326 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608
Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, mo ologija,
eks o ling is ika, s ilis ika, a ian iškumas.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-17
Dai a Mu mulai y ė
NAUJAŽODŽIŲ DARYBOS
IR MORFEMIKOS TYRIMŲ
PERSPEKTYVOS (LIETUVIŲ
KALBOS NAUJAŽODŽIŲ
DUOMENYNO ATVEJIS)
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021, 184 p.
DOI doi.o g/10.35321/e-pub.16.naujada os- y imu-pe spek y os
ISBN 978-609-411-289-8
Dai os Mu mulai y ės monog a ija y a pi moji knyga, ski a 2011 me ais
p adė am ku i nuola pildomam Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynui1
( oliau – ND a ba duomenynas) i jo eikiamoms y imo galimybėms ap a -
i. Šiuo me u ND y a daugiau an aš inių naujažodžių i ilius acinių pa yz-
džių negu jų bu o monog a ijos engimo me u2, aigi kai ku ios monog a i-
jos įž algos jau daba gali bū i da labiau pag indžiamos, papildomos (o gal
1 „Šiame duomenyne kaupiami nuo XX a. pabaigos lie u ių kalboje a si adę i daba inėje iešojo-
je a osenoje a si andan ys nauji žodžiai (skoliniai i naujada ai), žodžių junginiai i san umpos,
naujos žodžių eikšmės, aip pa in o macija apie naujažodžių kilmę, a ojimą i no mini-
mą.“ (h ps://ekalba.l /naujazodziai/apie/ND%20%C4%AE adas [žiū ė a 2023-01-25]).
2 ND kū ėjų eigimu, 2022 me ų pabaigoje duomenyne bu o 7920 ap ašy ų naujažodžių i daugiau
kaip 28 000 ilius acinių pa yzdžių (h ps://ekalba.l /naujazodziai/apie/ND%20Duomenyno%20
sanda a, žiū ė a 2023-01-25), monog a ijos Į ade („Ti iamasis šal inis“) ašoma, kad 2020 m.
lapk ičio mėn. ND bu o 6300 naujažodžių i 23 000 ilius acinių pa yzdžių.
Dai a Mu mulai y ė. Naujažodžių da ybos i mo emikos y imų
pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis)
Recenzijos / Re iews 327
i paneigiamos?) emian is naujų duomenų analizės ezul a ais3. Monog a ijos
au o ė Dai a Mu mulai y ė pasi inko i i lie u ių kalbos naujada ą (naudojan-
is ND medžiaga) i šį duomenyną pa ody i kaip žodžių da ybos i mo emi-
kos y imų p iemonę4. Tam monog a ijos au o ė isiškai pasi engusi, ji į i ia-
mą objek ą labai įsigilinusi – ši knyga y a Dai os Mu mulai y ės 2017 me ais
p adė ų į ai ių su ND susijusių y imų ąsa, apibend inimas. Aki aizdu, kad
puikiai susipažin a i su ki ų ą pa į y imo objek ą pasi inkusių mokslininkų
da bais, įsigilin a ne ik į Lie u oje, be i pasaulyje a liekamus žodžių da ybos,
neologijos, kon aminacijos i ki us y imus. No in ieji išplė o i ienokias a ki-
okias knygoje pa eikiamas žinias galės pasinaudo i nu ody a į ai iomis kalbo-
mis publikuo a li e a ū a (są aše 111 pozicijų).
