224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
AGNĖ ALEKSAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-3755-7406
Mokslinių y imų k yp ys: neologija, žodžių da yba,
s ilis ika, in e ne o ling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-11
NAUJIEJI PAVADINIMAI PAGAL
LYTIES SKIRTUMĄ
New Names Based on Gende A ibu ion
ANOTACIJA
S aipsnyje da ybiškai nag inėjami ly į žymin ys naujada ai, pa eik i Lie u ių kalbos nau-
jažodžių duomenyne. Glaus ai apž elgiamas eminis inis ling is inis ak y izmas (anglų k.
eminis linguis ic ac i ism) i kalbos e o ma (anglų k. eminis language e o m, gende -based
language e o m, non-sexis language e o m i pan.), aip pa Vilniaus uni e si e o lyčiai jau ios
kalbos gai ės, kelian hipo ezę, kad ai galėjo u ė i į akos ly į žyminčių naujada ų kū ybai.
S aipsnyje nus a omi okių da inių p oduk y iausi da ybos būdai i p iemonės; ap ašoma,
kiek i kokių (s ilis iškai žymė ų a neu alių) naujųjų pa adinimų pagal ly ies ski umą da-
omasi su adicinėmis i naujo iškomis (šiai da ybos ka ego ijai nebūdingomis) da ybos
p iemonėmis; galiausiai pa eikiama ly į odančių naujada ų papli imo in e ne e s a is ika.
ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodžiai, naujada ai, žodžių da yba, eminis inis ling is inis
ak y izmas, kalbos e o ma.
ANNOTATION
The a icle add esses new gende -deno ing coinages p esen in he Da abase o Li huanian
Neologisms om he o ma ional poin o iew. I u he mo e o e s a b ie o e iew o he
eminis linguis ic ac i ism and he eminis language e o m (also known as he gende -
based language e o m, non-sexis language e o m, e c.), as well as he Gende -sensi i e
Guidelines o Vilnius Uni e si y, ad ancing a hypo hesis ha his could ha e played a
ole in he appea ance o new gende -deno ing coinages in he Li huanian language. The
a icle iden i ies he mos p oduc i e me hods and ools o he o ma ion o such coinages;
desc ibes he quan i y o new names based on gende a ibu ion ha a e made wi h he
adi ional and no el (o uncon en ional as a as his ca ego y o o ma ion is conce ned)
S aipsniai / A icles 225
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
ools o o ma ion, as well as he na u e o he new wo ds ( ha can be s ylis ically cha ged
o neu al); and concludes wi h he s a is ics on he dissemina ion o gende -deno ing new
Li huanian coinages on he In e ne .
KEYWORDS: neologisms, new coinages, wo d- o ma ion, eminis linguis ic
ac i ism, language e o m.
ĮVADAS
Feminizmas laikomas pag indiniu šio amžiaus socialiniu judėjimu
(Pauwels 2001: 137), paska inusiu kalbos e o mą (anglų k. eminis language
e o m, gende -based language e o m, non-sexis language e o m i pan.), ku ia
siekiama panaikin i kalboje slypinčią lyčių nelygybę. No s kai ku ių šalių y i-
mai odo, kad okia kalbos e o ma – sunkiai įgy endinama, nes isuomenė y a
įp a usi a o i adicines o mas (Maldonado 2015: 247), no s pab ėžiama, kad
ien kalbos pokyčiai neuž ik ins ski ingų lyčių lygybės, jei y ai i mo e ys
nė a lygūs isuomenėje (Hong 2018: 702)1, no s i inama, kad kalba negali
bū i di b inai keičiama (Laugesen 2019: 256), siekis pe a ky i kalbą papli o i
plin a daugelyje pasaulio šalių. Ši kalbos e o ma neaplenkė i Lie u os.
2021 m. bu o paskelb os Vilniaus uni e si e o lyčiai jau ios kalbos gai ės ( o-
liau – VU LJKG, gai ės), ku iose ašoma, kad „kon encija a o i g ama inę
y iškąją giminę kaip neu alią y a a gy enusi i dažnu a eju disk iminacinė“.
No s lie u ių kalboje, mąs an apie žmogų, isada nežymė a bus y iškosios
ly ies pa adinimo o ma (Hol oe , Semėnienė 2006: 106), okia y iškosios gi-
minės žodžių a osena apibend inamąja eikšme nep iim ina i peik ina dau-
gelyje pasaulio šalių. Šis dokumen as – gai ės – paska ino pa y inė i, kiek į šias,
kaip ašo gai ių suda y ojai, „sąmoningumo i kalbinės kū ybos s i is“ įsi aukia
naujada ų kū ėjai.
Ty imo objek u, a me us skolinius, pasi ink i Lie u ių kalbos naujažodžių duo-
menyne ( oliau – ND, duomenynas) pa eik i naujada ai, įeinan ys į pa adinimų
1 Beje, apie ai s aipsnyje „Apie „jau ią“ g ama iką“ ašo Laiman as Jonušys: „Lie u oje iš ik ųjų
esama mo e ų disk iminacijos. Smu as a imoje aplinkoje ebė a papli ęs eiškinys. Bėda ne ik
pa s smu as, be i ai, kad dalis isuomenės mano, jog auka pa i išp o okuoja smu ą. Kai ku io-
se s i yse mo e ims sunkiau negu y ams siek i ka je os i užim i s a bius pos us.
Esama i eigiamų poslinkių. Tik ai džiaugiuosi daba ine y iausybe, ku ią kai kas pašaipiai adi-
na „mo e iausybe“. Tiesa, požiū is į šią aldžią, ko ge o, labiau p iklauso nuo e in ojo poli inių
i ideologinių pažiū ų, o ne nuo požiū io į mo e is, be gal aip i u ė ų bū i. Vis dėl o aki aizdu,
kad niekinamas požiū is į mo e is minis es dažnu a eju aiškiai a siduoda mizoginija.
