S aipsniai / A icles 245
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937
Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, alen ingumas,
seman ika, ipologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-12
ATŽVILGIU KONSTRUKCIJA
VALENTINGUMO ASPEKTU
Cons uc ion wi h a ž ilgiu om he
Pe spec i e o Valency
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as – polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Tikslas – emian is
Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, išsiaiškin i kalbamosios kons ukcijos
san ykį su alen ingumu. Ty imas pa odė, kad sakinyje polinksniškojo a ž ilgiu kons uk-
cija a ojama i kaip leksemos alen inis ak an as, i kaip ne alen inis – lais asis na ys.
ESMINIAI ŽODŽIAI: alen ingumas, alen inis ak an as, lais asis na ys, a ž ilgiu
kons ukcija.
ANNOTATION
The objec o his a icle is he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu. The aim is o
ind ou he ela ion be ween he said cons uc ion and alency d awing on he da a om
The Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The s udy e ealed ha he cons uc ion
wi h pos posi ional a ž ilgiu is used in a sen ence bo h as a alen ac an o he lexeme and
as a non- alen ( ee) elemen .
KEYWORDS: alency, alen ac an , ee elemen , cons uc ion wi h a ž ilgiu.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
1. ĮVADINĖS PASTABOS
Jau E ns as F aenkelis (1928: 185–186) sa o da be apie lie u ių kalbos
linksnius mini daik a a džio a ž ilgis įnagininką1. Jonas Jablonskis (1957: 632)
1–2 pa yzdžiuose a ojamą a ž ilgiu adina ski umo įnagininku i eigia, kad
„ši as linksnis y a ik ai am ik a būdo a įnagių įnagininko ski ybė“.
1) Tuo a ž ilgiu jis nesiski ia nuo ki ų. (ci uojama pagal Jablonskis 1957:
632)
2) Jo aš ai i kalbos a ž ilgiu pakenčiami. (ci uojama pagal Jablonskis 1957:
632)
Šiandienoje Jonas Šukys (1998: 267) eigia, kad a ž ilgiu y a a ž ilgio, a ba iks-
linamasis ( . p.: 557), įnagininkas, ku is „palygin i nesa a ankiškas, dažnai p i-
menan is žodžius, a imus p ielinksniams ( iksliau – polinksniams), nes pap as-
ai eina po [...] dažniausiai kilmininko, i jį ikslina, a si suda o su juo kaip
koks polinksnis am ik ą kons ukciją“; „ypač spaudos i aš o kalboje ne e ai
pa odo, ku iuo a ž ilgiu apibūdinamas daik as a eiškinys“. Šukys (1998: 268)
pa ikslina, kad a ž ilgiu dažniausias adminis acinėje i mokslinėje kalboje, i
a k eipia dėmesį į ai, kad a ž ilgiu a ojamas, „kai y a aiški požiū io į ką no s,
ko no s e inimo eikšmė“, o „kai požiū io, e inimo eikšmė apiblankusi,
nepami š inos adicinės gy esnės kalbos aiškos p iemonės. Vie oj kilmininko
su polinksniškai pa a o u a ž ilgiu gali ge iau ik i p ie eiksmiai (ž . 3), g y-
ni linksniai (ypač naudininkas) (ž . 4–5), p ielinksninės (ypač p ielinksnio dėl)
kons ukcijos“ (ž . 6–8).
3) Vaikai čia ugdomi iziniu do iniu, p o iniu a ž ilgiu (plg. iziškai, do iškai,
p o iškai). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268)
4) A gali e ką no s ge o pada y i in alidų a ž ilgiu (plg. in alidams).
(ci uojama pagal Šukys 1998: 268)
5) Ju au komi e o na ių šal umą mano a ž ilgiu (plg. man). (ci uojama pagal
Šukys 1998: 268)
6) Nebu o im asi jokių p iemonių pažeidėjų a ž ilgiu (plg. p ieš pažeidėjus).
(ci uojama pagal Šukys 1998: 268)
7) Dalis žmonių u ėjo neigiamą nuomonę ins i u o a ž ilgiu (plg. apie
ins i u ą). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268)
8) Vy iausybė mokyklų a ž ilgiu ne u i apgal o os poli ikos (galė ų bū i i dėl
mokyklų). (ci uojama pagal Šukys 1998: 267)
1 Išsamesnę da bų apie a ž ilgiu apž algą ž . Akelai is (2005: 67–70).
S aipsniai / A icles 247
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
Kalbos pa a imuose (KP S1 2009: 90) Šukys pa ikslina, kad 3 pa yzdyje po-
linksnio eikšme a ojamas a ž ilgiu y a šalu inis (dalinis) no mos a ian as. Jis,
kaip knyginis eiškinys, gali bū i a ojamas bend inėje kalboje, ačiau pi me-
nybė eik ina pag indiniam (neu aliajam) no mos a ian ui – būdo p ie eiks-
miui. O 4–6, kaip i 9–11 pa yzdžiuose a ž ilgiu bend inėje kalboje y a ne-
a o inas. Čia iesioginis san ykis su objek u u i bū i eiškiamas naudininku,
p ielinksnių kons ukcijomis (KP S1 2009: 89; da ž . Akelai is 2005: 71, 76).
9) Didesnės paga bos ikė umėmės me gaičių a ž ilgiu (=me gai ėms). (ci uo-
jama pagal KP S1 2009: 89)
10) Jūs būsi e ko ek iški mūsų a ž ilgiu (=mums). (ci uojama pagal
Akelai is 2005: 71)
11) Ne ole ancijos Lie u os a ž ilgiu (=Lie u ai), be abejo, bu o. (ci uojama
pagal Akelai is 2005: 71)
Šukys (KP S1 2009: 89) pažymi, kad bend inėje kalboje a ž ilgiu gali bū i a -
ojamas ne iesioginiam san ykiui su objek u eikš i 12 pa yzdyje.
12) Nieko blogo aiko a ž ilgiu nepada iau.
Gin au as Akelai is (2005: 67) nag inėja a ž ilgiu kons ukciją adminis aci-
nėje kalboje (ž . 10–11) i eigia, kad a ž ilgiu (i požiū iu) „išsiski ia a oji-
mo dažnumu, aki aizdžiu adminis aciniu unkciniu s ilis iniu a spal iu“. Jis
(Akelai is 2005: 76) p ieina iš ados, kad „adminis acinės kalbos kons ukci-
jos kilm. + a ž ilgiu [...] nepa em os gy ąja a osena i pagal a si adimo lai-
ką y a ėly as suin elek in os kalbos eiškinys“. Akelai is (2005: 67) eigia: ai,
kad a ž ilgiu „eina po daik a a džių i daik a a diškųjų žodžių kilmininko, lyg
i leis ų juos laiky i a imais polinksniams. Tik ais polinksniais jie negali bū i
laikomi dėl išlaikomos leksinės eikšmės. Ki a p iežas is – de inamosios kons-
ukcijos i kons ukcijos su daik a a diškųjų žodžių kilmininku dažnai y a a i-
mos a ba ne suda o g e ybes, plg.: ekonominiu a ž ilgiu i ekonomikos a ž ilgiu“.
