Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS:
e noling is ica, leksikog a ija, leksikologija. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VOODYNAS KAIP KULTŪROS
TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS el
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTACIÓN el
Didelė a mių y au osaka ejemplos de así signi icamien os a mónicos dicciona ios
gausa omen a e e i se a es os dicodiños. Po las mismas azones a los dicciona ios
in e minables se p opo ciona impo an e signi icado de ex os au én icos. A ículos
analizados lingübinis y cul u inis g iecio, uno de los más impo an es cua oas lie u ians
u ilizados ja as, pin ikslas, el cual es yškina a minių žodynų, g anio Lie u ių kalbos
žodyno y o os da os de uen es leksikog a inių lie u ių. La palab a k ie ys conocido y
u ilizado en odas las lenguas li uanas. En el es udio a ención se di ige a igo y del se
humano así como liaudies cul u a conexión, al homb e se o ece alo es, el alo amien o
del igo en elación o os ja os. Los da os de uen es lexicog á icas sob e k ie į
pe mi en analiza es a plan a cul u al pin u a con base me odología c eada po la
Lublinino e noling is ική escola. A ae la a ención en el hecho de que los dicciona ios
a min p opo cionan ge okai limi o esnę ma e ialá negu nau osaco na a i a. Sin
emba go, basado a las úl imas, en el ma e ial dicciona io se puede encon a su icien e in o mación e noling is ís ica sob e la lengua cul u al de plan as.
ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án:
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. Es e
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea
is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e,
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o
o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes
i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es.
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a
su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o
plan s.
ĮVADAS
Los lexicog a inos uen es de Li uania son muy impo an es mundialė aizdžio1
econs ucción, ya que mayo ía de ellos puikiai e elajia a chajišką lie u ių
cul u a, y su asignación o ganizado es sob e odo pe cibiama como esa
cul u a essenciales apa iciones documen ación, p ese ación y di ulgación.
Además de o os dicciona ios de la lengua li uanas, úl imamen e
abundan emen e publicados dicciona ios e minales, p epa ados sob e la base
de di e sos uen es de la cul u a na u al li uanas, pueden se conside ados
cul u ales, i. e. p epa indu cul u a, dicciona ios (Ru ko ska 2021: 152).
Especialmen e lie u ių a minių žodynų, los cuales e leja ían lingbinį
kul ū inį a mės o šnek os aspec o, has a que no es á p epa ada. Sin
emba go ellos excelen es uen e de da os in es igando lengbinį2 imagen del
mundo. Didelė a minių žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai, ansc i o de
i a lengua y au osakos, ijsuojan ys cie o pe íodo de la ida de las
pe sonas: dia iamen e buies y š enčių de ales, nuo aikų y minčių kai ą, sa i ą
pasaulio ma ymą y e inimą. Te minos ocodynai p a e čia ealizando
leksinius seman inius in es igaciones, pa em us lingüinio mundo ideo
e elación me odología, c eada Liublino e noling is ines escuelas.
S aipsnyje adhímase a p esuposiciones, que a minis dicciona io es cie o géne o ex o, e elando cul u ininio con ex o de uncionamien o de palab a.
Analizándose los da os de los dicciona ios a míns li uanos e noling is iniu aspek u, se iene
en cuen a a odos los da os de la palab a en el a ículo: de iniciones, colokaciones, ci a as,
ilus uojanchas an aš inio de la palab a, sinónimos, an onimus, de i a us, azeologizmus,
pa emijas y k . Así, lengua pasau1 En los es udios del mundoė aizdžio del lenguaje impo an e
papel a ibuye a la lexicog a ía. Woodynai cumple unción, jungiancia lexinos y seman inos
componen es del lenguaje mundialė aizdžio. 2 Al analiza las uen es lexicog á icas de
a menes, se puede acla a , cuán as palab as del lenguaje mundialė aizdyje se elacionan con
el concep o desc i o (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
len a aizdžio es udios u iliza odos los da os de mic os uk u as dicynas. Ypač mijas,
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
compa aciones) li uanos leksikog a icos uen es se p esen an po i ulación palab a
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
sakiniai de au osakos puede se de di e sos gén ų: pa emijas, mįslės, compa aciones,
zachalkbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos y pan. El a ículo llama la a ención a la elación de
se humano y cul u a3 a a és KVIEčIO koncep ą4. El obje i o del es udio econs ui el
lingübinío cul u alínimo cuecio paque slá lenguaje li uanos, basado en uen es
lexicog a inas e minales li uanas. La econs ucción se ealiza pasi il u ilizando
kogni y inę de inición, cuya obje i o p incipal, según J. Ba mińskio, mos a , como
cie os obje os y enómenos del mundo pe ciben las comunidades lingübinas y cul u ales, i.