Tačiau sunku bū ų įsi aizduo i, kad isos šios bėdos i eigiami poslinkiai (ne ik aldžioje) kaip
no s susiję su g ama inės giminės a osena kalboje“ (15min.l 2021-10-18).
AGNĖ ALEKSAITĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
pagal ly ies ski umą da ybos ka ego iją, . y. sa akilmiai i skolin ą šaknį u-
in ys da iniai (hib idai). 2022 m. gegužės 5 d. ND bu o pa eik as 7691 kalbos
iene as (žodžiai, žodžių junginiai i san umpos). Lie u iškų daik a a džių as-
a 3124, iš ku ių a ink i 55 naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą.
S aipsnio ikslas – iš i i, kaip i su kokiomis da ybos p iemonėmis da o-
masi naujųjų pa adinimų pagal ly ies ski umą. Pažymė ina, kad lie u ių kalba
apsk i ai „nė a ben kiek išsamiau iš i a lyčių aiškos „pusiaus y os“ a ž ilgiu“
(K ašy ė, Maskuliūnienė, Župe ka 2021: 57), išsky us naujausią i bene ie-
nin elį naujažodžių y imą ly ies iš aiškos aspek u (Mu mulai y ė 2021: 51–69).
Šiam ikslui pasiek i numa omi okie užda iniai: 1) ankiniu būdu iš ink i iš
ND naujada us – pa adinimus pagal ly ies ski umą; 2) a lik i da ybinę okių
naujada ų analizę; 3) iš i i i ap ašy i pa adinimų pagal ly ies ski umą da ybos
būdus i p iemones; 4) nus a y i, kiek okių da inių da omasi su adicinėmis
i naujo iškomis (šiai da ybos ka ego ijai nebūdingomis) da ybos p iemonė-
mis; 5) iš i i s ilis iškai žymė ų i s ilis iškai neu alių pa adinimų pagal ly ies
ski umą san ykį; 6) pa ik in i, kiek plačiai naujieji pa adinimai pagal ly ies
ski umą y a papli ę in e ne o a osenoje; 7) pa ik in i, kokie ly į odan ys
naujada ai į auk i į engiamą Bend inės lie u ių kalbos žodyną ( oliau – BŽ) i
8) nus a y i, kokią dalį naujosios lie u iškos leksikos ND suda o okie da iniai.
Ty imo me odai: da ybiškai skaidan naujada us, aikoma sinch oninė da-
ybinė analizė; i ian i ap ašan lie u ių kalbos naujažodžių da ybos i a o-
senos ypa umus, aikomas anali inis ap ašomasis me odas; nag inėjan naujųjų
pa adinimų pagal ly ies ski umą papli imą in e ne e, aikomas paieškos me o-
das; analizuojan da inių skai ines dažnumo iš aiškas, p oduk y iausius da ybos
būdus i p iemones i ian kiekybiškai, aikomas skaičia imo me odas.
1. FEMINISTINIS LINGVISTINIS
AKTYVIZMAS
Ši są oka (anglų k. eminis linguis ic ac i ism) sup an ama „kaip sąmoninga
eikla, ku ia siekiama ienokių a ki okių įp as inės kalbos, jos iene ų o mos
i seman ikos pokyčių“ (K ašy ė, Maskuliūnienė, Župe ka 2021: 42). Mokslo
populia inamosios s udijos „Apie žodžio ko ek iškumą: sa a i impo uo a“ au-
o ių nuomone, „[P]a i šu iniškai žiū in jo ikslai odosi pama uo i: siek i ly-
čių lygybės kalbinėje aiškoje, iškel i mo e s pa i į, mo e s žiū ą, . y. kalba
iš eikš i pasaulį mo e s akimis“ (K ašy ė, Maskuliūnienė, Župe ka 2021: 42).
S aipsniai / A icles 227
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
Šio eminis inio ling is inio ak y izmo užuomazgos siekia 1970 m.2, kai emi-
nisčių aki a yje a sidū ė kalba (Came on 2003: 453; Pauwels 2003: 551; B aun,
Sczesny, S ahlbe g 2005: 1; Lee 2007: 285; Laugesen 2019: 241, 244), odėl
p adė a siek i panaikin i šią kalboje slypinčią nelygybę i pakeis i pe šim me-
čius nusis o ėjusį pa ia chalinį mąs ymą (Penelope 1990: 213, ci . iš Eh lich,
King 1992: 156–157; Pauwels 2001: 138; da apie kalbą kaip pa ia cha o
į ankį ž . Pauwels 2001: 137). Tokia kalbos e o ma įga o da ieną pa adi-
nimą – žodinė higiena (anglų k. e bal hygiene; Debo ah Came on e minas,
ž . Laugesen 2019: 241; plačiau ž . Came on 1995).
Užsienyje paskelb a nemažai eikalų, ku iuose ašoma apie seksis inės kalbos
po eikį, žalą isuomenei (plačiau ž . Pa ks, Robe on 1998: 478; 1998a: 446).
