scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Abstract

Didelė tarmių ir tautosakos pavyzdžių bei reikšmių tarminiuose žodynuose gausa skatina remtis šiais žodynais. Dėl tų pačių priežasčių tarminiams žodynams teikiama svarbi autentiškų tekstų reikšmė. Straipsnyje analizuojamas kalbinis ir kultūrinis kviečio, vieno iš svarbiausių keturių lietuvių naudojamų javų, paveikslas, kurį išryškina tarminių žodynų, didžiojo Lietuvių kalbos žodyno ir kitų lietuvių leksikografinių šaltinių duomenys. Žodis kvietys žinomas ir vartojamas visose lietuvių kalbos tarmėse. Tyrime dėmesys kreipiamas į kviečio ir žmogaus būties bei liaudies kultūros ryšį, žmogui teikiamas vertybes, kviečio vertinimą kitų javų atžvilgiu. Leksikografinių šaltinių duomenų apie kvietį kiekis leidžia analizuoti šio augalo kultūrinį paveikslą remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos sukurta metodologija. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarminiai žodynai teikia gerokai ribotesnę medžiagą negu tautosakos naratyvai. Tačiau, remiantis pastaraisiais, žodynų medžiagoje galima pakankamai rasti etnolingvistinės informacijos apie kalbinį kultūrinį augalų paveikslą.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Author: Vilija Sakalauskienė
Year: 2024
DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.06
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/2392/2443
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS:
e noling is ica, leksikog aphija, leksikologija. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINUS VOODYNAS KAIP
KULTŪROS TEXTS: LABINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS KIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS KVIEČIO PAVEIKSLAS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
Didelė a mių e au osakos exemples de ainsi signi ica ions a minai es dic ionnai es
gausa encou age à se é é e à ces ocodynes. Pou les mêmes aisons aux
dic ionnai es in e p émens es donnée une impo an e signi ica ion des ex es
au hen iques. L'a icle analyse un langbinis e cul u el de blé, l'un des plus impo an s
qua e mo s li uaniens u ilisés ja es, peikslas, lequel éclai škina a minių žodynų,
g andio Lie u ių kalbos žodyno e d'au es données de sou ces leksikog a inių. Le mo
k ie ys es connu e u ilisé dans ous les langues li huaniennes. Dans l'é ude l'a en ion
es ad essée à du blé e de l'homme ê e e liaudies cul u lien, à l'homme es ou ni des
aleu s, du blé l'é alua ion ela i emen aux au es ja es. Les sou ces
lexicog aphiques de données su k ie į pe me en d'analyse ce égé al cul u el
pein u es su la base de Lublin e noling is ine école c éée mé hodologie. A en ion es
a i ée à ce que les dic ionnai es a min ou nissen g andemen limo é ieu e ma iè e
que le nau osaco na a i . Cependan , basé su ces de nie s, dans le ma é iel dic ionnai e on peu ou e su isammen d'in o ma ions e noling is ées su le langbinie cul u el des plan es pein sl.
ABSTRACT Il es à no e que
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. Ce
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea
is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e,
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o
o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes
i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es.
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a
su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o
plan s.
ĮVADAS
Les lexikog aphiques sou ces son ès impo an es mondialė aizdžio1
econs uc ion, ca la plupa d'en e eux puikiai é èlen a chajišką
Li uiniens cul u e, e leu des inée o ganisa eu s a an ou pe ce i comme
ce e cul u e essen ielles appai es documen a ion, p ése a ion e
publicisa ion. À pa d'au es dic ionnai es de la langue li uanienne, ces
de nie s emps abondammen publiés des dic ionnai es e minales, p épa és
su la base de di e ses sou ces de la cul u e na u elle li uaniennes, peu en
ê e considé és comme cul u els, c. i. p épa indu cul u e, dic ionnai es
(Ru ko ska 2021: 152). Spécialemen Li uiniens a minių žodynų, qui
e lé e aien lingubinį kul ū inį a mės ou šnek os aspec ą, pou qui n'es pas
p épa ée. Cependan ils excellen sou ce de données en é udian la lingubinį2
ision du monde. Didelė a minių žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai, insc i e
de i osios kalbos i au osaka, ixsuojan ys d'un ce ain pé iode les gens ie:
quo idienes buies e š enčių de ales, nuo aikų i minčių kai ą, sa i ą pasaulio
ma ymą i e inimą. Te minés lexi na p a e čia en e ec uan lexinius
séman iques eche ches, pa em us linguinio monde idéo é éla ion
me odologie, c éée Liublino e noling is ines écoles. S aipsnyje adhè e se les
p émisses, que a minis dic ionn is un ce ain gen e a ex e, é élan cul u el le mo unkciona imo con ex e.
