S aipsniai / A icles 181
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937
Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, alen ingumas,
seman ika, ipologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-09
PRIERAIŠUS, PRIERAIŠUMAS
VALENTINGUMAS
DABARTINĖJE LIETUVIŲ
(RAŠTO) KALBOJE
Valency o he Adjec i e p ie aišus and
he Noun p ie aišumas in Con empo a y
Li huanian (W i en) Language
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as – būd a dis p ie aišus i jo daik a a dinis edinys (p ie aišumas).
Tikslas – emian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, išsiaiškin i šių
p edika ų junglumą alen ingumo aspek u. Ty imas pa odė, kad sakinyje ne iesioginio p ie-
aišus, p ie aišumas objek o aiškai į akos da o p edika ų iš minimalaus leksinio seman inio
lauko seman ika i g ama ika. Paaiškėjo, kad nepaisoma no mos i links ama ne iesioginį
p ie aišumas objek ą žymė i naudininku, ypač su negy ą daik ą eiškiančiais žodžiais.
ESMINIAI ŽODŽIAI: alen ingumas, būd a dis p ie aišus, būd a dinis daik a a dis, lek-
sinis seman inis laukas.
ANNOTATION
The objec o he a icle is he adjec i e p ie aišus and i s noun de i a i e (p ie aišumas).
The aim is o ind ou he combinabili y o hese p edica es om he pe spec i e o alency
based on he ma e ial om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The
esea ch e ealed ha he exp ession o he indi ec objec o p ie aišus and p ie aišumas
is in luenced by he seman ics and g amma o he p edica es om he minimal lexical
seman ic ield. I appea ed ha he no m is dis ega ded, and he e is a endency o exp ess
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
he indi ec objec o p ie aišumas in he da i e case, especially when i is used wi h he
wo ds deno ing an inanima e hing.
KEYWORDS: alency, adjec i e p ie aišus, adjec i al noun, lexical seman ic ield.
1. ĮVADINĖS PASTABOS
Šio s aipsnio ikslas – emian is e bocen inio sakinio modelio samp a a i
alen ingumo eo ijos p incipais, išnag inė i būd a džio p ie aišus i jo daik-
a a dinio edinio p ie aišumas alen ingumą i nus a y i, kas jam da o į akos.
Tikslui pasiek i keliami užda iniai: emian is Daba inės lie u ių kalbos eks y-
no (DLKT) pa yzdžiais, umpai ap a i žodžių, įeinančių į minimalų leksinį
seman inį būd a džio p ie aišus i jo daik a a dinio edinio lauką, alen ingu-
mus seman iniu, sin aksiniu i leksiniu aspek u (ž . 2–5 dalis); išnag inė i p ie-
aišus, p ie aišumas alen ingumą i pas a s y i, (a ) kokią į aką jam da o p e-
dika ų iš leksinio seman inio lauko alen ingumai (ž . 6 dalį); isa apibend in i
(ž . 7 dalį). Tokiu aspek u, kiek žinoma, p ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
nė a nag inė as.
Taikomas y imo me odas – in e p e acijos, ap ašomasis anali inis, g ama i-
nės, seman inės analizės.
Pa yzdžiai su ski ingomis s aipsnyje nag inėjamų žodžių o momis ink-
i1 DLKT išplės inės paieškos laukelyje į ašius žodžio kamieną, p z., p ie aiš,
p isi iš, lipšn i pan., i pasi inkus „p asideda“ k i e ijų. Pagal unkcinius s ilius
pa yzdžiai nebu o klasi ikuojami. Konk e us nag inėjamų pa yzdžių skaičius
pasakomas oliau ap a ian konk e aus p edika o alen ingumą.
Pasi inkus p ie aišus, p ie aišumas nag inė i alen ingumo aspek u, pasaky-
ina, kad alen ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa ybė a e i am i-
k ą skaičių lais ų ie ų, ku ias sakinyje a ba žodžių junginyje užima am ik-
os eikšmės žodžiai bei jų o mos a ba jų a i ikmenys (ž . Sližienė 1994: 16;
Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 19, 46 i en ci uojamą li e a ū ą).
Valen ingumas siejamas su imis lygmenimis: abs akčiu loginės seman i-
kos i d iem konk ečiais kalbos lygmenimis – sin aksės i leksinės seman ikos.
Loginės seman ikos lygmenyje nus a omas žodžio lais ų ie ų skaičius i jų ga-
limų ak an ų seman inės unkcijos, sin aksės lygmenyje nus a oma alen inių
ak an ų g ama inė o ma i jų bū inumas a ba akul a y umas, leksinės seman-
ikos lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų seman ika. Be alen inių sin ak-
sinių ak an ų, ku ių bū inumas i akul a y umas nus a omas sakinyje, ski iami
1 DLKT pa yzdžiai y imui ink i 2023 m. asa io mėn.
S aipsniai / A icles 183
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
lais ieji na iai – sakinio žodžiai, ku ie nė a sąlygojami žodžio eikšmės i nep i-
klauso jo alen ingumui. Lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie-
ų, jų sąsają su p edika u lemia jam, kaip am ik ai kalbos daliai, būdingas g y-
nai g ama inis pajėgumas p isijung i ki us žodžius bei jų o mas (Sližienė 1994:
35). Bū inieji sin aksiniai ak an ai sakinyje negali bū i p aleidžiami, kadangi
juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an-
ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak ua-
liausia ( en pa , 31). Fakul a y ieji sin aksiniai ak an ai y a ie, ku ie sakinyje
gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas. Sakiniai be
akul a y iųjų ak an ų eiškia maždaug ą pa į, ką i su jais, kadangi akul a y-
ieji ak an ai y a implikuo i pačioje žodžio eikšmėje ( en pa , 35).
Iš Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumo ap ašo aiškėja, kad, emian is u ė-
a empi ine medžiaga, būd a dis p ie aišus, -i2 ‘g ei ai, leng ai p isi išan isʼ u i
d i sin aksinio alen ingumo s uk ū as: ienu a eju subjek ą a i inkan is ak-
an as žymimas a dininku, o ne iesioginį objek ą – naudininku, ki u a eju –
ne iesioginis objek as eiškiamas p ielinksnio p ie su kilmininku kons ukcija,
subjek as minė u a dininku (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 65, 79, 84). Sakinyje
a ian iškai žymimas ne iesioginiu objek u einan is sin aksinis ak an as y a a-
kul a y usis. Abiem a ejais seman inis p ie aišus alen ingumas y a as pa s:
subjek as a liepia pe cipien ą3, o ne iesioginis objek as – kon en y ą4 (ž . 1,
2). T umpai a ian , d i alenčio p ie aišus sin aksinis alen ingumas y a Nom,
Da / p ie Gen, o seman inis – [Pcp, Con]. Seman iniu aspek u šis būd a dis
(ž . 1), panašiai kaip p ieplaikus (ž . 3, plg. 4) a ki i (abejingas, jau us, iš ikimas
i . .) (ž . 5, 6), pa enka į būd a džių, ku ie nusako asmens požiū į į dalyką, jo
psichinį nusi eikimą dalyko a ž ilgiu, g upę (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79).
1) Jis s ip ios alios i bū ų labai p ie aišus šeimai. (ci uojama iš Vaičiuly ė-
Semėnienė 2001: 79)
2) Ši kumelė nebu o okia p ie aiši p ie ienos ie os kaip Bė is. (ci uojama iš
Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 84)
3) Ma ynienė lė a, yli, p ieplaiki s e imiems, o labiausiai y ui. (ci uojama
iš Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79)
2 Toliau s aipsnyje kalban apie ski ingas šio a ki o būd a džio gimines apibend in ai pasakoma
ik y iškoji – nežymė oji būd a džio giminė.