Monog a ijos s uk ū a logiška, inkama, aiški – ją (be umpos Padėkos) su-
da o Į adas, d i į sky ius i posky ius suski s y os dalys, pag įs os su analize ko-
eliuojančios išsamios iš ados, šal inių i li e a ū os są ašai, 9 puslapių san au-
ka anglų kalba5, leidžian i ki akalbiams, ku ie domisi naujada a, naujažodžiais,
duomenynais i pan., susipažin i su pag indiniais y imo ezul a ais i įž al-
gomis. Taigi monog a ijos u inys labai apgal o as i nuoseklus. Monog a ijos
Į ade p is a y i y imo šal inis (ND), objek as, ikslas i jam pasiek i eikalingi
užda iniai, ap a a y imo me odologija, pa eik a y imų, besi emiančių ND,
apž alga, p is a y a monog a ijos s uk ū a. Pi mojoje monog a ijos dalyje
(„Naujažodžių duomenynas – naujada ų šal inis i jų y imo p iemonė“) ašoma
apie ND kaip naujada ų sankaupą i naujada ų y imo p iemonę. Šią dalį suda o
3 sky iai – juose p is a y os ND pa eikiamos naujažodžių ūšys, ap a iami lek-
siniai i seman iniai naujada ai6, a gijusi leksika, didžiausias dėmesys ski iamas
da ybiškai nag inė iniems naujažodžiams. Čia ap a iami i ND duomenų a -
ankos p incipai (kalbama apie eiksmažodžių abs ak ų egulia umą, sang ąži-
nius edinius, daugia eikšmiškumą, apibend inama). Toliau koncen uojamasi į
3 Reikia pasaky i, kad ND empi ine medžiaga g įs a ne ik ši monog a ija, be i pe nai apgin a mo-
nog a ijos au o ės ado au a Agnės Aleksai ės (2022) dak a o dise acija. Dise acijos au o ė ė-
mėsi 3098 da iniais, a ink ais iš 5319 2017–2019 m. ND leksikog a iškai ap ašy ų iene ų. Abu
koncep ualūs eikalai ( ecenzuojama monog a ija i dise acija) y a ge a bazė, a spi ies aškas y-
inėjan naujažodžius, abiejų eikalų įž algomis (g e indami, lygindami gau us naujada ų analizės
ezul a us) gali pasinaudo i ki i naujažodžius (a naujada us) y inėjan ys mokslininkai ( ecenzen-
ė uo jau y a pasinaudojusi, ž . Vaskelienė 2022a).
4 Pagi ina ai, kad au o ė nesi iboja naujada ais, be į y imų lauką į aukia i naujas eikšmes įgi-
jusius, a gijusius žodžius.
5 San auką iš e ė Jo i a Bagdona ičiū ė.
6 Au o ė labai aikliais pa yzdžiais pa odo, ku iuos iš ND pa eik ų žodžių i dėl kokių p iežasčių
eikė ų laiky i naujai pada y ais žodžiais (leksiniais naujada ais), o ku ie galė ų bū i laikomi se-
man inės aidos p oduk u.
JOLANTA VASKELIENĖ
328 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ND žodžių da ybos i mo emikos duomenis (s uk ū ą, iš i umą, y imų išga-
les) bei į ND bazės p i aikymo išsamiai naujažodžių da ybos analizei klausimą.
An oji monog a ijos dalis ski a naujada os y imo k yp ims i bandomiesiems
y imams p is a y i. Šią dalį suda o du sky iai, ku ie emiškai ski s omi į posky-
ius. An osios monog a ijos dalies pi mame sky iuje („Naujų lie u ių kalbos
žodžių da ybos polinkių iksa imas i analizė“) p is a omi naujada ų da ybos
polinkiai, de aliau kalbama apie daik a a džių naujada ą ypač didelį dėmesį ski-
ian dū ybos dėsningumams, da ybos ipams, jų pama inių kamienų mo emi-
nei sudėčiai, klasi ikacijos p oblemoms ap a i. Ve inga ai, kad monog a ijoje
analizuojami ne ik mo ologinės žodžių da ybos būdu a si adę naujažodžiai
( . y. naujada ai), be i nemo eminiu būdu suku i da iniai, kon aminan ai:
supažindinama su kon aminacijos są oka, ap a iami kon aminan ais laiky ini
da iniai, ašoma apie p obleminius a ejus, numa omos olesnės kon aminan ų
y imo gai ės7. An osios dalies an as sky ius („Naujažodžių da ybinių yšių
y imai“) ski as da ybos lizdams, da ybos ka ego ijų, da ybos ipų, leksinių se-
man inių g upių y imams ap a i i p is a y i. Labai p a a u ai, kad posky iai
baigiami apibend inimais. Apsk i ai pasaky ina, kad monog a ijoje p is a omos
įž algos, y imų ezul a ai daugeliu a ejų nekelia jokių abejonių. A ski ai mi-