Žinoma, daugiausia bu o a lik a anglų k. y imų3, ku ie pa odė, kad a) aukš ą
socialinį s a usą u inčios p o esijos, pa yzdžiui, p o eso ius, y a y iškosios gi-
minės, o žemą socialinį s a usą u inčios p o esijos, pa yzdžiui, moky oja, y a
mo e iškosios giminės. Šie žodžiai a ojami apibend inamąja y iškosios a ba
mo e iškosios giminės eikšme ne ada, kai nė a žinoma konk ečios p o esijos
a s o o biologinė ly is a ba ji a odo ne eikšminga, nekeičian i esmės, p z., uni-
e si e e di ba p o eso iai, o mokyklose – moky ojos (Fue es-Oli e a 2007: 225;
plačiau apie socialinį s a usą ž . A ydo Ma ulionio s aipsnį Visuo inėje lie u ių
enciklopedijoje ( oliau – VLE), p ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/
socialinis-s a usas/); b) neigiamos kono acijos žodžiai – mo e ų pa adinimai
(anglų k. sh ew, bi ch) ne u i y iškosios giminės a i ikmenų (Lako 2003: 162);
c) seksologijoje a ojami e minai, susiję su y o pozicija, . y. ką y as da o
mo e iai, o ne a i kščiai (Eh lich, King 1994: 59–60) i daugelis k . Daugiausia
k i ikos į ai ios pasaulio kalbos sulaukia dėl y iškosios giminės a osenos api-
bend inamąja eikšme4 (da ž . B aun, Sczesny, S ahlbe g 2005: 1, 3). Žinoma,
ne išim is i lie u ių kalba, nes „[Ž] elgian į kiekybinius pa ame us aki aiz-
du, kad lyčių aiškos „pusiaus y a“ indoeu opiečių kalbose daug ku pažeis-
a“ (K ašy ė, Maskuliūnienė, Župe ka 2021: 42). Minė osios mokslo populia-
inamosios s udijos au o iai a k eipia dėmesį ne ik į ne ienodą lyčių aiškos
„pusiaus y ą“ (į „ y ų i šesnumą“ lie u ių kalboje, kaip pas ebėjo Egidijus
2 1960 m. a si ado e minai seksizmas i asizmas, siekian a k eip i dėmesį į mo e ų disk iminacijos
o mas (Wodak 1997, ci . iš Fo ma o 2016: 375). Tai laiky ina pi mosiomis eminis inėmis ling-
is inėmis ino acijomis (Eh lich, King 1994: 61).
3 Čia kai ku ie mokslininkai iš ka o da o ski į a p anglų kalbos i ki ų kalbų, pab ėždami, kad
ang lų kalbos y imų ezul a ai negali bū i apibend in i i aiky ini s uk ū iškai ski ingoms kal-
boms (B aun, Sczesny, S ahlbe g 2005: 1).
4 Plg. Lie u ių kalboje „[A]pibend inimo a eju a ojama ik y iškoji giminė: [...] ek o ių a yba“
(Paulauskienė 2007: 72), kai į šią a ybą įeina iek ek o iai, iek ek o ės.
AGNĖ ALEKSAITĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Zaikauskas), be i į ypa ingą mo e iškosios giminės daik a a džių – esminių,
s a biausių są okų – domina imą:
P ieš ke i į amžiaus, kai eminis inio ling is inio ak y izmo ap aiškų Lie u oje da
nebū a, Egidijus Zaikauskas, eminizmo i maskulinizmo a ž ilgiu pe žiū ėjęs lie u ių
kalbos g ama iką, leksikos i žodžių da ybos lygmenis, da ė iš adą, kad lie u ių kalba
odan i „ y ų i šesnumą“. Keli ą eiginį emian ys pa yzdžiai iš anuome inio jo p a-
nešimo kon e encijoje. Šaknies y - ediniai: eiksmažodžio VYRau i eikšmė, daik a-
a dis didVYRė5; šaknis ė -: TĖVynė, TĖVai ( ė as i mo ina); [...] (Zaikauskas 1994:
27). Taigi, negalima saky i, kad eminizmo ak y is ės isiškai ne eisios, nuola os ka -
odamos, jog kalba esan i „p ikimš a“ y iškumo, mo e iškąją giminę nus umian i į
šalį. Tačiau čia pa u ė ume p imin i, kad ne ienas mūsų kul ū os y inė ojas, gili-
nęsis į gim ąją kalbą, nepap as os kalbos nuo okos žodžio meis as y a a k eipęs dė-
mesį į išski inę mo e iškosios giminės daik a a džių ie ą lie u ių kalbos leksinėje
seman ikoje. Poe o Ma celijaus Ma inaičio pas ebė a: „Be eik isos didžiosios lie u-
ių są okos y a mo e iškosios giminės: žemė, saulė, gy ybė, iesa, d asia, lais ė, mei-
lė...“ (Ma inai is 2006: 155). Tokios seman ikos žodžiai sa aip kompensuoja kieky-
binį y iškųjų o mų y a imą o maliojoje g ama ikoje. (K ašy ė, Maskuliūnienė,
Župe ka 2021: 42–43)
No s isame pasaulyje disku uojama dėl eminis inio ling is inio ak y izmo
(ne) eikalingumo i (ne)s a bumo, is dėl o iek šio judėjimo šalininkai, iek
p iešininkai su okia, kad ne i neu aliausios o mos įgis seksis inį a spal į sek-
sizmą p opaguojančių žmonių lūpose (Eh lich, King 1992: 152) i pa i kalbos
e o ma galės bū i sėkminga ik ada, jei isuomenė ikslingai, sąmoningai, o ne
pa i šu iniškai inksis a o i al e na y ias o mas (Pauwels 2003: 566).
2. VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIAI
JAUTRIOS KALBOS GAIRIŲ VERTINIMAS
INTERNETO ŽINIASKLAIDOJE
Šiame s aipsnyje jokiu būdu nesiekiama pa eik i isapusiško i nuodugnaus
VU LJKG e inimo (s aipsnyje ne u ė a okio ikslo), ačiau many ina, kad,
pasi odžius okiam ino a y iam dokumen ui, p a a u glaus ai apž elg i, kaip
oks pi mą ka ą Lie u oje pa eng as dokumen as, ska inan is a o i lyčiai jau-
ią kalbą, e inamas in e ne inėje žiniasklaidoje, juolab kad i pa ys gai ių en-
gėjai p ipažįs a, kad „ ienose kalbose i kul ū ose lyčiai jau i kalba įsi i inusi,
5 Beje, į ND į auk as s ilis iškai žymė as dū inys ddbobė ‘i on. da bais i žygiais ga sėjan i mo e is’.
Naujada as pasida y as kaip a s a a žodžiui did y is.

