Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 115 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: e noling is ica, leksikog a ija, leksikologija. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VOODYNAS KAIP KULTŪROS TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS el ESMINIAI ŽODŽIAI: k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija. ANOTACIÓN el Didelė a mių y au osaka ejemplos de así signi icamien os a mónicos dicciona ios gausa omen a e e i se a es os dicodiños. Po las mismas azones a los dicciona ios in e minables se p opo ciona impo an e signi icado de ex os au én icos. A ículos analizados lingübinis y cul u inis g iecio, uno de los más impo an es cua oas lie u ians u ilizados ja as, pin ikslas, el cual es yškina a minių žodynų, g anio Lie u ių kalbos žodyno y o os da os de uen es leksikog a inių lie u ių. La palab a k ie ys conocido y u ilizado en odas las lenguas li uanas. En el es udio a ención se di ige a igo y del se humano así como liaudies cul u a conexión, al homb e se o ece alo es, el alo amien o del igo en elación o os ja os. Los da os de uen es lexicog á icas sob e k ie į pe mi en analiza es a plan a cul u al pin u a con base me odología c eada po la Lublinino e noling is ική escola. A ae la a ención en el hecho de que los dicciona ios a min p opo cionan ge okai limi o esnę ma e ialá negu nau osaco na a i a. Sin emba go, basado a las úl imas, en el ma e ial dicciona io se puede encon a su icien e in o mación e noling is ís ica sob e la lengua cul u al de plan as. ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án: The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. Es e a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e, 116 BENDRINĖ KALBA | 97 ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es. using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a- bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o plan s. ĮVADAS Los lexicog a inos uen es de Li uania son muy impo an es mundialė aizdžio1 econs ucción, ya que mayo ía de ellos puikiai e elajia a chajišką lie u ių cul u a, y su asignación o ganizado es sob e odo pe cibiama como esa cul u a essenciales apa iciones documen ación, p ese ación y di ulgación. Además de o os dicciona ios de la lengua li uanas, úl imamen e abundan emen e publicados dicciona ios e minales, p epa ados sob e la base de di e sos uen es de la cul u a na u al li uanas, pueden se conside ados cul u ales, i. e. p epa indu cul u a, dicciona ios (Ru ko ska 2021: 152). Especialmen e lie u ių a minių žodynų, los cuales e leja ían lingbinį kul ū inį a mės o šnek os aspec o, has a que no es á p epa ada. Sin emba go ellos excelen es uen e de da os in es igando lengbinį2 imagen del mundo. Didelė a minių žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai, ansc i o de i a lengua y au osakos, ijsuojan ys cie o pe íodo de la ida de las pe sonas: dia iamen e buies y š enčių de ales, nuo aikų y minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą y e inimą. Te minos ocodynai p a e čia ealizando leksinius seman inius in es igaciones, pa em us lingüinio mundo ideo e elación me odología, c eada Liublino e noling is ines escuelas. S aipsnyje adhímase a p esuposiciones, que a minis dicciona io es cie o géne o ex o, e elando cul u ininio con ex o de uncionamien o de palab a. Analizándose los da os de los dicciona ios a míns li uanos e noling is iniu aspek u, se iene en cuen a a odos los da os de la palab a en el a ículo: de iniciones, colokaciones, ci a as, ilus uojanchas an aš inio de la palab a, sinónimos, an onimus, de i a us, azeologizmus, pa emijas y k . Así, lengua pasau1 En los es udios del mundoė aizdžio del lenguaje impo an e papel a ibuye a la lexicog a ía. Woodynai cumple unción, jungiancia lexinos y seman inos componen es del lenguaje mundialė aizdžio. 2 Al analiza las uen es lexicog á icas de a menes, se puede acla a , cuán as palab as del lenguaje mundialė aizdyje se elacionan con el concep o desc i o (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41). Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 117 len a aizdžio es udios u iliza odos los da os de mic os uk u as dicynas. Ypač mijas, s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e- compa aciones) li uanos leksikog a icos uen es se p esen an po i ulación palab a ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om- bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai sakiniai de au osakos puede se de di e sos gén ų: pa emijas, mįslės, compa aciones, zachalkbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos y pan. El a ículo llama la a ención a la elación de se humano y cul u a3 a a és KVIEčIO koncep ą4. El obje i o del es udio econs ui el lingübinío cul u alínimo cuecio paque slá lenguaje li uanos, basado en uen es lexicog a inas e minales li uanas. La econs ucción se ealiza pasi il u ilizando kogni y inę de inición, cuya obje i o p incipal, según J. Ba mińskio, mos a , como cie os obje os y enómenos del mundo pe ciben las comunidades lingübinas