3 Pe cipien as [Pcp] – psichinės būsenos pa y ėjo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms, su okian-
čioms ik o ės dalykus, u inčioms am ik ą nusi eikimą jų a ž ilgiu, psichologiškai į juos ea-
guojančioms (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32; Sližienė 1994: 21).
4 Kon en y as [Con] – būsenos a ypa ybės u inio unkcija, būdinga į ai iems daik ams bei eiški-
niams (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
4) Vy iškis e ai ku is ė a p ie ligonio p ieplaikus. (ci uojama iš Vaičiuly ė-
Semėnienė 2001: 84)
5) Žmogus ylus ž elgė iš olo, odės, isai abejingas am, kas aplink dėjosi. (ci-
uojama iš Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79)
6) Be poe ai, kaip i paka uokliai, y a iš ikimi sa o p igimčiai. (ci uojama iš
Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79)
Tais a ejais, kai būd a džiu p ieplaikus, abejingas, iš ikimas a pan. nusakoma
ieno asmens simpa ija, palankumas a ba an ipa ija ki o asmens a ž ilgiu, būd-
a džiui ski iamas ki as alen ingumas: pe cipien o subjek as eiškiamas a di-
ninku a ba ki u de inimo da iklio5 lemiamu linksniu, o bene icien ą6 a liepian-
is ne iesioginis objek as žymimas naudininku (ž . 7, 8). Tiesa, šis būd a džio
p ieplaikus seman inis alen ingumas ([Pcp, B]) ilius uojamas uo pačiu 3 pa-
yzdžiu (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 80). Lyginan 1–4 su 5–8 pa yzdžiais
ma y i, kad p edika o seman inio alen ingumo s uk ū os – [Pcp, Con] i [Pcp,
B] – ski iamos a siž elgian į ne iesioginiu objek u einančio žodžio leksinę se-
man iką (gy a bū ybė (žmogus) esp. dalykas). A siž elgian į ai, ne iesioginis
objek as 1, 3, 4 pa yzdžiuose in e p e uo inas kaip bene icien as, o 2 pa yzdy-
je – kaip kon en y as.
7) K is ina i daba da nė a isiškai abejinga ponui Pe ui. (ci uojama pagal
Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 80)
8) Kodėl jūs e o izuoja e i suiminėja e mums iš ikimus žmones? (ci uojama pa-
gal Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 80)
Remian is pag indiniais lie u ių kalbos žodynais, s aipsnyje ap a iamas būd-
a dis p ie aišus susijęs su eiksmažodžiais p isi iš i, a siduo i. Konk ečiau kal-
ban , Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽe) būd a dis p ie aišus apib ėžia-
mas kaip ‘g ei ai, leng ai p isi išan isʼ, o akademiniame Lie u ių kalbos žodyne
(LKŽe) – ‘1. ku is labai p isi iša, a siduodaʼ. Žodynuose eikiamuose ilius a-
ciniuose pa yzdžiuose pasakoma apie p ie aišią gy ą bū ybę (žmogų, gy ulį)
(ž . 1).
Būd a džio p ie aišus alen ingumas isų pi ma susijęs su jo eikšmėje mi-
nimų ak inių žodžių – eiksmažodžių p i(si) iš i, a siduo i – eikšmėmis i jų
5 Plačiau apie de inimą, de inimo da iklio i de inimo ga iklio samp a ą, ku ia čia emiamasi
ž . Semėnienė (2003: 38–42).
6 Bene icien as [B] – ad esa o, u ė ojo unkcija, būdinga daugiausia gy oms bū ybėms, ypač
asmenims, ku ių naudai a nenaudai kas y a a da osi (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32,
plg. Sližienė 1994: 21).
S aipsniai / A icles 185
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
alen ingumu7. Iš Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žo-
dyno (LKVJŽ) (Sližienė 1998: 309) aiškėja, kad anzi y inis (p i) iš i ‘ i in i
p ie koʼ u i du ski ingus alen ingumus: ke u alen is (p i) iš i eikalauja, pa-
yzdžiui, a dininku žymimo agen y aus8 subjek o, galininku eiškiamo pa-
ien o9 iesioginio objek o, įnagininku pasakomo ins umen o i p ielinksnio
p ie kons ukcija eiškiamo galinio aško10 unkciją a liepiančio ne iesioginio
objek o (ž . 9). T i alen is (p i) iš i a e ia ie ą agen y aus subjek o, pa ien o i
galinio aško objek o ak an ams sakinyje (ž . 10). LKVJŽ au o ė (Sližienė 1998:
309) pas abose ašo: „Ka ais šia eikšme eiksmažodis iš i (p i iš i) a ojamas
i pagal modelį Nom Acc Da [A1 P B], p z.: I kiek ka ų jau sakė Kalpokui, kad
p i iš ų jai (kiaulei) b ank ą K . Kai kada ie oj p ieGen galima kons ukcija
an Gen, p z.: Jie p i išo man an nuga os mėsos gabalą“.
9) Plėšikai [...] p i išo o o siūlais G ei u ę p ie i o smilgos s ulpo. (ci uoja-
ma iš Sližienė 1998: 309)
10) Vienas be niukas išo p ie lazdos bal ą nosinai ę. (ci uojama iš Sližienė 1998:
309)
Ri a Miliūnai ė (2022: 408) a k eipia dėmesį į ai, kad kalbos kul ū os požiū iu
ne iesioginis objek as su p isi iš i, p isi išimas u i bū i eiškiamas p ielinksnio
p ie kons ukcija, o no mos nea i inkan is naudininkas y a pasenęs (psn.) eiški-
nys. Iš LKŽe ma y i, kad p isi iš i – ai ‘12. p is o i p ie ko, p ikib i su p e en-
zijomisʼ (Tik i ieško, kad p ie ko p isi iš Alks.) a ba susijęs su anzi y aus p i-
iš i eikšme ‘10. p ip a in i, pa auk iʼ (Baisiai p isi išęs p ie mamos [ aikas] Ė .).
DLKŽe ski iamas p isi iš i kaip ‘2. a imai p i ap i11, a siduo iʼ (Tas aikas labiau
p isi išęs p ie ė o).
LKŽe būd a džio p ie aišus eikšmėje eksplikuo as a siduo i DLKŽe apib ė-
žiamas kaip ‘1. a sidė i, pasiski iʼ (Jis mokslui a sida ė). LKŽe eiksmažodžio
a siduo i seman ika sie ina su anzi y aus a iduo i eikšme ‘5. pa es i, paski -
iʼ (plg. Sūnus mi ė, gaus duk e iai a duo i gy enimą (ūkį) V .; Ing ankas a o
7 Apie ai, kaip a ski os leksemos alen ingumas (gali bū i) susijęs su jos eikšmėje pasakomų esmi-
nių žodžių seman iniu i sin aksiniu alen ingumu i seman iniu inklu, ž . Vaičiuly ė-Semė nie nė
(2020).
8 Agen as1 [A1] – eiksmo inicia o iaus a a likėjo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms (Sližienė 1994:
19).
