S aipsniai / A icles 123
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3826-7272
Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, mo emika,
leksikog a ija, leksikologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-06
MOTERŲ PAVARDŽIŲ
REFORMA LIETUVIŲ KALBOS
ŽODŽIŲ DARYBOS ASPEKTU
The Women’s Su name Re o m
in he Li huanian Language
om he Pe spec i e o Wo d Fo ma ion
ANOTACIJA
Žodžių ( aigi, i asmen a džių, pa a džių) da yba y a kalbos sis emos dalis. Todėl lie-
u iškos mo e ų pa a dės u i a i ik i os sis emos numa y us dėsningumus. Dėl s a bių
sociokul ū inių p iežasčių (ne ien es e inių mo y ų) no in ą sis emą e o muo i, bū-
ina į e in i lie u ių kalbos aidos pe spek y as i numa y i galimas pokyčių pasekmes.
S aipsnyje a k eipiamas dėmesys į lie u ių kalbos mo ologijos (žodžių da ybos) aspek us,
ku ie nu ylimi a ba igno uojami diskusijose dėl siūlymo į eisin i lie u iškas mo e ų pa a -
des su galūne -(i)a. S a s omas adicijos i sis emiškumo san ykio klausimas. Šeiminio
s a uso ne odančių mo e iškų pa a džių da yba su galūne -ė laikoma mo y uo a išim imi
(dėl mo e iškų i y iškų pa a džių o mos su apimo), ačiau ne p eceden u, ku iuo galima
em is no in oliau e o muo i pa a džių sis emą.
ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a džiai, mo e ų pa a dės, žodžių da yba, galūnė,
sis emiškumas.
ANNOTATION
The o ma ion o wo ds (and consequen ly su names) is an in eg al pa o he language
sys em. The e o e, Li huanian emale su names mus con o m o his sys em’s egula i ies.
Fo signi ican socio-cul u al easons, no solely based on aes he ic conside a ions, i
is impe a i e o e alua e he p ospec s o he de elopmen o he Li huanian language
DAIVA MURMULAITYTĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
and an icipa e he po en ial consequences o change when e o ming he mic osys em o
su names. The pape unde sco es speci ic aspec s o Li huanian language mo phology
(wo d o ma ion) ha a e equen ly o e looked o igno ed in he discussions ega ding
he p oposal o legalize Li huanian emale su names ending in -(i)a. I del es in o he
ela ionship be ween adi ion and sys ema ici y. The use o he ending -ė o he o ma ion
o he emale su names no demons a ing women’s ma i al s a us is conside ed a mo i a ed
excep ion (due o he o e lap in he o m o emale and male su names) a he han a
p eceden o u he e o ming he su name sys em.
KEYWORDS: pe sonal names, emale su names, wo d o ma ion, ending,
sys ema ici y.
ĮVADAS
2023 m. gegužės 4 d. Lie u os Respublikos Seime į egis uo as, o liepos
4 d. po pa eikimo p iim as s a s y i Asmens a do i pa a dės ašymo doku-
men uose įs a ymo N . XIV-903 3-iojo s aipsnio pakei imo įs a ymo p ojek as
N . XIVP-27001, ku iuo siekiama mo e iškų pa a džių sis emą keis i aip, kad
mo e ys galė ų ink is „pa a dę su galūne -a a -ia, da omą iš y iškos pa a -
dės, u inčios galūnę -a a -ia“. Iki ol bū a ne ienos diskusijos, spaudos kon-
e encijos, pasisakymų spaudoje, adijuje i ele izijoje, socialiuose inkluose
(nuo odas ž . šal inių i li e a ū os są aše), ku iuose okiam siūlymui pa eik a
a gumen ų „už“ i „p ieš“. P adžioje p ojek o inicia o ių a si i bandy a įsi-
klausy i į li uanis ų pas abas, ben jau o icialiuose dokumen uose siūloma e-
o ma nebelaikoma ik pa a džių ašybos klausimu2, be kuo oliau, uo labiau
lie u ių kalbos specialis ų a gumen ų nebegi dima. Galiausiai im a akcen uo i,
kad inicijuojama ino acija ė a žmogaus eisė u ė i no imą pa a dę3, o į kal-
1 Ž . h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bd 2a 4d8?j wid=
-bxdpcdu 9 [žiū ė a 2023-10-01].
2 Tu bū kiek klaidina pa ies siūlomo keis i įs a ymo pa adinimas, nes žiniasklaidoje da yba su
ašyba i oliau ebepainiojama: h ps://www.l .l /naujienos/lie u oje/2/2022287/mo e u-
pa a dziu- asymo-p ojek o-pa eikimas-a ide as-ki ai-sa ai ei; h ps://www.15min.l /naujiena/
ak ualu/lie u a/ lkk-i-paka kly es-inicia y a-del-mo e u-pa a dziu-ska ina-neda nia- eiseku-
a-56-2049000; h ps://www.l y as.l /lie u osdiena/ak ualijos/2023/01/26/news/sa kiene-ga-
le u- ap i-sa ka-siulymas-keis i-mo e isku-pa a dziu- asyba-sulauke-p ies a ingu- eakci-
ju-25930477 i k . [žiū ė a 2023-08-10].
3 „[V]a das y a nea siejama žmogaus iden i e o dalis. Indi idas u ė ų u ė i eisę pasi ink i ą
a dą i pa a dę, su ku iuo jaučiasi pa ogiai.“ (h ps://www.l y as.l /lie u osdiena/ak uali-
jos/2023/01/26/news/sa kiene-gale u- ap i-sa ka-siulymas-keis i-mo e isku-pa a dziu- asy-
ba-sulauke-p ies a ingu- eakciju-25930477 [žiū ė a 2023-08-10]). Ypač pab ėž inai ik kaip
S aipsniai / A icles 125
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
bininkų nuomonę šiuo klausimu a siž elg i nebū ina, nes ai nė a „g ama ika“.
Apsk i ojo s alo diskusijoje „Asmens pa a dė – asmens pasi inkimas?“ kal-
bėjusi socioling is ė pa a dę apsk i ai p ilygino emblemai a e ike ei, ku iai
kalbos, kaip sis emos, dėsniai, adinasi, negalioja4. Nebeplė ojan diskusijų su
poli ikais, žmogaus eisių, lygių galimybių, psichologijos, socioling is ikos, ei-
sės specialis ais dėl asmen a džių kaip žmogaus apa ybės odiklio i iš aiškos,
p i alu is dėl o s ab el i p ie kalbo y os, nes šio mokslo čia apei i negalima.
