S aipsniai / A icles 71
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3060-4713
Mokslinių y imų k yp is: onomas ika ( ik inių žodžių
da ybos, nominacijos, mo y acijos, seman ikos y imai).
DOI: doi.o g/10.35321/all88-04
TOPONOMASTINIO
SLUOKSNIO STRUKTŪRA
SOCIALINĖJE-GEOGRAFINĖJE
ŠEIMYNIŠKĖLIŲ KAIMO
ERDVĖJE ŽEMĖS VARDŲ
ANKETOS (1935) DUOMENIMIS
The S uc u e o Toponymic Laye
in he Social-Geog aphic Space
o Šeimyniškėliai Village Based
on Land Names Ques ionnai e (1935)
ANOTACIJA
Remian is 97 iene ų oponomas ine į ai o e pasižymėjusiu U enos apsk i ies Anykščių
alsčiaus Šeimynišklių kaimo Žemės a dų anke os (1935) ik inės leksikos inkiniu, a lik-
a i s aipsnyje p is a oma kompleksinė šios gy en ie ės plo e iš gy osios kalbos už ašy ų
onimų analizė. S anda izuo uose anke os lapuose už iksuo a apklausos būdu iš pa eikėjų
gau a eks aling is inė in o macija apie gy en ie ės s uk ū ą, k aš o aizdžio de ales, ie-
os gy en ojų pa i imi g įs os pas abos, aip pa enciklopediniai duomenys apie egioną, jo
e i o inius iboženklius Šeimynišklių pliakalnį (Vó u ą), Šeimynišklių senkapį Kapancą,
Šeimynškių kaimą, Š en ósios baseino upes Emę, Võlupį, Aukš ai ijai būdingo ga inio kai-
mo linijinių objek ų kelių, (ske s)ga elių, ki aip – ūly lių, nomenkla ū os sis emą, leido į
apgy en os ie os e d ę paž elg i iek „iš idaus“ (iš į a dy ojo pozicijos), iek „iš išo ės“,
. y. į e in i ie ų a dus iš ling is inės pe spek y os, i a ku i da nią ie o ės bei jos a -
dų apa ybę, išaiškin i (in e p e uo i) kalbinės bend uomenės a s o ų a osenoje ak uali-
zuo ą e d ėlaikio u inį, o ien acinius p io i e us, komunikacines gai es.
DALIA SVIDERSKIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ESMINIAI ŽODŽIAI: ie ų a dų eikšmė a osenoje, mo y aciją, onomas inės į a diji-
mo p iežas ys, psichologinės į a dijimo p iežas ys, daugiasluoksnės
oponomas inės s uk ū os eksplikacija.
ANNOTATION
Based on he oponymically di e se 97-uni collec ion o p ope names om
Šeimyniškėliai illage (Anykščiai dis ic , U ena coun y) ound in he Land Names
Ques ionnai e (1935), a complex analysis o onyms collec ed om he spoken language in
he a ea o he se lemen was conduc ed and is p esen ed in he a icle. The ex alinguis ic
in o ma ion on he s uc u e o he se lemen and he elemen s o i s landscape collec ed
om he in o man s in he cou se o he in e iew and eco ded in he s anda dized
shee s o he ques ionnai e, also he ema ks based on he expe ience o local esiden s
and he encyclopedic da a on he egion and i s e i o ial ma ke s Šeimyniškliai hill o
(Vó u a), Šeimyniškėliai ancien bu ial si e Kapanca, Šeimynškiai illage, he Š en óji Ri e
basin i e s Emė and Võlupis, he nomencla u e sys em o he linea objec s, i.e. oads,
(by)s ee s, o he wise known as ūly lės, o he so called linea illage ypical o Aukš ai ija
egion, enabled us o ake a glimpse a he space o he inhabi ed se lemen om bo h
“ he inside” ( he posi ion o he in o man ) and om “ he ou side”, i.e., o e alua e place
names om a linguis ic pe spec i e and o econs uc a cohe en iden i y o he a ea and
i s names, o in e p e he con en o he space- ime exp essed in he spoken language o he
ep esen a i es o he linguis ic communi y, hei en a i e p io i ies, and communica i e
guidelines.
KEYWORDS: meaning o place names in language usage, mo i a ion, onomas ic
easons o naming, psychological easons o naming, explica ion o
mul ilaye ed oponymic s uc u e.
ĮVADAS
Kalbo y oje mo y acija pap as ai apib ėžiama kaip žodžio yšys su
ki ais žodžiais, mo emomis a pan., nusakančiais žodžio o maliosios sudė ies
pa inkimą i lemiančiais jo eikšmę (ž . Jakai ienė 1980: 26 kalban apie bend-
inius žodius), eikiamo ik inio žodžio pa inkimo a ba sukū imo eks aling-
is inė p iežas is am ik am objek ui pa adin i (ž . Podol’skaja 1978: 87 kal-
ban apie ik inius žodžius). Kaip odo lie u ių oponimikos y imų ezul a ai
(LOFGN 2019, ed. G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis; Tamulai ienė 2021
i k .), ik inė leksika linkusi a sinaujin i „pasinaudodama“ esama kalbine -
suma i a dų sukū imo būdu. Taip adęsi ediniai, dū iniai, sudė iniai a dai,
S aipsniai / A icles 73
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
didesnės apim ies sudė inės sanda os onimai su p ielinksniniais komponen ais
kalboje u i a amą i y a mo y uo i.
Į ai ių seman inių g upių ep ezen an ų ( i onimų, zoonimų, mikonimų, as-
men a džių, ie o a džių) nominacijos i mo y acijos y imai1 a skleidė g upes
suda ančių bend inės i ik inės leksikos iene ų ipiškiausius požymius, būdin-
giausią mo y aciją, nulem ą iek objek y iųjų, iek subjek y iųjų p iežasčių2.
Pas a uoju me u į nominacijos y imų lauką pa enka i užda ų apgy en ų e d ių
opog a iniai iene ai bei jų g upės. Vesla a Sida a ičienė (2018) iš y ė Vilniaus
u banis inę e d ę su jos au en iška daugiakalbe suma, kaimo, mies o, sodų
bend ijų ik inę leksiką y ė Razumo as 2013; Mezenko 2015; 2017; Mezenko,
Vasil’e a, Galko skaja 2017 i k . Pas a ojo ipo onimija u i a ski ą e miną
minė oms eminėms g upėms į a din i konloka onmas (lo . conloca ionem) ‘gy-
en ie ės a dasʼ. Vykdy ų y imų duomenimis, speci iniams opog a iniams
objek ams gy en ie ės ibose į a dy i būdinga nemažai ypa ybių, nus a y ų
ski inguose kalbos lygmenyse – leksiniame-seman iniame, nomina y iniame,
s uk ū iniame, g ama iniame, ling okul ū iniame. Požymiai, a ski ian ys ie-
nos g upės leksiką nuo ki os, y a šie: a dų diapazonas, a i inkan is ski ingus
nominacijos p incipus, nus a y ų modelių p oduk y umo laipsnis, s uk ū inių
(da ybinių) a dų ipų skaičius i san ykis, nomenkla ū os e minų inkinys,
gy en iečių gy en ojų o ien acijos p io i e ai i k . Išanaliza us apgy en ų ie-
ų nomina us eigiama, kad iš a dy os opog a inių objek ų pa adinimų a mai-
nos laiky inos au onomiškomis gy en ie ės iduje esančių pa adinimų ka e-
go ijomis, ep ezen uojančiomis konlokacijų sek o ių (da ž . Mezenko 2017).