nė inos ilius a y ios, eks ą papildančios 18 len elių i 12 pa eikslų8. Pagi ina,
kad au o ė s a s ydama ieną a ki ą aspek ą neapeina i diskusinių klausimų,
pa odo iškylančias p oblemas, siūlo galimus sp endimus, aigi monog a ijoje
ne ik (ne iek) apž elgiama, kas pada y a, be i labai mo y uo ai, p eciziškai
pa odomi ne ienodumai, ND pildymo, obulinimo, p i aikymo į ai aus pobū-
džio y imams aspek ai, galimybės, be o, ašoma ne ap akiai, o pa odan , pa ei-
kian konk ečių pa yzdžių. Pasaky ina, kad iek monog a ijos isuma, iek a s-
ki os dalys gali bū i naudingos į ai iems ikslams, p z., no in ys susipažin i su
mo ologinės da ybos da iniais gali ink is skai y i ieną sky ių, besidomin ys
kon aminacija gali skai y i ki ą, kam ūpi naujada ų dū yba, gali s udijuo i am
ski ą sky ių, kas domisi a ski omis da ybos ka ego ijomis (į ankių pa adinimų,
pa adinimų pagal ly ies ski umą) a i inkamai gali pasi ink i jų analizei ski us
7 Dai a Mu mulai y ė apsk i ai y a iena iš nedaugelio lie u ių mokslininkų, nuosekliai y inėjan-
čių kon aminacinius da inius.
8 P z., ND pa eik ų naujažodžių ūšys labai aiškiai i ilius a y iai pa ody os 2-oje len elėje, 3-ioje
len elėje in o ma y iai pa eik i galimi naujažodžių i mo emikos y imo aspek ai i nu ody a
(ne)galimybė juos i i, į ai iais ikslais gali bū i pasinaudo a 9-oje len elėje pa eik ais duomeni-
mis apie dū inių ipus i ų ipų pa yzdžius i pan.
Dai a Mu mulai y ė. Naujažodžių da ybos i mo emikos y imų
pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis)
Recenzijos / Re iews 329
sky ius i pan.9. Dai os Mu mulai y ės monog a ija pa ašy a moksliniu s iliumi,
a kinga, inkamai su edaguo a. Ši knyga p a a i i p ak iškai – joje pa eik a
medžiaga, įž algos, pasiūlymai gali p isidė i obulinan i oliau pildan ND –
didžiausią lie u ių kalbos naujažodžių šal inį.
Ne mažiau e ingu dalyku laiky ina ai, kad monog a ija ne ik su eikia
naujos in o macijos, be i e čia mąs y i, kel i klausimus, disku uo i. Taigi no-
ė ųsi kele ą okių momen ų i paminė i.
Lie u ių kalbo y oje (deja) nė a ieno ( okio pa ) požiū io į kai ku iuos žo-
džių da ybos dalykus ( ai ebelaukia de alesnio ž ilgsnio i ap a imo, be ne u-
ė ų bū i apeinama i ecenzijoje). Puiku, kad monog a ijos au o ė (ž . p. 14–
15) ašo apie požiū io į žodžių da ybos būdus ski ybes, p z., apie da inių
su be- (begal is, -ė) ne ienodą ak a imą, i eigia, kad „[Š]iame, Duomenyno
naujada ų, y ime aip pa laikomasi adicinio požiū io į p iešdėlių edinius
[pab auk a ec.] [...] didžiąja dalimi dėl o, kad naujada os polinkiai lyginami
su adicinės žodžių da ybos dėsningumais, ap ašy ais daba inės kalbos g a-
ma ikose“. Laikan is adicinio požiū io da inys begal is, -ė bū ų ak uojamas
kaip p iešdėlio be- edinys iš ieno pama inio žodžio gal a10. Monog a ijos
p. 68 sug įž ama p ie ne ienodo da inių su be- ak a imo11 i kalban apie
da inį bežidinis, -ė nu odomos d i galimybės: ašoma, kad ai galė ų bū i miš-
iosios da ybos – p iešdėlio i galūnės – da inys iš židinys a ba čia gali bū i
įžiū imas galūninis da ybos būdas, o pama u eina ne žodis (židinys), o žodžių
junginys (be židinio). Pasaky ina, kad pap as ai kaip miš usis da ybos bū-
das su iksacija-pa adigmacija (p iešdėlinis-galūninis) nebūna nu odoma12, ki-
as dalykas, kodėl p ie bežidinis, -ė nebė a pa ašy o adicinio požiū io, kad ai
p iešdėlio be- edinys iš ieno žodžio židinys? Taigi is dėl o iki galo neaišku,
9 A ski ai minė inas au o ės a ojamas e minas al e na y i da yba (p. 66) – jis lyg i ki ų žodžių
da ybos specialis ų ne a ojamas, be inkamas, eikiausiai ai bū ų Vinco U bučio (2009: 109–
110) da inių su pa aleliniais pama iniais žodžiais a i ikmuo ( a ojamas kalban apie da inio pa-
ma a imą iek ieno, iek ki o (ki ų) žodžių).