Analisan les données des dic ionnemen s a miniens li uanais e noling is iniu aspek u, ien
comp e à ous les données du mo dans l'a icle: dé ini ions, kolokacijas, ci a as,
ilius uojančias i aš inio žodį aplinką, sinonimus, an onimus, de i a us, azeologizmus,
pa emijas e k . Ainsi, des langues pasau1 Les lingues mondiė aizdjio eche ches un ôle
impo an a ibué la lexicog aphie. Le e dynai exécu e onc ion, jungian les lexiques e
séman iques composan s du langage mondiale aizdjio. 2 En analysan les sou ces
lexicog aphiques des a mes, il es possible de cla i ie , combien de mo s du langage
mondialė aizdyje es associé a ec le concep déc i (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
len aizdžio des eche ches u ilise ou es les données mic os uk u es dicynes. Ypač
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
mijas, compa aisons) des leksikog aphiques Li uaniens sou ces son p ésen és sous
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
l'in oi du mo sakiniai de au osakos peu ê e de di é en s gen és: pa emijas, mįslės,
compa aimai, заkalbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos e pan. L'a icle appelle l'a en ion
su la ela ion de l'ê e humain e cul u 3 pa KVIEčIO koncep ą4. L'objec i de l'é ude
econs ui e le lingubiné cul u elin le blé s paque sl en langue Li uanien, basé su les
Li uiniens a miniais lexikog aphiques sou ces. La econs uc ion es e ec uée pasi el
u ilisan kogni y inę de inicję, don le bu p incipal, di J. Ba mińskio, mon e , comme
ce ains obje s e phénomènes du monde pe çoi en les ep ésen an s de la communau é
lingubinée e cul u elle, i. e. quelle connaissance su le monde, son ca égiza imą e
é alua ion glūdi dans le langage d'une ce aine communau é (Ba miński 1988: 169; ci a ion de
Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). À la pou sui e de ce objec i , les âches sui an es
son posées: 1) é ise les noms de blé, la pa ie du blé dans les lexiquog aphiques Li uiniens
sou ces; 2) se i les aleu s du blé appo ées à l'homme (u ilisojimą bui yje, ūkyje,
liaudies medicinoje), l'é alua ion du blé ela i emen aux au es ja ų (pa očiai, i eigos,
ikėjimai, liés à des bléčiais); 3) succompose dans l'ensemble (ca égo ies séman iques,
appelé ase ais) des agmen s de concep de blé qui on éme iliské dans les in e moniques
lexikog aphiques Li uanais sou ces; 4) su o mule kogni y inée concep de blé la de ini ion.
La base empi ique de l'é ude comp end Zana ykų šnek os žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos
šnek os žodyno (KzRŽ), Ju ba ko šnek os žodyno (J bŽ) manusc i du No d, Die eniškių
šnek os žodyno (D Ž), Kupiškė žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os žodyno (VdŽ), Zie ninkų
šnek os žodyno (Z Ž), eas e n duinkų šnek os žodyno (DŽ), K e nės šnek os žodyno (K n)
du No d, V a nės žodyno du No d-Oues (ŠakŽ), žodyno du Sud e des je s du Sud. La clé
sys éma ique de l'é ude es le dic ionnai e de langue Li uanien (LKŽe), elian les données
en un ou e emplissan manquan s ansminių 3 20 a. dans la de niè e décennie
pa iculiè emen ž ijo e con inue de g andi dans le con ex e de la cul u e de l'é ude
idėja (plačiau. Ba miński 2020: 25). 4 Linguis e cul u el ik o ės agmen o, obje (o
eiškinio) image (įsi aizda im)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
En ou e, dans la ma iè e é udiée champu en e aussi ph azeology, pa emies,
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
de išal iniuose. Pa conséquen , sans les men ionnés, pasi elkien e
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
F azeologijos žodyno (FŽe) menų laukui p aplės i pa ois ci és e Lie u ių
kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) e Lie u ių kalbos žodyno Ta mių (LKŽ eTK)
ka o eques accumulés données. Quelques men ionnées a minių žodynų
ma é iau es зафиксирована даже XIX a. конце, других XX a. midway, еще
других XX a. конце и XXI a. первом десятилетии.
Te minai es mo syns ma é iaux analyse appliqués in e p acinis,
desc ipomasse, séman iques analysees e cogni y ines dé ini ion mé hodes.
Ce de nie mon e la pe cep ion géné ale du monde, il ise à accen ue ous le
sens cul u el ac ualias posi i des p op ié és de l'obje . Ces p op ié és son
dé e minées en analysan des données linguis iques e ex uelles (pa emijas,
azeologismus, e c.) ainsi que des données ex aling is ines (c oissances, cou umes desc ipus).
1. FLOETYS KAIP ENTRAŠTINIS LE MOT
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnée dans la pa ie du monde les
bléčiai son les plus impo an s duoniniai ja ai. His o iikai indiquen que le
bléčiai appa ien aux plus anciennes plan es ag icoles. Li uanie cul i en
des hi e s e des é és minkš ieji bliečiai (T i icum aes i um), cependan IXIII
a. piliakalnių (Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) kasinėjimai mon en que, à
pa minkš ųjų (ki aip enco e appelés de pap as aisiais) bliais, é ai papli ę
e d ig ūdžiai, ankia a piai e spel a. Jusque XX a. commencemen , le bléčiai
é ai p incipalemen sėjami d a ų campies. Selon l'e hnologue P anės
Dundulienė, des cul u es g ūdinių les plus impo an es é aien ugiai, ap ès
o miežiai, g ikiai e k iečiai (Dundulienė 1982: 163).