y cul u ales, i. i. qué conocimien o sob e el mundo, su ca ego iza imą y alo ación glūdi en al al comunidad (Ba miński 1988: 169; ci ado de Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). Con el in de es e obje i o se plan ean las siguien es a eas: 1) esumi los nomb es de igo, pa e de igo en li auens leksikog a iniuose šal iniuose; 2) se i el igo a los alo es p opo cionados al homb e (naudozimien o bui yje, úkyje, gen ees medicinoje), la alo ación del igo en elación o os ja os (p ocías, o iciigos, ikėjimai, elacionados con el igo); 3) socompona en el odo (seman ines ca ego ías, llamado ase ais) a mónicos leksikog a icos uen eños li uanos iz yškėjusius agmen os del concep o de igo; 4) su o mula cogni i y inę concep o de igo de inición. La base empí ica del es udio consis e en Zana ykų šnek os žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnek os žodyno (KzRŽ), Ju ba ko šnek os žodyno (J bŽ) manusc i o, Die eniškių šnek os žodyno (D Ž), Kupiškė žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os žodyno (VdŽ), Zie ninkų šnek os žodyno (Z Ž), eas e n duinkų šnek os žodyno (DŽ), K e nės šnek os žodyno (K n) del no e, V a z žodyno del no oes e (ŠakŽ), žodyno žodyno del su de las ie as del su (PPAZ), Žal z žodyno žodyno del su . La cla e del es udio sis emá ico es el dicciona io de la lengua Li uánea (LKŽe), elacionando da os en un odo y llenando al an es a míns 3 ž ijo pa icula men e en la úl ima década del XX. y con inúa c eciendo en el con ex o de la cul u a de la lengua idėja (plačiau. Ba miński 2020: 25). 4 Linguísimo y cul u al ik o ės agmen o, obje o (o eiškinio) imagen (įsi aizda im) adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma- inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński, Chlebda 2013: 71). 118 BENDRINĖ KALBA | 97 žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno (SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys. Además, en in es igada ma e ia campoú caenka y azeologija, pa emijas, a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose de išal iniuose. Po lo an o, además menė ųos, pasi elkiamos y bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo- F azeologijos žodyno (FŽe) menų laukui p aplės i algunas eces ci ados y Lie u ių kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) y Lie u ių kalbos žodyno Ta mių (LKŽ eTK) ka o ekose acumuli da os. Algunos mencionados a míns dicyns el ma e ial es á зафиксирована incluso XIX a. inales, o os XX a. mediodie, aún o os XX a. inales y XXI a. p ime decenme io. Te mínicos ma e iales dicynos analizados aplicados in e p e acinis, desc i omasis, seman ines analizes y cogni y inés de iniciones mé odos. El úl imo mues a la gene al pe cepción del mundo, con él se p e ende en a iza odas el sen ido cul u al ac ualias posi i os p opiedades del obje o. Es as p opiedades se de e minan analizando da os del lenguaje y ex i os (pa emijas, azeologismos, e c.) así como da os ex aling is inos (belie s, cos umb es desc i us). 1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS CORDÍ LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa pa e del mundo los igočiai son los más impo an es duoniniai ja ai. His o ikai indican que el igo pe enece a las plan as ag ícolas más an iguas. Li uania se cul i an in ie nos y e anos minkš ieji quiečiai (T i icum aes i um), pe o IXIII a. piliakalnių (Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) kasinėjimai mues an que, sin minkš ųjų (ki aip ambién llamados pap as aisiaisų) quiečių, ue papli ę y d ig ūdžiai, ankia a piai bei spel a. Has a XX a. comienzos el igo p incipalmen e ue on sėjami d a ų camposos. Según e nologesa P anės Dundulienė, de las cul u as g ūdinių más impo an es ue on ugas, después o miežiai, g ikiai y k iečiai (Dundulienė 1982: 163). La palab a k ie ys ‘ k iečiai, cuyo en a ios dicciona ios p esen a una signi icación ‘ja ų ūšis y po eikšmis ja io g ūdas, a ojadynas sudė inė mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody- nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos (VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie- Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 119 a pa, aisiai gels i o us i g ūdai, de los cuales la ha ina kepamas pi agas (LKŽe, ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ) I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361). En los dicciona ios a minos a eces se p esen a i ula es palab a po una o ma sepa ada del plu al k iečiai, eiškian is ‘šių ja ų laukas: Radom mes ši ą mažiukę k iečiuos ( espoka en cues ión, de donde su ge aikai) (KzRŽ I 414), a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’: Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha- jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os e odine como i ula es e odas k iečias, k iečis (Z Ž 337). En los dicciona ios de zemaičius šnek ų igocies llaman sólo e a inas, mien as que los igocios de in ie no zemaičiai llaman pū as: Žieminiai k iečiai es nome pū ai (ŠVakŽŽ II 109); Pu ais pan i s an i (LKŽe, Š s); Vasa iniai k iečiai, y hi