Taigi į ai ių ipų gy en ie ėse unkcionuojančių opog a inių objek ų a dų y-
imai u i a ei ies pe spek y ą – panaudo i lyginamuoju aspek u jie su eikia
papildomos medžiagos ne ik ski umams, be i bend iesiems polinkiams nu-
s a y i. Dėl sa o speci ikos konlokacijų sek o ius ypač inkamas an opocen iš-
kai o ien uo os ling is ikos objek as, nes kogni y inės k yp ies ėmuose kalba
y inėjama d auge su ki omis dedamosiomis: indi ido eakcija į aplinką, mąs-
ymu, a siminimais, aizduo e, kas i leidžia išsiaiškin i, kokį aidmenį a lie-
ka kalbos o mos a spindėdamos šių p ocesų speci ines ypa ybes bei gau ų e-
zul a ų panaudojimo speci iką (plg. Wul 2000; Blaná 2004; Seli ano a 2012;
Wenzel 2014: 384–385; Sko upa 2021; S ide skienė 2022 i k .). Be o, nau-
jausiuose oponimijos y imuose kalbos iene o eikšmės samp a a aip pa ki o;
ji sup an ama kaip am ik os są okos, in eg alios isų są okų sis emos dalies,
įžodinimas. Daugiasluoksnė są okų sis ema, jos s uk ū os ypa ybės, nuo ku ių
1 Dėl šių y imų da ž . S ide skienė 2022: 44.
2 Dėl šių p iežasčių ž . Bu kus 1995: 25; Wenzel 2014: 188.
DALIA SVIDERSKIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ypač p iklauso i nominacijos apib ėžimas, aip pa leidžia sup as i i paaiškin i
ieno a ki o kalbos iene o pa inkimą iso seman inio lauko, ku iam jis p i-
klauso, kon eks e.
Lie u ių oponimikoje nedidelių e i o inių iene ų a dai adinami
žemė a džiais3, jie i iami ykdan egioninius y imus, ačiau į de alųjį e i-
o inio sek o iaus opog a inio y imo lauką žemė a džiai da nebu o į auk i.
Regioninių y imų duomenimis, jie u i e d inę nuo odą, pasako apie gy en-
ie ės pobūdį, plė ą i e i o ijos ekonominį (pa)naudojimą, a spindi am ik o
plo o gam os ypa umus. Žemė a džiai leidžia ekons uo i p aėjusio amžiaus
u inį, d auge a ku dami a puka io kaimo žmonijos ak ualijas. Teisinga šių oni-
mų samp a a su eikia u ingos medžiagos k aš o aizdžio y imams, gy en o-
jų ūkinei eiklai, e ninei p iklausomybei pažin i i pan. Žemė a džiai iksuoja
daug e minų, o muojančių šiuos ie ų a dus, no minė jų ašyba s a bi iek
kalbo y ai, iek ka og a ijai. Be o, kas pasaky a apie p iežas is, inspi a usias šį
speci inių opog a inių objek ų gy en ie ės ibose y imą, minė inas i žemė-
a džių p a adimo pa ojus. Visuo inai p ipažįs ama, kad žemė a džiai – ypa in-
gi kalbos i is o ijos dokumen ai a dyno, kalbos, is o ijos, geog a ijos i ki oms
mokslo s i ims (Wase 2004: 349; Wenzel 2014: 167).
Remian is 97 iene ų oponomas ine į ai o e pasižymėjusiu U enos apsk i-
ies Anykščių alsčiaus Šeimynišklių kaimo Žemės a dų anke os4 (1935) ik-
inės leksikos inkiniu, oliau s aipsnyje ap ašy a pa aldi p asminei ekons uk-
cijai a puka io palikimo dalis, su eikusi in o macijos, kaip eikia idinis kalbos
mechanizmas, a skleisdamas ik inių žodžių, už ašy ų gy en ie ėje, są eiką su
isu indi ido mąs omuoju u iniu.
Daba iniais enciklopediniais duomenimis, Šeimynišklių kaimas y a
Anykšči seniūnijoje už 1,5 kilome o į šiau ę nuo Anykšči. Vaka iniu pak aš-
čiu jis glaudžiasi p ie Š en ósios upės kai iojo k an o, šiau ės aka iniu – p ie
upės Vã iaus. Pe kaimą eka upė Emė – Š en ósios kai ysis in akas, Võlupis –
kai ysis Emės in akas, čia y a i šių upių san akos. Šeimynišklių kaimas iboja-
si su Gõjaus, Pa a i, Pãelmio, Naujjų Emininkų kaimais i Anykšči mies u.
Šeimynišklių pliakalnis, adinamas Vó u a, y a šiau iniame Anykšči pak aš-
yje, p ie kelio į Rõkiškį, ies Naujjų Emininkų kaimu (ž . 1 pa .).
3 Dėl žemė a džio są okos apim ies ž . S ide skienė 2020. Mokslo publikacijoje, emian is Kazio
Alminauskio Ins ukcija Lie u os žemės a dynui su ašy i ( oliau – LŽVI), a skleis a e mino a-
dimosi aplinkybės isuo inio ie o a džių su ašymo į Lie u os žemės a dyno anke as 1935–
1937 m. si uacijos kon eks e.
4 Toponomas inių žinių eikėjai – Vincas Tuskenis, Anelė Pakš ienė, abiejų gimimo ie a –
Šeimyniškliai. Kaip nu odoma anke oje, žinių eikėjai p iklausė 40–60 m. amžiaus g upei (anke-
oje nu odomas pa eikėjų amžiaus in e alas me ais).
S aipsniai / A icles 75
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
1 PAV. Daba inis Šeimynišklių kaimo i Šeimynišklių pliakalnio e i o inis išsidės y-
mas Google žemėlapio duomenimis (žiū ė a 2022-09-08)
Piliakalnį 1990–2005 m. y inėjo a cheologas Gin au as Zabiela5. Šiandien
ai plačiausiai y inė as piliakalnis Lie u oje i ienas plačiausiai y inė ų isa-
me Ry ų Pabal ijyje. Šis balno pa idalo pailgas kalnas s ūkso a p d iejų dau-
bų esančios ke e os idu yje i a ski as nuo ki os ke e os dalies giliais pe ka-
sais. Piliakalnio šlai ai daba e u i apie 25 m aukščio, ačiau jie labai s a ūs.
Dend och onologinių y imų duomenimis, piliakalnis bu o į eng as 1232 me-
ais. Jis siejamas su ienin ele žinoma ka aliaus Mindaugo pilimi Vó u a6. Šiuo
aspek u nuo oda į piliakalnį ž elgian iš šiandienos pe spek y os eikia i kaip
u is inė (a ne kome cinė) a akcija – aukos cen as gy enamojo pobūdžio
ie o ėje.
S aipsnio ikslas – emian is a pusa yje susijusiais k aš o aizdžio i apgy-
en os ie o ės is o iniais-kul ū iniais duomenimis, apklausos būdu 1935 me-
ais gau a i už ašy a empi ine medžiaga, a lik i de alųjį iš kalbėjimo už iksuo os
kaimo oponimijos y imą: išanalizuo i gy en ie ės i jos p ieigų a dų aišką
5 Plačiau ž . Zabiela 1992; 1992a; 1993.
6 Plačiau ž . s aipsnius VLEe. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/seimyniskeliu-pilia-
kalnis/; h ps://www. le.l /s aipsnis/ o u a/ [žiū ė a 2022-09-27].

DALIA SVIDERSKIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
i eikšmę, gau us iš es inius ling is inio y imo duomenis in e p e uo i, paaiš-
kin i ie o ės i jos a dų apa ybę, nusaky i sudė inių apgy en os ie os dalių
a pusa io išsidės ymą i yšį (sanda ą) e d ėje.
