Recenzijos / Re iews 313
VIDAS VALSKYS
Lie u os ka iuomenės Mokymo i dok inų aldyba
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija
ORCID id: o cid.o g./0009-0000-9983-0634
Mokslinių y imų k yp ys: e minologija, sin aksė, kalbos
poli ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-15
Ramunė Vaskelai ė
MAKROEKONOMIKOS
TERMINIJA: SINONIMIJOS
PRIEŽASTYS
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2022, 136 p.
DOI doi.o g/10.35321/e-pub.46.mak oekonomikos- e minija
ISBN 978-609-411-332-1
2022 m. Lie u ių kalbos ins i u e išleis a elek oninė Ramunės Vaskelai ės
mokslo s udija Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys – da ienas
išsamus e minų sinonimijos y imas, ku į bū ų galima laiky i anks esnių šios
s udijos au o ės ki ų s ičių (p z., as ologijos (Vaskelai ė 2021)) panašaus pobū-
džio i ema ikos y imų ąsa i sykiu nauju ž ilgsniu į mak oekonomikos e -
miniją i jos a oseną mokomuosiuose leidiniuose – aukš ųjų mokyklų ado-
ėliuose. Nemenkos apim ies (136 p.) mokslo s udija – iš ies ak ualus leidinys,
nes leidžia ne ik pag ilden i kalbamosios s i ies e minų sinonimijos p iežas is,
be i palies i kai ku iuos ki us mak oekonomikos e minijos a ojimo aspek-
us, panag inė i kai ku ias bend ąsias e minų kū imo, a ojimo, a pusa io
konku a imo, diegimo p oblemas. Kaip ašoma leidinio Į ade, „[š]ia mokslo
s udija, ku ioje susi elkiama į mak oekonomikos e minus, ikimasi p isidė-
i p ie palygin i negausių ekonomikos e minijos y imų i jų sp agą naikin i“
(10 p.). Kadangi ienu ypu daugybės aspek ų ap ėp i neįmanoma, au o ės pa-
si ink a a idžiau pa y inė i mak oekonomikos e minų sinonimiją, ku ią iš y us
i apibend inus galima gana pa ikimai sp ęs i ne ik „apie i iamosios s i ies e -
minijos nusis o ėjimą a nenusis o ėjimą“ (12 p.), be i iškel i ki us e minijos
sa i umus.
VIDAS VALSKYS
314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Mokslo s udiją suda o P a a mė, Į adas, penki dės omieji sky iai, Iš ados,
šal inių i li e a ū os są ašai, San auka anglų kalba. Į ade apž elgiama ma-
k oekonomikos (mokslo i dės omojo dalyko) genezė, adimosi p iežas ys,
mak o ekonomikos objek as, šios s i ies lie u iškosios e minijos aida, iškelia-
ma i pag indžiama sinonimijos kaip ieno iš e minijos y imo į ankių s a ba.
Ap a iama i sinonimijai labai g e ima a ian iškumo są oka, nu odomi šių są-
okų panašumai i ski umai, nag inėjami ne ienodo jų in e p e a imo i pa-
pli imo Lie u os i ki ų šalių e minologijos da buose mo y ai i p iežas ys.
Au o ė, p ipažindama šių są okų glaudų yšį i ibos a p jų nebu imo galimy-
bę, is dėl o enkasi minė ąją ibą b ėž i i požiū io, kad sinonimiškumas i a-
ian iškumas nė a apa ūs dalykai, nuosekliai laikosi. Analizei pasi ink a dešim
pe d idešim me į (nuo 1997 m. iki 2017 m.) išleis ų į ai ių aukš ųjų mokyklų
mak oekonomikos ado ėlių (a ekonomikos ado ėlių dalių). Tokia im is, e-
gis, pakankama y imo objek ui a skleis i i išsamiai nag inė i, pag indiniams
a ojimo i a kybos polinkiams ap a i, sinonimijos p iežas ims nus a y i.
Mokslo s udija pa ašy a aiškia, paga ia kalba, eiginiai i iš ados o muluo-
jami apdai iai i p eciziškai, pasi aikė os ienas ki as pinklokas eiginys (p z.,
„ os pačios są okos ski ingus angliškus pa adinimus minėjo kaip lie u iškų e -
minų sinonimijos p iežas į“ (87 p.)). Šioks oks degu o šaukš as – nesužiū ė i
ko ek ū os ik ai: Š enčonienė ( u ė ų bū i Š enčionienė, 10 p.), ag eguo a pa-
klausa i ag eguo a paklausa (an uoju a eju u ė ų bū i pasiūla, 41 p.), į a di-
jamas ( u ė ų bū i į a dijimas, 50 p.), al ena y ius (83 p.), ipologiname (85 p.)
i k . Neapsižiū ėjimo pada iniu galima bū ų laiky i i žodžio y iausybė ašy-
mą mažąja aide (li e a ū os są aše nu odan Lie u os Respublikos Vy iausybės
2000 m. lapk ičio 6 d. nu a imą).