Asmen a džiai, kad i kaip a ody ų minė ų s ičių a s o ų akimis žiū in 5, y a
žodžiai, jie suda o kalbą. O pas a oji neabejo inai y a sis ema. Pa a dės y a kal-
bos sis emos – ne ien g ama ikos, be i a ies, ki ų s ičių – dalykas. I kas, jei
ne kalbos specialis ai (šiuo a eju, pi miausia – li uanis ai, lie u ių kalbos a -
dyno i žodžių da ybos y ėjai, mo ologai) ge iausiai žino os sis emos są angą,
eikimo dėsnius, is o iją, isa ai į e inę gali numa y i aidos pe spek y as i
panašių e o mų pasekmes.
S aipsnio ikslas – a k eip i dėmesį į lie u ių kalbos žodžių da ybos i mo -
ologijos aspek us, ku ie nu ylimi a ba igno uojami isuomenės diskusijose dėl
siūlymo į eisin i lie u iškas mo e ų pa a des su galūne -(i)a, i jais pag įs i nei-
giamą okių pa a džių e inimą6. Jo siekian a lik i šie užda iniai: išnag inė i
iešai (įs a ymo p ojek o p is a ymuose, diskusijose, kalbos specialis ų s aips-
niuose, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos dokumen uose i išaiškinimuo-
se) skelbiami a gumen ai, ku iais p i a iama lie u ių mo e ų pa a džių da ybai
su galūne -(i)a iš analogišką galūnę u inčių y iškų pa a džių a ku iais šiam
žmogaus iden i e o dalis (p asilenkian su elemen a iomis kalbos žiniomis) pa a dės ak uojamos
Lygių galimybių plė os cen o a s o ės (h ps://www.you ube.com/wa ch? =I678BYMkn g,
maždaug nuo 4:30 į ašo laiku) i nemažos dalies ki ų diskusijų daly ių. Tai, kad „[P]a a dės y a
kul ū os pa eldas, p iklausan is ne ik pa a dės sa ininkei, be i au ai, als ybei, bend uomenei,
giminei“ (Ga š a 2012: 221), apsk i ai igno uojama.
4 „Va dus mes iš is galim su ok kaip emblemą. […] Čia iš esmės apa ybės emblema y a, ne g a-
ma ika. […] Mes galim pagal g ama iką pasiim nekai omą ą a dą, iš p incipo, jeigu mo e iai ei-
kia, su a y iška galūne, i jisai bus kaip e ike ė. Ž i blis. Lina. Viskas. Susi a kė lie u ių kalba.
Niekas nepasikei ė.“ (h ps://www.you ube.com/wa ch? =I678BYMkn g, maždaug nuo 59:00
į ašo laiku [žiū ė a 2023-08-10]).
5 Da plg. p ojek o p is a yme nuskambėjusį eiginį, analogišką minė am socioling is ės: „Pa a džių
klausimas nė a lie u ių kalbos g ama ikos klausimas i niekaip nekeičia os g ama ikos“ (h ps://
www.l s.l /sip/po al.show?p_ =35826&p_k=1&p_a=media_objec _ iewe &guid=4B73D31A-
AF71-4D4C-8D76-9FC73E0B3717 maždaug 56:40 į ašo laiku).
6 Baigian eng i s aipsnį paskelb os Lie u ių kalbos ins i u o Mokslo a ybos bei Vals ybinės lie u-
ių kalbos komisijos neigiamos iš ados dėl šio p ojek o, ku iose pa eikiama daugiau s a ių a gu-
men ų nep i a i siūlymui į eisin i mo e ų pa a des su galūne -(i)a (nuo odas ž . šal inių i li e a-
ū os są aše).
DAIVA MURMULAITYTĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
siūlymui p ieš a aujama; apž elg as galūnių -(i)a i -ė da ybinis unkcionalumas,
susi elkian į sinch oninę da ybą, ačiau iš yškinan i ak ualius is o inės nomina
eminina da ybos aspek us bei naujada os polinkius; ap a a adicijos i sis e-
miškumo ski ies p oblema e inan kalbos ino acijas.
Ty imo me odai – mo ologinė, žodžių da ybos, seman inė analizės.
1. DARYBOS GALŪNĖ -(i)a
1.1. Kalban apie bend inius žodžius i jų da ybą, p imin ina, kad daba inėje
lie u ių kalboje y a 7 homoniminės galūnės -(i)a7, su ku iomis da omi:
• eiksmų pa adinimai, pa yzdžiui: auka (: auk i), apklausa (: apklaus i);
apkal a ‘pa lamen inė p ocedū a, aikoma aukščiausiems pa eigūnams a
pa lamen o na iams, pažeidusiems kons i uciją a sulaužiusiems p iesai-
ką’ (: apkal in i), a odėka (: a sidėko i), d eba (: d ebė i), pe da a (: pe duo i),
pe samda (: pe samdy i), p iesky a ‘au o iaus nu odoma ins i ucija, ku iai
ski iama publikacija’ (: p iski i) i k . (LKG 1965: 303–304; DLKG 2006:
99; ND);
• ypa ybių pa adinimai, pa yzdžiui: d ąsa (: d ąsus, -i), gausa (: gausus, -i);
jud a (: jud us, -i), a a (: a us, -i), nejauka (: nejaukus, -i) i k . (LKG
1965: 316; DLKG 2006: 104; ND);
• eikėjų a ba eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, pa yzdžiui:
žliumba (: žliumb i); nuok aka ‘kas nuk akęs, suk ailėjęs; senas k ai-
lys’ (: nuk ak i), sąž ė a ‘suž ė ėjęs žmogus’ (: suž ė ė i), šmėža ‘kas is
pasi odo i p adings a (šmėžuoja)’ (: šmėžuo i) i k . (LKG 1965: 338;
DLKG 2006: 112–113; ND);
• a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, pa yzdžiui: bailia ‘bailys’
(: bailus, -i) i k . (LKG 1965: 367; DLKG 2006: 124)8;
• ie ų pa adinimai, pa yzdžiui: p ieglauda (: p i(si)glaus i), pe alka (: pe -
ilk i); nuo aža (: nu ažiuo i), nuožulna ‘nuolaidi ie a (gali bū i spe-
cialiai į aisy a, p z., anspo ui)’ (: nuožulnus, -i) i k . (LKG 1965: 405;
DLKG 2006: 137; ND);
• eiksmo ezul a ų pa adinimai, pa yzdžiui, skalda (: skaldy i); įs u a ‘kas
s au u į eka’ (: įs ū i), išdauža ‘išdauž a pa i šiaus (kelio, sienos i pan.)
ie a’ (: išdauž i, išdaužy i), išgi da ‘kas išgi s a’ (: išgi s i), išspauda ‘ ai,
7 Apie da ybos p iemonių homonimiškumą daugiau ž . Mu mulai y ė 2022.
8 Šios da ybos ka ego ijos naujada ų, pada y ų su ap a iamąja galūne, Naujažodžių duomenyne (ND),
egis, da ne iksuo a [žiū ė a 2023-10-02].