Įgy endinan ikslą sp ęs ini šie užda iniai: 1) išanalizuo i anke oje už ik-
suo ą in o maciją apie į a dijamus objek us; 2) į e in i iš kalbėjimo už ašy-
us uome inius si uacinius duomenis emian is pa eikėjų pasaky ais žodžiais
a eiginiais apie objek us; 3) palygin i juos su senąja i a mine leksika, jos
seman ika, už iksuo a elek oniniame Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe);
4) iden i ikuo i objek y iąsias i subjek y iąsias į a dijimo p oceso p iežas is;
5) a skleis i į a dijimo požymį (požymius); 6) paaiškin i: a) ką ie o a džiai
eiškė (kono a o) a osenoje, b) kokią in o maciją apie objek ą pe eikė, kokią
są oką (jos dalį) į a dijo; 7) už ašy i ie o a džių ep ezen uojamas onomas i-
nės nominacijos schemas.
Ty imo e ė: y imo ezul a ų duomenys p a e s kalbos duomenų, jų ipų,
modelių kaupimui, sis eminimui, į aukimui į pla esnį egioninių y imų lauką,
į ai aus pobūdžio dėsningumų, s a bių e imologiniu, e noling is iniu, e nogeo-
g a iniu, kogni y iniu požiū iu, išaiškinimui, su eiks žinių apie ie o ės is o iją
i e d inę aidą, Aukš ai ijos e nog a inį egioną7. Ling is inio k aš o aizdžio
eksplikacijos pa yzdys gali bū i panaudo as kaip me odologinis ins umen as i
didesnių e i o inių iene ų bei ki ų egionų apgy en ų ie ų oponimijai i i.
A lik as de alusis kompleksinis y imas padės p i aiky i oponomas ikos mokslą
p ak iškai. Pasinaudojus sklypinės gy en ie ės e d ės o ganizacijos duomeni-
mis, už iksuo ais anke oje, p i eikus galė ų bū i pa ikslin i žemės sklypų plo ai,
izinės jų ibos, suda omos egis inių kul ū os pa eldo sklypų lokalizacijos ka -
oschemos sa i aldybių e i o ijose aip ęsian ka og a a imo adiciją, paliu-
dy ą i nep iklausomos Lie u os laiko a piu anke ose (ž . 2 pa .). Šeimyniškėlių
kaimo anke a ik iena iš daugelio šal inių, p i aikomų i opog a ijoje.
S aipsnyje p is a omi y ų aukš aičių a mės anykš ėnų šnek os plo o
Šeimyniškėlių kaime už ašy ų geogeninių i an opogeninių seman inių g upių
ep ezen an ai. Jų analizei aiky as mokslinis pažinimo me odas (onimų g u-
pa imas į am ik as g upes emian is jų panašumais a ba ski umais pagal pa-
si ink us k i e ijus: į a dijamus objek us8, kalbos dalis, da ybos (nominacijos)
pama o leksinį s a usą, seman inę i o maliąją s uk ū ą, į a dijimo p incipus
i pan.), idinės ekons ukcijos, komponen inės analizės, p agma inės, kogni-
y inės in e p e acijos, ap ašomasis me odai. Anke oje už ašy i ie ų a dai
e in i pi miausia i iamojo plo o oponiminės sis emos kon eks e, p i eikus
7 2023-ieji – Aukš ai ijos me ai.
8 Pagal seman ines g upes ( oliau – SG).
S aipsniai / A icles 77
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
palygin i i su iso kalbinio plo o ep ezen an ais, iš gy osios kalbos už ašy-
ais ie o a džių ka o ekoje ( oliau – VK). Analizuojan ie ų a dus paisoma
bend inės i ik inės leksikos iene ų, einančių nomina ų pama u, geog a ijos,
iksuojamos leksikog a iniuose šal iniuose, kẽliamos nominacijos i mo y acijos
aiškinimų e sijos ykdomos jau a lik ų šios s i ies y imų kon eks e (dėl isų
šal inių ž . s aipsnio gale), laikomasi ų pačių oponimijos y imų s i yje įp as ų
i nusis o ėjusių medžiagos pa eikimo k i e ijų9.
2 PAV. Žemės a dų anke oje (1935) už ašy ų žemė a džių išsidės ymo ka oschema
U enõs apsk i ies Anykšči alsčiaus Pk agalio gy en ie ėje, šio kaimo padė is ki ų
alsčiaus kaimų i pasaulio šalių a ž ilgiu (LKI Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o a chy-
o ka oschemos nuo .)
9 Dėl analizės a kos i medžiagos ski s ymo da ž . S ide skienė 2017: 246–247; 2022: 43–45.
S aipsnyje a ojamos san umpos kaip šal iniuose, a ski ai jos neaiškinamos.
DALIA SVIDERSKIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
1. ĮVARDIJIMAI PAGAL (GEO)OBJEKTŲ
YPATYBES
1.1. Tiesioginės nominacijos ep ezen an ai.
1.1.1. Desubs an y ai.
1.1.1.1. An iniai da iniai, adęsi onimizacijos10 būdu geog a iniam a ki am
nomenkla ū iniam e minui (a i inkamai GNT i NT; oliau – (G)NT) pe ėjus
į oponimų klasę. Šis onomas inis p ocesas iš eiškiamas bend ąja nominacine
schema (G)NT ⇨ oponimas. Toliau s aipsnyje paaiškinami a ski i i iamo plo-
o oponimijos a ejai, adęsi pagal šią schemą: Di ónas a . ž., plg. apelia y o
di ónas ipiškiausią i šalu inę eikšmes ‘apleis a, nedi bama, sužėlusi di aʼ,
‘iša a pie aʼ; į a dijan , ikė ina, ak ualizuo a šalu inė eikšmė11; Linas ln.
(liūliuojąs dumblas)12, plg. lie . linas ‘links an i samanų plu a pelkėje,
p ie pelkėjančių eže ų a upių’ i ‘klampynė, ma malynė’. P ie žemė a džio
Salà a . ž. anke oje už ašy a in o macija, paaiškinan i okį į a dijamo objek o
su okimą: a p liūnų i Š en osios upės [...]. Tai leido sup as i, kad . eikšmė
a osenoje bu usi a iamos žemės plo elis, iškilęs a p liūnų i upės, plg.
lie . salà šalu inę eikšmę ‘a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų’ ‖ ‘pie e-
lė idu y asa ojaus a ugių lauko’, da plg. ki ame plo e už ašy ą pie ų a dą
Sãlos su išplės ine objek o nuo oda smėlė os, apsup os Va du os upės (VK13).
Už iksuo os d i šio ipo . pliu alia an um o mos: Kapa kp.14 – kapų ie-
a, plg. lie . kapa ipiškiausią eikšmę ‘ ie a, ku laidojami žmonėsʼ; Lañkos p .
(4 ha; p ie Š en osios upės), plg. lie . lankà ‘didelė lygi pie a, dažniausiai p ie
upės, po ynio me u užliejama andensʼ15.
1.1.1.2. Nedidelį e d ės plo ą ž elgian ho izon aliąja k yp imi užimančio
objek o a das suda y as pagal schemą GNT + -elė ⇨ žemė a dis: B as ẽlė b .
(b as elė; 4 me ai pe Elmės upelį), plg. b as à ‘negili upės ie a, pe ku gali-
ma pe b is i, pe ažiuo i’16. Nedidelį e d ės plo ą ž elgian e ikaliąja k yp imi
10 Dėl šio e mino ž . Podol’skaja 1978: 95–96; TMOI 37, 40, 42, 48 i k .
11 Tam, kad ge iau bū ų sup an amas į a dy ų objek ų a pusa io išsidės ymas i yšys gy en ie ės
iduje, da plg. 1,5 ha dydžio a imo a dą Ddisai di ónas, už ašy ą anke oje.