Kokybiškam y imui a lik i labai s a bu inkama i iksli empi inės medžia-
gos a anka. Kadangi duomenys bu o imami ne iš e minų žodynų, o iš mak o-
ekonomikos ado ėlių, bu o labai s a bu, kad į y ėjo aki a į pa ek ų isi nu-
ma y uose ado ėliuose pa a o i mak oekonomikos s i ies e minai, kad a p
jų nepakliū ų (i dėl o y imo pa ikimumui galė ų a siliep i) bend ieji, dau-
gelyje mokslo s ičių a ojami, a ki ų, ne mik oekonomikos, s ičių e minai.
De amiems e minams a ink i au o ė iš esmės aikė du k i e ijus: g a inio žy-
mėjimo k i e ijų (p z., kai i iamosios s i ies są oka eks e išski iama pajuodin u
š i u) i apib ėž ies k i e ijų ( . y. „mak oekonomikos e minais laiky i mak o-
ekonomikos ado ėliuose apib ėžiamus e minus“ (20 p.)). Šie k i e ijai, egis,
y a ge as pag indas eikiamiems duomenims su ink i, o neak ualiems a sie i, a-
čiau is dėl o isiškai nepanaikina galimybės a p analizuosimų e minų pa ek-
sian okių, ku ie nė a mak oekonomikos e minai. Tai p ipažįs a i pa i au o ė,
eigdama, kad „[n]ub ėž i labai ikslią ibą a p mak oekonomikos i ki ų ekono-
mikos šakų e minų šiuo da bu nesiekiama, nes ai ne e minog a inio pobūdžio
Ramunė Vaskelai ė. Mak oekonomikos e minija:
sinonimijos p iežas ys
Recenzijos / Re iews 315
da bas, o i e minų žodynuose a p a imų mokslo šakų a pošakių e minų la-
bai g iež ų ibų neb ėžiama“ (22 p.). Sykiu galima su ik i, kad „pag indinių ma-
k oekonomikos e minų in en o ių čia ap a simi e minai u ė ų pe eik i“ ( en
pa ), odėl dėl i iamosios medžiagos ep ezen a y umo didelių abejonių nekyla.
An as s udijos sky ius ski iamas mak oekonomikos ado ėliuose pa a o ų
e minų sinonimų kiekybinei (iš dalies i kokybinei) analizei. Iš iso ado ė-
liuose už iksuo os 355 sinonimų eilu ės, o sinonimų ne u i 522 e minai. Toks
san ykis a si leis ų da y i p ielaidą, kad mak oekonomikos e minija y a ga-
na nusis o ėjusi, ačiau, a siž elgian į ai, kad didelė dalis sinonimų ne u in-
čių e minų a ojami ik iename ki ame ado ėlyje, o 52 iš jų u i ienokių
a ki okių a ian ų, galima da y i i p iešingą iš adą, „kad mak oekonomikos
ado ėliuose a ojama e minija ypač nenusis o ėjusi“ (26 p.). Vis dėl o aip
ka ego iškai ne eigiama, nes e minijos aidai sinonimijos požiū iu e in i ei-
kė ų didesnės nei 10 ado ėlių y imo im ies. Be e minų (ne)nusis o ėjimo
nag inėjamos i ki os lie u ių bei užsienio e minologijos da buose minimos
e minų sinonimijos p iežas ys: mokslo kalbos aida, e minų a kyba i no -
minimas, kalbų są eika, s iliaus a žan o į aka i k . Kad nus a y ų, „kiek iena
a ki a p iežas is lemia mak oekonomikos ado ėliuose a ojamų e minų si-
nonimiją“ (29 p.), s udijos au o ė naudoja e minologijos da buose gana įp as ą
į ankį − sinonimų ski s ymą į ipus pagal kilmę (sa akilmiai, s e imakilmiai i
į ai iakilmiai) i sudė į ( ienažodžiai i keliažodžiai e minai), aip pa ski s y-
mą nominacijos ( adinamieji aspek iniai sinonimai) i da ybos (bend ašakniai i
nebend ašakniai e minai) požiū iais. Tokia me odologija suda o galimybę ap-
čiuop i i apibūdin i pla ų e minų sinonimijos p iežasčių spek ą, aigi i siek i
da bo ikslo – išnag inė i mak oekonomikos ado ėliuose a ojamos e minų
sinonimijos pag indines p iežas is.
