių
(LKŽe, Pl ); Rugeliai aila en, weiečiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pų
b andigungss u e, wenn sie aus bamblichen ausgeh , unsakomasmažodžiais
laukė i, plauk i: Rugiai schon asoja (žydi), und weiečiai noch nu schwimm (LKŽe,
Sn); Kwiečiai ką ik plaukėja (LKŽe, Pc); Jau k iečiai bambly, g ei laukės (LKŽe, ).
Pe G olinie zusammen mi G olynen und ande en jawis heilig we den und Quiečių
a ps, auch e wende we den meniškoms e boms iš i. Kwie ius s iebas
(šiaudas) wa auch wich ig und ha e e schul ü den li au io bui yje und ūkyje,
meis ens das s ambusis oda as und pak a ai ie ulien. In Ta misch
Wö e büche n ge essel en s iebo šiaudo Synonyme: k iojase ien ‘s iebas /;
weiečiojys: Kwečių hie wenig sėjo, sandka, wo du Weiečiojų gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘iškul o p ei schaudas: Nešk p ei ijos gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
nu pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Weil k ie ische
S äudai sind minkš i, menki, apūs, dahe nich geeigne Däche n zu
bedecken: Kwiečių šiaudai s ogam nich geeigne , apūs, sudžiūs a, suby a
(LKŽe, Kl ). Fü ugių šiaudus kee esni sind k ie ugių šiaudai.
Nupjau i Weiečiai wu den išami in blaškus, pėdus, und diese s andomi in
kupeles, mandelius mendelius, ikes: Kwiečiai asa iniai wu den bausi nach
zwölika pėdų (LKŽ ePK, P k); Mandelys Weizen und ugių, ikė miežių und a ižų
(LKŽe, Vš ); Rikė k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). Kwe schähude
we den je z nich nu ü Fu e und Tie e landik, sonde n und Papie iaus,
Ka ons, K epšių he ybung e wende . Kwečių šiaudus als k ea i binä
Ma e ialien nu z au odailininkai ga dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui
haup sächlich ansipjaunama k ie ischen k äuds, nelabai ausnokusių,
auße dem, wi d nu obenische S äudes eil e wende .
Kwečių wie und ande e ja ü Schäune keine We e haben und nieikaip
nich bewe e we den, deshalb Da en übe sie Wö e büche n gib es nich .
3.KVIEčIO VERWERTIMAS
Von allen G ūdinien ja ų weiečiai sind om seno am meis en papli e e
we olle ja ai. Tai Li huaniens E dguls. li auische Na ionskul u is k ie ys
Reich ums, Pasi u ims, glücklichings Lebens Symbol. Gu es Leben, gu e soziale
Lage besch eib ama F azeologismus žydin ys k iečiai: Du ü sein Weiečiai
žydi (FŽe). Im Ve gleich mi ugiu k ie ys sind sch enčių, glückliches, eiches
Symbol. Wich ig Weizen Quali ä s und Quan i ä , ih e Häu igkei , Dich e,
Weslumus wi d e gleichims wie mau as, wie Wald llai dich ūs, wie mu as
ešlūs, wie siena: Kwiečiai wie mau as uodas snapo neįkiš ų (LKPŽe); Kwečiai
übe all lo e ilnijo wie wald (LKŽe); Kwiečiai als mū as (ZanŽ II 221); Kweičiai
diesen Jah als mū as (FŽe); Seneli-Weih e als mu as laukuos s andėjo
(LKPŽe); Kweičiai als siena (FŽe); Kwečiais s i nai lūž a
(LKŽe, K sn).
Kwečiai s a k iep : Ma o , wie Weße iepia, soga dušna ei (KpŽ II 554). Mi
Weissen aussehen e glichen we den ande e Objek e: G ažūs wie sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
Kwiečiai bilde Kollek ionen mi ande en ja ais. Ilius acis ischen
Wo ynen saknissen weiečiai minimi o zusammen mi Rugien, Miezien
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
und A ižomen, ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha Rugius, Weizen, Ojas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
Da übe hinaus, hochem Weizenwe ung zeigen und li auensische Kalende iniai
sowie ag a inie B očiai. Kwečių, ugių, miežių und a ižų pähde wa en gebau in
ie obos ke ėse pe Kūčias, dass kommenden Jah en ja apjū ė wä e ülli
und e n e. Kalėdų linkėjimuose k ie ys e scheinen zusammen mi ande en
jawei, da žo ėmis und p lanalais: kalėdau ojai linki häupe n, dass de ė ų
weiečiai, ugiai, a ižos, so os, kopūs ai und g i niai.
