Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS:
e noling is ica, leksikog a ija, leksikologija. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VODYNAS KAIP KULTŪROS
TESTSTAS: KALBINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTATIA
Didelė a mių e au osaka esempi dei nonché signi ica i i a mionali dic iona i gausa
inco aggia a i e i si a ques i ocodynais. Pe le s esse agioni ai diziona i asmini
iene o ni o impo an e signi ica o dei es i au en ici. A icoli analizza i lingubinis e
cul u ali di g iecio, uno dei più impo an i qua o dei li e i u ilizza i ja ų, quad oikslas,
che lo esiliškina a minių žodynų, del g ande lie u ių kalbos žodyno e di al i lie u ių
leksikog a inių šal inių da i. La pa ola k ie ys conosciu o e usa o in u e le lingue
li uanee. Nella ice ca l'a enzione iene i ol a a g ano e umano esse e i e liaudies
cul u a connessione, all'uomo iene o ni o alo i, g ano alu azione ispe o al i ja ì.
I da i delle on i lessicog a iche su k ie į pe me ono analizza e ques o pian o
cul u ale immaginew sulla base me odologia c ea a Lublino e noling is ina scuola.
A enzione 'è i ol a al a o che i ge minali ocaboli o niscono ge okai limi o empi
ma e iale ispe o au osacco na azione ai. Tu a ia, in base a ques a aisiais, nel
dizionyn ma e iale si può o a e su icien e e noling is ica in o mazioni su lingbinì cul u ini ege ali pi u a.
ABSTRACT
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. This
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea
is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e,
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o
o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes
i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es.
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a
su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o
plan s.
ĮVADAS
Le lessicog a iche on i Li uanee sono mol o impo an i mondiė aizdžio1
icos uzione, pe ché maggio anza di lo o puikiai i elgia a chajišką li a ians
cul u e, e il lo o des inazione o ganizza o i sop a u o pe cepi a come
quella documen azione di esp essioni essenziali cul u a, conse azione e
pubblicizzazione. Ol e al i dizionini della lingua li uana, di ecen e
abbondan emen e ilascia i diziona i e minali, p epa a i sulla base di a ie
on i di cul u a na u ali e li uane, possono esse e conside a i cul u ionali, i.
e. p epa indu cul u a, diziona ii (Ru ko ska 2021: 152). Speci icamen e li e ians
a minių žodynų, che i le esse o lingbinį kul ū inį a mės o šnek os
aspe o, in che non è p epa a a. Tu a ia essi o ima on e di da i s udiando
il lingubinį2 quad o del mondo. Didelė a minių žodynų e ybė ilius aciniai
sakiniai, isc i i da i osios kalbos i au osaka, ixsuojan ys ce oce o
pe iodo della i a delle pe sone: quo idienes buies e š enčių de ales, nuo aikų i
minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą i e inimą. Te minie ocodynai
p a e čia eseguendo lessinius seman inii s udi, pa em usi linguinio ideo
mondo i elamen o me odologia, c ea a Liublino e noling is ine scuole.
S aipsnyje enu asi p esuppos i, che a minis diziona io è de e min o gene e
di es o, i elan e cul u is ico il e mine unzionamen o con es o.
Analizzando i da i dei dizionini a minici li uani e noling is iniu aspe o, iene p eso in
conside azione a u i i da i del pa ola nell'a icolo: de inizioni, kolokazioni, ci a as,
ilius uojančias in aš inio del e mine, sinonimi, an onimus, de i a us, azeologizmus,
pa emijas e k . Quindi, linguis ica pasau1 L'insegnamen o mondiale dei linguaggi s olge un uolo
impo an e a ibui o la lexicog a ia. Ve odynai esegue la unzione, jungiancia a lexicini e
seman ini componen i del linguaggio mondiale aizdzio. 2 Analizzando le on i lessicog a iche
a mini, si può chia i e, quan o pa ole del linguaggio pasaulė aizdyje si collega con il desc i o
conce o (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
len e aizdzio ice che u ilizza e u i i da i delle mic os u u e dicyniche. Ypač mijas,
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
palyginimai) l'i aliano leksikog a iniuose on i engono o ni i po in aš inio pa ola sakiniai
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
da au osakos può esse e di di e si gene i ų: pa emijos, mįslės, palyginimai, заkalbėjimai,
ikėjimai, dainos, pasakos e pan. L'a icolo ichiama l'a enzione alla connessione di esse e
umano e cul u a3 pe KVIEčIO koncep ą4. Obie i o dello s udio icos ui e il lingubinì
cul u ininì pi u a di g ano in lingue Li uanee, sulla base delle Li uanee e minie
lexicog a iie on i. La icos uzione iene esegui a pasi el usando kogni y inę de inicję, il
cui obie i o p incipale, dice J. Ba mińskio, mos a e, come de e mina i ogge i e
enomeni del mondo pe cepiscono app esen an i lingubinės e cul u alinės comuni à, i. e.