T ečiame sky iuje, ku iame išsamiai ap a iami sinonimai pagal kilmę, dau-
giausia dėmesio ski iama okiems e minų sinonimijos adimosi eiksniams
kaip s e imų kalbų į aka i kalbos no minimas. Pas a ajam eiksniui pa adin i
au o ė ne e ai a oja sinonimą u in į e miną kalbos ( e minijos) a kyba (kai
kada jie sujungiami jung uku, p z., kalbos i e minijos a kyba (64 p.) a kalbos
bei e minijos a kyba (113 p.), iesa, kai kada a ojamas ik ienas žodis e mi-
nijos, p z., 36, 115 p.). A oks į ai uojan is są okos į a dijimas y a pama uo-
as? A nebū ų pakakę ku ios no s ieno e mino? Kadangi e minai no minami
aikan iš esmės bend uosius kalbos a kybos p incipus (ypač leksikos sluoks-
niui aikomą g ynumo p incipą, ku is ap a ian e minų sinonimiją y a ak ua-
liausias) i kodi ika imo k i e ijus, gal bū ų pakakę kalbos a kybos?
Nag inėjan į ai iakilmę sinonimiją, p ie ku ios p iski iamos 103 sinonimų
eilu ės suda o be eik ečdalį isų sinonimijos a ejų, ski iamos dažnos i e os
sinonimijos a ejų g upės. Tiesa, ne isiškai aišku, kas laikoma dažna, o kas e a.
VIDAS VALSKYS
316 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Koks kiekybinis odiklis lemia p isky imą ienai a ki ai g upei? Apie ai, kas
laikoma e ais a ejais, galima sp ęs i iš eiginių, kad „sinonimas pa eikiamas os
iename ki ame ado ėlyje“ (37 p.) a ba „ e minai, sinonimą u in ys os ie-
name a d iejuose ado ėliuose“ ( en pa ), no s 58 p. okiam ski s ymui lyg i
p ieš a aujama, nes eigiama, kad „sp ęs i iš e mino pa a ojimo 1–3 ado ė-
liuose apie jo sinonimiškumo polinkius bū ų ne ikslu, odėl pa eikian duomenis
okie a ejai e in i kaip pa ieniai e mino a ojimo a ejai“ (ka ą užsimena-
ma i apie okio sky imo sąlygiškumą (40 p.)). Ki oje ie oje eigiama, kad „[į]
e os i dažnos sinonimijos a ejus į ai iakilmė sinonimija ski s y a pagal ai, a
e mino sinonimai ado ėliuose papli ę“ (58 p.). Galima many i, kad sinonimų
dažnumo i e umo ski į kiek aiškiau nub ėžus, lik ų mažiau e d ės am ik oms
abejonėms iek dėl duomenų ski s ymo ikslumo, iek i dėl jų in e p e a imo.
Ap a ian sinonimijos a ejus, nag inėjan į ai ius jų aiškos i pa eikimo
eks uose aspek us, minimi i kabu ėse a ojami žodžiai a žodžių junginiai,
p z., „pinigų įdėjimai“ (49 p.) a „išs ūmimo“ e ek as (52 p.). Nag inėjan kabu-
ėse a ojamus skolinius (p z., „šokas“ 55 p.) emiamasi s e imžodžių y ėjų
p ielaidomis, kad oks ašymas gali ody i siekį žodį in eg uo i į eks ą i (a )
no ą a si ibo i nuo s e imžodžio, ačiau galima pasiges i s udijos au o ės įž algų,
kaip de ė ų e in i kabu ėse a ojamus lie u iškos kilmės žodžius. A jų įka-
bu inimas nepa odo ado ėlio au o iaus (i (a ) eks o edak o iaus) ne ik umo,
abejonės dėl e mino inkamumo, ikslumo i pan.? A okie kabu ėse ašomi
iek lie u iškos, iek i s e imos kilmės žodžiai a jų junginiai gali bū i laikomi
įp as iniais e minų sinonimijos a ejais, ki aip sakan , a jie gali bū i p ilygina-
mi ik iesiems, be kabučių pa eikiamiems e minams?