10 Da ž . monog a ijos p. 11, ku be a mis, -ė laikomas p iešdėlio be- ediniu su šalu ine da ybos
p iemone (galūne), plg. U bučio monog a ijoje (2009: 260) da iniu beda bis, -ė ilius uojamas
p iešdėlinis da ybos būdas, kai p iešdėlis eina sykiu su galūnės kei imu.
11 Tai iš ies s a bu, nes iena a ki a pozicija lemia naujada o da ybos būdą.
12 Ž . monog a ijos p. 13: „[...] lie u ių kalboje pasi aiko i miš iosios da ybos, kai ienu me-
u aikomi du žodžių da ybos būdai, pa yzdžiui, p iešdėlių-p iesagų (p e iksacija-su iksacija,
aip pada y i jau seniau iksuo ieji po es u inis, -ė, p ieška inis, -ė, pakylė i, paeiliui i k .) a
dū ybos-p iesagų (kompozicija-su iksacija, pa yzdžiui: pelėkau ai, žmogėd a i k .) (U bu is 2009:
340–342; Jakai ienė 2009: 254; Keinys 1999: 82–83, 97, 102).“
JOLANTA VASKELIENĖ
330 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
kokios pozicijos dėl da inių su be- ( adicinės13 a An ano Sme onos (2005),
Aldonos Paulauskienės (1983: 100–103; 1994: 81; 2007: 20–22) i kai ku iais
ki ais a ejais laikomasi monog a ijoje.
Žodžių da ybos eikaluose ne ienodai sup an amas i sang ąžos aidmuo,
o ai susiję su sang ąžinio da ybos būdo (ne)sky imu. Dažniausiai nu odomi
du eiksmažodžių da ybos būdai – su iksacija i p e iksacija – . y. kalbama
apie p iesagų i p iešdėlių edinius (ž . LKE 593; Paulauskienė 1994: 363–279;
LKG 1971: 247–298; Ružė 2012: 53–62). DLKG (2005: 385; 406–409) be mi-
nė ų d iejų eiksmažodžių da ybos būdų nu odomas da ienas – sang ąži-
nis – da ybos būdas. Šios pozicijos laikomasi i ecenzuojamoje monog a i-
joje14. Beje, dėl minė o požiū io į sang ąžą DLKG labai plačiai sup an ami i
miš iosios da ybos eiksmažodžiai – g ama ikoje miš iosios da ybos ezul a-
u laikomi ne ik p iešdėlinio-p iesaginio da ybos būdų da iniai, be i okie,
ku ie pada y i su p iesaga i sang ąža bei p iešdėliu i sang ąža (DLKG 2005:
409–410). Taigi monog a ijoje sang ąžinis būdas laikomas a ski u, ik eiksma-
žodžiams būdingu15, žodžių da ybos būdu: p. 12 nu odomi p iesagų, p iešdė-
lių, galūnių ediniai i ašoma, kad „ eiksmažodžiai da da omi su ik jiems
būdingu sang ąžos a iksu (sang ąžos dalely e). Taigi, ediniai klasi ikuojami
pagal pag indinę jų da ybos p iemonę.“16. Abejonių nekyla dėl p iesagų, p ieš-
dėlių, galūnių edinių pa yzdžių, be čia pa pa ašy i su sang ąžos dalely e pa-
da y i (?) okie eiksmažodžiai: įsika in i ‘pasiim i augin i pames ą ka ę’ (: įka-
in i), užsig ybau i ‘užsidi b i pinigų iš pa duo ų g ybų’ (: užg ybau i). A iš ies
sang ąžos aidmuo čia oks pa kaip p iesagų, p iešdėlių, galūnių ediniuo-
se? Mo ologijos eikaluose nu odomas į ai us sang ąžos eikšmių skaičius, be