Menka e čiai k iečiai eingebenija en De i a : k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i
k iečiai: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Alle nich wie
e o de lich pasėjom, ohne zupa o (supe phospha as), deshalb und menki
paaugo (užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
Quali a i und Bewe ungsbedeu ung zeig de Eigennamen k ie nis: Ale
k ie inė duona ma besse ge äll (KzRŽ I 414); K ie iniai Mehlai gu , kepu
py agus, bandeles i blynam gu (Kl Ž 133); schon ma k ie ische k uopa das
schon schlech (J bŽ). li auischen Leksikog a ischen Quellen un e
Ilus a ionen andame und pasakų beispielen. Mä ų ma e iag in sehen,
welchen hochem We die Menschen se z e dem Weizen, was auße o den lich,
wunde linges Daik as wa blö inische G üdd: Ža nose asi silab inį žiedą und
k ie inį g ūdą (D Ž I 330); S öß die K ě inį g ūdą wo di schönes Ding elis
( ie elė) sein (D Ž I 330). Es wa e wa e , dass Weizenko b kann geben
e inges Leben, denn aus Ko b e si as e was nepap as a, wunde uklinga.
Landdi bių Kul u wa cha ak e is isch ciklinė Zei samp a a7, e lek ie en
lebensens G undlage. Fließenschneidezei k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is,
k ie pjū ė wa auch seh wich ig im Leben des Landwi s: Šįme lie inga
k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Wenn schönes We e wi d, dami beginn k ie pjü ä
(ZanŽ I 828); Unbeding schon muss nupjau o Lau yną weiečiai zieminiai (KpŽ
II 554). Blä en bilden Opposi ionen mi pik žolekin (di sėmis, kūkaliai, augėmis,
usnimis, manchmal mi amunėlėmis, ugiagėlėmis) und pa asi is ischen Pilybai kūlė-
7 Lie u os kalenda ischen Gewohnhei en können einblick sowohl a chajiškojo Mėnulio
kalenda ius elik ų, sowohl ag a inės magies elemen en aus spä e susi o musių saisonischen
da bų ciklų. Das bene wich igs e Teil e hnožinίας, wide spiegeln lebensens G undlage, ha ėjusi
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); Kwiečiai kai wa a seh mi kūlėm, das und B oona juoda (LKŽe,
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
Sdk); Weiešiuos schwa iuos en s eh kūkalių (J bŽ); Ge i Weiečiai, nu zu iel
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
kūkalių Jabl); Das gehe ich nich , be neli, hin e dichě, dass dein k ie eliai kūlė i
(LKŽe, Smn). Kwiečiams sė i und anzubau igen e o de lich gu e, schoda,
pa ęš a, iebi, molinga E de. Tokį die E de po eikį zeig und Wo ynen
ilius aciniai sakiniai: Molis k iečių žemė (LKŽe, Dkš); Země bei molio inka
k iečiam (LKŽe, JT); Anno k ie ys neauga (PPAŽ I 545); Hie kiau ai k iečių landä,
bes es e landä (LKŽe, B ž); Kwiečių žemė, wo de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Au
schwa ze E de wachse Weizen (LKŽe, Dkš); Veša enai ( iebioj zemese)
Weizen, Weizen und ande e P lanzen (LKŽe, Jabl); Ka und Somme k ie ig,
b auch e o zdem gu e E de (LKŽe, S j); Unse e jo d[e] Soma iai Weiečiai
besse wächs (KpŽ II 554); D ei Felde wa en: ein Feld pūdymas, ande es
Weiečiai, Rugiai, dobilai d i es Feld (KpŽ II 554). Da übe hinaus b auchen Weizen
Feuch e, dahe und euch e Boden Weizen ü gu is : Rugius sėk, um
abzupo en, Weiečius sėk, um zu kleben (LKŽe, Gs). Kweiße zauge a i
p as esnzej e ede: Smėlė oj zemėj i kiečiai schnelle zugeh (LKŽe, Up);
Akuočiai Weiečiai wächs und p as esnėj žemėj (LKŽe, Šd). In E de mi Ž i gždo
podi iu wachsenden Weizenk üdai by a aus a pů: Ma seh by a p ě ž y o,
ode ugiai, ode Weiečiai aus solchen Zemien (KpŽ IV 965). Kwečių Lieblings,
Weizenem geeigne es Land nenn sich k ie yne: K ie ynėj, und wi d nich di Pieago! (LKŽe, Užp).