quale conoscenza sul mondo, la sua ca ego iza imazione e alu azione glūdi nel linguaggio di
al de e minos comuni à (Ba miński 1988: 169; ci a o da Nieb zegowska-Ba mińska 2020:
48). Al ine di ques o obie i o si pongono i seguen i compi i: 1) so p ende e i nomi di g ano,
pa e del g ano nelle lessicog a iche on i Li uane; 2) se i e i alo i del g ano o ni i
all'uomo (u ilizzo bui yje, ūkyje, liaudies medicinoje), la alu azione del g ano ispe o al i
ja ì (p očie, i uigos, ikėjimai, ela i i a g anočiais); 3) socompone e in un u o
(seman iche ca ego ie, chiama o ase ais) a miniuose li e ians leksikog a iniuose
šal iniuose e lyškėjusius agmen i del conce o di g ano; 4) su o mula e kogni y inę
conce o di g ano de ini ion. La base empi ica dello s udio cos i uisce Zana ykų šnek os
žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnek os žodyno (KzRŽ), Ju ba ko šnek os žodyno (J bŽ)
manosc i o, Die eniškių šnek os žodyno (D Ž), Kupiškė žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os
žodyno (VdŽ), Zie ninių šnek os žodyno (Z Ž), eas e nų duinkų šnek os žodyno (DŽ), K e nės
šnek os žodyno (K nės), Pie ų žodyno žodyno žodyno (Vak e Ž), žodyno žodyno žodyno
žodyno (PPA), Pie ų žodyno žodyno žodyno žodyno. La chia e sis ema ica dello s udio è il
diziona io della lingua Li ua ia (LKŽe), che elaziona i da i in un unico u o e iempendo
mancan i a minių 3 nell'ul imo decennio del XX. pa icola men e ž ijo e con inua c esce e
nel con es o cul u ale del linguaggio idėja (plačiau. Ba miński 2020: 25). 4 Linguico e
cul u ale ik o ės agmen o, ogge o (a eiškinio) immagine (įsi aizda im)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
Inol e, nel campo della ma e ia s udia a pa enka e azeologija, pa emiji,
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
de išal iniuose. Pe an o, ol e menziona i, pasi elkia i e F azeologijos
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
žodyno (FŽe) menų laukui p aplės i qualche ol a ci a i e Lie u ių kalbos
žodyno Papildymų (LKŽ ePK) nonché Lie u ių kalbos žodyno Ta mių (LKŽ eTK)
ka o ecose accumula i da i. Alcuni menzionia i a minių žodynų ma e iale è
зафиксированный даже XIX a. ine, других XX a. midway, еще других XX a. ine
e XXI a. p imo decenniio.
Te minių žodynų ma e iali analizza i applica i in e p e acinis, desc i omasis,
seman inės analizės i kogni y inės de inicijos me odi. Ques 'ul imo mos a
gene ale pe cezione del mondo, ne mi a a so olinea e u e il senso cul u ale
a ualias posi i i p op ie à dell'ogge o. Ques e p op ie à engono
de e mina e analizzando da i linguis ici e es uali (pa emijas, azeologismus,
ecc.) e anche da i ex aling is ini (beligenze, usu azioni desc i us).
1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS WORD
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa pa e del mondo i g eni
sono gli s essi più impo an i duoniniai ja ai. Gli s o ici indicano che il g ano
appa iene alle più an iche pian e ag icole. In Li uania si col i ano in e ni e
es i i minkš ieji g iečiai (T i icum aes i um), u a ia IXIII a. piliakalnių
(Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) casinėjimai indicano che, bespi e minkš ųjų
(ki aip anche chiama i pap as aisiaisų) g iečių, e a papli ę e d ig ūdžiai,
ankia a piai bei spel a. Fino XX a. inizio i g anoci p incipalmen e e ano
sėjami d a ų campi. Secondo e nologessa P anės Dundulienė, a le col u e
g ūdini più impo an i e ano ugii, dopo o ba ze, g ikiai e wheiečiai
(Dundulienė 1982: 163).
La pa ola k ie ys ‘kwiečiai, il cui a i diziona i p esen ano una signi icazione
‘ja ų ūšis e po eikšmis ja o g ūdas, nel linguaggio li e o a ojadynas
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
sudė inė a pa, aisiai gels i o us i g ūdai, dal cui a ine kepamo o agi (LKŽe,
ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ)
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
Nei diziona i a minici al ol a in i ola o alla pa ola iene p esen a a sepa a a
o ma plu iskai os k iečiai, eiškian i ‘šių ja ų laukas: Radom mes ši ą mažiukę
k iečiuos ( isakoma į klausimą, iš ku a si ada aikai) (KzRŽ I 414), jiškiausių
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os žodyne come in i ola o iene da o il
e bo k iečias, k iečis (Z Ž 337).