e iniai pū ai ue (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109); Pū ai s ambesni y[ a], k i ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai y[ a] udenį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną me ą sėjom pu ių (K nŽ 326). Pu ais eislės pú as papampusysis5 blanco aksominis (T i icum u gidum album elu inum), pú as isu inis ( isu augan is, sencasis) auksy asis (de colo do ado) (T i icum ulga e au eum), pú as plūksninis (T i icum pinna um). En algunos e enos de šnek ų dicciona ios k ie ys (DūnŽ 503) y pū as (DūnŽ 525) se p esen an al inal del ocodyno, egis e. No malmen e en los dicciona ios di e enciados ( ambién es y DūnŽ) p incipal p incipio de selección de palab as compa ación con los co espondimenimis de lengua bend inesa. Po lo an o, en luga de de iniciones se indica como bk6. Se cul i an asa inas y in e nales a iislés de igo. Los da os de los dicciona ios Ta minių mues an que los igo de in ie no p eceñen po los ugios de in ie no y los igo de e ano, po lo que sus en algunas localidades e a seėjama más: Zieminių k iečių mucho sída om, más neg ugių (LKŽe, Skp); Cuando pade a los igo de in ie no, es o no compa assi con los de e ano (LKŽe, An); Los igo de in ie no son lapingesni po los ugios de in ie no (LKŽe, K išč); Kwečiai e a e an ales in e niniai gel onieji, no bal ieji, ambién minkš ūs (minkš i), jagu ik ai ien o, es deci , išby a, iškulia ellos (KpŽ II 554); Sėda o quiečių in ie nos y asa ios (KpŽ II 554); K ečiai inieminiai zazde a y g ūdas mayo que asa inių (LKŽe, Ign). 5 Tal nomb e puede se asociado con lo que k ie ys pamps a (b inks a, didėja) dygdamas. 6 Es o signi ica que la palab a signi ica es lo mismo que en la lengua gene al. 120 BENDRINĖ KALBA | 97 K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius y c i e ios, po lo que y llamados a io ía. Po ejemplo, igočiai, cuyos a pos akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe, Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie- con čiai (LKŽe, Kl), ellos mejo esni, našesni. Según al u a y amaño de g ūdo blancos igočiai (T i icum aes i um): Bal ieji k iečiai mejo esni: hays auai aukš esni (J bŽ), zaaugan ys aukš i y sub andinan ys macizos g ūdos de colo cla o ama illo o do ado; los igo du e íes más bajos que los igo blancos, g anos ambién más pequeños, pe o más du e es que los igo blancos; g ūdo colo a ama ona o uda, algunas eces puede se incluso ous a. Según sėjos iempo asignan asa učiai k iečiai (LKŽe, K), sėjami p ima e aį y duodan ys Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa- į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo- de lių esos mismos años. ja, que ul ųjų mal cosechos: K iečiukų pasėjo ien di sės, susimaliau, es o la cab ą empezó doludė de aquellos di sių (KpŽ II 551); Ví icas a diez años uno año de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu con miežiais p ieis (sunoks) (LKŽe, Gs). F ie ys, como y ugys, miežis, a iža y g ikis, a ibuido a duoniniams ja ams, según aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų de iniciones, es žolė, o a ez diciendo he olinis plan a, u inis nesumedėjusį s iebą. 2.KVIEČIO DALYS La pa e más impo an e del igo a pos, que mues an es e ja o ha lingumb e. Va pų dydis medido sp indžiais: Žieminiai k iečiai, es á desde sp indžio a pos (LKŽe, Kl); g andes y peskios a pos links a, nošlaiko o io: Kai laukeliu jojau, no puedes pajo i, lūž a links a k iečių a pos ži gam po kojelių (LKŽe, Pl ); Rugelías c alia o, igočiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pų b andimo e apa, cuando ellas eele a de bamblių, nusakoma eiksmažodžiais laukė i, plauk i: Rugiai ya asoja (žydi), y igočiai aún sólo lukia (LKŽe, Sn); K iečiai ką ik plaukėja (LKŽe, Pc); Ya igočiai bambly, g ei laukės (LKŽe, ). Pe Žolinę jun o con žolynais y o os ja ais san ializadas y icien es a pos, ambién u ilizadas meniškoms e boms iš i. K iečio s iebas (šiaudas) ambién e a impo an e y enía paskul į bui yje y ūkyio lie u io, gene almen e es o es ambusis o a y pak a ai animales. En los dicciona ios a minos ijo i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i- i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i igociojys: Kwečių aquí poco sėjo, a ena, donde u igocios gausi še Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 121 (D skŽ 180); k ie ienis ‘škul o k iečio šiaudas: Nešk k iečiojų gy uliam paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau- sólo pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Dado k ie iniai paudai son minkš i, menki, apūs, po lo que no con iene echams cub i i: Kwiečių šiaudai s ogam no con iene, apūs, sudžiūs a, suby a (LKŽe, Kl ). Za ugios hays aus kie esni son k ie ugios hays audai. Nupjau i igočiai e an išami en blaškus, pėdus, y es os es omi en kupeles, mandelius mendelius, ikes: K iečiai asa iniai ue on es omi po docela pėdų (LKŽ ePK, P k); Mandelys de igo y ugios, ikė miežių y a ižų (LKŽe, Vš ); Rikė k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). Kwečių hays audas aho a se u ilizan no sólo pa a o aje y animales k