i. qué conocimien o sob e el mundo, su ca ego iza imą y alo ación glūdi en al al
comunidad (Ba miński 1988: 169; ci ado de Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). Con el in de
es e obje i o se plan ean las siguien es a eas: 1) esumi los nomb es de igo, pa e de
igo en li auens leksikog a iniuose šal iniuose; 2) se i el igo a los alo es
p opo cionados al homb e (naudozimien o bui yje, úkyje, gen ees medicinoje), la
alo ación del igo en elación o os ja os (p ocías, o iciigos, ikėjimai, elacionados
con el igo); 3) socompona en el odo (seman ines ca ego ías, llamado ase ais)
a mónicos leksikog a icos uen eños li uanos iz yškėjusius agmen os del concep o de
igo; 4) su o mula cogni i y inę concep o de igo de inición. La base empí ica del
es udio consis e en Zana ykų šnek os žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnek os žodyno (KzRŽ),
Ju ba ko šnek os žodyno (J bŽ) manusc i o, Die eniškių šnek os žodyno (D Ž), Kupiškė
žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os žodyno (VdŽ), Zie ninkų šnek os žodyno (Z Ž), eas e n duinkų
šnek os žodyno (DŽ), K e nės šnek os žodyno (K n) del no e, V a z žodyno del no oes e
(ŠakŽ), žodyno žodyno del su de las ie as del su (PPAZ), Žal z žodyno žodyno del su . La
cla e del es udio sis emá ico es el dicciona io de la lengua Li uánea (LKŽe), elacionando
da os en un odo y llenando al an es a míns 3 ž ijo pa icula men e en la úl ima década
del XX. y con inúa c eciendo en el con ex o de la cul u a de la lengua idėja (plačiau.
Ba miński 2020: 25). 4 Linguísimo y cul u al ik o ės agmen o, obje o (o eiškinio) imagen
(įsi aizda im)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
Además, en in es igada ma e ia campoú caenka y azeologija, pa emijas,
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
de išal iniuose. Po lo an o, además menė ųos, pasi elkiamos y
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
F azeologijos žodyno (FŽe) menų laukui p aplės i algunas eces ci ados y
Lie u ių kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) y Lie u ių kalbos žodyno Ta mių
(LKŽ eTK) ka o ekose acumuli da os. Algunos mencionados a míns dicyns
el ma e ial es á зафиксирована incluso XIX a. inales, o os XX a. mediodie,
aún o os XX a. inales y XXI a. p ime decenme io.
Te mínicos ma e iales dicynos analizados aplicados in e p e acinis,
desc i omasis, seman ines analizes y cogni y inés de iniciones mé odos. El
úl imo mues a la gene al pe cepción del mundo, con él se p e ende en a iza
odas el sen ido cul u al ac ualias posi i os p opiedades del obje o. Es as
p opiedades se de e minan analizando da os del lenguaje y ex i os
(pa emijas, azeologismos, e c.) así como da os ex aling is inos (belie s, cos umb es desc i us).
1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS CORDÍ
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa pa e del mundo los
igočiai son los más impo an es duoniniai ja ai. His o ikai indican que el
igo pe enece a las plan as ag ícolas más an iguas. Li uania se cul i an
in ie nos y e anos minkš ieji quiečiai (T i icum aes i um), pe o IXIII a.
piliakalnių (Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) kasinėjimai mues an que, sin
minkš ųjų (ki aip ambién llamados pap as aisiaisų) quiečių, ue papli ę y
d ig ūdžiai, ankia a piai bei spel a. Has a XX a. comienzos el igo
p incipalmen e ue on sėjami d a ų camposos. Según e nologesa P anės
Dundulienė, de las cul u as g ūdinių más impo an es ue on ugas, después
o miežiai, g ikiai y k iečiai (Dundulienė 1982: 163).
La palab a k ie ys ‘ k iečiai, cuyo en a ios dicciona ios p esen a una
signi icación ‘ja ų ūšis y po eikšmis ja io g ūdas, a ojadynas sudė inė
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
a pa, aisiai gels i o us i g ūdai, de los cuales la ha ina kepamas pi agas (LKŽe,
ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ)
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
En los dicciona ios a minos a eces se p esen a i ula es palab a po una
o ma sepa ada del plu al k iečiai, eiškian is ‘šių ja ų laukas: Radom mes ši ą
mažiukę k iečiuos ( espoka en cues ión, de donde su ge aikai) (KzRŽ I 414),
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os e odine como i ula es
e odas k iečias, k iečis (Z Ž 337).