Nei diziona i zemaičių šnek ų g iečiais sono chiama i solo esa inie, men e i
g iečius in e nali zemaičiai chiamano pū as: Žieminiai k iečiai è nome pū ai
(ŠVakŽŽ II 109); Pu au pane i s an i (LKŽe, Š s); Esa iniai g iečiai, a in e ni pū ai
e a (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109); Pū ai s ambesni
y[ a], k i ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai y[ a] udenį sėjamys
(ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną
me ą sėjom pu ių (K nŽ 326). Pu ais eislės pū as papampusysis5 albasis
axominis (T i icum u gidum album elu inum), pū as isu inis ( isu augan is,
pap as asis) auksy asis (dell'o o) (T i icum ulga e au eum), pū as plūksninis
(T i icum pinna um). In alcuni in e io i schnek ų diziona i k ie hi (DūnŽ 503) e
pū as (DūnŽ 525) engono p esen a i alla ine del ocodyno, egis o.
No malmen e nei diziona i di e enziali ( asso è e DūnŽ) p incipale p incipio di
selezione delle pa ole con on o con co ispondmenimi della lingua bend inesa.
Pe an o in ece della de inizione iene indica o come bk6.
Col i a e asa inesse e in e nie e eislè di g assi. Ta minių žodynų da i indicano che i g ano
in e nali supe io i ispe o ai ugius in e nali e ai g ano esa ini, pe ciò lo o in alcune loco ėse
būda o sėjama di più: Zieminių g iečių mol o sedida om, più neg ugių (LKŽe, Skp); Kai pade a i
g iečiai in e nali, ques o non pa agonsi con gli esa inii (LKŽe, An); I g ieči in e nali sono lapingesni
pe i ugius in e nali (LKŽe, K išč); Kwiečiai eni ano ali in e ni gel onieji, non bal ieji, anche
minkš ūs (minkš i), jagu ik ai en o, ques o išby a, iškulia lo o (KpŽ II 554); Sėda o quiečių
in e nini ed esa ių (KpŽ II 554); Kwieć zimińskie zade a e g ūdas maggio e che asa inių (LKŽe, Ign).
5 Tale nome può esse e lega o con il a o che k ie ys pamps a (b inks a, didėja) dygdamas. 6
Ques o signi ica che la pa ola signi ica è lo s esso come nella lingua comune.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
e c i e ius, pe ciò e chiama i a iamen e. Ad esempio, g iečiai, i cui e pos con
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
čiai (LKŽe, Kl), lo o miglio , našesni. Secondo al eį e g ūdo sizì biel ie g iečiai
(T i icum aes i um): Biel ie g iečiai miglio i: e baudai più al i (J bŽ), zaaugan i
alš i e sub andinan i ingomb i g ūdus di colo e chia o giallo o o o ellina; i
g anoie i in e io i che i g anoie i bianchi, i ce eali anche mino i, ma più du i
che dei g anoe i bianchi; g ūdo colo a gialla o uda, qualche può esse e anche
us a. Secondo sėjos empo assegna i asa učiai k iečiai (LKŽe, K), sėjami
p ima e aį e duodan i de lių quei s essi anni. ja, che ullųjų ca i o accol o:
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
K iečiukų pėjo ien di sės, susimaliau, ques o cap ą cominciò doludė da quei
di sių (KpŽ II 551); Vi ukai in dieci anni uno anno de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu
con miežiais p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
F ie ys, come e ugys, miežis, a iža e g ikis, a ibui o da duoniniams
ja ams, secondo aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų de inicijas, è žolė,
al imen i de o e olino pian a, u in is nesumedėjusį s iebą.
2.KVIEČIO DALYS
La pa e più impo an e del g ano a pos, che mos ano ques o ja o
i lingi udine. Va pų dydis misu a o sp indžiais: Žieminiai k iečiai, è da sp indžio
a pos (LKŽe, Kl); didelės i sunkios a pos links a, neišlaiko s o io: Kai laukeliu
jojau, negali pajo i, lūž a links a k iečių a pos ži gam po kojelių (LKŽe, Pl );
Rugeliai g ealizza ano, g iečiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pă s adio
b andimen o, quando ques e esce da bamblių, nsacoma eiksmažodžiais laukė i,
plauk i: Rugiai già asoja (žydi), e g iečiai anco a solo nuo a (LKŽe, Sn); K iečiai ką
ik plaukėja (LKŽe, Pc); Già g iečiai bambly, g ei plaukės (LKŽe, ). Pe Žolinę
insieme con žolynais e al i ja ais san i ica e e iiečių a pos, anche u ilizza e
meniškoms e boms iš i. K iečio s iebas (šiaudas) anche e a impo an e e
a e a paskin ì al li eu io bui yje e ūkyje, spesso ques o s ambusis o aggio e
pak a ai animaliam. Nei diziona i e minali egis a i s iebo e baudo sinonimi:
k iojase ien ‘s iebas /; g iečiojys: Kwiečių čia mažai sėjo, pieska, do e u
g iečiojų gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘iškul o g ano di umen o: Nešk k iečiojų gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
solo pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Poiché k ie iniai
e baudai sono minkš i, menki, apūs, quindi non ada o ogam cop i: Kwiečių
šiaudai s ogam non sui able, apūs, sudžiūs a, suby a (LKŽe, Kl ). Za ugių
šiaudus kie esni sono k ie ugių šiaudai.