Le mo k ie ys ‘ k iečiai, don di e s dic ionnai es p ésen en une
signi ica ion ‘ja ų ūšis e po eikšmis ja io g ūdas, a ojadynas sudė inė
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
a pa, aisiai gels i ou us i g ūdai, don les a ines kepamas pi agas (LKŽe,
ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ)
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
Dans les dic ionnai es a mniques pa ois i an le mo , es p ésen ée une
sépa ée o me pliskai e k iečiai, éškian is ‘šių ja ų laukas: Radom mes ši ą
mažiukę k iečiuos ( espondoma į klausimą, iš ku a si ada aikai) (KzRŽ I 414),
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os žodyne comme i an le
mo k iečias, k iečis (Z Ž 337).
Dans les dic ionnai es zemaičių šnek ų bléčiais son appelés seulemen
asa iniai, e les bléčius hi e nels zemaičiai appellen pū as: Žieminiai k iečiai
es nommé pū ai (ŠVakŽŽ II 109); Pu en duon i s an i (LKŽe, Š s); Les Ve a iniai
wheiečiai, e les hi e iniai pū ai é ai (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds
(ŠVakŽŽ II 109); Pū ai s ambesni y[ a], k i ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A
pū ai y[ a] udenį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė]
(ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną me ą sėjom pu ių (K nŽ 326). Pū ų eislės pū as
papampusysis5 blancasis axominis (T i icum u gidum album elu inum), pū as
isu inis ( isu augan is, pap as asis) auksy asis (de la couleu d'o ) (T i icum
ulga e au eum), pū as plūksninis (T i icum pinna um). Quelques e es où des
shnek us dic ionnai es k ie ys (DūnŽ 503) e pū as (DūnŽ 525) son p ésen és
mo de in, egis e. Habi uellemen dans les dic ionnai es di é en iels ( els
son e DūnŽ) p incipal p incipe de sélec ion des mo s compa aison a ec les
co espondmenims de la langue commun inée. Pa conséquen au lieu de
dé ini ion es indiqué comme bk6.
Cul i ées des asa ines e des hi e nées de blés a iislés. Ta minių žodynų données mon en
que les blé ies d'hi e son supé ieu es à des ugies d'hi e e des blé ies d'é é, donc leu
ce aines loco ėse būda o sėjama plus: Žieminių k iečių daug sėda om, daugiau neg ugių (LKŽe,
Skp); Kai pade a les bléčiai d'hi e , ce ne compa e as a ec les soma ines (LKŽe, An); Les blé ies
d'hi e son lapingesni que les ugies d'hi e (LKŽe, K išč); K iečiai é aien els hi e iniai
gel onieji, non blan ieji, aussi minkš ūs (minkš i), jagu ik ai en , ce es išby a, iškulia les (KpŽ II
554); Sėda o quiečių hi e inių e asa ių (KpŽ II 554); K ečiai hi e iniai za de a e g auds plus g and
que asa inių (LKŽe, Ign). 5 Un el nom peu ê e associé a ec le ai que k ie ys pamps a
(b inks a, didėja) dygdamas. 6 Cela signi ie que le mo signi ie la même que dans le langage
commun.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
e c i è es, d'où es e appelés di e semen . Pa exemple, bléčiai, don e pos
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
a ec čiai (LKŽe, Kl), ils son meilleu s, našesni. Selon hau eu e aille de g aûdo
blan iei bléčiai (T i icum aes i um): Bal iei bléčiai meilleu s: e baudai aukš esni
(J bŽ), zaaugan ys aukš i e sub andinan ys g ossius g auds de couleu pâle
jaune ou o ; les blé s du e […] in é ieu s que les blé s blancs, les g ains son
aussi plus pe i s, mais plus du s que des blé s blancs; g ūdo couleu jaune ou
uda, pa ois peu ê e même aus a. Selon sėjos le emps son assignés
asa učiai k iečiai (LKŽe, K), sėjami pa asa į e duodan ys de lių dans ces
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
mêmes années. si que lesde oi s pau e écol es: K iečiukų pėjo ien di sės,
susimaliau, ce la ê e a commencé achudė de ces di sies (KpŽ II 551); Qui eaux
dans dix ans un an à de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu a ec miežiais p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
K ie ys, comme e ugys, miežis, a iža e g ikis, a ibué à duoniniams
ja ams, selon des in e p é a ions du dicyn des langues Li uaniennes, es
žolė, au emen di un he binis plan e, ayan nesumedėjusį s iebą.
2.KVIEČIO DALYS
La pa ie la plus impo an e du blé a pes, indiquan ce e ja o le endemen .