dažniausiai minimos iesioginė (p ausia – p ausiasi), ne iesioginė (neša – neša-
si, pe ka – pe kasi), eiksmo s i ies ap ibojimo pačiu a likėju (kelia – keliasi) i
k . (LKE 471) – pas a ąsias eikšmes i galima jaus i lyginan nesang ąžinę i
sang ąžinę o mas įka in i (‘paim i augin i pames ą ka ę’) i įsika in i (‘pasiim-
i [ . y. paim i sau / pačiam – ec.] augin i pames ą ka ę’), užg ybau i (‘uždi b i
pinigų iš pa duo ų g ybų’) i užsig ybau i (‘užsidi b i [ . y. uždi b i sau, sa o
13 Pasaky ina, kad galimybė edinius (ž . p. 68 sočiapil is) da y i su galūne iš junginio sočiu pil u
apsk i ai p ieš a auja adiciniam požiū iui, ku ediniai i dū iniai (a i inkamai edyba i dū yba)
ski iami bū en pagal pama inių žodžių skaičių i ku sočiapil is, -ė ipo da iniai laikomi dū iniais
(ž . Keinys 1999: 18; U bu is 2009, 333; LKE 148, 590 i k .).
14 Tokia pa pozicija ma y i i Žodžių da ybos edlyje (Mu mulai y ė, Aleksai ė 2021), A. Aleksai ės
dise acijoje (2022: 167–170).
15 Tai, kad šis žodžių da ybos būdas būdingas išim inai ienai kalbos daliai, o ne isoms ( isokių
kalbos dalių da iniams), aip pa s ip ina pasi ink ą poziciją sang ąžinio būdo nelaiky i a ski u.
16 Sang ąžiniams ediniams ap a i ski as monog a ijos 1.5.2. sky elis, ž . p. 39–41.

Dai a Mu mulai y ė. Naujažodžių da ybos i mo emikos y imų
pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis)
Recenzijos / Re iews 331
eikmėms – ec.] pinigų iš pa duo ų g ybų’). A k eip inas dėmesys į ai, kad p. 53
as pa s eiksmažodis užsig ybau i jau aiškinamas kaip p iešdėlio i sang ąžos
da inys: „[...] keli pagal ki ų žodžių analogiją pada y i su p iešdėliu i sang ąžos
a iksu (užsig ybau i ‘užsidi b i pinigų iš pa duo ų g ybų’, plg. užsidi b i, a sisei-
mau i ‘už ek inai, iki nebeno in p isibū i Seimo na iu’, plg. a si algy i)“ (p. 53).
Manoma, kad užsig ybau i ipo eiksmažodžiai y a p iešdėlių ediniai, o sang ą-
ža y a papildoma da ybos p iemonė17, sudė inio o man o dalis, plg. p iešdėlių
ediniais laikomus eiksmažodžius užsibū i (: bū i), a si algy i (: algy i), išsigu-
lė i (: gulė i) (Keinys 1999: 89–90), pe si algy i (: algy i), užsižiopso i (: žiopso i)
(Ba auskai ė 1985: 30), a si algy i (: algy i), įsiplepė i (: plepė i) (Ružė 2012: 58)
i k . Monog a ijoje iš esmės laikomasi A. Paulauskienės i DLKG pozicijos, i
ai au o ės eisė, pasi inkimas ( adinasi, a pozicija mokslininkę į ikina). Vis
dėl o monog a ijoje šiam a ski u žodžių da ybos būdu laikomam sang ąžiniam
da ybos būdui eikėjo ski i daugiau dėmesio18, be o, šis būdas ne u ė ų bū i
nu ylė as i ašan apie žodžių da ybos būdus19.
Su sang ąža šiek iek susijusi ki a monog a ijos ie a, ku kalbama apie pa-
ma inio žodžio (i jo o mos) pa inkimą – p. 11 ašoma: „Gali bū i išleidžiami
i pama inio žodžio p iešdėlis a sang ąžos a iksas, pa yzdžiui: džiugena ‘besi-
džiaugian is žmogus’ (: džiaug is), iš a ža ‘didžiulis Saulės plazmos išsi e ži-
mas’ (: išsi e ž i) (daugiau apie da ybos pama o paki imus ž .: U bu is 2009:
231–246; Jakai ienė 2009: 243; Ba auskai ė 1985: 21–25; Keinys 1999: 19–20).“
Čia pasaky ini du dalykai: isiškai p i a ian am, kad pama inio žodžio sang ą-
ža ka ais p aleidžiama, į da inį nepe eina, eik ų paminė i i ecenzijoje ap a ą
požiū į, kad kai ku ių mokslininkų eikaluose sang ąža ka ais laikoma šalu i-
ne da ybos p iemone, sudė inio o man o dalimi. Ki as dalykas, kad užsiminus
apie galimą pama inio žodžio p iešdėlio nepe ėjimą į da inį eikė ų pa eik i ben
ieną šį eiginį ilius uojan į pa yzdį – abu da iniai (džiugena, iš a ža) ilius uo-
ja ik pama inio žodžio sang ąžos p aleidimą.
17 Abi galimybės galė ų bū i nu ody os aip: už(si)g ybau i ‘už(si)di b i pinigų iš pa duo ų g ybų’
(: g ybau i).
18 Monog a ija i y a as žan as, ku galima (i eikė ų) ap a i diskusinius, ne ienodai ak uojamus
dalykus.
19 Ki oje monog a ijos ie oje (kalban apie da ybos būdus) sang ąžinis da ybos būdas nemini-
mas – p. 13 ašoma apie 4 pag indinius i miš ųjį da ybos būdą: „Šalia iš a dy ų pag indinių žo-
džių da ybos būdų – p iesagų edybos, a ba su iksacijos, p iešdėlių edybos, a ba p e iksacijos,
galūnių edybos, a ba pa adigmacijos, i dū ybos, a ba kompozicijos (U bu is 2009: 333–340;
Keinys 1999: 22–23), – lie u ių kalboje pasi aiko i miš iosios da ybos [...]“ – kaip ma y i, čia
emiamasi V. U bučio i S. Keinio eikalais, be juose apie a ski ą – sang ąžinį – da ybos būdą
nekalbama.
JOLANTA VASKELIENĖ
332 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Iki galo neaiškus pama inių žodžių i o mų pa eikimo p incipas, p z.:
agu kžu ė (: agu kas + žu is), į ai ia eligis, -ė (: į ai us, -i + eligija), kalbakni-
sys, -ė (: kalba + knis i), be klišakalbė (: kliša kalba), kalbokū a (: kalbą kū ė)
i k . Kadangi dū inių ipai nu odomi su pliuso (+) ženklu (ž . 9-ą len elę –
daik a a dis + daik a a dis, būd a dis + daik a a dis i k .), ai lyg i isu
lauk inas oks pa pa eikimas20. Dėl pama inio eiksmažodžio o mos pa in-
kimo: ienu ašoma ne ik bend a is, be i eiksmažodžio o ma, ku ia da i-
nys emiasi iesiogiai, o ki u pa eikiama ik bend a is, plg., p z., p. 12 pojau is
(: pajaus i, pajau ė) i keis ėjimas (: keis ė i), p. 63 a gospūdis (: a gas + spaudė)
i sk aju ė (: sk ie i) – keis ėjimas emiasi bū ojo ka inio laiko kamienu (keis ėjo),
sk aju ė – sk ieja a ba sk iejo i pan. Be ku iuo a eju pama inių žodžių i o mų
pa eikimo p incipas galėjo bū i paaiškin as.
Da kele as smulkmenų. Neaiškaus ipo dū iniais laikomi kūno a a i
megz ipal is; iš ND pa eik ų pa yzdžių (su paaiškinimais) ma y i, kad jie se-
man iškai susiję su d iem daik a a džiais – kūnas, a a i megz inis, pal as ( aigi
eikiausiai y a daik a a dis + daik a a dis ipo, ik eikė ų ap a i me gz ipal-
is dezin eg aciją); o gal šis da inys galė ų bū i pa ašy as g e a ašy namis i k .