S aipsniai / A icles 127
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
kas koncen uo ai pa eik a iš u imos in o macijos’ (: išspaus i), nuopū a
‘ andens lygio elkinyje k i imas i k an o a odanga dėl ėjo k yp ies nuo
k an o’ (: nupūs i) (LKG 1965: 378–379; DLKG 2006: 128; ND) i
• į ankių pa adinimai, pa yzdžiui: saga (: seg i), pakaba (: pakabin i), įmo a
(: įmau i) i k . (LKG1965: 395; DLKG 2006: 132–133)9.
A k eip inas dėmesys, kad penkių da ybos ka ego ijų ediniai y a mo e iš-
kosios giminės daik a a džiai, o d iejų – eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės
u ė ojų pa adinimų (žliumba) bei a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų
(bailia) – bend osios giminės. Šie subs an i a communia gali į a dy i iek mo-
e iškosios, iek y iškosios ly ies asmenis, gy ūnus, pe soni ikuo as bū ybes i
pan. Kokios ly ies subjek as u imas gal oje, pa odo ki ų žodžių, su ku iais ga-
lūnės -(i)a edinys sin aksiškai de inamas, g ama inės giminės, plg.: Vaikỹs ėje
bu aũ ddelis [ddelė] žliùmba (BLKŽ); Tokis bailià, ai i sa o šešėlio bijosi (LKŽe).
Pa adinimai pagal ly ies ski umą daba inėje lie u ių kalboje su galūne -(i)a
neda omi. Šiai da ybos ka ego ijai p iklauso ediniai, ku ių da ybos eikšmė
y a ‘p iešingos ly ies nei pama iniu žodžiu žymimas asmuo a ki a gy a bū ybė’.
Jie pada omi su keliomis p iesagomis i ienin ele galūne -ė. Iš p iesagų ben-
d inei kalbai būdingos ik -ienė, -(i)u ienė, pa yzdžiui, ka alienė (: ka alius), dė-
džiu ienė (: dėdžius), sukčiu ienė (: sukčius), i -inas, pa yzdžiui, lapinas (: lapė),
bei -ėnas, pa yzdžiui, e ėnas (: e a); daugiau apie šią ka ego iją ž . LKG 1965:
416–418; DLKG 2006: 142–143.
1.2. Saulius Amb azas, y inėjęs lie u ių kalbos daik a a džių da ybos ka-
ego ijų aidą, eigia, kad „daik a a dinių galūnės -a edinių, iesiogiai žymin-
čių mo e iškąją ly į, ė a ik likučių“, i pa eikia os kelis pa yzdžius iš senųjų
aš ų – d auga ‘d augė’, sėb a ‘sėb ė’, abejo iną gaida ‘giedo oja’, aip pa kelis
p iesaginiais daik a a džiais besi emiančius edinius d augala ‘žmona’; ‘paleis-
u ė’ (: d augalas ‘d augas; pajaunys; meilužis; s e imo e iau ojas, paleis u is’),
gulo a ‘žmona’ (: gulo as ‘ y as’), kaimyna, pa ina ‘pa elė’, e ulėna ‘ e os duk ė’
(: e ulėnas ‘ e os sūnus’). Vėliau okius edinius išs ūmę a i inkami ediniai su
galūne -ė (d augė, sėb ė, gulo ė, kaimynė i k .), ku i lie u ių kalboje y a s a -
biausia mo e iškosios ly ies asmenų i gy ūnų pa adinimų da ybos p iemonė
(Amb azas 2000: 71–72, 79). P anas Ska džius, aip pa lie u ių kalbos žodžių
da ybą y inėjęs is o iniu aspek u, kalbėdamas apie „balsinę p iesagą -ā“, aip
9 Regis, į ankių naujų pa adinimų, iš es ų su galūne -a, ND aip pa ne iksuo a [žiū ė a
2023-10-22]. Neben kaip p iemonės kam no s a simin i pa adinimas bū ų sup an amas naujada-
as a mena ‘a min inė – aš as su glaus a in o macija apie kokį dalyką a į ykį a su paaiškinimais,
kaip ką da y i’ (: a min i).

DAIVA MURMULAITYTĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
pa mini kai ku iuos iš šių pa yzdžių, be ne ašo, kad mo e ų pa adinimai pa-
da y i iš y ų pa adinimų, i g a iškai ne odo, kad a p jų y a da ybos opozicija
(Ska džius 1996 [1943]: 36–37). Žodis e ulėna jo laikomas p iesagos -ėna edi-
niu i iesioginiu da ybos yšiu (kaip edinys su pama iniu žodžiu) su e ulėnas
nesiejamas (Ska džius 1996 [1943]: 238–239). Sinch oniškai pas a oji giminys-
ės e minų po a seman iniu aspek u a ody ų panašesnė į mobilųjį daik a a dį
(daugiau apie subs an i a mobilia ž . 3 sk.), ku io y iškoji i mo e iškoji o mos
iesiogiai susijusios su pama iniu daik a a džiu e ulė. Žodį e ulėna laikan no-
minum emininum, . y. galūnės -a ediniu iš e ulėnas, sunku bū ų su o muluo i
jo da ybos eikšmę. Jei ai pa adinimas pagal ly ies ski umą, ai nuo pama inio
žodžio e ulėna u ė ų ski is ik mo e iškosios ly ies sema, ačiau ‘duk ė’ nė a
‘mo e iškosios ly ies sūnus’. Be ikė ina mobiliojo daik a a džio mo e iškosios
giminės o ma u bū u ė ų galūnę -ė (plg. sese ėnas ‘sese s sūnus’, sese ėnė
‘sese s duk ė’ (LKŽe)). Ki a e us, LKŽe ne odo gy os žodžio e ulėna a o-
senos, jis iksuo as ik keliuose senuosiuose žodynuose, ad be išlių gy osios
kalbos kon eks ų sudė ingiau e in i jo seman inius yšius su o pa ies da ybos
lizdo žodžiais.