Analizuojan i e inan ki ų kalbų į aką kaip ieną iš e minų sinonimi-
jos eiksnių, iškeliami i g ildenami okie aspek ai kaip sinonimų adimasis dėl
e minų e imo (ypač iškalbingai šio aspek o į aką odo 73−74 p. nag inėjami
pe kel inės eikšmės e minų, ku ie iesiogiai iš e s i iš anglų kalbos, aip pa
me a o inių e minų sinonimijos a ejai) a dėl ki oje kalboje besi eiškiančios
sinonimijos. Pag indiniu mak oekonomikos e minijos skolinimosi šal iniu i-
siškai pag įs ai laikoma anglų kalba – ai odo dėl angliškos šaknies skolinių
a ojimo susida ę į ai iakilmės sinonimijos a ejai. A ski ai ap a iami e mi-
nai bumas, kli ingas, ba e is, lizingas, ak o ingas i k ., nag inėjami jų pa eik ies,
lie u iškų a i ikmenų paieškos i ki i a ojimo ypa umai. Ka u su angliškos
kilmės e minais ap a iamas o e a imas, no s jis „aiškinamas kaip kilęs iš p an-
cūzų kalbos a o ei “ (69 p.), aip pa impo as i ekspo as, ku ie p ipažįs ami
kaip „lo yniškos kilmės žodžiai, pa ekę pe anglų kalbą“ (70 p.). Anglų kalba
čia iš ies galėjo bū i kalba a pininkė, ačiau adin i šiuos žodžius angliškos kil-
mės e minais nea odo labai pag įs a. Gal šią ap a iamą g upę (Ki i angliškos
kilmės e minai) eikėjo pa adin i p eciziškiau? Kyla neaiškumų ž elgian į 7-oje
Ramunė Vaskelai ė. Mak oekonomikos e minija:
sinonimijos p iežas ys
Recenzijos / Re iews 317
len elėje pa eik us duomenis i juos in e p e uojan . Ta kime, an oje skil yje,
ku i pa adin a Lie u iškų e minų sinonimija, eikiami e minai aliu os ku so e-
žimas / sis ema, ku ių isi dėmenys y a a p au iniai, aigi nelie u iškos kilmės
žodžiai, ad lieka neaišku, kodėl jie ap a iami ka u su lie u iškais e minais.
Ke i ame sky iuje pa eikiama nominacijos į ai a imo sąlygo ų e mi-
nų sinonimijos a ejų analizė leidžia „paaiškin i, kodėl a pusa yje konku-
uoja du a keli lie u iškos kilmės e minai a ba du a keli skoliniai“ (76 p.).
Mak oekonomikos ado ėliuose už iksuo i nominacijos i aiškos s y a imai
pag įs ai siejami su e minų o ma imusi, nenusis o ėjimu, siekiu į a dijan iš-
kel i ski ingus požymius, ėmimusi ne ienodais šal iniais, klasi ika imo ski -
umais i ki ais e minų sinonimijos eiksniais. Į e minų į ai a imą ž elgiama
plačiai – ne ik konk e aus eks o, be i a p eks iniu lygmeniu – ai leidžia ap-
ėp i da daugiau aspek ų i pa eik i de alų inkamiausio e mino paieškų, ku ias
ska ina unkcinis ikslingumas, ne ienodas są okos koncep ualiza imas i ki i
mo y ai, pa eikslą. Sky iaus pabaigoje užsimenama apie a ejus, „kai iena są-
oka aiškinama ki a, i abi ado ėlių au o ių į a dijamos kaip sinonimai“ (89 p.).
Pa eikiamas ienas okio ipo pa yzdys – są oka isuminės pajamos a ojama
kaip bend ojo nacionalinio p oduk o sinonimas. Daugiau a ejų nepa eikiama, mo-
y uojan uo, kad laikomasi lie u ių e minologijoje papli usios samp a os są-
okų sinonimiją ski i nuo e minų sinonimijos, ačiau čia pa eigiama, kad už-
sienio e minologijoje są okų sinonimija aip pa y a i iamasis objek as, ad iek
s udijos au o ės įž algos dėl galimo y imo lauko minė u aspek u išplė imo iks-
lingumo (a ne ikslingumo), iek ki i ado ėliuose pasi aikę są okų sinonimijos
pa yzdžiai galė ų bū i p a a ūs eo iniu i p ak iniu aspek ais, a skleis ų au o ės
požiū į į okių y imų lie u ių e minologijoje ikslingumą a pe spek y umą.