S aipsniai / A icles 229
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
ki ose yks a bandymai“. S aipsnyje ch onologiškai pa eikiama iešųjų asme-
nų eakcija į okį „bandymą“:
Kalboje y a daugybė a ejų, kai galioja, a kim, sinekdochos p incipas: dalis a s o-
ja isumą. Imkime ga sųjį Blaise’o Pascalio a o izmą (su umpin ą): „Žmogus – ai
mąs an i nend ė.“ Visi sup an a, kad no s „žmogus“ čia pa a o as ienaskai a, u i-
mas omeny ne koks no s ienas asmuo, o žmonės kaip isuma (dalis a s oja isumą).
Lygiai aip pa sup an ama, kad sakan „žmogus“ gal ojama ne apie y us, o apie isus
žmones. An a e us, „žmogoms“ čia y a kompensacija: „nend ė“ y a mo e iškosios
giminės.
O gal eikia im i s aičio i, kodėl [...] nemažai s a bių žodžių y a mo e iškosios gi-
minės – asmenybė, aldžia, isuomenė, pe galė, kalba i . . [...].
Vis dėl o negalima neig i, kad kalba p o o ibose kin a lyčiai neu alios a osenos
linkme. Da ge okai iki isų naujų ėjų gy a o oks adicinis k eipimasis: „ponios i
ponai“. Daba panaši d iejų g ama inių giminių a osena išsiplė ė – da bo skelbimuo-
se, o icialiose kalbose, aš uose i pan. Tai y a no malu, nuosaiku i isuomenei sup an-
ama. (15min.l 2021-10-18, Laiman as Jonušys)
P isiminkime da ieną lie u išką žodį, ku is naudo as, kai sunku apsisp ęs i dėl ly-
ies, žmogys a – žmogus, asmuo (be ly ies) („Negali nė sup as , kas ę pe žmogys a“).
A ne okios eikšmės ieško gai ių engėjai? O a mes as jis bu o bene dėl pejo a y inio
a spal io. T adicinėje kul ū oje e ybe laiky as aiškus žmogaus ly iškumo, mo e s –
y o, su okimas. Tiesa, lie u ių kalboje u ime ly ies požiū iu i neu alų k eipinį –
ams a / ams os. (l .l 2021-10-19, As a Ka u ė)
„Tai y a iš dalies pasi yčiojimas iš lie u ių kalbos. Lie u os žmogui i lie u iškai
kalbančiam žmogui bus ilgai, gal i niekada, nesup an ama“, – sako Aud ys An anai is,
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininkas. (kauno.diena.l 2021-10-31, Aud ys
An anai is)
No s k i ikai sako, kad y iškoji giminė puikiai inka kaip neu ali i ne u i jokio
papildomo už aiso o muo i lyčių san ykius, kad ai – ik g ama ika, is dėl o pagal oję
ki aip sup as ume, kokį s ip ų už aisą kalba sa yje u i: mažai k i ikų, ypač y ų, ma y ,
su ik ų bū i apibūdinami mo e iškąja gimine „aš esu izikė, pa da ėja“ i panašiai. Tai
odo, kad kalba nė a neu ali. (15min.l 2021-11-02, Jū a ė Juškai ė)
Jame (gai ėse – au . pas .) p oblemą „išsp endė“ labai pap as ai – pasiūlė žmogaus
pa idalą u inčią mo e iškos ly ies bū ybę adin i „žmoga“.
Kodėl ne „žmogiene“, jeigu jau esu iš ekėjusi? A ba „žmogai e“, jeigu esu da pane-
lė. O jei neno iu skelb i šeimyninės padė ies, galiu adin is „žmogė“, [...].
AGNĖ ALEKSAITĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
O jeigu neno iu sa ęs apa in i nė su iena ly imi, galėčiau adin is „žmogo“, ana-
logiškai usiškam „ono“, nes lie u ių kalboje neka osios giminės nė a. (sk as as.l
2021-11-05, Regina Musneckienė)
„[...] Ne i ką ik šių me ų spalio 15 dieną ga bingo Vilniaus uni e si e o paskelb os
lyčiai jau ios kalbos gai ės, mano gal a, y a isiškai nemo y uo as, ne gi gėdingas a-
dicinių nusis o ėjusių lie u ių kalbos no mų g io imas“, – sa o poziciją išsakė p o e-
so ius. (e aplius.l 2021-11-16, Juozas Pab ėža)
Panašius žodžius galima „iš adinė i“ kaip okazinius (indi idualius, s ilis inius) nau-
jada us, juokaujan , k ailiojan ( aip ele izijos „D i ačio žinių“ „pelės“ ie oj žmonės
pasako žmogai), be pi š i juos no maliai gim osios kalbos a osenai..?! [...]
Kalba y a ku kas į ai esnė, lanks esnė, paslankesnė negu ją ma o „jau ios kalbos“
kū ėjos i kū ėjai. Tik eikia gebė i ją kū ybiškai a o i i nep asimany i ų neigiamų,
menkinamųjų p asmių i nuos a ų en, ku jų nė a. Š iesiausioms mūsų au os mo e-
ims ( a p jų ne iena – iškili eminis ė, lygių eisių siekėja) – Gab ielei Pe ke ičai ei-
Bi ei, Meilei Lukšienei, Vandai Zabo skai ei, daba Vik o ijai Daujo y ei – y iškoji
žodžių giminė, am ik ais a ejais a ojama apibend inamąja abiejų lyčių eikšme,
nekliu o.
Nekliū a ūks ančiams lie u ių mo e ų. Kliū a oms, ku ias apsėdo madinga ideo-
logija. (pozicija.o g 2022-01-06, Kazimie as Župe ka)
Šiuo me u, kaip odo pa eik ų šal inių duomenys, s ip esnė neigiama nuos-
a a, ki a e us, neaišku, kokie isuomenės men aliniai pokyčiai galimi ilgalai-
kėje pe spek y oje. Ano gai ių engėjų, „[I]lgainiui ienos o mos p igis, ki os
išnyks; ienos paplis i bus ins i uciškai įp as os, ki os liks ik indi idualios aiš-
kos e d ėje, be o, a si as i isiškai naujų o mų“.