En los dicciona ios de zemaičius šnek ų igocies llaman sólo e a inas,
mien as que los igocios de in ie no zemaičiai llaman pū as: Žieminiai k iečiai
es nome pū ai (ŠVakŽŽ II 109); Pu ais pan i s an i (LKŽe, Š s); Vasa iniai k iečiai, y
hi e iniai pū ai ue (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109);
Pū ai s ambesni y[ a], k i ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai y[ a] udenį
sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109);
Mes kožną me ą sėjom pu ių (K nŽ 326). Pu ais eislės pú as papampusysis5
blanco aksominis (T i icum u gidum album elu inum), pú as isu inis ( isu
augan is, sencasis) auksy asis (de colo do ado) (T i icum ulga e au eum),
pú as plūksninis (T i icum pinna um). En algunos e enos de šnek ų
dicciona ios k ie ys (DūnŽ 503) y pū as (DūnŽ 525) se p esen an al inal del
ocodyno, egis e. No malmen e en los dicciona ios di e enciados ( ambién es
y DūnŽ) p incipal p incipio de selección de palab as compa ación con los
co espondimenimis de lengua bend inesa. Po lo an o, en luga de de iniciones
se indica como bk6.
Se cul i an asa inas y in e nales a iislés de igo. Los da os de los dicciona ios Ta minių
mues an que los igo de in ie no p eceñen po los ugios de in ie no y los igo de e ano, po
lo que sus en algunas localidades e a seėjama más: Zieminių k iečių mucho sída om, más neg ugių
(LKŽe, Skp); Cuando pade a los igo de in ie no, es o no compa assi con los de e ano (LKŽe, An);
Los igo de in ie no son lapingesni po los ugios de in ie no (LKŽe, K išč); Kwečiai e a e an ales
in e niniai gel onieji, no bal ieji, ambién minkš ūs (minkš i), jagu ik ai ien o, es deci , išby a,
iškulia ellos (KpŽ II 554); Sėda o quiečių in ie nos y asa ios (KpŽ II 554); K ečiai inieminiai zazde a y
g ūdas mayo que asa inių (LKŽe, Ign). 5 Tal nomb e puede se asociado con lo que k ie ys
pamps a (b inks a, didėja) dygdamas. 6 Es o signi ica que la palab a signi ica es lo mismo que en
la lengua gene al.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
y c i e ios, po lo que y llamados a io ía. Po ejemplo, igočiai, cuyos a pos
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
con čiai (LKŽe, Kl), ellos mejo esni, našesni. Según al u a y amaño de g ūdo
blancos igočiai (T i icum aes i um): Bal ieji k iečiai mejo esni: hays auai
aukš esni (J bŽ), zaaugan ys aukš i y sub andinan ys macizos g ūdos de colo
cla o ama illo o do ado; los igo du e íes más bajos que los igo blancos,
g anos ambién más pequeños, pe o más du e es que los igo blancos; g ūdo
colo a ama ona o uda, algunas eces puede se incluso ous a. Según sėjos
iempo asignan asa učiai k iečiai (LKŽe, K), sėjami p ima e aį y duodan ys
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
de lių esos mismos años. ja, que ul ųjų mal cosechos: K iečiukų pasėjo ien
di sės, susimaliau, es o la cab ą empezó doludė de aquellos di sių (KpŽ II 551);
Ví icas a diez años uno año de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu con miežiais p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
F ie ys, como y ugys, miežis, a iža y g ikis, a ibuido a duoniniams
ja ams, según aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų de iniciones, es žolė,
o a ez diciendo he olinis plan a, u inis nesumedėjusį s iebą.
2.KVIEČIO DALYS
La pa e más impo an e del igo a pos, que mues an es e ja o
ha lingumb e. Va pų dydis medido sp indžiais: Žieminiai k iečiai, es á desde
sp indžio a pos (LKŽe, Kl); g andes y peskios a pos links a, nošlaiko o io: Kai
laukeliu jojau, no puedes pajo i, lūž a links a k iečių a pos ži gam po kojelių
(LKŽe, Pl ); Rugelías c alia o, igočiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pų b andimo
e apa, cuando ellas eele a de bamblių, nusakoma eiksmažodžiais laukė i, plauk i:
Rugiai ya asoja (žydi), y igočiai aún sólo lukia (LKŽe, Sn); K iečiai ką ik
plaukėja (LKŽe, Pc); Ya igočiai bambly, g ei laukės (LKŽe, ). Pe Žolinę jun o
con žolynais y o os ja ais san ializadas y icien es a pos, ambién u ilizadas
meniškoms e boms iš i. K iečio s iebas (šiaudas) ambién e a impo an e y
enía paskul į bui yje y ūkyio lie u io, gene almen e es o es ambusis o a y
pak a ai animales. En los dicciona ios a minos
ijo i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i-
i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i igociojys: Kwečių aquí poco sėjo, a ena, donde u igocios gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘škul o k iečio šiaudas: Nešk k iečiojų gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
sólo pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Dado k ie iniai paudai
son minkš i, menki, apūs, po lo que no con iene echams cub i i: Kwiečių
šiaudai s ogam no con iene, apūs, sudžiūs a, suby a (LKŽe, Kl ). Za
ugios hays aus kie esni son k ie ugios hays audai.