9 Pa ien as [P] – eiksmo po eikio ga ėjo a ba būsenos u ė ojo unkcija (Sližienė 1994: 20).
10 Galinis aškas [Ad] – unkcija, „būdinga daik ui, su okiamam kaip galinis aškas, į ku į a ba p ie
ku io juda eikėjas a ba eikiamas daik as i ku į pasiekus eiksmas nebe yks a“ (Sližienė 1994:
24).
11 Plg. eiksmažodžio p i ap i ‘p iside in i, p isi aiky iʼ alen ingumą (Sližienė 1998: 265) sakiniuose:
Jis [P] g ei p i apda o p ie žmonių [Con]; Kaimie is [P] negalėjo p ie mūsų gy enimo [Con] p i ap i.

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
a aduome dūšias i kūnus mūsų PK32.) i ski iamais jos a spal iais: ‘pasikliau i,
a sidė i, pasi ikė iʼ (Negi ku io žen o malonei a siduosime sena ėje? V.K ė .), ‘pa-
auko i, a sidė iʼ (Jis y a labai mokslui a sida ęs Sb.). LKVJŽ eiksmažodžio a si-
duo i ap ašo nė a. Minė inas LKVJŽ (Sližienė 1994: 128) eikiamas sinonimiš-
kas a sidė i ‘a siduo i, ski i isas jėgasʼ, ku io naudininku žymimo ne iesioginio
objek o seman inė unkcija p iklauso nuo alen inio ak an o leksinio alen in-
gumo. Tais a ejais, kai ne iesioginiu objek u eina abs ak ų dalyką eiškian is
žodis, naudininkas a liepia ikslą (Jis [Pcp] a sidėjo mokslui [Fin] (plg. moky is)),
kai ne iesioginiu objek u pasakoma gy a bū ybė (±Anim), naudininkas a i inka
bene icien ą (Ji [Pcp] a sidėjusi šeimai i namams [B]). Minė ina i ai, kad, pagal
An ano Lybe io Sinonimų žodyną (SŽe), būd a diškasis a sida ęs y a sinonimiš-
kas būd a džiui iš ikimas. Pas a asis eikalauja naudininko.
Iš SŽe aip pa aišku, kad būd a džiai p ie aišus i p ieplaikus – sinonimai.
Taigi p ie aišus (p ie aišumas) alen ingumui aip pa į akos gali u ė i būd a -
džio p ieplaikus (p ieplaikumas) seman ika i g ama ika. Pagal DLKŽe, būd a -
dis p ieplaikus – ai ‘lipšnus, d augiškasʼ, o LKŽe jis apib ėžiamas kaip ‘lipšnus,
p ie aišus, d augiškasʼ. Būd a džio d augiškas i nag inėjamo p ie aišus sąsaja
ma y i i Jono Paulausko Sis eminiame lie u ių kalbos žodyne (SisŽe): p ielaipus,
p ie aišus, p ieplaikus minimi seman iniame d augiškumo lauke, ku iame y a i
jau minė as p isi iš i. SisŽe eiksmažodis a siduo i pa enka į seman inį klusnumo
lauką. Tikė ina, kad būd a džių lipšnus (kam / p ie ko12), d augiškas (kam / su
kuo13) alen ingumas aip pa gali u ė i eikšmės s aipsniu ap a iamo p ie aišus
alen ingumui (ž . oliau).
Abs akčiojo p ie aišumas alen ingumas galė ų bū i panašus į pama inio
p ie aišus. Ki a e us, Jonas Šukys (1998: 155) eigia, kad „[a]bs ak ūs būd-
a džių ediniai su p iesaga -umas, da y i iš neinančių su naudininku būd a -
džių, linksnio pap as ai ne eikalauja (neben silpnai aldomo požymio a ei-
kėjo kilmininko), odėl jų junginiai su naudininku y a neįmanomi i g iež ai
aisy ini – a sisakan linksnio a būd a dinio daik a a džio a ba kaip ki aip.
[...] Visa ai byloja žmonių p ie aišumą sa o žemei (= p isi išimą p ie sa o žemės;
gy iau kaip žmonės p ie sa o žemės p isi išę)“. Taigi ne iesioginis daik a a džio
12 D i alenčio lipšnus sin aksinis alen ingumas ND, Da a liepia seman inį alen ingumą [Pcp, B],
p z., Ksa e as e ai bu o labai lipšnus, bučia o ankas, glaus ės kaip ka inėlis Vaižg. (Vaičiuly ė-
Semėnienė 2001: 80). D i alen is lipšnus, eikalaujan is p ie kons ukcijos, g e a lipnus ‘lipšnusʼ,
p ieplaikus ‘lipšnus, d augiškasʼ i k . nė a minimas dėl ilius acinių pa yzdžių s ygiaus ( en pa ,
84). Plg. LKVJŽ (Sližienė 1994: 399) eiksmažodžio (p i)lip i ‘ u ė i pa aukimą, p isi iš i, p isi-
g e in iʼ alen ingumą.
13 Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumo ap aše (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001) būd a džio d augiškas
alen ingumas nė a ap a as.
S aipsniai / A icles 187
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
p ie aišumas objek as u ė ų bū i žymimas ik p ielinksnio p ie kons ukcija.
Ap a damas objek ą eiškiančias p ielinksnio p ie kons ukcijas su p ip a imo,
p isi išimo, glaudimo, p iklausymo i k . eiksmažodžiais, J. Šukys (1998: 477)
ašo: „P iklausy i, p iski i p ie links ama a o i, kai p ie eina su abs ak esniais
daik a a džiais. Kai kalbama apie p iklausymą asmeniui a asmenims, als ybei,
enkamasi ik naudininką, plg. Ta žemė p iklausė mano ė ui“, be „Jie nep iklau-
so p ie jokios o ganizacijos (plg. jokiai o ganizacijai)“.
Iš o, kas umpai saky a, aiškėja, kad p ie aišus (p ie aišumas) ne iesioginio
objek o, kaip akul a y iojo alen inio ak an o, aiškai į akos gali u ė i ne ik
pama inio žodžio (p isi iš i p ie ko), be i ki ų į minimalų leksinį seman inį p ie-
aišus lauką įeinančių žodžių (a siduo i, a sida ęs, d augiškas, lipšnus, p ieplai-
kus) alen ingumai. Keliama kele as p ielaidų: d i alenčių p ie aišus, p ie aišu-
mas ne iesioginio objek o aiškai į akos u i (i) pama inio žodžio alen ingumas,
(ii) ak an o leksinis alen ingumas (gy a bū ybė esp. daik as); (iii) p edika ų iš
leksinio seman inio p ie aišus lauko seman ika i g ama ika.
A siž elgian į ai, kad DLKT pa yzdžių su ski ingomis sinonimiško p ie-
plaikus, p ieplaikumas o momis nė a, jie oliau neap a iami.
2. SKIRTINGŲ PRISIRIŠTI IR PRISIRIŠIMAS
FORMŲ VALENTINGUMAS
Iš 1200 DLKT pa yzdžių, ku a ojamos ski ingos (ne)asmenuojamosios
eiksmažodžio p isi iš i o mos i sakinyje ne iesioginis objek as y a pasaky as,
nuošalyje palikus okius kaip 11–16 (plg. 9, 10) i išnag inėjus 500 okio ipo,
kaip 17–21, pa yzdžių, ma y i, kad pas a uosiuose ne iesioginis objek as eiškia-
mas p ielinksnio p ie kons ukcija. 17 i 18 pa yzdys, ku pasakoma apie glaudų
(a imą) gy ų bū ybių a pusa io san ykį, odo, kad d i alenčio p isi iš i bū i-
nieji ak an ai sakinyje pasakomi pe cipien o subjek u i bene icien o ne iesiogi-
niu objek u. Pagal 5, 6 pa yzdžių analogiją, 19–21 sakiniuose subjek as a i inka
pe cipien ą, o p ie kons ukcija žymimas ne iesioginis objek as – kon en y ą.