Pa yzdžiui, anglų kalboje da 1970 m. eminis ės sukū ė san umpą Ms, ku-
i u ėjo pakeis i san umpas Miss (panelė, neiš ekėjusi mo e is) i M s (ponia,
iš ekėjusi mo e is)6. Naujoji san umpa Ms (mo e is) bu o suku a analogiš-
kai pagal san umpą M ( y as) i ne odė mo e s šeiminės padė ies (Eh lich,
King 1992: 154; Fue es-Oli e a 2007: 224; da ž . Pauwels 2001: 139–141).
Tiesa, ši san umpa Ms dažniausiai bu o a me ama a ba a ojama ne inkamai,
pa yzdžiui, neu alia, šeiminės padė ies u ėjusia ne ody i san umpa p adė a
k eip is į išsisky usias mo e is, ka je is es, p os i u es i k . (plačiau ž . Eh lich,
King 1992: 154; Eh lich, King 1994: 62–63; Fue es-Oli e a 2007: 222).
6 San umpos Miss i M s bu o k i ikuojamos dėl o, kad mo e į apib ėžda o pagal jos san ykio su
y u (ne)bu imą (Lako 1975: 30, ci . iš Pauwels 2001: 139).
S aipsniai / A icles 231
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
Da ienas bandymas – ly į odančius žodžius (anglų k. chai man, spokesman)
siek a pakeis i neu aliais: pi mininkaujan is asmuo, pi mininkas, -ė (anglų k.
chai pe son) i delega as, -ė, a s o as, -ė (anglų k. spokespe son). Tokia e o ma
nepasi eisino, nes, kaip pa odė a osena, šie neu alūs žodžiai p a ado sa o
neu alumą: anglų k. žodžiai chai pe son, spokespe son p adė i a o i išim inai
mo e ų eiklai apibūdin i (Eh lich, King 1992: 155; 1994: 63).
Tokie pa yzdžiai pag indžia eminis inio ling is inio ak y izmo k i iką, kad
kalba negali bū i di b inai keičiama, jei isuomenė nė a p ib endusi pokyčiams
i nesup an a jų s a bos, po eikio: di b inai diegiami kalbos pokyčiai labai daž-
nai nep igyja, di b inių bandymų su eguliuo i lyčių lygybę kalboje isuome-
nė dažniausiai nesup an a i ne gi neu alios u ėjusios bū i o mos a ojamos
d ip asmiškai.
3. NAUJIEJI PAVADINIMAI PAGAL LYTIES
SKIRTUMĄ: FLEKSINĖ DERIVACIJA
Duomenyne, kaip minė a, as i 55 naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą,
ku ie, kaip nu odo Daba inės lie u ių kalbos g ama ika ( oliau – DLKG), „žymi
ki os (p iešingos) ly ies asmenis a šiaip gy as bū ybes“ (2006: 142). Didžiąją
daugumą suda o galūnių ediniai (80 p oc.; 44; ž . 1 len elę)7, likę – p iesagų
ediniai (20 p oc.; 11).
1 LENTELĖ. Pa adinimų pagal ly ies ski umą da ybos galūnės ND
Eil. n .Galūnė Vedinių skaičius (ND)
abs. sk.
1. -ė35
2. -ius (nep iski a) 4
3. -as (nep iski a) 2
4. -is (nep iski a) 2
5. -a (nep iski a) 1
Iš iso: 44
7 Kaip odo naujausias mak oneologijos y imas, duomenyne ai y a ienin elė da ybos ka ego ija,
išsiski ian i galūnių edinių gausa (Aleksai ė 2022: 91).
AGNĖ ALEKSAITĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Iš pa eik os 1-os len elės ma y i, kad naujieji pa adinimai pagal ly ies ski -
umą, pa eik i ND, da omiesi su į ai esnėmis galūnėmis: ne ik su g ama iko-
se nu ody a ienin ele da ybos p iemone -ė (Lie u ių kalbos g ama ika ( oliau –
LKG) 1965: 418; DLKG 2006: 143), be i su šiai da ybos ka ego ijai adiciškai
nep iklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is i -ius.
LKG užsimenama, kad „[A]nksčiau daugelis p o esijų mo e ims iš iso bu-
o nep ieinamos, o i daba kai ku ių p o esijų mo e ų ne pe daugiausia, odėl
sa aime sup an ama, kad pačioje ealiojoje ik o ėje nebu o pag indo a si as i
mo e iškosios giminės daik a a džiams, eiškian iems okių p o esijų asmenis“
(LKG 1965: 165). Plg. okias žodžių po as: Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽ)
i Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ8) iksuo as a ki yskupas – į ND
į auk a a ki ýskupė ‘ y esnioji yskupė (aukščiausio ango k ikščionių d a-
sininkė), ado aujan i kelioms yskupijoms’ (: a ki yskupas), budelis – bùdelė
‘mi ies bausmės ykdy oja’ (: budelis), ka ei is – ka e ė ‘ka o p ie olę a liekan i
mo e is ( aip pa pe kel ine eikšme, pa yzdžiui, sk uzdėlė)’ (: ka ei is), maes-
o – maès ė ‘paga bus žymios menininkės pa adinimas’ (: maes o), u ėdas –
u dė ‘u ėdo pa eigas einan i mo e is’ (: u ėdas), ika as – ikã ė ‘klebono pa-
dėjėja’ (: ika as) i k . Lie u ių kalboje „[T]okios y iškosios i mo e iškosios
giminės daik a a džių po os suda omos iek iš sa ų, iek iš a p au inių žodžių.