Nupjau i g iečiai e ano išami in blaškus, pėdus, e ques i s a omi in kupeles,
mandelius mendelius, ikes: K iečiai asa iniai e ano s osi po dodica pėdų (LKŽ
ePK, P k); Mandelys di g assi e ugių, ikė miežių i a ižų (LKŽe, Vš ); Rikė
k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). K ečių šiaudai o a engono u ilizza i
non solo pe il o aggio e animali k aik, ma e papie iaus, ca ono, baspšių
p odyboje. Kwečių šiaudus come c ea i ina ma e ialea u ilizza
au odailininkai gia dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui p incipalmen e
accipiauna a k ie inių šiaudų, nelabai išnokusių, ol e a ques o, iene
u ilizza a solo supe io inė pa e dello s esso.
K ečių come e al i ja ų chicnys alcuna alo e non hanno e nien ecaip
non alu a e, quindi da i su lo o diziona i non ci sono.
3.KVIEČIO VALUTIMAS
Di u i i g ūdini ja à g iečiai sono dall seno più di use p eziose ja ai. Tai
Li uania e a ouksas. Nau o Li uano cul u a in k ie ys è icchingismo,
pasi u imo, elice i a simbolo. Buona i a, buona si uazione sociale
desc i ima azeologizmu žydin ys k iečiai: Tu pe suo g iečiai žydi (FŽe).
Pa agonando con ugiu k ie ys sono š enčių, elicės, abbondos simbolis.
Impo an i quali à e quan i à dei g ani, la lo o abbondanza, densi à, ešlumus
iene alu a o pa agimen i come mau as, come bosca ‘mol o densūs, come
mū as ‘ ešlūs, come siena: K iečiai come mau as uodas snapo neįkiš ų
(LKPŽe); K ečiai in u o l'a ea ilnijo come boscas (LKŽe); K iečiai kaip mū as
(ZanŽ II 221); Kwieć ques o anno come mū as (FŽe); senelio g anočiai come
mū as laukuos s o ėjo (LKPŽe); Kwieci come siena (FŽe); Kwečiais s i nai lūž a
(LKŽe, K sn).
Kwieć o e puzza: Ma o , come kieć puzza, anche dušna ei (KpŽ II 554). Con
l'aspe o dei g assi si pa agonano al i ogge i: G ažūs kaip sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai cos i uiscono collezioni con al i ja ais. Ilius aciniuose žodynų
sakiniuose k iečiai minimi spesso insieme con ugii, miežiais e a žomi,
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha ugius, g ano, a izas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
Ol e a ques o, al o la alu azione del g ano indica e Li u ians kalendo iniai bei
ag a iniai ab očiai. Fede di g ano, ugių, miežių e a ižų eni ano cos ui e in
qua o obos ke ėse pe Kūčias, che gli anni a eni e ja apjū ė osse
abbundi e e linga. Kalėdų linkėjimuose k ie ys appaiono insieme con al i u i,
da žo ėmis e pian e: kalėdau ojai linki pad oni, che de ė ų g iečiai, ugiai,
a ižos, so os, kopūs ai e g isniai.
Menka e čiai g iečiai į a dijami de i a ais: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i
g iečiai: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Tu i non come
occo e pasėjom, be zupa o (supe os a as), pe ques o e menki paaugo
(užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
Il signi ica o quali a i o e alu a i o è indica o dall'a ibu o k ie ny: Ale
k ie inė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); K ie iniai mil ai bene, kepu
pi agus, bandeles i blynam bene (Kl Ž 133); già ma k ie inė k uopa ques o già
ca i o (J bŽ). Le lessicog a iche on i Li uane a illus azioni andame e
accon i esempi. Nel acconų ma e iale ede e, quale al ą alę uomo pegge a
al g ano, quale nonp ome uo, mi acollingo daik as e a quie ino g ūdas:
Ža nose asi sidab inį žiedą i k ie inį g ūdą (D Ž I 330); Padessi quella k ie ino
g ūdà do i belizus cin elis ( ie elė) sa à (D Ž I 330). Spe a o, che il g ūdo di
g ano possa o ni e ic ingą i a, pe ché dal g ūdo a si as qualcosa
nepap as a, me a igliuklinga.