12 Ki i anke os duomenys: linus me kia, y a daug žu ų.
13 Mažeikių apsk i ies Sedos alsčiaus Rimolių k. Žemės a dų anke a.
14 Anke os duomenimis, 0,2 ha; p ie kelio į Anykščius.
15 Tam, kad ge iau bū ų sup an amas į a dy ų objek ų a pusa io išsidės ymas i yšys gy en ie ės
iduje, da plg. pie elės (0,3 ha; a p Biliūno šilelio i Š en osios upės) a dą Lankẽlė (ž . 2.1.1.).
16 Da ž . LVŽ I 547–549.
S aipsniai / A icles 79
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
(dubumo p asme) užimančio objek o a das suda y as pagal ą pačią schemą:
Duobẽlė b. (dumblas; 0,1 ha; į šiau ę nuo Šeimyniškėlių k. p ie Elmės upelio),
plg. duob ‘iškas a a šiap įdubusi ie a žemėje; dauba, slėnys, dubu ys’17.
1.1.1.3. Į a dijan ak ualizuo a ai, ko y a, kas auga a pan. am ik ame gy-
en ie ės plo e.
(1) Negy osios gam os TG18 ep ezen an o pa adinimas (akmuõ, dial. kmsas) +
-ynė ⇨ žemė a dis: Akmenỹnė sklm. [Š en ojoje], plg. lie . akmenỹnė ‘di a, že-
mė, ku daug akmenų, akmenuo a lauko ie aʼ, seklumà ‘sekli ie a upėje [...]ʼ.
Šio . apibend in a eikšmė – sekli ie a su akmenuo u dugnu Š en ojoje;
Kemsỹnė ( . Kimsỹnė) p . (dumblas), plg. dial. kimsỹnė = kemsỹnė ‘kemsų p iau-
gusi ie aʼ; . eikšmė – kemsuo a pie a. Augalų TG ep ezen an o pa adinimas
(kaklas) + -ynė ⇨ žemė a dis: Ka klỹnė gn., plg. ka klỹnė ‘ ie a, p iaugusi ka -
klų, ka klų k ūmai’19; . eikšmė – ka klų p iaugusi ganomoji ie a.
(2) Akmeningas, ie omis medžiais apaugęs, nuo kaimo 0,3 km į šiau ę
nu įsęs „kalnynas“20 į a dy as Ka čkalnis a . ž., kln. (smėlys su moliu; 3 ha;
akmenuo a21), plg. lie . ká is ‘ i inė eilė’, kálnas. Ki a e us, dėl kalno a -
do pi mojo sando ka č-, plg. lie . ka is ‘kai ku ių gy ulių plaukai an sp an-
do, ka čiai’, da plg. in o maciją apie deno a ą anke oje: ie omis medžiais ap-
augę. Ž elgian iš kaimo e i o ijos pe spek y os į a okiau esan į kalną, ku io
i šus bu o apaugęs e ais medžiais, i šukalnė į a dy ojui galėjo asocijuo is i
su gy ulio sp ando plaukais. Taigi į a dijimo me u, ikė ina, ak ualizuo os i -
šukalnės ypa ybės akmeningas [kalnas] a ba [kalnas] su medžiais. Žemė a džio
nominacinė schema su mo y uojančia leksema ká is (ka is?) – LM + GNT ⇨
žemė a dis (o onimas).
Schema su mo y uojančia leksema LM + GNT ⇨ žemė a dis (d imonimas)
pa odo, kad nedidelis miškelis į a dy as pagal jo paski į a puka io kaimo žmo-
gaus gy enime: Pakù miškis mš.22, plg. lie . pãku os ‘malkos, ku asʼ. Da ybos
opozicijos žymė asis na ys (medgalių pa adinimas pãku os) a skleidžia, kad į šį
mišką, ply ėjusį g e a kaimo, bu o yks ama skied ų, ošių kū enimiui. Taigi
Pakù miškis – ku o iš eklių miškas.
17 Da ž . LVŽ II 397–403.
18 TG – eminė g upė.
19 Anke oje už ašy a i daugiau su į a dijama ie a susijusios in o macijos: juodžemis; 0,5 ha; į šiau ę
nuo Šeimyniškėlių k.; šlapia, pa e smis.
20 Lie . kalnýnas ‘kalnų i inė, kalnagūb ių isuma’.
21 Vėlesnės Šeimyniškėlių kaimo anke os (1961) duomenų apie deno a ą ap aše eigiama, kad
Kačkalnis – labai s a us kalnas, seno ėje bu ęs ginybinis; kiek mažesnis už Vo u ą, p ie pa Š en osios
upės.
22 Anke os duomenimis, 0,5 ha dydžio; į šiau ės y us Šeimyniškėlių kaimo 1,5 km.
DALIA SVIDERSKIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Ag onimai, adęsi iš kaimo e i o ija ekėjusių upelių a dų (objek ai bu ę
g e a); jų schema nede inamojo pažyminio junginys ⇨ žemė a dis: Kiaũliupio
pe a p . (p ie Kiauliupio žemės): *Kiaũliupis upl.47; Võlupio da žẽliai a . ž.,
d ž. (0,5 ha): Võlupis upl., da žẽlis, plg. dažas.
(3) Geoobjek ų a dai iš žemė a džių.
• Ag onimas i • helonimas, p iešdėlio pa- ediniai, adęsi pagal schemą pa- +
žemė a dis ⇨ žemė a dis: Pakačkalnė d ., p . (p ie Elmės 0,3 km į šiau ę nuo
kaimo): Kačkalnis a . ž. (ž . 2.2.); Pažalčpie is s . (į šiau ę nuo kaimo 0,3 km):
*Žalčpie is p .48. P iešdėlio ediniai žymi ienų geoobjek ų bu imo ie ą g e a
ki ų.
• Ki os s uk ū os hodonimų SG ep ezen an as, nu odan is judėjimo k yp į
kaimo e i o ijoje: Kapancų kelẽlis (‖ Ka õso kelẽlis) kl. An (1 km į y us nuo
kaimo, į Piliakalnį); jo nominacinė schema nede inamojo pažyminio junginys ⇨
žemė a dis. Taigi bu usi . eikšmė a osenoje – kelias, edan is link senų-
jų kapinių, plg. anke oje iksuo ą . Kapancos (ž . 2.2.).
• Už ašy as ienas ap ašomojo mo y acijos ipo ep ezen an as Galù Dubs
a ẽliai g ., suda y as iš p ielinksninės kons ukcijos Galù Dubs i iš es inio
e mino a ẽliai, a i inkan is schemą p ielinksninis junginys + iš es inis GNT ⇨
anden a dis, plg. lie . galù ‘pažymin ie ą kokio daik o gale a ba ies galuʼ, kal-
no a dą Dub, už ašy ą šio kaimo e i o ijoje; lie . a ẽlis, plg. ã as ‘g io ys;
mažas upelisʼ. Anke os duomenys du g io eliai į eka į Pies upį; ik pa asa į eka
į a dijamo objek o ap ašą papildo i paaiškina jo mo y aciją.
(4) Geoobjek ų a dai, ku ių adimosi pama as – kul ū inis s a inys (k yžius
š en ajam). Ag onimų SG ep ezen an ai, adęsi dėl objek ų padė ies k y-
žiaus Š en am Jonui a ž ilgiu: Š eñ o Jõno di à a . ž. (ne oli p ie Pies upio
k yžiaus Š en am Jonui) – iš anke oje pa eik os in o macijos apie deno a ą aiš-
kėja, kad a osenoje šis onimas kalbos ekonomijos ikslais bu o umpinamas.
Pilna numanoma bei in o ma y esnė . ly is y a Š eñ o Jõno [k ỹžiaus] di -
à a . ž. Anke oje už ašy as da iena „ekonominė“ ie os a do o ma Š eñ o
Jõno pe a p . (Pies upys p asideda iš šios balos-pie os49), da plg. anks esnio
. už ašymo duomenis anke oje ne oli Pies upio y a k yžius Š en am Jonui. Taigi
pilna pie os a do ly is – Š eñ o Jõno [k ỹžiaus] pe a.
