scieee Open visual document viewer

„Atžvilgiu“ konstrukcija valentingumo aspektu

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

Abstract

    Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama ir kaip leksemos valentinis aktantas, ir kaip nevalentinis – laisvasis narys.

Full text

S aipsniai / A icles 245 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937 Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, alen ingumas, seman ika, ipologija. DOI: doi.o g/10.35321/all87-12 ATŽVILGIU KONSTRUKCIJA VALENTINGUMO ASPEKTU Cons uc ion wi h a ž ilgiu om he Pe spec i e o Valency ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as – polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Tikslas – emian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, išsiaiškin i kalbamosios kons ukcijos san ykį su alen ingumu. Ty imas pa odė, kad sakinyje polinksniškojo a ž ilgiu kons uk- cija a ojama i kaip leksemos alen inis ak an as, i kaip ne alen inis – lais asis na ys. ESMINIAI ŽODŽIAI: alen ingumas, alen inis ak an as, lais asis na ys, a ž ilgiu kons ukcija. ANNOTATION The objec o his a icle is he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu. The aim is o ind ou he ela ion be ween he said cons uc ion and alency d awing on he da a om The Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The s udy e ealed ha he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is used in a sen ence bo h as a alen ac an o he lexeme and as a non- alen ( ee) elemen . KEYWORDS: alency, alen ac an , ee elemen , cons uc ion wi h a ž ilgiu. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII 1. ĮVADINĖS PASTABOS Jau E ns as F aenkelis (1928: 185–186) sa o da be apie lie u ių kalbos linksnius mini daik a a džio a ž ilgis įnagininką1. Jonas Jablonskis (1957: 632) 1–2 pa yzdžiuose a ojamą a ž ilgiu adina ski umo įnagininku i eigia, kad „ši as linksnis y a ik ai am ik a būdo a įnagių įnagininko ski ybė“. 1) Tuo a ž ilgiu jis nesiski ia nuo ki ų. (ci uojama pagal Jablonskis 1957: 632) 2) Jo aš ai i kalbos a ž ilgiu pakenčiami. (ci uojama pagal Jablonskis 1957: 632) Šiandienoje Jonas Šukys (1998: 267) eigia, kad a ž ilgiu y a a ž ilgio, a ba iks- linamasis ( . p.: 557), įnagininkas, ku is „palygin i nesa a ankiškas, dažnai p i- menan is žodžius, a imus p ielinksniams ( iksliau – polinksniams), nes pap as- ai eina po [...] dažniausiai kilmininko, i jį ikslina, a si suda o su juo kaip koks polinksnis am ik ą kons ukciją“; „ypač spaudos i aš o kalboje ne e ai pa odo, ku iuo a ž ilgiu apibūdinamas daik as a eiškinys“. Šukys (1998: 268) pa ikslina, kad a ž ilgiu dažniausias adminis acinėje i mokslinėje kalboje, i a k eipia dėmesį į ai, kad a ž ilgiu a ojamas, „kai y a aiški požiū io į ką no s, ko no s e inimo eikšmė“, o „kai požiū io, e inimo eikšmė apiblankusi, nepami š inos adicinės gy esnės kalbos aiškos p iemonės. Vie oj kilmininko su polinksniškai pa a o u a ž ilgiu gali ge iau ik i p ie eiksmiai (ž . 3), g y- ni linksniai (ypač naudininkas) (ž . 4–5), p ielinksninės (ypač p ielinksnio dėl) kons ukcijos“ (ž . 6–8). 3) Vaikai čia ugdomi iziniu do iniu, p o iniu a ž ilgiu (plg. iziškai, do iškai, p o iškai). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268) 4) A gali e ką no s ge o pada y i in alidų a ž ilgiu (plg. in alidams). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268) 5) Ju au komi e o na ių šal umą mano a ž ilgiu (plg. man). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268) 6) Nebu o im asi jokių p iemonių pažeidėjų a ž ilgiu (plg. p ieš pažeidėjus). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268) 7) Dalis žmonių u ėjo neigiamą nuomonę ins i u o a ž ilgiu (plg. apie ins i u ą). (ci uojama pagal Šukys 1998: 268) 8) Vy iausybė mokyklų a ž ilgiu ne u i apgal o os poli ikos (galė ų bū i i dėl mokyklų). (ci uojama pagal Šukys 1998: 267) 1 Išsamesnę da bų apie a ž ilgiu apž algą ž . Akelai is (2005: 67–70). S aipsniai / A icles 247 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u Kalbos pa a imuose (KP S1 2009: 90) Šukys pa ikslina, kad 3 pa yzdyje po- linksnio eikšme a ojamas a ž ilgiu y a šalu inis (dalinis) no mos a ian as. Jis, kaip knyginis eiškinys, gali bū i a ojamas bend inėje kalboje, ačiau pi me- nybė eik ina pag indiniam (neu aliajam) no mos a ian ui – būdo p ie eiks- miui. O 4–6, kaip i 9–11 pa yzdžiuose a ž ilgiu bend inėje kalboje y a ne- a o inas. Čia iesioginis san ykis su objek u u i bū i eiškiamas naudininku, p ielinksnių kons ukcijomis (KP S1 2009: 89; da ž . Akelai is 2005: 71, 76). 9) Didesnės paga bos ikė umėmės me gaičių a ž ilgiu (=me gai ėms). (ci uo- jama pagal KP S1 2009: 89) 10) Jūs būsi e ko ek iški mūsų a ž ilgiu (=mums). (ci uojama pagal Akelai is 2005: 71) 11) Ne ole ancijos Lie u os a ž ilgiu (=Lie u ai), be abejo, bu o. (ci uojama pagal Akelai is 2005: 71) Šukys (KP S1 2009: 89) pažymi, kad bend inėje kalboje a ž ilgiu gali bū i a - ojamas ne iesioginiam san ykiui su objek u eikš i 12 pa yzdyje. 12) Nieko blogo aiko a ž ilgiu nepada iau. Gin au as Akelai is (2005: 67) nag inėja a ž ilgiu kons ukciją adminis aci- nėje kalboje (ž . 