Nupjau i igočiai e an išami en blaškus, pėdus, y es os es omi en kupeles,
mandelius mendelius, ikes: K iečiai asa iniai ue on es omi po docela pėdų
(LKŽ ePK, P k); Mandelys de igo y ugios, ikė miežių y a ižų (LKŽe, Vš ); Rikė
k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). Kwečių hays audas aho a se u ilizan
no sólo pa a o aje y animales k aik, sino y papie iaus, ca ón, baspšių
p oducyboje. Kwečių šiaudus como ma e iales c ea i aen la u iliza
au odailininkai ja dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui p incipalmen e
adipijaunada k ie ines hays audos, nelabai iznokusių, además, se u iliza sólo
supe io ína pa e hays aud.
Kwečių como y o os ja ų chácnys ninguna alo ienen y nikaip no
alo an, po lo que da os sob e ellos dicciona ios no hay.
3.KVIEČIO VALUEMINAS
De odos los g ūdinos ja os igočiai son desde seno más papli ę aliosos
ja ai. Tai la ie a de Li uania. La cul u a de la nación Li uania k ie ys es
iqueza, pasi u imo, símbolo eliz de ida. Buen ida, buena si uación socialinė
desc íbama azeologizmu žydin ys k iečiai: Tú po su igočiai žydi (FŽe).
Compa ando con ugiu k ie ys son š enčių, elices, abundos símbolo.
Impo an la calidad y can idad de los igo, su abundancia, densidad, ešlumas
se e alúa compa aciones como mau as, como bosque ‘muy densús, como
mu as ‘ ešlūs, como siena: K iečiai como mau as uodas snapo neįkiš ų
(LKPŽe); K eći en odo el aco e ilnijo como bosque (LKŽe); K iečiai como
mū as (ZanŽ II 221); K iečiai es e año como mū as (FŽe); senelio igočiai como
mu as campoos s o ėjo (LKPŽe); Kwieć como siena (FŽe); Kwečiais s i nai lūž a
(LKŽe, K sn).
Kwieć ue emen e hupia: Ma o , como kwieć puepia, incluso dušna ei (KpŽ
II 554). Con el aspec o de igo se compa an o os obje os: G ažūs como sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
Kwečiai cons i uye colecciones con o os ja ais. Ilius aciniuose žodynų
sakiniuose k iečiai minimi a menudo jun o con ugias, miežiais y a ijos,
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha ugius, igo, a izas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
Además, al a la alo ación del igo mues an y Li u ians kalendo iniai así
como ag a iniai cos očías. Ce echos, ugios, miezes y a ižos pedes uían
cons uidos en cua o obos ke ėse po Kūčias, que en años enide os
ja apjū é ue a abundasi y a linga. Kalėdų linkėjimuose k ie ys apa ecen
jun o con o as ja as, da žo ėmis y plan as: kalėdau ojai linki dueños, que
de ė ų k iečiai, ugiai, a ižos, so os, kopūs ai y ži niai.
Menka e čiai igočiai į a dijamai de i ados: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i
k iečiai: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Todos no como
eque ido pasėjom, sin zupa o (supe os a as), po eso y menki paaugo
(užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
La signi icación cuali a i a y e alua i a la indica el a ibu o k ie ny: Ale
k ie inė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); K ie iniai ha a bien, kepu
pi agus, bandeles i blynam bien (Kl Ž 133); Ya ma k ie inė k uopa es o ya mal
(J bŽ). Li u ias leksikog a icas uen es en e ilus aciones andame y
pasakos ejemplos. Segúnų ma e ialía e , qué al o la alo é homb e o ecía
al igo, qué ex ao dina io, milag oso daik as e a quie ino g ūdas: Ža nose
asi sidab inį žiedą y k ie inį g ūdą (D Ž I 330); Padeces esa k ie inio g ūd con
donde e bonezus chis elis ( ie elė) se á (D Ž I 330). C eída, que el g ūdo de
igo puede p opo ciona ich ingą ida, po que de el g údo a is algo
nepam as a, milagullinga.