aik, sino y papie iaus, ca ón, baspšių p oducyboje. Kwečių šiaudus como ma e iales c ea i aen la u iliza au odailininkai ja dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui p incipalmen e adipijaunada k ie ines hays audos, nelabai iznokusių, además, se u iliza sólo supe io ína pa e hays aud. Kwečių como y o os ja ų chácnys ninguna alo ienen y nikaip no alo an, po lo que da os sob e ellos dicciona ios no hay. 3.KVIEČIO VALUEMINAS De odos los g ūdinos ja os igočiai son desde seno más papli ę aliosos ja ai. Tai la ie a de Li uania. La cul u a de la nación Li uania k ie ys es iqueza, pasi u imo, símbolo eliz de ida. Buen ida, buena si uación socialinė desc íbama azeologizmu žydin ys k iečiai: Tú po su igočiai žydi (FŽe). Compa ando con ugiu k ie ys son š enčių, elices, abundos símbolo. Impo an la calidad y can idad de los igo, su abundancia, densidad, ešlumas se e alúa compa aciones como mau as, como bosque ‘muy densús, como mu as ‘ ešlūs, como siena: K iečiai como mau as uodas snapo neįkiš ų (LKPŽe); K eći en odo el aco e ilnijo como bosque (LKŽe); K iečiai como mū as (ZanŽ II 221); K iečiai es e año como mū as (FŽe); senelio igočiai como mu as campoos s o ėjo (LKPŽe); Kwieć como siena (FŽe); Kwečiais s i nai lūž a (LKŽe, K sn). Kwieć ue emen e hupia: Ma o , como kwieć puepia, incluso dušna ei (KpŽ II 554). Con el aspec o de igo se compa an o os obje os: G ažūs como sunokę k iečiai (LKŽe, V b). 122 BENDRINĖ KALBA | 97 Kwečiai cons i uye colecciones con o os ja ais. Ilius aciniuose žodynų sakiniuose k iečiai minimi a menudo jun o con ugias, miežiais y a ijos, ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha ugius, igo, a izas, miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų, ugių, ep i būs am (Z Ž 337). Además, al a la alo ación del igo mues an y Li u ians kalendo iniai así como ag a iniai cos očías. Ce echos, ugios, miezes y a ižos pedes uían cons uidos en cua o obos ke ėse po Kūčias, que en años enide os ja apjū é ue a abundasi y a linga. Kalėdų linkėjimuose k ie ys apa ecen jun o con o as ja as, da žo ėmis y plan as: kalėdau ojai linki dueños, que de ė ų k iečiai, ugiai, a ižos, so os, kopūs ai y ži niai. Menka e čiai igočiai į a dijamai de i ados: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i k iečiai: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Todos no como eque ido pasėjom, sin zupa o (supe os a as), po eso y menki paaugo (užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s). La signi icación cuali a i a y e alua i a la indica el a ibu o k ie ny: Ale k ie inė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); K ie iniai ha a bien, kepu pi agus, bandeles i blynam bien (Kl Ž 133); Ya ma k ie inė k uopa es o ya mal (J bŽ). Li u ias leksikog a icas uen es en e ilus aciones andame y pasakos ejemplos. Segúnų ma e ialía e , qué al o la alo é homb e o ecía al igo, qué ex ao dina io, milag oso daik as e a quie ino g ūdas: Ža nose asi sidab inį žiedą y k ie inį g ūdą (D Ž I 330); Padeces esa k ie inio g ūd con donde e bonezus chis elis ( ie elė) se á (D Ž I 330). C eída, que el g ūdo de igo puede p opo ciona ich ingą ida, po que de el g údo a is algo nepam as a, milagullinga. La cul u a de ie asdi bios e a ca ac e ís ica ciklinė concepción del iempo7, e leja la base de la g ensenos. El iempo de la cosecha de los igo k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is, k ie pjū ė ambién ue muy impo an e en la ida del ag icul o : Šįme lie inga k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Si bonzús iempo hab á, con eso comenza á k ie pjū ė (ZanŽ I 828); Es imp escindible ya hay que nupjau an e Lau yną igočiai zieminiai (KpŽ II 554). Fle es o man oposiciones con pik žolėmis (di sėmis, kūkaliais, augėmis, usnimis, a eces con amunėlėmis, ugiagėlėmis) y pa asi iniais hongybais kūlė- 7 Li u ias calenda ís icos cos umb es se pueden islumb a an o a chajiškojo Mėnulio calenda ious elik ų, an o ag a inės magijos elemen osų de más a de susi o mados ciclų sezoninių da bų. Es bene más impo an e pa e e nožinía, e leja la base de la ida, u ėjusi kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31). Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 123 mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai (LKŽe, Sk ); K eći kai bū a labai su kūlėm, es y pan na juoda (LKŽe, Sdk); Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ] igociuos cha iuos su ge kūkalių (J bŽ); Ge i igočiai, sólo demasiado kūkalių (LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe, Jabl); Eso no i é, be neli, po ú, que u k ie eliai kūlė i (LKŽe, Smn). Kwiečiams sė i y cul i a eque ida buena, juoda, pa ęš a, iebi, molinga ie aė. Tokį la necesidad de ie a indica y dicynų ilius aciniai sakiniai: Molis k iečių žemė (LKŽe, Dkš); Země p i molio inka k iečiam (LKŽe, JT); An del mon e k ie ys neauga (PPAŽ I 545); Aquí kiau ai quiečių ie a, mejo ie aé (LKŽe, B ž); Kwiečių žemė, donde de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Sob e la ie a neg a c ece igo (LKŽe, Dkš); Veša enai ( iebioj zemėje) cebada, igočiai