47 Dėl bend ašaknių anden a džių da ž . LHEŽ 155. Šis anden a dis o icialiame Lie u os ande-
nų a dyne neuž iksuo as.
48 Ag onimas neuž ašy as Šeimyniškėlių k. anke oje, odėl kaip da ybos pama as pa eikiamas su e-
kons ukcijos ženklu.
49 Pe Šeimyniškėlių kaimą eka Pies upỹs, umpu is Š en osios kai ysis in akas. Upelis eka kal o-
omis ie omis, giliu slėniu. Biliūno šilelio dalyje įsi ausia į giloką g io į, apaugusį pušimis [...]
(K iklys 1965: 90). Dėl šio anden a džio da ž . LUEV 123; LHEŽ 257.

S aipsniai / A icles 87
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
2.2. Ne iesioginės nominacijos ep ezen an ai.
Toponiminės me onimijos50 a ejai.
Šis oponimų adimosi būdas, ypač būdingas žemė a džiams. Toponimikoje
jis e inamas kaip iena iš ansonimizacijos51 ūšių, kai a imoje aplinkoje bu-
usiam objek ui pe keliamas ki o objek o a das, ačiau jo eikšmė lieka nepaki-
usi (schema ie o a dis ⇨ ie o a dis)52. Toliau s aipsnyje pa eikiami paaiškin i
ipiškiausi šį p ocesą ep ezen uojan ys a ejai, už ašy i 1935 me ų anke oje.
Ag oobjek ui pe kel as kelio gal ijams a y i pa adinimas: Ìš a a p . (1 ha;
pak aš yje Elmės upelio), plg. lie . š a a (iš a à) ‘kelias gal ijams a y i į ga-
nyklą, a ykla, gene ys, išgana’53; Lydmas a . ž., mš., plg. lydmas ‘iški s as a
išdegin as plo as miške, ki imas, skynimasʼ, da plg. žmogiškąja pa i imi g įs ą
paaiškinimą Ku bu o gi ios, daba ės lydmai paliko (LKŽe). Kaip odo objek o
nuo odos anke oje, uo pačiu a du į a din i i miškas, i a imas, ply ėję a i-
moje aplinkoje54; Plėšmas a . ž. (juodas smėlys; 6 ha; seniau bu o miškas), plg.
plėšmas ‘iša as di onas, plėšinys, naujiena’55. Į a dijan ak ualizuo a žemės
plo o uome ė naujoji paski is: a iama žemė bu usio miško ie oje.
Anke oje už iksuo a iena daugiskai inė senųjų kapinių, kaip ašoma anke o-
je, a do o ma Kapancos kp. (3,5 ha), dėl ku ios plg. b us. кaпанiца ‘(upės)
aga; sen agė, o upė; (di b inis) kanalasʼ (BRS 377). Vie os a do i e i-
namosios objek o nuo odos senosios kapinės56, ku i neeliminuojama iš a do
seman ikos, p iklausomybė ski ingoms seman inėms g upėms pa odo, kad
šis a das adosi me oniminio pe kėlimo būdu. Ki as oponiminės me onimi-
jos a ejis, už iksuo as VK p aėjusio amžiaus an ojoje pusėje, minė ą . a-
dimosi e siją pa emia: Kapanca – k ūmai p ie Sén agės (senõsios upelio ša-
kos) (Ukme gės ., Žemai kiemio apyl., Siesa ies k., 1977 m. ekspedicija). Da
daugiau ski ingų laiko a pių duomenų, už ašy ų VK lapeliuose, į odo, kad
50 Dėl jos plačiau ž . TMOI 48.
51 T ansonimizãcija – ling is inis p ocesas, odan is be ku ios klasės onimo pe ėjimą į oponimą
(an oponimo į oponimą, ieno oponimo į ki ą oponimą) (dėl šio e mino ž . Podol’skaja 1978:
152).
52 Da ž . TMOI 46–50, 71, 151, 225.
53 Da ž . LVŽ IV 83.
54 Anke oje už ašy a i daugiau su ie a susijusios in o macijos: smėlys; 24 ha; kaimo gy en ojų ben-
d ai aldomas miškas; akmenuo as pušynas.
55 Da plg. naujena ‘naujai iša a žemė; plėšinysʼ, plėšinỹs ‘naujai iša as di onas; [...]ʼ.
56 Plg. kãpinės ‘mi usiųjų laidojimo ie a, kapaiʼ, da plg. lie . sénkapis ‘senas, apleis as kapasʼ. Dėl
a cheologinio paminklo Šeimynišklių sénkapis ž . h ps://www.anyks enai.l / ie o es/ ie o e.
php?i651 [žiū ė a 2022-10-15].
DALIA SVIDERSKIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
gy ojoje kalboje unkciona o i ki o ipo upių agų, sen agių, upelių, g io ių
a pan. a dai, ku ių eikšmė a osenoje bu o a ima objek o nuo odą ep e-
zen uojančio GNT nuo odos eikšmei: Kapanca – sausas g io ys į pie us nuo
kaimo (Kaišiado ių ., Žiežma ių apyl., Medinių S ė ininkų k., 1986 m. al-
ka); Kapanca šaka Lė ens upėj, apaugus ka klais (Pušalo o ls.; PKk ko elė57),
da plg. anden a dį Kapanca g ., upl. B b, analizuo ą ki o plo o egioninės
oponimikos y imų kon eks e, sie ą su le. kopanica ‘g io ys, kanalas, upės agaʼ
(SJP II 464)58.
Ag oobjek ui pe kel as piliakalnio a das: Piliãkalnis ‖ Vó u a a . ž. (p ie-
molis; 2 ha; G imašauskų sklypuose į y us nuo Šeimyniškėlių k. 1,6 km;
Vo u a pa adin as neseniai, žmonės ik Piliakalniu adino; žymu, kad bū a pi-
liakalnio, ply galių i degėsių andama; a iamas59). K iklio eigimu, p ie Elmės i
Š en osios san akos y a Šeimyniškėlių piliakalnis, esąs a p d iejų daubų esąs siau-
ame iškyšulyje; piliakalnis nuo ki os iškyšulio dalies a ski as pe kasu. Tebė a išli-
kusi 4 m aukščio už anka i ki i galingi ano me o į engimai. Šlai ai apie 25 m aukš-
čio, kai ku iškyla *60–70* kampu (K iklys 1965: 89). Ž elgian iš ling is inės
pe spek y os, dėl ie os a do plg. lie . piliãkalnis ‘kalnas, ku s o i a s o ėjo
pilis, pilies kalnas’60; dėl g e iminės šio a do ly ies Vó u a, plg. bend ašaknį
bend inį žodį lie . ó upė ‘senoji upės aga, sen agėʼ, anden a džius su mo-
y uojančia leksema ó as Vó upė up. Pabaiskas, Ragu os k., į Ži najų ež.
(LUEV 200), Vo upis upl. Mažeikių aps. Mažeikių ls. Ki kų k. 1935 m. (VK),
Vó upė up. Rsn, Vo upė up. Gmb (LHEŽ 392). Pas a uosius ., emdamasis
Viljamu R. Šmols ygu, A. Vanagas siejo su lie . ó as ‘senasʼ61.
A imas, bu ęs g e a duobės, į a dy os pagal jos paski į (lie . mólduobė ‘duo-
bė, iš ku ios kasamas a kas as molis, dažnai p ibėgusi andens’), išsaugojo pas-
a osios a dą: Mólduobė a . ž. (molis; 2 ha; akmenuo a).
