126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-06
KELETAS TIKSLINTINŲ
ŽEMAIČIŲ PATARMIŲ
TRANSKRIPCIJOS TFA
RAŠMENIMIS ATVEJŲ
Se e al Cla i ied Cases in he T ansc ip ion
o Žemai ian Subdialec s by IPA Symbols
ANOTACIJA
Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenų aikymas lie u ių a mių ansk ipcijai
dialek ologų disku uojamas jau nuo 2017 me ų, o 2021 me ais pa i in as i TFA inkinys,
ski as lie u ių bend inei kalbai. Tačiau iki šiol išsamiau nag inė os aukš aičių pa a mių
ansk ipcijos TFA galimybės, žemaičiams dėmesio ski a daug mažiau. S aipsnyje ap a ia-
mi mažiau analizuo i žemaičių šnek ų už ašymo TFA ašmenimis a ejai, ikslinama kele as
anks esnėse publikacijose siūly ų ansk ipcijos dalykų. S aipsnio p iede pa eikiama speci-
inių žemaičių ga sų, daugiausia di ongų, ansk ipcijos TFA pa yzdžių, nu odomi ašme-
nų nume iai TFA sis emoje i s anda iniai simbolių unikodai.
Žemaičių pa a mių okalizmo i ypač p ozodijos sis emos ansk ipcijos a ž ilgiu y a su-
dė ingesnės negu aukš aičių, p iegaidžių opozicija dažnai eiškiama ki okiu p ozodinių po-
žymių kompleksu. Šie ski umai ak ualiausi ansk ibuojan d iga sinius skiemenis, jiems
dėl p iegaidžių ealizacijos būdingas ypač yškus a ian iškumas. Todėl d iga sinių skieme-
nų ansk ipcijai s aipsnyje ski iama daugiausia dėmesio. S aipsnyje pa eik i siūlymai ne-
u ė ų bū i e inami kaip galu iniai i neginčijami. A likus daugiau y imų, galbū a si adus
ki ų y ėjų siūlymų i naujų įž algų, a ei yje kai ku ie TFA a minės ansk ipcijos dalykai
g eičiausiai da bus ikslinami.
ESMINIAI ŽODŽIAI: one ika, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, žemaičiai.
S aipsniai / A icles 127
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
ANNOTATION
Dialec ologis s ha e discussed he use o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA)
symbols o he ansc ip ion o Li huanian dialec s since 2017, he IPA collec ion
o S anda d Li huanian was also app o ed in 2021, bu un il now, he possibili ies
o Aukš ai ian ansc ip ion ha e been examined in mo e de ail, and less a en ion has
been paid o Žemai ian subdialec s. The a icle add esses he ques ions o ansc ibing
he Žemai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional
Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o
he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing.
In e ms o ansc ibing, he sys em o ocalism and especially o p osody in Žemai ian
subdialec s is mo e complex han Aukš ai ian; he Žemai ian pi ch accen s ha e di e en
cha ac e is ics. These di e ences a e mos ele an when ansc ibing diph hongs, which
a e cha ac e ized by a pa icula ly high a iabili y. The a icle gi es many examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s.
A e mo e in-dep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e
heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA
symbols will be u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Žemai ian.
ĮVADINĖS PASTABOS
Pas a aisiais me ais lie u ių dialek ologijoje gausėjan da bų, pa em ų a p-
au inės one inės abėcėlės (TFA, angl. IPA, ž . IPA 2023) ašmenimis pe eik a
a minių ga sų ansk ipcija, da ka ą g įž ina p ie 2017 me ais lie u ių a -
mėms pasiūly o TFA inkinio (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) i ikslin ina kele-
as dalykų. Mokslo spaudoje jau gana išsamiai išdisku uo a aukš aičių pa a mių
ašyba TFA (apibend inimą ž . Bakšienė 2022), ačiau žymiai sudė ingesnės že-
maičių ga sinės sis emos naujosios ansk ipcijos a ž ilgiu da ap a os mažai,
joms iki šiol ski a os iena publikacija (Bakšienė 2018).