10–11) i eigia, kad a ž ilgiu (i požiū iu) „išsiski ia a oji- mo dažnumu, aki aizdžiu adminis aciniu unkciniu s ilis iniu a spal iu“. Jis (Akelai is 2005: 76) p ieina iš ados, kad „adminis acinės kalbos kons ukci- jos kilm. + a ž ilgiu [...] nepa em os gy ąja a osena i pagal a si adimo lai- ką y a ėly as suin elek in os kalbos eiškinys“. Akelai is (2005: 67) eigia: ai, kad a ž ilgiu „eina po daik a a džių i daik a a diškųjų žodžių kilmininko, lyg i leis ų juos laiky i a imais polinksniams. Tik ais polinksniais jie negali bū i laikomi dėl išlaikomos leksinės eikšmės. Ki a p iežas is – de inamosios kons- ukcijos i kons ukcijos su daik a a diškųjų žodžių kilmininku dažnai y a a i- mos a ba ne suda o g e ybes, plg.: ekonominiu a ž ilgiu i ekonomikos a ž ilgiu“. Ki a e us, Daba inės lie u ių kalbos eks yno pa yzdžių pag indu a likęs a - ž ilgiu a ojimo adminis acinėje kalboje y imą, Akelai is (2005: 70) ašo: „Aps aba ėjęs a ž ilgiu dažniausiai a ojamas su daik a a diškųjų žodžių kilmi- ninku [...], be labai e as de inimo būdu suda y uose junginiuose [...] – san- ykis 0,07 : 0,93“. Iš išsamaus jo y imo aiškėja, kad a ž ilgiu kons ukcijos adminis acinėje kalboje inkamai a ojamos, kai jomis nu odomas ko no s pag indas pagal pašalinį, eiksmą a būseną sąlygojan į objek ą (Akelai is 2005: 71), kaip šalu inis no mos a ian as inkamos a o i pag indo san ykiui eikš- i (Akelai is 2005: 74–75) a ba objek iniam san ykiui, ku is gali u ė i p iežas- ies a spal į i įmanomas a ž ilgis, a siž elgimas į ą ne iesioginį objek ą, pa- saky i (Akelai is 2005: 73). Be o, kad a ž ilgiu ne inka iesioginiam san ykiui su objek u eikš i (Akelai is 2005: 71), kalbamosios kons ukcijos ne a o inos LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII p iežasčiai eikš i (Akelai is 2005: 73). Taip pa , „ku galima, ypač ku pažei- džiama nusis o ėjusi lie u ių kalbos sin aksinių san ykių aiška, eikė ų eng i kons ukcijų kilm. + a ž ilgiu [...], kai u i bū i iš eikš as požymio, a ba a ibu- inis, san ykis“ (Akelai is 2005: 73). Toliau klausimas, a a ž ilgiu y a ( ampa) polinksnis, paliekamas nuošaly- je i kaip da binis e minas s aipsnyje a ojamas – polinksniškasis a ž ilgiu. Kons ukcija su juo, kaip aiškėja iš ci uo ų pa yzdžių i o, kas umpai ap a a, a ojamos sakinio i junginio lygmeniu. A k eip inas dėmesys į Akelaičio (2005: 72) min į: „kai a ojamos kons ukcijos kilm. + a ž ilgiu [...], eiksmo, eiklos a ypa ybės iesioginis k eipimas į objek ą a si suš elninamas, už ušuojamas“. P ieš akis u in 4–12 pa yzdžius, oliau keliamas klausimas, koks šio suš el- nin o san ykio su objek u pag indas i kodėl, pa yzdžiui, ipišką bene icien o naudininką 10 pa yzdyje kalbė ojas enkasi keis i polinksniškuoju a ž ilgiu. A (kaip) ai susiję su žodžio eikšme i alen ingumu. Jei polinksniškojo a ž ilgiu a osena susijusi su alen ingumu, ada, laikan is e bocen inio sakinio mo- delio samp a os, galima da y i kele ą p ielaidų: be o, kad (a) polinksniškojo a ž ilgiu a osenai į akos u i daik a a džio a ž ilgis eikšmė, (b) polinksniško- jo a ž ilgiu a osenai į akos u i sakinio p edika o leksiniai, seman iniai a ki i požymiai, žodžio i iso sakinio seman ika. A saky i į minė us klausimus pasi ink a emian is iš Kauno VDU Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) ink a medžiaga (ž . 2 dalį). Šiame ž algomajame y ime kelia- mi užda iniai: (a) ap a i daik a a džio a ž ilgis eikšmę žodynuose (ž . 3 dalį), (b) umpai apž elg i alen ingumo eo ijos a skai os aškus i minė i, kaip ai susiję su polinksniškojo a ž ilgiu a osena (ž . dalį 4), (c) alen ingumo požiū- iu išnag inė i a ž ilgiu kons ukcijų a oseną empi inėje medžiagoje iš DLKT (ž . 5 i 6 dalį). Po o isa apibend in i (ž . 7 dalį). Kiek žinoma, da bų apie po- linksniškąjį a ž ilgiu alen ingumo aspek u nė a. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (pu- blicis ikos, g ožinės, neg ožinės a adminis acinės li e a ū os) kalbos eks ai. Saky inės kalbos pa yzdžių en y a aki aizdžiai mažiau. Tai ma y i 1 len elėje, ku pa ody a, kaip a ž ilgiu pasiski s o pagal žan us DLKT2 paieškos ezul a uose. 2 Pa yzdžiai iš DLKT ink i 2022 m. bi želio mėn. S aipsniai / A icles 249 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u Iš 1 len elės ma y i, kad unkcinis s ilius gali u ė i eikšmės polinksniškojo a ž ilgiu a osenai. A ž ilgiu ečiausias saky inėje kalboje. Rašy inėje kalboje polinksniškasis a ž ilgiu ečiausiai a ojamas g ožinėje li e a ū oje, o dažniau- siai – publicis ikoje i neg ožinėje li e a ū oje. DLKT3 publicis ikai p iski iama: bend oji pe iodika, populia ioji pe iodika, mokslinė pe iodika, knygos (au o- bio a ijos, memua ai, a siminimai, k onikos, me aščiai, dieno aščiai, laiškai, esė, apyb aižos i k .) i k ., o neg ožinė – ai mokslinė, mokomoji, pažin inė, mokslo populia inimo i k . li e a ū a. DLKT g ožinę li e a ū ą suda o apysa- kos, apsakymai, no elės, pasakos, omanai i pan. A siž elgian į ai, kad DLKT eikiami adminis acinės li e a ū os (dokumen ų) pa yzdžiai su polinksniškuoju a ž ilgiu y a i i (Akelai is 2005), oliau emiamasi kiek daugiau nei 600 ki ų žan ų pa yzdžių, ku a ž ilgiu a ojamas polinksniškai. Konk ečiau kalban , o- lesnio ž algomojo y imo pag indu imama po 200 pa yzdžių iš g ožinės, neg o- žinės li e a ū os i publicis ikos, aip pa u imi 5 pa yzdžiai iš saky inės kalbos. 1 LENTELĖ. A ž ilgiu a osena pagal žan us Teks yno dalis Iš iso žodžių Užklausa Pa a ojimo skaičius Analizuojamų šal inių žodžių skaičius G ožinė li e a ū a 15765554 a ž ilgiu 601 2478947 Neg ožinė li e a ū a 19322341 a ž ilgiu 5873 4377158 Adminis acinė li e a ū a 13625715 a ž ilgiu 1422 1524835 Publicis ika 86497837 a ž ilgiu 9981 20774801 Saky inė kalba 447396 a ž ilgiu 26 29146 Iš iso: 140921288 a ž ilgiu 17903 29184887 Iš u imų pa yzdžių (ž . 