Ki a e us, Daba inės lie u ių kalbos eks yno pa yzdžių pag indu a likęs a -
ž ilgiu a ojimo adminis acinėje kalboje y imą, Akelai is (2005: 70) ašo:
„Aps aba ėjęs a ž ilgiu dažniausiai a ojamas su daik a a diškųjų žodžių kilmi-
ninku [...], be labai e as de inimo būdu suda y uose junginiuose [...] – san-
ykis 0,07 : 0,93“. Iš išsamaus jo y imo aiškėja, kad a ž ilgiu kons ukcijos
adminis acinėje kalboje inkamai a ojamos, kai jomis nu odomas ko no s
pag indas pagal pašalinį, eiksmą a būseną sąlygojan į objek ą (Akelai is 2005:
71), kaip šalu inis no mos a ian as inkamos a o i pag indo san ykiui eikš-
i (Akelai is 2005: 74–75) a ba objek iniam san ykiui, ku is gali u ė i p iežas-
ies a spal į i įmanomas a ž ilgis, a siž elgimas į ą ne iesioginį objek ą, pa-
saky i (Akelai is 2005: 73). Be o, kad a ž ilgiu ne inka iesioginiam san ykiui
su objek u eikš i (Akelai is 2005: 71), kalbamosios kons ukcijos ne a o inos
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
p iežasčiai eikš i (Akelai is 2005: 73). Taip pa , „ku galima, ypač ku pažei-
džiama nusis o ėjusi lie u ių kalbos sin aksinių san ykių aiška, eikė ų eng i
kons ukcijų kilm. + a ž ilgiu [...], kai u i bū i iš eikš as požymio, a ba a ibu-
inis, san ykis“ (Akelai is 2005: 73).
Toliau klausimas, a a ž ilgiu y a ( ampa) polinksnis, paliekamas nuošaly-
je i kaip da binis e minas s aipsnyje a ojamas – polinksniškasis a ž ilgiu.
Kons ukcija su juo, kaip aiškėja iš ci uo ų pa yzdžių i o, kas umpai ap a a,
a ojamos sakinio i junginio lygmeniu. A k eip inas dėmesys į Akelaičio (2005:
72) min į: „kai a ojamos kons ukcijos kilm. + a ž ilgiu [...], eiksmo, eiklos
a ypa ybės iesioginis k eipimas į objek ą a si suš elninamas, už ušuojamas“.
P ieš akis u in 4–12 pa yzdžius, oliau keliamas klausimas, koks šio suš el-
nin o san ykio su objek u pag indas i kodėl, pa yzdžiui, ipišką bene icien o
naudininką 10 pa yzdyje kalbė ojas enkasi keis i polinksniškuoju a ž ilgiu. A
(kaip) ai susiję su žodžio eikšme i alen ingumu. Jei polinksniškojo a ž ilgiu
a osena susijusi su alen ingumu, ada, laikan is e bocen inio sakinio mo-
delio samp a os, galima da y i kele ą p ielaidų: be o, kad (a) polinksniškojo
a ž ilgiu a osenai į akos u i daik a a džio a ž ilgis eikšmė, (b) polinksniško-
jo a ž ilgiu a osenai į akos u i sakinio p edika o leksiniai, seman iniai a ki i
požymiai, žodžio i iso sakinio seman ika.
A saky i į minė us klausimus pasi ink a emian is iš Kauno VDU
Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno
( oliau – DLKT) ink a medžiaga (ž . 2 dalį). Šiame ž algomajame y ime kelia-
mi užda iniai: (a) ap a i daik a a džio a ž ilgis eikšmę žodynuose (ž . 3 dalį),
(b) umpai apž elg i alen ingumo eo ijos a skai os aškus i minė i, kaip ai
susiję su polinksniškojo a ž ilgiu a osena (ž . dalį 4), (c) alen ingumo požiū-
iu išnag inė i a ž ilgiu kons ukcijų a oseną empi inėje medžiagoje iš DLKT
(ž . 5 i 6 dalį). Po o isa apibend in i (ž . 7 dalį). Kiek žinoma, da bų apie po-
linksniškąjį a ž ilgiu alen ingumo aspek u nė a.
2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA
Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (pu-
blicis ikos, g ožinės, neg ožinės a adminis acinės li e a ū os) kalbos eks ai.
Saky inės kalbos pa yzdžių en y a aki aizdžiai mažiau. Tai ma y i 1 len elėje,
ku pa ody a, kaip a ž ilgiu pasiski s o pagal žan us DLKT2 paieškos ezul a uose.
2 Pa yzdžiai iš DLKT ink i 2022 m. bi želio mėn.
S aipsniai / A icles 249
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
Iš 1 len elės ma y i, kad unkcinis s ilius gali u ė i eikšmės polinksniškojo
a ž ilgiu a osenai. A ž ilgiu ečiausias saky inėje kalboje. Rašy inėje kalboje
polinksniškasis a ž ilgiu ečiausiai a ojamas g ožinėje li e a ū oje, o dažniau-
siai – publicis ikoje i neg ožinėje li e a ū oje. DLKT3 publicis ikai p iski iama:
bend oji pe iodika, populia ioji pe iodika, mokslinė pe iodika, knygos (au o-
bio a ijos, memua ai, a siminimai, k onikos, me aščiai, dieno aščiai, laiškai,
esė, apyb aižos i k .) i k ., o neg ožinė – ai mokslinė, mokomoji, pažin inė,
mokslo populia inimo i k . li e a ū a. DLKT g ožinę li e a ū ą suda o apysa-
kos, apsakymai, no elės, pasakos, omanai i pan. A siž elgian į ai, kad DLKT
eikiami adminis acinės li e a ū os (dokumen ų) pa yzdžiai su polinksniškuoju
a ž ilgiu y a i i (Akelai is 2005), oliau emiamasi kiek daugiau nei 600 ki ų
žan ų pa yzdžių, ku a ž ilgiu a ojamas polinksniškai. Konk ečiau kalban , o-
lesnio ž algomojo y imo pag indu imama po 200 pa yzdžių iš g ožinės, neg o-
žinės li e a ū os i publicis ikos, aip pa u imi 5 pa yzdžiai iš saky inės kalbos.
1 LENTELĖ. A ž ilgiu a osena pagal žan us
Teks yno dalis Iš iso
žodžių Užklausa Pa a ojimo
skaičius
Analizuojamų
šal inių žodžių
skaičius
G ožinė li e a ū a 15765554 a ž ilgiu 601 2478947
Neg ožinė li e a ū a 19322341 a ž ilgiu 5873 4377158
Adminis acinė li e a ū a 13625715 a ž ilgiu 1422 1524835
Publicis ika 86497837 a ž ilgiu 9981 20774801
Saky inė kalba 447396 a ž ilgiu 26 29146
Iš iso: 140921288 a ž ilgiu 17903 29184887
Iš u imų pa yzdžių (ž . 2 len elę) ma y i, kad sakinyje polinksniškojo
a ž ilgiu kons ukcija (gali bū i) susijusi su ski ingomis eiksmažodžio, būd a -
džio, daik a a džio o momis a ba p ie eiksmiu. Į akis k in a ai, kad u imo-
je medžiagoje ne e o minimo žodžio eikšmė implikuoja pe cep y ųjį subjek ą
(plg., jaus is, nusis a y i, abejingas, jau us, nuos a a, pažiū a i . .), a ba, kal-
ban alen ingumo pag indu ski iamų seman inių unkcijų aspek u, pe cipien ą
[Pcp] – psichinės būsenos pa y ėją (Sližienė 1994: 20), kas, many ina, u i į a-
kos polinksniškojo a ž ilgiu a osenai.