S aipsnio ikslas – apž elg i da isai neanalizuo ų a mažiau nag inė ų
žemaičių okalizmo i p ozodijos iene ų ansk ipciją TFA, pa ikslin i kele ą
anksčiau siūly ų ansk ipcijos a ejų, aip pa pa eik i TFA už ašy ų žemai iškų
ga sų pa yzdžių (ž . 1, 2 p iedus). Ty imo užda iniai: 1) apibend in i žemai-
čių pa a mių okalizmo sis emą, ap a i p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos
a ž ilgiu balsių iene us; 2) apž elg i s a besnius žemaičių p iebalsių žymėji-
mo TFA ašmenimis p incipus; 3) pa eik i galimus žemaičių p iegaidžių alo o-
nų už ašymo TFA būdus i ap a i su p iegaide ypač susijusių d iga sinių skie-
menų ansk ipcijos galimybes. Ty imui naudo asi daugeliu anksčiau išleis ų
RIMA BAKŠIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
dialek ologų da bų medžiaga: pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ans-
k ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-
lyginamuoju me odais.
1. ŽEMAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA
IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in as žemaičių pa a mių okalizmo onemų, už ašy ų TFA simbo-
liais, aizdas pa eik as 1 len elėje1 (plačiau ž . A kočai y ė, Rinkauskienė 2003;
LKTCh 2004 i k .; aukš aičių pa a mių okalizmą plg. Bakšienė 2022: 168).
1 LENTELĖ. Žemaičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji T umpieji
P iešaki-
niai
Užpakali-
niai
P iešaki-
niai
A imi
p iešaki-
niams
A imi
užpakali-
niams
Užpakali-
niai
Užda ieji /iː/ /uː/
Užda ieji
di ongoidai
(/iːi/) (/uː/)
A imi
užda iesiems
/ɪ/ /ʊ/
A imi
užda iesiems
žemesnieji
/ɪ/ /ʊ/
Kin amieji /iɛ/ /uɔ/
Vidu iniai
užda esnieji
žemesnieji
(/eː/) (/oː/) /e/ /o/
Vidu iniai
a i esnieji
/ɛː/ /ɛ/
A i ieji /ɑː/ /ɑ/
1 Len elėje pa eik i ik onemų s a usą u in ys balsiniai iene ai, s a besnieji onemų a ian ai ap-
a iami a ski ai. Lenk iniuose skliaus uose už ašy os adinamosios „d i eidės“ onemos, ku ių
sis emiškai nesama nė ienoje iš žemaičių pa a mių. Neį auk i bend inės kalbos ie, uo šiau ės že-
maičių a liepiniai [eɪ], [oɪ], nes jie daugelio au o ių laikomi d ibalsiais. S aipsnyje jų ansk ipcija
ap a iama p ie d iga sių.
S aipsniai / A icles 129
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
Didžioji dalis žemaičių šnek ų okalizmui už ašy i eikiamų TFA simbolių
su ampa su aukš ai iškaisiais (ž . Bakšienė 2022: 180–182, 1 p iedas), be o,
p oblemiškiausi žemaičių okalizmo ansk ipcijos a ejai jau bu o umpai ap-
a i (ž . Bakšienė 2018: 107–113), odėl čia komen uo ina ik po a su balsiais
susijusių dalykų.