La cul u a de ie asdi bios e a ca ac e ís ica ciklinė concepción del
iempo7, e leja la base de la g ensenos. El iempo de la cosecha de los igo
k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is, k ie pjū ė ambién ue muy impo an e en la
ida del ag icul o : Šįme lie inga k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Si bonzús iempo
hab á, con eso comenza á k ie pjū ė (ZanŽ I 828); Es imp escindible ya hay que
nupjau an e Lau yną igočiai zieminiai (KpŽ II 554). Fle es o man
oposiciones con pik žolėmis (di sėmis, kūkaliais, augėmis, usnimis, a eces con amunėlėmis, ugiagėlėmis) y pa asi iniais hongybais kūlė-
7 Li u ias calenda ís icos cos umb es se pueden islumb a an o a chajiškojo Mėnulio
calenda ious elik ų, an o ag a inės magijos elemen osų de más a de susi o mados ciclų
sezoninių da bų. Es bene más impo an e pa e e nožinía, e leja la base de la ida, u ėjusi
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); K eći kai bū a labai su kūlėm, es y pan na juoda (LKŽe, Sdk);
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
igociuos cha iuos su ge kūkalių (J bŽ); Ge i igočiai, sólo demasiado kūkalių
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
Jabl); Eso no i é, be neli, po ú, que u k ie eliai kūlė i (LKŽe, Smn). Kwiečiams
sė i y cul i a eque ida buena, juoda, pa ęš a, iebi, molinga ie aė. Tokį la
necesidad de ie a indica y dicynų ilius aciniai sakiniai: Molis k iečių žemė
(LKŽe, Dkš); Země p i molio inka k iečiam (LKŽe, JT); An del mon e k ie ys
neauga (PPAŽ I 545); Aquí kiau ai quiečių ie a, mejo ie aé (LKŽe, B ž);
Kwiečių žemė, donde de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Sob e la ie a neg a c ece
igo (LKŽe, Dkš); Veša enai ( iebioj zemėje) cebada, igočiai y o as plan as
(LKŽe, Jabl); Cu io y de e ano, de odos modos le necesi a una buena ie a
(LKŽe, S j); nues as ie as[e] e a ías igoces mejo c ecen (KpŽ II 554);
T es campos e an: uno campo pūdymas, o o igo, ugia, dobilai e ce campo
(KpŽ II 554). Además, los igoces necesi an humedad, po lo que y los igoces de
suelo húmedo encajan: Rugius sėk, que a escó, igočius sėk, que adhi ió
(LKŽe, Gs). Kwečiai zauga a i p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj y k ečiai
g eičiau p ieja (LKŽe, Up); Akuočiai igočiai c ece y p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). En ie a con ž i gždo podi iu c ecien es g údai de igo by a de a pų:
Ma labai by a p ė ž y o, o ugiai, o k iečiai de ales zemių (KpŽ IV 965).
K ie ynėj, y no end á ú a ago! (LKŽe, Užp).
in luencia y nacionalidad Žemdi bių paga bą duoniniams ja ams e elaja suelos, pūdymo
ziemkenčiams a imas segunda ez, ęšimas: A ka ojam žemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko
nesėja [pūdyme], ishguli él pe asa , y solo aiso ugeliam o igočiam in e na io (KpŽ II 554); Donde
la cebijas sen aba, el igo sen aba, es o aún pamėšda o (PPAŽ I 545).
Abusus, buena cosecha de igo se compa a con ma ios a ena: Y al
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
ue mieželių y gel onos k ie elių (LKŽe, JD).
130 BENDRIN
TALBA | 97
Sudu inos nomb inamien os ing esan cie as especies de igo. En los
dicciona ios a minos se p esen an los más impo an es dū inos de igo
e lejan su impo ancia en bui yje y alo ación: k ie ugiai ‘k iečiai,
sumegšy i s ugiais: K ie ugių sėja, pa a que el pan ue a blanque a (DūnŽ
164); P imasa į pasėjau k ie ugius, eso ya sabes, nemoki ha c ecido (ZanŽ I
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
828). Ki i lie u ių leksikog a iniuose šal iniuošeimos plan a, uodeguo oji so a
(P anicum c us galli). La palab a k ie ys en aba en el conjun o de o os
nomb es. Vals iečiai, ma a illándose de lingais, a sus abuelos desconocidas
plan as, kuku ūzus llamaban u kiškais, ukiniais u kų k iečiais (LKŽ ePK, I
/). Tamce a especie de lapuo ųjų samanos simple gegùžlinis se llama kiškio
igočiais. Las elaciones azeologicas e lejan di e sos es e eo ipados
asgojus, asociables con igo, y son mejo is os en de inido
mic ocon ex o. El mejo p oduc o de igo pi agas se llama ciedu del igo:
Dėkui s o uliam ažu pi agėlių, ažu ciedų (d.) de igo (Kl Ž 426).