Ag icidibių cul u a e a ca a e is ica ciklinė empo samp a a7, i le e e
gi ensenos base. Il empo del aglio del g ano k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is,
k ie pjū ė è s a o anche mol o impo an e nella i a del con adino: Šįme
lie inga k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Se belžūs empo sa à, quel comincie à
k ie pjū ė (ZanŽ I 828); Essenzialmen e già bisogna nupjau p ima Lau yną
k iečiai zieminiai (KpŽ II 554). I io i o mano opposizioni con pik žolėmis
(di sėmis, kūkaliai, augėmis, usnimis, qualche ol a con amunėlėmis, ugiagėlėmis) e pa asi iniais ungi kūlė-
7 Li u ians calenda iniuose cos umici si possono in a ede e sia a chajiškojo Mėnulio
calenda ious elik ų, sia ag a inės magijos elemen sų om la e susi o musius sezoninių da bų
ciklų. Ques o bene più impo an e pa e e nožinija, i le e e la i a di base, u ėjusi in luenza e
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); Kwieć kai bū a ba dzo su kūlėm, ques o e panona buoda (LKŽe, Sdk);
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
g ieciuos c a iuos eme ge kūkalių (J bŽ); Ge i g iečiai, solo oppo kūkalių
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
Jabl); Ques o non and ò, be neli, pe eè, che ua k i eliai kūlė i (LKŽe, Smn).
K iečiams sė i e col i a e necessa ia buona, buoda, pa ęš a, iebi, molinga
e aė. Tokį la necessi à della e a indica e dicynų ilius aciniai sakiniai: Molis
k iečių žemė (LKŽe, Dkš); Země p i molio inka k iečiam (LKŽe, JT); Anno k ie ys
neauga (PPAŽ I 545); Qui kiau ai k iečių žemė, ge iausia žemė (LKŽe, B ž); Kwiečių
žemė, do e de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Sul e eno ne o g ano c esce (LKŽe,
Dkš); Veša enai ( iebioj zemėje) o zi, g anočiai e al e pian e (LKŽe, Jabl); Che
e' un'in i i in es a e, gli se e comunque una buona e a (LKŽe, S j); Mūsų
žemės[e] esa iai k iečiai ge iau auga (KpŽ II 554); T e campi e ano: uno campo
pūdymas, al o g iečiai, ugiai, dobilai e zo campo (KpŽ II 554). Inol e, i g ani
hanno bisogno d'umidi à, quindi e i g ano di suolo bagna o sono ada i: Rugius
sėk, pe a ampos a e, g iečius sėk, pe ade i a si (LKŽe, Gs). K ieći zauga i
p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj e kiečiai g eičiau p iega (LKŽe, Up);
Akuočiai g iečiai c esce e p as esnėj žemėj (LKŽe, Šd). Nel suolo con ž i gždo
podi iu c escen i g ūdai di g assi by a is a pų: Ma labai by a p ė g y o, o
ugiai, o k iečiai da ali zemių (KpŽ IV 965). K e čių p e e i a, g ana ada a ai
g ano e a si chiama k ie yne: K ie ynėj, e non a à i o ago! (LKŽe, Užp).
nazionali Žemdi bių paga bą duoniniams ja ams a skleidžia e os, pūdymo žiemkenčiams a imas
uną ka ą, ęšimas: A ka ojam žemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme],
ishguli egli pe asa , e solo aiso ugeliam o wheiečiam in e noiniam (KpŽ II 554); Do e l'o zio
siede a, il g ano siede a, ques o anco a pamėšda o (PPAŽ I 545).
Abusus, buon accol o di g ano è pa agona o con ma ių smėlio: E ale
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
e a mieželių e gel onų k ie elių (LKŽe, JD).
130 BENDRIN
TALBA | 97
Sudu ionali denominazioni a icinano ce e specie di g assi. Nei diziona i
e minali engono p esen a i i più impo an i du ian di g ano i le e la lo o
impo anza in bui e e alu azione: k ie ugiai ‘k iečiai, sommiši i con ugii:
K ie ugių sėja, pe che il pane osse bianco (DūnŽ 164); P imasa ì pase ei
k ie ugius, ques o sai, nonoki zaeugo (ZanŽ I 828). Ki i li e ians
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
leksikog a iniuose šal iniuošeimos pian a, uodeguo oji so a (P anicum c us
galli). La pa ola k ie ys ien a in al i nomi composi o. Vals iečiai,
me a igliandosi de lingais, ai lo o nonni sconosciu e pian e, maisūzus
chiama ano u kiškai, ukiniais u kų k iečiais (LKŽ ePK, I /). Ce a specie di
lapuo ųjų saman […] semplice gegùžlinis è chiama a kiškio g iečiais.
F azeologiche elazioni i le ono a i s e eo ipici ožus, associabili con il
g ano, e sono meglio isibili in un de ini o mic ocon ex o. Il miglio p odo o
di g ano o agas è chiama o g ano di g ano: Dėkui s o uliam ažu pi agėlių,
ažu g ano di g ano (d.) (Kl Ž 426).