Ein luss und na ionale Landdi bių espa bü den duonischen ja ams o enig bodhos, pūdymo
ziemkenčiams a imas zwei mal, ęšimas: A ka ojam zemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko
nesėja [pūdyme], ausguli e pe asa , und nu aiso ugeliam ode weiečiam win e s (KpŽ II 554); Wo
Jažius si z e, Weizen si z e, das noch pamėšda o (PPAŽ I 545).
Gausus, gu e Weizene zeugung e glichen mi ma ien Sandel: Und
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
solche wa mieželių und gel onų k ie elių (LKŽe, JD).
130 BENDRIN
TALBE | 97
Sudu lichen Nameninhei en eingebenija en gewisse Weizena en.
Ta mischen Wö e büche n we den die wich igs en Weizenduu iine n
o ges ell und spiegeln ih e Bedeu ung zu Hause und Bewe ung:
k ie ugiai ‘kwiečiai, sumengeschni en mi Rugie en: K ie ugių sėja, um
das B o weiße zu sein (DūnŽ 164); F üha į pasėjau k ie ugius, das weiß
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
du, nekoki gewachsen (ZanŽ I 828). Ki i li auischen leksikog a ischen
šal iniuošeimos P lanz, uodeguo oji so a (P anicum c us galli). Das Wo
k ie ys eingeh in das Bes e on ande en Namen. Vals iečiai, e wunde nd
sich e lingenis, ih en G oßel e n unbekann en P lanzen, kuku ūsen nann en
u kiškais, ukinischen u kischen Weießen (LKŽ ePK, I /). Tam a gewisse
lapuo enden samanen A ein achas gegùžlinis heiß kiškio Weiečiais.
F azeologische Ve bindungen spiegeln e schiedene s e eo ypische
Me ožus, e bundums mi Weizen, und sind am bes en sich ba im
de inie en Mik okon ex . Das bes e Weizenp oduk Pi agas wi d als Weizenžiedu bezeichne : Dėkui s o uliam ažu py agėlių, ažu weizenziedų (d.) (Kl Ž 426).
Nega i e Beu eilung des Lebenss ils (ne aly i ä ) d ück sich indi ek aus,
als analogiją pasi elgend Weiečių sėjos Möglichkei , bei de Rede übe pu iną
sp andą: An dein paka pos möglich Weiečius sė i (FŽe, G š); ausyse Weiečiai
wächs (apie ne aly ą žmogų) (ZanŽ I 828). Gese zlich behaup e man, dass
pähling is s ilis isches Mi el einem Dingen ode Beg i in zu sugge ode
e gleichen mi einem ande en, um zu be onen, auszuweisen, auszuheischen
ode zu p ü en i gendein Me kmaž ode Zeichen (LKPŽe, p a a mė).
Palyginimų, in denen e wende wi d das Wo k ie ys ode seine De i a e,
sind nich iel, jedoch und sie lie e n In o ma ionen, welche Weizen ode seine
P oduk e Eigenscha en Li uwen beme ken, beispielsweise, inginys
e glichen wi d mi k ie ine ešla: Onos mu ina ugi k ie inė ešla: si di und
žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, ingus Mensch bildunglich e glichen mi
k ie ischen sälene maišu: Minkš as als k ie ischen klynių (sälene ) maišas
(ZanŽ I 828). Kwečiai bewe e als eu ūs ja ai: Nulupai wie ü Weine (LKŽe,
Sk ); G ab Gewinn ü Weizen (LKŽe, Gs); P eis e gleichsmaß: Fü kilį
(kilog amą) Fische, būlo (būda o), pūdą9 Mehn en k ie ischen nuspe ki (D skŽ 181).
Übe ne esė us Ve sp eadus, ung ąžin ą schuld wi d gesag Weießen
zu ückzugin i po sme chiu, das heiß , dass nie zu ückgewasch die Schulden:
E e gügs posme (nach Tod) Weießen (ZanŽ I 828).
