Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
115
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS:
e noling is ica, leksikog a ija, leksikologija. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VOODYNAS KAIP KULTŪROS
TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS
KVIEČIO PAVEIKSLAS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
ANOTACIA
Didelė a mių e au osaco exemplos de bem signi icâncias a miniuose diccioná ios
gausa enco aja eme e nes es ocodynais. Po essas mesmas azões, aos
diccioná ios ansminados é o necida impo an e signi icado de ex os au en icos. O
a igonyje analisa-se lingubinis e cul u alis g iecio, um de mais impo an es qua o dos
ja os usados Li uães, quad oikslas, que ec iscina a minių žodynų, g andio de Lie u ių
kalbos o dodyno e ou os dados de on es leksikog a inių lie u ių. A pala a k ie ys
conhecido e usado em odas as línguas li uãs. No es udo a enção é encaminhada pa a o
igo e elacionamen o de se humano e liaudies cul u a, ao homem é o necido alo es,
a aliação do igo em elação ou os ja ões. Os dados de on es lexicog á icas sob e
k ie į pe mi em analisa es e plan a cul u al pin ess com base me odologia c iada
Lublino e noling is ina escola. A i a-se a a enção no a o de que os diccioná ios a min
o necem ge okai es o ότερη ma e ial a negu nau osaco na a i a. No en an o, com
base pas a aisiais, no ma e ial do diccioná io pode encon a su icien e in o mação e noling is ís ica sob e lingbinį cul u alí plan ų pa eikslą.
ABSTRACT
The abundance o examples and de ini ions om dialec s and olklo e in dialec
dic iona ies makes hese dic iona ies a sou ce o ely upon. Fo he e y same
eason, dialec dic iona ies ca y he impo an meaning o au hen ic ex s. Es e
a icle sc u inises he linguis ic and cul u al image o whea , one o he ou g ain
s aples in Li huania, as highligh ed by he da a om he big Dic iona y o he
Li huanian Language and o he sou ces o Li huanian lexicog aphy. The wo d whea
is known and used ac oss all dialec s o he Li huanian language. The s udy cul u e,
116
BENDRINĖ KALBA | 97
ocuses on he connec ion be ween whea and he human exis ence and olk
he alue ha i p o ides o he human being, and he alue whea holds compa ed o
o he g ains. The amoun o da a on whea a ailable in lexicog aphical sou ces makes
i possible o he cul u al image o his plan o be analyzed o olklo e na a i es.
using he me hodology de eloped by he e hnolinguis ic school o Lublin. No a-
bly, dialec dic iona ies o e ma e ial ha is much mo e limi ed in scope compa ed
Howe e , i one we e o ely on he la e , dic iona y ma e ial can p o e o be a
su icien sou ce o e hnolinguis ic in o ma ion abou he linguis ic image o
plan s.
ĮVADAS
As on es lexicog a icas Li uãs são mui o impo an es mundialė aizdžio1
econs ução, pois maio ia deles puikiai e elajia a chajišką li a ians cul u a,
e sua des inação o ganizado es acima de udo pe cebe-se como aquela cul u a
essencials apa ações documen ação, conse ação e di ulgação. Além de
ou os diccioná ios da língua li uânica, ul imamen e abundan emen e
lançados dicioná ios e minais, p epa ados com base em á ias on es da
cul u a na u al li uanas, podem se conside ados cul u ais, i. e. p epa ados
sob e o undamen o cul u al, dicioná ios (Ru ko ska 2021: 152). Especialmen e
dos la ians a minių žodynų, que e li essem lingbinį kul ū inį a mės ou
šnek os aspec ą, ainda que não es á p epa ada. No en an o eles excelen e
on e de dados in es igando lingubinį2 isão do mundo. Didelė a minių žodynų
e ybė ilius aciniai sakiniai, g a ados a pa i i osios kalbos i au osakos,
ixsuojan ys um ce o pe íodo de ida das pessoas: kasdienės bui ies e
š enčių de ales, nuo aikų i minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą i e inimą.
Te miniais ocodynai p a e čia e ec uando leksinius seman inius pesquisas,
pa em us linguinio mundo ídeo e elação me odologia, c iada Liublino
e noling is ines escolas. Es apasnyje man ém-se p essupos os, que a minis
diccioná io é ce o ce o gên o ex o, e elando cul u inão a pala a uncionamen o con ex o.
Analizando os dados dos diccioná ios a mís icos li uanos e noling is iniu aspek u,
conside a-se em odos os dados da pala a no a igo: de inições, colokações, ci a as,
ilus uojanças heading wo d su oundą, sinonimos, an onimus, de i a us, azeologizmus,
pa emijas e k . Assim, pasau dos idiomas1 Os es udos mundialê aizdžio do idioma um
impo an e papel a ibuído à leksicog a ia. Ve odynai execu a unção, jun ainhando lexícios
e seman inos componen es da linguagem mundialê aizdžio. 2 Analisando as on es
léxicog á icas de a mínios, pode-se escla ece , quan o de pala as da linguagem
mundialė aizdyje se elaciona com o concei o desc i o (Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 41).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
117
lė aizdžio es udos u iliza odos dados de mic os uk u as de dicynas. Ypač mijas,
s a bu pab ėž i, kad adinamieji eks iniai duomenys ( azeologizmai, pa e-
compa ações) li uanos leksikog a iniuose on es são ap esen ados sob i ulação da
ilius acinių sakinių i y a a i inkamai pažymimi: azeologizmai po  ( om-
bo) ženklo, o pa emijos i palyginimai po ∧ (s ogelio) ženklo. Ilius aciniai
pala a sakiniai de au osakos pode se de á ios gên ų: pa emijas, mįslės, compa ações,
zakalbėjimai, ikėjimai, dainos, pasakos e pan. O a igo chama a a enção pa a a elação de
se humano e cul u a3 a a és KVIEčIO koncep ą4. Obje i o do es udo econs ui
lingubinho cul u ininho pa eikslho de igo na língua li a ians, com base li a ians e miniais
lexicog a iniais on es. Recons ução é ealizada pasi il usando kogni y inę de inição,
cuja p incipal obje i o, segundo J. Ba mińskio, mos a , como ce os obje os e
enômenos do mundo pe cebem ep esen an es da lingubinesa e cul u alesa comunidade, i.