Be ku iuo a eju, ai ė a ien eo inės spekuliacijos, diach oninė žodžių da-
yba nepainio ina su sinch onine. Lygiai aip pa ne eikė ų ak u, kad kažkada
lie u ių kalboje nomina eminina bu o da omi su galūne -a, i os keliais is o i-
niais, nebeak ualiais šios galūnės ediniais em i siūlomų daba inės kalbos e-
o mų10. Juo labiau, kad da ybos is o ikų minimi d auga i k . nomina eminina
nesi ėmė apačios o mos pama iniais žodžiais (plg. d augas), aigi negalima bū-
ų kalbė i apie okio da ybos ipo a gai inimą.
1.3. Ne iksuo a i galūnės -(i)a naujada ų, ku ie eikš ų ik mo e iškąja ly imi
nuo pama iniu žodžiu adinamo asmens, gy ūno, pe soni ikuo os bū ybės i pan.
besiski ian į asmenį, gy ūną, pe soni ikuo ą bū ybę i pan. Vienin elis naujažo-
dis žmoga (Mu mulai y ė 2021: 57–58; Aleksai ė 2022: 233; Miliūnai ė 2022:
292–294) su šia galūne y a ikslingai suku as ne iek no in iš žmonių a po iš-
ski i mo e is, . y. su eik i pama iniam žodžiui žmogus mo e iškumo semą, kiek
siekian pasida y i žodį, ku is kaip ik ne ody ų p iklausomybės ku iai no s ly-
čiai. Plg. naujada o au o ės Dai os Repečkai ės mo y aciją11:
10 „Žodžių da ymui (naujada ų kons a imui) […] negali u ė i jokios į akos gene iniai, pi mykš ės
[…] da ybos yšiai, kai jie sinch oniškai nebepasi eiškia, . y. nebesu ampa su ak ualiais da ybos
san ykiais“ (U bu is 2009: 41).
11 Čia i oliau ci a os bei žodžių a osenos pa yzdžiai pa eikiami ne aisy i, juose pasi aikę asmen-
a džiai pakeis i inicialais, p aleis o eks o ie os žymimos […].
S aipsniai / A icles 129
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
„Ka ais is pagal oda au, kaip man pa iuninguo i sa o žodyną, kad a sispindė ų kai
ku ios mano e ybės. Konk ečiau – u iu p oblemų su žodžiu „žmogus“, kad jis
y a aki aizdžiai y iškos giminės. [...] Tačiau anądien sugal ojau, kad galiu iesiog
saky i „žmoga“ :} [...] Tai iš esmės giminės požiū iu lanks us žodis, pada y as pagal
analogiškus lie u iškus žodžius „neklaužada“, „pikčiu na“, „ ėpla“, „pi dyla“, „ne-
nuo ama“, „ ašei a“ (kažkodėl sugal oju ik neigiamų). Taip pa y iškos giminės
daik a a džiai, linksniuojami kaip mo e iškos giminės, dažni kai ku iuose aukš aičių
a mės a ian uose (kaip i ga susis „b a ka“). Taigi sakyčiau „jis ge as žmoga“ i „ji
ge a žmoga“12.
Taigi ieško a ne mo e iškosios, o bend osios giminės naujada o, inkančio
abiejų lyčių žmonėms pa adin i (subs an i um commune), odėl žmoga nelai-
ky inas pa adinimu pagal ly ies ski umą. Šiai da ybos ka ego ijai jis negalė ų
p iklausy i da i odėl, kad nea i inka isiems jos ediniams būdingos minė os
da ybos eikšmės ‘p iešingos ly ies nei pama iniu žodžiu žymimas asmuo a ki a
gy a bū ybė’, nes pama inis žodis žmogus ly ies semos apsk i ai ne u i13.
Ri os Miliūnai ės nuomone (2022: 293), ka ais siekiama „[…] žmogaus–
žmogos o momis iš eikš i ly ies ski umą (žmoga siejama su ki ais mo e iško-
sios giminės daik a a džiais pilie ė, p o esionalė, kolegė)“, ačiau ienin eliame
pa eikiamame a osenos pa yzdyje14 žmoga, egis, kaip ik a ojama no in
neu alizuo i ly iškumo seman iką, p ieš ai pa a o o žodžio žmonės y iškąją
g ama inę giminę, pa ikslinan , kad kalbama apie abiejų lyčių asmenis, i nau-
jada as nuosekliai a ojamas kaip bend osios giminės žodis, koks i bu o su-
ku as. Žinoma, negalima isiškai nuneig i, kad žmoga gali bū i sup an amas
bei pa a ojamas i ‘mo e iškosios ly ies žmogaus’ eikšme, be dažniausiai aip
nu inka ik pik inan is pačiu naujada u i nežinan jo a si adimo aplinkybių
bei mo y acijos, o ne na ū aliai jį a ojan sa o kalboje. Kad i kaip en bū ų,
laikas pa odys, a šis naujada as išeis už sa o siau os i s ilis iškai kono uo os
12 Ci uojama iš ND (ž . h ps://ekalba.l /naujazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i=
566420 d-308c-4036-8452-0e6 494dc614 [žiū ė a 2023-09-03]).
13 Beje, ne eikė ų s ebė is, kad ieškan analogijų, į gal ą a eina ik neigiamos kono acijos žodžiai –
menkinamoji seman ika y a būdingas daugumos ci a oje paminė ų žodžių da ybos ipų (p iesagų
-la, -ei a, galūnės -a edinių, pa adinančių eikėjus, eiksmažodinės ypa ybės u ė ojus a a da-
žodinės ypa ybės u ė ojus) požymis (plg. šių da ybos p iemonių ap ašus ŽDV).
14 „Pagal šiuo me u Lie u oje y aujan į požiū į mo e ys is da su okiamos i pačios sa e su okia pi miau-
sia kaip ly ies a s o es – mo e is, žmonas, po encialias meilužes, mo inas, o ne žmones, žmogas – pilie es,
p o esionales, koleges. [...] mo e ys y a pi miausia žmonės, žmogos, pilie ės, ku ių po eikių i nuomonės
u i bū i paisoma iek pa , kiek y ų [...]“. (15min.l , 2015-12-14, ci uojama iš ND: ž . h ps://ekalba.
l /naujazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i=566420 d-308c-4036-8452-0e6 -
494dc614 [žiū ė a 2023-09-03]).