A siž elgian į ai, kad u imuose ski ingų žan ų pa yzdžiuose polinksniška-
sis a ž ilgiu ka ojasi su ais pačiais žodžiais a ba ski inguose žan uose a ojami
3 Žiū ė a [2022-06-12] čia: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=abou .

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
žodžiai, su ku iais y a seman iškai i sin aksiškai susijusi polinksniškojo a ž ilgiu
kons ukcija, eikiau ienas ki ą papildo nei paneigia, oliau pa yzdžiai pagal
žan us neski s omi. Pa yzdžiui, iš g ožinės li e a ū os i publicis ikos u ima
pa yzdžių su polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcijomis, susijusiomis su eiksma-
žodžiu nu(si) eik i, o iš publicis ikos i neg ožinės li e a ū os – su nusi eikimas,
a ba iš g ožinės li e a ū os i publicis ikos u ima pa yzdžių su polinksniškuoju
a ž ilgiu siejamais būd a džiais ge ano iškas, ole an iškas, o neg ožinėje li e a-
ū oje pasi aikė su ole ancija. Tai, kad isų nag inėjamų s ilių eks uose a ž ilgiu
a ojamas su ais pačiais a ba panašiais žodžiais, leis ų many i, kad unkcinis
s ilius aš o kalboje ne u i lemiamos į akos polinksniškojo a ž ilgiu a osenai.
2 LENTELĖ. A ž ilgiu kons ukcijos sąsaja su kalbos dalimi sakinyje
Kalbos dalis Pa yzdžiai
Veiksmažodis bū i, da y i, de ė i, elg is, įpa eigo i, jaus is, laiky is, (ne)mo alizuo i,
nu(si) eik i, nusileis i, nus(is) a y i, nu e ė i, pasielg i, pa i i, pasikeis i,
pasisaky i, pa ydė i, p iešin is, eaguo i, ody i, sup as i, sus e imė i,
aiky i, u ė i i pan.
Būd a dis adap y us, abejingas, ag esy us, aklas, aplaidus, a imas, a sa gus, (ne)
a i as, bjau us, blogas, ciniškas, disk e iškas, (ne)do as, d augiškas,
d o us, (ne)gailes ingas, (ne)ge ano iškas, g iež as, (ne)e iškas, įdomus,
įky us, išdidus, iškalbingas, įžeidus, humaniškas, jau us, konse a y us,
ko ek iškas, k i iškas, lygus, mandagus, naudingas, nega y us, neu alus,
niekingas, pado us, paga bus, pakankamas, (ne)pakan us, palankus,
panašus, pa auklus, pa ojingas, p iešiškas, eiklus, eikšmingas, san ū us,
(ne)sąžiningas, sa a ankiškas, (ne)šališkas, š elnus, (ne) eisingas, (ne)
eisus, inkamas, ole an iškas, ūmus i pan.
Daik a a dis a ogancija, abejingumas, ag esija, ag esy umas, ambi alen iškumas,
a laidumas, a sa gumas, delika umas, dėmesys, despo izmas,
disk iminacija, d augiškumas, elgesys, i onija, išda ys ė, išdidumas,
į a imas, į a umas, jausmas, gailes ingumas, galia, ge ano iškumas,
kal inimas, kalba, ke inimas, kėslas, kan ybė, kan umas, kie aši dys ė,
klusnumas, k i ika, k i iškumas, komplimen as, ko ek iškumas, laikysena,
lūkes is, ole ancija, neapykan a, nuodėmė, nuomonė, nuosaikumas,
nuos a a, nusikal imas, nusis a ymas, nusi eikimas, paga ba, (ne)
pakan umas, palankumas, pa eiga, pažiū a, pasisakymas, poli ika,
pozicija, pozi y umas, p anašumas, p iešiškumas, p ie a a, p o okacija,
ep esija, san ū umas, simpa ija, smalsumas, smu as, sus e imėjimas,
sup a ingumas, (ne)šališkumas, šal ukas, eisėjas, eisingumas, e o as,
(ne) ole ancija, i umas, užsispy imas, eiksmas, il is, žodis, (ne)
žmoniškumas, žiau umas, eiklumas, e inimas i pan.
P ie eiksmis ge ai, lygiag ečiai, (ne)palankiai, pik ai, p iešiškai, skep iškai i k .
S aipsniai / A icles 251
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
3. DAIKTAVARDŽIO ATŽVILGIS REIKŠMĖ
AIŠKINAMUOSIUOSE LIETUVIŲ KALBOS
ŽODYNUOSE
Manan , kad polinksniškai a ojamas a ž ilgiu u i eikšmę i ji gali u ė i
į akos kalbamosios kons ukcijos a osenai, de a minė i daik a a džio a ž ilgis
apib ėž is. Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽe) daik a a dis a ž ilgis ei-
kiamas kaip 1. ‘a siž elgimas, a sižiū ėjimasʼ, 2. ‘požiū isʼ (ž . 1). Akademiniame
Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) a ž ilgis y a i eikšmis: 1. ‘a sižiū ėjimas a gal,
apsidai ymasʼ (ž . 13); 2. ‘požiū is, ž ilgsnisʼ (ž . 14; da ž . 2); 3. ‘a siž elgimasʼ
(ž . 15).
13) Vilkas ieną a į paga o, ki os be a ž ilgio išlaks ė Žem.
14) Mūsų li e a ū a apo žymiai į ai esnė o mos a ž ilgiu š.
15) Po a gų isų gal bus koks a ž ilgis K kn.
Vadinasi, daik a a džio a ž ilgis įnagininkas, a ojamas 1–12 pa yzdžiuose, u-
i ( u ė ų u ė i) ‘požiū is, ž ilgsnisʼ eikšmę. Daik a a džiui a ž ilgis seman-
iškai a imas požiū is aip pa d i eikšmis: 1. ‘ž ilgsnis, a ž ilgisʼ, 2. ‘konk e i
pažiū a, nusis a ymas4ʼ (DLKŽe; plg. LKŽe). Taigi u imas minimalus ienas
su ki u susijusių daik a a džių (a ž ilgis, požiū is, ž ilgsnis, pažiū a, nuomonė,
nusis a ymas) leksinis seman inis laukas. Čia de a a k eip i dėmesį į ai, kad,
kaip jau 2 dalyje minė a, daik a a džiai pažiū a, nuomonė, požiū is, nusis a ymas
y a a ojami su ap a iamojo polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Tai liudy ų
a ž ilgiu g ama ikalizacijos p ocesą.