Nega i a alu azione di s ile di i a (la eli i à) esp iskiamo indi e amen e,
come analogia pasi eli ando la possibili à di whea ies sėjos, pa lando di
pu iną sp andą: An a o paka pos è possibile wheiečius sė i (FŽe, G š);
ausisse g iečiai c esce (apie ne alī u žmogų) (ZanŽ I 828). Usualmen e si
a e ma che pallinamen o è uno s umen o s ilis ico di un ogge o o
enomeno sugge i e o con on a e con un al o, pe po e accen ua e,
dis ingue e, elencina e o p ecisa e qualche ca a e is izà o segno (LKPŽe,
p a a mė). Palyginimen i, nei quali iene usa o il e bo k ie ys o i suo de i a i,
non sono mol i, u a ia e essi o niscono in o mazioni, quali g ano o i suoi
p odo i le u i no ano, ad esempio, inginys pa agona o con k ie ine ešla:
Onos mo ina ugi k ie inė ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, lingus uomo
a igu a amen e compa a o con k ie inių sėlenų maišu: Minkš as come
k ie inių klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). K ečiai alu a i come ca osūs
ja ai: Nulupai come pe il g ano (LKŽe, Sk ); G ab P o i pe g ano (LKŽe, Gs);
misu a di con on o dei p ezzi: Za kilį (kilog amą) pesci, būlo (būda o), pūdą9
a i k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
Nonesė us p omadus, neg ąžin ą skolą sakoma apie k iečiais a silygin i po
sme čiui, ques o signi ica che mai non ico e i il debi o: Egli a silygge à
posme (dopo mo e) k iečiais (ZanŽ I 828).
9 Wie io misu a 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
consigli p a ici. K ečiai, dei quali a ine kepami pi agai bei agaišiai sono buon, il
su icimen o della i a, e il pane il simbolo della i a quo idiana, pa emijose
u ilizza i an onimicamen e: Nedabok pi agų, dabok, che duonos bū (Kl Ž 215);
Ieškodamas agaišio, i ca i i panonos ne eksi (PP 185, S ); No ėk agaišio, ma
gua da il pane (PP 222, Km); Balandas sėjęs, g assi non agliusi (LKŽe, Vdk).
Pa emizioni accen a che il cibo p incipale è non o agas da iocchi k ie ini, e
pane, baka o da ugini iocchi, senza della quale pasiciipoma, i onizza o: Da ė
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINS KATEGORIJO, COGNITYVIN DEFINIZIONA
I da i delle lessikog a iche on i Li uanie sono agg uppa i secondo Liublino
e noling is ica scuola p esen a a a speci ica dei b uožų są ašą, i. i. secondo
essenziali pa ame i di g ano, cosidde i ase ais. [ESMIN CATEGORIA]
a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, in e nale, asa inis, dauninis, o aggia is
ja as, pian a cul u ale; [PAZINMAI, DERIVATI] pú ai, g ano, g iečis, g iečiuk,
k ie uk, akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] ja as, pian a, g ūda, in e no, e a ojus; [HIPONIMAI] asa učiai,
bal ieji, sempliciji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai, d ig ūdžiai, zieminiai;
[SAVYBS] lapingi, densūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] gialli, e di, auksiniai, plunksniniai;
[DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] c esce,
e liuoja, gel onuoja, nuukėja; [DAIKTAI] sėlenos, pelai, o agas, agaišis,
k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] come bosco, come mū as, come mau as, come pa e e;
[VEIKSM OBJEKTAS] san i ica e nella chiesa a a e so Žolina; i piedi engono
cos ui i ai qua o angoli casa pe Kúčias; con al e ja e appa e nelle Kalėdų
linkėjimuose; pe Kúčias con senu clojamas po s ol iese; [LAIKAS] nuokėjimas,
a pojimas, k iečiapjū ė; [OPZICIJOS] con pik žolėmis (di sėmis, kūlėmis, usnimis,
balandomi); con al i ja i ( ugiai, g ikiai), con ankš iniais ege alais (ži niai); con
pes ei; con g i elli;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), con al e pian e (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA] lega e
in piede, cul i, puli i, en il i, piclia i; [RANKIAI] piau u a, sp agil, cul u a,
gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA] o agas, agaišis,
pane, a ie košės, bi a, naminė deg inė; o aggi (scudei, polli, g ani,
a ine); medicina pe i mala i;
[SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] g ūdi, e ba; [PAPROČIAI, APEIGOS] pèdai
(al empo di al i ja ų) cos ui e nei qua o angoli casa du an e Kūčias, che
gli anni a eni e ja apjū ė sia abbondan e e p odu i a;
[EKVALENTIŠKUMAS] con ugiu;
[SIMBOLIS] š enčių, icchingezza, abbondanza, buon i a. Išana us i da i
sis ema ici delle on i lessicog a iche (especialmen e a mini) so olineas ia
che k ie […] si a i di g ūdin, daunino, in e nale e esa in Ja , i cui g ūdi e
a ine engono u ilizza i pe l'alimen azione e il o aggio; s en i i, di icchezza,
abbondanza, simbolo di buona i a; il g ano c esce più in al o sabėlingua, ma bene
in pa ęš o e eno; ene a o come del panico ja as, usa o non solo nella
quo idiana co u a e pe i pas i i uali p epa a e, ma anche come mezzo pe
cu a e a ie mala ie; impo an e c edenzioni, i eigos e k . elemen o. Nau o
Li uano cul u a secondo alu azione, secondo e nologhi, a le cul u e g ūdini
più impo an i e ano ugiai, dopo o miežiai, g ikiai, k iečiai (Dundulienė 1982:
163164). L'analisi dei da i lessicog a ici i ela che cogni i y inės de inicijos10 il
con enu o cos i uisce nel linguaggio a sp indinčios quiecio p op ie à e le lo o
ondzian e lingubinė ma e ia.