Penk ame sky iuje nag inėjami bend ašakniai sinonimai i jų a oseną le-
miančios žodžių da ybos išgalės i jų p iežas ys. Sky iaus p adžioje ap a iami
bend ašaknių sinonimų ak a imo lie u ių i užsienio e minologijos da buose
ski umai – užsienio e minologijoje oks sinonimų ipas pap as ai neski iamas
( ą pačią są oką pa adinan ys bend ašakniai e minai laikomi e minologinio
a ija imo a ejais), o lie u ių e minologijoje bend ašaknių sinonimų są oka
is labiau įsi i ina (minimi A. Umb aso, A. Mi ke ičienės i šios s udijos au-
o ės da bai), nes sinonimų ski s ymas į bend ašaknius i nebend ašaknius, be
ki a ko, leidžia juos pa ogiau analizuo i i sis emin i, aip pa iš yškin i e minų
sinonimijos sąsajas su žodžių da ybos išgalėmis, ku ios laikomos iena iš sino-
nimijos p iežasčių. Toliau bend ašaknių e minų sinonimijos mak oekonomi-
kos ado ėliuose a ejai ap a iami de aliau. Kaip bu o galima ikė is, daugiau-
sia pasi aikė sinonimų po ų, ku ias suda o p iesagos -inis ediniu i kilmininku
eiškiami sudė inio e mino p iklausomieji dėmenys (p z., inansinis a pininkas
i inansų a pininkas). Tokių a ejų papli imo p iežas ys – „ne ik kalbos u ima

VIDAS VALSKYS
318 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
galimybė da y is e minus su p iesagos -inis ediniais, be i okius e minus su
kilmininkinį dėmenį u inčiais e minais siejan is eikšmės panašumas a eikš-
mės ski umų neaiškumas“ (95 p.). Ki us bend ašaknės sinonimijos a ejus
mak oekonomikos ado ėliuose lemia o mų a pusa io pakeičiamumas, ki ų
kalbų į aka, sa os kilmės a i ikmenų paieškos. A ski ai ap a iama ne ienodą
dėmenų skaičių u inčių e minų sinonimų g upė (p z., senjo ažo pajamos i
senjo ažas, aksele acijos eo ija i akcele a o ius) leidžia iškel i okias jų a ojimo
p iežas is kaip ka ojimosi engimas i (a ) umpinimo siekis, ku is siejamas su
umpumo, ieno iš bend ųjų e minologijos p incipų, aikymu (au o ės pas e-
bėjimu, okio ipo į ai a imas „ypač būdingas pag indinių ekonomikos eo ijos
k ypčių, s o ių i mokyklų pa adinimams“ (100 p.), p z., keinsizmas / Keinso
ekonominė eo ija / keinsis inė eo ija), ačiau pasi aiko i p iešingų a ejų, kai
„apib ėžiamas umpasis e minas, o eks uose pa a ojamas ilgesnis“ ( en pa ) –
ai a gumen uojama aiškumo siekiu.
Ypač e ingas šeš as s udijos sky ius, ku iame nag inėjami eikšmingi, be
lie u ių e minologijoje da gana mažai (į juos daugiau dėmesio k eipiama
A. Mi ke ičienės da buose) y inė i am ik o s iliaus sąlygojamo e minų pa-
si inkimo i unkcinės sklaidos aspek ai, ku ie iškelia komunikacinės si uacijos
ski umų, aikymosi p ie ad esa o i į ai ių ki ų s iliaus eiksnių s a bą a ojan
ienokius a ki okius e minus, padeda a skleis i naujus a iš yškin i žinomus e -
minų sinonimijos ypa umus. Tiesa, skai y ojus gali kiek su ikdy i posky ių pa a-
dinimuose a ojama umpoji e mino o ma eiksnys ( ie oje s iliaus eiksnys).
An ai 6.2 posky io pa adinimas „Veiksnio aiška mak oekonomikos ado ėliuo-
se“ a si o ien uo ų į sin aksinį aspek ą – eiksnio kaip pag indinės sakinio da-
lies aišką, ačiau posky io u inys ski iamas ad esa o i ki iems s iliaus eiksnių
eiškimo būdams analizuo i, sinonimų į aukimui į eks ą ap a i. Apie am ik as
sinonimijos p iežas is sp endžiama i iš mak oekonomikos ado ėliuose aiky ų
sinonimų žymėjimo būdų (pa eikimo skliaus uose a ba me akalbinio komen a-
o a ba, ki aip, adinamas i k . į e pimo) – pi muoju a eju galima kalbė i apie
„s y a imus, susijusius su skolinio kei imu a e mino nenusis o ėjimu“ (108 p.),
o an asis žymėjimo būdas daugiausia siejamas „su ad esa u, leidinio pobūdžiu,
ki aip a ian , unkcinio s iliaus eiksniu: mokomojo pobūdžio leidiniuose sie-
kiama išaiškin i pag indines mak oekonomikos są okas, o a ojami al e na y ūs
są okų pa adinimai leidžia a skleis i į ai ius są okų aspek us“ (109 p.).