Va pų dydis mesu é sp indžiais: Žieminiai k iečiai, es depuis sp indžio a pos
(LKŽe, Kl); didelės i sunkios a pos links a, neišlaiko s o io: Kai laukeliu jojau,
negali pajo i, lūž a links a k iečių a pos ži gam po kojelių (LKŽe, Pl ); Rugeliai
c aliaien , bléčiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pų b andissemen s ade, quand elles
éme geen de bamblių, nsakoma eiksmažodžiais laukė i, plauk i: Rugiai déjà
asoja (žydi), e bléčiai enco e seulemen nage (LKŽe, Sn); K iečiai ką ik plaukėja
(LKŽe, Pc); Jau k iečiai bambly, g ei plaukės (LKŽe, ). Pe Žolinę ensemble a ec
žolynais e au es ja ais sanc i icées e quiečių a ps, aussi bien u ilisées
meniškoms e boms iš i. K iečio s iebas (šiaudas) é ai égalemen impo an
e a ai paskin į bui e io e ūkyje, le plus sou en ce s ambusis ou as e
pak a ai animauxuliens. Dans les dic ionnai es a mins, il y a consignés s iebo
šiaudo synonymes: k iojase ien […]s iebas[…] /; bléčiojys: K ečių ici peu sėjo,
Sandska, où u bléčiojų gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘iškul o k iečio šiaudas: Nešk k iečiojų gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
seulemen pak a am, minkš i, pelès uoj sukapoja (Kl Ž 133). Puisque
k ie iniai chaudai son minkš i, menki, apūs, donc ne con ien pas aux
oi s cou i: K iečių šiaudai s ogam ne con ien , apūs, sudžiūs a, suby a
(LKŽe, Kl ). Pou ugies sèudes coe esni son k ie ugies sèudai.
Nupjau i bliečiai é aien išami dans blaškus, pėdus, e ces cons ui s dans
kupeles, mandelius mendelius, ikes: K iečiai asa iniai on é é cons ui s pa
douze pėdų (LKŽ ePK, P k); Mandelys de blés e ugies, ikė miežių e a ižų
(LKŽe, Vš ); Rikė k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). Kwečių šiaudes son
main enan u ilisés non seulemen pou le ou age e animaux k aik, mais e
papie iaus, ca on, baspšių abyboje. Kwečių šiaudus comme c ébinée
ma iè e u ilise au odailininkai ga dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui
p incipalemen accipeaunama k ie inių šiaudų, nelabai išnokusių, en plus de
cela, es u ilisée seulemen supé ieu einė pa ie s aud.
K ečių comme e au es ja ų châ eaux aucune aleu n'on e nikaip ne
son é aluées, donc des données à leu suje dic ionnai es ne son pas.
3.KVIEČIO VALUEMIAN
De ous les g auds ja es bléčiai son du seno le plus épandus p écieux ja ai.
Tai l'o de la Li uanie. La cul u e du peuple Li uanien k ie ys es un symbole de
ichesses, pasi u imo, heu eux de ie. Bonne ie, bonne si ua ion sociale
déc i es pa azeologisme žydin ys k iečiai: Toi pou son bléčiai žydi (FŽe).
En compa an a ec ugiu k i ys son sh enčių, so es, abondes symbole.
Impo en les quali és e quan i i és, leu abondance, densi é, ešlumus
é alués compa aimen s comme mau as, comme o ê ‘ ès densus, comme
mū as ‘ ešlūs, comme siena: K iečiai comme mau as uodas snapo neįkiš ų
(LKPŽe); K eći pa ou en plo e ilnijo comme boiskas (LKŽe); Kwieć jako
mū as (ZanŽ II 221); K iečiai ce an comme mū as (FŽe); senelio bléčiai kaip
mū as laukuos s o ėjo (LKPŽe); K ieć comme siena (FŽe); K ečiais s i nai lūž a (K iečiais s i nai lūž a) es une a ié é de blé à base de blé.
(LKŽe, K sn).
Kwieć o emen pue: Ma o , comme le bléć puepia, même dušna ei (KpŽ II
554). A ec l'appa ence des blè es compa en d'au es obje s: G ažūs comme sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai cons i ue collec ions a ec d'au es ja ais. Ilius aciniuose
slo ynų sakiniuose k iečiai minimi sou en a ec des ugies, miežiais e
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
a ižomis, ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha ugius, blé, a ožas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
En plus, hau e à l'é alua ion du blé mon en e les Li uiniens calendo iniai ainsi
ag a inie cou umes. C'é ai des pieds de blé, ugies, miezes e a ižes qui
é aien cons ui s dans qua e obos ke ėse pa Kūčias, que les années à
eni ja apjū é soi abondan e e ha linga. Kalėdų linkėjimuose k ie ys
appa aissen ensemble a ec d'au es ja ais, da žo ėmis e égalais:
kalėdau ojai linki šeipinkams, que de ė ų k iečiai, ugiai, a ižos, so os, kopūs ai e ži niai.
Menka e čiai bléčiai en ésignijami dé i a s: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i
k iečiai: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Tous ne comme
nécessai e pasėjom, sans zupa o (supe phospha e), pou cela e menki paaugo
(užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
La signi ica ion quali a i e e d'é alua ion es indiquée pa l'a ibu
k ie ny: Ale k ie inė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); K ie iniai a ai bien,
kepu py agus, bandeles i blynam bien (Kl Ž 133); déjà ma k ie inė k uopa cela
déjà mau ais (J bŽ). Les sou ces lexicog aphiques Li uanies pa mi
illus a ions andame e pasakų pa yzdžių. Dans les con es du ma é iau oi ,
quelle hau e aleu l'homme donnai au blé, quel ex ao dinai e, mi acullinguel
ceik as é ai lô ie g auds: Ža nose asi sidab inį žiedą i k ie inį g ūdą
(D Ž I 330); Padés ce e k ie inį g ūdą où oi jolius obje elis ( ie elė) se a
(D Ž I 330). On espé ai que le g aud du blé peu donne ich ingą ie, ca de la
g aud appa i a quelque nepap as a, mi acullinga.