Žiū in į abs akčiųjų daik a a džių požiū is, ž ilgsnis, pažiū a pama inių žo-
džių (pa)žiū ė i i ž elg i alen ingumą Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiks-
mažodžių junglumo žodyne ( oliau – LKVJŽ) aiškėja, kad eiksmažodis žiū ė i
‘paisy i, a siž elg iʼ eikalauja pe cipien ą a liepiančio subjek o a dininko i kon-
en y o5 kilmininko a ba šalu inio sakinio (ž . 16). Veiksmažodžiai (pa)žiū ė i
i ž elg i ‘ u ė i susida ius nuomonę, e in iʼ eikalauja pe cipien inio subjek o
a dininko, pa ien ą6 a liepiančios p ielinksnio į kons ukcijos i moduso7 unk-
ciją a i inkančio p ie eiksmio (ž . 17–18) (Sližienė 2004: 457, 461). Taigi daik-
a a džio a ž ilgis ‘požiū is, ž ilgsnisʼ seman ikoje glūdi pe cipien o, pa ien o,
4 Plg. LKŽe: nusis a ymas – nuomonė, pažiū a. DLKŽe: Nuomonė – 2. pažiū a, nusis a ymas.
5 „Kon en y as [Con] – eiksmo a būsenos u inio unkcija“ (Sližienė 1994: 22).
6 „Pa ien as [P] – eiksmo po eikio ga ėjo a ba būsenos u ė ojo unkcija“ (Sližienė 1994: 20).
7 „Modusas [Mod] – eiksmo kokybės, būdo unkcija“ (Sližienė 1994: 25).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
kon en y o, moduso unkcijos su sa a aiška. Pe cipien o subjek as u ė ų ibo i
polinksniškojo a ž ilgiu a oseną su ak y aus eiksmo ( anzi y iais) p edika-
ais. Visgi, kaip bu o ma y i, a kim, 4 pa yzdyje, polinksniškasis a ž ilgiu a -
ojamas (ž . oliau). Ki a e us, galima many i, kad, pa yzdžiui, 11 pa yzdyje
bū en polinksniškuoju a ž ilgiu y a pažymima ( ok. ma kie ) plačiąja p asme
žmogaus, kaip pe cipien o, pažiū a, nusi eikimas i aip (kon) eks e ski iamas
minė as ne iesioginis po eikis objek ui, a liepiančiam bene icien ą8 (plg. 19–20).
16) A u [Pcp] jo [Con] žiū ėsi Jb. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 457)
17) Kai kas [Pcp] ne į a inai [M] žiū ėjo į pa į Be ingą [P] i isą jo kelionę [P]
B . (ci uojama pagal Sližienė 2004: 457)
18) A indi idai ampa mo alūs, p iklauso nuo o, kaip [M] į juos [P] ž elgia ki i
žmonės [Pcp] VDTUk. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 461)
19) P ancūzijos isuomenė nusi eikusi p iešiškai. Iki ole an iškos isuomenės
[Pcp] musulmon a ž ilgiu [B] šiuo a eju kaip niekada oli9.
20) Jis [Pcp] bu o ole an iškas dideliam i mažam [B], su isais mielai da-
linda osi sa o spo o žiniomis i pa i imi.
A 19–20 pa yzdžiuose, ku kalbama apie ski ingą ik o ės dalykų in e p e a-
imą, ski ini du ole an iškas alen ingumai? Visaip gali bū i (ž . oliau). Pagal
ikoniškumo, a ba izomo izmo, p incipą ski inga aiška y a susijusi su ski in-
gomis p edika o eikšmėmis: kiek iena o ma u i sa o eikšmę. Ikoniškumo
są oka implici iškai siejama su žymė umu (angl. ma kedness). Talmy Gi ónas
(1990: 945–947; plg. 2001: 38–41), žymė umą apsib ėžęs pagal is – s uk ū-
inio i kogni y inio kompleksiškumo i dažnumo – k i e ijus, eigia, jog są-
saja a p kogni y inio i s uk ū inio kompleksiškumo y a ienas bend iau-
sių ikoniškumo aspek ų – kogni y iškai žymė ą ka ego iją links ama žymė i i
s uk ū iškai, i a i kščiai10. Ikoniškumas i žymė umas y a iesiogiai susiję su
ekonomiškumu i dis ink y umu kalboje: kalbė ojas siekia kuo daugiau u i-
nio pasaky i kiek įmanoma minimaliomis kalbinėmis iš aiškos p iemonėmis i
pas angomis (ž . oliau). Visa ai u in gal oje ikė ina, jog i polinksniškojo
a ž ilgiu a ojimas susijęs su kalbos a o ojų g ama inių s uk ū ų iš aiškos
8 „Bene icien as [B] – ad esa o, ga ėjo, u ė ojo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms, ypač asme-
nims, ku ių naudai a nenaudai kas yks a, da osi, y a“ (Sližienė 1994: 21).
9 Jei p ie pa yzdžių nenu ody a ki aip, jie y a iš DLKT.
10 „The me a-iconic ma kedness p inciple: Ca ego ies ha a e cogni i ely ma ked end also o be
s uc u ally ma ked“ (Gi ón 1995: 58). Plg.: „Ca ego ies ha a e s uc u ally ma ked a e also
subs an i ely ma ked“ (Gi ón 1990: 965).
S aipsniai / A icles 253
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
na ū aliais ekonomijos po eikiais (ku ie ne isada su ampa su kalbos no ma)
komunikacijoje.
4. VALENTINGUMAS IR POLINKSNIŠKASIS
ATŽVILGIU
T umpai pasaky ina, kad alen ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa-
ybė a e i am ik ą skaičių lais ų ie ų, ku ias sakinyje a ba žodžių jun-
ginyje užima am ik os eikšmės žodžiai bei jų o mos a ba jų a i ikmenys
(ž . Sližienė 1994: 16; Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 19 i en ci uojamą li e a ū ą).
Valen ingumas pap as ai siejamas su imis lygmenimis: abs akčiu loginės
seman ikos i d iem konk ečiais kalbos lygmenimis – sin aksės i leksinės se-
man ikos. Loginės seman ikos lygmenyje nus a omas žodžio lais ų ie ų skai-
čius i jų galimų ak an ų seman inės unkcijos, sin aksės lygmenyje nus a oma
alen inių ak an ų g ama inė o ma i jų bū inumas a ba akul a y umas, leksi-
nės seman ikos lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų seman ika (kokių se-
man inių klasių žodžiai gali bū i žodžio ak an ai). Be alen inių sin aksinių ak-
an ų, ku ių bū inumas i akul a y umas nus a omas sakinyje, ski iami lais ieji
na iai – sakinio žodžiai, ku ie nė a sąlygojami žodžio eikšmės i nep iklauso
jo alen ingumui. P edika inėje s uk ū oje a ski us p edika us, o ne p edika o
a gumen us, a i inkan ys lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie-
ų, jų sąsają su p edika u lemia jam, kaip am ik ai kalbos daliai, būdingas g y-
nai g ama inis pajėgumas p isijung i ki us žodžius bei jų o mas (Sližienė 1994:
35). Bū inieji sin aksiniai ak an ai sakinyje negali bū i p aleidžiami, kadangi
juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an-
ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak-
ualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakul a y ieji sin aksiniai ak an ai y a ie, ku-
ie sakinyje gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas.
Sakiniai be akul a y iųjų ak an ų eiškia maždaug ą pa į, ką i su jais, kadangi
akul a y ieji ak an ai y a implikuo i pačioje žodžio eikšmėje (Sližienė 1994:
35). Fakul a y iaisiais ak an ais, ku ie oliau DLKT eikiamuose pa yzdžiuose
ašomi lenk iniuose skliaus uose, nusakoma a si uacijos dalis, ku i p edika o
eikšmei mažiau ak uali. P ipažįs ama, kad g iež os ibos a p bū inųjų i akul-
a y iųjų ak an ų i lais ųjų na ių nė a (Hen schel, Weyd 1994: 345).