Magaznas a . ž., plg. magaznas is o . ‘sandėlis laiky i kokioms no s a sa -
goms’62; da ž . K iklys 1965: 89, ku ašoma, kad Šeimyniškėlių kaimo gy-
en ojai e čiasi ž ejyba, sielių uošimu bei plukdymu i ki ais miško da bais. Bu o
57 Ko elė iš PKk ka o ekos. Ši ka o eka saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno
y imų cen e, ji – 1935–1937 m. Pa a džių i ie o a džių komisijos o ganizuo os, kalbininkų
a lik os gy enamųjų i negy enamųjų ie ų a dų su ašymo alkos ezul a as.
58 Dėl pas a ojo . plačiau ž . S ide skienė 2010: 343.
59 Dėl kul ū inio piliakalnio sluoksnio da ž . Zabiela 1992; 1992a.
60 Dėl piliakalnių Lie u oje da ž . LE XXII 499–504.
61 Dėl Lie u os piliakalnių amžiaus da ž . en pa , 504.
62 Plg. is o inį kon eks ą paaiškinančius ilius acinius sakinius, už ašy us i iamame plo e: Visi kaimai
nede lingų me ų a sa gai da iš udens supilda o į am ik as klė is, adinamas „magazinais“, isų ūšių
g ūdų nus a y ą kiekį A. Vien. (LKŽe); Visas alsčius magaziną pylė Pn ( en pa ).
S aipsniai / A icles 89
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
į uoš i miško medžiagos sandėliai. Taigi a imo a das išsaugojo g e a s o ėjusio
pas a o pa adinimą.
Anke oje už ašy i duomenys apie deno a ą 0,5 km [ilgio]; nuo Niū onių al-
džios miško iki Š en osios upės, į šiau ę; sky ė laukus o a, daba o os nebė pa-
aiškina du objek us į a dijančio žemė a džio P iẽ o is siena i a . ž. adimosi
seką. Seniau P iẽ o is į a dijo ie ą p ie o os, ku s o ėjo kaimo iboženklis
siena63, plg. lie . o à ‘be kokia už a a apie kiemą, sodybą, da žą a ki okį
žemės sklypą, p iẽ ipiškiausia a osenos nuo oda e d ės san ykiams eikš i
LKŽe: a ojamas nu odan , kad šalia daik o kas y a a yks a ‖ a ojamas nu-
odan , kad kas no s y a, būna ka u su kuo, da plg. lie . sena šalu inę eikšmę
‘aukš a už a a, pe a a ‖ e ikalus kieno no s šoninis pa i šiusʼ.
Hodonimas pe ėmė hid oobjek o a dą: Maciùko a ẽlis kl.,
plg. a d. Maciùkas (PDBe), lie . a ẽlis, plg. ã as ‘g io ysʼ. P ie kelio ply ėję
ag oobjek ai į a dy i uo pačiu kelio sankasos šlai o a du: Pa ass pak i-
a a . ž., gn. (nuo Niū onių kelio į šiau ę i p ie kelio), plg. lie . pa as, da plg.
asà ‘linija, nužymė a ie o ėje [...], nus a an i judėjimo a įsėjimo k yp įʼ; i-
ziog a inį e miną pak i a ‘s a us, ska dingas, y an is k an as a kalno šlai asʼ.
Iš iso anke oje oponiminės me onimijos a ejų už iksuo a pe 30 n . (su
pasika ojančiais .). Dėl s aipsnio i spausdin inio leidinio apim ies ibojimo
likusią šio pog upio . dalį ap ašy i a sisaky a.
3. ĮVARDIJIMAI PAGAL RYŠĮ
SU ASMENIU (ŽEMĖS, NAMŲ
SAVININKU, NAUJAKURIU AR PAN.)
Posesy inės eikšmės Šeimyniškėlių kaimo e d ės oponimijos ep ezen an-
ai, ku ių į a dijimo pama as gy en ie ės žmonių asmen a džiai.
• Ag onimų SG ep ezen an as: dū inys, suda y as pagal schemą a d. + NT ⇨
žemė a dis, Šlénda žis a . ž.64: p d. Šlenỹs (PDBe), dažas.
Didesnės apim ies da inys, suda y as pagal schemą nede inamojo pažyminio
junginys ⇨ žemė a dis: Sapkauskenės laũkas a . ž.: a d. Sapkauskenė, plg.
p d. Sapkaũskas (PDBe), laũkas.
63 VK duomenimis, siena dažniausiai pa adinami keliai a ba ibos, ski ian ys gy en iečių e i o ijas
ienas nuo ki ų, mišką nuo kaimo i pan.
64 Anke oje už ašy a i daugiau su į a dijama ie a, jos di ožemiu susijusios in o macijos: 1 ha;
šilžemis, šal ažemis, plg. lie . šlžemis ‘di a su smėlio p iemaiša, bal žemis, p iesmėlis, šilainė’, šal-
ãžemis ‘šlapias, neg ei įšylan is, pp . nede lingas di ožemis su smėlio a šlyno diduma; ik linai
užude a, ne da žo žemė’.
DALIA SVIDERSKIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Tokiu pačiu būdu adosi i da keli šio kaimo žemė a džiai:
• helonimas: Šlẽnio liūnẽlis liūn. (dumblas; 0,1 ha; p ie Š en osios upės; a-
sa ą išdžiūs a), plg. p d. Šlenỹs (PDBe), lie . liūnẽlis, plg. linas;
• hodonimas (seno inio kaimo kelelis): Ka õso kelẽlis (‖ Kapancų kelẽlis) kl.
(1 km į y us nuo kaimo, į Piliakalnį): p d. Ka õsas (PDBe), lie . kelẽlis, plg.
kẽlias.
• Ki i linijiniai objek ai – ga elės (ūly ėlės65). Šie a dai aip pa suda y i
iš nede inamojo pažyminio junginių, ku ių pi masis na ys iš eikš as sodyb ie-
ės, p o ku ią linijinis objek as eina ( ęsiasi) a puka io kaimo e d ėje, sa i-
ninko (pi mojo naujaku io?) asmen a džio kilmininku, an asis dėmuo – ga -
elės pa adinimas ūly lė, plg. lyčia, ūlyčià ‘seno inio kaimo kelias, ga ė’:
G imašaũsko ūly lė skg .66: p d. G imašaũskas (PDBe); Kanapeckáičios ūly-
lė g . (ga elė; 50 m ilgumo; iš Šeimyniškėlių k. [ eda] į Piliakalnį; į šiau ės
y us): a d. Kanapeckáičia, plg. p d. Kanapẽckas (PDBe); Na cko ūly lė g .
(ga elė; 200 m ilgumo; nuo kaimo į aka us; į Š en osios upės pak aš į):
p d. Na ckas (PDBe).
• Kul ū inio s a inio a das: Ka õso k ỹžius k ž. (p ie ieškelio į S ėdasis67),
plg. p d. Ka õsas (PDBe), k ỹžius.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
1. Šeimyniškėlių kaimo socialinės-geog a inės e d ės daugiasluoksnės opo-
nomas inės s uk ū os eksplikacija pa odė, kad šie e i o iniai onimai – ie o ės
žemė a džiai – iksuoja, išlaiko i a spindi izinius, geog a inius, socialinius, is-
o inius, kul ū inius ak us am ik ame isuomenės bū yje, a nešdami ak ua-
lizuo ą eminę p aei ies in o maciją daba čiai į ai iais kalbiniais pa idalais, pe -
skai omais kompleksinės žemė a džių analizės būdu.
1.1. Tiesioginės nominacijos ep ezen an ai ko eliuoja su k aš o aizdžiu,
izinėmis-geog a inėmis elje o ypa ybėmis, in o maciją pe eikdami a i inkamų
geog a inių nomenkla ū inių e minų pagalba ie ų a duose Di ónas, Linas
i k . Nedidelį kaimo e d ės plo elį užimančių objek ų pa adinimai B as ẽlė b .,
Duobẽlė b. suda y i su p iesaga -elė iš iziog a inių e minų b as à, duob.