Landdi bių cul u e a é é ca ac é is ique ciklinė emps samp a a7, e lé e la
ie ensenos base. Le emps de la moisson des blés k ieč(ia)pjū ė,
k iečiapjū is, k ie pjū ė é ai égalemen ès impo an dans la ie du
paysan: Šįme lie inga k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Si beauçous le emps se a, ce
commence a k ie pjū ė (ZanŽ I 828); Il au absolumen déjà nupjau a an
Lau yną bliečiai zieminiai (KpŽ II 554). Les ê es cons i uen opposi ions a ec
pik žolėmis (di sėmis, kūkaliais, augėmis, usnimis, pa ois a ec amunėlėmis, ugiagėlėmis) e pa zi iniais champysais kūlė-
7 Li u iens calenda is iques cou umes on peu en e oi an l'a chajiškojo Mėnulio calend ie
elik ų, an ag a inės magies élémen s de plus a d susi o musių saisonniques a aux cylų.
C'es bene la plus impo an e pa ie e hnožinije, e lé e la base de la ie, ayan in luence e
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); K eći kai bū a labai su kūlėm, c'es e le pain nooda (LKŽe, Sdk);
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
bléčiuos cha iuos appa aî kūkalių (J bŽ); Ge i bléčiai, jus e op beaucoup
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
kūkalių Jabl); Ce ne iend, be neli, pou oié, que es k ie eliai kūlė i (LKŽe, Smn).
K iečiams sė i e cul i e nécessai e bonne, nooda, pa ęš a, iebi, molinga
e e. Tokį e e po eikį indique e mo syns ilius aciniai sakiniai: Molis k iečių
žemė (LKŽe, Dkš); Zemė p ès molio inka k iečiam (LKŽe, JT); An du mon k ie ys
neauga (PPAŽ I 545); Là kiau ai quiečių žemė, bes iausia žemė (LKŽe, B ž);
Kwiečių žemė, où de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Su la e e noi e le blé c oî
(LKŽe, Dkš); Veša enai ( iebioj zemėje) o ge, bléčiai e au es plan es (LKŽe,
Jabl); Que e d'é é qu'il appelle, il a quand même besoin de bonne e e (LKŽe,
S j); Mūsų žemės[e] desa iai whea čiai mieux c oî (KpŽ II 554); T ois champs
é aien : un champ pūdymas, au e bléčiai, ugiai, dobilai oisième champ (KpŽ II
554). En ou e, les blés on besoin d'humidi é, donc e des blés de sol humide leu
con ien : Rugius sėk, pou a seoi , bléčius sėk, pou adhipe (LKŽe, Gs). K iečiai
zaukaga i p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj e k ečiai g eičiau accède
(LKŽe, Up); Akuočiai bléčiai g andi e p as esnėj žemėj (LKŽe, Šd). Dans le sol
a ec ž i gždo podi iu g andissan g aūdas bliečių by a is a pų: Ma labai
by a p ė ž y o, ou ugiai, ou k iečiai du els zemių (KpŽ IV 965). K e čių
p é é ée, au blé ims ap e e e es appelée k ie yne: K ie ynėj, e n'au on
oi a ago! (LKŽe, Užp).
na ionnelle Žemdi bių espa bą duoniniams ja ams é èle le sol, pūdymo ziemkenčiams a imas
seconde ois, ęšimas: A ka ojam žemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme],
ishguli il pe asa , e seulemen aiso ugeliam ou bliečiam hi e nial (KpŽ II 554); Où l'o ge semai , le
blé semai , cela enco e pamèšdai (PPAŽ I 545).
Gausus, bonne écol e des blés es compa ée à des ma ies sable: E
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
elle é ai mieželių e gel onų k ie elių (LKŽe, JD).
130 BENDRIN
LEGUE | 97
Sudu inai es dénomina ions in oquen ce aines espèces de blés. Les
dic ionnai es a minai es p ésen en les plus impo an s dou inés de blé
e lè en leu impo ance au bui é e é alua ion: k ie ugiai ‘k iečiai,
summišy i s ugiais: K ie ugių sėja, pou que le pain soi blanchie (DūnŽ 164);
Le p in emps pasėjau k ie ugius, ce sais- u, ienoki aîné (ZanŽ I 828). Ki i
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
Li uiniens leksikog a iniuose šal iniuošeimos plan e, uodeguo oji so a
(P anicum c us galli). Le mo k ie ys en e dans le composé des au es
dénomina ions. Vals iečiai, é onnés pa les ha lingais, leu s g ands-pa en s
inconnus pa les plan es, maisūzus appelaien u kiškais, ukiniais u kų
k iečiais (LKŽ ePK, I /). Une ce aine espèce de lapuo ųjų samanes simple
gegùžlinis es appelée kiškio bliečiais. F azeologiniai liens e lè en di e s
s é éo ypiens aožus, associables a ec du blé, e son le mieux isibles
dans le mic ocon exe dé ini. Le meilleu p odui de blé py agas es appelé
bléčio žiedu: Dėkui s o uliam ažu py agėlių, ažu bléčio žiedų (d.) (Kl Ž 426).