Kalban apie užda ųjų i jiems a imų balsių g upę, da ka ą akcen uo ina,
kad lie u ių ilgieji i umpieji balsiai ski iasi ne ik kiekybe, be i kokybės po-
žymiais, ne el ui lie u ių one ikos da buose y a įsi i inę d igubi jų pa adi-
nimai: ilgieji-į emp ieji i umpieji-neį emp ieji balsiai (Pake ys 2003: 24–25;
plg. Kazlauskienė 2018: 39–41). Todėl ansk ibuojan da y ina ski is: TFA
užda ųjų (angl. close) balsių simboliai a o ini žemai iškiems ilgiesiems, pusil-
giams i , kas ypač s a bu, iš jų isiškai su umpėjusiems balsiams už ašy i2, p z.:
[ˈ¹ʋʲiːʔ s] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲɛˑlʲɪs] / [ʋʲiˈ ʲiɛlʲɪs] ~ y ẽlis, [ˈnɑˑk ʲi] ~ nãk į, [ˈʃuˑnʲi] ~
šùnį; [ˈ¹g uːʔds] ~ g das, [g uˑ¹ˈdɑˑʔm] / [g u¹ˈdɑˑʔm] ~ g ūdáms, [ˈmʲɛˑ u] ~ mẽ-
ų, [¹ˈmʲiɛʔnʲesʲu] ~ mnesių; o TFA a imų užda iesiems (angl. nea -close) bal-
sių simboliai – iš p igim ies umpiesiems a ba umpiesiems papla ėjusiems
(su diak i iku lowe ed) žemai iškiems balsiams, p z.: [ˈʒʲɪbɑ] / [ˈʒʲɪbɑ] ~ ž-
ba, [ˈbʊʋɑ] / [ˈbʊʋɑ] ~ bù o. Ši ski is da y a i daugelyje anks esnių žemai-
čių eks ų (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė,
Bagužy ė 2007; AAT 2018 i k .). No s, ansk ibuojan adicine kopenhagine
ašyba, isais a ejais ašy i ienodi simboliai i, u, ačiau, kilę iš ilgųjų, jie nie-
ku nežymė i kaip papla in i, kas būdinga iš p igim ies umpiesiems žemaičių
balsiams. Ap ašan ansk ipciją ne iename šal inyje ne gi akcen uo a, jog jie
y a daugiau a mažiau į emp i, aukš u iniai, ne gi pas ebimai užda esni už a i-
inkamus aisyklingos bend inės kalbos umpuosius i, u i ik upu į mažesnio
į empimo negu a i inkami ilgieji balsiai (Gi denis 2012: 24–26).
Anks esniame žemaičių ansk ipcijai ski ame s aipsnyje liko isai neap a -
as žemaičių galūnių edukuo ų balsių žymėjimas TFA. Kopenhagine ansk ip-
cija už ašy uose eks uose ypač gausu žemai iškų edukuo ų galūnių, ku ių bal-
sių edukciją ben jau ėlesniais, XX a. pabaigos – XXI a. p adžios, me ais bu o
įp as a ski i d iejų laipsnių: bu o ašomi iesiog pakel i aidžių simboliai (kiek
silpnesnei edukcijai) i pakel i apskliaus i (s ip esnei edukcijai). Anks esniuose
šal iniuose žemai iškose edukuo ose galūnėse esama i nepakel ų, ik apskliaus-
ų balsių – (i), (e), (a) i . . (ž . LKA P 1956; LKT 1970). Teks ų au o iai kaip
s ip esnės i silpnesnės edukcijos ski umus nu odo ne ienodą balsio ska du-
mo laipsnį i skiemens suda ymo unkcijos ealizaciją: kai balsis duslus (be eik
negi dimas) i nebesuda o skiemens, balsio ašmuo eikiamas pakel as skliaus-
uose, o kai da suda o skiemenį – ik pakel as (Gi denis 2008: 24; 2012: 33;
2 Dėl p iegaidžių žymėjimo ž . oliau, s aipsnio 3-ią ski snį.
RIMA BAKŠIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
AAT 2018: 49). T ansk ibuojan žemaičių balsius TFA ašmenimis, po kai ku-
iais iš jų ( idu inio pakilimo) sis emingai ašomas diak i ikas  (angl. lowe ed),
nu odan is didesnį a i umą, p z.: [ˈʒʲeˑnɑ] / [ˈʒʲenɑ] ~ žno, [ˈboˑʋɑ] / [ˈboʋɑ] ~
bù o, odėl po aide nebelieka galimybės žymė i neskiemeninio ga so diak i iko.
Taigi TFA sis emoje žemaičių edukuo iems balsiams žymė i isais a ejais i š
jų ašy inas diak i ikas  (angl. ex a sho ), nu odan is ypa ingą balsio umpu-
mą, p z.: [²ˈnʲiɛkɑ] ~ niẽko, [¹ˈsʲuːʔ ʲe] ~ si i i . ., balsių edukcijos laipsniai
nedi e encijuo ini.
