Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id:
h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: e noling is ika, leksikog a ija, leksikologija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06
TARMINIS ŽODYNAS KAIP KULTŪROS
TEKSTAS: KALBINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTACIJA
Didelė a mių i au osakos pa yzdžių bei eikšmių a miniuose žodynuose gausa
ska ina em is šiais žodynais. Dėl ų pačių p iežasčių a miniams žodynams eikiama
s a bi au en iškų eks ų eikšmė. S aipsnyje analizuojamas kalbinis i kul ū inis
k iečio, ieno iš s a biausių ke u ių lie u ių naudojamų ja ų, pa eikslas, ku į iš yš-
kina a minių žodynų, didžiojo Lie u ių kalbos žodyno i ki ų lie u ių leksikog a inių
šal inių duomenys. Žodis k ie ys žinomas i a ojamas isose lie u ių kalbos a -
mėse. Ty ime dėmesys k eipiamas į k iečio i žmogaus bū ies bei liaudies kul ū os
yšį, žmogui eikiamas e ybes, k iečio e inimą ki ų ja ų a ž ilgiu. Leksikog a-
inių šal inių duomenų apie k ie į kiekis leidžia analizuo i šio augalo kul ū inį pa-
eikslą emian is Liublino e noling is inės mokyklos suku a me odologija. A k ei-
piamas dėmesys į ai, kad a miniai žodynai eikia ge okai ibo esnę medžiagą negu
au osakos na a y ai. Tačiau, emian is pas a aisiais, žodynų medžiagoje galima as-
i pakankamai e noling is inės in o macijos apie kalbinį kul ū inį augalų pa eikslą.
ABSTRACT
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. This
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d
whea is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
cul u e, he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds
compa ed o o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aph-
ical sou ces makes i possible o he cul u al image o his plan o be analysed
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
o olklo e na a i es. Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma-
e ial can p o e o be a su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou
he linguis ic image o plan s.
ĮVADAS
Lie u ių leksikog a iniai šal iniai y a labai s a būs pasaulė aizdžio1 ekons-
ukcijai, nes dauguma jų puikiai a skleidžia a chajišką lie u ių kul ū ą, o jų
paski is engėjų isų pi ma su okiama kaip os kul ū os esminių ap aiškų
dokumen a imas, išsaugojimas i iešinimas. Be ki ų lie u ių kalbos žodynų,
pas a uoju me u gausiai leidžiami a miniai žodynai, engiami emian is
į ai iais lie u ių p igim inės kul ū os šal iniais, gali bū i laikomi kul ū iniais,
. y. kul ū os pag indu pa eng ais, žodynais (Ru ko ska 2021: 152).
Specialiai lie u ių a minių žodynų, ku ie a spindė ų kalbinį kul ū inį
a mės a šnek os aspek ą, kol kas nė a pa eng a. Tačiau jie – puikus duo-
menų šal inis i ian kalbinį2 pasaulio aizdą. Didelė a minių žodynų e -
ybė – ilius aciniai sakiniai, už ašy i iš gy osios kalbos i au osakos, ik-
suojan ys am ik o laiko a pio žmonių gy enimą: kasdienės bui ies i š en-
čių de ales, nuo aikų i minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą i e inimą.
Ta miniai žodynai p a e čia a liekan leksinius seman inius y imus,
pa em us kalbinio pasaulio aizdo a skleidimo me odologija, suku a Liub-
lino e noling is inės mokyklos. S aipsnyje laikomasi p ielaidos, kad a -
minis žodynas y a am ik o žan o eks as, a skleidžian is kul ū inį žodžio
unkciona imo kon eks ą.
Analizuojan lie u ių a minių žodynų duomenis e noling is iniu aspek-
u, a siž elgiama į isus žodžio s aipsnyje esančius duomenis: de inicijas,
kolokacijas, ci a as, ilius uojančias an aš inio žodžio aplinką, sinonimus,
an onimus, de i a us, azeologizmus, pa emijas i k . Taigi, kalbos pasau-
1 Kalbos pasaulė aizdžio y imuose s a bus aidmuo p iski iamas leksikog a ijai. Žodynai
a lieka unkciją, jungiančią leksinius i seman inius kalbos pasaulė aizdžio komponen us.
2 Analizuojan a mių leksikog a inius šal inius, galima išsiaiškin i, kiek žodžių kalbos pasau-
lė aizdyje siejama su ap ašomu koncep u (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
lė aizdžio y imams panaudo i isi žodynų mik os uk ū os duomenys. Ypač
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
mijos, palyginimai) lie u ių leksikog a iniuose šal iniuose pa eikiami po
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
an aš inio žodžio sakiniai iš au osakos gali bū i į ai ių žan ų: pa emijos,
mįslės, palyginimai, užkalbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos i pan.
S aipsnyje dėmesys k eipiamas į žmogaus bū ies bei kul ū os3 yšį pe
KVIEčIO koncep ą4. Ty imo ikslas – ekons uo i kalbinį kul ū inį k ie-
čio pa eikslą lie u ių kalboje, emian is lie u ių a miniais leksikog a iniais
šal iniais. Rekons ukcija a liekama pasi elkian kogni y inę de iniciją, ku-
ios pag indinis ikslas, pasak J. Ba mińskio, – pa ody i, kaip am ik us
pasaulio objek us i eiškinius su okia kalbinės i kul ū inės bend uomenės
a s o ai, . y. kokios žinios apie pasaulį, jo ka ego iza imą i e inimą
glūdi am ik os bend uomenės a ojamoje kalboje (Ba miński 1988: 169;
ci uo a iš Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). Siekian šio ikslo keliami
okie užda iniai: 1) apž elg i k iečio pa adinimus, k iečio dalis lie u ių
leksikog a iniuose šal iniuose; 2) ap a i k iečio žmogui eikiamas e ybes
(naudojimą bui yje, ūkyje, liaudies medicinoje), k iečio e inimą ki ų ja ų
a ž ilgiu (pap očiai, apeigos, ikėjimai, susiję su k iečiais); 3) sukompo-
nuo i į isumą (seman ines ka ego ijas, adinamas ase ais) a miniuose
lie u ių leksikog a iniuose šal iniuose iš yškėjusius k iečio koncep o ag-
men us; 4) su o muluo i kogni y inę k iečio koncep o de iniciją.
Empi inį y imo pag indą suda o Zana ykų šnek os žodyno (ZanŽ), Kaz-
lų Rūdos šnek os žodyno (KzRŽ), Ju ba ko šnek os žodyno (J bŽ) ank aščio,
Die eniškių šnek os žodyno (D Ž), Kupiškėnų žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek-
os žodyno (VdšŽ), Zie elos šnek os žodyno (Z Ž), Šiau ės y ų dūnininkų
šnek ų žodyno (DūnŽ), K e ingos a mės žodyno (K nŽ), Šiau ės aka ų
žemaičių žodyno (ŠVakŽŽ), D uskininkų a mės žodyno (D skŽ), Pie inių
pie ų aukš aičių šnek ų žodyno (PPAŽ), Kal anėnų šnek os žodyno (Kl Ž)
duomenys. Sis eminio y imo ak as y a Lie u ių kalbos žodynas (LKŽe),
susiejan is duomenis į ieną isumą i užpildan is ūks amas a minių
3 XX a. pasku iniame dešim me yje ypač a gijo i oliau auga kalbos y imo kul ū os kon-
eks e idėja (plačiau ž . Ba miński 2020: 25).
4 Kalbinis i kul ū inis ik o ės agmen o, objek o (a eiškinio) aizdas (įsi aizda imas)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
Be o, į i iamos medžiagos lauką pa enka i azeologija, pa emijos, de i-
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
šal iniuose. Todėl, be minė ųjų, pasi elkiami i F azeologijos žodyno (FŽe)
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
menų laukui p aplės i ka ais ci uojami i Lie u ių kalbos žodyno Papildymų
(LKŽ ePK) bei Lie u ių kalbos žodyno Ta mių (LKŽ eTK) ka o ekose su-
kaup i duomenys. Kai ku ių minė ų a minių žodynų medžiaga y a už ik-
suo a ne gi XIX a. pabaigoje, ki ų XX a. idu yje, da ki ų XX a. pabai-
goje i XXI a. pi mame dešim me yje.
Ta minių žodynų medžiagai analizuo i aikomi in e p e acinis, ap ašo-
masis, seman inės analizės i kogni y inės de inicijos me odai. Pas a asis
pa odo bend ą pasaulio su okimą, juo siekiama pab ėž i isas kul ū os p as-
me ak ualias eigiamas objek o sa ybes. Šios sa ybės nus a omos analizuo-
jan kalbos i eks inius (pa emijas, azeologizmus i pan.) duomenis, aip
pa eks aling is inius duomenis ( ikėjimų, pap očių ap ašus).
1. KVIETYS KAIP ANTRAŠTINIS ŽODIS
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE
Didesnėje pasaulio dalyje k iečiai y a pa ys s a biausi duoniniai ja ai. Is-
o ikai nu odo, kad k iečiai p iklauso seniausiems žemės ūkio augalams.
Lie u oje auginami žieminiai i asa iniai minkš ieji k iečiai (T i icum aes-
i um), ačiau I–XIII a. piliakalnių (Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) ka-
sinėjimai odo, kad, be minkš ųjų (ki aip da adinamų pap as aisiais) k ie-
čių, bu o papli ę i d ig ūdžiai, ankia a piai bei spel a. Iki XX a. p adžios
k iečiai daugiausia bu o sėjami d a ų laukuose. Pasak e nologės P anės
Dundulienės, iš g ūdinių kul ū ų s a biausi bu o ugiai, po o miežiai,
g ikiai i k iečiai (Dundulienė 1982: 163).
Žodis k ie ys / k iečiai, ku io į ai iuose žodynuose pa eikiama iena
eikšmė ‘ja ų ūšis’ i po eikšmis ‘šio ja o g ūdas’, lie u ių kalboje a oja-
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
dynas – sudė inė a pa, aisiai – gels i a us i g ūdai, iš ku ių mil ų ke-
pamas py agas (LKŽe, ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
Ta miniuose žodynuose ka ais an aš iniu žodžiu pa eikiama a ski a
daugiskai os o ma k iečiai, eiškian i ‘šių ja ų laukas’: Radom mes ši ą ma-
žiukę k iečiuos (a sakoma į klausimą, iš ku a si anda aikai) (KzRŽ I 414),
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os žodyne kaip an aš inis
žodis duodamas k iečias, k iečis (Z Ž 337).
Žemaičių šnek ų žodynuose k iečiais adinami ik asa iniai, o žieminius
k iečius žemaičiai adina pū as: Žieminiai k iečiai y a a du pū ai (ŠVakŽŽ
II 109); Pū ų duona – i s an i (LKŽe, Š s); Vasa iniai k iečiai, o žieminiai
pū ai bu o (LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109);
Pū ai s ambesni y[ a], k ie ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai
y[ a] udenį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pi ma ugius, paskiau pū us [kūlė]
(ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną me ą sėjom pū ų (K nŽ 326). Pū ų eislės –
pū as papampusysis5 bal asis aksominis (T i icum u gidum album elu inum),
pū as isu inis ( isu augan is, pap as asis) auksy asis (aukso spal os) (T i-
icum ulga e au eum), pū as plūksninis (T i icum pinna um).
Kai ku iuose žemaičių šnek ų žodynuose k ie ys (DūnŽ 503) i pū as
(DūnŽ 525) pa eikiami žodyno pabaigoje, egis e. Pap as ai di e enciniuo-
se žodynuose ( oks y a i DūnŽ) pag indinis žodžių a ankos p incipas –
lyginimas su bend inės kalbos a i ikmenimis. Todėl ie oj de inicijos nu-
odoma kaip bk6.
Auginamos asa inės i žieminės k iečių eislės. Ta minių žodynų duo-
menys odo, kad žieminiai k iečiai p anašesni už žieminius ugius i asa-
inius k iečius, odėl jų kai ku iose ie o ėse būda o sėjama daugiau: Žie-
minių k iečių daug sėda om, daugiau neg ugių (LKŽe, Skp); Kai pade a
žieminiai k iečiai, ai nepalyginsi su asa iniais (LKŽe, An); Žieminiai k iečiai
y a lapingesni už žieminius ugius (LKŽe, K išč); K iečiai būda o okie žie-
miniai gel onieji, ne bal ieji, i gi minkš ūs (minkš i), jagu ik ai ėjas, ai išby-
a, iškulia juos (KpŽ II 554); Sėda o k iečių žieminių i asa ių (KpŽ II 554);
K iečiai žieminiai užde a i g ūdas didesnis kaip asa inių (LKŽe, Ign).
5 Toks pa adinimas gali bū i siejamas su uo, kad k ie ys pamps a (b inks a, didėja) dygdamas.
6 Tai eiškia, kad žodžio eikšmė okia pa kaip bend inėje kalboje.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
i k i e ijus, aigi i adinami į ai iai. Pa yzdžiui, k iečiai, ku ių a pos su
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
čiai (LKŽe, Kl), jie ge esni, našesni. Pagal aukš į i g ūdo dydį – bal ieji
k iečiai (T i icum aes i um): Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai aukš esni (J bŽ),
užaugan ys aukš i i sub andinan ys s ambius š iesiai gel onos a auksinės
spal os g ūdus; kie ieji k iečiai – žemesni nei bal ieji k iečiai, g ūdai aip
pa mažesni, be kie esni nei bal ųjų k iečių; g ūdo spal a gel ona a ba
uda, ka ais gali bū i ne aus a. Pagal sėjos laiką ski iami asa učiai k ie-
čiai (LKŽe, K), sėjami pa asa į i duodan ys de lių ais pačiais me ais.
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
ja, kad pas a ųjų p as as de lius: K iečiukų pasėjo – ien di sės, susimaliau,
ai gal ą p adėjo skaudė nuo ų di sių (KpŽ II 551); K ie ukai į dešim me ų
ieną me ą de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu su miežiais p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
K ie ys, kaip i ugys, miežis, a iža i g ikis, p iski iamas duoniniams
ja ams, pagal aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų de inicijas, y a žolė, ki-
aip a ian – žolinis augalas, u in is nesumedėjusį s iebą.
2. KVIEčIO DALYS
S a biausia k iečio dalis – a pos, odančios šio ja o de lingumą. Va pų
dydis ma uojamas sp indžiais: Žieminiai k iečiai, y a nuo sp indžio a pos
(LKŽe, Kl); didelės i sunkios a pos links a, neišlaiko s o io: Kai laukeliu
jojau, negali pajo i, lūž a links a k iečių a pos ži gam po kojelių (LKŽe, Pl );
Rugeliai žalia o, k iečiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pų b endimo s adija,
kai jos išlenda iš bamblių, nusakoma eiksmažodžiais plaukė i, plauk i: Ru-
giai jau asoja (žydi), o k iečiai da ik plaukia (LKŽe, Sn); K iečiai ką ik
plaukėja (LKŽe, Pc); Jau k iečiai bambly, g ei plaukės (LKŽe, Ė ).
Pe Žolinę ka u su žolynais i ki ais ja ais š en inamos i k iečių a -
pos, aip pa naudojamos meniškoms e boms iš i.
K iečio s iebas (šiaudas) aip pa bu o s a bus i u ėjo paski į lie u io
bui yje i ūkyje, dažniausiai ai s ambusis paša as i pak a ai gy uliams.
Ta miniuose žodynuose už iksuo i s iebo / šiaudo sinonimai: k ie ienojas
‘s iebas’; k iečiojys: K iečių čia mažai sėjo, pieska, ku u k iečiojų gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘iškul o k iečio šiaudas’: Nešk k iečiojų gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164);
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
dai ik pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Kadangi k ie iniai
šiaudai y a minkš i, menki, apūs, odėl ne inka s ogams deng i: K iečių
šiaudai s ogam ne inka, apūs, sudžiūs a, suby a (LKŽe, Kl ). Už ugių
šiaudus kie esni y a k ie ugių šiaudai.
Nupjau i k iečiai bu o išami į blaškus, pėdus, o šie s a omi į kupeles,
mandelius / mendelius, ikes: K iečiai asa iniai bu o s a omi po d ylika pėdų
(LKŽ ePK, P k); Mandelys – k iečių i ugių, ikė – miežių i a ižų (LKŽe,
Vš ); Rikė – k iečių, ugių, o kupe a šieno (LKŽe, Vl).
K iečių šiaudai daba naudojami ne ik paša ui i gy ulių k aikui, be
i popie iaus, ka ono, k epšių gamyboje. K iečių šiaudus kaip kū ybinę
medžiagą naudoja au odailininkai sodams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui
pi miausia p isipjaunama k ie inių šiaudų, nelabai išnokusių, be o, nau-
dojama ik i šu inė šiaudo dalis.
K iečių kaip i ki ų ja ų šaknys jokios e ės ne u i i niekaip ne e i-
namos, odėl duomenų apie jas žodynuose nė a.
3. KVIEčIO VERTINIMAS
Iš isų g ūdinių ja ų k iečiai y a nuo seno labiausiai papli ę e ingi ja ai.
Tai Lie u os žemės auksas. Lie u ių au os kul ū oje k ie ys y a u ingu-
mo, pasi u imo, laimingo gy enimo simbolis. Ge as gy enimas, ge a soci-
alinė padė is apibūdinama azeologizmu žydin ys k iečiai: Tau už jo k iečiai
žydi (FŽe). Lyginan su ugiu k ie ys y a š enčių, laimės, gausos simbolis.
S a bi k iečių kokybė i kiekybė, jų gausumas, ankumas, ešlumas
į e inamas palyginimais kaip mau as, kaip miškas ‘labai ankūs’, kaip mū-
as ‘ ešlūs’, kaip siena: K iečiai kaip mau as – uodas snapo neįkiš ų (LKPŽe);
K iečiai isame plo e ilnijo kaip miškas (LKŽe); K iečiai kaip mū as (ZanŽ
II 221); K iečiai šį me ą kaip mū as (FŽe); Ė senelio k iečiai kaip mū as
laukuos s o ėjo (LKPŽe); K iečiai kaip siena (FŽe); K iečiais s i nai lūž a
(LKŽe, K sn).
K iečiai s ip iai k epia: Ma o , kaip k iečiai k epia, ne dušna ei (KpŽ II
554). Su k iečių iš aizda lyginami ki i objek ai: G ažūs kaip sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai suda o kolekcijas su ki ais ja ais. Ilius aciniuose žodynų saki-
niuose k iečiai dažnai minimi ka u su ugiais, miežiais i a ižomis, ka -
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Riša ugius, k iečius, a ižas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
Be o, aukš ą k iečio e inimą odo i lie u ių kalendo iniai bei ag a-
iniai pap očiai. K iečių, ugių, miežių i a ižų pėdai būda o s a omi ke-
u iose obos ke ėse pe Kūčias, kad a einančių me ų ja apjū ė bū ų gau-
si i de linga. Kalėdų linkėjimuose k ie ys pasi odo ka u su ki ais ja ais,
da žo ėmis i augalais: kalėdau ojai linki šeimininkams, kad de ė ų k iečiai,
ugiai, a ižos, so os, kopūs ai i ži niai.
Menka e čiai k iečiai į a dijami de i a ais: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i
k iečiai’: Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Visi ne kaip
eikian pasėjom, be zupa o (supe os a as), dėl o i menki paaugo (užaugo)
k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
Kokybinę i e inamąją eikšmę odo būd a dis k ie inis: Ale k ie inė duo-
na ma ge iau pa inka (KzRŽ I 414); K ie iniai mil ai ge ai, kepu py agus, ban-
deles i blynam ge ai (Kl Ž 133); Jau ma k ie inė k uopa ai jau p as a (J bŽ).
Lie u ių leksikog a iniuose šal iniuose a p ilius acijų andame i pasa-
kų pa yzdžių. Pasakų medžiagoje ma y i, kokią aukš ą e ę žmogus eikė
k iečiui, koks nepap as as, s ebuklingas daik as bu o k ie inis g ūdas: Ža -
nose asi sidab inį žiedą i k ie inį g ūdą (D Ž I 330); Padėsi ą k ie inį
g ūdą ku au g ažus daik elis ( ie elė) bus (D Ž I 330). Tikė a, kad k iečio
g ūdas gali su eik i u ingą gy enimą, nes iš g ūdo a si as kažkas nepa-
p as a, s ebuklinga.
Žemdi bių kul ū ai bu o būdinga ciklinė laiko samp a a7, a spindin i
gy ensenos pag indą. K iečių pjo imo laikas – k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is,
k ie pjū ė – aip pa bu o labai s a bus žemdi bio gy enime: Šįme lie inga
k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Jei g ažūs o ai bus, uo p asidės k ie pjū ė (ZanŽ I
828); Bū inai jau eikia nupjau p ieš Lau yną k iečiai žieminiai (KpŽ II 554).
K ie ys suda o opozicijas su pik žolėmis (di sėmis, kūkaliais, augėmis,
usnimis, ka ais su amunėlėmis, ugiagėlėmis) i pa azi iniais g ybais – kūlė-
7 Lie u ių kalendo iniuose pap očiuose galima įž elg i iek a chajiškojo Mėnulio kalendo iaus
elik ų, iek ag a inės magijos elemen ų iš ėliau susi o ma usių sezoninių da bų ciklų. Tai
bene s a biausia e nožinijos dalis, a spindin i gy ensenos pag indą, u ėjusi į akos i au inės
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); K iečiai kai bū a labai su kūlėm, ai i duona juoda (LKŽe, Sdk);
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
k iečiuos š a iuos a si anda kūkalių (J bŽ); Ge i k iečiai, ik pe daug kūkalių
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
Jabl); Tai neisiu, be neli, už a ę, kad a o k ie eliai kūlė i (LKŽe, Smn).
K iečiams sė i i augin i eikalinga ge a, juoda, pa ęš a, iebi, molinga
žemė. Tokį žemės po eikį odo i žodynų ilius aciniai sakiniai: Molis –
k iečių žemė (LKŽe, Dkš); Žemė p ie molio inka k iečiam (LKŽe, JT); An
kalno k ie ys neauga (PPAŽ I 545); Čia kiau ai k iečių žemė, ge iausia žemė
(LKŽe, B ž); K iečių žemė, ku de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); An juodos
žemės k iečiai auga (LKŽe, Dkš); Veša enai ( iebioj žemėje) miežiai, k iečiai
i ki i augalai (LKŽe, Jabl); Kad i asa inis k ie ys, is iek jam eikia ge os
žemės (LKŽe, S j); Mūsų žemės[e] asa iai k iečiai ge iau auga (KpŽ II 554);
T ys laukai bu o: ienas laukas pūdymas, ki as – k iečiai, ugiai, dobilai –
ečias laukas (KpŽ II 554). Be o, k iečiams eikia d ėgmės, odėl i šlapios
di os k iečiams inka: Rugius sėk, kad a šok ų, k iečius sėk, kad p ilip ų
(LKŽe, Gs). K iečiai užauga i p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj i k iečiai
g eičiau p ieina (LKŽe, Up); Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Di oje su ž i gždo podi iu augančių k iečių g ūdai by a iš a pų:
Ma labai by a p ė ž y o, a ugiai, a k iečiai iš okių žemių (KpŽ IV 965).
K iečių mėgs ama, k iečiams inkama žemė adinama k ie yne: K ie ynėj,
i ne u ės au py ago! (LKŽe, Užp).
Žemdi bių paga bą duoniniams ja ams a skleidžia di os, pūdymo žiem-
kenčiams a imas an ą ka ą, ęšimas: A ka ojam žemę ugiam, k iečiam
(KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme], išguli jis pe asa , i ik aiso ugeliam
a k iečiam žieminiam (KpŽ II 554); Ku miežius sėda o, k iečius sėda o, ai
da pamėšda o (PPAŽ I 545).
Gausus, ge as k iečių de lius lyginamas su ma ių smėliu: I okia bu o
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
mieželių i gel onų k ie elių (LKŽe, JD).
130
BENDRINĖ KALBA | 97
Sudu iniais pa adinimais į a dijamos am ik os k iečių ūšys. Ta mi-
niuose žodynuose pa eikiami s a biausi k iečio dū iniai a spindi jų s a bą
bui yje i e inimą: k ie ugiai ‘k iečiai, sumaišy i su ugiais’: K ie ugių
sėja, kad duona bū ų bal esnė (DūnŽ 164); Pa asa į pasėjau k ie ugius, ai
žinai, nekoki užaugo (ZanŽ I 828). Ki i lie u ių leksikog a iniuose šal iniuo-
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
šeimos augalas, uodeguo oji so a (P anicum c us galli)’.
Žodis k ie ys įeina į ki ų pa adinimų sudė į. Vals iečiai, s ebėdamiesi
de lingais, jų seneliams nežinomais augalais, kuku ūzus adino u kiškais,
ukiniais / u kų k iečiais (LKŽ ePK, I). Tam ik a lapuo ųjų samanų ū-
šis – pap as asis gegùžlinis – adinama kiškio k iečiais.
F azeologiniai yšiai a spindi į ai ius s e eo ipinius b uožus, siejamus su
k iečiu, i y a ge iausiai ma omi apib ėž ame mik okon eks e. Ge iausias
k iečio p oduk as – py agas – adinamas k iečio žiedu: Dėkui s o uliam ažu
py agėlių, ažu k iečio žiedų (d.) (Kl Ž 426).
Neigiamas gy enimo būdo (ne aly umo) e inimas eiškiamas ne ie-
siogiai, kaip analogiją pasi elkian k iečių sėjos galimybę, kalban apie pu -
iną sp andą: An a o paka pos galima k iečius sė i (FŽe, G š); ausyse k ie-
čiai auga (apie ne aly ą žmogų) (ZanŽ I 828).
Įp as ai eigiama, kad „palyginimas y a s ilis inė p iemonė ienam daik-
ui a eiškiniui sug e in i a palygin i su ki u, no in pab ėž i, išski i, iš-
yškin i a pa ikslin i ku į no s b uožą a požymį“ (LKPŽe, p a a mė).
Palyginimų, ku iuose a ojamas žodis k ie ys a jo de i a ai, nė a daug,
ačiau i jie su eikia in o macijos, kokias k iečio a jo p oduk ų ypa ybes
lie u iai pas ebi, pa yzdžiui, inginys lyginamas su k ie ine ešla: Onos
mo ina ugi k ie inė ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, ingus žmogus
aizdingai palyginamas su k ie inių sėlenų maišu: Minkš as kaip k ie inių
klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). K iečiai e in i kaip b angūs ja ai:
Nulupai kaip už k iečius (LKŽe, Sk ); Pelnas kap už k iečius (LKŽe, Gs);
kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo (būda o), pūdą9 mil-
ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
Apie ne esė us pažadus, neg ąžin ą skolą sakoma k iečiais a silygin i po
sme čiui, ai eiškia, kad niekada nea gausi skolos: Jis a silygys posme (po
mi ies) k iečiais (ZanŽ I 828).
9 S o io ma as – 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
p ak iniai pa a imai. K iečiai, iš jų mil ų kepami py agai bei agaišiai y a
ge o, pasi u imo gy enimo simbolis, o duona – kasdienio gy enimo sim-
bolis, pa emijose a ojami an onimiškai: Nedabok py agų, dabok, kad duonos
bū (Kl Ž 215); Ieškodamas agaišio, i p as os duonos ne eksi (PP 185, S );
No ėk agaišio, be žiū ėk duonos (PP 222, Km); Balandas sėjęs, k iečių ne-
pjausi (LKŽe, Vdk). Pa emijose akcen uojama, jog pag indinis mais as y a
ne py agas iš k ie inių mil ų, o duona, kepama iš uginių mil ų, be ku ios
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
pasišaipoma, i onizuojama: Da ė agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINĖS KATEGORIJOS, KOGNITYVINĖ DEFINICIJA
Lie u ių leksikog a inių šal inių duomenys g upuojami pagal Liublino e no-
ling is inės mokyklos pa eik ą speci inių b uožų są ašą, . y. pagal esminius
k iečio pa ame us, adinamus ase ais.
[ESMINĖ KATEGORIJA] – a pinis, miglinių šeimos, g ūdinis, žieminis, asa i-
nis, duoninis, paša inis ja as, kul ū inis augalas;
[PAVADINIMAI, DERIVATAI] – pū ai, k iečias, k iečis, k iečiukas, k ie ukas,
akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] – ja as, augalas, g ūdas, žiemken is, asa ojus;
[HIPONIMAI] – asa učiai, bal ieji, pap as ieji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai,
d ig ūdžiai, žieminiai;
[SAVYBĖS] – lapingi, ankūs, ešlūs;
[IŠVAIZDA] – gel oni, žali, auksiniai, plunksniniai;
[DALYS] – žiedas, a pa, s iebas (šiaudas), šaknys.
[BŪSENOS, VEIKSMAI] – auga, žaliuoja, gel onuoja, plaukėja;
[DAIKTAI] – sėlenos, pelai, py agas, agaišis, k uopos;
[KIEKIS, KIEKYBĖ] – kaip miškas, kaip mū as, kaip mau as, kaip siena;
[VEIKSMŲ OBJEKTAS] – š en inama bažnyčioje pe Žolinę; pėdai s a omi ke-
u iuose namo kampuose pe Kūčias; su ki ais ja ais pasi odo Kalėdų linkėji-
muose; pe Kūčias su šienu klojamas po s al iese;
[LAIKAS] – plaukėjimas, a pojimas, k iečiapjū ė;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
[OPOZICIJOS] – su pik žolėmis (di sėmis, kūlėmis, usnimis, balandomis); su
ki ais ja ais ( ugiais, g ikiais), su ankš iniais augalais (ži niais); su kenkėjais; su
ž i bliais;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), su ki ais augalais (linais, dobilais);
[DARBAS, VEIKLA] – iš i į pėdus, kul i, aly i, ė y i, pikliuo i;
[ĮRANKIAI] – pjau u as, sp agilas, kul u as, gi nos;
[MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMONĖ, NAUDA] – py agas, agaišis,
duona, į ai ios košės, alus, naminė deg inė; paša as (šiaudai, pelai, g ūdai,
mil ai); ais as ligoniams;
[SPĖJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKĖJIMAI] – g ūdai, šiaudai;
[PAPROčIAI, APEIGOS] – pėdai (ka u su ki ų ja ų) s a y i ke u iuose namo
kampuose pe Kūčias, kad a einančių me ų ja apjū ė bū ų gausi i de linga;
[EKVIVALENTIŠKUMAS] – su ugiu;
[SIMBOLIS] – š enčių, u ingumo, gausumo, ge o gy enimo.
Išanaliza us leksikog a inių šal inių (ypač a minių) sis eminius duomenis
pab ėž ina, kad k ie ys – ai g ūdinis, duoninis, žieminis i asa inis ja as,
ku io g ūdai i mil ai naudojami mais ui i paša ui; š enčių, u ingumo,
gausumo, ge o gy enimo simbolis; k iečiai auga aukš esnėje smėlingoje,
be ge ai pa ęš oje žemėje; ge biamas kaip duoninis ja as, naudo as ne ik
kasdienėje mi yboje i apeiginiams algiams uoš i, be i kaip p iemonė
į ai ioms ligoms gydy i; s a bus ikėjimų, apeigų i k . elemen as.
Lie u ių au os kul ū oje pagal e inimą, pasak e nologų, iš g ūdinių
kul ū ų s a biausi bu o ugiai, po o miežiai, g ikiai, k iečiai (Dundulienė
1982: 163–164). Leksikog a inių duomenų analizė a skleidžia, kad kogni-
y inės de inicijos10 u inį suda o kalboje a sispindinčios k iečio sa ybės i
jas pag indžian i kalbinė medžiaga.
APIBENDRINIMAS
Apibend inan lie u ių a minių leksikog a inių šal inių duomenis galima
eig i, kad a miniai žodynai su o muoja okį są okos k ie ys pa eikslą:
k ie ys Lie u os als iečiui, žemdi biui, kaimo bend uomenės na iui y a
ne ik mais o šal inis a biologinės egzis encijos pag indas, be i eikšmin-
ga kalbos pasaulė aizdžio (žodynų de inicijos, azeologija, pa emijos, dai-
10 Siekian ekons uo i kalbos pasaulio aizdą i jo b anduolį ( e ybes) y imų ezul a ams
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
su okia am ik a kalba kalban ys žmonės, . y. su ok i isuomenėje nusis o ėjusias i pe
kalbą i jos a ojimą galimas pažin i žinias apie pasaulį, eiškinių ka ego iza imą, jų cha-
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
nos, pasakos) in e p e acijos dalis, š enčių simbolis, paga bos adicijoms
a spindys, e inimo ma as. Lie u ių au os adicijoje k ie ys – u ingumo,
ge o gy enimo, š enčių simbolis. K ie ys kaip duoninis ja as naudo as ne
ik kasdienėje, š enčių mi yboje i apeiginiams algiams uoš i, be i kaip
p iemonė užkalbėjimams, į ai ioms ligoms gydy i.
Analizuojan lie u ių a minių žodynų i Lie u ių kalbos žodyno duo-
menis nus a y a, kad leksema k ie ys i jo de i a ai a ojami į ai iose
leksikog a inių s aipsnių dalyse: 1) kaip an aš inis leksikog a inio s aips-
nio žodis; 2) de inicijose i ilius aciniuose sakiniuose; 3) ki ų žodžių
s aipsnių ilius acijose (p z., ja as, g ūdas, py agas); 4) e minologiniuo-
se junginiuose (p z., pap as asis k ie ys); 5) pa emijose; 6) azeologiniuo-
se junginiuose.
Leksikog a inė k iečio de inicija iš yškina šiuos ka ego inius b uožus:
augalas, mais inis, paša inis, a pinis, asa inis a žieminis ja as, ų ja ų
g ūdas, š enčių, u ingumo simbolis.
SANTRUMPOS
Alk – Alksnnai, Vilka škio .
An – Anykščia
Ba an – An anas Ba anauskas (1835–1902), jo aš ai.
B ž – B žai
Bsg – Baisógala, Rad liškio sa . e .
BsO – Ožkabalių dainos. Su inko d- as J. Basana ičius. Du omai, 1902.
Dauk – Simonas Daukan as (1793–1902), jo aš ai.
Dgč – Degùčiai, Za as .
Dkš – Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds – Dùse os, Za as .
Ė –  iškiai, Pãne ėžio .
G k – Gikalnis, Raséinių .
G nk – G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb – Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
J – Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) – 1922, Sank pe e bu g.
Jabl – Jonas Jablonskis (1870–1930), jo aš ai.
JD – Lie ù iškos dájnos už ašý os pa An áną Juške ičę, I–III, Kazanė,
1880–1882.
JT – Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Rank aščio kopija, pe duo a Ade-
laidės pensininkų klubo 1988.
JV – Lie u iškos s o binės dainos, už ašy os pa An aną Juške ičę i išspaus-
din os pa Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Aka-
demijos Moksla, 1883.
Jz – Jiẽznas, P enų .
K – Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I – 1870,
II – 1874.
Kl – Kulia, Plùngės .
Km – Kamaja, Rõkiškio .
Kl – Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp – Kùpiškis
K č – K inčnas, Pãs alio .
K išč – Jonas K iščiūnas (1888–1973), lie u ių ag onomas, bi ininkas, kilęs
iš S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies.
K sn – K osnà, Lazdjų .
K – Ka á skas, Anykšči .
Lš – Liškia à, Va ėnõs .
M j – Ma ijámpolė
Mžš – Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD – Liudo Rėzos dainos. Pi mojo lie u iško dainyno III leidimas. M. Bi -
žiškos spaudai pa eng a, I i II dalis, Kaunas, 1935, 1937.
Rn – Renã as, Mažekių .
Sdk – Sudekiai, U enõs .
Skp – Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk – Sk snemunė, Jù ba ko .
Sld – Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk – Sãlakas, Za as .
Smn – Sinas, Aly aũs .
Sn – Seina
S j – Sei jai, Lazdjų .
Su – Su dẽgis, Anykšči .
S – S ėdasa, Anykšči .
Šd – Šedu à, Rad liškio .
Šll – Šilãlė
Š s – Šã ės, Skuõdo .
Š d – Š èd iškė, Ignalnos .
Tj – Taujnai, Ukme gs .
T ak – T ãkai
T g – Tau ag
T gn – Tau ãgnai, U enõs .
Up – Upýna, Šilãlės .
U – U enà
Užp – Užpãliai, U enõs .
Vdk – Vidùklė, Raséinių .
Vl – Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž – Velžỹs, Pãne ėžio .
