Browse publicly accessible academic documents collected from journals.lki.lt.
2236 documents
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…
DOI: 10.35321/all86-07
There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…
DOI: 10.35321/all86-06
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…
DOI: 10.35321/all87-14
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…
DOI: 10.35321/all87-13
Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…
DOI: 10.35321/all87-12
Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…
DOI: 10.35321/all87-11
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…
DOI: 10.35321/all87-10
Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos…
DOI: 10.35321/all87-09
The current research aims to shed some light on the conceptualization of physis1 in the drymonyms from present-day Vilnius County. The research is limited to the analysis of 65 names selected from the corpus of 787 drymonyms currently officially functioning in the territory of…
DOI: 10.35321/all87-08
Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių…
DOI: 10.35321/all87-07
The article deals with the problem of intercultural transfer of global and precedent proper names as reduced intertexts, which are signs and symbols in an outgoing culture and transmit new senses in perceiving cultures. As a general research idea, we suggest distinguishing the…
DOI: 10.35321/all87-06
Straipsnyje analizuojamos finansinės paramos protestantų misijoms formos XIX a. 1-oje pusėje Prūsijos Lietuvoje. Čia tiriamas misijų šalininko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriaus, Moravijos Bažnyčios sekėjo (hernhuterio) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus vaidmuo renkant paramą…
DOI: 10.35321/all87-05
Straipsniu tęsiamas Kiprijono Lukausko (1757–1815) Pamokslų (žr. Karaciejus, par., 1996) sanklodos daugiasluoksniškumo ir atitikties šaltiniams, iš kurių buvo versta, tyrimas (apie pagrindinės 312 puslapių Lukausko rankraščio dalies Pamoksłas Isz Prisakimu Diewa atitiktį Karolio…
DOI: 10.35321/all87-04
Straipsnyje analizuojamos konstrukcijos tai yra / to jest Sirvydo pamokslų tekste. Šiuolaikiniuose sintaksinės semantikos tyrimuose šie vienetai apibūdinami kaip išvadiniai dėmenys ir priskiriami ekvivalentiškumą žyminčiai grupei, o jų semantinė reprezentacija pateikiama kaip…
DOI: 10.35321/all87-03
The investigation contains the results of a comparative-historical analysis of Iranian, Slavic and Baltic lexical and syntactic units with reflexes of Indo-European root *men- ‘thinkʼ, ‘thoughtʼ. The formation of compound-words and formulaic expressions (stable syntactic…
DOI: 10.35321/all87-02
In this article the Baltic term *balā ‘mud, bog, marsh’ is analyzed from the point of view of its word-formation and etymology. The discussion of preceding etymologies leads to the choice of the cognates in Germanic *pōla-, and possibly Continental Celtic *bolā, all ‘swamp…
DOI: 10.35321/all87-01
DOI: 10.35321/all88-15
This note aims to point out how Hesychian τέρνακα ‘stalk of the cardoon’, despite the noteworthy closeness to other Indo-European forms, should be rather considered a simple misspelling for an original acc. sing. πτέρνικα from Theophrastus’ Historia Plantarum. Nonetheless, the…
DOI: 10.35321/all88-13
The article deals with the issues related to the concept of evaluative-attitudinal category represented in linguistics and its manifestation in political discourse. The authors investigate the structure of addressee’s positive and negative attitudes towards a certain situation…
DOI: 10.35321/all88-12
The aim of the research is the semantic analysis of potamonyms (river and stream names) in Šalčininkai District within the framework of cognitive semantics, focusing on identifying their motivation. The study examines a total of 55 potamonyms currently officially functioning…
DOI: 10.35321/all88-11
Straipsnyje lyginamos su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamos draugiškumo ir priešiškumo kategorijos. Remiantis prieveiksmių draugiškai ir priešiškai junginių su įvairios semantikos veiksmažodžiais analize, siekiama atskleisti, kokioms situacijoms suvokti lietuvių kalbos…
DOI: 10.35321/all88-10
Šio straipsnio objektas – būdvardis prieraišus ir jo daiktavardinis vedinys (prieraišumas). Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių predikatų junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kad sakinyje netiesioginio prieraišus…
DOI: 10.35321/all88-09