9 Wie io Maß 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
p ak ische Tipps. Kwečiai, aus ihnen Mehlen kepami py agai und agaišiai sind
gu , des Besi zes Lebens ein Symbol, und das B oda des äglichen Lebens ein
Symbol, pa emijose e wende we den an onimisch: Nedabok py agų, dabok,
dass B oonos sein (Kl Ž 215); Ieškodamas agaišio, und schlech en B oonos
ne eksi (PP 185, S ); No ėk agaišio, abe sieh duonos (PP 222, Km); Balandas
sėjęs, Weizen nich hausi (LKŽe, Vdk). Pa emnissen be on sich, dass die
Haup nah ung is nich Kuchen aus Kwei en leischen, und B o , gebacken aus
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
Ruginienmehlen, ohne de pasiesipoma, i onisie wi d: Da ė agaišio und kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINS KATEGORIJEN, KOGNITYVINH DEFINITION
li auische Leksikog aphischen Quellen Da en g uppie end nach Liublino
e noling is ische Schule o ge ag e spezi ischen Me kmalen Lis e, . i.
nach essen iellen Weizenpa ame e n, so genannus Fase ais. [ESMIN
KATEGORIEN] a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, win e is, asa inis, b eunis,
Fu e is ja as, Kul u p lanze; [PADINMAI, DERIVATAI] pū ai, Weiečias, Weiečis,
Weiečiuk, K ie uk, akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] ja as, P lanze, Ge eide, Win e ken is, Somme a ojus;
[HIPONIMAI] asa učiai, wal ieji, ein ais eji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai,
d ig ūdžiai, zieminiai;
[SAVYBS] lapingi, ankūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] gelbi, g ün, auksiniai, plunksniniai;
[DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), schaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] wach,
g üuoja,gelbonuoja, loukėja; [DAIKTAI] Si zlenen, pelai, Kuchen, agaišis,
k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] wie Wald, wie mū as, wie mau as, wie maue ; [VEIKSM
OBJEKTAS] heiligig in de Ki che du ch Žolinę; üße s ehen au ie Häuse n in
Küčias; mi ande en jawe e schein in Kalėdų linkėjimuose; pe Küčias mi heinum
klojamas po s ol iese; [LAIKAS] schwukėjimas, a pojimas, k iečiapjū ė;
[OPZICIJOS] mi pik žolėmis (di sėmis, kūlėmis, usnimis, balandomi); mi ande en
Jauen ( ugien, g ikiai), mi ankš lichen P lanzen (ži niai); mi Schadä en; mi
G ibeln;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), mi ande en P lanzen (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA]
an die Füße binden, kul i, einig , e y i, piklio i; [RANKIAI] Pjau u ,
sp agil, kul u us, gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA]
Kuchen, agaišis, B o , e schiedene košės, bie , naminė deg inė; Fu e
(Schudde, Pilze, Ge eide, Mehl); A zneimi el ü die K anken;
[SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] Ge ü e, S äwe; [PAPROČIAI, APEIGOS]
äde (lang mi ande en ja ų) zu bauen an ie Hausecken wäh end Kūčias,
dami kommenden Jah es ja apjū ė ülli und e n e sei;
[EKVIVALENTIŠKUMAS] mi Rüge;
[SymbolIS] Sch enčių, Reich ums, Übe lusses, gu en Lebens. Išanaliza us
leksikog aphischen Quellen (speciell a mischen) sys ema ische Da en
un e s eich , dass k ie ys es ko ūdinis, b uninische , win e nische und
somme nische ja as is , dessen Ko üden und Mehle ü Nah ung und Fu e
e wende we den; sch enčių, Reich ums, Übe lusses, gu es Lebens Symbol;
Weizen wächs höhe es Sandel, abe gu pa ęš o de E de; e eh als
b eiliche ja as, e wende nich nu all ägliche mi handlung und
ze emoniellen mahle n zu be ei en, sonde n auch als mi el zu e schiedenen
k ankhei en zu heilen; wich ige glaubungs e , obigų und k . Elemen .
li auische Naa os Kul u en nach Einschä zung, sag e nologen, aus g ūdigen
Kul u en wich igs en wa en ugiai, nach o miežiai, g ikiai, k iečiai (Dundulienė
1982: 163164). Leksikog a ischen Da en Analyse o enba , dass kogni y ines
de ini ionen10 inhal bilden sp ach abspindinße Weizen Eigenscha en und sie beg ündende sp achbiné Ma e ial.