Vilmos Ágel (2000: 211–212) kelia hipo ezę: kuo dažniau lais ieji na iai (A)
bus a ojami, uo labiau jie bus laukiami. Tada, jo nuomone, lais ieji na iai
kaip u inio speci ika o iai (INSP) gali bū i pe in e p e uo i į p edika o seman-
inio alen ingumo komponen us, o pas a ieji laikui bėgan pagal Paulo G ice
inkamumo (angl. ele ance) maksimą įsi i in i kaip komunikaciškai bū ini
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
eiksmažodžiu pasakomo eiksmo subjek as y a mažiau ipiškas agen y u o po-
žiū iu. Ap a iamoje si uacijoje subjek o (pono, e go) a liekamas eiksmas ie-
siogiai neliečia objek o (ki o, sa ęs).
51) Tai, ką ponas da o „ki o“ a ž ilgiu, jis da y  i sa o pa ies a ž ilgiu,
o ai, ką e gas da o sa o pa ies a ž ilgiu, jis da y  i „ki o“ a ž ilgiu.
Ši aip a si ado ienpusiškas i nelygus p ipažinimas. Šiuo a eju neesmingoji
sąmonė ponui y a objek as.
Nuo eiksmažodžio da y i ‘elg is kieno a ž ilgiuʼ galima pe ei i p ie eiksma-
žodžio elg is. N. Sližienė (1994: 193) ski ia elg is ‘1. ienaip a ki aip laiky is,
eik iʼ, p z., Jis [A1] elgiasi pado iai, g ažiai, eisingai [Mod]23, a ba ‘2. ienaip
a ba ki aip san ykiau i, pa eik i kieno likimąʼ, p z., Jis [A1] nedo ai [Mod] pa-
sielgė su sa o mo ina [P]. T umpai kalban , minė oje da y i eikšmėje ekspli-
kuo a a ž ilgio sema y a implikuo a elg is eikšmių apib ėž yse. Tai u i į akos
polinksniškojo a ž ilgiu a osenai 52–54 pa yzdžiuose su elg is, elgesys, poelgis.
52 pa yzdyje ie oj ipiškos pa ien ą a i inkančios p ielinksnio su kons ukcijos
pasi ink a polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Lyginan 53 i 54 pa yzdžius
aiškėja, kad polinksniškojo a ž ilgiu a ojimas 54 pa yzdyje bū inas – g ama-
iškai nulem as. A k eip inas dėmesys i į ai, kad, pa yzdžiui, 55 pa yzdyje
a ž ilgiu a osenai į akos da o i ai, kad būd a dis sąžiningas aip pa a o-
jamas su polinksniškuoju a ž ilgiu (ž . 25). Tai aki aizdu 56–57 pa yzdžiuose,
ku sakinio p edika o (elg is) modusą a i inkan is alen inis ak an as, eiškia-
mas būd a diniu p ie eiksmiu pa s eikalauja bene icien inio ak an o (panašiai
pasakoma i g e a, p z., d augiškai, sąžiningai, p iešiškai, ne ak iškai, šališkai a
k .) a ba p isijungia lais ąjį na į. Pas a ieji pa yzdžiai odo, kad polinksniškojo
a ž ilgiu a ojimui į akos gali u ė i iek sakinio pag indinio p edika o (elg is)
alen ingumas, iek ieno iš p edika o leksikalizuo ų ak an ų alen ingumas a -
ba žodžio junglumas.
52) Nė puse lūpų [konse a o iai] nė a pasakę, kaip jie elgiasi Seime mažumos
a ž ilgiu.
53) Tėčio elgesys bu o kilnus. Tik Nanos a ž ilgiu jis bu o niekingas.
54) Kondi e is aip pa nusi ylęs k ikdem elgesiu ienas ki o a ž ilgiu (plg.
nusi ylęs ?k ikdemų elgesiu ieno su ki u).
55) Sa o eigiamą a neigiamą nuomonę apie žmogų suda ė e bend audami su
juo, elgia ės sąžiningai iek sa o, iek jo a ž ilgiu.
56) F us acijos apim as aikas pasida o jud us, pik as, elgiasi ag esy iai sa o
bend aamži a ž ilgiu.
23 Plg. LKVJŽ (Sližienė 1994: 166) ski iamą da y i ‘elg isʼ, p z., Nep o ingai [Mod], ka el [A1], da ai.

S aipsniai / A icles 261
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
57) Esą Didžiojo Tė ynės ka o minėjimo me u Jonas i aš nemandagiai elgė-
mės e e ano [...] a ž ilgiu.
Panašiai u imuose DLKT pa yzdžiuose a ž ilgiu kons ukcija a ojama, kai
pag indiniu sakinio p edika u eina eiksmažodžių nu(si) eik i, nusis a y i ‘2. pa-
si yž i, i ai laiky is nuomonės, sp endimoʼ (DLKŽe) o mos a ba polinks-
niškasis a ž ilgiu susijęs su šių a ba ki ų pe cep y iųjų eiksmažodžių abs ak-
ais – daik a a džiais nusis a ymas, nusi eikimas, nuos a a, ke inimas (ž . 58–61).
58 pa yzdyje polinksniškojo a ž ilgiu a osenai į akos da o ne i(e)k neagen-
y us nu eik i ‘sukel i kokią nuo aiką, jausmusʼ, kiek, kaip minė a, būd a diš-
kasis nepalankiai, ku is pa s eikalauja bene icien inio ak an o. Panašiai ma y i
59 pa yzdyje su sang ąžiniu nusi eik i: polinksniškasis a ž ilgiu aip pa susijęs su
būd a diškuoju ge ano iškai ( i uose pa yzdžiuose a ž ilgiu analogiškai a o-
jamas su nusi eik i, kai g e a y a ge ai, pik ai, p iešiškai, skep iškai i pan.), ačiau
jo, ski ingai nei 58 a eju, kei imas bene icien o naudininku labiau ibojamas
p edika o in anzi y umo. 60–61 pa yzdžiai odo, kad polinksniškojo a ž ilgiu
a ojimui į akos da o i leksemos ka ego inės sa ybės (da ž . 26–28). Tai, kad
leksemos pe cep y umas u i į akos a ž ilgiu a osenai sakinyje, aki aizdu iš
62 pa yzdžio, ku polinksniškojo a ž ilgiu pasi inkimas gali bū i aiškin inas ne
pagal ipišką elg is alen ingumą (plg. elg is su ki ais sa o nuožiū a), be pagal
nuožiū a ‘manymas, nuomonėʼ (DLKŽe).
58) Negi aš daba galiu išleis i ben ieną aip nepalankiai mano a ž ilgiu
(plg. man) nu eik ą?
59) Viena puse mažiau ikime, kad ki a jos a ž ilgiu (?jai) ge ano iškai
nusi eikusi.
60) Mokinys nesąmoningai jaučia moky ojo nusi eikimą jo a ž ilgiu.
61) No om neno om keičiasi i mūs nuos a os j a ž ilgiu.
62) Lais ė, ku ią jie apgynė, bu o lais ė elg is sa o nuožiū a ki  a ž ilgiu.