i. qual conhecimen o sob e o mundo, sua ca ego iza ização e a aliação glūdi em al al
comunidade (Ba miński 1988: 169; ci ado de Nieb zegowska-Ba mińska 2020: 48). Com o im
des e obje i o le an am-se as seguin es a e as: 1) esumi as denominações de igo,
pa e de igo em li auens leksikog a iniuose on es; 2) se i de igo aos alo es
o necidos ao homem (naudozimen o buí e, ūkyje, olkudies medicinoje), a aliação de igo
em elação ou os ja os (p òcsias, ce imigos, ikėjimai, elacionados com o igo); 3)
socompona em odo (ca ego ias seman ines, chamado ase ais) in e minais
leksikog a iniuose šal iniuose Li uães is yškėjusius agmen os do concei o de igo; 4)
su o mula cogni i y inę de inição do concei o de igo. A base empí ica do es udo
consis e em Zana ykų šnek os zodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnek os zodyno (KzRŽ),
Ju ba ko šnek os zodyno (J bŽ) manusc ício, Die eniškių šnek os zodyno (D Ž), Kupiškė
žodyno (KpŽ), Vidiškių šnek os zodyno (VdŽ), Zie ninkų šnek os zodyno (Z Ž), eas e n duinkų
šnek os zodyno (DŽ), K e nės šnės šnės zodyno (K n), V a nės šunės šunės žodyno (VakŽ),
žodyno zodyno zodyno zodyno (PPA), Zheles inos zodyno zodyno zodyno. A cha e
sis emá ica do es udo é o dicioná io da língua Li uânia (LKŽe), ligando dados em um odo e
p eenchendo al ando in e míns 3 na úl ima década do XX. pa icula men e ž ijo e
con inua c escendo no con ex o da cul u a do es udo da língua idėja (plačiau. Ba miński
2020: 25). 4 Linguíso e cul u al ik o ės agmen o, obje o (o eiškinio) imagem
(įsi aizda im)
adinamas koncep u, ku io u inį suda o ne ik pažin inio, be i emo y iojo bei p agma-
inio pobūdžio žinios, gaunamos iš indi idualios i isuomeninės pa i ies (Ba miński,
Chlebda 2013: 71).
118
BENDRINĖ KALBA | 97
žodynų duomenų g andis. A liekan y imą, pasinaudo a Sinonimų žodyno
(SŽe), An onimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema k ie ys.
Além disso, na in es igada ma é ia campou caenka e azeologija, pa emijas,
a ai, sinonimai i an onimai, už iksuo i lie u ių kalbos leksikog a iniuose
de išal iniuose. Po an o, sem menė ųes, pasi elkiam e F azeologijos
bei Lie u ių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empi inių duo-
žodyno (FŽe) menos campou p aplės i às ezes ci ados e Lie u ių kalbos
žodyno Papildymų (LKŽ ePK) e Lie u ių kalbos žodyno Ta mių (LKŽ eTK)
ka o ecos acumul i dados. Alguns dos mencionados a mís icos ocynos
ma e ial é зафиксированная даже XIX a. конце, других XX a. midway, еще
других XX a. конце и XXI a. первым десятилетием.
Te mínicos ocynos ma e iais analisados aplicados in e p e acinis,
desc i omasis, seman ines analises e kogni y ines de inições mé odos. O
úl imo mos a a ge al pe cepção do mundo, nele p e ende en a iza odas o
sen ido da cul u a ac ualias posi i os p op iedades do obje o. Es as
p op iedades de e minam-se analisando dados da língua e ex i os
(pa emijas, azeologismo, e c.) e ambém dados ex aling is inos ( icências, cos umes desc i os).
1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS PODI
LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa pa e do mundo igočiai
são os mais impo an es dooniniai ja ai. His o ikai indicam que o igo
pe ence às mais an igas plan as ag ícolas. Cul i am na Li uânia in e nais e
e aneias minkš ieji k iečiai (T i icum aes i um), po ém IXIII a. piliakalnių
(Apuõlės, Gab ielškių, Veliuonõs) kasinėjimai mos am que, sem minkš ųjų
(ki aip ambém chamados de pap as aisiais) quiečių, oi papli ę e d ig ūdžiai,
ankia a piai bei spel a. A é XX a. começo, o igo p incipalmen e o am
sėjami d a ų camposos. Segundo e nologês P anės Dundulienė, das cul u as
g ūdinių mais impo an es o am ugas, depois o ce izes, g ikiai e k iečiai
(Dundulienė 1982: 163).
A pala a k ie ys ‘k iečiai, cujo em á ios dicioná ios ap esen a uma
signi icação ‘ja ų ūšis e po eikšmis ja io g ūdas, a ojadynas sudė inė
mas nuo XVI a., už iksuo as pi muosiuose aš o paminkluose (Mikalojaus
Daukšos pos ilėje, Jono B e kūno Biblijoje, Samuelio Bogusla o Chylinskio
Biblijoje, Kons an ino Si ydo žodyne). Daugelyje lie u ių a minių žody-
nų šis ja as apibūdinamas kaip a pinių (D Ž I 330) a ba miglinių šeimos
(VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), g ūdinis ja as, ku io s iebas – šiaudas, žie-
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
119
a pa, aisiai gels i ou us i g ūdai, dos quais a a inha kepamas pi agas (LKŽe,
ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, J bŽ, KpŽ II 554, PPAŽ)
I 545, Kl Ž 133, ŠVakŽŽ I 361).
Em dicioná ios a mís icos, às ezes, i ulação de pala a é ap esen ada uma
o ma sepa ada de plu alidade k iečiai, eiškian is ‘šių ja ų laukas: Radom mes
ši ą mažiukę k iečiuos ( esponda à pe gun a, de onde su gem c ianças) (KzRŽ I
a ba p ie ienaskai os k ie ỹs – a ski a eikšme ‘šiais ja ais apsė as laukas’:
Labai daug žolės bu o, eip apaugę k iečiai bu o (VdšŽ 337). Vienos a cha-
414), jiškiausių pie y inių lie u ių šnek ų Zie elos šnek os de pala a é dado
como i ulação o e bo k iečias, k iečis (Z Ž 337).
