Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu

DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3826-7272 Mokslinių tyrimų kryptys: žodžių daryba, morfemika, leksikografija, leksikologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-06 MOTERŲ PAVARDŽIŲ REFORMA LIETUVIŲ KALBOS ŽODŽIŲ DARYBOS ASPEKTU The Women’s Surname Reform in the Lithuanian Language from the Perspective of Word Formation ANOTACIJA Žodžių (taigi, ir asmenvardžių, pavardžių) daryba yra kalbos sistemos dalis. Todėl lietuviškos moterų pavardės turi atitikti tos sistemos numatytus dėsningumus. Dėl svarbių sociokultūrinių priežasčių (ne vien estetinį motyvą) norint tą sistemą reformuoti, būtina įvertinti lietuvių kalbos raidos perspektyvas ir numatyti galimas pokyčių pasekmes. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į lietuvių kalbos morfologijos (žodžių darybos) aspektus, kurie nutylimi arba ignoruojami diskusijose dėl siūlymo įteisinti lietuviškas moterų pavardes su galūne −(i)a. Svarstomas tradicijos ir sistemiškumo santykio klausimas. Šeiminio statuso nerodančių moteriškų pavardžių daryba su galūne −ė laikoma motyvuota išimtimi (dėl moteriškų ir vyriškų pavardžių formos sutapimo), tačiau ne precedentu, kuriuo galima remtis norint toliau reformuoti pavardžių sistemą. ESMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardžiai, moterų pavardės, žodžių daryba, galūnė, sistemiškumas. ANNOTATION The formation of words (and consequently surnames) is an integral part of the language system. Therefore, Lithuanian female surnames must conform to this system’s regularities. For significant socio-cultural reasons, not solely based on aesthetic considerations, it is imperative to evaluate the prospects for the development of the Lithuanian language Straipsniai / Articles 123 DAIVA MURMULAITYTĖ and anticipate the potential consequences of change when reforming the microsystem of surnames. The paper underscores specific aspects of Lithuanian language morphology (word formation) that are frequently overlooked or ignored in the discussions regarding the proposal to legalize Lithuanian female surnames ending in –(i)a. It delves into the relationship between tradition and systematicity. The use of the ending -ė for the formation of the female surnames not demonstrating women’s marital status is considered a motivated exception (due to the overlap in the form of female and male surnames) rather than a precedent to further reforming the surname system. KEYWORDS: personal names, female surnames, word formation, ending, systematicity. ĮVADAS 2023 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas, o liepos 4 d. po pateikimo priimtas svarstyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3-iojo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2700¹, kuriuo siekiama moteriškų pavardžių sistemą keisti taip, kad moterys galėtų rinktis „pavardę su galūne –a ar –ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę –a ar –ia“. Iki tol būta ne vienos diskusijos, spaudos konferencijos, pasisakymų spaudoje, radijuje ir televizijoje, socialiuose tinkluose (nuorodas žr. šaltinių ir literatūros sąraše), kuriuose tokiam siūlymui pateikta argumentų „už“ ir „prieš“. Pradžioje projekto iniciatorių tarsi ir bandyta įsiklausyti į lituanistų pastabas, bent jau oficialiuose dokumentuose siūloma reforma nebelai­koma tik pavardžių rašybos klausimu², bet kuo toliau, tuo labiau lietuvių kalbos specialistų argumentų nebegirdima. Galiausiai imta akcentuoti, kad inicijuojama inovacija tėra žmogaus teisė turėti norimą pavardę³, o į kal- ¹ Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=-bxdpcdur9 [žiūrėta 2023-10-01]. ² Turbūt kiek klaidina paties siūlomo keisti įstatymo pavadinimas, nes žiniasklaidoje daryba su rašyba ir toliau tebepainiojama: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2022287/moteru-pavardziu-rasymo-projekto-pateikimas-atidetas-kitai-savaitei; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vlkk-i-pakarklytes-iniciatyva-del-moteru-pavardziu-skatina-nedarnia-teisėku-ra-56-2049000; https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/26/news/sarkiene-galetu-tapti-sarka-siulymas-keisti-moterisku-pavardziu-rasyba-sulauke-priestaringu-reakciju-25930477 ir kt. [žiūrėta 2023-08-10]. ³ „[V]ardas yra neatsiejama žmogaus identiteto dalis. Individivas turėtų turėti teisę pasirinkti tą vardą ir pavardę, su kuriuo jaučiasi patogiai.“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/26/news/sarkiene-galetu-tapti-sarka-siulymas-keisti-moterisku-pavardziu-rasyba-sulauke-priestaringu-reakciju-25930477 [žiūrėta 2023-08-10]). Ypač pabrėžtinai tik kaip 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu bininkų nuomonę šiuo klausimu atsižvelgti nebūtina, nes tai nėra „gramatika“. Apskritojo stalo diskusijoje „Asmens pavardė – asmens pasirinkimas?“ kalbėjusi sociolingvistė pavardę apskritai prilygino emblemai ar etiketei, kuriai kalbos, kaip sistemos, dėsnai, vadinasi, negalioja⁴. Nebeplėtojant diskusijų su politikais, žmogaus teisių, lygių galimybių, psichologijos, sociolingvistikos, teisės specialistais dėl asmenvardžių kaip žmogaus tapatybės rodiklio ir išraiškos, privalu vis dėlto stabtelti prie kalbotyros, nes šio mokslo čia apeiti negalima. Asmenvardžiai, kad ir kaip atrodytų minėtų sričių atstovų akimis žiūrint⁵, yra žodžiai, jie sudaro kalbą. O pastaroji neabejotinai yra sistema. Pavardės yra kalbos sistemos – ne vien gramatikos, bet ir tarties, kitų sričių – dalykas. Ir kas, jei ne kalbos specialistai (šiuo atveju, pirmiausia – lituanistai, lietuvių kalbos vardyno ir žodžių darybos tyrėjai, morfologai) geriausiai žino tos sistemos sąrangą, veikimo dėsnius, istoriją, visa tai įvertinę gali numatyti raidos perspektyvas ir panašių reformų pasekmes. Straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos žodžių darybos ir morfologijos aspektus, kurie nutylimi arba ignoruojami visuomenės diskusijose dėl siūlymo įteisinti lietuviškas moterų pavardes su galūne –(i)a, ir jais pagrįsti neigiamą tokių pavardžių vertinimą⁶. Jo siekiant atlikti šie uždaviniai: išnagrinėti viešai (įstatymo projekto pristatymuose, diskusijose, kalbos specialistų straipsniuose, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentuose ir išaiškinimuose) skelbiamus argumentai, kuriais pritariama lietuvių moterų pavardžių darybai su galūne –(i)a iš analogišką galūnę turinčių vyriškų pavardžių ar kuriais šiam žmogaus identiteto dalis (prasilenkiant su elementariomis kalbos žiniomis) pavardės traktuojamos Lygių galimybių plėtros centro atstovės (https://www.youtube.com/watch?v=I678BYMkntg, maždaug nuo 4:30 įrašo laiku) ir nemažos dalies kitų diskusijų dalyvių. Tai, kad „[P]avardės yra kultūros paveldas, priklausantis ne tik pavardės savininkei, bet ir tautai, valstybei, bendruomenei, giminei“ (Garšva 2012: 221), apskritai ignoruojama. ⁴ „Vardus mes išvis galim suvokt kaip emblemą. [...] Čia iš esmės tapatybės emblema yra, ne gramatika. [...] Mes galim pagal gramatiką pasiimt nekaitomą tą vardą, iš principo, jeigu motorai reikia, su ta vyriška galūne, ir jisai bus kaip etiketė. Žvirblis. Lina. Viškas. Susitvarkė lietuvių kalba. Niekas nepasiėmė.