Ty imą apibend ina aiklios, iksliai su o muluo os iš ados, iš ku ių ne ik
ma y i y imo ezul a ai, be i mak oekonomikos e minijos a ojimo polin-
kiai i am ik i aidos pokyčiai. Apgal o ai pasi ink i i sumaniai aiky i y imo
į ankiai leido nus a y i i ap a i i iamosios s i ies e minų sinonimijos p iežas-
is – analizuojan sinonimų ipus i opozicijas iš yškėjo ki ų kalbų į akos i kal-
bos a kybos eiksnys, o ki ų kalbų į aką a skleidė į ai iakilmės sinonimijos
Ramunė Vaskelai ė. Mak oekonomikos e minija:
sinonimijos p iežas ys
Recenzijos / Re iews 319
y imas, ku is, be ki a ko, leido pada y i iš adą, kad al e na y ių os pačios
są okos pa adinimų ski umų galėjo as is dėl ne ienodo klasi ika imo i ne-
ienodo są okos į a dijimo. Bend ašaknės sinonimijos papli imo pag indinės
p iežas ys – žodžių da ybos išgalės, seman ikos ski umai, pakeičiamumo gali-
mybės, o am ik ais a ejais, kai g e a umpesnio pa a ojamas ilgesnis e mi-
nas, − aiškumo, sis emiškumo siekis.
Au o ės eo inį pasi engimą i įsigilinimą į y imo kon eks ą odo s udijos
pabaigoje pa eikiamas įspūdingas li e a ū os są ašas. Tiesa, as są ašas bū ų da
ilgesnis, jei į jį bū ų į auk i isi s udijoje minimi da bai. Vienas okių − Johno
M. Keyneso eikalas Bend oji užim umo, palūkanų i pinigų eo ija (1936), ku-
iuo emiamasi 5, 100 p. i ki ose ie ose. Panašiai pasaky ina i apie Adamo
Smi ho knygą Tau ų u ų p igim ies i p iežasčių y inėjimas (pi mą ka ą išleis a
1776 m.). Kiek galima sup as i, abi šios knygos lie u ių kalba nebu o išleis os,
ad mokslo s udijos skai y ojams bū ų bu usios labai p a a čios šių leidinių bi-
bliog a inės nuo odos anglų kalba.
Nepaisan čia išsaky ų pas abų, Ramunės Vaskelai ės mokslo s udija
Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys palieka solidaus, išsamaus i
kokybiško mokslo da bo, ku is s a iai papildo lie u ių e minologijos da bų,
ski ų į ai ių s ičių e minų y imams, a uodą, įspūdį. Ši mokslo s udija gali
bū i eikšminga ne ik dėl įdėmios mak oekonomikos e minų analizės, be i
dėl kai ku ių bend ųjų e minologijos aspek ų, ku ie ap a iami užsienio e mi-
nologų da buose, be iki šiol nebu o a idžiau nag inė i lie u ių e minologijo-
je, ak ualiza imo, pa yzdžiui, e minų sinonimijai į akos u inčių kogni y inių,
disku sinių a unkcinių p iežasčių iškėlimo. Lieka ikė is, kad šioje mokslo
s udijoje pa eik os eo inės įž algos i y imo ezul a ai ne ik aps paska a jos
au o ei im is naujų e minologijos y imų, apie ku ių ema iką užuominų pa-
eikiama šioje s udijoje, be i sulauks de amo e minologų i ki ų s ičių kal-
bo y ininkų dėmesio i e leksijos, duos peno analizuojan i e inan į ai ius
e minijos i ki ų kalbos eiškinių aspek us.
Į eik a 2023 m. spalio 23 d.
VIDAS VALSKYS
Lie u os ka iuomenės Mokymo i dok inų aldybos ado ybės š abo
Dok inų sky ius
Šilo g. 5A, LT-10322 Vilnius, Lie u a
idas [email p o ec ed]om
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija
Gedimino p . 60, LT-01110 Vilnius, Lie u a
idas [email p o ec ed]om