DAIVA MURMULAITYTĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
a osenos ibų, a plėsis jo seman inė s uk ū a. Tačiau aki aizdu, kad žmoga
y a okazionalizmas, ne ipiškas, iek o mos, iek seman ikos a ž ilgiu nedėsnin-
gas naujada as. Būdamas oks i ienas pa s jis jokiu būdu ne odo, kad iena iš
lie u ių kalbos da ybos ka ego ijų – pa adinimai pagal ly ies ski umą – p a u -
ėjo nauja da ybos p iemone, galūne -(i)a (plg. Aleksai ė 2022: 231–233, 239).
Tad sumanymas e o muo i lie u ių pa a džių sis emą iš žodžių da ybos (nauja-
da os) pozicijų šiuo pa yzdžiu aip pa negali bū i pa em as.
1.4. Taigi, okio da ybos ipo, ku į suda y ų mo e iškosios ly ies žmones, gy-
ūnus, pe soni ikuo us pada us i pan. pa adinan ys ediniai, su da ybos galū-
ne -(i)a iš es i iš a i inkamų y iškosios ly ies žmonių, gy ūnų, pe soni ikuo ų
pada ų i pan. pa adinimų, daba inėje lie u ių kalboje nė a. Tai pasaky ina iek
kalban apie bend inių žodžių, iek apie pa a džių mik osis emas. Čia da ei-
kė ų a k eip i dėmesį į ai, kad siūlomos pa a džių e o mos (ben jau p adinio
jos e apo, nes neslepiamas užmojis ją plės i) a eju, pama inis žodis i edinys
o mos a ž ilgiu isiškai su ampa. Tiek y iškos, iek mo e iškos pa a dės ga-
lūnė bū ų -(i)a. Tokių a ejų, kai pama inio žodžio galūnė bū ų keičiama ana-
logiška, lie u ių kalbos da ybos sis ema, i gi, egis, ne u i. Dėl galūnės -ė šiuo
aspek u ž . 2.2 sk.
2. DARYBOS GALŪNĖ -ė
2.1. Pag indinė nomina eminina da ybos p iemonė y a galūnė -ė (LKG 1965:
417–418; DLKG 2006: 142–143; plg. Amb azas 2000: 79). Remian is jau esan-
čiomis da ybos opozicijomis15 ilkė : ilkas, balandė : balandis i pan. (šiai da-
ybos ka ego ijai anksčiau p iklausė daugiausia pa elių pa adinimai), da omasi
naujų žodžių, nuo pama inių besiski iančių mo e iškosios ly ies sema: budelė
(: budelis), pi a ė (: pi a as), popiežė (: popiežius), pa ulė (: pa ulis). Naujada ų
obo ė (: obo as), kūdikė (: kūdikis), la onė (: la onas), eli ė (: eli as) pama iniai
daik a a džiai, u ėdami g ama inę y iškosios giminės o mą, seman iškai su
y iškąją ly imi ne nė a susiję. Tačiau p i eikus ly iškumą (mo e iškumą) pažy-
mė i a pab ėž i, g iebiamasi am ikslui įp as os da ybos p iemonės – galūnės
15 Analogijos p incipas žodžių da yboje y a esminis (U bu is 2009: 327–328). Vieną da ybos ipą
suda o da ybiškai susiję žodžiai, su uo pačiu da ybos o man u pada y i iš ai pačiai kalbos daliai
p iklausančių pama inių žodžių i u in ys ą pačią da ybos eikšmę, ap a iamuoju a eju su galū-
ne -ė iš daik a a džių da omi žodžiai, eiškian ys p iešingos (mo e iškosios) ly ies asmenį, gy ūną,
pe soni ikuo ą bū ybę a pan.
S aipsniai / A icles 131
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
-ė16. Tu bū nuosekliausiai okiu būdu da omi „mo e iški“ anksčiau ik y ams
būdingų p o esijų, i ulų i pan. pa adinimai (daugiau apie šią i ki as seman-
ines okių naujada ų g upes ž . Miliūnai ė 2022: 290–292). Tais a ejais, kai
pama inis y iškosios giminės daik a a dis u i galūnę -a (pa yzdžiui, i šila),
mo e iškosios giminės a i ikmuo i gi dėsningai pasida omas su galūne -ė, kaip
an ai:
(1) U enos apsk i ies y iausiojo policijos komisa ia o i šininko V. V. įsaky-
mu ečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ apdo a-
no as Anykščių ajono policijos komisa ia o Reaga imo sky iaus y esnysis
y ėjas komisa as inspek o ius R. S., Anykščių ajono policijos komisa ia o
Reaga imo sky iaus y iausioji pa ulė i šilė V. K.17;
(2) Klaipėdos apsk i ies y iausiojo Policijos komisa ia o i šininkas už nep ie-
kaiš ingą i pa yzdingą a nybinių pa eigų a likimą i Angelų Sa gų dienos –
policijos š en ės p oga apdo anojo T ečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo
ženklu „Už nuopelnus“ Palangos mies o policijos komisa ia o K iminalinės
policijos sky iaus y esniąją pos inę, i šilę A. C. […]18.
2.2. P ieš du dešim mečius a lik a lie u ių pa a džių e o ma, pagal ku ią
į eisin a mo e ų pa a džių, ne odančių šeiminės padė ies, da yba su galūne -ė19.
Šiandien šią e o mą, ma y , galima laiky i dėl sociokul ū inių p iežasčių mo y-
uo a i pasi eisinusia. Mo e ys, kaip i kiek ienas žmogus, u i eisę ne iešin i
sa o asmens duomenų, šiuo a eju – pa a de ne ody i sa o socialinio s a uso.
Anksčiau oks no as bū ų a odęs keis as, šiais laikais ai a odo na ū alu i po-
eikis u ė i okią da ybos p iemonę, leidžiančią pa a de nea skleis i šeiminės
padė ies, iš ies y a. 2003 m. bi želio 26 d. Vals ybinė lie u ių kalbos komisija,
16 Kadangi ai y a ipiška i da i nomina eminina da ybos p iemonė, ėmimąsi pama iniu žodžiu, ku-
is ne u i ly ies semos, galima bū ų laiky i nauju žodžių da ybos polinkiu, iš ku io ma y i išliekan-
is i ne augan is galūnės -ė unkcionalumas – ody i, eikš i a pab ėž i ediniu žymimo dalyko
mo e iškumą, sąsają su mo e iškąja ly imi. Kas ki a y a su ly ies ski umo iš aiška nieko bend a
ne u inčios galūnės -a a eju (plg. 1.3 sk.).
17 Ž . h ps://www.anyks a.l /anyksci-policijos-pa eigun- eikla-i e ino-i -policijos-gene alinis-ko
misa as/ [žiū ė a 2023-07-10].
18 Policijos dienos p oga – apdo anojimai pa eigūnams. – Palangos il as, 2014-10-06; p ieiga in e -
ne e: h ps://www.palangos il as.l /policijos+dienos+p oga++apdo anojimai+pa eigunams,7,2,
5170.h ml [žiū ė a 2023-07-10].
19 P aėjus dešim mečiui R. Miliūnai ė kiekybiškai i kokybiškai iš y ė isuomenės kalbines nuos a-
as okių pa a džių a ž ilgiu i pa engė išsamią mokslo s udiją, pa odančią o me o isuomenės
požiū į į mo e ų pa a des i jų a ojimo pe mainas (Miliūnai ė 2013).
DAIVA MURMULAITYTĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
pa a džių da yba y a dėsningumais, aisyklėmis i o maliomis p iemonėmis
is o iškai besi emian i sis ema, ne ien adicija.
Diskusijose ap a iamojo įs a ymo p ojek o au o iai neslepia, kad ši galūnės
-(i)a inicia y a ė a pa a džių e o mos p adžia. Toliau bū ų siekiama adinamo-
jo „anglosaksiškojo“ pa a džių modelio, . y. os pačiõs pa a ds isai šeimai.
Tokiu a eju e o ma apim ų ne ik mažą pa a džių dalį ( u inčias šią galūnę),
be jau isą pa a džių sis emą. Galūnės -(i)a į eisinimas okiam modeliui a e ų
a us, o pasekmės bū ų okios, kad mo e ų pa a dės, o maliai nuo y ų pa a -
džių nesiski iančios a dininko linksniu (plg. Ragauskas, Pe onis, Macke ičius
i k . ( y ai) – Ragauskas, Pe onis, Macke ičius i k . (a i inkami žmonos / duk-
e ys)), ap ų nelinksniuojamos. Taip bū ų pažeis a mo ologinė i sin aksinė
lie u ių kalbos sis ema, jau nekalban apie ai, kad daug sunkiau ap ų bend au-
i – eikė ų ieško i papildomų p iedėlių, pažyminių, į a džių a ki ų p iemonių,
signalizuojančių į a dijamo žmogaus ly į – ponas Ragauskas, y esnioji Pe onis,
ši a Macke ičius i pan. Tai, kad lie u ių pa a dės odo žmogaus ly į y a i sis e-
mos (žodžių da ybos, kai ybos, . y. mo ologijos, aip pa sin aksės), i adici-
jos dalykas. I išski inė lie u ių kalbos ypa ybė, ku i, ūpinan is gim ąja kalba,
u ė ų bū i puoselėjama, o ne naikinama, aip ikdan na ū alią kalbos aidą.
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
1. Pa a dės y a žodžiai, . y. leksikos dalis, adinasi, p iklauso kalbos sis emai.
Todėl negalima ka ego iškai eig i, kad jų e o mos (ypač iš esmės g įs os
subjek y iais eiksniais, o ne sąlygojamos na ū alios kalbos aidos) y a ik
žmogaus eisių, o ne kalbo y os eikalas.
2. To, kad daba inės lie u ių mo e ų pa a dės susijusios su ly iškumo i šei-
minių san ykių aiška, nede ė ų ka ego iškai e in i kaip a gy enusios a-
dicijos. Negalima nema y i šio leksikos posluoksnio sis emiškumo, a pusa-
io yšių, būdingų da ybos, mo ologijos, sin aksės i k . dėsningumų.
3. Po eikis e o muo i pa a džių sis emą u ė ų bū i g įs as labai s a iais mo-
y ais, o jo įgy endinimo p iemonės – isapusiškai aps a s y os, mode-
liuojan galimus kalbos sis emos pokyčius i į e inan pa ojus jos aidai.
Ap a iamuoju a eju po eikis g įs as daugiausia es e iniais, subjek y iais
k i e ijais („g ažu“, „no iu“), o žala kalbai gali bū i esminė. Pi miausia dėl
mo ologinės sis emos klibinimo, o an a, i ai da s a biau, dėl galimo
olesnio pa a džių sis emos e o ma imo i „anglosaksiškojo“ jos mode-
lio, . y. y ų i mo e ų pa a džių su apa inimo. Šis „po eikis“ jau a i ai
skamba da neį eisinus galūnės -(i)a kaip mo e ų pa a džių da ybos (?)

S aipsniai / A icles 139
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
p iemonės i bū en jis neabejo inai g iau ų lie u iškų pa a džių sis emą i
naikin ų jų sa i umą.
4. Lie u ių kalboje pa adinimams pagal ly ies ski umą da y i įp as ai nau-
dojamos ki os da ybos p iemonės, mo e iškąją ly į eiškiančių žodžių a e-
ju, neminin p iesagų, ai y a galūnė -ė. Iš seno su šia galūne da y i pa elių
pa adinimai ( ilk-ė : ilkas, baland-ė : balandis i k .), iš naujada os y imų
ma y i, kad da inių pama inių žodžių seman ika plečiasi ( i šil-ė : i šila,
kūdik-ė : kūdikis i k .). Tai uni e saliausia pa adinimų pagal mo e iškosios
ly ies ski umą da ybos p iemonė, nieko ki o, išsky us p iklausymą šiai ly-
čiai, ne odan i. Pa a džių mik osis emoje ai pačiai da ybos ka ego ijai da
p iklauso ediniai su p iesagomis -ienė, -u ienė; -ai ė, -y ė, -(i)ū ė i k ., a-
čiau jomis be ly ies da odomi šeiminiai mo e s yšiai i , dažniausiai, soci-
alinis jos s a usas – iš ekėjusi ji a ne ekėjusi.
5. 2003 m. lie u ių pa a džių e o mą, pagal ku ią į eisin a mo e ų pa a -
džių, ne odančių šeiminės padė ies, da yba su galūne -ė, u in gal oje šias
sociokul ū ines jos p iežas is, šiandien, ž elgian iš 20 me ų pe spek y os,
ma y , galima bū ų laiky i pasi eisinusia. Tačiau eikia p ipažin i, kad ji su-
kū ė i ieną išim į – kai y ų pa a dės u i galūnę -ė (p z., Bložė, Gaulė,
Lapė, Paukš ė i k .), šeiminės padė ies ne odančios mo e ų pa a dės su jo-
mis o mos a ž ilgiu su ampa. Ne i įž elgian a p y iškos i mo e iškos
pa a džių da ybos opoziciją, . y. mo e ų pa a des laikan galūnės -ė edi-
niais iš y ų pa a džių, šio išski inio a ejo lie u ių pa a džių sis emoje
negalima laiky i p eceden u i ne eikė ų šia išim imi em is oliau plečian
mo e ų pa a džių e o mą.