[...] Ši da yba okia egulia i, kad p imena kai ybą“ (Paulauskienė 2007: 72), pa-
yzdžiui, ak o ius – ak o ė, dak a as – dak a ė, di ek o ius – di ek o ė, ašy ojas –
ašy oja, s uden as – s uden ė i k . (Paulauskienė 2007: 72; da ž . LKG 1965:
165), odėl iek anksčiau, iek daba , a si adus naujai p o esijai i p i eikus mo e-
iškosios giminės daik a a džio, pa adinančio mo e į pagal jos „pas o ų (pa ei-
gas) a ik laikiną da bą“ (Paulauskienė 2007: 72), bu o galima pasida y i okių
daik a a džių, „[V]adinasi, Lie u oje nuo seno da bo, ka je os a ž ilgiu (ben
jau kalboje – au . pas .) mo e ys bu o lygios su y ais“8 (Paulauskienė 2007:
72).
Da ienas aks inas ku i okius naujada us – siekis „pab ėž i a , ečiau,
suni eliuo i jau seniau pa adin os ( ealijos) p iklausymą am ik ai lyčiai“
(Mu mulai y ė 2021: 51): au o i è ė ‘mo e iškos ly ies au o i e as’ (: au o i e as),
gènijė ‘mo e iškosios ly ies didžiausių sugebėjimų i alen o asmuo’ (: genijus),
indi dė ‘mo e iškosios ly ies indi idas’ (: indi idas), išmiñ ė ‘išmin ies sukaupusi
mo e is’ (: išminčius), kdikė ‘mo e iškos ly ies kūdikis’ (: kūdikis), la ónė ‘mo-
e iškos ly ies žmogaus palaikai’ (: la onas), pe sonãžė ‘mo e iškos ly ies kū inio
eikėjas (pe sonažas)’ (: pe sonažas), subjèk ė ‘išgy enimų pa i ian i li e a ū os
8 Plg. „Kalboje mo e is i y as lygūs. [...] Aiškios pa alelės: d augas i d augė, bičiulis–bičiulė,
p o eso ius–p o eso ė. Ne isose kalbose aip y a“ (Daujo y ė 1990: 5, ci . iš K ašy ė, Maskuliūnienė,
Župe ka 2021: 45).
S aipsniai / A icles 239
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
‘niek. pe kel ine eikšme – be alė mi usi gy a mo e iškosios ly ies bū ybė’ (27);
pas a asis naujada as s ilis inio a spal io BŽ ne u i. Žinoma, okie duomenys
y a p elimina ūs, nes in o macija apie daugelį ly į odančių naujada ų, pa yz-
džiui, a ki yskupas, pas o ius i k ., BŽ y a enkama, odėl a ei yje, ikė ina, į
žodyną bū ų į auk a daugiau p oduk y ių pa adinimų pagal ly ies ski umą.
Šių naujų kalbos eiškinių a osenos y imas pa odė, kad nė a links ama
a o i apie 43,6 p oc. naujųjų pa adinimų pagal ly ies ski umą, ku ie pasida-
y i spon aniškai, am ka ui: gù ė ‘d asinė ado ė’, k egždnas, šim akojenė,
š iesulė13 ‘i on. žinoma (pap as ai p amogų pasaulio) mo e is’ i k . Taip pa iš-
yškėjo da ybinių sinonimų (da ž . Vaskelienė 2000: 5) a osenos polinkiai:
pi menybė eikiama naujada ui áuklius (142) (plg. konku uojančius a ian us
áuklinas (51) i aukliùkas (27)), y inas (110) (plg. da ybinį sinonimą  ius (22)),
mzas (99) (plg. mzius (8)) i ž aigždnas (227) (plg. ž agždinas (3)).
Toks ly į žyminčių naujada ų a osenos y imas odo, kad isuomenė, esan
po eikiui, da ėsi i da osi naujųjų pa adinimų pagal ly ies ski umą (nep iklau-
somai nuo kalbos madų). Didesnę ikimybę pa ek i į ak y iąją a oseną u i
e e en iniai naujada ai, nes jie į a dija asmenis, ku ie y a s a bi kasdienio gy-
enimo dalis (ka e ė, slaũgas i k .).
IŠVADOS
1. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne (ND) s aipsnio ašymo laiko a piu
bu o pa eik i 55 naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą (2022 m. ge-
gužės 5 d. duomenimis, ND bu o iksuo as 7691 kalbos iene as). Tokie
da iniai suda o labai nedidelę isos naujosios leksikos ( iek indigenios, iek
skolin os) dalį (0,7 p oc.).
2. Daugumą okių da inių suda o galūnių ediniai (80 p oc.; 44), likę –
p iesagų ediniai (20 p oc.; 11):
2.1. Ly į žymin ys naujada ai da omiesi su į ai esnėmis galūnėmis: ne ik su
įp as a, būdinga da ybos p iemone -ė, be i su šiai da ybos ka ego ijai
adiciškai nep iklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is i -ius.
2.2. Ti iamuoju laiko a piu p iesagų da umas y a gana ibo as. Pa adinimai
pagal ly ies ski umą da omiesi ne ik su adicinėmis p iesagomis -inas
i -ienė, be i su šiai da ybos ka ego ijai nebūdingomis da ybos p ie-
monėmis -ūnas i -(i)ukas.
13 Naujažodžiai ki čiuojami a neki čiuojami (jei jų ki čia imas da nė a aiškus) pagal pa eikimą ND.

AGNĖ ALEKSAITĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
2.3. Sinch oninė da ybinė okių naujada ų analizė pa odė, kad ND iksuo a
į ai esnių da ybos p iemonių, su ku iomis suda omi y iškosios ly ies
subjek ų pa adinimai (-as, -is, -ius; -inas, -ūnas i -(i)ukas), ačiau jos
nė a p oduk y ios. Duomenyne a p ly į odančių naujada ų y auja
mo e iškosios ly ies subjek ų pa adinimai (71 p oc.; 39), iš ku ių pa i
p oduk y iausia da ybos p iemonė – galūnė -ė.
3. Ly į odan ys naujada ai ku iami dėl okių pag indinių p iežasčių: a) po ei-
kio į a dy i naują mo e s p o esiją, eiklą, ku i anksčiau neegzis a o a ba
dėl susiklosčiusių aplinkybių bu o išim inai ski a ik y ams (pi ã ė, u dė,
ýskupė i k .); b) po eikio panaikin i am ik os są okos sąsajas išim inai
su y ų pasauliu (gènijė, kdikė, pe sonãžė i k .) i c) s ilis inio po eikio
(k egždūnas, š iesulė i k .).