2. PASTABOS DĖL ŽEMAIČIŲ PRIEBALSIŲ
TRANSKRIPCIJOS
Žemaičių p iebalsių sis ema ansk ipcijos a ž ilgiu pap as esnė negu aukš-
aičių, nes nesama iek į ai ių kie inimo p ieš p iešakinės eilės balsius a ejų.
Kokių no s specialių TFA p iebalsių ašmenų, ku ie bū ų eikalingi bū en že-
maičių pa a mėms ansk ibuo i, nesama, a o ini isi ie pa ys, kaip i aukš-
ai iškųjų p iebalsių, ženklai. Čia p imin inas ik dialek ologams jau seniai ži-
nomas i išsamiai ap ašy as eiškinys (ž . Gi denis 1971: 27; Jasiūnai ė 1994;
LKTCh 2004: 258; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 12–
13 i k .), kad šiau inėse, iksliau šiau ės aka inėse, žemaičių šnek ose, labiau-
siai k e ingiškių plo e, kai ku ie p iebalsiai mažiau minkš inami negalūniniuose
skiemenyse p ieš e, ė ipo balsius. Tokiose pozicijose jie minkš inami ik ada,
jei po jų oliau eina minkš asis p iebalsis, ki ais a ejais a iami puskiečiai a i-
sai kie i. T ansk ibuojan okius k e ingiškių i ki ų aplinkinių šnek ų pa yz-
džius, p ie p iebalsių, no s jie i a ojami p ieš p iešakinės eilės [ɛ], [ɛˑ], [e], [eˑ],
[en], [em], [el], [e ], [eɪ], nežymė inas diak i ikas ʲ (angl. pala alized), nu odan is
minkš umą, p z.: [ˈ eˑ ɑ] ~  o, [ˈʋɛˌdo] ~ edù, [²ˈʃʋeˑnʦ] ~ š eñ as, [be¹ˈ eˑʔms] ~
bi mas, [²ˈʋeˑlks] ~ ikas, [¹ˈdeˑʔ b] ~ d ba, [¹ˈpeɪʔns] ~ penas i pan. Apie šį eiš-
kinį ašiusių dialek ologų iš mažiau minkš inamų p iebalsių g upės dažniausiai
išski iami p iebalsiai k, g, š, ž, l i a ika os č, dž, ad jų minkš umas žymė inas
isose pozicijose p ieš p iešakinės eilės balsius, p z.: [¹ˈkʲɛːʔkʲe] ~ kéikė, [ˈgʲɛˌ ʲe] ~
ge , [²ˈʃʲeˑɪns] ~ šiẽnas, [ʋɛ¹ˈʒʲeˑʔms] ~ ežmas, [ˈlʲeˑkɑ] ~ lko, [bɑʒʲnʲiˑnʲˈʧʲɛˑlʲe] ~
bažninčẽlė, . y. bažny ėlė i k . Kaip ma y i, a p nekie inamų žemaičių p iebal-
sių isuo inai minimi i š, ž, odėl ansk ibuojan TFA apibend in ai ašy ini
[ʃ], [ʒ], nė a bū ino eikalo ski ingais ašmenimis ski i kie ųjų i minkš ųjų

S aipsniai / A icles 131
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
žymėjimą (plg. Kazlauskienė 2018: 51; Bakšienė 2022: 171–172)3. Einan į y-
us, ap a iamoji ypa ybė palaipsniui nyks a, p ieš isus p iešakinės eilės p ie-
balsius dažniau įp as ai a ojami minkš ieji p iebalsiai, odėl ansk ibuo ina
a siž elgian į ai, kokie ga sai a iami konk ečiu a eju.
3. ŽEMAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
Bene daugiausia ansk ipcijos p oblemų kelia lie u ių a mių p ozodijos
lyg mens iene ų, ypač p iegaidžių, už ašymas. Žemaičių šnek ų p ozodinė sis-
ema neabejo inai sudė ingiausia, nes i jų pag indinio ki čio p iegaidžių požy-
miai ski iasi nuo bend inės kalbos, i gausiai a ojama šalu inių ki čių, a si a-
dusių iek dėl ki čio a i aukimo, iek dėl nukėlimo (plačiau ž . LKTCh 2004:
198–200).