Manan , kad 62 pa yzdyje a ž ilgiu a ojimui į akos u i i nuožiū a seman i-
ka, da osi aišku, kodėl 63–65 pa yzdžiuose jį enkamasi a o i ie oj kon en-
y ą a i inkančios p ielinksnio apie a ba dėl kons ukcijos su nuomone, pozicija
‘3. p k. pažiū a, p incipinis nusis a ymasʼ (DLKŽe). 64 pa yzdyje ma y i i ai,
kad a ž ilgiu kons ukcijos a ojimui į akos u i kon eks as.
63) Daugelis, aš pa s i daugelis mūsų pa iečių u i labai aiškią nuomonę
Paleckio a ž ilgiu.
64) – Ką gi? – Apie jūsų d augą Mozę. Jo a ž ilgiu aš susida iau i ą
nuomonę.
65) Kokia y a o iciali šių laikų Bažnyčios pozicija žyd a ž ilgiu?
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
63–65 pa yzdžių pag indu gali bū i aiškin inas polinksniškojo a ž ilgiu a oji-
mas su poli ika ‘ als ybės eikalų a kymo, als ybinės aldžios eo ija i p ak-
ikaʼ (DLKŽe). Kalbė ojas pasi ink u žymėjimu, a kim, 66 pa yzdyje ak uali-
zuoja poli ikos kaip eo ijos, ideologijos, pažiū os aspek ą, no s nea mes ina,
kad okį žymėjimą apibend ina i kalbėdamas apie poli ikos p ak inį aspek ą
(ž . 67).
66) Į klausimą, a Mask oje daba manoma, kad anks esnė poli ika Vaka  a -
ž ilgiu bu o pe nelyg nuolaidi.
67) Tačiau ilga i skausminga „Mažeikių na os“ is o ija kelia abejonių, a
Rusijos poli ika Lie u os a ž ilgiu bus g įs a p agma izmu.
6. POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU
IR NEVALENTINIAI (LAISVIEJI) NARIAI
Kaip minė a, pag indinis lais ųjų na ių ski umas nuo akul a y iųjų ak an-
ų y a as, kad jie ne u i a amos sakinio p edika o seman inio alen ingumo
s uk ū oje, ne ealizuoja jokių seman inių ak an ų loginės seman ikos lygme-
nyje. 68 pa yzdyje polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija y a lais asis sakinio
p edika o (laikėsi) na ys. Tačiau, kaip anksčiau saky a, ji y a ieno iš p edika o
alen inių ak an ų (neapykan a) eikalaujamas sin aksinis ak an as (neapykan a
žydų a ž ilgiu (plg. žydams)). Ki ais žodžiais kalban , sakinio lygmeniu a ž ilgiu
kons ukcija y a lais asis na ys, junginio lygmeniu – alen inis ak an as.
68) Vis dėl o ne isi Š ie imo epochos mąs y ojai bu o ge ano iški žydams.
Nemaža jų dalis, no s i k i ika o senąsias adicijas, ačiau žyd a ž ilgiu
laikėsi neapykan os.
Valen ingumo požiū iu kalban apie lais uosius na ius sakinyje, jiems ski iamas
lais asis naudininkas ( ok. eie Da i ). Jis y a, N. Sližienės (1994: 39) nuomo-
ne, „ iso sakinio sin aksinės s uk ū os elemen as, eiškian is eiksmu suin e-
esuo ą asmenį a daik ą, ku iam kas nu inka (bene icien ą)“. Axelis Hol oe as
i Vesla a Čižik-P okaše a (2005: 81–92) ap a ia ke u is lais ojo naudininko
ipus: da i us commodi, da i us sympa he icus, da i us e hicus, da i us iudican is.
Au o iai (Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 83, 86, 88, 90) da i us commodi in-
e p e uoja kaip bene icien o aplinkybę, da i us sympa he icus – kaip a gumen-
o suskaidymo a ejį, da i us e hicus sieja su disku su i laiko sakinio aplinkybe.
Jie (Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 90, 92) eigia, kad „da i us iudican is y a
seman iškai eikalaujamas i sin aksiškai aldomas“, „ ačiau jis aldomas ne
eiksmažodžio“. Agnieszka Rembiałkowska (2009: 159–161) emiasi Simono
S aipsniai / A icles 263
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
Diko (Dik 1997) unkcinės g ama ikos eo ijos sp endimais i sluoksniuo os
seman inės sakinio s uk ū os koncepcija i , ap a dama ski ingus lais uosius
naudininkus, siūlo „klasi ikuojan [...] em is jų ap ėp ies (angl. scope) k i e-
ijumi“ (Rembiałkowska 2009: 149). „Lais ųjų naudininkų ipai ski iami i-
sų pi ma pagal ai [...], su ku iuo p edikacijos lygmeniu jie suda o glaudesnį
iene ą i su ku iuo p edikacijos lygmeniu ibojasi jų eiškiamos p edikacijos
po eikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Šiuo pag indu „da i us sympa he-
icus koduojamos posesy inės éikšmės pasi eiškia še dinės24 p edikacijos lyg-
meniu, da i us commodi / incommodi koduojamos bene iecien inės / male ici-
en inės eikšmės“ ( . p.: 167–168) „ u ė ų p iklausy i išplės inės25 p edikacijos
(ex ended p edica ion) lygmeniui“ ( . p.: 162), „da i us iudican is eikšmės [ko-
duojamos] p opozicijos26 lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio) lyg-
meniu“ ( . p.: 168).
Tai, kad su da i us commodi / incommodi, ku iuo nu odomas asmuo a ba
daik as, ku io naudai a ba nenaudai a liekamas eiksmas a kas y a, y a susijusi
a ž ilgiu kons ukcija, ma y i 69–70 pa yzdžiuose (i en, ku g ama iškai a -
ž ilgiu susijęs su humaniškas, neu alus, nega y us, pasy us, sa anaudiškas; aika,
sup a ingumas, neu alumas, nežmoniškumas; niekinamai, niekingai i k .).
69) Iš ko susideda as sa o e ės pajau imas? Supap as inus, galima pasaky i,
kad – iš isų jausmų i minčių, ku iuos sa o a ž ilgiu (plg. sau, sa yje)
jaučiame.
70) Gy enime su ikau daug didelių menininkų, be nebu au su ikęs okio, ku is
bū ų aip abs akčiai i neklys amai objek y us sa o pa ies a ž ilgiu.
Lais ojo da i us iudican is bend iausia unkcija – „nu ody i e inimo sis emą,
pagal ku ią galima sp ęs i, a eisingai kažkam p iski iamas am ik as požy-
mis. Po eikis nu ody i e inimo sis emą a si anda no in pab ėž i, kad ji ne-
su ampa su isuomenėje p iim ais a ba numanomais e inimo s anda ais“
(Rembiałko ska 2009: 156). Pas a asis p opozicijos (angl. p oposi ion) lygmeniui
p iklausan is su pe cipien u susijęs da i us iudican is, kaip ma y i 71–72 a pana-
šiuose pa yzdžiuose su ciniškas, p asmingas, nee iškas; ambi alen iškumas; ge ai,
bjau u, nehigieniška, nee iška, nemandagu, pado u, nede ama i k . aip pa keičia-
mas a ž ilgiu kons ukcija. P opozicijos lygmeniu, ku is a i inka „galima ak ą“
24 „Še dinės p edikacijos (angl. co e p edica ion [...]) lygmeniu apib ėžiami „ idiniai“ elemen a iosios
si uacijos pa ame ai“ (Rembiałkowska 2009: 160).