y o as plan as (LKŽe, Jabl); Cu io y de e ano, de odos modos le necesi a una buena ie a (LKŽe, S j); nues as ie as[e] e a ías igoces mejo c ecen (KpŽ II 554); T es campos e an: uno campo pūdymas, o o igo, ugia, dobilai e ce campo (KpŽ II 554). Además, los igoces necesi an humedad, po lo que y los igoces de suelo húmedo encajan: Rugius sėk, que a escó, igočius sėk, que adhi ió (LKŽe, Gs). Kwečiai zauga a i p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj y k ečiai g eičiau p ieja (LKŽe, Up); Akuočiai igočiai c ece y p as esnėj žemėj (LKŽe, Šd). En ie a con ž i gždo podi iu c ecien es g údai de igo by a de a pų: Ma labai by a p ė ž y o, o ugiai, o k iečiai de ales zemių (KpŽ IV 965). K ie ynėj, y no end á ú a ago! (LKŽe, Užp). in luencia y nacionalidad Žemdi bių paga bą duoniniams ja ams e elaja suelos, pūdymo ziemkenčiams a imas segunda ez, ęšimas: A ka ojam žemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme], ishguli él pe asa , y solo aiso ugeliam o igočiam in e na io (KpŽ II 554); Donde la cebijas sen aba, el igo sen aba, es o aún pamėšda o (PPAŽ I 545). Abusus, buena cosecha de igo se compa a con ma ios a ena: Y al gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo- jamas kiekis) (LKŽe, Ba an). K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe, Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius (LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo (būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181). K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu ue mieželių y gel onos k ie elių (LKŽe, JD). 130 BENDRIN TALBA | 97 Sudu inos nomb inamien os ing esan cie as especies de igo. En los dicciona ios a minos se p esen an los más impo an es dū inos de igo e lejan su impo ancia en bui yje y alo ación: k ie ugiai ‘k iečiai, sumegšy i s ugiais: K ie ugių sėja, pa a que el pan ue a blanque a (DūnŽ 164); P imasa į pasėjau k ie ugius, eso ya sabes, nemoki ha c ecido (ZanŽ I se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie- iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių 828). Ki i lie u ių leksikog a iniuose šal iniuošeimos plan a, uodeguo oji so a (P anicum c us galli). La palab a k ie ys en aba en el conjun o de o os nomb es. Vals iečiai, ma a illándose de lingais, a sus abuelos desconocidas plan as, kuku ūzus llamaban u kiškais, ukiniais u kų k iečiais (LKŽ ePK, I /). Tamce a especie de lapuo ųjų samanos simple gegùžlinis se llama kiškio igočiais. Las elaciones azeologicas e lejan di e sos es e eo ipados asgojus, asociables con igo, y son mejo is os en de inido mic ocon ex o. El mejo p oduc o de igo pi agas se llama ciedu del igo: Dėkui s o uliam ažu pi agėlių, ažu ciedų (d.) de igo (Kl Ž 426). Nega i a alo ación de es ilo de ida (ne aly idad) exi-skia se indi ec amen e, como analogía pasi elizando la posibilidad de igo sėjos, hablando de pu iną sp andą: An oj paka pos se puede igo sė i (FŽe, G š); ausyse igočiai c ece (apie ne alī u žmogų) (ZanŽ I 828). acos umb adamen e a i ma que palejamien o es un ins umen o es ilis inė de sug e a o compa a a un obje o o enómeno con o o, pa a acen ua , dis ingui , elejishina o acla a algún azožá o señamį (LKPŽe, p a a mė). Palyginimų, en los que se u iliza la palab a k ie ys o sus de i a as, no son muchos, sin emba go y ellos p opo cionan in o mación, qué queb as del igo o sus p oduc os los li uanos no an, po ejemplo, inginys se compa a con k ie ine ešla: Onos ma ina ugi k ie inė ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, ímus homb e igu adamen e compa ado con k ie inių sėlenų maišu: Minkš as como k ie inių klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). K ečiai alo ados como ca osús ja ai: Nulupai como po igo (LKŽe, Sk ); G an ganancias po igo (LKŽe, Gs); medida de la compa ación de p ecios: Za kilį (kilog amą) peces, būlo (būda o), pūdą9 ha os k ie inių nuspe ki (D skŽ 181). Ne esė us p omadus, neg ąžin ą skolą sakoma apie k iečiais a silygin i po sme čiui, eso signi ica que nunca ecoba a la deuda: Él a silyga á posme (después de mue e) k iečiais (ZanŽ I 828). 9 Vie io medida 16,3 kg. Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 131 F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo- se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is, p ác icos consejos. K ečiai, de ellos ha inas kepami pi agai bei agaišiai son bueno, pas eu ismo símbolo de ida, y pan […] símbolo de la ida dia ia, pa emijose u ilizados an onimicamen e: Nedabok pi agų, dabok, que duonos bū (Kl Ž 215); Ieškodamas agaišio, e malos panos ne eksi (PP 185, S ); No ėk agaišio, pe o mi a el pan (PP 222, Km); Balandas sėjęs, de igo no alausi (LKŽe, Vdk). Pa emijās acen úa que el alimen o p incipal es no pas agas de k e ines de ha inas, y pan, pas ada de ugines de ha inas, sin la cual pasicipoma, žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo- me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o, i onizado: Da ė agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš). 6. SEMANTINS KATEGORIJOS, COGNITYVIN DEFINICIÓN El é mino "cogni i o" se u iliza pa a e e i se a una clase de conocimien o que se desa olla en el ámbi o cogni i o. Los da os de uen es lexicóg a os Li u ias se ag upan según Liublino e noling is inė mokyklos p opo cionada lis a de especí icos aožų, i. i. po esenciales pa áme os de igo, llamados ase ais. [ESMIN CATEGORIA] a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, in e nal, asa inis, douninis, o ade is ja as, plan a cul i ada; [PANIDINMAI, DERIVATAI] pú ai, igo, igočis, igočiuk, k ie uk, akuo is, beakuo is; [HIPERONIMAI] ja as, plan a, g ūda, in e nken is, e a ojus; [HIPONIMAI] asa učiai, bal ieji, sencilleji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai, d ig ūdžiai, zieminiai; [SAVYBS] lapingi, densūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] ama illos, e des, auksiniai, plunksniniai; [DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] c ece, e liuoja, gel onuoja, naukėja; [DAIKTAI] sėlenos, pelai, pas agas, agaišis, k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] como bosque, como mū as, como mau as, como pa ed; [VEIKSM OBJEKTAS] san i icado en la iglesia a a és Žolína; las piés pone se en las cua o esquinas de casa po Kúčias; con o as ja es apa ece en Kalėdų linkėjimuose; pe Kúčias con hayu clojamos po s ol iese; [LAIKAS] nadakėjimas, a pojima, k iečiapjū ė; [OPOICIJOS] con pik žolėmis (di sėmis, kūlėmis, usnimis, balandomis); con o os ja es ( ugias, g ikiais), con ankš iniais ege ales (ži niais); con pes es; con g i elles; [LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys; [ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia; 132 BENDRINĖ KALBA | 97 [KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais (ži niais, ikiais), con o os ege ales (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA] a a en pedes, cul i, limpia , en y, piclia ; [RANKIAI] pijau u as, sp agiles, cul u as, gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA] pas agas, agaišis, pan, di e sas košės, ce eza, naminė deg inė; piensos (sheudás, pollas, g anos, ha inas); medicamen o pa a los en e mos; [SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] g anúdas, paja; [PAPROČIAI, APEIGOS] pědas (jun o con o os ja os) cons ui en los cua o incones de casa du an e Kūčias, pa a que los años enide os ja apjū ė ue a abundan e y cosechosa; [EKVIVALENTIŠKUMAS] con ugiu; [SIMBOLIS] š enčių, ichness, abundance, buen ida. Išanaliza us los da os sis emá icos de las uen es lexicog á icas (especialmen e a mínicas) sub ay ina que k ie ys es g údinis, paninís, de in ie no y de e ano ja as, cuyo g údos y ha inas se u ilizan pa a la comida y el o aje; š enčių, iqueza, abundancia, buen ida símbolo; el igo c ece más a iba en a énlixa, pe o bien en pa ęš o suelo; e e enciado como un panico ja as, u ilizado no sólo en la dia ia madienda y pa a ce emonias de comidas, sino ambién como medio pa a cu a di e sas en e medades; impo an e c eencias, i eigos y k . elemen o. En la cul u a de las naciones Li u ias según alo ación, según e nologos, de las cul u as g ūdinas más impo an es ue on ugiai, as o miežiai, g ikiai, k iečiai (Dundulienė 1982: 163164). Análisis de los da os lexicog á icos e ela que cogni i y inės de iniciones10 con enido lo cons i uye en la lengua a speindinšas cualidades de igo y ellas undamen zian e lengbinė ma e ia. APIBDRINIMAS Apibend inando los da os de uen es lexicog á icas a mínicas li uanas se puede a i ma que los é minos a minales su o man al concep o k ie ys pa eikslą: k ie ys al campes iecho li uano, ag icul o , miemb o de la comunidad u al es no solo uen e de alimen o o base de la exis encia biológica, sino ambién signi ica i a pa e de la imagen mundial de la lengua (zodynas de iniciones, azeología, dai10 Se a a de econs ui el mundo y sus b įdules (ma i as) a los esul ados de las in es igaciones) pe cibe una cie a ma u a, y los que y han consumido el eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie- b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką conocimien o sob e el mundo, la ca ego ización, los chanos, las adiciones. T adición de la nación Li uania k ie ys ichness, buen ida, š enčių simbolis. K i ys como duoninio ja as ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988: 169–170). Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 133 u ilizado no sólo dia ia, s enčių mi yboje y i oiginiams comiámos p epa s i, pe o y como ins umen o zakalbėjimams, di e sas en e medades cu a . Analizándose los da os de dicciona ios de ansla i os li uanos y de la lengua Li uania se de e minó que leksema k ie ys y sus de i ados se usan en di e sas pa es de a ículos lexicog á icos: 1) como i i i ula es a ículo lexicog á ico; 2) de iniciones y ilus acciones en sen encias; 3) de o as palab as en ilus ación de a ículos (p z., ja as, g ūdas, pas agas); 4) en e minologías conjun i as (p.ej., simple c ie ys); 5) pa emijose; 6) en azeologicos conjun os. Leksikog a inė de inició de igo esg iskina es os ca egó icos aojus: plan a, mais ís, o a inis, a pinis, asa inis o in e ninis ja as, aquellos ja os g ūdas, š enčių, simbolis de iqudingsumo. SANTRUMPOS Alksnnai, Vilka Alkškio . An Anykščia Ba an An anas Ba anauskas (18351902), sus esc i os. B ž B žai Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių dainos. Su inko d- as J. Basana ičius. Dos omai, 1902. Dauk Simonas Daukan as (17931902), sus esc i os. Dgč Degùčiai, Za as . Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e . Ds Dùse os, Za as . iškiai, Pãne ėžio . G k Gikalnis, Raséinių . G nk G iñkiškis, Rad liškio . G š – G škabūdis, Šaki . G ž – G žiai, Pãs alio . Gs – Geis a a, Vilka škio . I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai. Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e . Ign – Ignalinà Imb Ib adas, Za as . 134 BENDRINĖ KALBA | 97 Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), sus esc i os. JD Lie ù iškos daijnos записанý os pe An áną Juške ičę, IIII, Kazanė, JT Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Copia del Manusc i o, 1880–1882. ansmi ida al club jubilado es de Adelaidés 1988. JV Lie u iškos s o binės dainos, g abadas po An aną Juške ičę y imp imidas po Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Akademijos Moksla, 1883. Jz Jiẽznas, P enų . K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II 1874. Kulia, Plùng Klės . Km Kamaja, Rõkiškio . Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps. Kp Kùpiškis K č K inčnas, Pãs alio . K išč Jonas K iščiūnas (18881973), ag onomas li uanos, bi ininkas, kilęs desde S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies. K sn K osnà, Lazdjų . K Ka á skas, Anykšči . Lš Liškia à, Va ėnõs . M j Ma ijámpolė Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio . Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio . Pc – Pociūnliai, Rad liškio . Plk – Plókščiai, Šaki . Pl – Pl iškiai, Vilka škio . Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio . P k – P ekulė, Klapėdos . Pš – Pùšalo as, Pãs alio . RD Liudo Rėzos canciones. Pi mojo lie u iško dainyno III edición. M. Bi žiškos p ensa p epa ada, pa es I y II, Kaunas, 1935, 1937. Rn Renã as, Mažekių . Sdk Sudekiai, U enõs . Skp Skãpiškis, Kùpiškio . Sk snem Sk unė, Jù ba ko . Sld Saldù iškis, U enõs . Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 135 Slk Sãlakas, Za as . Smn Sinas, Aly aũs . Sn Seina S j Sei jai, Lazdjų . Su Su dẽgis, Anykšči . S ėdasa, Anykšči . Šd Šedu à, Rad liškio . Šll Šilãlė Š s Šã ės, Skuõdo . Š d Š èd iškė, Ignalnos . Tj Taujnai, Ukme gs . T ak T ãkai T g Tau ag T gn Tau ãgnai, U enõs . Upýna, Šilãlės . U enà U Užp Užpãliai, U enõs . Vdk Vidùklė, Raséinių . Vl Veliuonà, Jù ba ko . Vlž Velžỹs, Pãne ėžio . VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867. V b Vi bãlis, Vilka škio . Vš Viš ý is, Vilka škio . Žl Žél a, Ukme gs . Žm Žema kiemis, Ukme gs . ŠALTINIAI A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e: h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php. AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni- mu-zodynas/. D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us- kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi- dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010. FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie- nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius: 136 BENDRINĖ KALBA | 97 Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo- logijos-žodynas/. J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013. K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė- nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008–2009. LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e - ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak- inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka. LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps:// ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka. LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au- osakos ins i u e, Vilniuje. PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019. PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958. SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/. ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014–2015. VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006, y . ed. Vilija Sakalauskienė. Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as, 1998. Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 137 LITERATŪRA Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu kono acji. Kono acja, Lublin, 169183. Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: eó icas suposiciones y mé odos. DARBO de iniciones Sla os y sus ecinos en el axiologico lexicone (LASiS) ejemplo. Ve dades li uanos y polkų pasaulė aizdyje 1. Teo icas suposiciones y in e p e aciones, Vilnius, Lublín: Vilniaus uni e si e o Publykla, 2445. Ba miński Je zy, Chlebda Wojcech 2013: P oblem concep u bazowego i jego p o ilowania na p zykładzie s e eo ypu EUROPY. E nolingwis yka 25, 6995. Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė P anė 2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos cen as. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adiciones y cos umb e. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno es ella, 3148. Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi iba. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno es ella, 135160. Nieb zegowska-Ba mińska S anisława 2020: De inición i p o ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin: Wydawnic wo Uni e sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Ru ko ska K is ina 2021: Lexikog a inie uen esí de Li u ias lengua mundialė aizdžio y imuose. Ve edades Li uáneos y polkų kalbų pasaulė aizdyje, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181200. Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vai ke ičienė Dai a 2008: Lie u ių užkalbėjimai. Medicamen o o mulaciones, Vil- nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Gau a 2024-09-10 Adop ado 2024-10-14 138 BENDRIN TALBA | 97 VILIJA SAKALAUSKIENĖ DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT: THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT Summa y Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge pa o a dic iona ys alue consis s o illus a i e sen ences eco ded om he li ing language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o e e yday li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen o he wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es, such as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms, belie s, and so on. The a icle en a iza ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a pa icula gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. El p incipal ocal poin es he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he concep o WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies conside s all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions ha illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es, ph aseological uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian na ion, whea is seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes hand in hand wi h o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using whea o ood and medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies, whea held a place among olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o he daily die and ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious ailmen s. Folk medicine had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and lou as well. Whea was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic de ini ion o whea highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a membe o he poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and weal h. KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y, de ini ion, ph aseological uni , pa emia. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as: kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas 139 VILIJA SAKALAUSKIENĖ TERMINAL VOCYNS KAIP KULTÚROS TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS Con auka Úl imamen e más iempo e noling is os a ención ecibe a minas dicciona ias, cada ez más acen úa se a mín dicynas como cul u a ex os signi icación, po que sus o ganizado es conciokian la más impo an e dicynas des i ui documen a , gua da y di ulga esmines cul u a ap aškas. Didelė žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai, ansc i o de lengua i a, ijsuojan es cie o pe íodo de la ida de las pe sonas: co idienes buies y š enčių de ales, nuo aikų y minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma amien o y alo ación. Ilius aciniai i ula es palab a del sakiniai son de di e sos gén ų: es o azeologizmai, pa emijos, mįslės, dainos, pasakos, заkalbėjimai, ikėjimai y pan. A isnyje en a iza se que a minis dicciona io es cie o géne o ex o, e elando cul u ininio con ex o de uncionamien o de palab a. Fėmesco k epiense en la elación del se humano y cul u a a a és KVIEčIO koncep ą. Analizándose los da os de los dicciona ios a míns li uanos e noling is iniu aspek u, se iene en cuen a a odos los da os de la palab a en el a ículo: kolokacijas, ci a as, ilus uojančias i aš inio palab a en o no, sinónimos, an onimus, da inius, azeologizmus, pa emijas y k . En la cul u a de la nación Li uania k i ys según alo ación es š enčių, simbolis de ich ingumo. En Tau osako k ie ys a menudo se menciona con o as ja as: ugias, miežiais y a ižomis. Ya en la an igüedad la gen e igocios usaba pa a la comida y medicinas. Gydomosiomig p opiedades pasiimin ys igočiai usa liaudies medicinoje. K ie ys espe a como panonís ja as, u ilizado no sólo dia ia en mi iboje y i oiginiams comidias p epa a , pe o y como ins umen o a di e sas en e medades cu a . Liaudies medicinoje ue aplicado no sólo g údas de igo, sino y sílenas, ha a. La in i ación es impo an e ambién ikėjimuose. Leksikog a inė de inició del igo esg iskina es os ca egó icos asožus: plan a, mais ísimo, a pinis, asa inis o in e ninis, š enčių, simbolis de iqui ud. ESMINIAI ŽODŽIAI: k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]