APIBDRINIMAS
Apibend inend die Da en de li auischen sp achlichen leksikog aphischen Quellen kann behaup e
we den, dass sp achliche Wö e ine su o m so einen Beg i s k ie ys pa eiksl: k ie ys einem
li auischen Landwes eich, Landdi bui, Do gemeinscha smi glied is nich nu Nah ungsquelle
ode biologische Exis enzg undlage, sonde n auch bedeu ungs olle Sp ache wel waizdjies
(zodyne De ini ionen, Ph aseologien, Dai10 Siegehend zu ekons uie en de Wel und seinen
B įdeln (Ma en) den Fo schungse gebnissen beg ei , ye ye die Menschen wah zunehmen
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
und du ch sie und ih e Gesellscha das mögliche Wissen zu kennen, Ka ego izie ung, ih e
Chanos, in e p e a ion. li auische nau es T adi ion in k ie ys eich ums, gu en Lebens,
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
sch enčių symbols. K ie ys als duoninis ja as e wende nich nu äglichese, schwenčių
mi yboje und ze ignissen mahlienem be eis i, abe und als Mi el zakalbėjimams, e schiedenen
K ankhei en zu behandeln. Beim Analysie ung li auische e mündige Wö e yn und li auische
Sp ache Wö e buchda en es ges ell , dass leksema k ie ys und seine De i a e e wende
we den in e schiedenen Leksikog a ischen A ikeln: 1) Als Übe sch i enwo eines
Leksikog aphischen A ikels; 2) De ini ionen und illus acischen Sä zen; 3) ande e Wö e s
A ikeln illus a ionen (p z., ja as, G ūdas, Pi agas); 4) e minologischen Ve bindungen (e.g.,
ein aasis k ie ys); 5) pa emijose; 6) azeologischen Ve bindungen.
Leksikog a inė Weießde ini ion ausd ück olgende ka ego ische Me ožus:
P lanz, mais liche , Fu a inis, a pinis, asa inis ode win e inis ja as,
jene ja ų g üdas, sch enčių, eich ums symbols.
SANTRUMPOS
Alksnnai, Vilka Alkškio .
An Anykščia
Ba an An anas Ba anauskas (18351902), seine Sch i e.
B ž B žai
Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių lainos. Su inko d- as
J. Basana ičius. Zwei Tomai, 1902. Dauk Simonas Daukan as (17931902),
seine Sch i a.
Dgč Degùčiai, Za as .
Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds Dùse os, Za as .
iškiai, Pãne ėžio .
G k Gikalnis, Raséinių .
G nk G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), seine
Sch i en. JD Lie ù iškos dájnos za w i ený os pe An áną Juške ičę, IIII,
Kazanė, JT Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Manusk ip skopie,
1880–1882.
übe eich Adelaidees Pensionenclub 1988.
JV Lie u iškos s o binės dainos, eingesch iebenen pa An aną Juške ičę und
ausged uck en pa Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos
Akademijos Moksla, 1883.
Jz Jiẽznas, P enų .
K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II
1874.
Kulia, Plùng Klės .
Km Kamaja, Rõkiškio .
Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp Kùpiškis
K č K inčnas, Pãs alio .
K išč Jonas K iščiūnas (18881973), li auische Ag onom, bi ininkas,
s amm aus S ebulškių, Ma ijampolės umsk i ies.
K sn K osnà, Lazdjų .
K Ka á skas, Anykšči .
Lš Liškia à, Va ėnõs .
M j Ma ijámpolė
Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD Liudo Rėzos Liinos. Pi mojo lie u iško dainyno III-Ausgabe. M.
Bi žiškos D uckung be ei a, I und II Teile, Kaunas, 1935, 1937.
Rn Renã as, Mažekių .
Sdk Sudekiai, U enõs .
Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk snem Sk unė, Jù ba ko .
Sld Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk Sãlakas, Za as .
Smn Sinas, Aly aũs .
Sn Seina
S j Sei jai, Lazdjų .
Su Su dẽgis, Anykšči .
S ėdasa, Anykšči .
Šd Šedu à, Rad liškio .
Šll Šilãlė Š s Šã ės,
Skuõdo .
Š d Š èd iškė, Ignalnos .
Tj Taujnai, Ukme gs .
T ak T ãkai
T g Tau ag
T gn Tau ãgnai, U enõs .
Upýna, Šilãlės .
U enà U
Užp Užpãliai, U enõs .
Vdk Vidùklė, Raséinių .
Vl Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž Velžỹs, Pãne ėžio .
VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b Vi bãlis, Vilka škio .
Vš Viš ý is, Vilka škio .
Žl Žél a, Ukme gs .
Žm Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu
kono acji. Kono acja, Lublin, 169183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: heo e ische Vo läu e und
Me hoden. DARBO de ini ionen Sla ų und ih en kaimynen aksiologischem
leksikone (LASiS) Beispiel. We igkei en li auische und polkische
wel ė aizdyje 1. Theo e ische Annahmen und In e p e a ionen, Vilnius, Lublin:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 2445. Ba miński Je zy, Chlebda Wojcech 2013:
P oblem koncep u basowego i jego p o ilowania na p zykładzie s e eo ypu
EUROPY. E nolingwis yka 25, 6995.
Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė P anė
2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai, Vilnius: Mokslo i
encyclopedijų leidybos cen as. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adi ionen
und geb äuche. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno звезда,
3148. Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi hiba. Esam zana ykai,
sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno звезда, 135160.
Nieb zegowska-Ba mińska S anisława 2020: De inie ung i p o ilowanie pojęć
w (e hno)lingwis yce, Lublin: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii
Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is ischen Kul ū ologies B uožai,
Šiauliai: VŠĮ Šiaulių uni e si e o Ve lag. Ru ko ska K is ina 2021:
Leksikog a inie Quellen li auische Sp achen wel ė aizdžio Un e suchungen.
We enscha en li auische und polkische Sp achen wel ė aizdyje, Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 181200. Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius,
Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė
leidyba. Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Vai ke ičienė Dai a 2008: Lie u ių užkalbėjimai. Medizinische Fo meln, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
Adop ie 2024-10-14
138 BENDRIN
TALBE | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h
he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly
emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o
documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge
pa o a dic iona ys alue bes eh on illus a i e sen ences eco ded om he li ing
language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o e e yday
li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen o he
wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es, such
as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms, belie s,
and so on. The a icle emphasises ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a
pa icula gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. De Haup
ocal poin is he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he
concep o WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies
conside s all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions
ha illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es,
ph aseological uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian
na ion, whea is seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes
hand in hand wi h o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using
whea o ood and medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies,
whea held a place among olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o
he daily die and ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious
ailmen s. Folk medicine had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and
lou as well. Whea was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic
de ini ion o whea highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a
membe o he poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and
weal h. KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y,
de ini ion, ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TERMINUS WORDYNS KAIP KULTÜROS TEKSTAS:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
San auka
In le z e Zei meh e noling is ischen Au me ksamkei e häl a mische Wö e ne,
imme meh be on wi d a mischen Wö e ynen als kul u e Tex en Bedeu ung, denn
ih e Ve ans al e gewöhn en wich igs en Wö e yns Zweck zu dokumen ie en, zu
bewah en und ö en lich zu machen esmines Kul u ap e . Didelė woo denynų e ybė
ilius aciniai sakiniai, au gesch ieben aus lebliche Sp ache, ixiojan ys ein bes imm e
Zei aums Menschen Leben: ägliche Bui es und sch en ige de ales, nuo aike s und
minčių kai ą, sa i ą κόσμου ma igung und Bewe ung. Ilius aciniai i e ausigen Wo es
sakiniai sind e schiedene Gen : das is azeologizmai, pa emiji, mįslės, Lienos,
Mä chen, zaskalbėjimai, ikėjimai und pan. S aipsnyje be on wi d, dass a minis
Wö e yn is ein gewisse Gen o ex , de o enba den kul u ellen Wo s
unkcionie ungs Kon ex . Fäche k ei e sich in des Menschen We dens und Kul u
Ve bindung pe KVIEčIO koncep . Analysie end li auische a mliche Wo ynen Da en
e noling is ischem aspek u, be ücksich ig sich in alle Wo es A ikel liegenden Da en:
koloka ionen, ci a as, ilus uojančias i aš inischen Wo es Umgebung,
Synonymimus, an onimus, da inius, azeologismus, pa emijas und k . li auische
Na ionskul u in k ie ys nach Bewe ung is sch enčių, Reich ums Symbols.
Tau osakoje k ie ys wi d o mi ande en ja ais e wähn : ugien, miezien und
a ižomen. Be ei s ano ie e Menschen Weizen e b auch e ü Nah ung und Medizinen.
Gydomosiomeigenscha en pasiemin ys Weiečiai e wenden liaudies medicinoje. K ie ys
espek ie als duonische ja as, e wende nich nu äglichese mi hboje und
ze ignissen mahlien zuzube ei en, abe und als Mi el zu e schiedenen K ankhei en zu
heilen. Liaudies medicinoje wa angewiesen nich nu Weizenk üda, abe und Sielenen,
Mehle. Die Einladung is wich ig auch ikėjnissen. Leksikog a inė Weießde ini ion ausd ück olgende ka ego ische Me ožus: P lanz, mais liche , a pinis, asa inis ode win e inis, sch enčių, eich ums symbols.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]