APEBDRINIMAS
Apibend inando i da i delle on i lexicog a iche a mine li uane si può a e ma e che i e mini
a minali su o mano ale conce o k ie ys pa eikslą: k ie ys al con adino li uano, ag icolbiù,
memb o della comuni à u ale è non solo on e di cibo o base dell'esis enza biologica, ma e
signi ica i a della pa ola mondi aizdžio (zodynų apib ėž ies, azeologija, dai10 Si ce cando di
icos ui e la s o ia del mondo e le sue b į ke nel (ma i e) ai isul a i delle ice che) pe cepi a
da una ce a pa e, y e i i pe pe cepi e e a a e so la sua e consumazione conosce e la
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
conoscenza del mondo, la ca ego izzazione, i chanos, le adizioni. Nella adizione dei popoli
Li uani k ie ys icchingumo, buon i a, š enčių simbolis. K i ys come duonino ja as u ilizza o
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
non solo nella quo idiana, s en i i mi yboje e i uiginiams piangiam p epa s i, ma e come mezzo
zacalbėjimams, a ie mala ie cu a e. Analizzando lie u ians a minių žodynų e lie u ių kalbos
žodžio da i è s a o scope o che leksema k ie ys e i suo de i a i engono usa i in a ie
leksikog a inių s aipsnių pa i: 1) come in i ola o pa ola dell'a icolo leksikog a inio; 2) nelle
de inizioni e illus aczionali asi; 3) al e pa ole nelle illus azioni di a icoli (p z., ja as, g ūdas,
pi agas); 4) e minologiche combinazioni (p.e., semplice quie ys); 5) nelle pa emizioni; 6)
azeologici conjuga i i.
Lessikog a inė de inizione di g ieggio esalskina ques i ca ego ici b uožus:
pian a, mais ino, o inis, a pinis, asa inis o in e ninis ja as, quei ja ų
g ūdas, š enčių, ic inumo simbolo.
SANTRUMPOS
Alksnnai, Vilka Alkškio .
An Anykščia
Ba an An anas Ba anauskas (18351902), i suoi sc i i.
B ž B žai
Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių caninos. Su inko
d- as J. Basana ičius. Due omai, 1902. Dauk Simonas Daukan as
(17931902), i suoi sc i i.
Dgč Degùčiai, Za as .
Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds Dùse os, Za as .
iškiai, Pãne ėžio .
G k Gikalnis, Raséinių .
G nk G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
J Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), i suoi
sc i i. JD Lie ù iškos daijnos записаты за An áną Juške ičę, IIII, Kazanė, JT
Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Copia del manosc i o, as e i a club
1880–1882.
dei pensionis i Adelaide 1988.
JV Lie u iškos s o binės dainos, isc i e pe An aną Juške ičę e s ampa in e
pe Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Akademijos Moksla,
1883.
Jz Jiẽznas, P enų .
K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II
1874.
Kulia, Plùng Klės .
Km Kamaja, Rõkiškio .
Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp Kùpiškis
K č K inčnas, Pãs alio .
K išč Jonas K iščiūnas (18881973), ag onomo li uani, bi ininkas, o iginęs
da S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies.
K sn K osnà, Lazdjų .
K Ka á skas, Anykšči .
Lš Liškia à, Va ėnõs .
M j Ma ijámpolė
Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD Liudo Rėzos caninos. Pi mojo lie u iško dainyno III edizione. M.
Bi žiškos s ampa p epa a a, I e II pa e, Kaunas, 1935, 1937.
Rn Renã as, Mažekių .
Sdk Sudekiai, U enõs .
Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk snem Sk unė, Jù ba ko .
Sld Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk Sãlakas, Za as .
Smn Sinas, Aly aũs .
Sn Seina
S j Sei jai, Lazdjų .
Su Su dẽgis, Anykšči .
S S ėdasa, Anykšči .
Šd Šedu à, Rad liškio .
Šll Šilãlė Š s Šã ės,
Skuõdo .