Fizines objek ų ypa ybes gy en ie ės iduje žymi pap as ųjų i į a džiuo inių
65 Kaip ašoma dalykiniame žinyne, Aukš ai ijai būdingas adicinių gy en iečių ipas – ga iniai
kaimai, y a ę nuo XVI iki XX a. idu io (LEAE 93). Tai pa i ina i šios anke os duomenys.
Kieno sklypų žeme eina ūly ėlės, anke oje nenu odoma.
66 Anke oje objek o nuo oda – ske sga elė.
67 Plg. o icialią šio . ly į S ėdasa ms l. (ATSŽ II 296).
S aipsniai / A icles 91
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
būd a džių pama u adęsi žemė a džiai. Galūnės -ė edinys Dub, nu odo įdu-
busį (duobė ą) ie os pa i šių. Lygiag ečiai pak an ės juos ai ply ėjusi pie a
į a dy a Ilgóji, į aka us nuo kaimo nu įsęs liūnas – Ìlgasai linas, žymus sa o
apim imi (1,5 ha) di onas – Ddisai di ónas i k . K yp ingo judėjimo ho-
izon aliosios slink ies eiksmažodis elm i pasi ink as į a dijimo pama u nu-
sakan s aunios, akmenuo a aga su iukšmu ekančios upės Emės ypa ybes.
Geog a ines objek ų ypa ybes: ie ą upėje su akmenuo u dugnu, e i o inę au-
gim ie ę, ie ą, ku ioje y a kemsų, a i inkamai nu odo p iesagos -ynė ediniai
Akmenỹnė, Ka klỹnė, Kemsỹnė.
1.2. E noling is iniu požiū iu s a bią kaimo oponiminės dėlionės dalį suda-
o ne iesioginės nominacijos ep ezen an ų sluoksnis. Čia geoobjek ų ypa ybė
iš eiškiama pe a pininkus, ipiškiausius am ik os žemės pa i šiaus ypa ybės
( amsumo) eiškėjus (žỹdas, degù as), p iklausančius ski ingoms eminėms g u-
pėms. Tai paliudijo p iesagos -iškiai, p iklausančios ypa ybės u ė ojų pa adi-
nimų ka ego ijai, i galūnės -ė ediniai: Žỹdiškiai a . ž., Degù ė a . ž. P iesagos
-iškis ediniai Kgiškis, Salùkiškis į a dija a iamos žemės su išsikišusiais žemės
kūgiais i miško su iškiliomis, pušimis apaugusiomis salukėmis plo us.
1.3. Ki i palyginamojo mo y acijos ipo ep ezen an ai Mies ẽlis a . ž., s.,
S akalizdis a . ž. aip pa e in ini kaip e balizuo a žmogiškoji pažin inė eik-
la, išlaikan i yšį a p ski ingų pasaulio esybių i san ykį su jomis iš eiškian i
suku uose miš iojo MM a duose: k aš o aizdžio one iškilusią a imo salelę
p ilyginan pas a ų g upelei mies ẽliui, didelės, apsk i os o mos, plokščią žemės
pa i šiaus da inį – s akalizdžiui.
1.4. Gelmės į a dijimo Lõzo iaus sie u à p ocesas, susijęs su gilumo (dubumo)
są okos iš edimu i e inamuoju upės gelmės ka ego iza imu. Va osenoje šis
a das galimai eiškė ie os ne inkamumą žmogiškosioms eikmėms – nep aei-
namą (nepe b endamą) upės ie ą.
2. Gausiausiai y imo ezul a ų paliudy as ie os eikšmės žemė a džių
sluoksnis. Šie onimai a spindi o ien acijos gy en ie ės e d ėje sis emą.
2.1. Žemė a džiai išsaugojo už iksuo ą in o maciją apie ienų opoobjek ų
padė į ki ų a ž ilgiu, pe duodami ją p iešdėlių pa-, p ie- (Paélmis, Pakačkalnė,
Pažalčpie is; P iẽ o is) i a i inkamų iš es inių e minų (paup, p ūdẽlis) pagal-
ba (Paups da ža, Paups pe os, Paups kẽlias, P ūdẽlio kálnas, P ūdẽlio pie ẽlė).
2.2. Ki ų žemė a džių s uk ū oje už iksuo i ie os žmonių žinomi opog a-
iniai elemen ai (Kiaũliupis, Võlupis, Dub), ku iais ado aujan is bu o nus a o-
ma ieno a ki o objek o padė is kaimo iduje a jo p ieigose: Kiaũliupio pe a,
Võlupio da žẽliai, Galù Dubs a ẽliai.
2.3. Vie o a džių san ykį e d ėje i laike ep ezen uoja kaimų a -
dai Šeimynškiai Šmn i Šeimyniškliai An. Š en osios paupio uože, ply ėju-
sių objek ų a pusa io san ykį pa odo ganomųjų ie ų a dai Kulỹs i Kulẽliai,

DALIA SVIDERSKIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
pie ų a dai Lañkos i Lankẽlė, piliakalnio uožu ekėjusių upelių a dai Võlupis
i Voluplis. Dis ink y inę žemė a džių unkciją a skleidžia i an ieji ag oob-
jek ų Paups da ža i Võlupio da žẽliai, išsidėsčiusių ski inguose kaimo sek o-
iuose (p ie Š en osios i p ie žemių sankasos), dėmenys.
2.4. Su mo y uojančiomis leksemomis ká is (ka is?), pãku os, õlas pa-
da y i žemė a džiai ep ezen uoja ski ingą u inį, nulem ą ski ingų p igim-
inių į a dijamų objek ų ypa ybių: kalnas Ka čkalnis į a dy as pagal jo i šaus
ypa ybes (akmeningas, su medžiais, besi ęsian is kaimo e d ėje į šiau ę), miškelis
Pakù miškis pagal jo paski į (ku o iš eklių miškas), upelis Võlupis pagal jo ekė-
jimo ie ą (p ie olo).
2.5. Anke oje už iksuo i keli kalbos ekonomiją liudijan ys didesnės apim-
ies ap ašomojo ipo ie ų a dai Gyli [káimo pe os] b as à b ., Š eñ o Jõno
[k ỹžiaus] di à a . ž., Š eñ o Jõno [k ỹžiaus] pe a p . Čia lauž iniuose skliaus-
uose pažymė a kalbėjime bu usi ne e balizuo a a do dalis; dėl jos p aleidimo
komunikacinė a dų unkcija nesu iko.
2.6. Iš gy ojoje kalboje unkciona usių kele os g e iminių ie ų a dų lyčių
galima gau i ski ingos in o macijos. Kelio a do ly ys Ka õso kelẽlis ‖ Kapancų
kelẽlis (galimai a o os ik kaimo ibose) leido o ien uo is ski ingose linijinio
objek o a ka pose iek į Ka oso sodyb ie ę, p o ku ią jis ėjo, iek piliakalnio
k yp imi.
Minė ina i ki a gy ojoje kalboje koegzis a usių g e iminių lyčių seman inė
paski is. Piliakalnis Vó u a ‖ Piliãkalnis ‖ Šeimynišklių pliakalnis į a dijamas
siekian pa ikslin i šio ik o ės objek o cha ak e is ikas. Ž elgian plačiąja p as-
me, g e imines ly is galima apib ėž i i kaip objek o, u inčio simbolinį k ū į,
eikšmingo socialinei g upei, a do kei imo (ki imo) p ocesą laike.
2.7. Kelių juos os, kaip i b as õs a ka pa, o ien uo os iš gy en ie ės idaus į
išo ę, ai pa odo a dų s uk ū iniai elemen ai – a imiausioje aplinkoje esančių
kaimų a dai (Gõjaus kẽlias, S aki kẽlias; Gyli b as à).