2 len elę) ma y i, kad sakinyje polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija (gali bū i) susijusi su ski ingomis eiksmažodžio, būd a - džio, daik a a džio o momis a ba p ie eiksmiu. Į akis k in a ai, kad u imo- je medžiagoje ne e o minimo žodžio eikšmė implikuoja pe cep y ųjį subjek ą (plg., jaus is, nusis a y i, abejingas, jau us, nuos a a, pažiū a i . .), a ba, kal- ban alen ingumo pag indu ski iamų seman inių unkcijų aspek u, pe cipien ą [Pcp] – psichinės būsenos pa y ėją (Sližienė 1994: 20), kas, many ina, u i į a- kos polinksniškojo a ž ilgiu a osenai. A siž elgian į ai, kad u imuose ski ingų žan ų pa yzdžiuose polinksniška- sis a ž ilgiu ka ojasi su ais pačiais žodžiais a ba ski inguose žan uose a ojami 3 Žiū ė a [2022-06-12] čia: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=abou . LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII žodžiai, su ku iais y a seman iškai i sin aksiškai susijusi polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija, eikiau ienas ki ą papildo nei paneigia, oliau pa yzdžiai pagal žan us neski s omi. Pa yzdžiui, iš g ožinės li e a ū os i publicis ikos u ima pa yzdžių su polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcijomis, susijusiomis su eiksma- žodžiu nu(si) eik i, o iš publicis ikos i neg ožinės li e a ū os – su nusi eikimas, a ba iš g ožinės li e a ū os i publicis ikos u ima pa yzdžių su polinksniškuoju a ž ilgiu siejamais būd a džiais ge ano iškas, ole an iškas, o neg ožinėje li e a- ū oje pasi aikė su ole ancija. Tai, kad isų nag inėjamų s ilių eks uose a ž ilgiu a ojamas su ais pačiais a ba panašiais žodžiais, leis ų many i, kad unkcinis s ilius aš o kalboje ne u i lemiamos į akos polinksniškojo a ž ilgiu a osenai. 2 LENTELĖ. A ž ilgiu kons ukcijos sąsaja su kalbos dalimi sakinyje Kalbos dalis Pa yzdžiai Veiksmažodis bū i, da y i, de ė i, elg is, įpa eigo i, jaus is, laiky is, (ne)mo alizuo i, nu(si) eik i, nusileis i, nus(is) a y i, nu e ė i, pasielg i, pa i i, pasikeis i, pasisaky i, pa ydė i, p iešin is, eaguo i, ody i, sup as i, sus e imė i, aiky i, u ė i i pan. Būd a dis adap y us, abejingas, ag esy us, aklas, aplaidus, a imas, a sa gus, (ne) a i as, bjau us, blogas, ciniškas, disk e iškas, (ne)do as, d augiškas, d o us, (ne)gailes ingas, (ne)ge ano iškas, g iež as, (ne)e iškas, įdomus, įky us, išdidus, iškalbingas, įžeidus, humaniškas, jau us, konse a y us, ko ek iškas, k i iškas, lygus, mandagus, naudingas, nega y us, neu alus, niekingas, pado us, paga bus, pakankamas, (ne)pakan us, palankus, panašus, pa auklus, pa ojingas, p iešiškas, eiklus, eikšmingas, san ū us, (ne)sąžiningas, sa a ankiškas, (ne)šališkas, š elnus, (ne) eisingas, (ne) eisus, inkamas, ole an iškas, ūmus i pan. Daik a a dis a ogancija, abejingumas, ag esija, ag esy umas, ambi alen iškumas, a laidumas, a sa gumas, delika umas, dėmesys, despo izmas, disk iminacija, d augiškumas, elgesys, i onija, išda ys ė, išdidumas, į a imas, į a umas, jausmas, gailes ingumas, galia, ge ano iškumas, kal inimas, kalba, ke inimas, kėslas, kan ybė, kan umas, kie aši dys ė, klusnumas, k i ika, k i iškumas, komplimen as, ko ek iškumas, laikysena, lūkes is, ole ancija, neapykan a, nuodėmė, nuomonė, nuosaikumas, nuos a a, nusikal imas, nusis a ymas, nusi eikimas, paga ba, (ne) pakan umas, palankumas, pa eiga, pažiū a, pasisakymas, poli ika, pozicija, pozi y umas, p anašumas, p iešiškumas, p ie a a, p o okacija, ep esija, san ū umas, simpa ija, smalsumas, smu as, sus e imėjimas, sup a ingumas, (ne)šališkumas, šal ukas, eisėjas, eisingumas, e o as, (ne) ole ancija, i umas, užsispy imas, eiksmas, il is, žodis, (ne) žmoniškumas, žiau umas, eiklumas, e inimas i pan. P ie eiksmis ge ai, lygiag ečiai, (ne)palankiai, pik ai, p iešiškai, skep iškai i k . S aipsniai / A icles 251 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u 3. DAIKTAVARDŽIO ATŽVILGIS REIKŠMĖ AIŠKINAMUOSIUOSE LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUOSE Manan , kad polinksniškai a ojamas a ž ilgiu u i eikšmę i ji gali u ė i į akos kalbamosios kons ukcijos a osenai, de a minė i daik a a džio a ž ilgis apib ėž is. Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽe) daik a a dis a ž ilgis ei- kiamas kaip 1. ‘a siž elgimas, a sižiū ėjimasʼ, 2. ‘požiū isʼ (ž . 1). Akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) a ž ilgis y a i eikšmis: 1. ‘a sižiū ėjimas a gal, apsidai ymasʼ (ž . 13); 2. ‘požiū is, ž ilgsnisʼ (ž . 14; da ž . 2); 3. ‘a siž elgimasʼ (ž . 15). 13) Vilkas ieną a į paga o, ki os be a ž ilgio išlaks ė Žem. 14) Mūsų li e a ū a apo žymiai į ai esnė o mos a ž ilgiu š. 15) Po a gų isų gal bus koks a ž ilgis K kn. Vadinasi, daik a a džio a ž ilgis įnagininkas, a ojamas 1–12 pa yzdžiuose, u- i ( u ė ų u ė i) ‘požiū is, ž ilgsnisʼ eikšmę. Daik a a džiui a ž ilgis seman- iškai a imas požiū is aip pa d i eikšmis: 1. ‘ž ilgsnis, a ž ilgisʼ, 2. ‘konk e i pažiū a, nusis a ymas4ʼ (DLKŽe; plg. LKŽe). Taigi u imas minimalus ienas su ki u susijusių daik a a džių (a ž ilgis, požiū is, ž ilgsnis, pažiū a, nuomonė, nusis a ymas) leksinis seman inis laukas. Čia de a a k eip i dėmesį į ai, kad, kaip jau 2 dalyje minė a, daik a a džiai pažiū a, nuomonė, požiū is, nusis a ymas y a a ojami su ap a iamojo polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Tai liudy ų a ž ilgiu g ama ikalizacijos p ocesą. Žiū in į abs akčiųjų daik a a džių požiū is, ž ilgsnis, pažiū a pama inių žo- džių (pa)žiū ė i i ž elg i alen ingumą Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiks- mažodžių junglumo žodyne ( oliau – LKVJŽ) aiškėja, kad eiksmažodis žiū ė i ‘paisy i, a siž elg iʼ eikalauja pe cipien ą a liepiančio subjek o a dininko i kon- en y o5 kilmininko a ba šalu inio sakinio (ž . 16). Veiksmažodžiai (pa)žiū ė i i ž elg i ‘ u ė i susida ius nuomonę, e in iʼ eikalauja pe cipien inio subjek o a dininko, pa ien ą6 a liepiančios p ielinksnio į kons ukcijos i moduso7 unk- ciją a i inkančio p ie eiksmio (ž . 17–18) (Sližienė 2004: 457, 461). Taigi daik- a a džio a ž ilgis ‘požiū is, ž ilgsnisʼ seman ikoje glūdi pe cipien o, pa ien o, 4 Plg. LKŽe: nusis a ymas – nuomonė, pažiū a. DLKŽe: Nuomonė – 2. pažiū a, nusis a ymas. 5 „Kon en y as [Con] – eiksmo a būsenos u inio unkcija“ (Sližienė 1994: 22). 6 „Pa ien as [P] – eiksmo po eikio ga ėjo a ba būsenos u ė ojo unkcija“ (Sližienė 1994: 20). 7 „Modusas [Mod] – eiksmo kokybės, būdo unkcija“ (Sližienė 1994: 25). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII kon en y o, moduso unkcijos su sa a aiška. Pe cipien o subjek as u ė ų ibo i polinksniškojo a ž ilgiu a oseną su ak y aus eiksmo ( anzi y iais) p edika- ais. Visgi, kaip bu o ma y i, a kim, 4 pa yzdyje, polinksniškasis a ž ilgiu a - ojamas (ž . oliau). Ki a e us, galima many i, kad, pa yzdžiui, 11 pa yzdyje bū en polinksniškuoju a ž ilgiu y a pažymima ( ok. ma kie ) plačiąja p asme žmogaus, kaip pe cipien o, pažiū a, nusi eikimas i aip (kon) eks e ski iamas minė as ne iesioginis po eikis objek ui, a liepiančiam bene icien ą8 (plg. 19–20). 16) A u [Pcp] jo [Con] žiū ėsi Jb. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 457) 17) Kai kas [Pcp] ne į a inai [M] žiū ėjo į pa į Be ingą [P] i isą jo kelionę [P] B . (ci uojama pagal Sližienė 2004: 457) 18) A indi idai ampa mo alūs, p iklauso nuo o, kaip [M] į juos [P] ž elgia ki i žmonės [Pcp] VDTUk. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 461) 19) P ancūzijos isuomenė nusi eikusi p iešiškai. Iki ole an iškos isuomenės [Pcp] musulmon a ž ilgiu [B] šiuo a eju kaip niekada oli9. 20) Jis [Pcp] bu o ole an iškas dideliam i mažam [B], su isais mielai da- linda osi sa o spo o žiniomis i pa i imi. A 19–20 pa yzdžiuose, ku kalbama apie ski ingą ik o ės dalykų in e p e a- imą, ski ini du ole an iškas alen ingumai? Visaip gali bū i (ž . oliau). Pagal ikoniškumo, a ba izomo izmo, p incipą ski inga aiška y a susijusi su ski in- gomis p edika o eikšmėmis: kiek iena o ma u i sa o eikšmę. Ikoniškumo są oka implici iškai siejama su žymė umu (angl. ma kedness). Talmy Gi ónas (1990: 945–947; plg. 2001: 38–41), žymė umą apsib ėžęs pagal is – s uk ū- inio i kogni y inio kompleksiškumo i dažnumo – k i e ijus, eigia, jog są- saja a p kogni y inio i s uk ū inio kompleksiškumo y a ienas bend iau- sių ikoniškumo aspek ų – kogni y iškai žymė ą ka ego iją links ama žymė i i s uk ū iškai, i a i kščiai10. Ikoniškumas i žymė umas y a iesiogiai susiję su ekonomiškumu i dis ink y umu kalboje: kalbė ojas siekia kuo daugiau u i- nio pasaky i kiek įmanoma minimaliomis kalbinėmis iš aiškos p iemonėmis i pas angomis (ž . oliau). Visa ai u in gal oje ikė ina, jog i polinksniškojo a ž ilgiu a ojimas susijęs su kalbos a o ojų g ama inių s uk ū ų iš aiškos 8 „Bene icien as [B] – ad esa o, ga ėjo, u ė ojo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms, ypač asme- nims, ku ių naudai a nenaudai kas yks a, da osi, y a“ (Sližienė 1994: 21). 9 Jei p ie pa yzdžių nenu ody a ki aip, jie y a iš DLKT. 10 „The me a-iconic ma kedness p inciple: Ca ego ies ha a e cogni i ely ma ked end also o be s uc u ally ma ked“ (Gi ón 1995: 58). Plg.: „Ca ego ies ha a e s uc u ally ma ked a e also subs an i ely ma ked“ (Gi ón 1990: 965). S aipsniai / A icles 253 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u na ū aliais ekonomijos po eikiais (ku ie ne isada su ampa su kalbos no ma) komunikacijoje. 4. VALENTINGUMAS IR POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU T umpai pasaky ina, kad alen ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa- ybė a e i am ik ą skaičių lais ų ie ų, ku ias sakinyje a ba žodžių jun- ginyje užima am ik os eikšmės žodžiai bei jų o mos a ba jų a i ikmenys (ž . Sližienė 1994: 16; Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 19 i en ci uojamą li e a ū ą). Valen ingumas pap as ai siejamas su imis lygmenimis: abs akčiu loginės seman ikos i d iem konk ečiais kalbos lygmenimis – sin aksės i leksinės se- man ikos. Loginės seman ikos lygmenyje nus a omas žodžio lais ų ie ų skai- čius i jų galimų ak an ų seman inės unkcijos, sin aksės lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų g ama inė o ma i jų bū inumas a ba akul a y umas, leksi- nės seman ikos lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų seman ika (kokių se- man inių klasių žodžiai gali bū i žodžio ak an ai). Be alen inių sin aksinių ak- an ų, ku ių bū inumas i akul a y umas nus a omas sakinyje, ski iami lais ieji na iai – sakinio žodžiai, ku ie nė a sąlygojami žodžio eikšmės i nep iklauso jo alen ingumui. P edika inėje s uk ū oje a ski us p edika us, o ne p edika o a gumen us, a i inkan ys lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie- ų, jų sąsają su p edika u lemia jam, kaip am ik ai kalbos daliai, būdingas g y- nai g ama inis pajėgumas p isijung i ki us žodžius bei jų o mas (Sližienė 1994: 35). Bū inieji sin aksiniai ak an ai sakinyje negali bū i p aleidžiami, kadangi juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an- ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak- ualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakul a y ieji sin aksiniai ak an ai y a ie, ku- ie sakinyje gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas. Sakiniai be akul a y iųjų ak an ų eiškia maždaug ą pa į, ką i su jais, kadangi akul a y ieji ak an ai y a implikuo i pačioje žodžio eikšmėje (Sližienė 1994: 35). Fakul a y iaisiais ak an ais, ku ie oliau DLKT eikiamuose pa yzdžiuose ašomi lenk iniuose skliaus uose, nusakoma a si uacijos dalis, ku i p edika o eikšmei mažiau ak uali. P ipažįs ama, kad g iež os ibos a p bū inųjų i akul- a y iųjų ak an ų i lais ųjų na ių nė a (Hen schel, Weyd 1994: 345). Vilmos Ágel (2000: 211–212) kelia hipo ezę: kuo dažniau lais ieji na iai (A) bus a ojami, uo labiau jie bus laukiami. Tada, jo nuomone, lais ieji na iai kaip u inio speci ika o iai (INSP) gali bū i pe in e p e uo i į p edika o seman- inio alen ingumo komponen us, o pas a ieji laikui bėgan pagal Paulo G ice inkamumo (angl. ele ance) maksimą įsi i in i kaip komunikaciškai bū ini LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII eiksmažodžiu pasakomo eiksmo subjek as y a mažiau ipiškas agen y u o po- žiū iu. Ap a iamoje si uacijoje subjek o (pono, e go) a liekamas eiksmas ie- siogiai neliečia objek o (ki o, sa ęs). 