25 Išplės inės p edikacijos lygmeniu „pa ikslinamas laikas, ie a, elemen a iosios si uacijos a si adi-
mo p iežas is, ikslas i pan.“ (Rembiałkowska 2009: 160).
26 P opozicijos, a ba eiginio, lygmeniu „p is a omas kalbė ojo požiū is į elemen a iąją si uaciją“
(Rembiałkowska 2009: 160).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
i ku p is a omas kalbė ojo požiū is į elemen a iąją si uaciją (plg. Dik 1997:
68), da i us iudican is ikslina eiginio galiojimo sąlygas (Rembiałko ska 2009:
163).
71) Juk aip bū ų nedo a – nedo a is a ž ilgiu!
72) Ta o alga sumažės ben d igubai, be ki aip negalima, bū ų ne eisinga ki 
a ž ilgiu.
Ti os medžiagos pag indu p idu ina ai, kas minė a s aipsnio p adžioje: po-
linksniškasis a ž ilgiu a ojamas ie oj būdo p ie eiksmių (aplinkybių). Tai
ma y i 73 pa yzdyje. Pas a ieji modi ika o iai, žymimi polinksniškojo a ž ilgiu
kons ukcija, neįeina į b anduolinę (angl. nuclea ) sakinio p edikaciją i suda o
še dinę (angl. co e) p edikaciją. Tokie su pačiu sakinio p edika u susiję pi mojo
lygmens modi ika o iai (p o o ipiškai būdo, p iemonės, kokybės i pan.) modi-
ikuoja pag indiniu p edika u eiškiamą į ykį, a ba, pagal S. Diką (1997: 225–
226), b anduolinės p edikacijos (angl. nuclea p edica ion) dalykų padė į (angl.
s a es o a ai s (SoA)) (da ž . 74 pa yzdį, ku polinksniškojo a ž ilgiu kons uk-
cija pasakomas pag indas).
73) Nominaliza o iaus unkciją a liekan i į a dinė mo ema nei koncep ualiai, nei
(mo ) onologiniu a ž ilgiu nė a sa a ankiška.
74) Galima įž elg i am ik ą geome inio meno i epo giminys ę iek idėjos, iek
o mos a ž ilgiu.
Apie ai, kad polinksniškasis a ž ilgiu susijęs su an ojo lygmens modi ika o iais,
ski iamais sakinio lygmeniu, ku eiškiama dalykų padė is ie os, laiko, ezul-
a o, ikslo, p iežas ies i pan. a ž ilgiu (Dik 1997: 243–244), leidžia kalbė i
75–76 pa yzdžiai.
75) Ma ijus jau aiškiai pake ėjęs ą me giną. [...] Kokie jo kėslai os jaunos bū-
ybės a ž ilgiu?
76) Aš Jums da ka ą dėkoju už žygius, pada y us mano a ž ilgiu, ik, deja,
jokių ezul a ų da nė a.
7. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
Išnag inėjus 600 DLKT pa yzdžių su polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija,
ma y i, kad ši kons ukcija a ojama i ie oj žodžio alen inių ak an ų, i kaip
lais ieji na iai. Valen ingumo požiū iu iš i oji medžiaga leidžia sudėlio i okias
ko eliacijas:
Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija kaip lais asis na ys a ojama še dinės,
išplės inės p edikacijos i p opozicijos lygmeniu. Valen ingumo požiū iu su
S aipsniai / A icles 265
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
lais uoju naudininku (a ba p ielinksnio su kons ukcija) susijęs polinksniška-
sis a ž ilgiu y a lais asis na ys, ku is a i inka pe cipien ą a ba bene icien ą. Tais
a ejais, kai a ž ilgiu kons ukcija žymimas lais asis na ys sakinyje eina (bū-
do, pag indo, p iežas ies) aplinkybe, jis susijęs su p ie eiksmiu, p ielinksinėmis
kons ukcijomis.
Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija iš lais ųjų na ių (p edika o, sakinio mo-
di ika o ių (aplinkybių)) y a pe ėjusios į žodžio alen inių ak an ų ( aldinių
(ne iesioginių objek ų)) ie ą. Pagal komunikaciškai bū inai polinksniškojo a -
ž ilgiu kons ukcija žymimų lais ųjų na ių analogiją y a pasi enkama žymė i
a i inkamus žodžio seman inio alen ingumo ak an us.
Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija y a p edika o bū inasis alen inis ak-
an as: aip (iš)ski iamos ienos leksemos d i eikšmės su ski ingais alen in-
gumais (plg.: ko ek iškas – ‘mandagus, ak iškasʼ (BLKŽe), p z., Jis bu o (mano
a ž ilgiu) (plg. su manimi) gan ko ek iškas (DLKT), i ko ek iškas – ‘ eisin-
gas, ikslus, a i inkan isʼ, p z., Kons i ucinis Teismas nė a išdės ęs sa o nuomonės,
Seimo s a u as nelaikomas p ieš a aujančiu pag indiniam šalies įs a ymui dokumen-
u: „Tačiau jis nė a ko ek iškas Kons i ucijos a ž ilgiu“. (DLKT)).
Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukciją enkamasi a o i ie oj leksemos a-
len inių (bū inųjų i akul a y iųjų) ak an ų ais a ejais, kai jie a liepia pe -
cipien o, bene icien o a ba kon en y o unkcijas. Tada sakinyje ne iesioginiu
objek u einan i a ž ilgiu kons ukcija keičia naudininką a ba p ielinksnine (su,
į, apie, dėl) kons ukcija žymimą ak an ą; subjek as gali a i ik i pe cipien ą, pa-
ien ą, agen ą. Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukciją links ama ink is a o i ais
a ejais, kai leksema numa o pe cipien ą a i inkan į subjek o sin aksinį ak an ą.
Pe cep y umas u i į akos am, kad i su ak y aus eiksmo eiksmažodžiais i-
piškai naudininku žymimas bene icien o ak an as y a keičiamas polinksniškojo
a ž ilgiu kons ukcija. Ski iamas (links ama ski i) bene icien as būsenai esp.
ak y iam eiksmui ak ualizuo i i žymė i. A siž elgian į ai, y a pag indo eig i,
kad pe cep y iųjų p edika ų mažiau ipišką bene icien ą27 a i inkan is seman-
inis ak an as bus žymimas keliomis sin aksinėmis o momis: naudininku i /
a ba polinksiškojo a ž ilgiu kons ukcija. Polinksniškojo a ž ilgiu a osena su-
sijusi su leksemos (in) anzi y umu i subjek o (ne)agen y umu.
Leksemos ka ego inės sa ybės eikia su ne iesioginiu objek u ko eliuojančio
seman inio ak an o (bene icien o, pa ien o, kon en y o) mo osin aksinį žymė-
jimą (naudininku, p ielinksnių į, apie a pan. kons ukcijomis i / a ba polinks-
niškojo a ž ilgiu kons ukcija). P ie eiksmio aldomas sin aksinis ak an as gali
bū i žymimas ik polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija (p z., Jis pa ojingai (i
27 Plg. men alinio ecipien o ( ok. men ale Rezipien ) samp a ą Hen schel (2001: 183), Ba els (2005:
106–107).