Nos diccioná ios zemaičių šnek ų igo é chamado apenas e aninhos, e o igo
de in e no zemaičiai chama pū as: Žieminiai k iečiai é nome pū ai (ŠVakŽŽ II 109);
Pu au do i s an i (LKŽe, Š s); Ve a inhos igočiai, e in e minhos pú ai oi
(LKŽe, Rn ); Pū ai y[ a] audons as g ūds (ŠVakŽŽ II 109); Pū ai s ambesni y[ a],
k e ys y[ a] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pū ai y[ a] udenį sėjamys (ŠVakŽŽ II
109); Visų pi ma ugius, paskiau Pu us [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną me ą
sėjom pu ių (K nŽ 326). Pu ais eislês pú as papampusysis5 b anco aksominis
(T i icum u gidum album elu inum), pú as isu inis ( isu augan is, simples)
auksy asis (de co dou ada) (T i icum ulga e au eum), pú as plūksninis
(T i icum pinna um). Em alguns baixos de Šnek ų diccioná ios k ie ys (DūnŽ 503)
e pū as (DūnŽ 525) são ap esen ados no inal do e odyno, egis e.
No malmen e nos diccioná ios di e enccionais ( ão é e DūnŽ) p incipal p incípio
de seleção de pala as compa ação com co espondmenimis da língua
bend inesa. Po an o, em ez da de inição é indicado como bk6.
Cul i am-se asa inas e in e nais a iislés de igo. Dados de Ta minių žodynų mos am que os
igozes de in e no p imazem po cima dos ugios de in e no e dos igozes de e ão, po isso
deles em algumas localidades būda o sėjama mais: Žieminių k iečių daug sėda om, daugiau neg
ugių (LKŽe, Skp); Quando pade a igo in e ná ios, isso não compa a á com os e a inos (LKŽe,
An); Os igo de in e no são lapingesni do que os ugios de in e no (LKŽe, K išč); Kwečiai e am ais
in e nais gel onieji, não b an ieji, ambém minkš ūs (minkš i), jagu ik ai en os, isso išby a,
iškulia eles (KpŽ II 554); Sėda o quiečių in e ní e asa ių (KpŽ II 554); K ečiai inieminiai zamde a e
g ūdas maio do que asa inių (LKŽe, Ign). 5 Tal nome pode se associado com o a o de que k ie ys
pamps a (b inks a, didėja) dygdamas. 6 Isso signi ica que a pala a signi ica é a mesma que na
linguagem gené ica.

120
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai y a į ai ių eislių, odėl e inami pagal am ik us požymius
e c i é io, po isso e chamam a iadamen e. Po exemplo, igo, cujo a pos
akuo ais, adinami akuočiais: Akuočiai k iečiai auga i p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). Tam ik a a maina k iečių, ku ių a pos be akuo ų, – beakuočiai k ie-
com čiai (LKŽe, Kl), eles melho , našesni. Segundo al u a e amanho de g ūdo
b an iei igočiai (T i icum aes i um): Bal iei igočiai melho : hays ai
aukš esni (J bŽ), zaaugan ys aukš i e sub andinan ys colossus g ūdos de co
cla a ama ela ou dou ada; os igo du oes in e io em aos igo b ancos, g úas
ambém meno es, mas mais du e es do que dos b ancos; g ūdo co a ama ela
ou uda, às ezes pode se a é uus a. Segundo sėjos empo dis inguem
asa učiai igočiai (LKŽe, K), sėjami pa asa į e duodan ys de lių naqueles
Ta minių žodynų medžiaga odo, kad asa iniai k iečiai, sėjami pa asa-
į, da adinami k iečiukais, k ie ukais, o jų ilius aciniai sakiniai in o muo-
mesmos anos. si que ul ųjų má colhei os: K iečiukų pasėjo ien di sės,
susimaliau, isso a cab ą começou audė de aqueles di sių (KpŽ II 551); Tí ulos em
dez anos um ano a de a (ZanŽ I 828); K ie ukai sykiu com miežiais p ieis (sunoks)
(LKŽe, Gs).
F ie ys, como e ugys, miežis, a iža e g ikis, a ibuído a duoniniams
ja ams, de aco do aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų de inições, é žolė,
nou as pala as he olinis plan a, u inis nesumedėjusį s iebą.
2.KVIEČIO DALYS
A pa e mais impo an e do igo a pos, que mos am esse ja o e lingamen o.
Va pões amanho medido sp indžiais: Žieminiai k iečiai, es á a pa i sp indžio
a pos (LKŽe, Kl); g andes e peskios a pos links a, nãošlaiko o io: Kai laukeliu
jojau, não podes pajo i, lūž a links a kiečių a pos ži gam po kojelių (LKŽe, Pl );
Rugelias calia am, igočiai a pas leido (LKŽe, Vlž). Va pões e apa de
amadu ecimen o, quando elas saem de bamblių, nusakoma eiksmažodžiais
laukė i, plauk i: Rugiai já asoja (žydi), e igočiai ainda só nada (LKŽe, Sn);
K iečiai ką ik plaukėja (LKŽe, Pc); Já igočiai bambly, g ei laukės (LKŽe, ). Pe
Žolinę jun amen e com žolynais e ou os ja ais san i icadas e k iečių a pos,
ambém usadas meniškoms e boms iš i. K iečio s iebas (šiaudas) ambém e a
impo an e e inha pasku į bui éio lie u io e úkyje, ge almen e isso es ambusis
o a e pak a ai animaisuliam. Nos diccioná ios e minais apon a am-se os
sinônimos s iebo šiaudo: k iojase ien ‘s iebas; igočiojys: K ečių aqui pouco
sėjo, a eca, onde u de igojos gausi še
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
121
(D skŽ 180); k ie ienis ‘škul o k iečio šiaudas: Nešk k iečiojų gy uliam
paklo i (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus ka ės eėdė, k ie ienius (DūnŽ 164); dai
K iečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, T ak); Bal ieji k iečiai ge esni: šiaudai
aukš esni (J bŽ); Gal sulijo šiaudus k ie ienius (VdšŽ 337); K ie ieniai šiau-
só pak a am, minkš i, pelės uoj sukapoja (Kl Ž 133). Já que k ie iniai
palhaços são minkš i, menki, apūs, po an o não adequam elhados cob i:
Kwiečių šiaudai s ogam no sui able, apūs, sudžiūs a, suby a (LKŽe, Kl ).
Po ugios madei a quee esni são k ie ugios madei a.
Nupjau i igočiai e am išami em blaškus, pėdus, e es es e ados em kupeles,
mandelius mendelius, ikes: K iečiai asa iniai o am e ados po dozeica pėdų
(LKŽ ePK, P k); Mandelys de igo e ugių, ikė miežių e a ižų (LKŽe, Vš ); Rikė
k iečių, ugių, a kupe a šieno (LKŽe, Vl). Ce eudas de g ãos ago a são usadas
não só pa a o axe e animais k aik, mas e papie iaus, ca ão, baspícios
ab yboje. K ečių šiaudus como c ea i ena ma e ialá usa au odailininkai
ja dams iš i, sk ybėlėms pin i. Pynimui p incipalmen e ap ipijaunama
k ie inių šiaudų, nelabai išnokusių, além disso, é usada apenas supe io inė
pa e hays audo.