Nega i a alo ación de es ilo de ida (ne aly idad) exi-skia se indi ec amen e,
como analogía pasi elizando la posibilidad de igo sėjos, hablando de pu iną
sp andą: An oj paka pos se puede igo sė i (FŽe, G š); ausyse igočiai
c ece (apie ne alī u žmogų) (ZanŽ I 828). acos umb adamen e a i ma que
palejamien o es un ins umen o es ilis inė de sug e a o compa a a un
obje o o enómeno con o o, pa a acen ua , dis ingui , elejishina o acla a
algún azožá o señamį (LKPŽe, p a a mė). Palyginimų, en los que se u iliza la
palab a k ie ys o sus de i a as, no son muchos, sin emba go y ellos
p opo cionan in o mación, qué queb as del igo o sus p oduc os los li uanos
no an, po ejemplo, inginys se compa a con k ie ine ešla: Onos ma ina ugi
k ie inė ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, ímus homb e igu adamen e
compa ado con k ie inių sėlenų maišu: Minkš as como k ie inių klynių (sėlenų)
maišas (ZanŽ I 828). K ečiai alo ados como ca osús ja ai: Nulupai como po
igo (LKŽe, Sk ); G an ganancias po igo (LKŽe, Gs); medida de la
compa ación de p ecios: Za kilį (kilog amą) peces, būlo (būda o), pūdą9 ha os
k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
Ne esė us p omadus, neg ąžin ą skolą sakoma apie k iečiais a silygin i po
sme čiui, eso signi ica que nunca ecoba a la deuda: Él a silyga á posme
(después de mue e) k iečiais (ZanŽ I 828).
9 Vie io medida 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
p ác icos consejos. K ečiai, de ellos ha inas kepami pi agai bei agaišiai son
bueno, pas eu ismo símbolo de ida, y pan […] símbolo de la ida dia ia,
pa emijose u ilizados an onimicamen e: Nedabok pi agų, dabok, que duonos bū
(Kl Ž 215); Ieškodamas agaišio, e malos panos ne eksi (PP 185, S ); No ėk
agaišio, pe o mi a el pan (PP 222, Km); Balandas sėjęs, de igo no alausi
(LKŽe, Vdk). Pa emijās acen úa que el alimen o p incipal es no pas agas de
k e ines de ha inas, y pan, pas ada de ugines de ha inas, sin la cual pasicipoma,
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
i onizado: Da ė agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINS KATEGORIJOS, COGNITYVIN DEFINICIÓN El é mino "cogni i o" se u iliza pa a e e i se a una clase de conocimien o que se desa olla en el ámbi o cogni i o.
Los da os de uen es lexicóg a os Li u ias se ag upan según Liublino
e noling is inė mokyklos p opo cionada lis a de especí icos aožų, i. i. po
esenciales pa áme os de igo, llamados ase ais. [ESMIN CATEGORIA]
a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, in e nal, asa inis, douninis, o ade is
ja as, plan a cul i ada; [PANIDINMAI, DERIVATAI] pú ai, igo, igočis,
igočiuk, k ie uk, akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] ja as, plan a, g ūda, in e nken is, e a ojus; [HIPONIMAI]
asa učiai, bal ieji, sencilleji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai, d ig ūdžiai,
zieminiai;
[SAVYBS] lapingi, densūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] ama illos, e des, auksiniai,
plunksniniai; [DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI]
c ece, e liuoja, gel onuoja, naukėja; [DAIKTAI] sėlenos, pelai, pas agas, agaišis,
k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] como bosque, como mū as, como mau as, como pa ed;
[VEIKSM OBJEKTAS] san i icado en la iglesia a a és Žolína; las piés pone se en
las cua o esquinas de casa po Kúčias; con o as ja es apa ece en Kalėdų
linkėjimuose; pe Kúčias con hayu clojamos po s ol iese; [LAIKAS] nadakėjimas,
a pojima, k iečiapjū ė; [OPOICIJOS] con pik žolėmis (di sėmis, kūlėmis, usnimis,
balandomis); con o os ja es ( ugias, g ikiais), con ankš iniais ege ales (ži niais);
con pes es; con g i elles;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), con o os ege ales (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA]
a a en pedes, cul i, limpia , en y, piclia ; [RANKIAI] pijau u as,
sp agiles, cul u as, gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA]
pas agas, agaišis, pan, di e sas košės, ce eza, naminė deg inė; piensos
(sheudás, pollas, g anos, ha inas); medicamen o pa a los en e mos;
[SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] g anúdas, paja; [PAPROČIAI, APEIGOS]
pědas (jun o con o os ja os) cons ui en los cua o incones de casa
du an e Kūčias, pa a que los años enide os ja apjū ė ue a abundan e y cosechosa;
[EKVIVALENTIŠKUMAS] con ugiu;
[SIMBOLIS] š enčių, ichness, abundance, buen ida. Išanaliza us los da os
sis emá icos de las uen es lexicog á icas (especialmen e a mínicas)
sub ay ina que k ie ys es g údinis, paninís, de in ie no y de e ano ja as, cuyo
g údos y ha inas se u ilizan pa a la comida y el o aje; š enčių, iqueza,
abundancia, buen ida símbolo; el igo c ece más a iba en a énlixa, pe o bien
en pa ęš o suelo; e e enciado como un panico ja as, u ilizado no sólo en la
dia ia madienda y pa a ce emonias de comidas, sino ambién como medio pa a
cu a di e sas en e medades; impo an e c eencias, i eigos y k . elemen o.