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
nepalankiai jo ilči a ž ilgiu) (plg. *i nepalankiai jo il ims) susimąs ęs pa-
k ie ė pada ėją (DLKT)). Seman iškai i g ama iškai bū ina gali bū i i daik a-
a džio eikalaujama polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija (plg. okiečių disk i-
minacija jų a ž ilgiu, * okiečių jų disk iminacija).
Tais a ejais, kai a ž ilgio kaip požiū io, nusi eikimo aspek as y a eksplikuo-
as a ba implikuo as pačioje leksemos eikšmėje (p z., p iešas – ‘2. ned augiškai
nusi eikęs, linkin is ki am bloga žmogusʼ (DLKŽe); p iešingas – ‘4. ku is ki ų
pažiū ų, ned augiškai nusi eikęs, p iešiškasʼ (LKŽe); despo izmas – ‘2. aldin-
gumas i sa i alė aplinkinių a ž ilgiuʼ (BLKŽe), nuo aika – ‘3. pp . pl. nusis a-
ymas, nusi eikimas kieno no s a ž ilgiuʼ (LKŽe) i . .), ai gali bū i links ama
a ba bū ina pažymė i – a o i polinksiškojo a ž ilgiu kons ukciją (plg. Pagal
bend ą lie u ių au os nuo aiką žyd a ž ilgiu, aikan i Šilalės alsčiui, dalykai
aip dės ėsi. (DLKT)). Pagal analogiją požiū is, nusi eikimas (pap as ai su pe -
cepcijos p edika ais) žymimas i ais a ejais, kai leksemos eikšmė šio aspek o
ne odo. Požiū io, nusi eikimo aspek as, žymimas polinksniškojo a ž ilgiu kons-
ukcija, susijęs su ne iesiogiškumu (plg., Aš galiu ikė is, jog i mano daliai nu-
by ės indulgencijų iš jūsų a uodo, jeigu do ai p isipažinsiu pada ęs nuodėmę jūs
a ž ilgiu? (DLKT)).
ŠALTINIAI
BLKŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-as pa ais. i papild. leidimas, y . ed.
S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
LITERATŪRA
Ágel Vilmos 2000: Valenz heo ie, Tübingen: Gun e Na Ve lag.
S aipsniai / A icles 267
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
Akelai is Gin au as 2005: Kons ukcijos su a ž ilgiu, požiū iu adminis acinėje kal-
boje. – Kalbos kul ū a 78, 67–78.
Ba els Hauke 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex
adjek i ische P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen (S udia Sla ica
Oldenbu gensia 12), Oldenbu g: BIS-Vlg.
Cha e Wallace 1983: Чейф У. Память и вербализация прошлого опыта [Pamja ’ i
e balizacija p ošlogo opy a]. – Новое в зарубежной лингвистике [No oe za ubežnoj
ling is ike] 12, 35–73.
Dik Simon C. 1997: The Theo y o Func ional G amma . Pa 1: The S uc u e o he
Clause, Second, e ised edi ion, ed. by K. Henge eld, Be lin, New Yo k: Mou on de
G uy e .
F aenkel E ns 1928: Syn ax de li auischen Kasus, Kaunas: Lie u os uni e si e o
Humani a inių mokslų akul e as.
Gi ón Talmy 1990: Syn ax. A Func ional-Typological In oduc ion 2, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Gi ón Talmy 1991: Ma kedness in G amma : Dis ibu ional, Communica i e and
Cogni i e Co ela es o Syn ac ic S uc u e. – S udies in Language 15, 335–370.
Gi ón Talmy 1995: Func ionalism and G amma , Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company.
Gi ón Talmy 2001: Syn ax 1, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing
Company.
G aščenko Pa el V. 2018: Гращенков, Павел В. Синтаксические зависимые:
лексический и конфигурационный подходы (на материале прилагательных)
[Sin aksičeskie za isimye: leksičeskij i kon igu acionnyj podxody (na ma e iale p ilaga-
el’nyx)]. – Вестник Института востоковедения РАН [Ves nik Ins i u a os oko e-
denija RAN], № 5, Москва: ИВ РАН [Mosk a: IV RAN], 160–174.
G ice Paul 1989: Logic and Con e sa ion. – S udies in he Way o Wo ds, Camb idge,
Massachuse s: Ha a d Uni e si y P ess, 22–40.
Hen schel Elke, Weyd Ha ald 1994: Handbuch de deu schen G amma ik, 2. Au l.,
Be lin, New Yo k: De G uy e .
Hen schel Ge d 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he
con ex o Russian adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on
Nominalg uppen in Sp achen un e schiedlichen Typs (S udia Sla ica Oldenbu gensia 4),
H sg. W. Boede , G. Hen schel, Oldenbu g: Biblio heks- und In o ma ionssys em de
Uni e si ä Oldenbu g, 171–200.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Hol oe Axel, Čižik-P okaše a Vesla a 2005: Papildiniai i aplinkybės. –
G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. A. Hol oe ,
R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92.
Jablonskis Jonas 1957: Rink iniai aš ai 1, sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė poli-
inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
KP S1 2009: Kalbos pa a imai 2: Sin aksė 1. Linksnių a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, y .
ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Rembiałkowska Agnieszka 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikaci-
jos lygmenys. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. A. Hol oe ,
R. Mikulskas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 147–168.
Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Šukys Jonas 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas:
Š iesa.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Cons uc ion wi h a ž ilgiu om he
Pe spec i e o Valency
SUMMARY
The a icle add esses he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu om he pe spec i e
o alency. I d aws on 600 examples collec ed om The Co pus o Con empo a y Li huanian
Language, which was de eloped a he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Vy au as
Magnus Uni e si y in Kaunas.
I appea ed ha he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is used in a sen ence bo h
ins ead o he alen ac an s o he wo d and as ee elemen s.
As a ee elemen , he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is ela ed o he ee
da i e (o he cons uc ion wi h he p eposi ion su), p eposi ional cons uc ions, ad e b;
hey a e used a he co e, ex ended and p oposi ional le el.
S aipsniai / A icles 269
A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u
The e is a endency o use he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu ins ead o
he alen (manda o y and acul a i e) ac an s o he lexeme whe e hey co espond o
he unc ions o he pe cipien , bene icia y o con en i e. In such case, he cons uc ion
wi h a ž ilgiu used as an indi ec objec eplaces he da i e o he ac an exp essed by
a p eposi ional (su, į, apie, dėl) cons uc ion; he subjec co esponds o he pe cipien ,
pa ien , agen . The cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is p e e ed when he lexeme
deno es he syn ac ic ac an o he subjec co esponding o he pe cipien . A bene icia y is
speci ied ( ends o be speci ied) in o de o highligh and ma k a s a e o an ac i e ac ion.
The usage o pos posi ional a ž ilgiu pe ains o he (in) ansi i i y o he lexeme and he
(non)agency o he subjec .
The ca ego ical p ope ies o he lexeme a ec he mo phosyn ac ic ma king o he
seman ic ac an co ela ing o he indi ec objec (by he da i e, cons uc ions wi h he
p eposi ions į, apie, e c. and/o he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu).
Į eik a 2022 m. spalio 21 d.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
lo e [email protected]