Kwečių como e ou os ja os châmenys nenhuma alo não em e
nemikaip não a aliadas, po an o dados sob e eles diccioná ios não.
3.KVIEČIO VALORIMAS
De odos os g ãos Ja as igo é desde an igo o mais di undido aliosos ja ai.
Tai ou o da e a da Li uânia. Na cul u a da nação Li uânia k ie ys é iquezas,
pasi u imo, símbolo de eliz ida. Boa ida, boa si uação socialinė desc e e-se
azeologismo žydin ys k iečiai: Tu po seu k iečiai žydi (FŽe). Compa ando
com ugiu k i ys são š enčių, elicidade, abundos símbolo. Impo am as
qualidades e quan idade dos igo, sua abundância, densidade, ešlumas
a aliado compa ações como mau as, como lo es a ‘bai densús, como mu as
‘ ešlūs, como siena: K iečiai como mau as uodas snapo neįkiš ų (LKPŽe);
K ečiai em oda a á ea ilnijo como bosque (LKŽe); K iečiai kaip mū as (ZanŽ II
221); K ečiai es e ano como mū as (FŽe); senelio igočiai como mū as campoos
s o ėjo (LKPŽe); K iečiai como siena (FŽe); Kwečiais s i nai lūž a
(LKŽe, K sn).
Kwieć o emen e pe uma: Ma o , como kwieć pe uma, a é dušna ei
(KpŽ II 554). Com a apa ência de igo compa am-se ou os obje os: G ažūs como sunokę k iečiai
(LKŽe, V b).
122
BENDRINĖ KALBA | 97
K iečiai cons i uem coleções com ou os ja ais. Ilius aciniuose žodynų
sakiniuose k iečiai minimi mui as ezes jun o com ugias, miežiais e
ais – su linais, ži niais i k .: Mūs ė is ai isko sėda o, i ugius sėda o, i
a ijos, ka k iečius, i miežių, da i[ ] linų (ZanŽ I 828); Risha ugius, igo, a ejas,
miežius, o ži nius olioja k ū elės[e] (KpŽ II 554); Tu im ka ikę, k iečiukų,
ugių, ep i būs am (Z Ž 337).
Além disso, al a a a aliação do igo mos a e Li u ians calendo iniai bem
ag a iniai cos očias. Ce eços, ugios, miezes e a ejos pede e am
cons uídos nas qua o obos ke esses po Kūčias, que os anos indou os
ja apjū é osse abundan i e p odu i a. Kalėdų linkėjimuose k ie ys apa ecem
jun o com ou as ja es, da žo ėmis e plan as: kalėdau ojai linki donos, que
de e iam igo, ugiai, a ijos, so os, kopūs ai e g ênios.
Menka e čiai igo en egiam de i ados: k ie aičiai, k ie ynai ‘p as i k iečiai:
Sudžiū ę ie k ie ynai, pusės g ūdo nė (LKŽe, T gn); Todos não como
necessá io pasėjom, sem zupa o (supe os a as), po isso e menki paaugo
(užaugo) k ie aičiai, pū aičiai (LKŽe, Š s).
A signi icância quali a i a e a alia i a indica o a ibu o k ie inis: Ale k ie inė
duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); K ie iniai mil ai bem, kepu py agus,
bandeles i blynam bem (Kl Ž 133); Já ma k ie inė k uopa isso já uim (J bŽ). Nas
on es leksicog a icas Li uãs en e ilus ações andame e con os de
exemplos. No ma e ial dos con os e , que a al u a alo a homem p es a a
ao igo, que ex ao diná io, ma a ilhoso daik as e a o g ūdo de g ão:
Ža nose asi sidab inį žiedą i k ie inį g ūdą (D Ž I 330); Padeces aquela
k ie inho g ūd com onde e bonizus i ic elis ( ie elė) se á (D Ž I 330).
Ac edi a a-se que o g ão de igo pode p opo ciona ich ingą ida, po que
do g ão a i as algo nepam as a, milaglinga.
Cul u a ag ícola e a ca ac e ís ica ciklinė concepção de empo7, e le i
i ensenos base. Tempo de colhei a de igo k ieč(ia)pjū ė, k iečiapjū is,
k ie pjū ė ambém oi mui o impo an e na ida do ag icul o : Šįme lie inga
k iečiapjū ė (LKŽe, Ig); Se bonzões empo es i e , com isso começa á
k ie pjū ė (ZanŽ I 828); Necessa iamen e já é p eciso nupçau an es Lau yną
igočiai zieminiai (KpŽ II 554). Flo es o mam oposições com pik žolėmis
(di sėmis, kūkaliais, augėmis, usnimis, às ezes com amunėlėmis, ugiagėlėmis) e pa asi iniais ungos kūlė-
7 Li uães calenda ís icos cos umes podem islumb a an o a chajiškojo Mėnulio calendá ious
elik ų, an o ag a inės magijos elemen os de mais a de susi o ma am ciclões de abalhos
sazonais. É bene mais impo an e pa e e nožinija, e le i base de í ens, u ėjusi in luência e
kul ū os d asiniams eiškiniams (Klimka 2015: 31).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
123
mis, k iečiakūlėmis, augančiomis k iečių a pose: K iečiukų a pos juoduoja
dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni k iečiai, šieme bus p as i py agai
(LKŽe, Sk ); K ečiai kai bū a mui o com kūlėm, isso e pão p oda (LKŽe, Sdk);
Ku į me ą būna daug kūlių, ai k iečiai sėklai jau ne inka (LKŽe, M j); I[ ]
igociuos ch a iuos su ge kūkalių (J bŽ); Ge i igo, só demais kūkalių Jabl);
(LKŽe, Dkš); I papasakojo joms apie auges, a si adusias k iečiuose (LKŽe,
Isso não iai, be neli, po uê, que eu k i eliai kūlė i (LKŽe, Smn). Kwiečiams sė i
e cul i a necessá ia boa, buoda, pa ęš a, iebi, molinga e a. Tokį a
necessidade da e a indica e dicynų ilius aciniai sakiniai: Molis k iečių žemė
(LKŽe, Dkš); Zemė p o molio inka k iečiam (LKŽe, JT); Anno k ie ys neauga
(PPAŽ I 545); Aqui kiau ai k iečių žemė, ge iausia žemė (LKŽe, B ž); Kwiečių žemė,
onde de a k iečiai (LKŽ ePK, M j); Sob e a e a p e a igo c esce (LKŽe, Dkš);
Veša enai ( iebioj zemėje) ce ada, igočiai e ou as plan as (LKŽe, Jabl); Que
e de e ão cho e, ainda assim p ecisa ele de boa e a (LKŽe, S j); nossas
e as[e] e ão os igo ei melho c escem (KpŽ II 554); T ês campos e am: um
campo pūdymas, ou o igo, ugiai, dobilai e cei o campo (KpŽ II 554). Além
disso, os igo p ecisam de umidade, po an o e o igo de solo molhado
ambém se e: Rugius sėk, pa a a opelassem, igočius sėk, pa a ade i
(LKŽe, Gs). K iečiai c esce e p as esnėje žemėje: Smėlė oj žemėj e k iečiai
g eičiau p iega (LKŽe, Up); Akuočiai igočiai c esce e p as esnėj žemėj (LKŽe,
Šd). No solo com ž i gždo podi iu c escendo g ūdai de igo by a de a pų:
Ma mui o by a p ė g y o, ou ugiai, ou k iečiai de ais zemias (KpŽ IV 965).