4. Duomenyne y auja s ilis iškai neu alūs, e e en inę unkciją a liekan ys
pa adinimai pagal ly ies ski umą (74,5 p oc.; 41). Jie ku iami dėl designa-
inių p iežasčių – po eikio į a dy i naują ealiją. Likę da iniai (25,5 p oc.;
14) – s ilis iškai žymė i (ND y auja neigiamos kono acijos da iniai: i o-
niškieji, menkinamieji i niekinamieji). Be o, in e ne o a osenos y i-
mas a skleidė, kad kai ku ie naujada ai p a anda sa o emocinę-eksp esinę
unkciją i dažniau a ojami kaip s ilis iškai neu alūs asmenų pa adinimai
(áuklinas, zòmbė i k .).
5. Toks ly į žyminčių naujada ų a osenos y imas odo, kad isuomenė,
esan po eikiui, da ėsi i da osi naujųjų pa adinimų pagal ly ies ski umą
(nep iklausomai nuo kalbos madų). Didesnę ikimybę pa ek i į ak y iąją
a oseną u i e e en iniai naujada ai, nes jie į a dija asmenis, ku ie y a
s a bi kasdienio gy enimo dalis (ka e ė, slaũgas i k .). Bū en okie nau-
jieji pa adinimai pagal ly ies ski umą i y a aukiami į šiuo me u ašomą
Bend inės lie u ių kalbos žodyną.
ŠALTINIAI
Apie „jau ią“ g ama iką, au . L. Jonušys. P ieiga in e ne e: h ps://www.15min.l /naujie-
na/ak ualu/komen a ai/laiman as-jonusys-apie-jau ia-g ama ika-500-1583066?co-
pied [žiū ė a 2021-10-18].
„A Jūs du ną mane ma o ?“. Apie „lyčiai jau ios kalbos“ p admenis, au . K. Župe ka.
P ieiga in e ne e: h ps://www.pozicija.o g/p o -kazimie as-zupe ka-a -jus-du -
na-mane-ma o -apie-lyciai-jau ios-kalbos-p admenis/ [žiū ė a 2022-01-06].
A Lie u ai eikalinga „negy a“ bend inė kalba?, au . B. Alijošienė. P ieiga in e ne-
e: h ps://www.e aplius.l /a -lie u ai- eikalinga-negy a-bend ine-kalba [žiū ė a
2021-11-16].
S aipsniai / A icles 241
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
Aš neno iu bū i „žmoga“, au . R. Musneckienė. P ieiga in e ne e: h ps://www.sk as as.
l /komen a ai/neno iu-bu i-zmoga [žiū ė a 2021-11-05].
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė,
D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė,
L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DLKŽ8 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8-asis pa aisy as i pa-
pildy as leidimas, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e -
ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
Lyčiai jau ios kalbos gai es adina pasi yčiojimu: p asidės d audimai saky i ė as i mo ina.
P ieiga in e ne e: h ps://m.kauno.diena.l /naujienos/lie u a/salies-pulsas/uni e -
si e o-pa eng as-lyciai-jau ios-kalbos-gai es- adina-pasi yciojimu-1049615 [žiū ė a
2021-10-31].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis in-
e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai.
Vilniaus uni e si e as: ideologiniai sp endimai mainais į Eu opos Sąjungos lėšas?, au .
A. Ka u ė. P ieiga in e ne e: h ps://www.l .l /naujienos/pozicija/679/1523555/as-
a-ka u e- ilniaus-uni e si e as-ideologiniai-sp endimai-mainais-i-eu opos-sajun-
gos-lesas [žiū ė a 2021-10-19].
VLE – Visuo inė lie u ių enciklopedija. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /.
VLKK KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l /konsul acijos.
VU lyčiai jau ios kalbos gai ės: pažangos ženklas a adikalus ekspe imen as?, au .
E. Zica i. P ieiga in e ne e: h ps://www.15min.l /naujiena/ak ualu/lie u a/lyci-
ai-jau i-kalba- a p-paga bos- isiems-i - adicines-g ama ikos-56-1586510?copied
[žiū ė a 2021-11-02].
AGNĖ ALEKSAITĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
VU LJKG – Vilniaus uni e si e o lyčiai jau ios kalbos gai ės, pa engė N. A lauskai ė,
L. Vaicekauskienė, J. Pake ys, V. Vuko ić, A. Ginio ai ė. P ieiga in e ne e: h ps://
www.k . u.l /dokumen ai/VU_ly%C4%8Diai_jau ios_kalbos_gai %C4%97s.pd .
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba (2011–2019 m. Naujažodžių
duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Bend inė kalba 81, 266–282. P ieiga in e ne e: h ps://jou -
nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/354/419.
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2: Lie u ių kalbos a dažodiniai
ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
B aun F iede ike, Sczesny Sabine, S ahlbe g Dagma 2005:
Cogni i e E ec s o Masculine Gene ics in Ge man: An O e iew o Empi ical
Findings. – Communica ions 30, 1–21. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.1515/
comm.2005.30.1.1.
Came on Debo ah 1995: Ve bal Hygiene. – The Poli ics o Language, London and
New Yo k: Rou ledge.
Came on Debo ah 2003: Gende and Language Ideologies. – The Handbook o
Language and Gende , eds. by J. Holmes, M. Meye ho , USA: Blackwell Publishing,
447–467.
Eh lich Susan, King Ru h 1992: Gende -based Language Re o m and he Social
Cons uc ion o Meaning. – Discou se & Socie y 3(2), 151–166.
Eh lich Susan, King Ru h 1994: Feminis Meanings and he (De)poli iciza ion
o he Lexicon. – Language in Socie y 23(1), 59–76. P ieiga in e ne e: h ps://doi.
o g/10.1017/S004740450001767X.