“ (https://www.youtube.com/watch?v=I678BYMkntg, maždaug nuo 59:00 įrašo laiku [žiūrėta 2023–08–10]). ⁵ Dar plg. projekto pristatyme nuskambėjusį teiginį, analogišką minėtam sociolingvistės: „Pavardžių klausimas nėra lietuvių kalbos gramatikos klausimas ir niekaip neįeina tos gramatikos“ (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=4B73D31A-AF71-4D4C-8D76-9FC73E0B3717 maždaug 56:40 įrašo laiku). ⁶ Baigiant rengti straipsnį paskelbtos Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neigiamos išvados dėl šio projekto, kuriose pateikiama daugiau svarių argumentų nepritarti siūlymui įteisinti moterų pavardes su galūne –(i)a (nuorodas žr. šaltinių ir literatūros sąraše). Straipsniai / Articles 125 DAIVA MURMULAITYTĖ siūlymui prieštaraujama; apžvelgtas galūnių –(i)a ir –ė darbinis funkcionalumas, susitelkiant į sinchroninę darybą, tačiau išryškinant ir aktualius istorinės nomina feminima darybos aspektus bei naujadaros polinkius; aptarta tradicijos ir sistemiškumo skirties problema vertinant kalbos inovacijas. Tyrimo metodai – morfologinė, žodžių darybos, semantinė analizės. 1. DARYBOS GALŪNĖ –(i)a 1.1. Kalbant apie bendrinius žodžius ir jų darybą, primintina, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra 7 homoniminės galūnės –(i)a⁷, su kuriomis daromi: • veiks­mų pavadinimai, pavyzdžiui: trauka (: traukti), apklausa (: apklausti); apkalta ‘parlamentinė procedūra, taikoma aukščiausiems pareigūnams ar parlamento nariams, pažeidusiems konstituciją ar sulaužiusiems priesaiką (: apkaltinti), atodėka (: atsidekoti), dreba (: drebėti), perdava (: perduoti), persamda (: persamdyti), prieskyra ‘autoriaus nurodoma institucija, kuriai skiriama publikacija’ (: priskirti) ir kt. (LKG 1965: 303–304; DLKG 2006: 99; ND); • ypatybių pavadinimai, pavyzdžiui: drąsa (: drąsus, –i), gausa (: gausus, –i); judra (: judrus, –i), tv ara (: tvarus, –i), nejauka (: nejaukus, –i) ir kt. (LKG 1965: 316; DLKG 2006: 104; ND); • veikėjų arba veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pavyzdžiui: žliumba (: žliumbti); nuokvaka ‘kas nukvakęs, sukvailėjęs; senas kvailys’ (: nukvakti), sąžvėra ‘s užvėręs žmogus’ (: s užvėrėti), šmeža ‘kas vis pasirodo ir pradingsta (šmėžuoja)’ (: šmėžuoti) ir kt. (LKG 1965: 338; DLKG 2006: 112–113; ND); • vardžodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pavyzdžiui: bailia ‘bailys’ (: bailus, –i) ir kt. (LKG 1965: 367; DLKG 2006: 124)⁸; • vietų pavadinimai, pavyzdžiui: prieglauda (: pri(si)glausti), pervalka (: pervilkti); nuovaža (: nuvažiuoti), nuožulna ‘nuolaidi vieta (gali būti specialiai įtaisyta, pvz., transportui)’ (: nuožulnus, –i) ir kt. (LKG 1965: 405; DLKG 2006: 137; ND); • veiksmo rezultatų pavadinimai, pavyzdžiui, skalda (: skaldyti); išruva ‘kas srautu įteka’ (: įsrūti), išdauža ‘išdaužta paviršiaus (kelio, sienos ir pan.) vieta’ (: išdaužti, išdaužyti), išgirda ‘kas išgirsta’ (: išgirsti), išspauda ‘tai, ⁷ Apie darybos priemonių homonimiškumą daugiau žr. Murmulaitytė 2022. ⁸ Šios darybos kategorijos naujadarų, padarytų su aptariamąja galūne, Naujažodžių duomenyne (ND), regis, dar nefiksuota [žiūrėta 2023–10–02]. 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu kas koncentruotai pateikta iš turimos informacijos’ (: išspausti), nuopūta ‘vandens lygio telkinyje kritimas ir kranto atodanga dėl vėjo krypties nuo kranto’ (: nupūsti) (LKG 1965: 378–379; DLKG 2006: 128; ND) ir • įrankių pavadinimai, pavyzdžiui: saga (: segti), pakaba (: pakabinti), įmova (: įmauti) ir kt. (LKG1965: 395; DLKG 2006: 132–133)⁹. Atkreiptinas dėmesys, kad penkių darybos kategorijų vediniai yra moteriškosios giminės daiktavardžiai, o dviejų – veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų (žliumba) bei vardžodinės ypatybės turėtojų pavadinimų (baila) – bendrosios giminės. Šie substantiva communia gali įvardyti tiek moteriškosios, tiek vyriškosios lyties asmenis, gyvūnus, personifikuotas būtybes ir pan. Kokios lyties subjektas turimas galvoje, parodo kitų žodžių, su kuriais galūnės –(i)a vedinys sintaksiškai derinamas, gramatinės giminės, plg.: Vaikystėje buvau didelė [didelė] žliumba (BLKŽ); Tokis baila, tai ir savo šešėlio bijosi (LKŽė). Pavadinimai pagal lyties skirtumą dabartinėje lietuvių kalboje su galūne –(i)a nedaromi. Šiai darybos kategorijai priklauso vediniai, kurių darybos reikšmė yra ‘priešingos lyties nei pagrindiniu žodžiu žymimas asmuo ar kita gyva būtybė’. Jie padaromi su keliomis priesagomis ir vienintele galūne –ė. Iš priesagų bendrinei kalbai būdingos tik –ienė, –(i)uvienė, pavyzdžiui, karalienė (: karalius), dėdžiuvienė (: dėdžius), sukčiuvienė (: sukčius), ir –inas, pavyzdžiui, lapinas (: lapė), bei –ėnas, pavyzdžiui, tetėnas (: teta); daugiau apie šią kategoriją žr. LKG 1965: 416–418; DLKG 2006: 142–143. 1.2. Saulius Ambrazas, tyrinėjęs lietuvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijų raidą, teigia, kad „daiktavardinių galūnės –a vedinių, tiesiogiai žyminčių moteriškąją lytį, tėra tik likučių“, ir pateikia vos kelis pavyzdžius iš senųjų raštų – drauga ‘draugė’, sėbra ‘sėbrė’, abejojimą gaida ‘giedotoja’, taip pat kelis priesaginiais daiktavardžiais besiremiančius vedinius draugala ‘žmona’, paleistuvė (: draugalas ‘draugas; pajáunys; meilūžis; svetimoteriautojas, paleistuvís’), guluova ‘žmona’ (: guluovas ‘vyras’), kaimyna, patina ‘patelė’, tetulėna ‘tetos duktė’ (: tetulėnas ‘tetos sūnus’). Vėliau tokius vedinius išstūmė atitinkami vediniai su galūne –ė (draugė, sėbrė, guluovė, kaimynė ir kt.), kuri lietuvių kalboje yra svarbiausia moteriškosios lyties asmenų ir gyvūnų pavadinimų darybos priemonė (Ambrazas 2000: 71–72, 79). Pranas Skardžius, taip pat lietuvių kalbos žodžių darybą tyrinėjęs istoriniu aspektu, kalbėdamas apie „balsinę priesagą –a“, taip ⁹ Regis, įrankių naujų pavadinimų, išvestų su galūne –a, ND taip pat nefiksuota [žiūrėta 2023-10-22]. Nebent kaip priemonės kam nors atsiminti pavadinimas būtų suprantamas naujadaras atmena ‘atmintinė – raštas su glausta informacija apie kokį dalyką ar įvykį ar su paaiškinimais, kaip ką daryti’ (: atmintі). Straipsniai / Articles 127 DAIVA MURMULAITYTĖ pat mini kai kuriuos iš šių pavyzdžių, bet nerašo, kad moterų pavadinimai padaryti iš vyrų pavadinimų, ir grafiškai nerodo, kad tarp jų yra darybos opozicija (Skardžius 1996 [1943]: 36–37). Žodis tetulėna jo laikomas priesagos –ėna vediniu ir tiesioginiu darybos ryšiu (kaip vedinys su pamatiniu žodžiu) su tetulėnas nesiejamas (Skardžius 1996 [1943]: 238–239). Sinchroniškai pastarąjį giminystės terminų pora semantiniu aspektu atrodytų panašesnė į mobilųjį daiktavardį (daugiau apie substantiva mobilia žr. 3 sk.), kurio vyriškoji ir moteriškoji formos tiesiogiai susijusios su pamatiniu daiktavardžiu tetulė. Žodį tetulėna laikant nominum femininum, t. y. galūnės –a vediniu iš tetulėnas, sunku būtų suformuluoti jo darybos reikšmę. Jei tai pavadinimas pagal lyties skirtumą, tai nuo pamatinio žodžio tetulėna turėtų skirtis tik moteriškosios lyties sema, tačiau ‘duktė’ nėra ‘moteriškosios lyties sūnus’. Bet tikėtina mobiliojo daiktavardžio moteriškosios giminės forma turbūt turėtų galūnę –ė (plg. seserėnas ‘sesers sūnus’, seserėnė ‘sesers duktė’ (LKŽe)). Kita vertus, LKŽe nerodo gyvos žodžio tetulėna vartosenos, jis fiksuotas tik keliuose senuosiuose žodynuose, tad be rišlių gyvosios kalbos kontekstų sudėtingiau vertinti jo semantinius ryšius su to paties darybos lizdo žodžiais. Bet kuriuo atveju, tai tėra vien teorinės spekuliacijos, diachroninė žodžių daryba nepainiotina su sinchronine. Lygiai taip pat nereikėtų faktu, kad kažkada lietuvių kalboje nomina feminina buvo daromi su galūne –a, ir vos keliais istoriniais, nebeaktualiais šios galūnės vediniais remti siūlomų dabartinės kalbos reformų10. Juolab, kad darybos istorikų minimi drauga ir kt. nomina feminina nesiremė tapačios formos pamatiniais žodžiais (plg. draugas), taigi negalima būtų kalbėti apie tokio darybos tipo atgaivinimą. 