Une é alua ion néga i e du mode de ie (ne alé i é) s'explique indi ec emen ,
comme analogie pasi ulan la possibili é de blè es sėjos, en pa lan de pu iną
sp andą: An oj paka pos possible bliečius sė i (FŽe, G š); ausyse bléčiai
g and (apie ne aly ą žmogų) (ZanŽ I 828). Usuellemen a i me- -on que
pa iemen es un moyen s ylis ine d'un obje ou phénomène soug e e ou
compa e a ec un au e, a in d'accen ue , dis ingue , éluškine ou é i ie
quelque ai de ou signe (LKPŽe, p a a mė). Palig imes, où es u ilisé le mo
k ie ys ou ses dé i a s, ne son pas beaucoup, cependan e ils ou nissen
in o ma ions, quelles du blé ou ses p odui s les Li uaniens ema quen , pa
exemple, inginys es compa é a ec k ie ine ešla: Onos mo ina ugi k ie inė
ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, lingus homme compa é igu a i emen
a ec k ie inių sėlenų maišu: Minkš as comme k ie inių klynių (sėlenų) maišas
(ZanŽ I 828). K ečiai considé és comme che s goods: Nulupai comme pou le blé
(LKŽe, Sk ); Tomb p o i pou le blé (LKŽe, Gs); mesu e de la compa aison des
p ix: Pou kilį (kilog amą) des poissons, būlo (būda o), pūdą9 a des k ie inių
nuspe ki (D skŽ 181).
Nonesė us p omadus, neg ąžin ą skolą sakoma apie k iečiais a silygin i po
sme čiui, cela signi ie qu'il ne écupé e a jamais la de e: Il a silyge a
posme (ap ès mo ) k iečiais (ZanŽ I 828).
9 Wé io mesu e 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
p a iques conseils. K ečiai, de leu s a ines kepami pi agai e agaišiai son
bon, le symbolisme de la ie, e le pain le symbole de la ie quo idienne, dans les
pa amisies u ilisés an onimiquemen : Nedabok pi agų, dabok, que duonos bū
(Kl Ž 215); Ieškodamas agaišio, e mau ais pains ne eksi (PP 185, S ); No ėk
agaišio, mais ega de le pain (PP 222, Km); Balandas sėjęs, blènes ne coupusi
(LKŽe, Vdk). Pa emisies accen uen que la nou i u e p incipale es pas des
a as de a ines k e ines, e le pain, cui e de ugines a ines, sans laquelle
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
pasi ioma, i onisé: Da ė agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINS KATÉGORIES, COGNITYVIN DÉFINITION
Les données des sou ces lexiquog aphiques Li uanies son g oupées selon la
Lis e des ca ac é es spéci iques ou nie pa la Lyublino e noling is ische
skole, i. i. selon essiniens pa amè es du blé, appelés ase ais. [ESMIN
CATÉGORIE] a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, hi e ninis, asa inis, douninis,
ou inis ja as, plan e cul u elle; [PAYNINMAI, DERIVATAI] pou ai, bléčias,
bléčis, bléčiuk, k ie uka, akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] ja as, plan e, g aine, hi e ken is, é éa ojus; [HIPONIMAI]
asa učiai, blan ieji, simples ieji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai, d ig ūdžiai,
zimiiniai;
[SAVYBS] lapingi, densūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] jaunes, e s, auksiniai, plunksniniai;
[DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] aug,
e liuoja, gel onuoja, naukėja; [DAIKTAI] sèlenes, pelai, a agas, agaišis,
k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] comme o ê , comme mū as, comme mau as, comme
mu ; [VEIKSM OBJEKTAS] sanc i ie dans l'église pa Žolinę; les pa es son
cons ui es aux qua e coins de maison pa Kúčias; a ec d'au es ja es
appa aî dans Kalėdų linkėjimuose; pe Küčias a ec chenu clojamas po s ol iese;
[LAIKAS] nagemen , a pojimas, k iečiapjū ė; [OPOICIJOS] a ec pik žolėmis
(di sėmis, kūlėmis, usnimis, balandomis); a ec au es jaws ( ugies, g ikiais), a ec
ankš iniais égalais (ži niais); a ec des dommageu s; a ec des g i elles;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), a ec au es plan es (linais, dobilais); [DARBAS, VEILLA]
a ache dans les pa es, cul i, ne oye , en ye , piquia e ; [RANKIAI]
pijau ue, sp agile, cul u e, gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON,
NAUDA] a agas, agaišis, pain, di e ses košės, biè e, naminė deg inė;
alimen s pou animaux (shaudés, poules, g ains, a ines); médicamen pou
les malades;
[SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] g auds, chaudhai; [PAPROČIAI, APEIGOS]
pèdes (a ec d'au es ja es) cons ui e aux qua e angles de maison pendan
Kūčias, pou que les années à eni ja apjū ė soi abondan e e écol an e;
[EKVIVALENTIŠKUMAS] a ec uge;
[SYMBOLIS] š enčių, ichi ude, abondance, bon de ie. Išanaliza us les données
sys éma iques des sou ces lexicog aphiques (en pa iculie a minių) souligne
que k ie ys c'es g ūdinis, douninis, hi e nis e soma inis ja as, don les
g auds e la a ine son u ilisés pou l'alimen a ion e l'alimen a ion animale;
š enčių, de la ichesse, de l'abondance, bon ie symbole; le blé c oî plus hau
su du sableux, mais bien su du e e pa ęš o; éné é comme un painique
ja as, u ilisé non seulemen dans la nou i u e quo idienne e des epas
i uels pou p épa e , mais aussi comme moyen de ai e à di e ses maladies;
impo an des c oissances, des i uigues e k . élémen . Dans la cul u e des
na ions Li uanies selon l'é alua ion, selon e hnologues, des cul u es g ūdines
les plus impo an es é aien ugiai, ap ès o miežiai, g ikiai, k iečiai (Dundulienė
1982: 163164). L'analyse des données lexicog aphiques é èle que cogni y inées
dé ini ions10 le con enu cons i ue dans le langage a speindincies p op ié és du blé e les les ondzian langbinée ma iè e.
APIBDRINIMAS Il es
Apibend inan les données des sou ces lexicog aphiques a mines li uaniennes, on peu
a i me que les ocabulai es a miens su o men un el concep k ie ys pa eikslą: k ie ys au
illageois li uanien, ag icul eu , memb e de la communau é u ale es non seulemen sou ce de
nou i u e ou ondemen de l'exis ence biologique, mais e signi ica i e pa ie de la dé ini ion
du monde de la langue (pa iculie s de mo s, ph aseologie, dé ini ion, dai10 Si l'on eu
econs ui e le monde e ses ésul a s de eche che, il es pe cep ible, y y y a des gens qui y
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
pe çoi en e pa elle e pa elle peu en connaî e le monde, les adi ions, les ca égiza ions,
les chan s. Dans la adi ion des na ions Li uanies k ie ys o une, bon ie, ê es symbole.
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
K i ys comme douninis ja as u ilisé non seulemen quo idienée, s en ics mi yboje e
i uiginiams mengiams p épa e , mais e comme moyen zakalbėjimams, di e ses maladies
ai e . En analysan les dic ionnai es ansminiens li uanais e le dic ionnai e de langue
Li uanien, il a é é é abli que leksema k ie ys e ses dé i a s son u ilisés dans di e ses pa ies
d'a icles lexicog aphiques: 1) Comme i e i e d'a icle lexicog aphique; 2) dans les dé ini ions
e illus aca oi es sen ences; 3) d'au es mo s dans des illus a ions d'a icles (p.ex., ja as,
g ūds, py agas); 4) dans les combinaisons e minologiques (p.ex., simpleas k ie ys); 5) dans
pa emisies; 6) ph easeologiques conjuguan s.
Leksikog a inée blé dé ini ion éclai škine les sui an s ca égo is iques
aožus: plan e, mais nis, oda inis, a pinis, asa inis ou hi e nis ja as,
ceux ja ų g aūdas, š enčių, symboles de ich ingume.
SANTRUMPOS
Alksnnai, Vilka Alkškio .
An Anykščia
Ba an An anas Ba anauskas (18351902), ses éc i s.
B ž B žai
Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių dainos. Su inko
d- as J. Basana ičius. Deux omai, 1902. Dauk Simonas Daukan as
(17931902), ses éc i s.
Dgč Degùčiai, Za as .
Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds Dùse os, Za as .
iškiai, Pãne ėžio .
G k Gikalnis, Raséinių .
G nk G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), ses éc i s.
JD Lie ù iškos daijnos записаныта за An áną Juške ičę, IIII, Kazanė, JT
Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Copie du manusc i , donnée au club des
1880–1882.
e ai és d'Adelaide 1988.
JV Lie u iškos s o binės dainos, en egis ées pa An aną Juške ičę e
épuisées pa Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Akademijos
Moksla, 1883.
Jz Jiẽznas, P enų .
K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II
1874.
Kulia, Plùng Klės .
Km Kamaja, Rõkiškio .
Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp Kùpiškis
K č K inčnas, Pãs alio .
K išč Jonas K iščiūnas (18881973), ag onomes li uanais, bi ininkas,
o iginai e de S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies.
K sn K osnà, Lazdjų .
K Ka á skas, Anykšči .
Lš Liškia à, Va ėnõs .
M j Ma ijámpolė
Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD Liudo Rėzos des chansons. Pi mojo lie u iško dainyno III édi ion. M.
Bi žiškos p esse p épa ée, pa ies I e II, Kaunas, 1935, 1937.
Rn Renã as, Mažekių .
Sdk Sudekiai, U enõs .
Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk snem Sk unė, Jù ba ko .
Sld Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk Sãlakas, Za as .
Smn Sinas, Aly aũs .
Sn Seina
S j Sei jai, Lazdjų .
Su Su dẽgis, Anykšči .
S ėdasa, Anykšči .
Šd Šedu à, Rad liškio .
Šll Šilãlė Š s Šã ės,
Skuõdo .
Š d Š èd iškė, Ignalnos .
Tj Taujnai, Ukme gs .
T ak T ãkai
T g Tau ag
T gn Tau ãgnai, U enõs .
Up Upýna, Šilãlės .
U enà U
Užp Užpãliai, U enõs .
Vdk Vidùklė, Raséinių .
Vl Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž Velžỹs, Pãne ėžio .
VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b Vi bãlis, Vilka škio .
Vš Viš ý is, Vilka škio .
Žl Žél a, Ukme gs .
Žm Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA Il es
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu
kono acji. Kono acja, Lublin, 169183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: héo iques p émisses e
mé hodes. DARBO dé ini ion des Sla s e leu s oisins dans le lexiologikone
(LASiS) exemple. Ve i udes Li uanais e polkų pasaulė aizdyje 1. Les
p émisses héo iques e in e p é a ions, Vilnius, Lublin: Vilniaus uni e si yk
publika, 2445. Ba miński Je zy, Chlebda Wojcech 2013: P oblem concep u
bazowego i jego p o ilowania na p zykładzie s e eo ypu EUROPY.
E nolingwis yka 25, 6995. Elle es égalemen connue sous le nom de E nolingwis yka 25, 6995.
Dundulienė P anė 1982: Li u iens e hnog aphija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė
P anė 2020: Li uiniens calendo iniai e ag a iniai ap očiai, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi ion cen e. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adi ions e
cou umes. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 3148.
Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mé éba. Esam zana ykai, sud.
A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 135160. Nieb zegowska-Ba mińska
S anisława 2020: De iniowanie i p o ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin:
Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai:
VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Ru ko ska K is ina 2021: Lexicog aphies
sou ces sou ces de la langue li ouwennes dans les eche ches
mondiale aizdžio. Ve i és Li uiniens e polkų kalbų pasaulė aizdyje, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla, 181200. Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius,
Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė
leidyba. Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Vai ke ičienė Dai a 2008: Lie u ių užkalbėjimai. Médical o mulés, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
Adop é 2024-10-14
138 BENDRIN
TELEPHO | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h
he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly
emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o
documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge
pa de a dic iona ys alue consis e de illus a i e sen ences en egis ées om he
li ing language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o
e e yday li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen
o he wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es,
such as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms,
belie s, and so on. The a icle emphasises ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a
pa icula gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. Le p incipal
ocal poin es le ela ion en e human exis ence and cul u e h ough he concep o
WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies conside s
all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions ha
illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es, ph aseological
uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian na ion, whea is
seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes hand in hand wi h
o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using whea o ood and
medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies, whea held a place among
olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o he daily die and
ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious ailmen s. Folk medicine
had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and lou as well. Whea
was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic de ini ion o whea
highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a membe o he
poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and weal h.
KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y, de ini ion,
ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TERMINELES VOXYAN KAIP KULTŪROS TEXTS:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
Con auka
Ces de nie s emps plus d'a en ion e noling is es eçoi a minie dic ionnai es, de
plus en plus accen uée a minių žodynų comme cul u e ex ų signi ica ion, ca leu s
o ganisa eu s éjouissen l'impo ance les plus oca ion des dic ionnai es
documen e , saisi e publie esmines mani es a ions cul u elles. Didelė mo synų
e ybė ilius aciniai sakiniai, insc i e de i e langue, ixuojan ys un ce ain pé iode
des gens ie: quo idiennes buies e š enčių de ales, nuo aikų e minčių kai ą, sa i ą
pasaulio ma ymą e é alua ion. Ilius aciniai i e i e du mo sakiniai son di é en s
gen ums: ce son azeologizmes, pa emies, mįslės, chan s, con eos, заkalbėjimai,
ikėjimai e pan. L'a iclenyje souligne que a minis dic ionn is un ce ain gen e a
ex e, é élan le cul u el le mo unkciona imo con ex . L'accen é ien es dans
l'ê e humain ainsi que la ela ion cul u elle pa KVIEčIO concep . Analisan les données
des dic ionnens a miniens li uanais e noling is iniu aspek u, ien comp e en ous les
données du mo dans l'a icle: kolokacijas, ci a as, ilius uojančias i aš inio mo ą
aplinką, sinonimus, an onimus, da inius, azeologizmus, pa emijas e k . Dans la
cul u e du peuple Li uanien k i ys selon é alua ion es š enčių, symboles de ichesses.
Tau osakoje k ie ys es sou en men ionné a ec d'au es ja ais: ugies, miežiais e
a ižoms. Déjà ano ée les gens bléčius se aien à la nou i u e e aux médicamen s.
Gydomosiomis p op ié ésmis pasiimin ys bliečiai u ilise liaudies medicinoje. K ie ys
es espec é comme duoninis ja as, u ilisé non seulemen dans la quo idienne
mé éboje e i uiginiams epas à p épa e , mais e comme moyen à di e ses maladies
ai e . Liaudies medicinoje a é é appliquée non seulemen des g auds de blés, mais e
sélenes, a es. L'in i a ion es impo an e dans les ikėj. Leksikog a inée bléčio
de inicija éclai ci les sui an s ca égo inius aožus: plan e, mais inis, a pinis, asa inis ou hi e nis, š enčių, symboles de ich ingume.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]