51) Tai, ką ponas da o „ki o“ a ž ilgiu, jis da y  i sa o pa ies a ž ilgiu, o ai, ką e gas da o sa o pa ies a ž ilgiu, jis da y  i „ki o“ a ž ilgiu. Ši aip a si ado ienpusiškas i nelygus p ipažinimas. Šiuo a eju neesmingoji sąmonė ponui y a objek as. Nuo eiksmažodžio da y i ‘elg is kieno a ž ilgiuʼ galima pe ei i p ie eiksma- žodžio elg is. N. Sližienė (1994: 193) ski ia elg is ‘1. ienaip a ki aip laiky is, eik iʼ, p z., Jis [A1] elgiasi pado iai, g ažiai, eisingai [Mod]23, a ba ‘2. ienaip a ba ki aip san ykiau i, pa eik i kieno likimąʼ, p z., Jis [A1] nedo ai [Mod] pa- sielgė su sa o mo ina [P]. T umpai kalban , minė oje da y i eikšmėje ekspli- kuo a a ž ilgio sema y a implikuo a elg is eikšmių apib ėž yse. Tai u i į akos polinksniškojo a ž ilgiu a osenai 52–54 pa yzdžiuose su elg is, elgesys, poelgis. 52 pa yzdyje ie oj ipiškos pa ien ą a i inkančios p ielinksnio su kons ukcijos pasi ink a polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Lyginan 53 i 54 pa yzdžius aiškėja, kad polinksniškojo a ž ilgiu a ojimas 54 pa yzdyje bū inas – g ama- iškai nulem as. A k eip inas dėmesys i į ai, kad, pa yzdžiui, 55 pa yzdyje a ž ilgiu a osenai į akos da o i ai, kad būd a dis sąžiningas aip pa a o- jamas su polinksniškuoju a ž ilgiu (ž . 25). Tai aki aizdu 56–57 pa yzdžiuose, ku sakinio p edika o (elg is) modusą a i inkan is alen inis ak an as, eiškia- mas būd a diniu p ie eiksmiu pa s eikalauja bene icien inio ak an o (panašiai pasakoma i g e a, p z., d augiškai, sąžiningai, p iešiškai, ne ak iškai, šališkai a k .) a ba p isijungia lais ąjį na į. Pas a ieji pa yzdžiai odo, kad polinksniškojo a ž ilgiu a ojimui į akos gali u ė i iek sakinio pag indinio p edika o (elg is) alen ingumas, iek ieno iš p edika o leksikalizuo ų ak an ų alen ingumas a - ba žodžio junglumas. 52) Nė puse lūpų [konse a o iai] nė a pasakę, kaip jie elgiasi Seime mažumos a ž ilgiu. 53) Tėčio elgesys bu o kilnus. Tik Nanos a ž ilgiu jis bu o niekingas. 54) Kondi e is aip pa nusi ylęs k ikdem elgesiu ienas ki o a ž ilgiu (plg. nusi ylęs ?k ikdemų elgesiu ieno su ki u). 55) Sa o eigiamą a neigiamą nuomonę apie žmogų suda ė e bend audami su juo, elgia ės sąžiningai iek sa o, iek jo a ž ilgiu. 56) F us acijos apim as aikas pasida o jud us, pik as, elgiasi ag esy iai sa o bend aamži a ž ilgiu. 23 Plg. LKVJŽ (Sližienė 1994: 166) ski iamą da y i ‘elg isʼ, p z., Nep o ingai [Mod], ka el [A1], da ai. S aipsniai / A icles 261 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u 57) Esą Didžiojo Tė ynės ka o minėjimo me u Jonas i aš nemandagiai elgė- mės e e ano [...] a ž ilgiu. Panašiai u imuose DLKT pa yzdžiuose a ž ilgiu kons ukcija a ojama, kai pag indiniu sakinio p edika u eina eiksmažodžių nu(si) eik i, nusis a y i ‘2. pa- si yž i, i ai laiky is nuomonės, sp endimoʼ (DLKŽe) o mos a ba polinks- niškasis a ž ilgiu susijęs su šių a ba ki ų pe cep y iųjų eiksmažodžių abs ak- ais – daik a a džiais nusis a ymas, nusi eikimas, nuos a a, ke inimas (ž . 58–61). 58 pa yzdyje polinksniškojo a ž ilgiu a osenai į akos da o ne i(e)k neagen- y us nu eik i ‘sukel i kokią nuo aiką, jausmusʼ, kiek, kaip minė a, būd a diš- kasis nepalankiai, ku is pa s eikalauja bene icien inio ak an o. Panašiai ma y i 59 pa yzdyje su sang ąžiniu nusi eik i: polinksniškasis a ž ilgiu aip pa susijęs su būd a diškuoju ge ano iškai ( i uose pa yzdžiuose a ž ilgiu analogiškai a o- jamas su nusi eik i, kai g e a y a ge ai, pik ai, p iešiškai, skep iškai i pan.), ačiau jo, ski ingai nei 58 a eju, kei imas bene icien o naudininku labiau ibojamas p edika o in anzi y umo. 60–61 pa yzdžiai odo, kad polinksniškojo a ž ilgiu a ojimui į akos da o i leksemos ka ego inės sa ybės (da ž . 26–28). Tai, kad leksemos pe cep y umas u i į akos a ž ilgiu a osenai sakinyje, aki aizdu iš 62 pa yzdžio, ku polinksniškojo a ž ilgiu pasi inkimas gali bū i aiškin inas ne pagal ipišką elg is alen ingumą (plg. elg is su ki ais sa o nuožiū a), be pagal nuožiū a ‘manymas, nuomonėʼ (DLKŽe). 58) Negi aš daba galiu išleis i ben ieną aip nepalankiai mano a ž ilgiu (plg. man) nu eik ą? 59) Viena puse mažiau ikime, kad ki a jos a ž ilgiu (?jai) ge ano iškai nusi eikusi. 60) Mokinys nesąmoningai jaučia moky ojo nusi eikimą jo a ž ilgiu. 61) No om neno om keičiasi i mūs nuos a os j a ž ilgiu. 62) Lais ė, ku ią jie apgynė, bu o lais ė elg is sa o nuožiū a ki  a ž ilgiu. Manan , kad 62 pa yzdyje a ž ilgiu a ojimui į akos u i i nuožiū a seman i- ka, da osi aišku, kodėl 63–65 pa yzdžiuose jį enkamasi a o i ie oj kon en- y ą a i inkančios p ielinksnio apie a ba dėl kons ukcijos su nuomone, pozicija ‘3. p k. pažiū a, p incipinis nusis a ymasʼ (DLKŽe). 64 pa yzdyje ma y i i ai, kad a ž ilgiu kons ukcijos a ojimui į akos u i kon eks as. 63) Daugelis, aš pa s i daugelis mūsų pa iečių u i labai aiškią nuomonę Paleckio a ž ilgiu. 64) – Ką gi? – Apie jūsų d augą Mozę. Jo a ž ilgiu aš susida iau i ą nuomonę. 65) Kokia y a o iciali šių laikų Bažnyčios pozicija žyd a ž ilgiu? LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII 63–65 pa yzdžių pag indu gali bū i aiškin inas polinksniškojo a ž ilgiu a oji- mas su poli ika ‘ als ybės eikalų a kymo, als ybinės aldžios eo ija i p ak- ikaʼ (DLKŽe). Kalbė ojas pasi ink u žymėjimu, a kim, 66 pa yzdyje ak uali- zuoja poli ikos kaip eo ijos, ideologijos, pažiū os aspek ą, no s nea mes ina, kad okį žymėjimą apibend ina i kalbėdamas apie poli ikos p ak inį aspek ą (ž . 