1.3. Nefiksuota ir galūnės –(i)a naujadarų, kurie reikštų tik moteriškąją lytimi nuo pamatiniu žodžiu vadinamo asmens, gyvūno, personifikuotos būtybės ir pan. besiskiriantį asmenį, gyvūną, personifikuotą būtybę ir pan. Vienintelis naujažodis žmoga (Murmulaitytė 2021: 57–58; Aleksaitė 2022: 233; Miliūnaitė 2022: 292–294) su šia galūne yra tikslingai sukurtas ne tiek norint iš žmonių tarpo išskirti moteris, t. y. suteikti pamatiniam žodžiui žmogus moteriškumo semą, kiek siekiant pasidaryti žodį, kuris kaip tik nerodytų priklausomybės kuriai nors lyčiai. Plg. naujadaro autorės Daivos Repečkaitės motyvaciją11: 10 „Žodžių darymui (naujadarų konstravimui) [...] negali turėti jokios įtakos genetiniai, pirmykštės [...] darybos ryšiai, kai jie sinchroniškai nebepasireiškia, t. y. nebesutampa su aktualiais darybos santykiais“ (Urbutis 2009: 41). 11 Čia ir toliau citatos bei žodžių vartosenos pavyzdžiai pateikiami netaisyti, juose pasitaikę asmenvardžiai pakeisti inicialais, praleisto teksto vietos žymimos [...]. 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu „Kartais vis pagalvodavau, kaip man patiuninguoti savo žodyną, kad atsispindėtų kai kurios mano vertybės. Konkrečiau – turiu problemų su žodžiu „žmogus“, kad jis yra akivaizdžiai vyriškos giminės. [...] Tačiau anądien sugalvojau, kad galiu tiesiog sakyti „žmoga“.¹⁰ [...] Tai iš esmės giminės požiūriu lankstus žodis, padarytas pagal analogiškus lietuviškus žodžius „neklaũžda“, „pikčiurna“, „vepla“, „pirdyla“, „nenuorama“, „rašėiva“ (kažkodėl sugalvojau tik neigiamų). Taip pat vyriškos giminės daiktavardžiai, linksniuojami kaip moteriškos giminės, dažni kai kuriuose aukštaičių tarmės variantuose (kaip ir garsusis „bratka“). Taigi sakyčiau „jis geras žmogа“ ir „ji gera žmogа“¹². Taigi ieškota ne moteriškosios, o bendrosios giminės naujadaro, tinkančio abiejų lyčių žmonėms pavadinti (substantivum commune), todėl žmoga nelaikytinas pavadinimu pagal lyties skirtumą. Šiai darybos kategorijai jis negalėtų priklausyti dar ir todėl, kad neatitinka visiems jos vediniams būdingos minėtos darybos reikšmės ‘priešingos lyties nei pamatiniu žodžiu žymimas asmuo ar kita gyva būtybė’, nes pamatinis žodis žmogus lyties semos apskritai neturi¹³ Ritos Miliūnaitės nuomone (2022: 293), kartais siekiama „[...] žmogaus–žmogos formomis išreikšti lyties skirtumą (žmoga siejama su kitais moteriškosios giminės daiktavardžiais pilietė, profesionalė, kolegė)“, tačiau vieninteliame pateikiamame vartosenos pavyzdyje¹⁴ žmoga, regis, kaip tik vartojama norint neutralizuoti lytiškumo semantiką, prieš tai pavartoto žodžio žmonės vyriškąją gramatinę giminę, patikslinant, kad kalbama apie abiejų lyčių asmenis, ir naujadaras nuosekliai vartojamas kaip bendrosios giminės žodis, koks ir buvo sukurtas. Žinoma, negalima visiškai paneigti, kad žmoga gali būti suprantamas bei pavartojamas ir ‘moteriškosios lyties žmogaus’ reikšme, bet dažniausiai taip nutinka tik piktinantis pačiu naujadaru ir nežinant jo atsiradimo aplinkybių bei motyvacijos, o ne natūraliai jį vartojant savo kalboje. Kad ir kaip ten būtų, laikas parodys, ar šis naujadaras išeis už savo siauros ir stilistiškai konotuotos ¹² Cituojama iš ND (žr. https://ekalba.lt/naujazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i=566420fd-308c-4036-8452-0e6f494dc614 [žiūrėta 2023-09-03]). ¹³ Beje, nereikėtų stebėtis, kad ieškant analogijų, į galvą ateina tik neigiamos konotacijos žodžiai – menkinamoji semantika yra būdinga daugumos cituotose paminėtų žodžių darybos tipų (priesagų -la, -eiva, galūnės -a vedinių, pavadinančių veikėjus, veiksmažodinės ypatybės turėtojus ar vardažodinės ypatybės turėtojus) požymis (plg. šių darybos priemonių aprašus ŽDV). ¹⁴ „Pagal šiuo metu Lietuvoje vyraujantį požiūrį moterys vis dar suvokiamos ir pačios save suvokia pirmiausia kaip lyties atstoves – moteris, žmonas, potencialias meilužes, motinas, o ne žmones, žmogаs – pilietes, profesionales, koleges. [...]“ (15min.lt, 2015–12–14, cituojama iš ND: žr. https://ekalba.lt/naujazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i=566420fd-308c-4036-8452-0e6f494dc614 [žiūrėta 2023-09-03]). Straipsniai / Articles 129 DAIVA MURMULAITYTĖ vartosenos ribų, ar plėšis jo semantinė struktūra. Tačiau akivaizdu, kad žmogą yra okazionalizmas, netipiškas, tiek formos, tiek semantikos atžvilgiu nedėsningas naujadaras. Būdamas toks ir vienas pats jis jokiu būdu nerodo, kad viena iš lietuvių kalbos darybos kategorijų – pavadinimai pagal lyties skirtumą – praturtėjo nauja darybos priemone, galūne -(i)a (plg. Aleksaitė 2022: 231–233, 239). Tad sumanymas reformuoti lietuvių pavardžių sistemą iš žodžių darybos (naujadaros) pozicijų šiuo pavyzdžiu taip pat negali būti paremtas. 1.4. Taigi, tokio darybos tipo, kurį sudarytų moteriškosios lyties žmones, gyvūnus, personifikuotus padarus ir pan. pavadinantys vediniai, su darybos galūne –(i)a išvesti iš atitinkamų vyriškosios lyties žmonių, gyvūnų, personifikuotų padarų ir pan. pavadinimų, dabartinėje lietuvių kalboje nėra. Tai pasakytina tiek kalbant apie bendrinių žodžių, tiek apie pavardžių mikrosistemas. Čia dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomos pavardžių reformos (bent jau pradinio jos etapo, nes neslepiamas užmojis ją plėsti) atveju, pamatinis žodis ir vedinys formos atžvilgiu visiškai sutampa. Tiek vyriškos, tiek moteriškos pavardės galūnė būtų –(i)a. Tokių atvejų, kai pamatinio žodžio galūnė būtų keičiama analogiška, lietuvių kalbos darybos sistema, irgi, regis, neturi. Dėl galūnės -ė šiuo aspektu žr. 2.2 sk. 2. DARYBOS GALŪNĖ -ė 2.1. Pagrindinė nomina feminina darybos priemonė yra galūnė -ė (LKG 1965: 417–418; DLKG 2006: 142–143; plg. Ambrazas 2000: 79). Remiantis jau esančiomis darybos opozicijomis15 vilkė : vilkas, balandė : balandis ir pan. (šiai darybos kategorijai anksčiau priklausė daugiausia patelių pavadinimai), daromasi naujų žodžių, nuo pamatinių besiskiriančių moteriškosios lyties sema: budelė (: budelis), piratė (: piratas), popiežė (: popiežius), patrulė (: patrulis). Naujadarų robotė (: robotas), kūdikė (: kūdikis), lavonė (: lavonas), elitė (: elitas) pamatiniai daiktavardžiai, turėdami gramatinę vyriškosios giminės formą, semantiškai su vyriškąja lytimi net nėra susiję. Tačiau prireikus lytiškumą (moteriškumą) pažymėti ar pabrėžti, griebiamasi tam tikslui įprastos darybos priemonės – galūnės ¹⁵ Analogijos principas žodžių daryboje yra esminis (Urbutis 2009: 327–328). Viena darybos tipą sudaro darybiškai susiję žodžiai, su tuo pačiu darybos formantu padaryti iš tai pačiai kalbos daliai priklausančių pamatinių žodžių ir turintys tą pačią darybos reikšmę, aptariamuoju atveju su galūne –ė iš daiktavardžių daromi žodžiai, reiškiantys priešingos (moteriškosios) lyties asmenį, gyvūną, personifikuotą būtybę ar pan. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu –e16. Turbūt nuosekliausiai tokiu būdu daromi „moteriški“ anksčiau tik vyrams būdingų profesijų, titulų ir pan. pavadinimai (daugiau apie šią ir kitas semantines tokių naujadarų grupes žr. Miliūnaitė 2022: 290–292). Tais atvejais, kai pamatinis vyriškosios giminės daiktavardis turi galūnę –a (pavyzdžiui, viršila), moteriškosios giminės atitikmuo irgi dėsningai pasidaromas su galūne –ė, kaip antai: (1) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko V. V. įsakymu trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ apdovanotas Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas komisaras inspektorius R. S., Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė viršilė V. K.;17 (2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo Policijos komisariato viršininkas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir Angelų Sargų dienos – policijos šventės proga apdovanojo Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ Palangos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąją postinę, viršilę A. C. [...]18. 2.2. Prieš du dešimtmečius atlikta lietuvių pavardžių reforma, pagal kurią įteisinta moterų pavardžių, nerodančių šeiminės padėties, daryba su galūne –e19. Šiandien šią reformą, matyt, galima laikyti dėl sociokultūrinių priežasčių motyvuota ir pasiteisinusia. Moterys, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę neviešinti savo asmens duomenų, šiuo atveju – pavardę nerodyti savo socialinio statuso. Anksčiau toks noras būtų atrodęs keistas, šiais laikais tai atrodo natūralu ir poreikis turėti tokią darybos priemonę, leidžiančią pavardę neatskleisti šeiminės padėties, išties yra. 2003 m. birželio 26 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 16 Kadangi tai yra tipiška ir dari nomina feminina darybos priemonė, remiamasi pamatiniu žodžiu, kuris neturi lyties semos, galima būtų laikyti nauju žodžių darybos polinkiu, iš kurio matyti išliekantis ir net augantis galūnės –ė funkcionalumas – rodyti, reikšti ar pabrėžti vedinio žymimo dalyko moteriškumą, sąsają su moteriškąja lytimi. Kas kita yra su lyties skirtumo išraiška nieko bendra neturinčios galūnės –a atveju (plg. 1.3 sk.). 17 Žr. https://www.anyksta.lt/anyksci-policijos-pareigun-veikla-ivertino-ir-policijos-generalinis-komisaris/ [žiūrėta 2023-07-10]. 18 Policijos dienos proga – apdovanojimai pareigūnams. – Palangos tiltas, 2014–10–06; prieiga internete: https://www.palangostiltas.lt/policijos+d dienos+proga++apdovanojimai+pareigunams,7,2,5170.html [žiūrėta 2023-07-10]. 19 Praėjus dešimtmečiui R. Miliūnaitė kiekybiškai ir kokybiškai ištyrė visuomenės kalbin es nuostatas tokių pavardžių atžvilgiu ir parengė išsamią mokslo studiją, parodančią to meto visuomenės požiūrį į moterų pavardes ir jų vartojimo permainas (Miliūnaitė 2013). Straipsniai / Articles 131 DAIVA MURMULAITYTĖ „apsvarsčiusi visuomenės reiškiamas nuomones ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymą dėl moterų pavardžių darymo“, nutarė, kad „tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne –ė, pvz.: Alminė (iš Alminas), Talmantė (iš Talmantas), Butkė (iš Butkus) [...]. Kai vyriška pavardė turi galūnę –ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė.“20 Pastarasis teiginys suformuluotas neaiškiai, dviprasmiškai21. Ar reikėtų suprasti, kad moteriška pavardė tokia ir buvo? Ar kad moteris gauna tokią pačią pavardę kaip vyro? Tokiu atveju išeitų, kad moteris gauna nepakitusią vyro pavardę ir tai nėra žodžių daryba? Tokią traktuotę galima įžvelgti ir aktualių teisės aktų apžvalgoje VLKK svetainėje, kur apie kalbamąjį atvejį pasakyta (pabraukta cituojant – aut. past.): „2023 m. gegužės 4 d. Seimo narė I. P. Riegistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą [...]. Pagal jį numatoma išimtis dėl lietuviškų moteriškų pavardžių formos – pavardės taptų ne išvestinės ir ne tik su galūne –ė, bet ir su –a, –ia.“22 Tačiau Lapė, Kregždė, Paukštė, Dirse, Gaulė ir pan. pavardžių su galūne –ė atvejais būtų galima įžvelgti ir darybos opoziciją, pvz., Kregždė (vyro pavardė) : Kregždė (moters pavardė), nes šiuo atveju vyriškosios ir moteriškosios pavardžių galūnių tik forma yra analogiška. Žiūrint iš žodžių darybos taško, vyro ir jo žmonos / dukters pavardžių galūnė –ė nėra ta pati. Vyro pavardė ją tiesiog turi, ji yra kaitybos galūnė, o moters pavardė galbūt su ja padaroma, tai būtų darybos galūnė, prie pamatinio žodžio (vyro pavardės) pridedanti priešingos lyties reikšmę. Taigi iš esmės tai būtų dvi – kaitybos ir darybos – galūnės –ė, todėl pirmąją (kurią turi vyro pavardė) keisti antrąją, norint suteikti naujadarui, jos vediniui, moteriškumo semą ir moteriškąją gramatinę giminę, būtų logiška. Formaliai tarsi niekas nepakinta, bet moters pavardė kartu su darybos galūne –ė įgauna moteriškosios gramatinės giminės paradigmą: ta ponia / panelė Kregždė visai maloni, seniai nemačiau vyresniosios Kregždės, suteikiamas žodis profesorei Kregždei, laiptinėje sutinkame kaimynę Kregždę, su mažąja Kregžde auklėtoja dar nerado bendros kalbos ir t. t. Galūnė –(i)a, kaip minėta, tokios darybos funkcijos neatlieka ir ²⁰ VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N–2(87). 2023 m. balandžio 27 d. jis atnaujintas (Nr. N–1 (199)), bet tas punktas, dėl kurio jis ir atsirado, būtent, apie pavardes su galūne –ė, liko nepakeistas. ²¹ Kazimiero Garšvos nuomone, pats nutarimas yra skubotas, o tai, „kad naujamadiška moteriška pavardė tam tikrais atvejais nesiskirs nuo vyriškos pavardės (kai ji turi galūnę –ė: Bložė, Gervė, Kielė, Kregždė, Mitė, Ropė, Skrebė, Vegelė, Žagrė ir kt.)“ esąs neapsižiūrėjimas (Garšva 2012: 220). ²² Žr. https://vardai.vlkk.lt/teises-aktai-reglamentuojantys-asmenvardziu-klausimus [žiūrėta 2023-08-11]. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu moteriškumo semos nesuteikia – nėra taip padarytų žodžių grupės, darybos tipo, pagal kurio analogiją galėtų būti daromi nauji žodžiai, taigi ji negali būti laikoma pavadinimų pagal lyties skirtumą darybos priemone. Natūrali kalbos raida nerodo polinkio į tokį naują darybos tipą, o dirbtinis, nemotyvuotas, ne iš pačios kalbos kylantis jo sukūrimas gali turėti nenuspėjamų padarinių. Taigi, jei galūnė –(i)a nėra darybos priemonė, Šarka (vyro pavardė) : Šarka (moters pavardė) nėra darybos opozicija. Vadinasi, moterį žyminčio žodžio atsiradimas nėra daryba. 3. SUBSTANTIVA MOBILIA Kartais moteriškosios lyties semą turinčių žodžių tariamą darybą su galūne –a bandoma remti vadinamųjų mobiliųjų daiktavardžių (substantiva mobilia) pavyzdžiais: mokytojas – mokytoja, veikėjas – veikėja ir kt.