6. Da ybos opoziciją a p o maliai su ampančių y iškų i mo e iškų pa a -
džių su am ik omis išlygomis bū ų galima įž elg i bū en ik ais a ejais,
kai jos u i galūnę -ė. Pag indas – minė oji da ybinė galūnės -ė unkcija,
su šia galūne bend inėje lie u ių kalboje da omi pa adinimai pagal ly ies
ski umą, konk ečiau – nomina eminina. Pa a džių su galūne -(i)a a eju
(Ša ka, Dausa, Biekša, Pajeda, Mulia i k .) okios da ybos opozicijos negali
bū i, nes galūnė -(i)a šios da ybos unkcijos – ski i edinį nuo pama inio
žodžio (mo e iškosios) ly ies aspek u – nea lieka.
7. Siūlymas į eisin i mo e ų pa a džių da ybą su galūne -(i)a y a nemokslinis,
nepa em as žodžių da ybos, a osenos kalboje y imais, nea spindi kokių
no s pa a džių i bend inių žodžių naujada os polinkių i p ieš a auja lie u-
ių kalbos žodžių da ybos dėsningumams.
DAIVA MURMULAITYTĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Ak ualūs eisės ak ai. P ieiga in e ne e: h p:// a dai. lkk.l / eises-ak ai- eglamen uo-
jan ys-asmen a dziu-klausimus/ [žiū ė a 2023-08-10].
Aleksai ė Agnė 2022: Naujieji pa adinimai pagal ly ies ski umą. – Ac a Linguis ica
Li huanica 87, 224–244. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali hua-
nica/a icle/ iew/2193/2297 [žiū ė a 2023-07-29].
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2: Lie u ių kalbos a dažodiniai
ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Apsk i ojo s alo diskusija „Asmens pa a dė – asmens pasi inkimas?“ – A i as Seimas,
2023-05-31. P ieiga in e ne e: h ps://www.you ube.com/wa ch? =I678BYMkn g
[žiū ė a 2023-07-25].
Bilkis Laimu is 2023: Sa a a s e ima? Dėl siūlymo leis i a o i lie u ių mo e ų
pa a des su galūne -a. – L .l , 2023-02-22. P ieiga in e ne e: h ps://www.l .l /nau-
jienos/nuomones/3/1920190/laimu is-bilkis-sa a-a -s e ima-del-siulymo-leis i- a -
o i-lie u iu-mo e u-pa a des-su-galune-a [žiū ė a 2023-07-10].
BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė,
V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed.
D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas [žiū ė a 2022-08-15].
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-asis pa ais. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006.
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8-asis pa ais. i pa-
pild. leidimas, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
Ga š a Kazimie as 2012: Lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a -
dės. – Kalbos kul ū a 85, 216–224.
Jezuke ičienė Rima 2023: Mo e ų pa a džių klausimu. – Gim oji kalba 5, 21–22.
Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: VU leidykla.
Kisieliūnai ė Dalia 2023: Da ka ą apie mo e ų pa a džių bu bulą. – 15min.l ,
2023-06-06. P ieiga in e ne e: h ps://www.15min.l /naujiena/ak ualu/nuomones/
dalia-kiseliunai e-da -ka a-apie-mo e u-pa a dziu-bu bula-18-2064732 [žiū ė a
2023-07-10].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
S aipsniai / A icles 141
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
Lie u ių kalbos ins i u o Mokslo a ybos iš ada „Dėl Lie u os Respublikos asmens
a do i pa a dės ašymo dokumen uose įs a ymo N . XIV-903 3 s aipsnio pakei-
imo įs a ymo p ojek o N . XIVP-2700“. Pa engė da bo g upė: d . Laimu is Bilkis,
akad. p o . habil. d . G asilda Blažienė (g upės ado ė), p o . d . Dalia Kiseliūnai ė,
d . Ri a Miliūnai ė, d . Dai a Mu mulai y ė. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /lie u-
iu-kalbos-ins i u o-mokslo- a ybos-nu a imas-del-is ados-lie u os- espublikos-as-
mens- a do-i -pa a des- asymo-dokumen uose-is a ymo-n -xi -903-3-s aips-
nio-pakei imo-is a ymo-p ojek o/ [žiū ė a 2023-09-15].
Lie u os Respublikos Asmens a do i pa a dės ašymo dokumen uose įs a ymo
N . XIV-903 3 s aipsnio pakei imo įs a ymo p ojek as N . XIVP-2700. P ieiga in-
e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bd-
2a 4d8?j wid=-bxdpcdu 9 [žiū ė a 2023-06-25].
Lie u os Respublikos Seimo posėdis 2023 m. liepos 04 d. P ieiga in e ne e: h ps://
www.l s.l /sip/po al.show?p_ =35826&p_k=1&p_a=media_objec _ iewe &gui-
d=4B73D31A-AF71-4D4C-8D76-9FC73E0B3717, maždaug nuo 54:45 į ašo laiku
[žiū ė a 2023-08-10].
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
Miliūnai ė Ri a 2013: Ką mano e apie nep iesagines mo e ų pa a des? Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje:
sis ema ika i pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Miliūnai ė Ri a 2023: Kalba nė a pageida imų konce as, a ba Ką g ama ika sako
apie Ša kas? – Respublika.l , 2023-02-07; pe skelb a: Raseiniai .l , 2023-02-10. P ieiga
in e ne e: h p:// aseiniai .l /kalba-ne a-pageida imu-konce as-a ba-ka-g ama ika-
sako-apie-sa kas/ [žiū ė a 2023-08-01].
Miliūnai ė Ri a 2023a: No ima sujauk i lie u ių kalbą aip, kad ji ap ų a g asi. –
Alkas.l , 2023-07-26. P ieiga in e ne e: h ps://alkas.l /2023/07/26/ -miliunai e-no i-
ma-sujauk i-lie u iu-kalba- aip-kad-ji- ap u-a g asi/#commen s [žiū ė a 2023-08-01].