En la cul u a de las naciones Li u ias según alo ación, según e nologos, de las
cul u as g ūdinas más impo an es ue on ugiai, as o miežiai, g ikiai,
k iečiai (Dundulienė 1982: 163164). Análisis de los da os lexicog á icos e ela que
cogni i y inės de iniciones10 con enido lo cons i uye en la lengua
a speindinšas cualidades de igo y ellas undamen zian e lengbinė ma e ia.
APIBDRINIMAS
Apibend inando los da os de uen es lexicog á icas a mínicas li uanas se puede a i ma que
los é minos a minales su o man al concep o k ie ys pa eikslą: k ie ys al campes iecho
li uano, ag icul o , miemb o de la comunidad u al es no solo uen e de alimen o o base de la
exis encia biológica, sino ambién signi ica i a pa e de la imagen mundial de la lengua (zodynas
de iniciones, azeología, dai10 Se a a de econs ui el mundo y sus b įdules (ma i as) a los
esul ados de las in es igaciones) pe cibe una cie a ma u a, y los que y han consumido el
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
conocimien o sob e el mundo, la ca ego ización, los chanos, las adiciones. T adición de la
nación Li uania k ie ys ichness, buen ida, š enčių simbolis. K i ys como duoninio ja as
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
u ilizado no sólo dia ia, s enčių mi yboje y i oiginiams comiámos p epa s i, pe o y como
ins umen o zakalbėjimams, di e sas en e medades cu a . Analizándose los da os de
dicciona ios de ansla i os li uanos y de la lengua Li uania se de e minó que leksema k ie ys y
sus de i ados se usan en di e sas pa es de a ículos lexicog á icos: 1) como i i i ula es
a ículo lexicog á ico; 2) de iniciones y ilus acciones en sen encias; 3) de o as palab as en
ilus ación de a ículos (p z., ja as, g ūdas, pas agas); 4) en e minologías conjun i as (p.ej.,
simple c ie ys); 5) pa emijose; 6) en azeologicos conjun os.
Leksikog a inė de inició de igo esg iskina es os ca egó icos aojus:
plan a, mais ís, o a inis, a pinis, asa inis o in e ninis ja as, aquellos
ja os g ūdas, š enčių, simbolis de iqudingsumo.
SANTRUMPOS
Alksnnai, Vilka Alkškio .
An Anykščia
Ba an An anas Ba anauskas (18351902), sus esc i os.
B ž B žai
Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių dainos. Su inko
d- as J. Basana ičius. Dos omai, 1902. Dauk Simonas Daukan as
(17931902), sus esc i os.
Dgč Degùčiai, Za as .
Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds Dùse os, Za as .
iškiai, Pãne ėžio .
G k Gikalnis, Raséinių .
G nk G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), sus
esc i os. JD Lie ù iškos daijnos записанý os pe An áną Juške ičę, IIII,
Kazanė, JT Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Copia del Manusc i o,
1880–1882.
ansmi ida al club jubilado es de Adelaidés 1988.
JV Lie u iškos s o binės dainos, g abadas po An aną Juške ičę y imp imidas
po Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Akademijos Moksla,
1883.
Jz Jiẽznas, P enų .
K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II
1874.
Kulia, Plùng Klės .
Km Kamaja, Rõkiškio .
Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp Kùpiškis
K č K inčnas, Pãs alio .
K išč Jonas K iščiūnas (18881973), ag onomas li uanos, bi ininkas, kilęs
desde S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies.
K sn K osnà, Lazdjų .
K Ka á skas, Anykšči .
Lš Liškia à, Va ėnõs .
M j Ma ijámpolė
Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD Liudo Rėzos canciones. Pi mojo lie u iško dainyno III edición. M.
Bi žiškos p ensa p epa ada, pa es I y II, Kaunas, 1935, 1937.
Rn Renã as, Mažekių .
Sdk Sudekiai, U enõs .
Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk snem Sk unė, Jù ba ko .
Sld Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk Sãlakas, Za as .
Smn Sinas, Aly aũs .
Sn Seina
S j Sei jai, Lazdjų .
Su Su dẽgis, Anykšči .
S ėdasa, Anykšči .
Šd Šedu à, Rad liškio .
Šll Šilãlė Š s Šã ės,
Skuõdo .
Š d Š èd iškė, Ignalnos .
Tj Taujnai, Ukme gs .
T ak T ãkai
T g Tau ag
T gn Tau ãgnai, U enõs .