K e čių a o i a, igo adequado e a chama-se k ie yne: K ie ynėj, e não
e á e a ago! (LKŽe, Užp).
nacionalidade Žemdi bių dea bą duoniniams ja ams e ela a solo, pūdymo ziemkenčiams a imas
segunda ez, ęšimas: A ka ojam zemę ugiam, k iečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme],
isguli ele pe asa , e só aiso ugeliam ou wheiečiam in e naminiam (KpŽ II 554); Onde o joies sede a,
o igo sede a, isso ainda pamêšda o (PPAŽ I 545).
Gausus, boa colhei a de igo é compa ada com ma ias a eia: E al
gausybė k iečių, jog lygi smėliui ma ių, i skalsa mie on ne ilpo (neišma uo-
jamas kiekis) (LKŽe, Ba an).
K iečiai e in i kaip b angūs ja ai: Pelnas kaip už k iečius (ge as) (LKŽe,
Gs); Lupa kaip už k iečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už k iečius
(LKŽe, Sk ); k iečiai – kainų lyginimo ma as: Už kilį (kilog amą) žu ies, būlo
(būda o), pūdą (s o io ma as – 16,3 kg) mil ų k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
K iečio iš aizda siejama su gel ona, auksine spal a: Tu iu ugelių, u iu
o am mieželių e gel onų k ie elių (LKŽe, JD).
130 BENDRIN
TALBA | 97
Sudu inais denominações in oduzi am ce as espécies de igo. Nos
glossá ios a minos ap esen am-se as mais impo an es dou ias de igo
e le e sua impo ância em buí e e a aliação: k ie ugiai ‘k iečiai,
sumaišy i com ugiais: K ie ugių sėja, pa a que o pão osse b anquinhei o
(DūnŽ 164); P imasa į passei k ie ugius, isso sabe, nemoki o ag ado (ZanŽ I
se už iksuo i k iečio dū iniai: k ie g ūdžiai ‘k iečių g ūdai’, k ie milčiai ‘k ie-
iniai mil ai’, k ie di siai ‘labai p as i, di sė i k iečiai’, k iečiažolė ‘ a pinių
828). Ki i lie u ių leksikog a iniuose šal iniuošeimos plan a, uodeguo oji so a
(P anicum c us galli). A pala a k ie ys en a em ou o nome de composição.
Vals iečiai, ma a ilhando-se com de lingais, seus a ós desconhecidos po
plan as, maisūzus chama am u kiškais, ukiniais u kų k iečiais (LKŽ ePK, I
/). Tam ce a espécie de lapuo ųjų samanų simples gegùžlinis chama-se kiškio
k iečiais. F azeologiniai elacionamen os e le em á ios es e eo ipados
aožus, associadosus com igo, e são melho isí eis num de inido
mic ocon ex . O melho p odu o de igo pi agas é chamado de igo žiedu:
Dėkui s o uliam ažu pi agėlių, ažu igo žiedų (d.) (Kl Ž 426).
A a aliação nega i a do es ilo de ida (ne aly idade) exp essa-se
indi e amen e, como analogiją pasi elizando a possibilidade de igo sėjos,
alando sob e pu iną sp andą: An eu paka pos é possí el igo sė i (FŽe,
G š); ausyse igočiai c es (apie ne alī u žmogų) (ZanŽ I 828). No malmen e
a i ma-se que pala amen o é um ins umen o es ilis inė de sug e a ou
compa a a um i em ou enômeno com ou o, a im de acen ua , dis ingui ,
exalškinha ou co igi algum aožão ou sinal (LKPŽe, p a a mė). Palig imas,
nas quais é usado o e mo k ie ys ou seus de i ados, não são mui as, po ém e
elas o necem in o mações, que queb as de igo ou seus p odu os os
li uanos no am, po exemplo, inginys é compa ado com k ie ine ešla: Onos
ma ina ugi k ie inė ešla: sėdi i žiū i (FŽe, Sk ). Ne angus, p egus homem
igu adamen e compa ado com k ie inių sėlenų maišu: Minkš as como
k ie inių klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). K ečiai alo izados como ca os
goods: Nulupai como po igo (LKŽe, Sk ); Ganho cem po igo (LKŽe, Gs);
medida de compa ação de p eços: Za kilį (kilog amą) peixos, būlo (būda o),
pūdą9 a os k ie inių nuspe ki (D skŽ 181).
Sob e ne esė us p omadus, neg ąžin ą skolą di a igo epagin i i po
sme čiui, isso signi ica que nunca ecupe a á a dí ida: Ele a engga á posme
(após mo e) igo (ZanŽ I 828).
9 Va gio medida 16,3 kg.

Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
131
F azeologijai a imos pa a lės, p iežodžiai, ku iuose kaip s anda izuo uo-
se pasakymuose ma y i žemdi bio požiū is į pasaulį, gy enimo išmin is,
conselhos p á icos. K ečiai, de suas a inhas kepami pi agai e agaišiai são bom,
do subsis imen o símbolo da ida, e pão símbolo da ida co idiana, pa emijose
usados an onimicamen e: Nedabok pi agų, dabok, que doonos bū (Kl Ž 215);
Ieškodamas agaišio, e maus pães ne eksi (PP 185, S ); No ėk agaišio, mas olėk
panonos (PP 222, Km); Balandas sėjęs, igo não co eusi (LKŽe, Vdk).
Pa emijose acen ua-se que a p incipal comida é não a agas de k e inhas
a inhas, e pão, assado de uginhas a inhas, sem da qual pasicipom, i onizado:
žmogus neįsi aizduoja sa o gy enimo: Ragaišis nusibos a, o duona – niekuo-
me (PP 227, T g); Kasdien algan i py agas nusbos a (LKŽe, Sld), be o,
Da ė agaišio i kišenes p ikaišė (PP 324, Pš).
6. SEMANTINS KATEGORIJAS, COGNITYVINH DEFINIÇÃO
Os dados de on es leksicog a icas Li uãs ag upam-se de aco do com a
Lublino e noling is ική escola ap esen ada especí icos aužų są ašą, i. i. de
aco do essenciais pa âme os de igo, chamados ase ais. [ESMIN
CATEGORIA] a pinis, miglinių šeimos, g ūdinho, de in e no, de e ão, dounil,
o alis ja as, plan a cul u al; [PAZINMAI, DERIVATAI] pú ai, igo, igočis,
igočiuka, k ie uka, akuo is, beakuo is;
[HIPERONIMAI] ja as, plan a, g ūda, in e no, e a ojus; [HIPONIMAI] asa učiai,
b an ieji, simples ieji, minkš ieji, kie ieji, ankia a piai, d ig ūdžiai, zimiiniai;
[SAVYBS] lapingi, densūs, ešlūs; [IŠVAIZDA] ama elos, e des, auksiniai,
plunksniniai; [DALYS] žiedas, o pa, s iebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI]
c es, e aliuoja, gel onuoja, plaukėja; [DAIKTAI] sėlenas, pelai, a agas, agaišis,
k uopos; [KIEKIS, KIEKYB] como lo es a, como mū as, como mau as, como
pa ede; [VEIKSM OBJEKTAS] san i icado na ig eja a a és Žolína; as pedidas são
cons uídas nos qua o can os da casa po Kúčias; com ou as ja es apa ece
nas wishes de Kalėdų; pe Kúčias com heinam clojamos po s ol iese; [LAIKAS]
nadakėjimas, a pojima, k iečiapjū ė; [OPOICIJOS] com pik žolėmis (di sėmis,
kūlėmis, usnimis, balandomis); com ou os ja es ( ugias, g ikiais), com ankš iniais
egais (ži niais); com de imen os; com i mblhos;
[LOKALIZACIJA] – k ie iena, ažiena, klojimas; pak ie ė, pak ie ys;
[ŽEMĖ] – smėlė a, an kalno, juoda, molinga, iebi, šlapia;
132
BENDRINĖ KALBA | 97
[KOLEKCIJOS] – su ja ais ( ugiais, miežiais, a ižomis), su ankš iniais augalais
(ži niais, ikiais), com ou as plan as (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA]
amis a em pés, cul i, limi a , en y, piclia ; [RANKIAI] pijau u a, sp agil,
cul u a, gi nos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA] a agas,
agaišis, pão, á ias košės, ce eja, naminė deg inė; o agens (eixudas,
polhas, g ãos, a inha); emédio pa a doen es;
[SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] g údai, palha; [PAPROČIAI, APEIGOS]
pêdas (jun amen e com ou os ja os) cons ui nos qua o can os de casa
du an e Kūčias, pa a que os anos indou os ja apjū ė seja abundan e e p odu i a;
[EKVILENTIŠKUMAS] com ugiu;
[SIMBOLIS] š enčių, iqueza, abundância, bom de ida. Išanaliza us os dados
sis emá icos de on es léxicog á icas (especialmen e a mínicas) en a iza
que k ie ys é g údinis, douninis, de in e no e de e ão ja as, cujo g údos e
a inhas são usados pa a a comida e o agem; es enções, iqueza,
abundância, símbolo de boa ida; o igo c esce mais al o na a eia, mas bem no
pa ęš o solo; e e enciado como um panni ja , usado não só na diá ia midição e
em ce imônias de e eições p epa a , mas ambém como meio pa a cu a
á ias doenças; impo an e c enças, i eigos e k . elemen o. Na cul u a dos
po os Li uãos de aco do com a a aliação, segundo e nologos, de cul u as
g ūdíneas mais impo an es o am ugias, depois de miežiai, g ikiai, k iečiai
(Dundulienė 1982: 163164). Análise de dados lexicog á icos e ela que o con eúdo
da cogni i y inės de inicijos10 cons i ui na linguagem a speindinhas
p op iedades de igo e elas undamen zian e lingubinė ma e ial.
APIBDRINIMAS
Apibend inando os dados das on es lexicog á icas dos e mos li uanos pode-se alega que os
ocílios a mins su o mam al concei o quie os pa eikslą: quie os ao campesino li uano,
ag icul o , memb o da comunidade u al são não só on e de alimen o ou base da exis ência
biológica, mas e signi ica i a pa e da de inição do mundo da linguagem (signi icações de
pala as, azeologia, dai10 Sequência) e dos esul ados de pesquisas que se baseiam em ce os
pad ões, . Na adição dos po os Li uãos k ie ys ic idão, bom ida, sh enčių símbolo. K i ys
eksplikuo i pasi enkama kogni y inė de inicija, su okiama kaip na a y as apie pasaulį (Nie-
b zegowska-Ba mińska 2020: 52). Kogni y inės de inicijos ikslas – ap ašy i, kaip dalyką
como dooninis ja as usado não só dia iamen e, ceneças mi yboje e ce imiginais e eições
p epa s i, mas e como ins umen o encalbėjimams, á ias doenças cu a . Analisando li uãos
ak e is iką i e ybes (Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 34; Ba miński 1988:
169–170).
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
133
ansmínicos diccioná ios e dados do ocabulá io da língua Li uânia cons a ou que leksema
k ie ys e seus de i ados são usados em á ias leksikog a inių s aipsnių pa es: 1) como
i ula es a igo leksikog a inio; 2) de inições e ilus accionais sen encamen os; 3) ou as
pala as em ilus ações de a igos (p z., ja as, g ūdas, pi agas); 4) nas conjunções
e minológicas (p.ex., simples k ie ys); 5) pa emijose; 6) azeologizados conjun os.
Leksikog a inė de ineção de igo emeliskina os seguin es ca ego icos
aožus: plan a, mais inis, o a inis, a pinis, asa inis ou hi e nis ja as,
daqueles ja os g ūdas, š enčių, simbolis de iqudingsumo.
SANTRUMPOS
Alksnnai, Vilka Alkškio .
An Anykščia
Ba an An anas Ba anauskas (18351902), seus esc i os.
B ž B žai
Bsg Baisógala, Rad liškio sa . e . BsO Ožkabalių caninos. Su inko
d- as J. Basana ičius. Do omai, 1902. Dauk Simonas Daukan as
(17931902), seus esc i os.
Dgč Degùčiai, Za as .
Dkš Daukšia, Ma ijámpolės sa . e .
Ds Dùse os, Za as .
iškiai, Pãne ėžio .
G k Gikalnis, Raséinių .
G nk G iñkiškis, Rad liškio .
G š – G škabūdis, Šaki .
G ž – G žiai, Pãs alio .
Gs – Geis a a, Vilka škio .
I – Lau ynas I inskis (1810–1881), jo aš ai.
Ig – Igliáuka, Ma ijámpolės sa . e .
Ign – Ignalinà
Imb Ib adas, Za as .
134
BENDRINĖ KALBA | 97
Li o skij slo a j A. Juške ičia s olko anijiem slo na uskom i poljskom
jazykach, I (A–D aidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio
kukš uo is) 1922, Sank pe e bu g. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), seus
esc i os. JD Lie ù iškos daijnos записанý os pa An áną Juške ičę, IIII,
Kazanė, JT Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė. Cópia do manusc i o,
1880–1882.
ans e ida ao clube pensionis as de Adelaide 1988.
JV Lie u iškos s o binės dainos, g a adas po An aną Juške ičę e imp essadas
po Joną Juške ičę, Pe opylė: Spaus u ė Impe a o iškos Akademijos Moksla,
1883.
Jz Jiẽznas, P enų .
K Deu sch-li auisches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle, I 1870, II
1874.
Kulia, Plùng Klės .
Km Kamaja, Rõkiškio .
Kl Kal a ijà, Ma ijámpolės aps.
Kp Kùpiškis
K č K inčnas, Pãs alio .
K išč Jonas K iščiūnas (18881973), ag onomas li uanos, bi ininkas,
o iginęs de S ebulškių, Ma ijampolės apsk i ies.
K sn K osnà, Lazdjų .
K Ka á skas, Anykšči .
Lš Liškia à, Va ėnõs .
M j Ma ijámpolė
Mžš Mežiškiai, Pãne ėžio .
Paį – Paįs ỹs, Pãne ėžio .
Pc – Pociūnliai, Rad liškio .
Plk – Plókščiai, Šaki .
Pl – Pl iškiai, Vilka škio .
Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio .
P k – P ekulė, Klapėdos .
Pš – Pùšalo as, Pãs alio .
RD Liudo Rėzos caninos. Pi mojo lie u iško dainyno III edição. M.
Bi žiškos p ensa p epa ada, pa es I e II, Kaunas, 1935, 1937.
Rn Renã as, Mažekių .
Sdk Sudekiai, U enõs .
Skp Skãpiškis, Kùpiškio .
Sk snem Sk unė, Jù ba ko .
Sld Saldù iškis, U enõs .
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
135
Slk Sãlakas, Za as .
Smn Sinas, Aly aũs .
Sn Seina
S j Sei jai, Lazdjų .
Su Su dẽgis, Anykšči .
S ėdasa, Anykšči .
Šd Šedu à, Rad liškio .
Šll Šilãlė Š s Šã ės,
Skuõdo .
Š d Š èd iškė, Ignalnos .
Tj Taujnai, Ukme gs .
T ak T ãkai
T g Tau ag
T gn Tau ãgnai, U enõs .
Upýna, Šilãlės .
U enà U
Užp Užpãliai, U enõs .
Vdk Vidùklė, Raséinių .
Vl Veliuonà, Jù ba ko .
Vlž Velžỹs, Pãne ėžio .
VP Mo iejus Valančius, Pa a les zemajcziu. Tilžėje, 1867.
V b Vi bãlis, Vilka škio .
Vš Viš ý is, Vilka škio .
Žl Žél a, Ukme gs .
Žm Žema kiemis, Ukme gs .
ŠALTINIAI
A uodai.l – Lie u ių pasakojamosios au osakos ka alogas. P ieiga in e ne e:
h p://www.a uodai.l /pasakos/ epe ua as/paieska.php.
AŽe – E many ė I ena, An onimų žodynas, 2003 (elek oninis a ian as), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /an oni-
mu-zodynas/.
D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as, D us-
kininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.
DūnŽ – Vi kauskas Vy au as, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius:
Mokslas, 1976.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas 1–2, moksl. ed. D. Mikulėnienė, A. Vi-
dugi is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
FŽe – F azeologijos žodynas, sud. I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inie-
nė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, y . ed. J. Paulauskas, Vilnius:

136
BENDRINĖ KALBA | 97
Lie u ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / azeo-
logijos-žodynas/.
J bŽ – Ju ba ko šnek os žodynas: ank aš is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Kl Ž – Vilu y ė Angelė, Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
KpŽ – Vosyly ė Klemen ina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2007, 2010, 2012, 2013.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas, K e ingos a mės žodynas, sud. D. Mikulė-
nienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008–2009.
LKPŽe – Vosyly ė Klemen ina, Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /palyginimu-zodynas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LKŽ ePK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka.
LKŽ eTK – Lie u ių kalbos žodyno Ta mių ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l /lkz- a miu-ka o eka.
LTR – Lie u ių au osakos ank aš ynas, saugomas Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u e, Vilniuje.
PPAŽ – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016–2019.
PP – G igas Kazys, Jonynas Amb aziejus, Pa a lės i p iežodžiai, Vilnius, 1958.
SŽe – Lybe is An anas, Sinonimų žodynas 2002 (elek oninis a ian as), 2-asis
pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
ŠVakŽŽ – Vanagienė Bi u ė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1–2, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014–2015.
VdšŽ – Ma ke ičienė Žane a, Ma ke ičius Au imas, Vidiškių šnek os žodynas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ZanŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, . 1, 2003, y . ed. Aldonas Pupkis; . 2–3, 2004–2006,
y . ed. Vilija Sakalauskienė.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas, Zie elos šnek os žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 1998.
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
137
LITERATŪRA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jak na zędzie opisu
kono acji. Kono acja, Lublin, 169183.
Ba miński Je zy 2020: Kul ū inė ling is ika: eó icas p emissas e mé odos.