Language shapes our understanding of animals and can influence social attitudes and behaviors toward them. Despite the progress in animal welfare, the English language continues to perpetuate prejudice against animals that can justify violence against them. To combat linguistic…
DOI: 10.35321/all88-08
Straipsnyje nagrinėjama pietų aukštaičių būdingoji fonetinė ypatybė – priebalsių kietinimas. Tyrimo tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkonių apylinkėse stebimuoju laiku. Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją…
DOI: 10.35321/all88-07
Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų taikymas lietuvių tarmių transkripcijai dialektologų diskutuojamas jau nuo 2017 metų, o 2021 metais patvirtintas ir TFA rinkinys, skirtas lietuvių bendrinei kalbai. Tačiau iki šiol išsamiau nagrinėtos aukštaičių patarmių…
DOI: 10.35321/all88-06
Straipsnyje pristatomas dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų – lie. [r], [rj] ir la. [r] – formančių tyrimas, kuriuo siekiama palyginti prevokalinėje (<R>VR), intervokalinėje (V<R>V) ir postvokalinėje (RV<R>) pozicijose ištartų sonantų F1, F2, F3 ir F4 formantes, ištirti jų…
DOI: 10.35321/all88-05
Remiantis 97 vienetų toponomastine įvairove pasižymėjusiu Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Šeimyniškėlių kaimo Žemės vardų anketos (1935) tikrinės leksikos rinkiniu, atlikta ir straipsnyje pristatoma kompleksinė šios gyvenvietės plote iš gyvosios kalbos užrašytų onimų…
DOI: 10.35321/all88-04
Straipsnyje daugiausia struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami determinatyviniai XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos ir sveikatos tematikos publikacijų terminai dūriniai, kurie (arba tik jų reikšmės) nefiksuoti LKŽe, – aptariamas vienas tų dūrinių darybos tipas – dūriniai su…
DOI: 10.35321/all88-03
This article analyses place nouns (Nomina Loci) in German and their derivational equivalents in Lithuanian. The objective of the paper is to ascertain the similarities and differences between place nouns in German and Lithuanian. The research material was collected from a…
DOI: 10.35321/all88-02
Die Frauennennung und -identifizierung in den historischen Quellen insbesondere in den mittelalterlichen Kanzleidokumenten des Deutschen Ordens und der fruhen Neuzeit macht ein Phanomen aus, das aus dem in Standpunkt vieler wissenschaftlicher Disziplinen forschungsbedurftig ist…
DOI: 10.35321/all88-01
DOI: 10.35321/all89-15
DOI: 10.35321/all89-13
Straipsnyje apžvelgiama dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių, remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žodynų pavyzdžiais. Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – žymaus…
DOI: 10.35321/all89-12
The primary objective of this study is to provide insights into the metonymic patterns exhibited by drymonyms within present-day Vilnius County. The research focuses on a selection of 696 names extracted from a total of 787 officially functioning drymonyms found in the territory…
DOI: 10.35321/all89-11
Straipsnyje nagrinėjamas Kaũno mãrių užlieto ploto ir pamario tarminės zonos horizontalusis ir vertikalusis kontinuumas. Tiriamoji medžiaga rinkta Rušiškėse (LKA536) ir Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) punktas). Kalbinti iš Kaũno mãrių dugno kilę pateikėjai, gretinta dviejų…
DOI: 10.35321/all89-10
Remiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti…
DOI: 10.35321/all89-09
Straipsnyje pristatomas žodžių spekuliacija, spekuliantas ir spekuliuoti reikšmių tyrimas, kurio tikslas – remiantis bendraisiais (aiškinamaisiais) ir specialiaisiais žodynais bei dabartinės lietuvių rašto kalbos vartosena nustatyti tiriamų žodžių reikšmių pokyčius. Taigi…
DOI: 10.35321/all89-08
Straipsnyje pirmą kartą nagrinėjamas lietuviškų sinoniminių terminų tarpusavio nuotolis, kuris atsispindi jų struktūroje. Tyrimo objektas – dvižodžiai sinoniminiai terminai, užfiksuoti dviejuose terminų žodynuose. Sinonimai gretinami pagal šaknis (formalusis kriterijus) ir…
DOI: 10.35321/all89-07
Žodžių (taigi, ir asmenvardžių, pavardžių) daryba yra kalbos sistemos dalis. Todėl lietuviškos moterų pavardės turi atitikti tos sistemos numatytus dėsningumus. Dėl svarbių sociokultūrinių priežasčių (ne vien estetinių motyvų) norint tą sistemą reformuoti, būtina įvertinti…
DOI: 10.35321/all89-06
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalboje besiformuojantis netradicinis žodžių darymo būdas su nemorfeminiais elementais – atskalomis. Jį skatina lietuvių kalboje pastaruoju metu gausėjantys kontaminaciniai skoliniai (paprastai iš anglų kalbos) ir šio tipo verstiniai bei…
DOI: 10.35321/all89-05