VP – Mo iejus Valančius, Pa a les žemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b – Vi bãlis, Vilka škio .
Vš – Viš ý is, Vilka škio .
Žl – Žél a, Ukme gs .
Žm – Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu kono-
acji. – Kono acja, Lublin, 169–183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: eo inės p ielaidos i me-
odai. DARBO de inicijos Sla ų i jų kaimynų aksiologiniame leksikone (LA-
SiS) pa yzdys. – Ve ybės lie u ių i lenkų pasaulė aizdyje 1. Teo inės p ielai-
dos i in e p e acijos, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o leidykla, 24–45.
Ba miński Je zy, Chlebda Wojcech 2013: P oblem koncep u
bazowego i jego p o ilowania – na p zykładzie s e eo ypu EUROPY. – E no-
lingwis yka 25, 69–95.
Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas.
Dundulienė P anė 2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
Klimka Libe as 2015: Zana ykų adicijos i pap očiai. – Esam zana y-
kai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 31–48.
Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi yba. – Esam
zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 135–160.
Nieb zegowska-Ba mińska S anisława 2020: De iniowanie i p o-
ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma-
ii Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uo-
žai, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Ru ko ska K is ina 2021: Leksikog a iniai šal iniai lie u ių kalbos pa-
saulė aizdžio y imuose. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje,
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181–200.
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena
2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Vai ke ičienė Dai a 2008: Lie u ių užkalbėjimai. Gydymo o mulės, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
P iim a 2024-10-14
138
BENDRINĖ KALBA | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely,
wi h he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc eas-
ingly emphasised, as hei p oduce s ealise ha he main pu pose o a dic iona y
is o documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e.
A la ge pa o a dic iona y’s alue consis s o illus a i e sen ences eco ded om
he li ing language and cap u ing he people’s li e du ing a pa icula pe iod:
de ails o e e yday li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique
iew and assessmen o he wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a
numbe o a ious gen es, such as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles,
songs, ai y ales, cha ms, belie s, and so on.
The a icle emphasises ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a pa icula
gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. The main ocal
poin is he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he con-
cep o WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic-
iona ies conside s all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as col-
loca ions, ci a ions ha illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms,
de i a i es, ph aseological uni s, he o ical p o e bs, and so on.
In he cul u e o he Li huanian na ion, whea is seen as a symbol o holidays
and weal h. In olklo e, whea o en goes hand in hand wi h o he g ains, such
as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using whea o ood and medicine
since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies, whea held a place among
olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o he daily die and
ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious ailmen s. Folk
medicine had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and lou
as well. Whea was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s.
The lexicog aphic de ini ion o whea highligh s he ollowing a ibu es o
ca ego y: i is an edible plan , a membe o he poaceae amily ha g ows in
summe o win e , a symbol o holidays and weal h.
KEYWORDS:
WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona-
y, de ini ion, ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TARMINIS ŽODYNAS KAIP KULTŪROS TEKSTAS:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
San auka
Pas a uoju me u daugiau e noling is ų dėmesio sulaukia a miniai žodynai, is
labiau pab ėžiama a minių žodynų kaip kul ū os eks ų eikšmė, nes jų engėjai
su okia s a biausią žodynų paski į dokumen uo i, saugo i i iešin i esmines
kul ū os ap aiškas. Didelė žodynų e ybė – ilius aciniai sakiniai, už ašy i iš gy-
osios kalbos, iksuojan ys am ik o laiko a pio žmonių gy enimą: kasdienės
bui ies i š enčių de ales, nuo aikų i minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą i
e inimą. Ilius aciniai an aš inio žodžio sakiniai y a į ai ių žan ų: ai azeolo-
gizmai, pa emijos, mįslės, dainos, pasakos, užkalbėjimai, ikėjimai i pan.
S aipsnyje pab ėžiama, kad a minis žodynas y a am ik o žan o eks as, a -
skleidžian is kul ū inį žodžio unkciona imo kon eks ą. Dėmesys k eipiamas į
žmogaus bū ies bei kul ū os yšį pe KVIEčIO koncep ą. Analizuojan lie u ių
a minių žodynų duomenis e noling is iniu aspek u, a siž elgiama į isus žodžio
s aipsnyje esančius duomenis: kolokacijas, ci a as, ilius uojančias an aš inio žo-
džio aplinką, sinonimus, an onimus, da inius, azeologizmus, pa emijas i k .
Lie u ių au os kul ū oje k ie ys pagal e inimą y a š enčių, u ingumo sim-
bolis. Tau osakoje k ie ys dažnai minimas su ki ais ja ais: ugiais, miežiais i a ižo-
mis. Jau seno ėje žmonės k iečius a ojo mais ui i ais ams. Gydomosiomis sa-
ybėmis pasižymin ys k iečiai naudo i liaudies medicinoje. K ie ys ge biamas kaip
duoninis ja as, naudo as ne ik kasdienėje mi yboje i apeiginiams algiams uoš i,
be i kaip p iemonė į ai ioms ligoms gydy i. Liaudies medicinoje bu o p i aiky i
ne ik k iečių g ūdai, be i sėlenos, mil ai. K ie ys s a bus i ikėjimuose.
Leksikog a inė k iečio de inicija iš yškina šiuos ka ego inius b uožus: augalas,
mais inis, a pinis, asa inis a žieminis, š enčių, u ingumo simbolis.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]