DARBO de inições Sla as e seus izinhos axiologicamen e leksikone (LASiS)
exemplo. Valências li uanos e polkų pasaulė aizdyje 1. Assumpções eó icas e
in e p e ações, Vilnius, Lublin: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2445. Ba miński
Je zy, Chlebda Wojcech 2013: P oblem concep u bazowego i jego p o ilowania
na p zykładzie s e eo ypu EUROPY. E nolingwis yka 25, 6995.
Dundulienė P anė 1982: Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė P anė
2020: Lie u ių kalendo iniai i ag a iniai pap očiai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as. Klimka Libe as 2015: Zana ykų adições e
cos umes. Esam zana ykai, sud. A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 3148.
Ma cinke ičienė Nijolė 2015: Zana ykų adicinė mi yba. Esam zana ykai, sud.
A. Papie ienė, Vilnius: UAB Meno ž aigždė, 135160. Nieb zegowska-Ba mińska
S anisława 2020: De inição i p o ilowanie pojęć w (e no)lingwis yce, Lublin:
Wydawnic wo Uni e sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai:
VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Ru ko ska K is ina 2021: Lexikog a inhas
on es da língua li uânica mundialė aizdžio y imuose. Ve edades Li uães e
polkų kalbų pasaulė aizdyje, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181200.
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės
lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas Algi das
1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vai ke ičienė Dai a 2008:
Lie u ių užkalbėjimai. Fo mulas Médicos, Vil-
nius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Gau a 2024-09-10
Adop ado 2024-10-14
138 BENDRIN
TALBA | 97
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT:
THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT
Summa y
Dialec dic iona ies ha e been ge ing mo e a en ion om e hnolinguis s la ely, wi h
he signi icance o dialec s o dialec dic iona ies as cul u al ex s inc easingly
emphasised, as hei p oduce s ealize ha he main pu pose o a dic iona y is o
documen , p ese e, and publicise he undamen al mani es a ions o cul u e. A la ge
pa o a dic iona ys alue consis s o illus a i e sen ences eco ded om he li ing
language and cap u ing he peoples li e du ing a pa icula pe iod: de ails o e e yday
li e and holidays, he shi in moods and ideas, he unique iew and assessmen o he
wo ld. Illus a i e sen ences o headwo ds come in a numbe o a ious gen es, such
as ph aseological uni s, he o ical p o e bs, iddles, songs, ai y ales, cha ms, belie s,
and so on. The a icle emphasises ha a dialec al wo d is a ex ha alls in o a
pa icula gen e and e eals he cul u al con ex in which a wo d unc ions. O p incipal
ocal poin é he ela ionship be ween human exis ence and cul u e h ough he
concep o WHEAT. E hnolinguis ic analysis o he da a o Li huanian dialec dic iona ies
conside s all o he da a a ailable in he en y o a wo d, such as colloca ions, ci a ions
ha illus a e he se ing o he headwo d, synonyms, an onyms, de i a i es,
ph aseological uni s, he o ical p o e bs, and so on. In he cul u e o he Li huanian
na ion, whea is seen as a symbol o holidays and weal h. In olklo e, whea o en goes
hand in hand wi h o he g ains, such as ye, ba ley, and oa s. People ha e been using
whea o ood and medicine since ancien imes. Owing o i s medicinal p ope ies,
whea held a place among olk emedies. Whea is celeb a ed as a ce eal and was pa o
he daily die and ce emonial meals, jus as i had i s use as a emedy o a ious
ailmen s. Folk medicine had applica ion bo h o he g ains o whea and o i s b an and
lou as well. Whea was also p ominen ly ea u ed in a ious belie s. The lexicog aphic
de ini ion o whea highligh s he ollowing a ibu es o ca ego y: i is an edible plan , a
membe o he poaceae amily ha g ows in summe o win e , a symbol o holidays and
weal h. KEYWORDS: WHEAT, linguis ic wo ld iew, e hnolinguis ics, dialec al dic iona y,
de ini ion, ph aseological uni , pa emia.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
Vilija SakalauSkienė. Ta minis žodynas kaip kul ū os eks as:
kalbinis i kul ū inis k iečio pa eikslas
139
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
TERMINIS VORDYNS KAIP KULTŪROS TEXT:
KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS
Con auka
Úl imamen e mais a enção e noling is as ecebe a mini dicynai, cada ez mais
en a izada a minių dicynyi como cul u a ex os signi icância, po que seus
o ganizado es pe cebiam a mais impo an e dicyny des inação documen a , sal a e e
publici i esmines cul u a apa aškas. Didelė žodynų e ybė ilius aciniai sakiniai,
g a ados de língua i a, ixsuojan es ce o pe íodo da ida das pessoas: quo idienes
bui ies e š enčių de ales, nuo aikų e minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą e a aliação.
Ilius aciniai í ulo da pala a sakiniai são de á ios gên ų: isso azeologizmai,
pa emijos, mįslės, caninos, con os, zakalbėjimai, ikėjimai e pan. O a igonyje
en a iza-se que o diccioná io a minis é um ce o gên o ex o, e elando o cul u alino
con ex o do uncionamen o da pala a. Fêmesco k eipiam-se em elacionamen o de se
humano e cul u a pe KVIEčIO koncep ą. Analisando dados de diccioná ios a mís icos
li uanos e noling is iniu aspek u, conside a-se em odos os dados da pala a no a igo:
colokações, ci a as, ilus uojančias i aš inio pala a ambien e, sinonimus,
an onimus, da inius, azeologizmus, pa emijas e k . Na cul u a da nação Li uânia
k i ys de aco do a aliação é š enčių, simbolos de iqueza. Na au osakoja k ie ys é
equen emen e mencionado com ou os ja ais: ugiais, miežiais e a ižomis. Já
ano emen e pessoas g ãos usa am pa a comida e emédios. Gydomosiomi
p op ie aisamis pasiximin ys igočiai usa liaudies medicinoe. K ie ys é e e enciado
como dooninis ja as, usado não só na co idiana mi yboje e ce imiginais e eições
p epa a , mas e como ins umen o a á ias doenças cu a . Liaudies medicinoje oi
adap ado não só g údas de igo, mas e sílenas, milhas. O con i e é impo an e e nas
c enças. Leksikog a inė de ineção de igo exp essa os seguin es ca ego icos
aožus: plan a, mais inis, a pinis, e a inis ou in e ninis, š enčių, simbolis de iqudingsumo.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
k ie ys, kalbinis pasaulio aizdas, e noling is ika, a minis
žodynas, de inicija, azeologizmas, pa emija.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]