2.8. Kai ku ie žemė a džiai pa odė, kad gy en ie ės e d ė pa i sa aime y a
būdas į a dijamų objek ų padėčiai as is. P ie upės juos os kampinę kaimo e-
i o ijos dalį užėmusi ganomoji ie a į a dy a Kulỹs, o a pinę e d inę padė į
a p ienos ūšies objek ų i a p ienos ūšies augalų (linų) užėmę ag oobjek ai
į a dy i Ta pùbaliai i Ta pùliniai. Anke os duomenimis, šal ãžemis iena iš šio
plo o žemės ūšių, odėl linai čia i augo.
3. Posesy iniai žemė a džiai a spindi kaimo aplinkos segmen ų yšį su žmo-
gumi. Jų į a dijimo pama as – gy en ie ės žmonių asmen a džiai (Ka õsas,
Šlenỹs i k ., a minė o ma Kanapeckáičia). Šie ie o a džiai dažniausiai adęsi
socialinės nuosa ybės pag indu, jie iš eiškiami pagal y aujančią nominacinę
schemą nede inamojo pažyminio junginys ⇨ žemė a dis.
S aipsniai / A icles 93
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
4. Ty imas a skleidė, kad į a dijami socialiai eikšmingi kaimo in as uk ū-
os objek ai. Be minė ų onomas inių i psichologinių eiksnių, į a dijimo p o-
cese s a bią ie ą užima i socialinis odiklis. Tai lėmė p igim inė analizuo os
e d ės apgy en a ie a ypa ybė.
5. Pa eik ų analizės ezul a ų pama u iš yškėjo da iena s a bi žemė a džių
ypa ybė – jie unkcionuoja kaip o ien acinė jung is socialinėje-geog a inėje
e d ėje.
ŠALTINIAI
ATSŽ II – Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, pa . Z. No eika,
V. S a inskas, Vilnius: Min is, 1976.
BRS – Белорусско–русский словарь [Belo ussko- usskij slo a ’], Москва: Госу-
дарс твенное издательство иностранных и национальных словарей [Mosk a:
Gosuda s ennoe izda el’s o innos annych i nacional’nych slo a ej], 1962.
LE IX – Lie u ių enciklopedija 9, y . ed. J. Gi nius, Bos onas: Lie u ių enciklopedijos
leidykla, 1956.
LE XXII – Lie u ių enciklopedija 22, y . ed. J. Gi nius, Bos onas: Lie u ių enciklope-
dijos leidykla, 1960.
LEAE – Lie u os e nologijos i an opologijos enciklopedija, sud. V. Sa oniakai ė, Vilnius:
LII leidykla, 2011.
LHEŽ – Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius:
Mokslas.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
LUEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963.
LVKŽ5 – Lie u ių a dų kilmės žodynas, au . K. Kuza inis, B. Sa ukynas, 5-asis pa ais.
i papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LVŽ I – Lie u os ie o a džių žodynas 1 (A–B), ed. kolegija L. Balode, V. Blažek,
G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u o leidykla, 2008.
DALIA SVIDERSKIENĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
LVŽ II – Lie u os ie o a džių žodynas 2 (C–F), au . L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė,
A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 2014.
LVŽ III – Lie u os ie o a džių žodynas 3 (G–H), au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė,
D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė,
D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2018.
LVŽ IV – Lie u os ie o a džių žodynas 4 (I–J), au . L. Bilkis, G. Blažienė, A. Ragauskai ė,
D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021.
PDBe – Lie u ių kalbos ins i u o lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema „E. kalba“:
Pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://ekalba.l /pa a dziu-duomenu-baze.
PŽ – Klemen ina Vosily ė 2014: Palyginimų žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
SJP II – Słownik języka polskiego 2 (H–M), Wa szawa: Nakładem p enume a o ów i
Kasy im. Mianowskiego, 1902.
VK – Vie o a džių iš gy osios kalbos ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i
a dyno y imų cen o ondas.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
LITERATŪRA
Balčiūnienė As a, Pe ošienė Lina 2020: S e eo ipinės žydų ypa ybės žemaičių
a mės eks uose. – Res Humani a iae 28, 102–132.
Blaná Vincen 2004: P agmalinguis ische Me hoden de Namen o schung. – Ein
Leh buch ü das S udium de Onomas ik, h sg. A. B endle , S. B endle , Hambu g:
Ve lag Baa , 153–171.
Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i.
Jakai ienė E alda 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas.
Jakulis E d ilas 2004: Lie u ių kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
K iklys B onius 1965: Mūsų Lie u a. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a-
iniai b uožai 2, kalbos aisy ojas F. Kudi ka, žemėlapius b aižė A. Ka nius, Bos onas:
Lie u ių enciklopedijos leidykla.
S aipsniai / A icles 95
Toponomas inio sluoksnio s uk ū a
socialinėje-geog a inėje Šeimyniškėlių kaimo e d ėje
Žemės a dų anke os (1935) duomenimis
LOFGN – Li auische O s-, Flu - und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex ,
h sg. G. Blažienė, L. Bilkis, wiss. Red. H. Bichlmeie , Hambu g: Ve lag Baa , 2019.
LŽVI – Lie u os žemės a dynas. Ins ukcija Lie u os žemės a dynui su ašy i,
sud. K. Alminauskis, Klaipėda: Akcinė „Ry o“ bend o ė, 1934.
Mezenko Anna M. 2015: Мезенко, Анна М. Хортенсионимы в системе
наименований топографических объектов в пределах поселения [Cho ensionimy
sis eme naimeno anij opog a ičeskich objek o p edelach poselenija]. –
Этнолингвистика. Ономастика. Этимология [È noling is ika. Onomas ika.
È imologija], материалы III Междунар. науч. конф., Екатеринбург, 7–11 сентебpя
2015 г. [ma e ialy III Mežduna . nauč., kon ., Eka e inbu g, 7–11 sen eb ja 2015 g.],
Екатеринбург: Изд-во Урал. ун-та [Eka e inbu g: Izd- o U al. un- a], 176–178.
Mezenko Anna M. 2017: Мезенко, Анна М. Наименования топографических
объектов в пределах поселения: сопоставительный аспект [Naimeno anija opo-
g a ičeskich objek o ]. – Вестник Костромского государственного университета
[Ves nik Kos omskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 23(S), 113–116.
Mezenko Anna M., Vasil’e a Ta ’jana J., Galko skaja Julija M. 2017:
Мезенко, Анна М., Васильева, Татьяна Ю., Галковская, Юлия М. Белорусское
Поозерье: культура – ономастика – социум [Belo usskoe Pooze ’e: kul’ u a – ono-
mas ika – socium], под науч. ред. А. М. Мезенко [pod nauč. ed. A. M. Mezenko],
Витебск: ВГУ имени П. М. Машерова [Vi ebsk: VGU imeni P. M. Maše o a].
Podol’skaja Na al’ja V. 1978: Подольская, Наталья В. Словарь русской
ономастической терминологии [Slo a ’ usskoj onomas ičeskoj e minologii], отв.
ред. А. В. Суперанская [o . ed. A. V. Supe anskaja], Москвa: Наука [Mosk a:
Nauka].
Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Razumo Roman V. 2013: Разумов, Роман В. Особенности современных
российских систем виконимов (на примере Некоузского, Первомайского,
Рыбинского, Тутаевского районов Ярославской области) [Osobenos i so e-
mennych osijskich sis em ikonimo (na p ime e Nekouzkogo, Pe omajskogo,
Rybinskogo, Tu ae skogo ajono Ja osla skoj oblas i)]. – Ярославский педагогический
вестник [Ja osla skij pedagogičeskij es nik] 1, 145–149.
Ru kowski Ma iusz 2007: Nazwy własne w s uk u ze me a o y i me onomii. P oces
deonimizacji, Olsz yn: Wydawnic wo UWM.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.