²³ Apskritai dėl mobiliųjų daiktavardžių (teoriniu lygmeniu) nėra visiško aiškumo ir vieningos nuomonės – ar tai skirtingi žodžiai, ar vieno žodžio morfologinės formos, t. y. ar moteriškosios giminės daiktavardis yra daromas iš atitinkamo vyriškosios giminės daiktavardžio (veikėja – iš veikėjo), ar abu jie remiasi tuo pačiu pamatiniu žodžiu (veikėjas, veikėja – iš veikti). Nuo vienokio ar kitokio šių žodžių / formų tarpusavio ryšio interpretavimo priklauso, ar tas ryšys laikomas žodžių daryba, ar kaityba (plačiau apie tai ir nurodytą literatūrą žr. Murmulaitytė 2021: 60–63). Negalima ignoruoti, kad substantiva mobilia yra netipiški daiktavardžiai, nes turi būdvardžių ir daiktavardžių ypatybių (Judžentis 2012: 34). Vis dėlto lietuvių kalbos gramatikose teigiama, kad dviejų giminių formos čia sudaro vieną žodį – dviejų giminių formas turintį daiktavardį (plg. LKG 1965: 416–417; DLKG 2006: 142). Tai logiška ir suprantama, kai paisoma žodžių darybos reikšmės (plg. dėl žodžių su galūne –ė dar žr. Urbutis 2009: 200, 202). Kaip tai vyksta (darybos motyvacija ir logika), galima įsivaizduoti pasitelkus vieną pavyzdį. Artojas yra veikėjo pavadinimas, su priesaga –tojas, –a padarytas iš veiksmažodžio arti (aria, arė). Iš seno buvo realizuota ir plačiai vartojama tik vyriškoji šio daiktavardžio forma, nes moteriškoji nebuvo aktuali, arimu paprastai ²³ Dažniau tai būdinga nemoksliniam diskursui, tačiau tokio moteriškosios giminės formos – kaip padarytos iš vyriškosios giminės formos – traktavimo pasitaiko ir filologų (plg. Jezukevičienė 2023: 21), kalbos specialistų publikacijose (Paulauskienė 1994: 48; 2007: 72; Ambrazas 2000: 79 ir kt.). Eksperto išaiškinime dėl moterų pavardžių raidos galimybių (žr. 4 sk.) teigiant, kad „sisteminis dalykas yra moteriškosios giminės asmenų pavadinimų darymas iš vyriškosios giminės su galūnėmis ir priesagomis: draugas / draugė, klasiokas / klasiokė, uošvis / uošvė / uošvienė, sargas / sargienė, karalius / karalienė [... ]“, žodis klasiokė, akivaizdžiai, laikomas pamatinio žodžio klasiokas vediniu, padarytu su galūne –ė (žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e557d8a0ea5611eda305c-b3bdf2af4d8?jfwid=-bxdpcdur9, 3-ias priedas, p. 2 [žiūrėta 2023–09–28]). Straipsniai / Articles 133 DAIVA MURMULAITYTĖ užsiima vyrai. Potenciali, t. y. žodžių darybos sistemos numatyta, moteriškosios giminės forma artoja LKŽ Papildymų kartotekoje fiksuota iš senųjų žodynų (Dionizo Poškos Lenkškai–lietuviško žodyno, Simono Daukanto Didžiojo lietuvių–lenkų kalbų žodyno (1850–1856)). Akivaizdu, kad nesant poreikio, gyvojoje vartosenoje ji nerealizuota, LKŽ, DLKŽ ir kiti žodynai pateikia tik vyriškosios giminės formą arto​jas. Prireikus pavadinti arančią moterį, kalbant jau apie dabartines realijas, atsirado arto​ję: (3) Tie, kurie nedrįso varžytis su patyrusiais artojai, turėjo galimybę savo jėgas išbandyti Miestelenų ir kaimo bernų arimo varžytuvėse. Visi norintys galėjo išarti vagą ir taip prisiliesti prie senųjų žemdirbiškų arimo arklių tradicijų. […] Šiose varžytuvėse nugalėtoja tapo save „kaimo merga“ tituluojanti arto​ję iš Kapčiamiestčio B. S.²⁴; (4) Vienintelė artoje laimėjo „bronzą“. […] Pirmą kartą dalyvavusi arimo varžybose vienintelė artoje N. R. pelnė trečiąją vietą²⁵; (5) Artoję Ž. […] Išskirtinių vietų ji nepelnė, tačiau buvo vienintelė artoje moteris ir už tai apdovanota prizu. […] Pirmąkart per penkerius šventės metus Trumpiškiose susirungti varžytuvėse pasiryžo ir arto​ję, tai Z. S. iš mūsų rajono²⁶; (6) Austrija turėjo 4 žmonių komandą, kuri padėjo savo moterims artojėms²⁷; (7) Dar labai svarbu neperlenkti lazdos. Man gražu šmaikštumas, bet vulgarumas – ne. Subalansuoti, atrasti viduriuką nėra paprasta – lengvai gali pasirodyti arba tyli gražuolė, kuri bijo prartarti žodį, arba it arto​ję nuo plūgo…²⁸. ²⁴ Pirmosios vagos šventė – su tradicinėmis apeigomis ir pavasariniu jomarku. – AlytusPlius.lt, 2017–05–03; prieiga internete: https://m.alytusplius.lt/naujienos/pirmosios-vagos-svente-su-tradicinemis-apeigomis-ir-pavasariniu-jomarku [žiūrėta 2023–07–09]. ²⁵ Geriausi rajono artojai – jaunieji ūkininkai. – Šiaulių kraštas, 2007–06–23; prieiga internete: http://old.skrastas.lt/?data=2007–06–23&rub=1144745056&id=1182533319 [žiūrėta 2023–07–09]. ²⁶ Po „Pirmosios vagos varžytuvių“ šventės. – Rokiškio rajono vietos veiklos grupė, prieiga internete: http://senas.rokiskiovvg.lt/index.php/en/news/67-po-pirmosios-vagos-varytuvi-vents [žiūrėta 2023–07–09]. ²⁷ Audronė Puišienė, Iš Kanados – su nauja patirtimi ir įspūdžiais. – Vakarų Lietuva, 2013–08–06; prieiga internete: https://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=9890 [žiūrėta 2023–07–09]. ²⁸ R. Velijevaitė: nenoriu mylėti aklai. – Moters savaitė, 2011–11–22; prieiga internete: https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/r-velijevaite-nenoriu-myleti-aklai-n566733 [žiūrėta 2023–07–09]. 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu Taigi, prireikus įvardinti naują sąvoką – ariančią moterį –, imtasi ne reali­zuoti potencialią formą artoja, kaip ir artojas besiremiantį veiksmažodžiu arti, o su moteriškosios lyties semantiką suteikiančia darybos galūne -ė pasidarytas naujas žodis artoje, darybos pamatu imant įprastą vyriškosios giminės daiktavardį artojas. Akivaizdu (iš skirtingos galūnės), kad tai nėra morfologinė mobil­aus daiktavardžio artojas, -a forma, tai savarankiškas darinys, atskiras žodis artoje, su pamatiniu žodžiu artojas susijęs darybos ryšiais. Ypač 7-asis vartosenos pa­vyzdys parodo, kad su veiksmažodžiu arti jo semantika susijusi tik tarpiškai ir gana tolimai. Matyti, kad šiuo atveju artoje remiasi net ne pagrindine, o per­keltine pamatinio žodžio arto­jas reikšme, būtent, ne ‘ariantis žmogus, žemės dirbėjas’, o ‘nekultūringas, neišprusęs žmogus, „kaimietis“’. Tad moteriškosios giminės žodis neabejojant traktuotinas kaip daiktavardžio artojas, o ne darybos lizdo pirminio žodžio – veiksmažodžio arti – vedinys. Artojas šalia pagrindinės, ariančio žmogaus, reikšmės įvairiuose kontekstuose turi ir kitokių papildomų semų – plg. valgyti, kirsti kaip artojui, t. y. daug, sočiai, kad būtų jėgų, kurių artojams reikia dirbant sunkų fizinį darbą, ariant (8–10); būti pavargusiam kaip artojui nuo sunkaus darbo (11); (pasi)gerti kaip artojui, t. y. daug, be saiko (12); apskritai atrodyti ir elgtis nekultūringai (13) ir pan. Kaip matyti iš pavyzdžių, tokiuose daugiau ar mažiau apstabarėjusiuose žodžių junginiuose net ir kalbant apie moteris gerokai dažniau vartojamas vyriškosios giminės daiktavardis: (8) [...] ji buvo apibarta dėl liesumo. Merginą tai labai suerzino, nes ji liekna iš prigimties, nors valgo kaip artojas²⁹; (9) Miestietis valgo kaip artojas sėjos metu, o kalorijų sudegina ne daugiau nei viduramžių ponas, laiką leidęs pataluose³⁰; (10) Viena žaviausių praėjusio amžiaus aktorių švedė Greta Garbo ne tik kine, bet ir buityje buvo nenuspėjama: kartais pulki šeimininkė ir gurmanė, o kartais mėgstanti užkirsti kaip artojas ir visiška neveiksla virtuvėje...