Upýna, Šilãlės .
U enà U
Užp Užpãliai, U enõs .
Vdk Vidùklė, Raséinių .
Vl Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž Velžỹs, Pãne ėžio .
VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b Vi bãlis, Vilka škio .
Vš Viš ý is, Vilka škio .
Žl Žél a, Ukme gs .
Žm Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu
kono acji. Kono acja, Lublin, 169183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: eó icas suposiciones y mé odos.
DARBO de iniciones Sla os y sus ecinos en el axiologico lexicone (LASiS)
ejemplo. Ve dades li uanos y polkų pasaulė aizdyje 1. Teo icas suposiciones y
in e p e aciones, Vilnius, Lublín: Vilniaus uni e si e o Publykla, 2445.
Ba miński Je zy, Chlebda Wojcech 2013: P oblem concep u bazowego i jego
p o ilowania na p zykładzie s e eo ypu EUROPY. E nolingwis yka 25, 6995.
Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė P anė
2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai, Vilnius: Mokslo y
enciklopedijų leidybos cen as. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adiciones y
cos umb e. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno es ella, 3148.
Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi iba. Esam zana ykai, sud. A.
Papie ienė, Vilnius: UAB Meno es ella, 135160. Nieb zegowska-Ba mińska
S anisława 2020: De inición i p o ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin:
Wydawnic wo Uni e sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai:
VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Ru ko ska K is ina 2021: Lexikog a inie
uen esí de Li u ias lengua mundialė aizdžio y imuose. Ve edades
Li uáneos y polkų kalbų pasaulė aizdyje, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 181200. Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017:
Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas
Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vai ke ičienė Dai a
2008: Lie u ių užkalbėjimai. Medicamen o o mulaciones, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
Adop ado 2024-10-14
138 BENDRIN
TALBA | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h
he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly
emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o
documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge
pa o a dic iona ys alue consis s o illus a i e sen ences eco ded om he li ing
language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o e e yday
li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen o he
wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es, such
as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms, belie s,
and so on. The a icle en a iza ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a pa icula
gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. El p incipal ocal poin
es he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he concep o
WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies conside s
all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions ha
illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es, ph aseological
uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian na ion, whea is
seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes hand in hand wi h
o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using whea o ood and
medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies, whea held a place among
olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o he daily die and
ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious ailmen s. Folk medicine
had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and lou as well. Whea
was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic de ini ion o whea
highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a membe o he
poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and weal h.
KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y, de ini ion,
ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TERMINAL VOCYNS KAIP KULTÚROS TEXTS:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
Con auka
Úl imamen e más iempo e noling is os a ención ecibe a minas dicciona ias, cada
ez más acen úa se a mín dicynas como cul u a ex os signi icación, po que sus
o ganizado es conciokian la más impo an e dicynas des i ui documen a , gua da y
di ulga esmines cul u a ap aškas. Didelė žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai,
ansc i o de lengua i a, ijsuojan es cie o pe íodo de la ida de las pe sonas:
co idienes buies y š enčių de ales, nuo aikų y minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma amien o
y alo ación. Ilius aciniai i ula es palab a del sakiniai son de di e sos gén ų: es o
azeologizmai, pa emijos, mįslės, dainos, pasakos, заkalbėjimai, ikėjimai y pan.
A isnyje en a iza se que a minis dicciona io es cie o géne o ex o, e elando
cul u ininio con ex o de uncionamien o de palab a. Fėmesco k epiense en la elación
del se humano y cul u a a a és KVIEčIO koncep ą. Analizándose los da os de los
dicciona ios a míns li uanos e noling is iniu aspek u, se iene en cuen a a odos los
da os de la palab a en el a ículo: kolokacijas, ci a as, ilus uojančias i aš inio
palab a en o no, sinónimos, an onimus, da inius, azeologizmus, pa emijas y k . En la
cul u a de la nación Li uania k i ys según alo ación es š enčių, simbolis de
ich ingumo. En Tau osako k ie ys a menudo se menciona con o as ja as: ugias,
miežiais y a ižomis. Ya en la an igüedad la gen e igocios usaba pa a la comida y
medicinas. Gydomosiomig p opiedades pasiimin ys igočiai usa liaudies medicinoje.
K ie ys espe a como panonís ja as, u ilizado no sólo dia ia en mi iboje y i oiginiams
comidias p epa a , pe o y como ins umen o a di e sas en e medades cu a . Liaudies
medicinoje ue aplicado no sólo g údas de igo, sino y sílenas, ha a. La in i ación es
impo an e ambién ikėjimuose. Leksikog a inė de inició del igo esg iskina es os
ca egó icos asožus: plan a, mais ísimo, a pinis, asa inis o in e ninis, š enčių, simbolis de iqui ud.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]