11) [Mykolas] p ie dilbių p isi išo uos alksnio šluo ažius, pe sižegnojo, sušuko:
sk endu!
12) P o eso ius, kad nenuspaus ų g eičio pedalo ie oj s abdžio, p isi išo ieną ko-
ją p ie sėdynės.
13) Paskui padeda jaunajai ka alienei p isi iš i p ie k ū inės kūdikį [...].
14) Jos [mo e ys] [...] s engėsi p isi iš i a e (plg. p ie sa ęs) isam gy enimui.
15) P i alau p isi iš i (plg. sa e) p ie s ulpo, nes galiu nug iū i an ke u ių.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
16) Da ji [me gelė Pe eliškė] p isi išusi (plg. sau / p ie sa ęs) pe eliškės spa -
nus – panašius į uos, ku iais pasidabina angelus mokyklos spek akliuose aidi-
nan ys p adinukai.
17) Apie aš un ą gy enimo mėnesį aikas p isi iša p ie mamos.
18) Jis [šeškas] y a be galo žaismingas, p isi išęs p ie šeimos i š elnus.
19) Mes, lie u iai, labai p isi išę p ie sa o gim osios žemės.
20) Žmonės y a da bš ūs, sėslūs, p isi išę p ie amžinųjų adicinių e ybių.
21) Labiausiai aš, ma y , ne p ie meilės p isi išusi, o p ie minčių i padaly o
laiko.
22–23 pa yzdžiais pasakomoje si uacijoje ak ualizuojamas ki oks p isi išimas:
d i alen is p isi iš i seman iškai susisieja su po aukiu kaip p iklausomybe (plg.
Sližienė 1998: 240). Tai u i į akos seman iniam p isi iš i alen ingumui: a -
dininku žymimam subjek ui būdinga ne iek pe cipien o, kiek pa ien o seman-
inė unkcija, o p ielinksnio p ie kons ukcija eiškiamas ne iesioginis objek as
a liepia kon en y ą. Mažų mažiausiai čia p ipažin ina subjek o d isluoksnė14 –
pe cipien inio pa ien o – seman inė unkcija. Pa ien ą a liepian į subjek ą ilius-
uoja 24, 25 pa yzdžiai, ku p isi iš i ak an as pasakomas ne gy ą bū ybę, o
abs ak ų dalyką eiškiančiu žodžiu.
22) Be alkoholis dėl manęs gali bū i, gali nebū i, nesu [aš] p ie jo p isi išęs. – O
p ie ko esa e? – P isi išimas – ai labai p as as dalykas. Tai eiškia, esi nelais as.
Šiame gy enime ne eikė ų p isi iš i p ie nieko.
23) Ac ekai bu o linkę šokoladą a o i ku kas į ai iau nei mes, aip sma kiai p i-
si išę p ie saldžiųjų gė imų.
24) Su okdamas, kad p igim is pe daug p isi išusi p ie žalingų daba ies aisy-
klių, pi miausia apsisp endė sa ai ę ylė i.
25) Ji [ adicinė iloso ija] p isi išusi p ie esinio i nekelia klausimo apie esinio
galimybės sąlygą – bū į.
Išnag inėjus 500 DLKT pa yzdžių su ski ingomis eiksmažodinio daik a a džio
p i i išimas o momis ma y i, kad ais a ejais, kai sakinyje daik a a džio p isi-
išimas ne iesioginis objek as y a pasaky as, pap as ai jis žymimas p ielinksnio
p ie kons ukcija (ž . 26–28). Pasi aikė (ke u iuose pa yzdžiuose) a ojamas
kul ū os požiū iu ne inkamas ne iesioginio objek o naudininkas (Šukys 1998:
155–156) (ž . 29–30). Subjek as a i inka pe cipien ą, o ne iesioginis objek as
a liepia bene icien ą (26, plg. 27) a ba kon en y ą (27–30).
26) Vaiko p isi išimas p ie mo inos – būdingas sa ybes u in i p ie aišumo ūšis.
Tai – a imų yšių a p mo inos i naujagimio užmezgimas gimdymo me u.
14 Apie d isluoksnes seman ines unkcijas plačiau ž . D uk einis (2009).
S aipsniai / A icles 189
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
27) Be neišleidžia iš akių i Lie u os esmės: žmonių p isi išimo p ie žemės, gy-
ulio, aikumo, omumo.
28) Jos [Mask os] ne enkino ne eiklumas i p isi išimas p ie seno.
29) Ve ybes pe sikainoja i kas iš p isi išimo senosioms neno i pe kaino i sa ųjų
eneuždengia akių nuo jau pe sikainojusių.
30) Jų [kaimų gy en ojų] ši dyse sus ip ėjo meilė, paga ba i p isi išimas senolių
žemei, jų gy enimo būdui, adicijoms.
Sakinyje naudininku žymimas ne iesioginis objek as gali bū i in e p e uojamas
kaip alen iškai susijęs su d iem ski ingais p edika ais. Pa yzdžiui, 31 sakinyje
sa o y ui gali bū i siejamas iek su daik a a džiu p isi išimas, iek su eiksma-
žodžiu iš eikš i (kam). Tolesnis kon eks as odo, kad šiame pa yzdyje y a klai-
dingai žymimas p isi išimo kaip a imo yšio15 ne iesioginis objek as.
31) Be ji nepasi aisė: e, egu būna, nes ši aip p a a ė ji užsimi šusi, nieko bloga žmo-
gui nelinkėdama, ien p isi išimą sa o y ui iš eikšdama. Po o ji i da kelis
ka us ši aip Kos u pa adino s ečią.
Remian is 22, 23 pa yzdžiais, galima eig i, kad 32–33 pa yzdžiuose d i alen-
čio p isi išimas numanomas subjek as u i pa ien o, o p ielinksnio p ie kons-
ukcija žymimas ne iesioginis objek as – kon en y o unkciją. Tai, kad seman-
iškai p isi išimo subjek as gali bū i susijęs su bene icien u, odo 34 pa yzdžio
kon eks as.
32) P isi išimas p ie alkoholio a ba na ko ikų: * pa agia isus a o oškimus,
* u ampi isišku šių pagundų e gu, * s umia a e į sku dą.
33) Tačiau isas šias eikalingas medžiagas u i sėlenos, o bal i sijo i k ie iniai mil-
ai jų ne u i. Todėl pe didelis p isi išimas p ie bandelių i ba onų kenkia
s eika ai.
34) Ypač jam ge ai sekėsi s a yboje – R. S eink oso kompanija puika osi s ambiausių
Niujo ko s a ybos o ganizacijų dešim uke. Kles inčio e slininko p isi išimas
p ie „Vals ijos“ uni e si e o bu o sąlygo as daugiau asmeninių in e esų nei di-
delės meilės Alma Ma e įs aigoms.