67). 66) Į klausimą, a Mask oje daba manoma, kad anks esnė poli ika Vaka  a - ž ilgiu bu o pe nelyg nuolaidi. 67) Tačiau ilga i skausminga „Mažeikių na os“ is o ija kelia abejonių, a Rusijos poli ika Lie u os a ž ilgiu bus g įs a p agma izmu. 6. POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU IR NEVALENTINIAI (LAISVIEJI) NARIAI Kaip minė a, pag indinis lais ųjų na ių ski umas nuo akul a y iųjų ak an- ų y a as, kad jie ne u i a amos sakinio p edika o seman inio alen ingumo s uk ū oje, ne ealizuoja jokių seman inių ak an ų loginės seman ikos lygme- nyje. 68 pa yzdyje polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija y a lais asis sakinio p edika o (laikėsi) na ys. Tačiau, kaip anksčiau saky a, ji y a ieno iš p edika o alen inių ak an ų (neapykan a) eikalaujamas sin aksinis ak an as (neapykan a žydų a ž ilgiu (plg. žydams)). Ki ais žodžiais kalban , sakinio lygmeniu a ž ilgiu kons ukcija y a lais asis na ys, junginio lygmeniu – alen inis ak an as. 68) Vis dėl o ne isi Š ie imo epochos mąs y ojai bu o ge ano iški žydams. Nemaža jų dalis, no s i k i ika o senąsias adicijas, ačiau žyd a ž ilgiu laikėsi neapykan os. Valen ingumo požiū iu kalban apie lais uosius na ius sakinyje, jiems ski iamas lais asis naudininkas ( ok. eie Da i ). Jis y a, N. Sližienės (1994: 39) nuomo- ne, „ iso sakinio sin aksinės s uk ū os elemen as, eiškian is eiksmu suin e- esuo ą asmenį a daik ą, ku iam kas nu inka (bene icien ą)“. Axelis Hol oe as i Vesla a Čižik-P okaše a (2005: 81–92) ap a ia ke u is lais ojo naudininko ipus: da i us commodi, da i us sympa he icus, da i us e hicus, da i us iudican is. Au o iai (Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 83, 86, 88, 90) da i us commodi in- e p e uoja kaip bene icien o aplinkybę, da i us sympa he icus – kaip a gumen- o suskaidymo a ejį, da i us e hicus sieja su disku su i laiko sakinio aplinkybe. Jie (Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 90, 92) eigia, kad „da i us iudican is y a seman iškai eikalaujamas i sin aksiškai aldomas“, „ ačiau jis aldomas ne eiksmažodžio“. Agnieszka Rembiałkowska (2009: 159–161) emiasi Simono S aipsniai / A icles 263 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u Diko (Dik 1997) unkcinės g ama ikos eo ijos sp endimais i sluoksniuo os seman inės sakinio s uk ū os koncepcija i , ap a dama ski ingus lais uosius naudininkus, siūlo „klasi ikuojan [...] em is jų ap ėp ies (angl. scope) k i e- ijumi“ (Rembiałkowska 2009: 149). „Lais ųjų naudininkų ipai ski iami i- sų pi ma pagal ai [...], su ku iuo p edikacijos lygmeniu jie suda o glaudesnį iene ą i su ku iuo p edikacijos lygmeniu ibojasi jų eiškiamos p edikacijos po eikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Šiuo pag indu „da i us sympa he- icus koduojamos posesy inės éikšmės pasi eiškia še dinės24 p edikacijos lyg- meniu, da i us commodi / incommodi koduojamos bene iecien inės / male ici- en inės eikšmės“ ( . p.: 167–168) „ u ė ų p iklausy i išplės inės25 p edikacijos (ex ended p edica ion) lygmeniui“ ( . p.: 162), „da i us iudican is eikšmės [ko- duojamos] p opozicijos26 lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio) lyg- meniu“ ( . p.: 168). Tai, kad su da i us commodi / incommodi, ku iuo nu odomas asmuo a ba daik as, ku io naudai a ba nenaudai a liekamas eiksmas a kas y a, y a susijusi a ž ilgiu kons ukcija, ma y i 69–70 pa yzdžiuose (i en, ku g ama iškai a - ž ilgiu susijęs su humaniškas, neu alus, nega y us, pasy us, sa anaudiškas; aika, sup a ingumas, neu alumas, nežmoniškumas; niekinamai, niekingai i k .). 69) Iš ko susideda as sa o e ės pajau imas? Supap as inus, galima pasaky i, kad – iš isų jausmų i minčių, ku iuos sa o a ž ilgiu (plg. sau, sa yje) jaučiame. 70) Gy enime su ikau daug didelių menininkų, be nebu au su ikęs okio, ku is bū ų aip abs akčiai i neklys amai objek y us sa o pa ies a ž ilgiu. Lais ojo da i us iudican is bend iausia unkcija – „nu ody i e inimo sis emą, pagal ku ią galima sp ęs i, a eisingai kažkam p iski iamas am ik as požy- mis. Po eikis nu ody i e inimo sis emą a si anda no in pab ėž i, kad ji ne- su ampa su isuomenėje p iim ais a ba numanomais e inimo s anda ais“ (Rembiałko ska 2009: 156). Pas a asis p opozicijos (angl. p oposi ion) lygmeniui p iklausan is su pe cipien u susijęs da i us iudican is, kaip ma y i 71–72 a pana- šiuose pa yzdžiuose su ciniškas, p asmingas, nee iškas; ambi alen iškumas; ge ai, bjau u, nehigieniška, nee iška, nemandagu, pado u, nede ama i k . aip pa keičia- mas a ž ilgiu kons ukcija. P opozicijos lygmeniu, ku is a i inka „galima ak ą“ 24 „Še dinės p edikacijos (angl. co e p edica ion [...]) lygmeniu apib ėžiami „ idiniai“ elemen a iosios si uacijos pa ame ai“ (Rembiałkowska 2009: 160). 25 Išplės inės p edikacijos lygmeniu „pa ikslinamas laikas, ie a, elemen a iosios si uacijos a si adi- mo p iežas is, ikslas i pan.“ (Rembiałkowska 2009: 160). 26 P opozicijos, a ba eiginio, lygmeniu „p is a omas kalbė ojo požiū is į elemen a iąją si uaciją“ (Rembiałkowska 2009: 160). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII i ku p is a omas kalbė ojo požiū is į elemen a iąją si uaciją (plg. Dik 1997: 68), da i us iudican is ikslina eiginio galiojimo sąlygas (Rembiałko ska 2009: 163). 71) Juk aip bū ų nedo a – nedo a is a ž ilgiu! 72) Ta o alga sumažės ben d igubai, be ki aip negalima, bū ų ne eisinga ki  a ž ilgiu. Ti os medžiagos pag indu p idu ina ai, kas minė a s aipsnio p adžioje: po- linksniškasis a ž ilgiu a ojamas ie oj būdo p ie eiksmių (aplinkybių). Tai ma y i 73 pa yzdyje. Pas a ieji modi ika o iai, žymimi polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija, neįeina į b anduolinę (angl. nuclea ) sakinio p edikaciją i suda o še dinę (angl. co e) p edikaciją. Tokie su pačiu sakinio p edika u susiję pi mojo lygmens modi ika o iai (p o o ipiškai būdo, p iemonės, kokybės i pan.) modi- ikuoja pag indiniu p edika u eiškiamą į ykį, a ba, pagal S. Diką (1997: 225– 226), b anduolinės p edikacijos (angl. nuclea p edica ion) dalykų padė į (angl. s a es o a ai s (SoA)) (da ž . 74 pa yzdį, ku polinksniškojo a ž ilgiu kons uk- cija pasakomas pag indas). 73) Nominaliza o iaus unkciją a liekan i į a dinė mo ema nei koncep ualiai, nei (mo ) onologiniu a ž ilgiu nė a sa a ankiška. 74) Galima įž elg i am ik ą geome inio meno i epo giminys ę iek idėjos, iek o mos a ž ilgiu. Apie ai, kad polinksniškasis a ž ilgiu susijęs su an ojo lygmens modi ika o iais, ski iamais sakinio lygmeniu, ku eiškiama dalykų padė is ie os, laiko, ezul- a o, ikslo, p iežas ies i pan. a ž ilgiu (Dik 1997: 243–244), leidžia kalbė i 75–76 pa yzdžiai. 75) Ma ijus jau aiškiai pake ėjęs ą me giną. [...] Kokie jo kėslai os jaunos bū- ybės a ž ilgiu? 76) Aš Jums da ka ą dėkoju už žygius, pada y us mano a ž ilgiu, ik, deja, jokių ezul a ų da nė a. 7. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnag inėjus 600 DLKT pa yzdžių su polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija, ma y i, kad ši kons ukcija a ojama i ie oj žodžio alen inių ak an ų, i kaip lais ieji na iai. Valen ingumo požiū iu iš i oji medžiaga leidžia sudėlio i okias ko eliacijas: Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija kaip lais asis na ys a ojama še dinės, išplės inės p edikacijos i p opozicijos lygmeniu. Valen ingumo požiū iu su S aipsniai / A icles 265 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u lais uoju naudininku (a ba p ielinksnio su kons ukcija) susijęs polinksniška- sis a ž ilgiu y a lais asis na ys, ku is a i inka pe cipien ą a ba bene icien ą. Tais a ejais, kai a ž ilgiu kons ukcija žymimas lais asis na ys sakinyje eina (bū- do, pag indo, p iežas ies) aplinkybe, jis susijęs su p ie eiksmiu, p ielinksinėmis kons ukcijomis. Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija iš lais ųjų na ių (p edika o, sakinio mo- di ika o ių (aplinkybių)) y a pe ėjusios į žodžio alen inių ak an ų ( aldinių (ne iesioginių objek ų)) ie ą. Pagal komunikaciškai bū inai polinksniškojo a - ž ilgiu kons ukcija žymimų lais ųjų na ių analogiją y a pasi enkama žymė i a i inkamus žodžio seman inio alen ingumo ak an us. Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija y a p edika o bū inasis alen inis ak- an as: aip (iš)ski iamos ienos leksemos d i eikšmės su ski ingais alen in- gumais (plg.: ko ek iškas – ‘mandagus, ak iškasʼ (BLKŽe), p z., Jis bu o (mano a ž ilgiu) (plg. su manimi) gan ko ek iškas (DLKT), i ko ek iškas – ‘ eisin- gas, ikslus, a i inkan isʼ, p z., Kons i ucinis Teismas nė a išdės ęs sa o nuomonės, Seimo s a u as nelaikomas p ieš a aujančiu pag indiniam šalies įs a ymui dokumen- u: „Tačiau jis nė a ko ek iškas Kons i ucijos a ž ilgiu“. (DLKT)). Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukciją enkamasi a o i ie oj leksemos a- len inių (bū inųjų i akul a y iųjų) ak an ų ais a ejais, kai jie a liepia pe - cipien o, bene icien o a ba kon en y o unkcijas. Tada sakinyje ne iesioginiu objek u einan i a ž ilgiu kons ukcija keičia naudininką a ba p ielinksnine (su, į, apie, dėl) kons ukcija žymimą ak an ą; subjek as gali a i ik i pe cipien ą, pa- ien ą, agen ą. Polinksniškojo a ž ilgiu kons ukciją links ama ink is a o i ais a ejais, kai leksema numa o pe cipien ą a i inkan į subjek o sin aksinį ak an ą. Pe cep y umas u i į akos am, kad i su ak y aus eiksmo eiksmažodžiais i- piškai naudininku žymimas bene icien o ak an as y a keičiamas polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija. Ski iamas (links ama ski i) bene icien as būsenai esp. ak y iam eiksmui ak ualizuo i i žymė i. A siž elgian į ai, y a pag indo eig i, kad pe cep y iųjų p edika ų mažiau ipišką bene icien ą27 a i inkan is seman- inis ak an as bus žymimas keliomis sin aksinėmis o momis: naudininku i / a ba polinksiškojo a ž ilgiu kons ukcija. Polinksniškojo a ž ilgiu a osena su- sijusi su leksemos (in) anzi y umu i subjek o (ne)agen y umu. Leksemos ka ego inės sa ybės eikia su ne iesioginiu objek u ko eliuojančio seman inio ak an o (bene icien o, pa ien o, kon en y o) mo osin aksinį žymė- jimą (naudininku, p ielinksnių į, apie a pan. kons ukcijomis i / a ba polinks- niškojo a ž ilgiu kons ukcija). P ie eiksmio aldomas sin aksinis ak an as gali bū i žymimas ik polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija (p z., Jis pa ojingai (i 27 Plg. men alinio ecipien o ( ok. men ale Rezipien ) samp a ą Hen schel (2001: 183), Ba els (2005: 106–107). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII nepalankiai jo ilči a ž ilgiu) (plg. *i nepalankiai jo il ims) susimąs ęs pa- k ie ė pada ėją (DLKT)). Seman iškai i g ama iškai bū ina gali bū i i daik a- a džio eikalaujama polinksniškojo a ž ilgiu kons ukcija (plg. okiečių disk i- minacija jų a ž ilgiu, * okiečių jų disk iminacija). Tais a ejais, kai a ž ilgio kaip požiū io, nusi eikimo aspek as y a eksplikuo- as a ba implikuo as pačioje leksemos eikšmėje (p z., p iešas – ‘2. ned augiškai nusi eikęs, linkin is ki am bloga žmogusʼ (DLKŽe); p iešingas – ‘4. ku is ki ų pažiū ų, ned augiškai nusi eikęs, p iešiškasʼ (LKŽe); despo izmas – ‘2. aldin- gumas i sa i alė aplinkinių a ž ilgiuʼ (BLKŽe), nuo aika – ‘3. pp . pl. nusis a- ymas, nusi eikimas kieno no s a ž ilgiuʼ (LKŽe) i . .), ai gali bū i links ama a ba bū ina pažymė i – a o i polinksiškojo a ž ilgiu kons ukciją (plg. Pagal bend ą lie u ių au os nuo aiką žyd a ž ilgiu, aikan i Šilalės alsčiui, dalykai aip dės ėsi. (DLKT)). Pagal analogiją požiū is, nusi eikimas (pap as ai su pe - cepcijos p edika ais) žymimas i ais a ejais, kai leksemos eikšmė šio aspek o ne odo. Požiū io, nusi eikimo aspek as, žymimas polinksniškojo a ž ilgiu kons- ukcija, susijęs su ne iesiogiškumu (plg., Aš galiu ikė is, jog i mano daliai nu- by ės indulgencijų iš jūsų a uodo, jeigu do ai p isipažinsiu pada ęs nuodėmę jūs a ž ilgiu? (DLKT)). ŠALTINIAI BLKŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/. DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-as pa ais. i papild. leidimas, y . ed. S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenz heo ie, Tübingen: Gun e Na Ve lag. S aipsniai / A icles 267 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u Akelai is Gin au as 2005: Kons ukcijos su a ž ilgiu, požiū iu adminis acinėje kal- boje. – Kalbos kul ū a 78, 67–78. Ba els Hauke 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex adjek i ische P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen (S udia Sla ica Oldenbu gensia 12), Oldenbu g: BIS-Vlg. Cha e Wallace 1983: Чейф У. Память и вербализация прошлого опыта [Pamja ’ i e balizacija p ošlogo opy a]. – Новое в зарубежной лингвистике [No oe za ubežnoj ling is ike] 12, 35–73. Dik Simon C. 1997: The Theo y o Func ional G amma . Pa 1: The S uc u e o he Clause, Second, e ised edi ion, ed. by K. Henge eld, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e . F aenkel E ns 1928: Syn ax de li auischen Kasus, Kaunas: Lie u os uni e si e o Humani a inių mokslų akul e as. Gi ón Talmy 1990: Syn ax. A Func ional-Typological In oduc ion 2, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Gi ón Talmy 1991: Ma kedness in G amma : Dis ibu ional, Communica i e and Cogni i e Co ela es o Syn ac ic S uc u e. – S udies in Language 15, 335–370. Gi ón Talmy 1995: Func ionalism and G amma , Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Gi ón Talmy 2001: Syn ax 1, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. G aščenko Pa el V. 2018: Гращенков, Павел В. Синтаксические зависимые: лексический и конфигурационный подходы (на материале прилагательных) [Sin aksičeskie za isimye: leksičeskij i kon igu acionnyj podxody (na ma e iale p ilaga- el’nyx)]. – Вестник Института востоковедения РАН [Ves nik Ins i u a os oko e- denija RAN], № 5, Москва: ИВ РАН [Mosk a: IV RAN], 160–174. G ice Paul 1989: Logic and Con e sa ion. – S udies in he Way o Wo ds, Camb idge, Massachuse s: Ha a d Uni e si y P ess, 22–40. Hen schel Elke, Weyd Ha ald 1994: Handbuch de deu schen G amma ik, 2. Au l., Be lin, New Yo k: De G uy e . Hen schel Ge d 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he con ex o Russian adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on Nominalg uppen in Sp achen un e schiedlichen Typs (S udia Sla ica Oldenbu gensia 4), H sg. W. Boede , G. Hen schel, Oldenbu g: Biblio heks- und In o ma ionssys em de Uni e si ä Oldenbu g, 171–200. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Hol oe Axel, Čižik-P okaše a Vesla a 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. A. Hol oe , R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92. Jablonskis Jonas 1957: Rink iniai aš ai 1, sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė poli- inės i mokslinės li e a ū os leidykla. KP S1 2009: Kalbos pa a imai 2: Sin aksė 1. Linksnių a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Rembiałkowska Agnieszka 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikaci- jos lygmenys. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. A. Hol oe , R. Mikulskas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Šukys Jonas 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas: Š iesa. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Cons uc ion wi h a ž ilgiu om he Pe spec i e o Valency SUMMARY The a icle add esses he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu om he pe spec i e o alency. I d aws on 600 examples collec ed om The Co pus o Con empo a y Li huanian Language, which was de eloped a he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Vy au as Magnus Uni e si y in Kaunas. I appea ed ha he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is used in a sen ence bo h ins ead o he alen ac an s o he wo d and as ee elemen s. As a ee elemen , he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is ela ed o he ee da i e (o he cons uc ion wi h he p eposi ion su), p eposi ional cons uc ions, ad e b; hey a e used a he co e, ex ended and p oposi ional le el. S aipsniai / A icles 269 A ž ilgiu kons ukcija alen ingumo aspek u The e is a endency o use he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu ins ead o he alen (manda o y and acul a i e) ac an s o he lexeme whe e hey co espond o he unc ions o he pe cipien , bene icia y o con en i e. In such case, he cons uc ion wi h a ž ilgiu used as an indi ec objec eplaces he da i e o he ac an exp essed by a p eposi ional (su, į, apie, dėl) cons uc ion; he subjec co esponds o he pe cipien , pa ien , agen . The cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu is p e e ed when he lexeme deno es he syn ac ic ac an o he subjec co esponding o he pe cipien . A bene icia y is speci ied ( ends o be speci ied) in o de o highligh and ma k a s a e o an ac i e ac ion. The usage o pos posi ional a ž ilgiu pe ains o he (in) ansi i i y o he lexeme and he (non)agency o he subjec . The ca ego ical p ope ies o he lexeme a ec he mo phosyn ac ic ma king o he seman ic ac an co ela ing o he indi ec objec (by he da i e, cons uc ions wi h he p eposi ions į, apie, e c. and/o he cons uc ion wi h pos posi ional a ž ilgiu). Į eik a 2022 m. spalio 21 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a lo e [email protected]