Š d Š èd iškė, Ignalnos .
Tj Taujnai, Ukme gs .
T ak T ãkai
T g Tau ag
T gn Tau ãgnai, U enõs .
Upýna, Šilãlės .
U enà U
Užp Užpãliai, U enõs .
Vdk Vidùklė, Raséinių .
Vl Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž Velžỹs, Pãne ėžio .
VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b Vi bãlis, Vilka škio .
Vš Viš ý is, Vilka škio .
Žl Žél a, Ukme gs .
Žm Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu
kono acji. Kono acja, Lublin, 169183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: eo iche p emesse e me odi.
DARBO de inizioni Sla ų and hei kaimynų aksiologiniame leksikone (LASiS)
esempio. Ve i à Li uanni e polkų pasaulė aizdyje 1. Teo iche assunzioni e
in e p e azioni, Vilnius, Lublin: Vilniaus uni e si e iska, 2445. Ba miński Je zy,
Chlebda Wojcech 2013: P oblem concep o bazowego i jego p o ilowania na
p zykładzie s e eo ypu EUROPY. E nolingwis yka 25, 6995.
Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė P anė
2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adizioni e
ab ocie. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 3148.
Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi yba. Esam zana ykai, sud.
A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 135160. Nieb zegowska-Ba mińska
S anisława 2020: De iniowanie i p o ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin:
Wydawnic wo Uni e sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai:
VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Ru ko ska K is ina 2021: Lexicog a iie on i
della lingua li uanea mondiė aizdžio s udiamen i. Ve ybės lie u ių i polkų
kalbų pasaulė aizdyje, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181200.
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės
lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas Algi das
1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vai ke ičienė Dai a 2008:
Lie u ių užkalbėjimai. Medico o mulè, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
Ado a o 2024-10-14
138 BENDRIN
TALBA | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h
he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly
emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o
documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge
pa o a dic iona ys alue consis s o illus a i e sen ences eco ded om he li ing
language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o e e yday
li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen o he
wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es, such
as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms, belie s,
and so on. The a icle emphasises ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a
pa icula gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. Il main ocal
poin è he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he concep o
WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies conside s
all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions ha
illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es, ph aseological
uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian na ion, whea is
seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes hand in hand wi h
o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using whea o ood and
medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies, whea held a place among
olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o he daily die and
ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious ailmen s. Folk medicine
had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and lou as well. Whea
was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic de ini ion o whea
highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a membe o he
poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and weal h.
KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y, de ini ion,
ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TERMINALE WORLDYNE KAIP KULTŪROS TEST:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
Con auca
Negli ul imi empi più a enzione e noling is ă ice e a mii dizzieni, semp e più
en a izza a a minių žodynų kaip kul ū os eks ų eikšmė, pe ché i lo o o ganizza o i
sa okia impo anza più impo an e ocazionė documen a e, sal a e e pubblicizi
esmines cul u a ap aškas. Didelė žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai, isc i i da
i osios lingua, ixsuojan ys de e mina o pe iodo della gen e i e e: quo idienes buies
e š enčių de ales, nuo aikų e minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą e alu azione.
Ilius aciniai in i ola o della pa ola sakiniai sono a i gene i ų: ques o azeologizmai,
pa emiji, mįslės, canini, acconos, zakalbėjimai, ikėjimai e pan. S aipsnyje si so olinea
che a minis diziona io è de e mina o gene e di es o, i elan e cul u inì il e mine
unzionamen o con es o. Fėmesco k egia o in umano esse e e cul u a connessione pe
KVIEčIO koncep ą. Analizzando i da i dei dizionini a minici li uani e noling is iniu
aspe o, iene p eso in conside azione a u i i da i della pa ola nell'a icolo:
kolokazioni, ci as, ilius uojančias in aš ino pa ola ambien e, sinonimi, an onimus,
da inius, azeologizmus, pa emijas e k . Nella cul u a della nazione Li uania k ie ys
secondo alu azione è š enčių, icchingezza simbolo. Tau osakoje k ie ys spesso
menziona o con al i ja i: ugiais, miežiais e a ižomi. Già ano emen e la gen e g ano
u ilizza a pe il cibo e le medicine. Gydomosiomi p op ie à p op ie àami siíimin ys
g iečiai u ilizza e liaudies medicinoe. K ie ys ispe a o come delonino ja as, u ilizza o
non solo nella quo idiana mi yboje e i uiginiams piangiam p epa a e, ma e come
s umen o a a ie mala ie cu a e. Liaudies medicinoje è s a a applica a non solo
g ūda di g assi, ma e sèlenne, a ai. L'in i o è impo an e anche ikėjimuose.
Lessikog a inė de inizione di g iezio es yškina ques i ca ego ici ožus: pian a,
mais ino, a pino, esa inis o in e ninis, š enčių, simbolis di ic igenumo.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]