Iš o, kas saky a apie p isi iš i i p isi išimas alen ingumą, ma y i: kai kalba-
ma apie gy os bū ybės p isi išimą kaip jausmą, subjek as a liepia pe cipien-
ą (Ji pasakoja, kad ku dama logo ipą labiausiai ėmėsi emocijomis: bandė susie i
okius jausmus kaip ilgesys, p isi išimas p ie sa o namų i a imųjų, ė ynės meilė
i ... (DLKT)), kai u imas omenyje gy os bū ybės p isi išimas kaip p iklauso-
mybė, įp o is, ak ualizuojamas pa ien o subjek as (Kas „p isi iša“ p ie ek ano,
15 Plg. DLKT pa yzdį: A imumas gim ajai žemei A. Miškiniui – ai p isi išimas p ie liaudies kul ū os,
pap očių.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
85) Š ai kodėl ka inių a didžiųjų p ekybos cen ų uale uose esan ys džio in u ai
mūsų ankoms aip pa nė a „d augiški“.
86) Todėl neabejo inai eikia ieško i būdų ska in i gam ai d augišką ūkininka imą.
87) Lie u os mokesčių ežimas iš esmės y a d augiškas e slui.
D i alen is d augiškas ‘6. nekenksmingas, nekenkian is aplinkaiʼ (BLKŽe) ei-
kalauja pa ien o subjek o i kon en y o ne iesioginio objek o, eiškiamo naudi-
ninku (ž . 88, 89).
88) Taigi ak as, kad mes gy ename u ingoje, ačiau ibo ų iš eklių plane oje, y a
aiškus iššūkis pasaulio lyde iams, disku uojan iems apie aplinkai d augišką
subalansuo ą pasaulio plė ą.
89) Tačiau s a biausia, kad gaminami d augiški aplinkai p oduk ai, naudingi
mūsų s eika ai.
DLKT eikė pe 700 pa yzdžių su ski ingomis daik a a džio d augiškumas o -
momis. Ras i 55 pa yzdžiai, ku sakinyje, nusakan ieno asmens simpa iją, pa-
lankumą ki o asmens a ž ilgiu, an asis – ne iesioginio objek o – d augiškumas
ak an as eiškiamas naudininku (ž . 90, 91) a ba a ž ilgiu kons ukcija (ž . 92,
93). Juos išnag inėjus paaiškėjo, kad ienaip a ba ki aip žymimas bene icien o
ne iesioginis objek as de a su pe cipien o subjek u.
90) P ancūzija bu o pa e g a, be d iem a ejais slapčia išlaikė sa o d augiškumą
Lie u ai.
91) An anas čia a ėjo iš d augiškumo Kazimie ui.
92) I ai pačiai ci ilizacijai p iklausančių indi idų a imumo pajau imas (p z.,
p ancūzų p iešiškumas imig an ų iš Šiau ės A ikos a ž ilgiu i d augišku-
mas lenkų imig an ų a ž ilgiu).
93) Pasak G. Taujanskio, Gied ius V. jo a ž ilgiu d augiškumo nedemons a o.
Kai sakiniu nusakomas asmens palankus nusi eikimas dalyko a ž ilgiu, d i a-
len is d augiškumas a e ia lais ą ie ą pe cipien o subjek ui i kon en y o ne-
iesioginiam objek ui (ž . 94).
94) Jei kiek ienas mokslas sieloje y a aip, kaip subjek e, nea ski iamai i iesa negali
p ažū i, ai kodėl, klausiu, dėl nežinia kokio d augiškumo mi čiai abejojame
amžinu sielos gy enimu? – ne ekęs kan ybės sušunka Augus ino P o as.
Kon eks e gali bū i ak ualizuo as i labiau į eiksmin as d augiškumas. Tada gali-
ma kalbė i apie seman iškai d isluoksnį subjek ą: pa ien ą su pe cipien o a spal-
iu a ba a i kščiai. Tai, kad d augiškumas gali bū i in e p e uo inas d ejopai –
iš emocijos pe einan is (galin is pe ei i) į eiksmą, odo i 95, 96 pa yzdžiai.
Kad i kaip čia bebū ų, ik asis d augiškumas (kaip i a sida imas) kyla iš jaus-
mo (plg. 97, 98).

S aipsniai / A icles 197
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
95) Jo nuola odomas d augiškumas man. Visada p ašom užei i, isada p ašom
skolin is iš mūsų, jei ko no s au p i ūk ų; Hen ikai, u iu šaldy u e kelis alaus.
96) S eikindama lie u ių ka o lakūnus so ie ų spauda a p oga ašė apie „nuola di-
dėjan į Lie u os d augiškumo jos a ž ilgiu pasi eiškimą“, pažymėdama, kad
šis sk ydis aps da ienu im u eiksniu d augiškiems abiejų šalių san ykiams
sus ip in i.
97) Jis džiaugsmingai nusišypsojo, o K iuksis manydamas, kad oji šypsena iš eiškia
jam d augiškumą, i gi pa enkin as nusijuokė.
98) I alijos d augiškumo jausmai Lie u ai (plg. I alijos d augiškumas Lie u ai)
y a nepaki ę i D.G andi izi as Va šu on ne u ės jokios į akos Lie u os i I alijos
san ykiams.
Pasi aikė pa yzdžių, ku daik a a dis d augiškumas susijęs su minė a pama inio
žodžio 6 eikšme (BLKŽe) (ž . 99). Tada būd a dinio daik a a džio alen ingu-
mas a liepia minė ą 88, 89 pa yzdžiuose.
99) Apibend indama galiu pasaky i, kad siekiame suku i sis emą, ku i „d augiš-
kumą aplinkai“ pa e s ų pa auklia ekonomine p asme, pap as a i malonia
eikla.
Iš o, kas lig šiol saky a, many ina, kad subjek inis p ie aišus, p ie aišumas ak-
an as galė ų u ė i ne ik s aipsnio p adžioje (ž . 1 dalį) minė o pe cipien o, be
i pa ien o unkciją, o objek inis ak an as – bene icien o i kon en y o. Tikė ina,
kad akul a y iojo objek inio p ie aišus, p ie aišumas ak an o aiškai į akos gali
u ė i ap a ų p edika ų sin aksinis alen ingumas, ypač no in ak ualizuo i se-
man inius ski umus.
6. SKIRTINGŲ PRIERAIŠUS IR PRIERAIŠU-
MAS FORMŲ VALENTINGUMAS
DLKT pagal p ie aiš užklausą eikė 101 pa yzdį su ski ingomis būd a džio
p ie aišus o momis. Išnag inėjus DLKT eikiamus 15 pa yzdžių, ku sakiny-
je ne iesioginis objek as y a pasaky as, paaiškėjo, kad jis žymimas ne ik nau-
dininku a p ielinksnio p ie kons ukcija (ž . 100–102), be i p ielinksnio su
a ba a ž ilgiu kons ukcija (ž . 103, 104). Pas a osios d i kons ukcijos no mos
požiū iu u ė ų bū i keičiamos į naudininką (plg. 100) a ba p ielinksnio p ie
kons ukciją (plg. 101). Ki a e us, iš anksčiau saky o da osi aišku, kas da o
a ba gali da y i į akos kalbė ojo pasi ink am okiam ne iesioginio objek o žy-
mėjimui. P ielinksnio su a ba a ž ilgiu kons ukcija su p ie aišus y a seman iškai
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
pama uo a: „pasiskolin a“ iš sinonimiško p ieplaikus ‘lipšnus, d augiškasʼ seman-
ikos i g ama ikos (da ž oliau).
100) Saliukis [šuo] y a malonus i o us, laikosi a okiai nuo nepažįs amų, ačiau y a
a sida ęs i p ie aišus sa o šeimininkams.
101) Todėl, šio y inė ojo eigimu, p iklausė i p ancūzų, i lenkų au oms [...]. Sunku
pasaky i, ku iai šaliai ka alienė bu o p ie aišesnė (plg. a sida usi). Ji dažnai
skelbda osi iš ikima Liud ikui XIV [...].
102) Nepaisan okio polinkio į čigoniškas klajones, Ie a sakosi esan i labai p ie ai-
ši – ne ik p ie žmonių, be i p ie daik ų.
103) P o ingas, bud us i jau us [šuo]. P ie aišus su d augais i a sa gus su ne-
pažįs amais žmonėmis.
104) Likusio su aiku ė o a mo inos a pusa io san ykiai da gi ne page ėjo – ma-
žiau kon lik ų. Vaikai labiau p ie aišūs šeimos a ž ilgiu (plg. šeimai).
D i alenčio p ie aišus sąsaja su p edika ais iš leksinio seman inio lauko (a si-
da ęs, d augiškas, iš ikimas, malonus i k .) aip pa ma y i iš DLKT pa yzdžių,
ku ne iesioginis nag inėjamo būd a džio objek as aiškus iš kon eks o. Iš 105–
108 pa yzdžių ma y i, kaip pasakomoje si uacijoje ak ualizuojamas ienas iš
p ie aišus seman ikos aspek ų (plg. 100, 101). A siž elgian į ai i p ipažįs an
a ian iškus i neaiškius a ejus, eig ina, kad daba inėje lie u ių kalboje pasi-
inkus a o i d i alen į p ie aišus a imam san ykiui a p gy ų bū ybių nusa-
ky i bene icien ą a liepian is ne iesioginis objek as žymimas keliais būdais.
105) Žmogus y a p ie aiši (plg. p isi išusi) bū ybė. P ie ko p isi iša? Tai p iklauso
nuo indi idualių pomėgių, būdo b uožų.
106) Bladhaundas y a ypač p ie aišus (plg. meilus, d augiškas), nesi aidija nei su
šeimininkais, nei su ki ais šunimis.
107) Vy ai žiū i į mo e į ne ada, kai ji žaidžia su šuneliu. Ano jų, gy ulėlių glos y-
mas y a ge as ženklas, odan is, jog mo e is p ie aiši (plg. lipšni, meili).
108) Su podžiais susid auga o (ji isados mokėda o jaukiai sua ė i su senais žmo-
nėmis, liaudiškai juos adindama „močiu ėm“ i „ ė ukais“). Aš nesu okia
p ie aiši (plg. lipšni, d augiška), gal ne kiek „dygliuo a“ – į dideles šnekas su
podžiais neįsileisda au. Juoba, kad močiu ė bu o be eik ku čia18.
Be 100–104 pa yzdžių, ku d i alenčio p ie aišus subjek as a i inka pe cipien-
ą, o ne iesioginis objek as – bene icien ą, iš DLKT u ima, kai pe cipien o su-
bjek as de a su kon en y o ne iesioginiu objek u, ku is a ian iškai žymimas
18 Da plg. DLKT pa yzdį su p ie eiksmiu p ie aišiai: – S eikas, žal y Žal inėli! Su žalčiu Žal inėliu į
d augys ę susigy enę nuo aikys ės. Pažįs ami nuo pa lopšio. Abu p ie aišiai (plg. d augiškai, meiliai)
žaisda o, kaip senelis su aikaičiu. D auge abu pieną siu bda o. Jau iek me ų jis Žal inėlį penėda o iš
molio dubens.
S aipsniai / A icles 199
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
naudininku a ba p ielinksnio p ie kons ukcija (ž . 109, 110). Taip pa p ie aišus
subjek as gali a i ik i pa ien ą, o ne iesioginis objek as – kon en y ą (ž . 111).
109) La ijoje isuomenė da ne apo p ie aiši aizdams.
110) Te e inai ne ik lieka pas mus žiemo i, jie y a ganė inai p ie aišūs p ie įp as-
ų, jau pamėg ų ie ų.
111) P adžiai no isi pab ėž i, jog d ilypiai p ie aišus so ie inei adicijai y a isas
mūsų is o ijos mokslas (o kai kada i is o inė mūsų sąmonė apsk i ai).
DLKT eikė kiek pe 500 pa yzdžių su ski ingomis daik a a džio p ie aišu-
mas19 o momis. Išnag inėjus 170 pa yzdžių, ku šio daik a a džio ne iesiogi-
nis objek as y a pasaky as sakinyje, paaiškėjo, kad jis žymimas naudininku a ba
p ielinksnio p ie kons ukcija20.
P ieš akis u in ge okai gausiau pa yzdžių nei su ką ik ap a u būd a džiu
p ie aišus, galima kalbė i apie aiškos polinkius: ne iesioginį objek ą links ama
žymė i naudininku (plg. 1 dalį). Konk ečiau kalban , akul a y usis naudinin-
kas su p ie aišumas o momis pasi enkamas 58 p oc. isų a ejų (a ba 98 pa yz-
džiuose iš 170). Ne iesioginio objek o naudininkas dažniausiai (73 p oc. a ba
72 pa yzdžiuose iš 98) pasakomas negy ą (konk e ų, abs ak ų) daik ą eiš-
kiančiu žodžiu, ge okai ečiau (27 p oc. a ba 26 pa yzdžiai iš 98) – gy ą (pp .
žmogų) bū ybę eiškiančiu. Gy umo aspek u panašias endencijas aip pa odo
sakiniai, ku ne iesioginis objek as žymimas p ielinksnio p ie kons ukcija: ne-
iesioginis objek as pasakomas gy ą daik ą eiškiančiu žodžiu 33 p oc. u imų
a ejų (a ba 24 pa yzdžiuose iš 72), o negy ą daik ą eiškiančiu – 67 p oc. isų
a ejų (48 pa yzdžiuose iš 72). Taigi kalbos no mos požiū iu aisomu naudi-
ninku a ba inkama p ielinksnio p ie kons ukcija žymimas ne iesioginis daik a-
a džio p ie aišumas objek as pap as ai (71 p oc. a ba 120 pa yzdžių iš 170) y a
negy ą (konk e ų, abs ak ų) daik ą eiškian is žodis. S a bu minė i, kad šios
abi ne iesioginio objek o aiškos y a (gali bū i) a ian iškos (ž . 112–115).
112) Vaikų auginimo i auklėjimo sa i umą lemia mo inos meilė, emocijos i p ie-
aišumas sūnui a duk e iai.
113) Vaiko p ie aišumui p ie mo inos o muo is y a s a bu ne ik laikas, ku į
mo ina leidžia su kūdikiu, be i bend a imo būdas, globos pobūdis.
114) Jos [Vėlinės] p imena, jog žemiškajam gy enimui a si adęs p ie aišumas
išnyks.
19 Pe žiū ė i i DLKT eikiami pa yzdžiai su ski ingų linksnių daik a a džio p ie aišumas daugiskai-
os o momis (p ie aišumai, p ie aišumų i k .).
20 In e ne e ganė ina pa yzdžių, ku p ie aišumas ne iesioginis objek as eiškiamas i p ielinksnio su
kons ukcija, p z.: P ie aišumas su mo ina nė a p eo i e inis p ie aišumui su ėčiu (ci uojama iš:
h ps://www.d ejinamai.l /).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
115) Žmogaus p ie aišume p ie gy enimo esama kažko s ip esnio už isus pa-
saulio a gus.
Tu imi pa yzdžiai odo, kad bene icien ą a liepian is ne iesioginis objek as de a
su pe cipien o subjek u (ž . 112, 113). D ejopai – kaip pa ien as i pe cipien-
as – subjek as gali bū i in e p e uojamas 116 pa yzdyje, ku a pažįs amas i
seman inis iesioginės p i iš i ‘ i in i p ie koʼ eikšmės (plg. aikas [P] p i iš as
bambagysle [I] p ie mo inos [Ad], mo ina [P] p i iš a p ie aiko) pe kėlimas, pe -
ėjimas į p ie aišus kaip pe cep y aus p edika o seman iką. Seman inę sąsają su
minė u p i iš i alen ingumu odo i 117 pa yzdys: pe kel ine eikšme pasaky-
as į ė io eiksmas (paga o, p i akino (plg. p i išo)) y a Blankos emocinio p ie-
aišumo šal inis, . y. emociniam p ie aišumui i jo kokybei į aką da o, o muo-
ja, ku ia eiksmai21 (da plg. 14–16). Tada, kai p ie aišumas sąsaja su pama inio
eiksmažodžio p i(si) iš i iesioginėmis eikšmėmis (labiau) nu ūkusi, ak uali-
zuojamas pe cep y usis p ie aišumas (ž . 112, 118). Teig ina, kad p ie aišumo
kaip jausmo (kam) seman ika i g ama ika da o į aką sin aksiniam p ie aišu-
mas (p ie aišus) alen ingumui: ak ualizuojan okį p ie aišumą ne iesioginio
objek o naudininkas y a (labiau) nežymė as (plg. 118–121). Ski ingai nei 119–
121 pa yzdžiuose, ku ne iesioginio objek o naudininką g ama iškai galima su-
sie i i su pag indiniu sakinio p edika u jaus i (kam, ką), 122 pa yzdys odo,
kad gy enimui y a ne daik a a džio jausmas (plg. ? Niliūno jausmas gy enimui),
be p ie aišumas (plg. Niliūno p ie aišumas gy enimui) ak an as. Remian is uo,
kas saky a, galima eig i, kad 123 pa yzdyje ak ualizuojama emocinė subjek o
nep iklausomybė – sa o alia nu auk as (nugalė as) pe eiksmus šeimoje su-
o muo as emocinis p ie aišumas. Galima p ie aišumo i p iklausomybės sąsa-
ja ma y i i iš 124–126 pa yzdžių kon eks ų. Naudininku pažymimo subjek o
p ie aišumas kaip emocinis yšys aki aizdus 127 pa yzdyje. P ielinksnio p ie
kons ukcija, ikė ina, gali bū i pasi enkama pažymė i labiau į eiksmin ą su-
bjek o p ie aišumą (plg. 128). Žinoma, kaip jau minė a, iek ienas, iek ki as
p ie aišumo aspek as gali bū i žymimas i a ian iškai (plg. 122, 129).
116) Vaikas ys osi išklausydamas mamos min is i išgy endamas jausmus. Dėl
nėščios mo e s p ie aišumo p ie sa o nešiojamo aiko gali sumažė i jos išgy-
en o s eso po eikis.
117) Iškalbingais žodžiais Blanka apibūdina sa o p ie aišumą į ė iui: ji jaučiasi
esan i lyg „pagau as i p ijaukin as, p ie aukso žiedo p i akin as sakalas“ (plg.
Į ė is [A1] p i išo sau [B] Blanką [P]).
21 Plg. DLKT pa yzdį: Signalas kon ak ui sug ąžin i (nusišypsan jai a p ašan jos paim i an ankų), po
o ėl bu o žaidžiama, y inėjama. Toks aiko elgesys odo saugų p ie aišumą.
S aipsniai / A icles 201
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
118) P ie aišumo jausmui o muo is ypač s a bu didelis jau umas aiko po ei-
kiams i sugebėjimas juos pa enkin i.
119) Mudu isgi jusda ome ki s ki am kažkokį p ie aišumą. Šiaip a aip, jis bu o
mano ė as…
120) Ten ji eje ą me ų s udija o specialybės sub ilumus, daug ko, kaip pa i sako, iš-
moko, ačiau ypa ingo p ie aišumo šiam sa o gy enimo e apui nejaučia.
121) Neabejoju, kad jį ben po ka ą gi dėjo absoliu i dauguma lie u ių, nes žinia-
sklaida jau ė, o da i šiandien ebejaučia ypa ingą p ie aišumą šiai emai.
122) Apsk i ai Niliūno kū yboje y a labai s ip us p ie aišumo gy enimui jaus-
mas, ku io nesunaikina jokios iš inkančios nelaimės i a gai.
123) Jo ka os ame ikiečiams au omobilis eiškė lais ę, g ei į, judėjimą i nugalė-
ą p ie aišumą. Namams i p aeičiai, . y. be kokio plauko adicijai i
san a kai.
124) P iklausomybę nuo eligijos su okė kaip iliuzinį p iklausomybės nuo baudžian-
čio ė o į aizdžio pakai alą. Psichoanali iko ikslas – ne s ip in i pacien o p ie-
aišumą p ie psichoanali iko, o jį nu auk i, s ip inan pacien o au onomiš-
kumą i asmenybės b andumą, jos sugebėjimą „s o ė i an sa o kojų“.
125) Medikai na kologai jau seniai iš y ė žmonių izinį i psichologinį p iklausomu-
mą nuo alkoholio. Psichologinį p ie aišumą p ie s aigiųjų gė imų gydy i
i in sunku, o izinį – galima į eik i.
126) Kaišiado ių paukš ynas ienin elis Bal ijos šalyse u ėjo išim inę eisę – apie
80 p oc. p odukcijos gabeno į Lenkiją. Nežinia kiek bū ų ukęs lenkų p ie-
aišumas (plg. įp o is algy i) mūsiškei iš ai, jeigu di ek o ius Kęs u is
Ba ke ičius ebū ų gal ojęs ien apie paukš yno, o ne apie šalies po eikius.
127) Įkū ėjos mi ė – ienuolyno sudė is kei ėsi – o sesuo Bea ičė ebegy eno šeimoje,
pasiš en usioje maldai. Jos p ie aišumas sese ims bu o amus i pap as as.
128) I ke š aujama pi miausiai sau už ą mazochis inį p ie aišumą p ie ų, kas
skaudino, g io ė, naikino...
129) G upės b andumo s adijoje g upės daly iai išgy ena p ie aišumo p ie g upės
jausmus, suku ia a imus emocinius yšius su ki ais na iais, ačiau išlaiko au-
onomiją, įsisąmonina sa o ski ybes nuo ki ų g upės na ių.
DLKT pa yzdžiai odo, kad daik a a džio p ie aišumas subjek o ak an as a i-
inka pe cipien ą, o d ejopai eiškiamas ne iesioginis objek as – kon en y ą (ž .
130). Pagal 111 pa yzdžio analogiją ma y i, kad 131 pa yzdyje subjek o ak an-
as a i inka pa ien ą, o ne iesioginis objek as – kon en y ą.
130) Su elk i i išlaiky i sau dėmesį padeda da iena sa ybė: į aigumas i sa i aiga,
didelis p ie aišumas p ie o, kas pageidau ina.
131) Mano gal a, kul ū os is o ijos p ie aišumas ma ksis inei adicijai y a kiek
ki oks, be pas a oji sa ybė aki aizdi i pile inės, i kul ū os is o ijos a eju.

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
7. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
Išnag inė i 600 DLKT pa yzdžių su ski ingomis p ie aišus, p ie aišumas
o momis odo, kad / kaip jų sema iniam i sin aksiniam alen ingumui į a-
ką da o p edika ų (p i(si) iš i, a siduo i, p ieplaikus, lipšnus, d augiškas i k .) iš
leksinio seman inio lauko seman ika i g ama ika. Pe sinonimišką p ieplaikus
‘lipšnus, d augiškasʼ į ne iesioginio p ie aišus, p ie aišumas objek o aišką „a -
keliauja“ p ielinksnio su kons ukcija. Toks akul a y iojo ak an o žymėjimas
( ok. ma kie ung) pasi enkamas, kai kalbama apie a imą d iejų gy ų bū ynių
(pp . žmonių) san ykį (Šeimoje ė ai išmok ų saugaus p ie aišumo su aiku?22).
Tada, kai d i alen is p ie aišus a ojamas ‘lipšnus, d augiškasʼ eikšme, jo sin-
aksiniai ak an ai pasakomi subjek o a dininku (a ba ki u de inamuoju links-
niu) i ne iesioginio objek o naudininku a ba p ielinksnio su kons ukcija; se-
man inis alen ingumas – [Pcp, B].
Ne iesioginio objek o su p ie aišus ‘g ei ai, leng ai p isi išan is; a sida ęsʼ,
p ie aišumas o momis aiška naudininku i p ielinksnio p ie kons ukcija pa-
p as ai y a a ian iška. DLKT pa yzdžiai odo kelis a ian iškai žymimo p ie ai-
šus, p ie aišumas seman inio alen ingumo de inius. Tais a ejais, kai a pusa-
yje de a subjek o pe cipien as su ne iesioginio objek o bene icien u, si uacijoje,
pasakomoje p edika ais p ie aišus, p ie aišumas, ak ualizuojamas a imas emoci-
nis d iejų gy ų bū ybių san ykis. Kai si uacijoje kalbama apie asmens nusi ei-
kimą dalyko a ž ilgiu, subjek o pe cipien as de a su ne iesioginio objek o kon-
en y u. Pa ien inio subjek o i kon en y ą a i inkančio ne iesioginio objek o
de mė ma y i, kai s a bu p ie aišumas kaip am ik as įp o is, p iklausomybė.
Tais a ejais, kai ne iesioginis p ie aišumas objek as pasakomas negy ą daik ą
eiškiančiu žodžiu, esama aki aizdaus polinkio nepaisy i no mos – ie oj p ie-
linksnio p ie kons ukcijos a ojamas naudininkas.
Pap as ai p edika ais p ie aišus, p ie aišumas ak ualizuojamas emocinis as-
pek as (Režisie ė ilmu k eipiasi į gana sub ilius jausmus – p isiminimus, p ie-
aišumą mies o sielai, ji ku ia ilmą apie niekus, iš ku ių iskas susideda (DLKT)).
Kon eks uose a pažįs amas iš pama inio p i(si) iš i seman ikos i g ama ikos a ė-
jęs žmogaus kaip būsenos u ė ojo, pa ien o, sa ęs p i išimas p ie ko daik iško.
22 Ci uojama iš: h ps://www.be na dinai.l /2014-07-04-diskusija-apie-globa-kokia-aplinka-palan-
kiausia-aug i- aikui-ii/.
S aipsniai / A icles 203
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
ŠALTINIAI
BLKŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-as pa ais. i papild. leidimas, y .
ed. S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
SŽe – Lybe is An anas 2002: Lie u ių kalbos sinonimų žodynas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as; e. a ian as 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/.
SisŽe – Paulauskas Jonas 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius,
Lie u ių kalbos ins i u as; e. a ian as 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
sis eminis-lie u iu-kalbos-zodynas/pe ziu a.
LITERATŪRA
D uk einis Albinas 2009: Seman inės sakinių s uk ū os su sink e inės eikšmės
p edika ais. – Res humani a iae 6, 24–41.
Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p a-
džioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: doi.o g/
10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai.
Semėnienė Lo e a 2003: Būd a džių de inimas. – Sin aksinių yšių y imai. Lie u ių
kalbos g ama ikos da bai 1, ed. A. Hol oe , A. Judžen is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 37‒66.
Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Šukys Jonas 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas:
Š iesa.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2020: Daik a a džiai a i ik is, a i ikimas adminis-
acinėje kalboje. – Bend inė kalba 93, 1–35. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /
bend inekalba/a icle/ iew/2059.
Valency o he Adjec i e p ie aišus and
he Noun p ie aišumas in Con empo a y
Li huanian (W i en) Language
SUMMARY
The analysis o 600 examples wi h di e en o ms o p ie aišus and p ie aišumas d awn
om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language e eals ha hei seman ic and
syn ac ic alency is in luenced by he seman ics and g amma o he p edica es om he
lexical seman ic ield (p i(si) iš i, a siduo i, p ieplaikus, lipšnus, d augiškas, e c.).
The cons uc ion o he p eposi ion su has en e ed he exp ession o he indi ec objec
o p ie aišus and p ie aišumas h ough he synonymous adjec i e p ieplaikus ‘a ec iona e,
iendly’. Such ma king (Ge . ma kie ung) o a acul a i e ac an is chosen when a close
ela ionship o wo li ing beings (usually people) is mean . In cases whe e bi alen
p ie aišus is used in he sense ‘a ec iona e, iendly’, i s syn ac ic ac an s a e exp essed in
he nomina i e o he subjec (o ano he case in ag eemen ) and he da i e o he indi ec
objec o he cons uc ion o he p eposi ion su; he subjec pe cipien is in ag eemen wi h
he indi ec objec bene icia y.
The exp ession o he indi ec objec wi h he o ms o p ie aišus ‘one who ge s a ached
as and easily; de o edʼ and p ie aišumas in he da i e case and he cons uc ion o he
p eposi ion p ie is usually a iable. Se e al combina ions o seman ic alency o a iably
ma ked p ie aišus and p ie aišumas a e possible. In cases whe e he subjec pe cipien is in
ag eemen wi h he indi ec objec bene icia y, he si ua ion exp essed by he p edica es
p ie aišus and p ie aišumas con eys a close emo ional ela ionship o wo li ing beings.
Whe e he si ua ion is conce ned wi h he pe son’s disposi ion owa ds some hing, he
subjec pe cipien is in ag eemen wi h he indi ec objec con en i e. The ag eemen o he
pa ien subjec and he indi ec objec co esponding o he con en i e can be seen whe e
a achmen is highligh ed as a ce ain habi and dependency.
S aipsniai / A icles 205
P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas
daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje
In cases whe e he indi ec objec o p ie aišumas is exp essed in he wo d deno ing
an inanima e hing, he e is a clea endency o dis ega d he es ablished no m – he
cons uc ion o he p eposi ion p ie is eplaced by he da i e case.
The p edica es p ie aišus and p ie aišumas usually con ey an emo ional aspec . The
a achmen o a pe son as he con eyo o a ce ain s a e, he so called pa ien , o some hing
angible, which comes om he seman ics and g amma o he base e b p i(si) iš i can be
ecognized h ough con ex s.
Į eik a 2023 m. gegužės 8 d.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
lo e [email protected]