(ž . p. 85). P ie neaiškių galė ų bū i i 9-oje len elėje (p. 80) su klaus uku pa-
eik as daik a a dis + eiksmažodis ipo dū iniu laikomas šok aikš is. Manoma,
kad 4-oje len elėje nu odan da ybos oman o21 ūšį bū ų bu ę iksliau ašy i ne
„P iesagos“, o „P iesagos (baigmenys)“, nes ne ienu ašoma, kad okius pa
baigmenis u in ys žodžiai būna i da iniai, i neda iniai (p z., p. 52 pag įs ai a-
šoma: „Taigi -acija ne isais a ejais gali bū i laikoma da ybos o man u, ka ais
naujažodžiai šias mo emas (p iesagą -acij- i galūnę -a) iesiog u i, nes okia
o ma bu o pasiskolin i, o ne pasida y i lie u ių kalboje.“).
Baigian ecenziją pasaky ina, kad diskusinio pobūdžio pas abos (s a s y-
mai) jokiu būdu nemenkina au o ės nu eik o da bo. Dai ai Mu mulai y ei pa-
yko pa eng i u inio i o mos požiū iu aukš o lygio monog a iją – p adedan
nuo pasi ink o y imo objek o, ikslo iki užda inių jam pasiek i nuoseklaus e-
aliza imo. Ši monog a ija laiky ina eikšmingu indėliu į žodžių da ybos, neo-
logijos (iš dalies i leksikologijos, leksikog a ijos) mokslų aidą. I no s Dai a
20 G ama ikose, žodžių da ybos eikaluose p ie da inių pap as ai nu odomi ne žodžių junginiai, o
du pama iniai žodžiai (be pliuso ženklo). Į ai uojan is pama inių žodžių pa eikimas monog a ijoje
eikiausiai susijęs su au o ės pasi inkimu, kas – du a ski i žodžiai a žodžių junginys – laikomas
da ybos pama u.
21 Pa ašymas da ybos o man as (ž . monog a ijos p. 11) implikuoja, kad žodis y a da inys ( . y. iš
pama inio žodžio (-ių) pada y as žodis), o -(i)acija u i iek ie, ku iuos galima laiky i da i-
niais, iek skoliniai (apie žodžių su -(i)acija i jų bend ašaknių a i ikmenų su -imas ak a imą ž .
Vaskelienė 2022).
Dai a Mu mulai y ė. Naujažodžių da ybos i mo emikos y imų
pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis)
Recenzijos / Re iews 333
Mu mulai y ė išleido knygą, ku i naudingiausia mokslininkams (daugiausia žo-
džių da ybos, mo ologijos, leksikologijos specialis ams), be ji (a jos dalys) u-
ė ų bū i įdomi i naudinga apsk i ai naujažodžiais, naujada ais, duomenynais
besidomin iems skai y ojams, monog a ija galė ų mokamai i kū ybiškai pasi-
naudo i dės y ojai, s uden ai, moky ojai.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba (2011–2019 m. Naujažodžių
duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ba auskai ė Dalia 1985: Da ybinė žodžių analizė: me odinė p iemonė, Šiauliai:
Šiaulių pedagoginis ins i u as.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Mu mulai y ė Dai a, Aleksai ė Agnė 2021: Žodžių da ybos edlys [elek oninis
iš eklius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /zo-
dziu-da ybos- edlys/. DOI: 10.35321/zodziu-da ybos- edlys.
ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis
in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [žiū ė a 2023-01-25–27].
Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Paulauskienė Aldona 2007: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas:
Technologija.
Ružė Albe as 2012: Lie u ių kalbos mo ologija II, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
JOLANTA VASKELIENĖ
334 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Sme ona An anas 2005: Pag indinių da ybos būdų sky imo klausimu. – Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 83–89.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaskelienė Jolan a 2022: Dėl bend ašaknių lie u ių kalbos daik a a džių su
p iesagomis -(i)acija i -imas. – Respec us Philologicus 41, 94–106. DOI: 10.15388/
RESPECTUS.2022.41.46.111.
Vaskelienė Jolan a 2022a: P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių nau-
jada ų ipai. – Ac a Linguis ica Li huania 87, 177–199. DOI: 10.35321/all87-09.
Į eik a 2023 m. asa io 2 d.
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Lie u a
jolan a. aske[email p o ec ed]u.l