Fo ma o Fede ica 2016: Linguis ic Ma ke s o Sexism in he I alian Media: A Case
S udy o Minis a and Minis o. – Co po a 11(3), 371–399. P ieiga in e ne e: h ps://
doi.o g/10.3366/co .2016.0100.
Fue es-Oli e a Ped o A. 2007: A Co pus-based View o Lexical Gende in
W i en Business English. – English o Speci ic Pu poses 26, 219–234. P ieiga in e ne-
e: h ps://doi.o g/10.1016/j.esp.2006.07.001.
Hol oe Axel, Semėnienė Lo e a 2006: Giminės ka ego ija. – Daik a a dinio
junginio y imai [= Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 4], ed. A. Hol oe , R. Mikulskas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 101–120.
S aipsniai / A icles 243
Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą
Hong Xiuqin 2018: Sexis Language Re o m in English Vocabula y. – Ad ances in
Social Science, Educa ion and Humani ies Resea ch 233. 3 d In e na ional Con e ence on
Con empo a y Educa ion, Social Sciences and Humani ies (ICCESSH 2018), 699–702.
K ašy ė Regina, Maskuliūnienė Džiulje a, Župe ka Kazimie as 2021:
Apie žodžio ko ek iškumą: sa a i impo uo a, Vilnius: „Žu ėd a“.
Lako Robin 2003: Language, Gende , and Poli ics: Pu ing “Women’’ and “Powe ’’
in he Same Sen ence. – The Handbook o Language and Gende “, eds. by J. Holmes,
M. Meye ho , USA: Blackwell Publishing, 161–178.
Laugesen Amanda 2019: Changing ‘Man Made Language’: Sexis Language and
Feminis Linguis ic Ac i ism in Aus alia. – E e yday Re olu ions: Remaking Gende ,
Sexuali y and Cul u e in 1970s Aus alia, eds. by M. A ow, A. Woollaco , Ac on ACT,
Aus alia: ANU P ess, 241–260.
Lee Jackie F. K. 2007: Accep abili y o Sexis Language among Young People
in Hong Kong. – Sex Roles 56, 285–295. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.1007/
s11199-006-9170-4.
Maldonado Ga cia M. I. 2015: Spanish “Poli ically Co ec ” Mo emen : Reasons
o Failu e. – Jou nal o Poli ical S udies 22(1), 237–252.
Mu mulai y ė Dai a 2021: Lie u ių kalbos naujažodžiai ly ies iš aiškos aspek u. –
Lie u ių kalba 16, 51–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/
a icle/ iew/24927/24771.
Pa ks Jane B., Robe on Ma y A. 1998: In luence o Age, Gende , and Con ex
on A i udes owa d Sexis /Nonsexis Language: Is Spo a Special Case? – Sex Roles 38,
477–494. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.1023/A:1018766023667.
Pa ks Jane B., Robe on Ma y A. 1998a: Con empo a y A gumen s agains
Nonsexis Language: Blaube gs (1980) Re isi ed. – Sex Roles 39(5/6), 445–461. P ieiga
in e ne e: h ps://doi.o g/10.1023/A:1018827227128.
Paulauskienė Aldona 2007: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas:
„Technologija“.
Pauwels Anne 2001: Sp eading he Feminis Wo d: The Case o he New Cou esy
Ti le Ms in Aus alian English. – Gende ac oss Languages. The Linguis ic Rep esen a ion
o Women and Men, eds. by M. Hellinge , H. Bussmann, Ams e dam: John Benjamins
Publishing Company, 137–151.
Pauwels Anne 2003: Linguis ic Sexism and Feminis Linguis ic Ac i ism. – The
Handbook o Language and Gende , eds. by J. Holmes, M. Meye ho , USA: Blackwell
Publishing, 550–570.
AGNĖ ALEKSAITĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Va osenos pa yzdžių ieško a in e ne o paieškos sis ema Google.
New Names Based on Gende A ibu ion
SUMMARY
Du ing he pe iod o w i ing his a icle, 55 new en ies o names based on gende
a ibu ion we e made in he Da abase o Li huanian Neologisms (DLN) (as o 5 May 2022,
he DLN ea u ed 7,691 language uni s). Such o ma ions accoun o a ac ion (0.7%) o
all new lexis (bo h indigenous and bo owed).
Mos o he o ma ions a e in lec i e de i a i es (80%; 44); he es a e su ixal
de i a i es (20%; 11). New coinages a e made bo h wi h he adi ional ools o o ma ion,
such as he ending -ė and he su ixes -inas and -ienė, and he endings -a, -as, -is, and -ius
and he su ixes -ūnas and -(i)ukas, which a e no cha ac e is ic o his o ma ional ca ego y.
E en hough he DLN was ound o ea u e a b oade ange o o ma ional ools used in
he making o he names o masculine subjec s, hese a e no p oduc i e. The Da abase’s
gende -denomina ing new coinages a e domina ed by he names o eminine subjec s (71%;
39), wi h he ending -ė as a ool o o ma ion demons a ing he highes ou pu .
The names based on gende a ibu ion ha a e ea u ed in he Da abase a e p edominan ly
s ylis ically neu al and e e en ial (74.5%; 41); o ma ions ha ha e a s ylis ic cha ge a e
much less common (25.5%; 14).
This s udy o he usage o gende -denomina ing new coinages e eals ha he public has
been and is s ill making new names based on gende a ibu ion as necessa y ( ega dless o
wha is ashionable in language). The main easons behind he appea ance o such coinages
a e: (a) he need o denomina e a new eminine p o ession, ac i i y ha was no he e be o e
o has been ci cums an ially in he p o ince o men; (b) he need o demolish he exclusi e
bond be ween a pa icula e m and he domain o men; and (c) a s ylis ic e ec .
Į eik a 2022 m. bi želio 9 d.
AGNĖ ALEKSAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
agne.aleksai [email p o ec ed]