³¹; ²⁹ Žr. https://books.google.lt/books?id=g8E0DwAAQBAJ&pg=PT66&lpg=PT66&dq=%22kaip+arto­jas%22&source=bl&ots=Onqxw8zppP&sig=ACfU3U1EI-m2c9PM7FcQZOg11jQKdo-74tA&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwi-6azXr8-AAxWfhf0HHQ48BJY4HhDoAXoECB4QA-w#v=onepage&q=%22kaip%20artojas%22&f=false [žiūrėta 2023–08–09]. ³⁰ Žr. https://www.savaite.lt/ar-zinai-kad/verta-zinoti/2352-didmiescio-sindromas-arba-kai-miestas-tampa-zudiku.html [žiūrėta 2023–08–09]. ³¹ Žr. https://zm​​ones.15min.lt/naujiena/mitybos-taisykles-pagal-greta-garbo-7y5yYr0A58O [žiūrėta 2023–08–09]. Straipsniai / Articles 135 DAIVA MURMULAITYTĖ (11) [...] sėdžių susimąsčius kaip artojas, nusiplūkės po dienos arimų³²; (12) [...] skiemenų skaičius ir rimas vingiuojantis. kaip artojas po burnelės³³; (13) [...] į klubą jūsų niekas neįleis, jeigu atrodysite, kaip artojas, pasiruošęs išgerti pačią pigiausią degtinę, susimusti su kitais [...] lankytojais³⁴. 4. TRADICIJA VS. SISTEMA Nors projekto iniciatoriai ir siūlymo įteisinti lietuviškas moterų pavardes su galūne –(i)a rėmėjai pabrėžia, kad kalbos specialistų nuomonė dėl šio sumanymo nėra svarbi, vis dėlto teikiant siūlymą pasirūpinta eksperto išvada (specialisto išaiškinimu dėl moterų pavardžių raidos galimybių) (žr. aptariamojo projekto 3-ią priedą)³⁵. Nusivietęs dabartinę moterų lietuviškų pavardžių padėtį bei jų sistemos kaitos perspektyvas, aptaręs natūralią kalbos raidą ir norminimo bei sociokultūrinių aplinkybių atliepimo reikalą, tradicijos ir gramatikos santykį, ekspertas nutolsta nuo pavardžių temos ir apibendrindamas samprotauja apie lietuvių kalbos daiktavardžių paradigmas ir gramatines gimines. Susidaro bendras įspūdis, tarsi siūlymui lietuvių kalboje įteisinti moterų pavardes su galūne –(i)a neprieštaraujama (dar daugiau, p. 2 sakoma, kad kalbos sistemai neprieštarauja ir moterų įvardijimai žodžiais, turinčiais galūnes –is bei –uo (plg. Žuvis, Sesuo), tiesa, šiame kontekste minimi tik slapyvardžiai, ne pavardės). Tačiau kai kuriuos teiginius galima interpretuoti arba logiškai pratęsti prieinant priešingą išvadą. Taigi, matyt, nereikėtų eksperto nuomonės priimti kaip vienintelės ir neginčijamai teisingos, su išaiškinimo autoriumi galima ir reikia diskutuoti, moksle įprasta ieškoti tiesos būtent tokiu būdu. Pavyzdžiui, pirmiausia galima būtų paklausti, kokiais kriterijais remdamasis ekspertas atskiria tradiciją nuo gramatikos (sistemos). Ar visada galima / reikia jas taip kategoriškai atriboti? Kaip yra su galūne –a, lietuvių kalboje iki šiol neturėjusia tokios darbinės funkcijos, kurią šiuo projektu jai bandoma primesti, ³² Žr. https://www.google.com/search?q=%22kaip+artojas%22&rlz=1C1GCEB_enLT1039L-T1039&sxsrf=AB5stBizs2pE9QXHbTN982c4GL0uK4hVjw:1691576208837&ei=kGfTZNHN-MqSM9u8Px4e-2AU&start=30&sa=N&ved=2ahUKEwjR1aa4rM-AAXUkhv0HHceDD1s4FB-Dy0wN6BAgPEAk&biw=1468&bih=783&dpr=1.25 [žiūrėta 2023–08–09]. ³³ Žr. https://www.rasyk.lt/kuriniai/249099.html [žiūrėta 2023–08–09]. ³⁴ Žr. https://tomasgluosnistyla.com/2014/09/29/gyvenimas-dar-pries-akis/ [žiūrėta 2023–08–09]. ³⁵ Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=-bxdpcdur9 [žiūrėta 2023–09–28]. 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu ir kuo remiantis reikėtų tą funkciją jai dirbtinai prigydyti? Ar tikrai lietuvių žodžiai „daromi“ keičiant tik reikšmę (nekalbам apie reikšmės perkėlimą, pvz., iš galva ‘kūno organas’ į galva ‘viršininkas’), nes Šurka (vyras) – Šurka (moteris – žmona, dukra) atveju, perdarant pirmąją pavardę į antrąją, formaliai niekas nekinta? Kam reikia turimą galūnę keisti visiškai tokios pačios formos kita galūne, ar ji tikrai kita, kokiais gyvosios kalbos pavyzdžiais būtų galima tokią darybą paremti? Jei ne seniau fiksuotais, tai gal bent naujadarais, gal koks naujas žodžių darybos polinkis pražiūrėtas? Ar jau įteisintos pavardžių poros Kiaunė (vyras) – Kiaunė (žmona, dukra), Dirsė (vyras) – Dirsė (žmona, dukra) yra analogiškos minėtiems pavardžių su galūne –(i)а poroms, ar šiuos atvejus, remiantis darybine galūnės –ė funkcija įvardyti asmenis pagal lyties skirtumą, galima traktuoti kaip darybos opozicijas? Be kita ko, galima būtų pasitikslinti, ar žodis klasiokė tikrai padaryta iš klasiokas, kaip kad rašoma išvadoje? Ar ne abu iš žodžio klasė? Nes tada išeitų, kad klasiokė yra ‘moteriškos giminės klasiokas’ (būtent tokią funkciją atlieka galūnė –ė – pavadinti pagal lyties skirtumą), o ne ‘klasės draugė, toje pačioje klasėje besimokanti moksleivė’. Vargu ar galima būtų sutikti, kad asmenys pagal atliekamą veiksmą vadinami siuvėju ir rašytoju, o ne *siūtoju ir *rašėju todėl, kad tokia tradicija, kažkodėl šitaip susiklostė. Vis dėlto tai yra lietuvių kalbos žodžių darybos dėsningumas – priesagos –ėjas, –a vediniai remiasi pirminiais, priesagų neturinčiais, veiksmažodžiais (siuvėjas, –a : siūti, siuva, siuvo), o priesagos –tojas, –a – turinčiais priesagų (rašytojas, –a : rašyti), išimtys retos, pavyzdžiui, anksčiau nagrinėtasis artojas (LKG 1965: 320, 317; DLKG 2006: 106, 105). Taigi, tai yra sistema, o ne (vien) tradicija. Šiame išaiškinime teigiama, kad „[...] to, kas kalboje yra gramatiška ir sistemiška, geriau neliesti, nes nežinia, nuo kokios plytos pajudinimo sugrius visas kalbos rūmas, o tai, kas yra leksiška ir tik tradiciška, nesunkiai galima derinti prie besikeičiančio gyvenimo sociokultūrinių poreikių.“ Minčiai dėl (gramatikos) sistemiškumo ir jo ardymo pavojaus galima tik pritarti. Tačiau iš kelių pavyzdžių (kai kurių abejotinų ir ginčytinų) ne kiekvienam aišku, kas šiuo atveju yra tradicija, o kas sistema, ar galima šiuos dalykus griežtai atriboti, ir ką daryti, jei tie patys reiškiniai gali būti ir tradiciniai, ir sistemiški³⁶. Galima sutikti, kad tradicija yra giminės pavardę perduoti pagal vyriškąją liniją, bet lietuvių 36 Tradiciškai bent iš dalies, matyt, galėtų būti priskirti rašybos dalykai, kurie tam tikra prasme yra susitarimo dalykas. Pavyzdžiui, ilgą laiką piauti, spjauti, bjaurus darybos lizdų žodžiai buvo rašomi su –i–: piauti, spiauti, biaurus. 1976 m. įvestas jų rašymas su –j– (pagal tarimą), užaugo jau kelios kartos, kurioms tai visiškai natūralu, o vyresnieji nesunkiai prisimena. Tačiau net šioje srityje ką nors reformuojant reikia gerai pasverti visus privalumus, trūkumus ir pasekmes. Tarkim, 1929–1933 m. bandymas rašybą reformuoti – atsisakyti tradicinių elementų (pvz., nosinių raidžių), suvienodinti ilgųjų balsių žymėjimą, nuosekliau išlaikyti morfologinį principą – buvo nesėkmingas (https://www.vle.lt/straipsnis/rasyba/ [žiūrėta 2023-08-15]). Straipsniai / Articles 137 DAIVA MURMULAITYTĖ pavardžių daryba yra dësningumais, taisyklėmis ir formaliomis priemonėmis istoriškai besiremianti sistema, ne vien tradicija. Diskusijose aptariamojo įstatymo projekto autoriai neslepia, kad ši galūnės -(i)a iniciatyva tėra pavardžių reformos pradžia. Toliau būtų siekiama vadinamojo „anglosaksiškojo“ pavardžių modelio, t. y. tos pačios pavardės visai šeimai. Tokiu atveju reforma apimtų ne tik mažą pavardžių dalį (turinčias šią galūnę), bet jau visą pavardžių sistemą. Galūnės -(i)a įteisinimas tokiam modeliui atvertų vartus, o pasekmės būtų tokios, kad moterų pavardės, formaliai nuo vyrų pavardžių nesiskiriančios vardininko linksniu (plg. Ragauskas, Petronis, Mackevičius ir kt. (vyrai) – Ragauskas, Petronis, Mackevičius ir kt. (atitinkami žmonos / dukterys)), taptų nelinksniuojamos. Taip būtų pažeista morfologinė ir sintaksinė lietuvių kalbos sistema, jau nekalbant apie tai, kad daug sunkiau taptų bendrauti – reikėtų ieškoti papildomų priedėlių, pažyminių, įvardžių ar kitų priemonių, signalizuojančių įvardijamo žmogaus lytį – ponas Ragauskas, vyresnioji Petronis, šita Mackevičius ir pan. Tai, kad lietuvių pavardės rodo žmogaus lytį yra ir sistemos (žodžių darybos, kait ybos, t. y. morfologijos, taip pat sintaksės), ir tradicijos dalykas. Ir išskirtinė lietuvių kalbos ypatybė, kuri, rūpinantis gimtąja kalba, turėtų būti puoselėjama, o ne naikinama, taip trikdant natūralią kalbos raidą. BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Pavardės yra žodžiai, t. y. leksikos dalis, vadinasi, priklauso kalbos sistemai. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad jų reformos (ypač iš esmės grįstos subjektyviais veiksniais, o ne sąlygojamos natūralios kalbos raidos) yra tik žmogaus teisių, o ne kalbotyros reikalas. 2. To, kad dabartinės lietuvių moterų pavardės susijusios su lytiškumo ir šeiminių santykių raiška, nederėtų kategoriškai vertinti kaip atgyvenusios tradicijos. Negalima nematyti šio leksikos posluoksnio sistemiškumo, tarpusavio ryšių, būdingų darybos, morfologijos, sintaksės ir kt. dėsningumų. 3. Poreikis reformuoti pavardžių sistemą turėtų būti grįstas labai svariais motyvais, o jo įgyvendinimo priemonės – visapusiškai apsvarstytos, modeliuojant galimus kalbos sistemos pokyčius ir įvertinant pavojus jos raidai. Aptariamuoju atveju poreikis grįstas daugiausia estetiniais, subjektyviais kriterijais („gražu“, „noriu“), o žala kalbai gali būti esminė. Pirmiausia dėl morfologinės sistemos klibinimo, o antra, ir tai dar svarbiau, dėl galimo tolesnio pavardžių sistemos reformavimo ir „anglosaksiškojo“ jos modelio, t. y. vyrų ir moterų pavardžių sutapatinimo. Šis „poreikis“ jau atvirai skamba dar neįteisintus galūnės -(i)a kaip moterų pavardžių darybos (?) 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu priemonės ir būtent jis neabejotinai griautų lietuviškų pavardžių sistemą ir naikintų jų savitumą. 4. Lietuvių kalboje pavadinimams pagal lyties skirtumą daryti įprastai naudojamos kitos darybos priemonės, moteriškąją lytį reiškiančių žodžių atveju, neminint priesagų, tai yra galūnė -ė. Iš seno su šia galūne daryti patelių pavadinimai (vilk-ė : vilkas, baland-ė : balandis ir kt.), iš naujadaros tyrimų matyti, kad darinių pamatinių žodžių semantika plečiasi (viršil-ė : viršila, kūdik-ė : kūdikis ir kt.). Tai universaliausia pavadinimų pagal moteriškosios lyties skirtumą darybos priemonė, nieko kito, išskyrus priklausymą šiai lyčiai, nerodanti. Pavardžių mikrosistemoje tai pačiai darybos kategorijai dar priklauso vediniai su priesagomis -ienė, -uvienė; -aitė, -ytė, -(i)utė ir kt., tačiau jomis be lyties dar rodomi šeiminiai moters ryšiai ir, dažniausiai, socialinis jos statusas – ištekėjusi ji ar netekėjusi. 5. 2003 m. lietuvių pavardžių reformą, pagal kurią įteisinta moterų pavardžių, nერodančių šeiminės padėties, daryba su galūne –ė, turint galvoje šias sociokultūrines jos priežastis, šiandien, žvelgiant iš 20 metų perspektyvos, matyt, galima būtų laikyti pasiteisinusia. Tačiau reikia pripažinti, kad ji sukūrė ir vieną išimtį – kai vyrų pavardės turi galūnę –ė (pvz., Bložė, Gaulė, Lapė, Paukštė ir kt.), šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su jomis formos atžvilgiu sutampa. Net ir įžvelgiant tarp vyriškos ir moteriškos pavardžių darybos opoziciją, t. y. moterų pavardes laikant galūnės –ė vediniais iš vyrų pavardžių, šio išskirtinio atvejo lietuvių pavardžių sistemoje negalima laikyti precedentu ir nereikėtų šia išimtimi remtis toliau plečiant moterų pavardžių reformą. 6. Darybos opoziciją tarp formaliai sutampančių vyriškų ir moteriškų pavardžių su tam tikromis išlygomis būtų galima įžvelgti būtent tik tais atvejais, kai jos turi galūnę –ė. Pagrindas – minėtoji darbinė galūnės –ė funkcija, su šia galūne bendrinėje lietuvių kalboje daromi pavadinimai pagal lyties skirtumą, konkrečiau – nomina feminina. Pavardžių su galūne -(i)a atveju (Šarka, Dausa, Biekša, Pajeda, Mulia ir kt.) tokios darybos opozicijos negali būti, nes galūnė -(i)a šios darybos funkcijos – skirti vedinį nuo pamatinio žodžio (moteriškosios) lyties aspektu – neatlieka. 7. Siūlymas įteisinti moterų pavardžių darybą su galūne –(i)a yra nemokslinis, neparemtas žodžių darybos, vartosenos kalboje tyrimais, neatspindi kokių nors pavardžių ir bendrinių žodžių naujadaros polinkių ir prieštarauja lietuvių kalbos žodžių darybos dėsningumams. Straipsniai / Articles 139 DAIVA MURMULAITYTĖ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Aktualūs teisės aktai. Prieiga internete: http://vardai.vlkk.lt/teises-aktai-reglamentuojantys-asmenvardziu-klausimus/ [žiūrėta 2023–08–10]. Aleksaitė Agnė 2022: Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą. – Acta Linguistica Lithuanica 87, 224–244. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalthuanica/article/view/2193/2297 [žiūrėta 2023–07–29]. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardadariniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Apskritojo stalo diskusija „Asmens pavardė – asmens pasirinkimas?“ – Atviras Seimas, 2023–05–31. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=I678BYMkntg [žiūrėta 2023–07–25]. Bilkis Laimutis 2023: Sava ar svetima? Dėl siūlymo leisti vartoti lietuvių moterų pavardes su galūne -a. – Lrt.lt, 2023–02–22. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1920190/laimutis-bilkis-sava-ar-svetima-del-siulymo-leisti-vartoti-lietuviu-moteru-pavardes-su-galune-a [žiūrėta 2023–07–10]. BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lki.lt/bendrinės-lietuvių-kalbos-žodynas [žiūrėta 2022–08–15]. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-asis patais. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-asis patais. ir papild. leidimas, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Garšva Kazimieras 2012: Lietuvos moterų nepriesaginės (latviškos darybos) pavardės. – Kalbos kultūra 85, 216–224. Jezukevičienė Rima 2023: Moterų pavardžių klausimu. – Gimtoji kalba 5, 21–22. Judžentis Artūras 2012: Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos, Vilnius: VU leidykla. Kiseliūnaitė Dalia 2023: Dar kartą apie moterų pavardžių burbulą. – 15min.lt, 2023–06–06. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/dalia-kiseliunaite-dar-karta-apie-moteru-pavardziu-burbula-18-2064732 [žiūrėta 2023–07–10]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“. Parengė darbo grupė: dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė, dr. Daiva Murmulaitytė. Prieiga internete: http://lki.lt/lietuviu-kalbos-instituto-mokslo-tarybos-nutarimas-del-isvados-lietuvos-respublikos-as-mens-vardo-ir-pavardes-rasymo-dokumentuose-istatymo-nr-xiv-903-3-straips-nio-pakeitimo-istatymo-projekto/ [žiūrėta 2023–09–15]. Lietuvos Respublikos Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2700. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=-bxdpcdur9 [žiūrėta 2023–06–25]. Lietuvos Respublikos Seimo posėdis 2023 m. liepos 04 d. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p_a=media_object_viewer&gui-d=4B73D31A-AF71-4D4C-8D76-9FC73E0B3717, maždaug nuo 54:45 įrašo laiku [žiūrėta 2023–08–10]. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. Miliūnaitė Rita 2013: Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė Rita 2023: Kalba nėra pageidavimų koncertas, arba Ką gramatika sako apie Šarkas? – Respublika.lt, 2023–02–07; perskelbta: RaseiniaiTV.lt, 2023–02–10. Prieiga internete: http://raseiniaiTV.lt/kalba-nera-pageidavimu-koncertas-arba-ka-gramatika-sako-apie-sarkas/ [žiūrėta 2023–08–01]. Miliūnaitė Rita 2023a: Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi. – Alkas.lt, 2023–07–26. Prieiga internete: https://alkas.lt/2023/07/26/r-miliunaite-norima-sujaukti-lietuviu-kalba-taip-kad-ji-taptu-atgrasi/#comments [žiūrėta 2023–08–01]. Murmulaitytė Daiva 2021: Lietuvių kalbos naujažodžiai lyties išraiškos aspektu. – Lietuvių kalba 16, 51–69. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/24927/24771 [žiūrėta 2023–07–10]. Murmulaitytė Daiva 2022: Darybos formantų homonimiškumas ir jo žymėjimas žodžių darybos žinyne. – Acta Linguistica Lituanica 87, 200–223. Prieiga Straipsniai / Articles 141 DAIVA MURMULAITYTĖ internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2192/2296 [žiūrėta 2023–09–20]. Murmulaitytė Daiva 2023: Virė virė košę, arba dar sykį apie pavardes „su a pabaigoje“. – Delfi.lt, 2023–08–11. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/daiva-murmulaityte-vire-vire-kose-arba-dar-syki-apie-pavardes-su-a-pabaigoje.d?i=d=94130745&fbclid=IwAR31vsiw su12YtMt3ASqobpHfJHk2gkrW3wRNFAJgY6cT-ojndAdlWrvNxpk [žiūrėta 2023–08–11]. ND – Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai/ [žiūrėta 2023–07–03]. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė Aldona 2007: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai, Kaunas: Technologija. Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“ – Atviras Seimas, 2023–05–17. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=MxT4yQfp_ds [žiūrėta 2023–05–18]. Skardžius Pranas 1996 [1943]: Rinktiniai raštai 1: Lietuvių kalbos žodžių daryba, fotografuotinis leidinys, par. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas dėl moterų pavardžių darymo Nr. N–2(87) (2003 m. birželio 26 d.). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.214783 [žiūrėta 2023–09–03]. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl Asmenvardžių įstatymo pakeitimo projekto. Prieiga internete: https://www.vlkk.lt/naujienos/komisijos-posedziai/vlkk-pateike-seimui-isvada-del-asmenvardziu-istatymo-pakeitimo-projekto [žiūrėta 2023–09–30]. ŽDV – Murmulaitytė Daiva, Aleksaitė Agnė. Žodžių darybos vedlys [elektroninis išteklius], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/ [žiūrėta 2023–09–03]. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu The Women’s Surname Reform in the Lithuanian Language from the Perspective of Word Formation SUMMARY Personal names encompass more than just an individual’s identity; a surname should not be considered the exclusive property of a person. As a lexical layer, personal names belong to the language system. Therefore, surname reforms, particularly those motivated by subjective reasons rather than natural language evolution, involve not only matters of human rights but also linguistic considerations. Customary Lithuanian women’s surnames reflect gender and family relationships. However, for this reason, they should not be regarded categorically as an obsolete tradition. The systematicity of this lexical layer, the interrelationships, and the inherent patterns of word formation, morphology, syntax, etc., cannot be overlooked. For significant socio-cultural reasons, beyond mere aesthetics, it is essential to evaluate the prospects for the development of the Lithuanian language and anticipate the potential consequences of change when reforming this system. The paper underscores specific aspects of Lithuanian language morphology (word formation) that are frequently overlooked or ignored in the discussions regarding the proposal to legalize Lithuanian female surnames ending in –(i)ą. This proposal is seen as unscientific, not based on research into word formation and usage, and does not reflect any new word formation tendencies, for both surnames and common words. It contradicts the regularities of Lithuanian word formation. The need for the surnames in question is based mainly on subjective (aesthetic, etc.) criteria, but the potential damage this innovation could inflict on the Lithuanian language is substantial. Primarily because of the disruption of the morphological system of the Lithuanian language. Secondly, and more significantly, it is likely to lead to further reform of the surname system and the adoption of the “Anglo-Saxon” model, i.e. equalization of male and female surnames. It is this model that would undoubtedly erode the Lithuanian surname system and destroy its uniqueness. In the Lithuanian language, other means of derivation customarily are used to form nomina generis. In the surname microsystem, nomina feminina includes derivatives with the suffixes -ienė, -uvienė; -aitė, -ytė, -(i)utė. In addition to gender, such surnames also indicate a woman’s social status – whether she is married or single. As far as not only surnames are concerned, the universal means of forming nomina feminina is the ending -ė. In 2003, the use of this ending for female surnames nondemonstrating women’s marital status, was legalized. From the perspective of 20 years, this motivated reform likely could be considered a success. However, it has created one exception: when male surnames have the ending -ė (e.g., Bložė, Gaulė, Lapė, Paukštė, etc.), female surnames nondemonstrating women’s marital status are formally identical to them. Straipsniai / Articles 143 DAIVA MURMULAITYTĖ The only way to see a derivational opposition between such formally identical masculine and feminine surnames, with some reservations, is the derivational function of the ending -ė – this is the ending used to form nomina feminina in standard Lithuanian. Nonetheless, even if feminine surnames are considered derivatives of masculine surnames, this exceptional case cannot be considered a precedent and used to develop feminine surname reform further. In the case of surnames ending in -(i)a (e.g., Šarka, Dausa, Biekša, Pajeda, Mulia, etc.), there can be no such derivational opposition because the ending -(i)a does not serve this derivational function – to differentiate the derivative from the base word in terms of (female) gender. Įteikta 2023 m. spalio 4 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lietuva [email protected] 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX