„Atžvilgiu“ konstrukcija valentingumo aspektu

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2196-8937 Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, valentingumas, semantika, tipologija. DOI: doi.org/10.35321/all87-12 ATŽVILGIU KONSTRUKCIJA VALENTINGUMO ASPEKTU Construction with atžvilgiu from the Perspective of Valency ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – polinksnio atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksnio atžvilgiu konstrukcija vartojama ir kaip leksemos valentinis aktantas, ir kaip nevalentinis – laisvasis narys. ESMINIAI ŽODŽIAI: valentingumas, valentinis aktantas, laisvasis narys, atžvilgiu konstrukcija. ANNOTATION The object of this article is the construction with postpositional atžvilgiu. The aim is to find out the relation between the said construction and valency drawing on the data from The Corpus of Contemporary Lithuanian Language. The study revealed that the construction with postpositional atžvilgiu is used in a sentence both as a valent actant of the lexeme and as a non-valent (free) element. KEYWORDS: valency, valent actant, free element, construction with atžvilgiu. Straipsniai / Articles 245 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 1. ĮVADINĖS PASTABOS Jau Ernstas Fraenkelis (1928: 185–186) savo darbe apie lietuvių kalbos linksnius mini daiktavardžio atžvilgis įnagininką1. Jonas Jablonskis (1957: 632) 1–2 pavyzdžiuose vartojamą atžvilgiu vadina skirtumo įnagininku ir teigia, kad „šitas linksnis yra tiktai tam tikra būdo ar įnagių įnagininko skirtybė“. 1) Tuo atžvilgiu jis nesiskiria nuo kitų. (cituojama pagal Jablonskis 1957: 632) 2) Jo raštai ir kalbos atžvilgiu pakenčiami. (cituojama pagal Jablonskis 1957: 632) Šiandienoje Jonas Šukys (1998: 267) teigia, kad atžvilgiu yra atžvilgio, arba tikslinamasis (t. p.: 557), įnagininkas, kuris „palyginti nesavarankiškas, dažnai primenantis žodžius, artimus prielinksniams (tiksliau – polinksniams), nes paprastai eina po [...] dažniausiai kilmininko, ir jį tikslina, tarsi sudaro su juo kaip koks polinksnis tam tikrą konstrukciją“; „ypač spaudos ir rašto kalboje neretai parodo, kuriuo atžvilgiu apibūdinamas daiktas ar reiškinys“. Šukys (1998: 268) patikslina, kad atžvilgiu dažniausias administracinėje ir mokslinėje kalboje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad atžvilgiu vartojamas, „kai yra aiški požiūrio į ką nors, ko nors vertinimo reikšmė“, o „kai požiūrio, vertinimo reikšmė apiblinkusi, nepamirštinos tradicinės gyvesnės kalbos raiškos priemonės. Vietoj kilmininko su polinksninškai pavartotu atžvilgiu gali geriau tikti prieveiksmiai (žr. 3), gryni linksniai (ypač naudininkas) (žr. 4–5), prielinksninės (ypač prielinksnio dėl) konstrukcijos“ (žr. 6–8). 3) Vaikai čia ugdomi fiziniu doriniu, protiniu atžvilgiu (plg. fiziškai, doriškai, protiškai). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 4) Ar galite ką nors gero padaryti invalidų atžvilgiu (plg. invalidams). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 5) Jutau komiteto narių šaltumą mano atžvilgiu (plg. man). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 6) Nebuvo imtasi jokių priemonių pažeidėjų atžvilgiu (plg. prieš pažeidėjus). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 7) Dalis žmonių turėjo neigiamą nuomonę instituto atžvilgiu (plg. apie institutą). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 8) Vyriausybė mokyklų atžvilgiu neturi apgalvotos politikos (galėtų būti ir dėl mokyklų). (cituojama pagal Šukys 1998: 267) 1 Išsamesnę darbų apie atžvilgiu apžvalgą žr. Akelaitis (2005: 67–70). 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Kalbos patarimuose (KP S1 2009: 90) Šukys patikslina, kad 3 pavyzdyje polinkšnio reikšme vartojamas atžvilgiu yra šalutinis (dalinis) normos variantas. Jis, kaip knyginis reiškinys, gali būti vartojamas bendrinėje kalboje, tačiau pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutr aliajam) normos variantui – būdo prieveiksmiui. O 4–6, kaip ir 9–11 pavyzdžiuose atžvilgiu bendrinėje kalboje yra nevartotinas. Čia tiesioginis santykis su objektu turi būti reiškiamas naudininku, prielinksn ių konstrukcijomis (KP S1 2009: 89; dar žr. Akelaitis 2005: 71, 76). 9) Didesnės pagarbos tikėtumėmės mergaičių atžvilgiu (=mergaitėms). (cituojama pagal KP S1 2009: 89) 10) Jūs būsite korektiški mūsų atžvilgiu (=mums). (cituojama pagal Akelaitis 2005: 71) 11) Netolerancijos Lietuvos atžvilgiu (=Lietuvai), be abejo, buvo. (cituojama pagal Akelaitis 2005: 71) Šukys (KP S1 2009: 89) pažymi, kad bendrinėje kalboje atžvilgiu gali būti vartojamas netiesioginiam santykiui su objektu reikšti 12 pavyzdyje. 12) Nieko blogo vaiko atžvilgiu nepadariau. Gintautas Akelaitis (2005: 67) nagrinėja atžvilgiu konstrukciją administracinėje kalboje (žr. 10–11) ir teigia, kad atžvilgiu (ir požiūriu) „išsiskiria vartojimo dažnumu, akivaizdžiu administraciniu funkciniu stilistiniu atspalviu“. Jis (Akelaitis 2005: 76) prieina išvados, kad „administracinės kalbos konstrukcijos kilm. + atžvilgiu [...] neparemtos gyvuoja vartosena ir pagal atsiradimo laiką yra vėlyvas suintelektintos kalbos reiškinys“. Akelaitis (2005: 67) teigia: tai, kad atžvilgiu „eina po daiktavardžių ir daiktavardiškųjų žodžių kilmininko, lyg ir leistų juos laikyti artimais polinksniams. Tikrais polinksniais jie negali būti laikomi dėl išlaikomos leksinės reikšmės. Kita priežastis – derinamosios konstrukcijos ir konstrukcijos su daiktavardiškųjų žodžių kilmininku dažnai yra artimos arba net sudaro gretybes, plg.: ekonominiu atžvilgiu ir ekonomikos atžvilgiu“. Kita vertus, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžių pagrindu atlikęs atžvilgiu vartojimo administracinėje kalboje tyrimą, Akelaitis (2005: 70) rašo: „Apstabarėjęs atžvilgiu dažniausiai vartojamas su daiktavardiškųjų žodžių kilmininku [...], bet labai retas derinimo būdu sudarytuose junginiuose [...] – santykis 0,07 : 0,93“. Iš išsam aus jo tyrimo aiškėja, kad atžvilgiu konstrukcijos administracinėje kalboje tinkamai vartojamos, kai jomis nurodomas ko nors pagrindas pagal pašalinį, veiksmą ar būseną sąlygojantį objektą (Akelaitis 2005: 71), kaip šalutinis normos variantas tinkamos vartoti pagrindo santykiui reikšti (Akelaitis 2005: 74–75) arba objektiniam santykiui, kuris gali turėti priežasties atspalvį ir įmanomas atžvilgis, atsižvelgimas į tą netiesioginį objektą, pasakyti (Akelaitis 2005: 73). Be to, kad atžvilgiu netinka tiesioginiam santykiui su objektu reikšti (Akelaitis 2005: 71), kalbamosios konstrukcijos nevartotinos Straipsniai / Articles 247 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ priežastiai reikšti (Akelaitis 2005: 73). Taip pat, „kur galima, ypač kur pažeidžiama nusistovėjusi lietuvių kalbos sintaksinių santykių raiška, reikėtų vengti konstrukcijų kilm. + atžvilgiu [...], kai turi būti išreikštas požymio, arba atributinis, santykis“ (Akelaitis 2005: 73). Toliau klausimas, ar atžvilgiu yra (tampa) polinksninis, paliekamas nuošalyje ir kaip darbinis terminas straipsnyje vartojamas – polinksniškasis atžvilgiu. Konstrukcija su juo, kaip aiškėja iš cituotų pavyzdžių ir to, kas trumpai aptarta, vartojamos sakinio ir junginio lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys į Akelaičio (2005: 72) mintį: „kai vartojamos konstrukcijos kilm. + atžvilgiu [...], veiksmo, veiklos ar ypatybės tiesioginis kreipimasis į objektą tarsi sušvelninamas, užtušuojamas“. Prieš akis turint 4–12 pavyzdžius, toliau keliamas klausimas, koks šio sušvelninto santykio su objektu pagrindas ir kodėl, pavyzdžiui, tipišką beneficiento naudininką 10 pavyzdyje kalbėtojas renkasi keisti polinksniškuoju atžvilgiu. Ar (kaip) tai susiję su žodžio reikšme ir valentingumu. Jei polinksniškojo atžvilgiu vartosena susijusi su valentingumu, tada, laikantis verbocentrinio sakinio modelio sampratos, galima daryti keletą prielaidų: be to, kad (a) polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos turi daiktavardžio atžvilgis reikšmė, (b) polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos turi sakinio predikato leksiniai, semantiniai ar kiti požymiai, žodžio ir viso sakinio semantika. Atsakyti į minėtus klausimus pasirinkta remiantis iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) rinkta medžiaga (žr. 2 dalį). Šiame žvalgomajame tyrime keliami uždaviniai: (a) aptarti daiktavardžio atžvilgis reikšmę žodynuose (žr. 3 dalį), (b) trumpai apžvelgti valentingumo teorijos atskaitos taškus ir minėti, kaip tai susiję su polinksniškojo atžvilgiu vartosena (žr. dalį 4), (c) valentingumo požiūriu išnagrinėti atžvilgiu konstrukcijų vartoseną empirinėje medžiagoje iš DLKT (žr. 5 ir 6 dalį). Po to visa apibendrinti (žr. 7 dalį). Kiek žinoma, darbų apie polinksniškąjį atžvilgiu valentingumo aspektu nėra. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Tai matyti 1 lentelėje, kur parodyta, kaip atžvilgiu pasiskirsto pagal žanrus DLKT² paieškos rezultatuose. ² Pavyzdžiai iš DLKT rinkti 2022 m. birželio mėn. 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Iš 1 lentelės matyti, kad funkcinis stilius gali turėti reikšmės polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. Atžvilgiu rečiausias sakytinėje kalboje. Rašytinėje kalboje polinksniškasis atžvilgiu rečiausiai vartojamas grožinėje literatūroje, o dažniausiai – publicistikoje ir negrožinėje literatūroje. DLKT³ publicistikai priskiriami: bendroji periodika, populiarioji periodika, mokslinė periodika, knygos (autobiografijos, memuarai, atsiminimai, kronikos, metraščiai, dienoraščiai, laiškai, esė, apybraižos ir kt.) ir kt., o negrožinė – tai mokslinė, mokomoji, pažintinė, mokslo populiarinimo ir kt. literatūra. DLKT grožinę literatūrą sudaro apysakos, apsakymai, novelės, pasakos, romanai ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad DLKT teikiami administracinės literatūros (dokumentų) pavyzdžiai su polinksniškuoju atžvilgiu yra tirti (Akelaitis 2005), toliau remiamasi kiek daugiau nei 600 kitų žanrų pavyzdžių, kur atžvilgiu vartojamas polinksniškai. Konkrečiau kalbant, tolesnio žvalgomojo tyrimo pagrindu imama po 200 pavyzdžių iš grožinės, negrožinės literatūros ir publicistikos, taip pat turimi 5 pavyzdžiai iš sakytinės kalbos. 1 LENTELĖ. Atžvilgiu vartosena pagal žanrus Tekstyno dalis | Iš viso žodžių | Užklausa | Pavartojimo skaičius | Analizuojamų šaltinių žodžių skaičius Grožinė literatūra | 15765554 | atžvilgiu | 601 | 2478947 Negrožinė literatūra | 19322341 | atžvilgiu | 5873 | 4377158 Administracinė literatūra | 13625715 | atžvilgiu | 1422 | 1524835 Publicistika | 86497837 | atžvilgiu | 9981 | 20774801 Sakytinė kalba | 447396 | atžvilgiu | 26 | 29146 Iš viso: | 140921288 | atžvilgiu | 17903 | 29184887 Iš turimų pavyzdžių (žr. 2 lentelę) matyti, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (gali būti) susijusi su skirtingomis veiksmažodžio, būdvardžio, daiktavardžio formomis arba prieveiksmiu. Į akis krinta tai, kad turimoje medžiagoje nereto minimo žodžio reikšmę implikuoja perceptyvųjį subjektą (plg., jaustis, nusistatyti, abejingas, jautrus, nuostata, pažiūra ir t. t.), arba, kalbant valentingumo pagrindu skiriamų semantinių funkcijų aspektu, percipientą [Pcp] – psichinės būsenos patyrėją (Sližienė 1994: 20), kas, manytina, turi įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamuose skirtingų žanrų pavyzdžiuose polinksniškasis atžvilgiu kartojasi su tais pačiais žodžiais arba skirtinguose žanruose vartojami ³ Žiūrėta [2022–06–12] čia: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=about. Straipsniai / Articles 249 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ žodžiai, su kuriais yra semantiškai ir sintaksiškai susijusi polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, veikia vienas kitą papildo nei paneigia, toliau pavyzdžiai pagal žanrus nes kirstomi. Pavyzdžiui, iš grožinės literatūros ir publicistikos turima pavyzdžių su polinksniškojo atžvilgiu konstrukcijomis, susijusiomis su veiksmažodžiu nu(si)teikti, o iš publicistikos ir negrožinės literatūros – su nusiteikimas, arba iš grožinės literatūros ir publicistikos turima pavyzdžių su polinksniškuoju atžvilgiu siejamais būdvardžiais geranoriškas, tolerantiškas, o negrožinėje literatūroje pasitaikė su tolerancija. Tai, kad visų nagrinėjamų stilių tekstuose atžvilgiu vartojamas su tais pačiais arba panašiais žodžiais, leistų manyti, kad funkcinis stilius rašto kalboje neturi lemiamos įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. 2 LENTELĖ. Atžvilgiu konstrukcijos sąsaja su kalbos dalimi sakinyje Kalbos dalis Pavyzdžiai Veiksmažodis būti, daryti, derėti, elgtis, įpareigoti, jaustis, laikytis, (ne)moralizuoti, nu(si)teikti, nusileisti, nus(is)atyti, nuvertėti, pasielgti, patirti, pasikeisti, pasisakyti, pavadėti, priešintis, reaguoti, rodyti, suprasti, susvetimėti, taikyti, turėti ir pan. Būdvardis adaptyvus, abejingas, agresyvus, aklas, aplaidus, artimas, atsargus, (ne)atviras, bjaurus, blogas, ciniškas, diskretiškas, (ne)doras, draugiškas, drovus, (ne)gailestingas, (ne)geranoriškas, griežtas, (ne)etiškas, įdomus, įkyrus, išdidus, iškalbingas, įžeidus, humaniškas, jautrus, konservatyvus, korektiškas, kritiškas, lygus, mandagus, naudingas, negatyvus, neutralus, niekingas, padorus, pagarbus, pakankamas, (ne)pakantus, palankus, panašus, patrauklus, pavojingas, priešiškas, reiklus, reikšmingas, santūrus, (ne)sąžiningas, savarankiškas, (ne)šališkas, švelnus, (ne)teisingas, (ne)teisus, tinkamas, tolerantiškas, ūmus ir pan. Daiktavardis arogancija, abejingumas, agresija, agresyvumas, ambivalentiškumas, atlaidumas, atsargumas, delikatumas, dėmesys, despotizmas, diskriminacija, draugiškumas, elgesys, ironija, išdavystė, išdidumas, įtarimas, įtarumas, jausmas, gailestingumas, galia, geranoriškumas, kaltinimas, kalba, ketinimas, kėslas, kantrybė, kantrumas, kietaširdystė, klusnumas, kritika, kritiškumas, komplimentas, korektiškumas, laikysena, lūkestis, tolerancija, neapykanta, nuodėmė, nuomonė, nusižengimas, nuostata, nusikaltimas, nusistatymas, nusiteikimas, pagarba, (ne)pakantumas, palankumas, pareiga, pažiūra, pasisakymas, politika, pozicija, pozityvumas, pranašumas, priešiškumas, prievarta, provokacija, represija, santūrumas, simpatija, smalsumas, smurtas, susvetimėjimas, supratingumas, (ne)šališkumas, šaltukas, teisėjas, teisingumas, teroras, (ne)tolerancija, tvirtumas, užsispyrimas, veiksmas, viltis, žodis, (ne)žmoniškumas, žiaurumas, veiklumas, vertinimas ir pan. Prieveiksmis gerai, lygiagrečiai, (ne)palankiai, piktai, priešiškai, skeptiškai ir kt. 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu 3. DAIKTAVARDŽIO ATŽVILGIS REIKŠMĖ AIŠKINAMUOSIUOSE LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUOSE Manant, kad polinksniškai vartojamas atžvilgiu turi reikšmę ir ji gali turėti įtakos kalbamosios konstrukcijos vartosenai, dera minėti daiktavardžio atžvilgis apibrėžtis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽₑ) daiktavardis atžvilgis teikiamas kaip 1. ‘atsižvelgimas, atsižiūrėjimas’, 2. ‘požiūris’ (žr. 1). Akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽₑ) atžvilgis yra trireikšmis: 1. ‘atsižiūrėjimas atgal, apsidairymas’ (žr. 13); 2. ‘požiūris, žvilgsnis’ (žr. 14; dar žr. 2); 3. ‘atsižvelgimas’ (žr. 15). 13) Vilkas vieną avį pagavo, kitos be atžvilgio išlakstė Žem. 14) Mūsų literatūra tapo žymiai įvairesnė formos atžvilgiu rš. 15) Po vargų visų gal bus koks atžvilgis Krkn. Vadinasi, daiktavardžio atžvilgis įnagininkas, vartojamas 1–12 pavyzdžiuose, turi (turėtų turėti) ‘požiūris, žvilgsnis’ reikšmę. Daiktavardžiui atžvilgis semantiškai artimas požiūris taip pat dvireikšmis: 1. ‘žvilgsnis, atžvilgis’, 2. ‘konkreti pažiūra, nusistatymas⁴’ (DLKŽₑ; plg. LKŽₑ). Taigi turimas minimalus vienas su kitu susijusių daiktavardžių (atžvilgis, požiūris, žvilgsnis, pažiūra, nuomonė, nusistatymas) leksinis semantinis laukas. Čia dera atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau 2 dalyje minėta, daiktavardžiai pažiūra, nuomonė, požiūris, nusistatymas yra vartojami su aptariamojo polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tai liudytų atžvilgiu gramatikalizacijos procesą. Žiūrint į abstrakčiųjų daiktavardžių požiūris, žvilgsnis, pažiūra pamatinių žodžių (pa)žiūrėti ir žvelgti valentingumą Nijolės Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (toliau – LKVJŽ) aiškėja, kad veiksmažodis žiūrėti ‘pais yti, atsižvelgti’ reikalauja percipiento atliepiančio subjekto vardininko ir kontentyvo⁵ kilmininko arba šalutinio sakinio (žr. 16). Veiksmažodžiai (pa)žiūrėti ir žvelgti ‘turėti susidarius nuomonę, vertinti’ reikalauja percipientinio subjekto vardininko, patientą⁶ atliepiančios prielinksnio į konstrukcijos ir moduso⁷ funkciją atitinkančio prieveiksmio (žr. 17–18) (Sližienė 2004: 457, 461). Taigi daiktavardžio atžvilgis ‘požiūris, žvilgsnis’ semantikoje glūdi percipientо, patiento, ⁴ Plg. LKŽₑ: nusistatymas – nuomonė, pažiūra. DLKŽₑ: Nuomonė – 2. pažiūra, nusistatymas. ⁵ „Kontentyvas [Con] – veiksmo ar būsenos turinio funkcija“ (Sližienė 1994: 22). ⁶ „Patientas [P] – veiksmo poveikio gavėjo arba būsenos turėtojo funkcija“ (Sližienė 1994: 20). ⁷ „Modusas [Mod] – veiksmo kokybės, būdo funkcija“ (Sližienė 1994: 25). Straipsniai / Articles 251 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ kontentyvo, moduso funkcijos su sava raiška. Percipiento subjektas turėtų riboti polinksniškojo atžvilgiu vartoseną su aktyvaus veiksmo (tranzityviais) predikatais. Visgi, kaip buvo matyti, tarkim, 4 pavyzdyje, polinksniškasis atžvilgiu vartojamas (žr. toliau). Kita vertus, galima manyti, kad, pavyzdžiui, 11 pavyzdyje būtent polinksniškuoju atžvilgiu yra pažymima (vok. markiert) plačiąja prasme žmogaus, kaip percipientо, pažiūra, nusiteikimas ir taip (kon)tekste skiriamas minėtas netiesioginis poveikis objektui, atliepiančiam beneficientą⁸ (plg. 19–20). 16) Ar tu [Pcp] jo [Con] žiūrėsi [b. (cituojama pagal Sližienė 2004: 457) 17) Kai kas [Pcp] net įtartinai [M] žiūrėjo į patį Beringą [P] ir visą jo kelionę [P] Br. (cituojama pagal Sližienė 2004: 457) 18) Ar individai tampa moralūs, priklauso nuo to, kaip [M] į juos [P] žvelgia kiti žmonės [Pcp] VDTUk. (cituojama pagal Sližienė 2004: 461) 19) Prancūzijos visuomenė nusiteikusi priešiškai. Iki tolerantiškos visuomenės [Pcp] musulmonų atžvilgiu [B] šiuo atveju kaip niekada toli⁹. 20) Jis [Pcp] buvo tolerantiškas dideliem ir mažam [B], su visais mielai dalindavosi savo sporto žiniomis ir patirtimi. Ar 19–20 pavyzdžiuose, kur kalbama apie skirtingą tikrovės dalykų interpretavimą, skirtini du tolerantiškas valentingumai? Visaip gali būti (žr. toliau). Pagal ikoniškumo, arba izomorfizmo, principą skirtinga raiška yra susijusi su skirtingomis predikato reikšmėmis: kiekviena forma turi savo reikšmę. Ikoniškumo sąvoka implicit iškai siejama su žymėtumu (angl. markedness). Talmy Givónas (1990: 945–947; plg. 2001: 38–41), žymėtumą apibrėžęs pagal tris – struktūrinio ir kognityvinio kompleksiškumo ir dažnumo – kriterijus, teigia, jog sąsaja tarp kognityvinio ir struktūrinio kompleksiškumo yra vienas bendriausių ikoniškumo aspektų – kognityviškai žymėtą kategoriją linkstama žymėti ir struktūriškai, ir atvirkščiai¹⁰. Ikoniškumas ir žymėtumas yra tiesiogiai susiję su ekonomiškumu ir distinktyvumu kalboje: kalbėtojas siekia kuo daugiau turinio pasakyti kiek įmanoma minimaliomis kalbinėmis išraiškos priemonėmis ir pastangomis (žr. toliau). Visa tai turint galvoje tikėtina, jog ir polinksniškojo atžvilgiu vartojimas susijęs su kalbos vartotojų gramatinių struktūrų išraiškos ⁸ „Beneficientas [B] – adresato, gavėjo, turėtojo funkcija, būdinga gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi, yra“ (Sližienė 1994: 21). ⁹ Jei prie pavyzdžių nenurodyta kitaip, jie yra iš DLKT. ¹⁰ „The meta-iconic markedness principle: Categories that are cognitively marked tend also to be structurally marked“ (Givón 1995: 58). Plg.: „Categories that are structurally marked are also substantively marked“ (Givón 1990: 965). 252 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu natūraliais ekonomijos poreikiais (kurie ne visada sutampa su kalbos norma) komunikacijoje. 4. VALENTINGUMAS IR POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU Trumpai pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurias sakinyje arba žodžių junginyje užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys (žr. Sližienė 1994: 16; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 19 ir ten cituojama literatūra). Valentingumas paprastai siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu logi­nės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Loginės semantikos lygmenyje nustatomas žodžio laisvų vietų skaičius ir jų galimų aktantų semantinės funkcijos, sintaksės lygmenyje nustatoma valentinių aktantų gramatinė forma ir jų būtinumas arba fakultatyvumas, leksinės semantikos lygmenyje nustatoma valentinių aktantų semantika (kokių semantinių klasių žodžiai gali būti žodžio aktantai). Be valentinių sintaksinių aktantų, kurių būtinumas ir fakultatyvumas nustatomas sakinyje, skiriami laisvieji nariai – sakinio žodžiai, kurie nėra sąlygojami žodžio reikšmės ir nepriklauso jo valentingumui. Predikatinėje struktūroje atskirus predikatus, o ne predikato argumentus, atitinkančius laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vietų, jų sąsają su predikatu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, būdingas grynai gramatinis pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei jų formas (Sližienė 1994: 35). Būtinieji sintaksiniai aktantai sakinyje negali būti praleidžiami, kadangi juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtiniaisiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aktualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakultatyvieji sintaksiniai aktantai yra tie, kurie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. Sakiniai be fakultatyviųjų aktantų reiškia maždaug tą patį, ką ir su jais, kadangi fakultatyvieji aktantai yra implikuoti pačioje žodžio reikšmėje (Sližienė 1994: 35). Fakultatyviaisiais aktantais, kurie toliau DLKT teikiamuose pavyzdžiuose rašomi lenktiniuose skliaustuose, nusakoma ta situacijos dalis, kuri predikato reikšmei mažiau aktuali. Pripažįstama, kad griežtos ribos tarp būtinųjų ir fakultatyviųjų aktantų ir laisvųjų narių nėra (Hentschel, Weydt 1994: 345). Vilmos Ágel (2000: 211–212) kelia hipotezę: kuo dažniau laisvieji nariai (A) bus vartojami, tuo labiau jie bus laukiami. Tada, jo nuomone, laisvieji nariai kaip turinio specifikatoriai (INSP) gali būti perinterpretuoti į predikato semantinio valentingumo komponentus, o pastarieji laikui bėgant pagal Paulo Grice tinkamumo (angl. relevance) maks imą įsitvirtinti kaip komunikaciškai būtini Straipsniai / Articles 253 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ (KOM-NOT). Kai pragmatinio reikšmingumo sąlygos, apimančios KOM-NOT ir INSP, konvencionalizuojamos, komunikacinis būtinumas (KOM-NOT) leksikalizuojamas kaip semantinis būtinumas (SEM-NOT). Būtent pastarasis (nu)lemia sintaksinį bū­tinumą (SYN-NOT) ir raiškos specifiškumą (FOSP) (žr. schemą). V. Ágel (2000: 211) manymu, predikato sintaksiniai aktantai yra (gali būti) leksikalizuoti, gramatikalizuoti laisvieji nariai. SCHEMA. Laisvųjų narių leksikalizacija / gramatikalizacija, pagal Ágel (2000: 211) Be jau minėtos tinkamumo maksimos – sakyk tai, kas susiję ir svarbu pokalbio temai, trumpai minėtinos ir kitos P. Grice (1989) skiriamos. Kalbėdamas apie bendradarbiavimo principu (angl. the cooperative principle) grindžiamą bendravimą, jis skiria dar tris veiks­mingo pokalbio maksimas, kurių pašnekovai, norėdami užtikrinti pokalbio kokybę, laikosi nesąmoningai. Tai kiekybės (angl. quantity) (sakyk tiek, kiek reikia), kokybės (angl. quality) (sakyk tai, kas teisinga, suprantama) ir aiškumo (angl. manner) (kalbėk suprantamai, aiškiai, nuosekliai) maksimos. Wallace Chafe (Чейф 1983: 36), remdamasis psicholingvistiniu eksperimentu ir kalbėdamas apie tai, kaip reali tikrovės situacija (pa)virsta tekstu, teigia, kad patirtos situacijos verbalizacija yra individuali žmogaus suvokiamos situacijos tikrovėje interpretacija. Kas ir kaip suvokto bus pasakyta, išreikšta apie situaciją (kon)tekste – verbalizacijos būdai priklauso nuo kalbėtojo. Sakiniu reiškiama semantinė nusakomos situacijos interpretacija ir „sakinio semantinė struktūra pateikia tik tam tikrus mūsų suvokiamos situacijos aspektus“ (Sližienė 1994: 26). Su sakinio perspektyva, kalbos vartosena ir komunikacija yra susijęs pragmatinis valentingumo aspektas (Sližienė 1994: 26–41). Nuo komunikacinių ¹¹ FOSP = formale Spezifizität / syntaktische Valenz / Rektion (Ágel 2000: 293). ¹² A = Angabe (Ágel 2000: 293). ¹³ >> = Grammatikalisierung / Lexikalisierung (Ágel 2000: 294). ¹⁴ INSP = inhaltliche Spezifizität / semantische Valenz / selektionale Valenz (Ágel 2000: 293). ¹⁵ KOM-NOT = kommunikative Notwendigkeit (Ágel 2000: 293). ¹⁶ SEM-NOT = Sinnnotwendigkeit (Ágel 2000: 293). ¹⁷ SYN-NOT = syntaktische Notwendigkeit (Ágel 2000: 293). 254 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu uždavinių visų pirma priklauso fakultatyviųjų sintaksinių aktantų pasirodymas sakinyje. Nuo valentingumo teorijos principų grįžtant arčiau prie straipsnyje aptariamos atžvilgiu konstrukcijos, minėtinas Pavelo Graščenkovo tyrimas, kuriame jis (Гращенков 2018: 169) teigia, kad pagrindo, kaip vertinimo, semantinė funkcija gali būti lemiama tiek paties žodžio (predikato) semantikos, tiek konteksto. P. Grashchenkovas kreipia dėmesį į tai, kad pagrindo funkcija yra tipiška būdvardžiui: nusakomoje situacijoje, pasakomoje būdvardžio predikatų, implikuojamas vertinimas žymimas, pavyzdžiui, rusų kalbos prielinksnio для konstrukcija, atitinkančia experiencerio (kitaip, percipiento) arba beneficiento semantinę funkciją (Говорун [...] испyскат неприятный для непьющего Федора запах дорогого коньяка; давление опасное для психики и даже для самой жизни.) (Гращенков 2018: 167–168). Rusų kalboje fakultatyvusis, pavyzdžiui, prielinksnio k konstrukcija žymimas sintaksinis aktantas semantiškai artimas konstrukcija в отношении кого-либо žymimam beneficientui («Мерзость какая!» – подумал пристав, хотя в отношении чистоты был человек нетребовательный...). Konstrukcija в отношении кого-либо vartojama ir tada, kur rusų kalbos būdvardis nereikalauja minėta prielinksnio k konstrukcija žymimo sintaksinio aktanto; tada в отношении кого-либо yra būtinasis būdvardžio sintaksinis aktantas (нужно не сбиваться и на восхваления, а также быть корректным в отношении соперников). Polinksniškoji atžvilgiu konstrukcijų normos aspektą paliekant nuošalyje grįžtama prie pradžioje kelto klausimo: koks polinksniškojo atžvilgiu santykis su valentiniais aktantais ir laisvaisiais nariais. 5. POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU IR VALENTINIAI AKTANTAI Pereinant prie turimos DLKT medžiagos analizės, matyti, kad, pavyzdžiui, tais atvejais, kai dvivalentis būdvardis reiklus nusako asmens požiūrį į dalyką, jo psichinį nusiteikimą dalyko atžvilgiu, jis, be percipientą atitinkančio subjekto vardininko, reikalauja (valdo) ir kontentyvo naudininko, sakinyje einančio netiesioginiu objektu, pvz.: Autorius labai reiklus savo kalbai¹⁸. Tais atvejais, kai reiklus nusako vieno asmens simpatijas, palankumą arba antipatijas kito asmens atžvilgiu, jo naudininku žymimas fakultatyvusis sintaksinis aktantas ¹⁸ Pavyzdys iš DLKŽ. Straipsniai / Articles 255 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ atliepia beneficientą, pvz., Geras vadovas sau turi būti reiklesnis negu kitiems¹⁹. Valentingumo požiūriu reiklus ‘turintis didelį poreikį’ reikalauja patiento vardininko ir kontentyvo fakultatyviojo naudininko, pvz., Agurkai yra labai reiklus šilumai²⁰. Kaip matyti iš 21–23 pavyzdžių, vietoj būtinojo ir fakultatyviojo sintaksinio aktanto, žymimo naudininku, yra vartojama atžvilgiu konstrukcija. 21) – Ar esate reiklus komforto atžvilgiu [Con]? 22) Prezidentas [Pcp] turėtų būti labai reiklus (savo atžvilgiu) [B], sugebantis abejoti. 23) Agrastai dera kasmet, ypač gerai Žemaitijoje. Reiklumas vietai ir dirvai. Agrastai [P] (vietos atžvilgiu) [Con] nereiklus. Be reiklus, turima DLKT medžiaga rodo, kad polinksniškasis atžvilgiu vartojamas su visa eile būdvardžių, kai jie nusako vieno asmens požiūrį į kitą asmenį ir turi semantinę valentingumo struktūrą [Pcp, B]: abejingas, blogas, draugiškas, (ne)gailestingas, geranoriškas, griežtas, įžūlus, kietaširdis, kritiškas, malonus, nuosaikus, palankus, pagarbus, priešiškas, rūpus, tolerantiškas, pakantus, (ne)sąžiningas, švelnus, (ne)teisus, ūmus ir pan. (žr. 24–25). Analogišką vartoseną matyti ir tada, kai vartojami minėtų būdvardžių abstraktai, pavyzdžiui, abejingumas, atlaidumas, delikatumas, despotizmas, gailestingumas, geranoriškumas, kietaširdystė, supratingumas, tolerancija, šališkumas, žiaurumas ir t. t. (žr. 26–28). Jų fakultatyvusis paprastai naudininkų²¹ žymimas aktantas, sakinyje einantis netiesioginiu objektu, keičiamas polinksniškuoju atžvilgiu. 27 pavyzdžio pagrindu dera atkreipti dėmesį į tai, kad BLKŽ despotizmas apibrėžtas kaip ‘2. valdingumas ir savivalė aplinkinių atžvilgiu, t. y. eksplikuotas nusistatymo, požiūrio į kitą asmenį aspektas, kuris atsiradus komunikacinei būtinybei pasakomas fakultatyviuoju aktantu. 24) Ji [kaimynė] draugiška (jo [berniuko] atžvilgiu). 25) Viktorija, aš nebuvau iki galo sąžiningas (jūsų atžvilgiu). 26) Dėkoju ir Seimo Pirmininkui p. A. P. už geranoriškumą (VU atžvilgiu). 27) Buvo keista vis dažniau girdėti kalbas apie režisieriaus despotizmą (aktoriaus atžvilgiu). 28) Tas aklas pyktis, kuris išlaisvintas nežino ribų. Ar jie pastebėjo ką kita, ko pats nesuvokiau ir dėl ko atsirado tas vos pastebimas šaltukas (mano atžvilgiu)? (plg. 5 pavyzdį) ¹⁹ Pavyzdys iš BLKŽe. ²⁰ Pavyzdys iš LKŽe. ²¹ Beneficientas taip pat gali būti žymimas prielinksnio su konstrukcija, plg. DLKT sakinį: Dar kurį laiką buvo su ja griežti. 256 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Minėtą [Pcp, B] struktūrą turi ir sakiniuose vartojami veiksmažodiniai abstraktai jausmas, laikysena, neapykanta, nusistatymas, pvz.: 29) O gal mano jausmai (jos atžvilgiu) buvo dvilypiai? 30) Tai lemė skirtingą srovių atstovų pažiūrą į politinę būsimos laisvos Lietuvos santvarką bei šaltoką laikyseną (atvykusio į JAV A. Smetonos atžvilgiu). 31) Kad ir kas būtų buvusi, ji neparodė tinkamo rūpesčio tavimi. – Tu esi kupina išankstinių nusistatymų moterų atžvilgiu! (skirtingai nei: išankstinių nusistatymų prieš moteris) Tais atvejais, kai žodis sakinyje nusako asmens požiūrį į dalyką, asmens psichinį nusiteikimą dalyko atžvilgiu, jis turi semantinio valentingumo struktūrą [Pcp, Con]. Finityniame sakinyje ji paprastai žymi perceptyvaus subjekto vardininku ir netiesioginio objekto naudininku arba prielinks­nine dėl konstrukcija. Kaip matyti iš turimų 32–33 ar panašių pavyzdžių, su perceptyviosiomis leksemomis vartojamas polinksniškasis atžvilgiu. Analogiškai vartoti kalbėtojo pasirenkama ir 34 pavyzdyje su abstrakčiuoju nepasitenkinimas, kur polinksniškasis atžvilgiu susijęs ne su beneficiento naudininku (ji rodė man), bet su kontentyvo įnagininku (plg. ji nepatenkinta manimi). 32) Tyrėjo nešališkumas šaltinio atžvilgiu. 33) Aš galiu sau leisti trumpai apibūdinti gilesnį Palino nusistatymą (mokymo atžvilgiu). 34) Mano atžvilgiu ji rodė irzlų nepasitenkinimą. Polinksniškasis atžvilgiu vartojamas vietoj pacientą atitinkančio naudininko su perceptyviuoju veiksmažodiniu abstraktu įtarimas: 35) Reino įtėmptai šyptelėjo rūgščia šypsena, tarsi ši trumpa pažintis su mano dukrele patvirtintų visus jo įtarimus mano atžvilgiu. Tirti DLKT pavyzdžiai rodo, kad polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vietoj tipiško netiesioginio objekto naudininko vartojama, kai predikatiškai arba atributiškai vartojamas žodis nusako daikto ar dalyko tam tikrą (ne)naudą asmeniui. Tada, kaip rodo 36–37 ir panašūs pavyzdžiai, kur vartojamas, pvz., drastiškas, (ne)draugiškas, griežtas, korektiškas, kritiškas, naudingas, pagarbus, palankus, pavojingas, reiklus, teisingas, tinkamas ir pan., turi semantinio valentingumo struktūrą [P, B]. 36) Tai gali būti pagrindas priimti (jo atžvilgiu) griežtą sprendimą. 37) Tu išklausei e jį draugišką, (vienas kito atžvilgiu) pagarbų pokalbį. Sakinyje paprastai naudininku žymimas predikato fakultatyvusis sintaksinis aktantas yra keičiamas polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija tais atvejais, kai abi netiesioginio objekto raiškos atitinka percipiento semantinę funkciją, o subjektinis Straipsniai / Articles 257 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ aktantas – pacientą, t. y. žodžiui būdinga semantinio valentingumo struktūra yra [P, Pcp], pvz.: 38) Štai kodėl prašom atleisti, kad įkyrus buvai (panelės atžvilgiu). 39) Tai per daug bjauru (nukentėjusių šeimų atžvilgiu)? 3 dalyje minėto veiksmažodžio žiūrėti ‘turėti susidariusį nuomonę, vertinti’ valentingumo pagrindu tirtuose pavyzdžiuose matomi ir daiktavardžio pažiūra sintaksinio valentingumo skirtumai. Iš 40 pavyzdžio aiškėja, kad vietoj pacientą atitinkančios prielinksnio į konstrukcijos kalbėtojo pasirinkta vartoti polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją. Čia polinksniškojo atžvilgiu vartosena galėtų būti aiškintina ir remiantis minėtu kritiškas beneficiento žymėjimu kalbamąja konstrukcija (dar žr. toliau). Tačiau 41 pavyzdys su daiktavardžiu požiūris rodo, kad pamatinio perceptyvaus veiksmažodžio pacientą atliepianti prielinksninė konstrukcija yra keičiama polinksiškuoju atžvilgiu. 40) Tuomet [...] mano pažiūros jo atžvilgiu buvo gana kritiškos. 41) Reiškiamas [...] gana aiškus neigiamas požiūris ir Lietuvos valstybės atžvilgiu. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama ir sakiniuose, kur žodis (nusidėti; diskriminacija, išdavystė, įtaka, kaltinimas, kėslas, kritika, nusikaltimas, prievarta, smurtas, teroras ir kt.) reikalauja agento²² funkciją atliepiančio subjekto sintaksinio akto. Iš 42–46 pavyzdžių matyti, kad sakinio kontekste veiksmažodžio formomis arba jų abstraktais pasakomas aktyvus veiksmas arba daiktiškai suvokiamas veiksmas praranda tipišką aktyvumą ir taip sumažina subjekto agentyvumą. 42 pavyzdyje, kur veiksmažodis nusidėti ‘nusikalsti’ reikalauja agentą atliepiančio subjekto ir beneficiento netiesioginio objekto, žymimo naudininku (Sližienė 1994: 63), subjekto agentyvumas „pamažinamas“ pagal perceptyvaus jaustis semantiką (žr. 34). Analogiškai kalbėtojas, matyt, renkasi polinksniškąjį atžvilgiu ir 43–44 pavyzdžiuose pasakomose situacijose, kur agentą tipiškai numatančių daiktavardžių kritika, represija aktyvumas sušvelninamas perceptyviųjų pažiūra, bijo, kurie sakinyje arba junginyje valdo minėtus aktyvaus veiksmo abstraktus. 45 pavyzdyje atžvilgiu konstrukcijos vartojimui su aktyvaus veiksmo abstraktu (kritika) įtakos turi netiesiogiškumas. Žinoma, DLKT esama pavyzdžių (žr. 46), kur vietoj polinksniškojo atžvilgiu tinkamesnė nežymėta netiesioginio objekto raiška – naudininkas. Ypač tai atrodytų aktualu 47 pavyzdyje, kur daiktavardiniame junginyje veiksmažodiniu abstraktu pasisakymas nusakomas veiksmas yra aktyvesnis. Kita vertus, jei manytume, kad 48 tipo pavyzdžiuose ²² Agentas [A] – veiksmo atlikėjo funkciją, kurią suponuoja veiksmo reikšmės veiksmažodžiai (Sližienė 1994: 19). 258 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu vartojamas polinksniškasis atžvilgiu semantiškai susijęs tiek su kalba (plg. pirmininko kalba apie signatarus), tiek su griežtas (plg. pirmininkas griežtas signatarų atžvilgiu), tada galėtume teigti, kad ir 47 pavyzdyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcijos vartojimui įtakos taip pat turi atributiškai vartojamas nedraugiškas (žr. 24). Kiek kitaip yra 49–50 pavyzdžiuose, kur su tranzityvaus veiksmažodžio (vertinti, išduoti) tiesioginio objekto galininku susijusi polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija greta veiksmažodinio abstrakto (vertinimas, išdavystė) tampa komunikaciškai, gramatiškai būtina. 42) Šiaip ar taip, jis nepadarė nieko, už ką galėtų sau priekaištauti ir jaustis nusidėjęs Margo atžvilgiu. 43) I. K. [...] nenuoširdžiai pripažino partinę kritiką, [...] nutylėdama savo pažiūrą į kritiką jų atžvilgiu. 44) Moro veiklos liudytojas, nedrįstantis viešai jo apskųsti, nes bijo represijų savo atžvilgiu. 45) Mums kelia didelį susirūpinimą, kad pastaruoju metu spaudoje ir kitoje žiniasklaidoje dažnai išsakoma pernelyg aštrios kritikos Lietuvos mokslininkų atžvilgiu. 46) Savo sprendimą jie pakeitė tik po to, kai rajoninėse DDP konferencijose išgirdo savo atžvilgiu griežtą kritiką. 47) Kreipiamas dėmesys į pastaruoju metu kai kurių Rusijos politikų, įskaitant Dūmos deputatus V. Ž. ir A. N., jų nedraugiškus pasisakymus Lietuvos atžvilgiu. 48) Pirmininkas, pasakęs griežtą kalbą daugumos Kovo 11-osios akto signatarų atžvilgiu sekmadienio sąjūdininkų mitinge, išvyko Švedijon. 49) Žinodamas mūsų partijos kritinius vertinimus J. B. atžvilgiu (plg. ?mūsų partijos kritinius J. B. vertinimus), premjeras G. K. galėjo neskubėti tvirtinti J. B. vyriausiojo patarėju. 50) Didesnioji dalis gudų veikėjų Kauno siūlymus Varšuvai įvertino jei ne kaip lietuvių išdavystę jų atžvilgiu (plg. *jų), tai bent jau kaip susitarimų nesilaikymą. Atskirai minėtinas 51 pavyzdyje vartojamas daryti ‘elgtis kieno atžvilgiu’. Paprastai daryti reikalauja agentyvaus subjekto, modusu atitinkančio tiesioginio objekto galininko arba prieveiksmio ir patientą atliepiančio netiesioginio objekto, žymimo prielinksniu su konstrukcija, pvz., Ką [Mod] tu [A₁] darysi su ja [P] ir su manimi [P] (Sližienė 1994: 166). 51 pavyzdyje tipiška netiesioginio objekto raiška keičiama polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, kuria aktualizuojama, kad agentyvus veiksmas nevyksta, tiksliau, vyksta labiau sąmonės, minčių lygmeniu. Svarbu tai, kad pačioje daryti reikšmėje (dar plg. BLKŽₑ daryti ‘3. (ką, kam, su kuo) elgtis (ppr. kieno atžvilgiu)’) eksplikuotas atžvilgis ir kad Straipsniai / Articles 259 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ veiksmažodžiu pasakomo veiksmo subjektas yra mažiau tipiškas agentyvumo požiūriu. Aptariamoje situacijoje subjekto (pono, vergo) atliekamas veiksmas tiesiogiai neliečia objekto (kito, savęs). 51) Tai, ką ponas daro „kito“ atžvilgiu, jis darytų ir savo paties atžvilgiu, o tai, ką vergas daro savo paties atžvilgiu, jis darytų ir „kito“ atžvilgiu. Šitaip atsirado vienpusiškas ir nelygus pripažinimas. Šiuo atveju nesmėngoji sąmonė ponui yra objektas. Nuo veiksmažodžio daryti ‘elgtis kieno atžvilgiu’ galima pereiti prie veiksmažodžio elgtis. N. Sližienė (1994: 193) skiria elgtis ‘1. vienaip ar kitaip laikytis, veikti, pvz., Jis [A₁] elgiasi padoriai, gražiai, teisingai [Mod]²³, arba ‘2. vienaip arba kitaip santykiauti, paveikti kieno likimą, pvz., Jis [A₁] nedorai [Mod] pasielgė su savo motina [P]. Trumpai kalbant, minėtoje daryti reikšmėje eksplikuuota atžvilgio sema yra implikuota elgtis reikšmių apibrėžtyse. Tai turi įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai 52–54 pavyzdžiuose su elgtis, elgesys, poelgis. 52 pavyzdyje vietoj tipiškos patientą atitinkančios prielinksnio su konstrukcijos pasirinkta polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Lyginant 53 ir 54 pavyzdžius aiškėja, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimas 54 pavyzdyje būtinas – gramatiškai nulemtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, 55 pavyzdyje atžvilgiu vartosenai įtakos daro ir tai, kad būdvardis sąžiningas taip pat vartojamas su polinksniškuoju atžvilgiu (žr. 25). Tai akivaizdu 56–57 pavyzdžiuose, kur sakinio predikato (elgtis) modusą atitinkantis valentinis aktantas, reiškiamas būdvardiniu prieveiksmiu pats reikalauja beneficientinio aktanto (panašiai pasakoma ir greta, pvz., draugiškai, sąžiningai, priešiškai, netaktiškai, šališkai ar kt.) arba prisijungia laisvai narį. Pastarieji pavyzdžiai rodo, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimui įtakos gali turėti tiek sakinio pagrindinio predikato (elgtis) valentingumas, tiek vieno iš predikato leksikalizuotų aktantų valentingumas arba žodžio junglumas. 52) Nė pusė lūpų [konservatoriai] nėra pasakę, kaip jie elgiasi Seime mažumos atžvilgiu. 53) Tėčio elgesys buvo kilnus. Tik Nanos atžvilgiu jis buvo niekingas. 54) Konditeris taip pat nusivylęs krikdemų elgesiu vienas kito atžvilgiu (plg. nusivylęs ?krikdemų elgesiu vieno su kitu). 55) Savo teigiamą ar neigiamą nuomonę apie žmogų sudarėte bendraudami su juo, elgiatės sąžiningai tiek savo, tiek jo atžvilgiu. 56) Frustracijos apimtas vaikas pasidaro judrus, piktas, elgiasi agresyviai savo bendraamžių atžvilgiu. ²³ Plg. LKVJŽ (Sližienė 1994: 166) skiriamą daryti ‘elgtis’, pvz., Neprotingai [Mod], katel [A₁], darai. 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu 57) Esą Didžiojo Tėvynės karo minėjimo metu Jonas ir aš nemandagiai elgėmės veterano [...] atžvilgiu. Panašiai turimuose DLKT pavyzdžiuose atžvilgiu konstrukcija vartojama, kai pagrindiniu sakinio predikatu eina veiksmažodžių nu(si)teikti, nusistatyti ‘2. pasir yžti, tvirtai laikytis nuomonės, sprendimo’ (DLKŽₑ) formos arba polinksniškasis atžvilgiu susijęs su šių arba kitų perceptyviųjų veiksmažodžių abstraktais – daiktavardžiais nusistatymas, nusiteikimas, nuostata, ketinimas (žr. 58–61). 58 pavyzdyje polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos daro ne ti(e)k neagent yvus nuteikti ‘sukelti kokią nuotaiką, jausmus’, kiek, kaip minėta, būdvardis – kasis nepalankiai, kuris pats reikalauja beneficientinio atkanto. Panašiai matyti 59 pavyzdyje su sangrąžiniu nusiteikti: polinksniškasis atžvilgiu taip pat susijęs su būdvardžiu geranoriškai (tirtuose pavyzdžiuose atžvilgiu analogiškai vartojamas su nusiteikti, gerai, piktai, priešiškai, skeptiškai ir pan.), tačiau jo, skirtingai nei 58 atveju, keitimas beneficiento naudininku labiau ribojamas predikato intranzityvumo. 60–61 pavyzdžiai rodo, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimui įtakos daro ir leksemos kategorinės savybės (dar žr. 26–28). Tai, kad leksemos perceptyvumas turi įtakos atžvilgiu vartosenai sakinyje, akivaizdu iš 62 pavyzdžio, kur polinksniškojo atžvilgiu pasirinkimas gali būti aiškintinas ne pagal tipišką elgtis valentingumą (plg. elgtis su kitais savo nuožiūra), bet pagal nuožiūrą ‘manymas, nuomonė’ (DLKŽₑ). 58) Negi aš dabar galiu išleisti bent vieną taip nepalankiai mano atžvilgiu (plg. man) nuteiktą? 59) Viena puse mažiau tikėtine, kad kita jos atžvilgiu (?.iai) geranoriškai nusiteikusi. 60) Mokinys nesąmoningai jaučia mokytojo nusiteikimą jo atžvilgiu. 61) Norom nenorom keičiasi ir mūsų nuostatos jų atžvilgiu. 62) Laisvė, kurią jie apgynė, buvo laisvė elgtis savo nuožiūra kitų atžvilgiu. Manant, kad 62 pavyzdyje atžvilgiu vartojimui įtakos turi ir nuožiūra semantika, darosi aišku, kodėl 63–65 pavyzdžiuose jį renkamasi vartoti vietoj kontentyvą atitinkančios prielinks­nio apie arba dėl konstrukcijos su nuomone, pozicija ‘3. prk. pažiūra, principinis nusistatymas’ (DLKŽₑ). 64 pavyzdyje matyti ir tai, kad atžvilgiu konstrukcijos vartojimui įtakos turi kontekstas. 63) Daugelis, aš pats ir daugelis mūsų part iečių turi labai aiškią nuomonę Paleckio atžvilgiu. 64) – Ką gi? – Apie jūsų draugą Mozę. Jo atžvilgiu aš susidariau tvirtą nuomonę. 65) Kokia yra oficiali šių laikų Bažnyčios pozicija žydų atžvilgiu? Straipsniai / Articles 261 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 63–65 pavyzdžių pagrindu gali būti aiškininas polinksniškojo atžvilgiu vartojimas su politika ‘valstybės reikalų tvarkymo, valstybinės valdžios teorija ir praktika’ (DLKŽe). Kalbėtojas pasirinktų žymėjimą, tarkim, 66 pavyzdyje aktualizuoja politikos kaip teorijos, ideologijos, pažiūros aspektą, nors neatmestina, kad tokį žymėjimą apibendrina ir kalbėdamas apie politikos praktinį aspektą (žr. 67). 66) Į klausimą, ar Maskvoje dabar manoma, kad ankstesnė politika Vakarų atžvilgiu buvo pernelyg nuolaidi. 67) Tačiau ilga ir skausminga „Mažeikių naftos“ istorija kelia abejonių, ar Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu bus grįsta pragmatizmu. 6. POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU IR NEVALENTINIAI (LAISVIEJI) NARIAI Kaip minėta, pagrindinis laisvųjų narių skirtumas nuo fakultatyviųjų aktantų yra tas, kad jie neturi atramos sakinio predikato semantinio valentingumo struktūroje, nerealizuoja jokių semantinių aktantų loginės semantikos lygmenyje. 68 pavyzdyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija yra laisvasis sakinio predikato (laikėsi) narys. Tačiau, kaip anksčiau sakyta, ji yra vieno iš predikato valentinių aktantų (neapykanta) reikalaujamas sintaksinis aktantas (neapykanta žydų atžvilgiu (plg. žydams)). Kitais žodžiais kalbant, sakinio lygmeniu atžvilgiu konstrukcija yra laisvasis narys, junginio lygmeniu – valentinis aktantas. 68) Vis dėlto ne visi Švietimo epochos mąstytojai buvo geranoriški žydams. Nemaža jų dalis, nors ir kritikavo senąsias tradicijas, tačiau žydų atžvilgiu laikėsi neapykantos. Valentingumo požiūriu kalbant apie laisvuosius narius sakinyje, jiems skiriamas laisvasis naudininkas (vok. freier Dativ). Jis yra, N. Sližienės (1994: 39) nuomone, „viso sakinio sintaksinės struktūros elementas, reiškiantis veiksmu suinteresuotą asmenį ar daiktą, kuriam kas nutinka (beneficientą)“. Axelis Holvoetas ir Veslava Čižik-Prokaševa (2005: 81–92) aptaria keturis laisvojo naudininko tipus: dativus commodi, dativus sympatheticus, dativus ethicus, dativus iudicantis. Autoriai (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 83, 86, 88, 90) dativus commodi interpretuoja kaip beneficiento aplinkybę, dativus sympatheticus – kaip argumento suskaidymo atvejį, dativus ethicus sieja su diskursu ir laiko sakinio aplinkybe. Jie (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 90, 92) teigia, kad „dativus iudicantis yra semantiškai reikalaujamas ir sintaksiškai valdomas“, „tačiau jis valdomas ne veiksmažodžio“. Agnieszka Rembiałkowska (2009: 159–161) remiasi Simono 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Diko (Dik 1997) funkcinės gramatikos teorijos sprendimais ir sluoksniuotos semantinės sakinio struktūros koncepcija ir, aptardama skirtingus laisvuosius naudininkus, siūlo „klasifikuojant [...] remtis jų apibrėžties (angl. scope) kriterijumi“ (Rembiałkowska 2009: 149). „Laisvųjų naudininkų tipai skiriami visų pirma pagal tai [...], su kuriuo predikacijos lygmeniu jie sudaro glaudesnį vienetą ir su kuriuo predikacijos lygmeniu ribojasi jų reiškiamos predikacijos poveikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Šiuo pagrindu „dativus sympatheticus koduojamos posesyvinės reikšmės pasireiškia šerdinės24 predikacijos lygmeniu, dativus commodi / incommodi koduojamos benefecientinės / maleficientinės reikšmės“ (t. p.: 167–168) „turėtų priklausyti išplėstinės25 predikacijos (extended predication) lygmeniui“ (t. p.: 162), „dativus iudicantis reikšmės [koduojamos] propozicijos26 lygmeniu, dativus ethicus – šnekos akto (sakinio) lygmeniu“ (t. p.: 168). Tai, kad su dativus commodi / incommodi, kuriuo nurodomas asmuo arba daiktas, kurio naudai arba nenaudai atliekamas veiksmas ar kas yra, yra susijusi atžvilgiu konstrukcija, matyti 69–70 pavyzdžiuose (ir ten, kur gramatiškai atžvilgiu susijęs su humaniškas, neutralus, negatyvus, pasyvus, savanaudiškas; taika, supratingumas, neutralumas, nežmoniškumas; niekinamai, niekingai ir kt.). 69) Iš ko susideda tas savo vertės pajautimas? Supaprastinus, galima pasakyti, kad – iš visų jausmų ir minčių, kuriuos savo atžvilgiu (plg. sau, savyje) jaučiame. 70) Gyvenime sutikau daug didelių menininkų, bet nebuvau sutikęs tokio, kuris būtų taip abstrakčiai ir neklystamai objektyvus savo paties atžvilgiu. Laisvoji dativus iudicantis bendriausia funkcija – „nurodyti vertinimo sistemą, pagal kurią galima spręsti, ar teisingai kažkam priskiriamas tam tikras požymis. Poreikis nurodyti vertinimo sistemą atsiranda norint pabrėžti, kad ji nesutampa su visuomenėje priimtais arba numanomais vertinimo standartais“ (Rembiałkowska 2009: 156). Pastarasis propozicijos (angl. proposition) lygmeniui priklausantis su percipientu susijęs dativus iudicantis, kaip matyti 71–72 ar panašiuose pavyzdžiuose su ciniškas, prasmingas, neetiškas; ambivalentiškumas; gerai, bjauru, nehigieniška, neetiška, nemandagu, padoru, nederama ir kt. taip pat keičiamas atžvilgiu konstrukcija. Propozicijos lygmeniu, kuris atitinka „galimą faktą“ 24 Šerdinės predikacijos (angl. core predication [...]) lygmeniu apibrėžiami „vidiniai“ elementariosios situacijos parametrai“ (Rembiałkowska 2009: 160). 25 Išplėstinės predikacijos lygmeniu „patikslinamas laikas, vieta, elementariosios situacijos atsiradimo priežastis, tikslas ir pan.“ (Rembiałkowska 2009: 160). 26 Propozicijos, arba teiginio, lygmeniu „pristatomаs kalbėtojo požiūris į elementariąją situaciją“ (Rembiałkowska 2009: 160). Straipsniai / Articles 263 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ ir kur pristatomas kalbėtojo požiūris į elementariąją situaciją (plg. Dik 1997: 68), dativus iudicantis tikslina teiginio galiojimo sąlygas (Rembiakovska 2009: 163). 71) Juk taip būtų nedora – nedora visų atžvilgiu! 72) Tavo alga sumažės bent dvigubai, bet kitaip negalima, būtų neteisinga kitų atžvilgiu. Tirtos medžiagos pagrindu pridurtina tai, kas minėta straipsnio pradžioje: polinksniškasis atžvilgiu vartojamas vietoj būdo prieveiksmių (aplinkybių). Tai matyti 73 pavyzdyje. Pastarieji modifikatoriai, žymimi polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, neįeina į branduolinę (angl. nuclear) sakinio predikaciją ir sudaro šerdinę (angl. core) predikaciją. Tokie su pačiu sakinio predikatu susiję pirmojo lygmens modifikatoriai (prototipiškai būdo, priemonės, kokybės ir pan.) modifikuoja pagrindiniu predikatu reiškiamą įvykį, arba, pagal S. Diką (1997: 225–226), branduolinės predikacijos (angl. nuclear predication) dalykų padėtį (angl. states of affairs (SoA)) (dar žr. 74 pavyzdį, kur polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija pasakomas pagrindas). 73) Nominalizatoriaus funkciją atliekanti įvardinė morfema nei konceptualiai, nei (mor)fonologiniu atžvilgiu nėra savarankiška. 74) Galima įžvelgti tam tikrą geometrinio meno ir epo giminystę tiek idėjos, tiek formos atžvilgiu. Apie tai, kad polinksniškasis atžvilgiu susijęs su antrojo lygmens modifikatoriais, skiriamais sakinio lygmeniu, kur reiškiama dalykų padėtis vietos, laiko, rezultato, tikslo, priežasties ir pan. atžvilgiu (Dik 1997: 243–244), leidžia kalbėti 75–76 pavyzdžiai. 75) Marijus jau aiškiai pakerėjęs tą merginą. […] Kokie jo kėslai tos jaunos būtybės atžvilgiu? 76) Aš Jums dar kartą dėkoju už žygius, padarytus mano atžvilgiu, tik, deja, jokių rezultatų dar nėra. 7. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnagrinėjus 600 DLKT pavyzdžių su polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, matyti, kad ši konstrukcija vartojama ir vietoj žodžio valentinių aktantų, ir kaip laisvieji nariai. Valentingumo požiūriu ištirtoji medžiaga leidžia sudelioti tokias koreliacijas: Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija kaip laisvasis narys vartojama šerdinės, išplėstinės predikacijos ir propozicijos lygmeniu. Valentingumo požiūriu su 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu laisvuoju naudininku (arba prielinksnio su konstrukcija) susijęs polinksniškasis atžvilgiu yra laisvasis narys, kuris atitinka percipientą arba beneficientą. Tais atvejais, kai atžvilgiu konstrukcija žymimas laisvasis narys sakinyje eina (būdo, pagrindo, priežasties) aplinkybe, jis susijęs su prieveiksmiu, prielinksninėmis konstrukcijomis. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija iš laisvųjų narių (predikato, sakinio modifikatorių (aplinkybių)) yra perėjusios į žodžio valentinių aktantų (valdinių (netiesioginių objektų)) vietą. Pagal komunikaciškai būtinai polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija žymimų laisvųjų narių analogiją yra pasirenkama žymėti atitinkamus žodžio semantinio valentingumo aktantus. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija yra predikato būtinasis valentinis aktantas: taip (iš)skiriamos vienos leksemos dvi reikšmės su skirtingais valentingumais (plg.: korektiškas – ‘mandagus, taktiškas’ (BLKŽė), pvz., Jis buvo (mano atžvilgiu) (plg. su manimi) gan korektiškas (DLKT), ir korektiškas – ‘teisingas, tikslus, atitinkantis’, pvz., Konstitucinis Teismas nėra išdėstęs savo nuomonės, Seimo statutas nelaikomas prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui dokumentu: „Tačiau jis nėra korektiškas Konstitucijos atžvilgiu“. (DLKT)). Polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją renkamasi vartoti vietoj leksemos valentinių (būtinųjų ir fakultatyviųjų) aktantų tais atvejais, kai jie atliepia percipiento, beneficiento arba kontentyvo funkcijas. Tada sakinyje netiesioginiu objektu einanti atžvilgiu konstrukcija keičia naudininką arba prielinksninę (su, į, apie, dėl) konstrukciją žymimą aktantą; subjektas gali atitikti percipentą, pacientą, agentą. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją linkstama rinktis vartoti tais atvejais, kai leksema numato percipentą atitinkantį subjekto sintaksinį aktantą. Perceptyvumas turi įtakos tam, kad ir su aktyvaus veiksmo veiksmažodžiais tipiškai naudininku žymimas beneficiento aktantas yra keičiamas polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Skiriamas (linkstama skirti) beneficiento būsenai resp. aktyviam veiksmui aktualizuoti ir žymėti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo teigti, kad percep­tyviųjų predikatų mažiau tipišką beneficientą27 atitinkantis semantinis aktantas bus žymimas keliomis sintaksinėmis formomis: naudininku ir / arba polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Polinksniškojo atžvilgiu vartosena susijusi su leksemos (in)tranzityvumu ir subjekto (ne)agentvumu. Leksemos kategorinės savybės veikia su netiesioginiu objektu koreliuojančio semantinio aktanto (beneficiento, paciento, kontentyvo) morfosintaksinį žymėjimą (naudininku, prielinksniu į, apie ar pan. konstrukcijomis ir / arba polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija). Prieveiksmio valdomas sintaksinis aktantas gali būti žymimas tik polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (pvz., Jis pavojingai (ir 27 Plg. mentalInio recipiento (vok. mentaler Rezipient) sampratą Hentschel (2001: 183), Bartels (2005: 106–107). Straipsniai / Articles 265 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ nepalankiai jo vilčių atžvilgiu) (plg. *ir nepalankiai jo viltims) susimąstęs pa­kūrėte padavėją (DLKT)). Semantiškai ir gramatiškai būtina gali būti ir daiktavardžio reikalaujama polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (plg. vokiečių diskriminacija jų atžvilgiu, *vokiečių jų diskriminacija). Tais atvejais, kai atžvilgio kaip požiūrio, nusiteikimo aspektas yra eksplikuotas arba implikuotas pačioje leksemos reikšmėje (pvz., priešas – ‘2. nedraugiškai nusiteikęs, linkintis kitam bloga žmogus’ (DLKŽₑ); priešingas – ‘4. kuris kitų pažiūrų, nedraugiškai nusiteikęs, priešiškas’ (LKŽₑ); despotizmas – ‘2. valdingumas ir savivalė aplinkinių atžvilgiu’ (BLKŽₑ), nuotaika – ‘3. ppr. pl. nusistatymas, nusiteikimas kieno nors atžvilgiu’ (LKŽₑ) ir t. t.), tai gali būti linkstama arba būtina pažymėti – vartoti polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją (plg. Pagal bendrą lietuvių tautos nuotaiką žydų atžvilgiu, taikant ir Šilalės valsčiui, dalykai taip dėstėsi. (DLKT)). Pagal analogiją požiūris, nusiteikimas (paprastai su percepcijos predikatais) žymimas ir tais atvejais, kai leksemos reikšmė šio aspekto nerodo. Požiūrio, nusiteikimo aspektas, žymimas polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, susijęs su netiesioginiu (plg., Aš galiu tikėtis, jog ir mano daliai nubyrės indulgencijų iš jūsų aruodo, jeigu dorai prisipažinsiu padaręs nuodėmę jūsų atžvilgiu? (DLKT)). ŠALTINIAI BLKŽₑ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DLKŽₑ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-as patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenztheorie, Tübingen: Gunter Narr Verlag. 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Akelaitis Gintautas 2005: Konstrukcijos su atžvilgiu, požiūriu administracinėje kalboje. – Kalbos kultūra 78, 67–78. Bartels Hauke 2005: Dativ oder Präposition: Zur Markierungsvariation im Kontext adjektivischer Prädikate im Deutschen, Russischen und Polnischen (Studia Slavica Oldenburgensia 12), Oldenburg: BIS-Vlg. Chafe Wallace 1983: Чейф У. Память и вербализация прошлого опыта [Pamjat’ i verbalizacija prošlogo opyta]. – Новое в зарубежной лингвистике [Novoe v zarubežnoj lingvistike] 12, 35–73. Dik Simon C. 1997: The Theory of Functional Grammar. Part 1: The Structure of the Clause, Second, revised edition, ed. by K. Hengeveld, Berlin, New York: Mouton de Gruyter. Fraenkel Ernst 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. Givón Talmy 1990: Syntax. A Functional-Typological Introduction 2, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Givón Talmy 1991: Markedness in Grammar: Distributional, Communicative and Cognitive Correlates of Syntactic Structure. – Studies in Language 15, 335–370. Givón Talmy 1995: Functionalism and Grammar, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Givón Talmy 2001: Syntax 1, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Graščenkov Pavel V. 2018: Гращенков, Павел В. Синтаксические зависимые: лексический и конфигурационный подходы (на материале прилагательных) [Sintaksičeskie zavisimye: leksičeskij i konfiguracionnyj podxody (na materiale prilagatel’nyx)]. – Вестник Института востоковедения РАН [Vestnik Instituta vostokovedenija RAN], № 5, Москва: ИВ РАН [Moskva: IV RAN], 160–174. Grice Paul 1989: Logic and Conversation. – Studies in the Way of Words, Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 22–40. Hentschel Elke, Weydt Harald 1994: Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl., Berlin, New York: De Gruyter. Hentschel Gerd 2001: Dative or prepositional marking of noun phrases in the context of Russian adjectival experiencer predicates. – Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs (Studia Slavica Oldenburgensia 4), Hrsg. W. Boeder, G. Hentschel, Oldenburg: Bibliotheksund Informationssystem der Universität Oldenburg, 171–200. Straipsniai / Articles 267 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Holvoet Axel, Čižik-Prokaševa Veslava 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65–92. Jablonskis Jonas 1957: Rinktiniai raštai 1, sud. J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. KP S1 2009: Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1. Linksnių vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Rembiaľkowska Agnieszka 2009: Lietuvių kalbos laisvieji naudininkai ir predikacijos lygmenys. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2001: Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Construction with atžvilgiu from the Perspective of Valency SUMMARY The article addresses the construction with postpositional atžvilgiu from the perspective of valency. It draws on 600 examples collected from The Corpus of Contemporary Lithuanian Language, which was developed at the Centre of Computational Linguistics of Vytautas Magnus University in Kaunas. It appeared that the construction with postpositional atžvilgiu is used in a sentence both instead of the valent actants of the word and as free elements. As a free element, the construction with postpositional atžvilgiu is related to the free dative (or the construction with the preposition su), prepositional constructions, adverb; they are used at the core, extended and propositional level. 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu There is a tendency to use the construction with postpositional atžvilgiu instead of the valent (mandatory and facultative) actants of the lexeme where they correspond to the functions of the percipient, beneficiary or contentive. In such case, the construction with atžvilgiu used as an indirect object replaces the dative or the actant expressed by a prepositional (su, į, apie, dėl) construction; the subject corresponds to the percipient, patient, agent. The construction with postpositional atžvilgiu is preferred when the lexeme denotes the syntactic actant of the subject corresponding to the percipient. A beneficiary is specified (tends to be specified) in order to highlight and mark a state or an active action. The usage of postpositional atžvilgiu pertains to the (in)transitivity of the lexeme and the (non)agency of the subject. The categorical properties of the lexeme affect the morphosyntactic marking of the semantic actant correlating to the indirect object (by the dative, constructions with the prepositions į, apie, etc. and/or the construction with postpositional atžvilgiu). Įteikta 2022 m. spalio 21 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva loreta.semėnienė@lki.lt Straipsniai / Articles 269