Mu mulai y ė Dai a 2021: Lie u ių kalbos naujažodžiai ly ies iš aiškos aspek u. –
Lie u ių kalba 16, 51–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/
a icle/ iew/24927/24771 [žiū ė a 2023-07-10].
Mu mulai y ė Dai a 2022: Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymė-
jimas žodžių da ybos žinyne. – Ac a Linguis ica Li huanica 87, 200–223. P ieiga
DAIVA MURMULAITYTĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/2192/2296
[žiū ė a 2023-09-20].
Mu mulai y ė Dai a 2023: Vi ė i ė košę, a ba da sykį apie pa a des „su a pabai-
goje“. – Del i.l , 2023-08-11. P ieiga in e ne e: h ps://www.del i.l /news/ ingas/li /
dai a-mu mulai y e- i e- i e-kose-a ba-da -syki-apie-pa a des-su-a-pabaigoje.d?i-
d=94130745& bclid=IwAR31 siwsu12Y M 3ASqobpH JHk2gk W3wRNFAJgY6cT-
oJndAdlW Nxpk [žiū ė a 2023-08-11].
ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [ ęs inis
in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai/ [žiū ė a 2023-07-03].
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Paulauskienė Aldona 2007: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas:
Technologija.
Seimo na io S asio Tumėno spaudos kon e encija „A eikia pyk is su g ama i-
ka i keis i nusis o ėjusias mo e ų pa a džių suda ymo adicijas?“ – A i as Seimas,
2023-05-17. P ieiga in e ne e: h ps://www.you ube.com/wa ch? =MxT4yQ p_ds
[žiū ė a 2023-05-18].
Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink iniai aš ai 1: Lie u ių kalbos žodžių da yba, o-
og a uo inis leidinys, pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas dėl mo e ų pa a džių da ymo
N . N-2(87) (2003 m. bi želio 26 d.). P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/
legalAc /l /TAD/TAIS.214783 [žiū ė a 2023-09-03].
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos iš ada dėl Asmen a džių įs a ymo pakei i-
mo p ojek o. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /naujienos/komisijos-posedzi-
ai/ lkk-pa eike-seimu-is ada-del-asmen a dziu-is a ymo-pakei imo-p ojek o [žiū ė a
2023-09-30].
ŽDV – Mu mulai y ė Dai a, Aleksai ė Agnė. Žodžių da ybos edlys [elek oninis iš ek-
lius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /zo-
dziu-da ybos- edlys/ [žiū ė a 2023-09-03].
S aipsniai / A icles 143
Mo e ų pa a džių e o ma
lie u ių kalbos žodžių da ybos aspek u
The Women’s Su name Re o m in he
Li huanian Language om he Pe spec i e o
Wo d Fo ma ion
SUMMARY
Pe sonal names encompass mo e han jus an indi idual’s iden i y; a su name should
no be conside ed he exclusi e p ope y o a pe son. As a lexical laye , pe sonal names
belong o he language sys em. The e o e, su name e o ms, pa icula ly hose mo i a ed
by subjec i e easons a he han na u al language e olu ion, in ol e no only ma e s o
human igh s bu also linguis ic conside a ions. Cus oma y Li huanian women’s su names
e lec gende and amily ela ionships. Howe e , o his eason, hey should no be
ega ded ca ego ically as an obsole e adi ion. The sys ema ici y o his lexical laye , he
in e ela ionships, and he inhe en pa e ns o wo d o ma ion, mo phology, syn ax, e c.,
canno be o e looked. Fo signi ican socio-cul u al easons, beyond me e aes he ics, i
is essen ial o e alua e he p ospec s o he de elopmen o he Li huanian language and
an icipa e he po en ial consequences o change when e o ming his sys em. The pape
unde sco es speci ic aspec s o Li huanian language mo phology (wo d o ma ion) ha
a e equen ly o e looked o igno ed in he discussions ega ding he p oposal o legalize
Li huanian emale su names ending in -(i)a.
This p oposal is seen as unscien i ic, no based on esea ch in o wo d o ma ion and
usage, and does no e lec any new wo d o ma ion endencies, o bo h su names and
common wo ds. I con adic s he egula i ies o Li huanian wo d o ma ion. The need o
he su names in ques ion is based mainly on subjec i e (aes he ic, e c.) c i e ia, bu he
po en ial damage his inno a ion could in lic on he Li huanian language is subs an ial.
P ima ily because o he dis up ion o he mo phological sys em o he Li huanian language.
Secondly, and mo e signi ican ly, i is likely o lead o u he e o m o he su name
sys em and he adop ion o he “Anglo-Saxon” model, i.e. equaliza ion o male and emale
su names. I is his model ha would undoub edly e ode he Li huanian su name sys em
and des oy i s uniqueness.
In he Li huanian language, o he means o de i a ion cus oma ily a e used o
o m nomina gene is. In he su name mic osys em, nomina eminina includes de i a i es
wi h he su ixes -ienė, -u ienė; -ai ė, -y ė, -(i)ū ė. In addi ion o gende , such su names
also indica e a woman’s social s a us – whe he she is ma ied o single. As a as no only
su names a e conce ned, he uni e sal means o o ming nomina eminina is he ending -ė.
In 2003, he use o his ending o emale su names nondemons a ing women’s ma i al
s a us, was legalized. F om he pe spec i e o 20 yea s, his mo i a ed e o m likely could
be conside ed a success. Howe e , i has c ea ed one excep ion: when male su names ha e
he ending -ė (e.g., Bložė, Gaulė, Lapė, Paukš ė, e c.), emale su names nondemons a ing
women’s ma i al s a us a e o mally iden ical o hem.

DAIVA MURMULAITYTĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
The only way o see a de i a ional opposi ion be ween such o mally iden ical
masculine and eminine su names, wi h some ese a ions, is he de i a ional unc ion
o he ending -ė – his is he ending used o o m nomina eminina in s anda d Li huanian.
None heless, e en i eminine su names a e conside ed de i a i es o masculine su names,
his excep ional case canno be conside ed a p eceden and used o de elop eminine
su name e o m u he . In he case o su names ending in -(i)a (e.g., Ša ka, Dausa, Biekša,
Pajeda, Mulia, e c.), he e can be no such de i a ional opposi ion because he ending -(i)a
does no se e his de i a ional unc ion – o di e en ia e he de i a i e om he base wo d
in e ms o ( emale) gende .
Į eik a 2023 m. spalio 4 d.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lie u a
dai a.mu mulai y [email protected]