Dėl žemaičių p iegaidžių ansk ipcijos TFA sis ema pa eik inas as pa s
esminis ikslinimas, kaip i aukš aičių pa a mėms. Anks esnėse publikacijose,
ski ose žemaičių šnek ų ansk ipcijai (Bakšienė 2018; 2019), bu o siūly a žy-
mė i p iegaides ono k i imo / kilimo diak i ikais, ačiau pas a uoju me u jau
nusis o ėjo isų a mių p iegaidžių žymėsena pakel ais skai menimis ¹ (akū as)
i ² (ci kum leksas)4. Todėl i isi žemai iški p iegaidžių alo onai žymė ini aip
pa (ž . 2 len elę).
Reikiami p iegaidžių skai menys p ieš ki čiuo ą skiemenį5 ašomi isais
a ejais (pag indinio, a i auk inio i nukel inio ki čio skiemenyse), kai aiškiai
gi dima akū inė a ci kum leksinė p iegaidė. Kai aiškios p iegaidės negi dė i
3 No in aiškiau pa ody i kie ųjų i minkš ųjų šios g upės p iebalsių a ikuliacijos di e enciaciją,
galima bū ų i žemaičiams siūly i aukš aičiams eik us ski ingus TFA simbolius: pos al eolinius
[ʃ], [ʒ] – minkš iesiems, e o leksinius [ʂ], [ʐ] – kie iesiems p iebalsiams žymė i. Tačiau analogiš-
kos depala alizacijos žemaičių a mėse nesama, o apsk i ai žemaičių p iebalsių a ikuliacija kol kas
nė a išsamiai ap ašy a, labiau gilin asi ik į akus ines i audicines ypa ybes (ž . Kliukienė 2011).
Tikė ina, kad žemai iškų kie ųjų p iebalsių a ikuliacija yškiai ski ųsi nuo a i inkamų aukš ai iš-
kų, ypač depala alizuo ų, ga sų. Tai da a ei ies y imų objek as.
4 Šis a ian as dialek ologų po ilgų diskusijų bu o p ipažin as kaip pa ogesnis, nes nenu odo ono
požymių, kaip aiškių p iegaidės indika o ių, i ypač apib ėž os ono ki imo (kilimo a k i imo)
k yp ies, ku i a ian p iegaides gali bū i labai į ai i, labiausiai p iklausoma nuo azės in onacijos
i ki ų eiksnių (plg. Kazlauskienė 2018: 8, 19; VLKK k-25).
5 Skiemens ibas isu ge iausia nus a y i ado aujan is STR aisykle: naujas skiemuo p asideda
en, ku andamas didžiausias p iebalsių junginys, a i inkan is žodžio p adžios p iebalsių modelį
(Gi denis 2003: 134–141).
RIMA BAKŠIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
( a iama adinamoji idu inė p iegaidė, galin i bū i i akū o, i ci kum lekso alo-
onas), skai menys ne ašomi, ik pag indinio a šalu inio ki čio ženklai.
2 LENTELĖ. Žemaičių p iegaidžių alo onai6
Tonema Alo onas
T adici-
nis žy-
mėjimas
Akcen-
inė
pozicija
Papli imas
pa a mėse Pa yzdžiai TFA
PŽ ŠŽ
akū as
i ap adė
p iegaidė ´
PK
AK
NK
(+) (+)
[¹ˈduːusʲʊ] ~ dúosiu
[¹ˈʊuɔ²ˌʃkuˑn] ~ ožk
[¹ˈʃuɔ¹ˌkɑʊ] ~ šókau
lauž inė
p iegaidė ˆPK
NK (+) + [gɑ¹ˈnʲiːʔ ʲe] ~ ganý i
[¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑːʔ] ~ ý ai
idu inė
p iegaidė ˢAK (+) + [ˈbɑˑlʲˌ ʲe] ~ bal 
ci kum-
leksas
žemai iška
i agalė
p iegaidė
PK
AK (+) +
[²ˈʒʲiːimɑ] ~ žiẽmą
[²ˈʋʲɛː psmɑ] ~ epsime
[²ˈbɑː ˌzdɑ] ~ ba zdà
ęs inė p ie-
gaidė   PK (+) – [²ˈɑˑɪˑdɑʋɑ] ~ eda o
[²ˈ uɔs] ~ uõs
idu inė
p iegaidė ˢPK
AK (+) + [nʲɛˈbluɔks] ~ neblõgas
[ˈkʲɑʊˌlʲɛs] ~ kiaulès
Jei akū as ealizuojamas kaip lauž inė p iegaidė, po skiemens cen ą suda-
ančio balsio ašy inas pakel as TFA glo alinio sp ogs amojo p iebalsio ženklas ʔ
(angl. glo al s op). Šis simbolis jau bu o eik as anks esnėse žemaičiams ski ose
publikacijose, ačiau, da ka ą išs udija us ki ų kalbų panašių eiškinių žymė-
jimą (plg.: Basbøll 2005: 37, 82–87; LVG 2013: 25, 105; da ž . Gi denis 2003:
282), kiek plačiau komen uo ina jo ašymo ie a. TFA sis emoje diak i ikai,
ašomi po am ik o simbolio, apibūdina p ieš diak i iką einančio ga so papil-
domą požymį, plg. į ai ių p iebalsio [ ] a ian ų žymėjimą: [ h] – aspi uo as,
[ w] – labializuo as, [ ʲ] – pala alizuo as, [ ʕ] – a ingalizuo as, [ ɣ] – elia izuo as
(ž . HIPA 1999: 15–17; IPA 2023). Balsio kiekybės požymiai laiky ini labiau
6 Len elėje a ojamų su umpinimų i simbolių eikšmės: PK – pag indinis ki is, AK – a i auk-
inis ki is, NK – nukel inis ki is, PŽ – pie ų žemaičiai, ŠŽ – šiau ės žemaičiai, + – būdinga;
(+) – iš dalies būdinga, a ian as papli ęs ne isose šnek ose a a ojamas ik am ik ose žodžio
pozicijose; – – nebūdinga. Vaka ų žemaičiai į len elę neį auk i, nes jų p iegaidės bū ų žymimos
analogiškai, o i pa i pa a mė XXI a. jau be eik išnykusi.
S aipsniai / A icles 133
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
inhe en iniais, odėl iksliau ženklą ʔ ašy i po balsio ilgumo simbolio, p z.:
[¹ˈʋʲiːʔ s] ~ ý as, [¹ˈdɑːʔk s] ~ dáik as. Žemai iškieji di ongizuo i [iɛ], [uɔ], kaip
i a i inkami bend inės kalbos su ap iniai d ibalsiai, įp as ai dėmenimis neskai-
domi, laikomi kin amos a ikuliacijos balsių onemomis, ad lauž inės p iegai-
dės a eju diak i iką aip pa siūly ina ašy i po iso skiemens cen o, p z.:
[¹ˈbʲiɛʔg] ~ bga, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója. Taip pa ansk ibuo ini i žemai iškieji [eɪ],
[oʊ], p z.: [¹ˈpʲeɪʔns] ~ penas, [¹ˈjoʊʔdɑ] ~ júodo7.
TFA ansk ipcijos a ž ilgiu a ski ai ap a ini lauž inę p iegaidę u in ys
skiemenys, ku ių pag indas y a sudė iniai d ibalsiai (jei jie ne ienbalsinami)
i miš ieji d iga siai. Anks esniuose ch es oma iniuose lie u ių dialek ologijos
da buose lauž inės p iegaidės požymiai bu o nusakomi ik iš klausos, ėliau a -
si ado i gausus bū ys ekspe imen ininkų, y usių žemaičių p iegaides, i be eik
isų da bų au o ių, kaip pag indinis požymis, nu odomas balso „lūžis“, susijęs
su pag indinio ono ki imo s aigumu – p adžioje onas pakyla, o pasiekęs mak-
simumą s aigiai k in a, dėl o klausa gi dimas ge gždimas, š okš imas i pan.
Taip pa pažymima, kad a ian lauž inę p iegaidę, šiek iek p ida oma (a ne
umpam isiškai užda oma) balsaskylė, i dėl o susida o d iejų ga sų, einančių
ienas po ki o, įspūdis (apž algą ž . Š age is 2015: 29–36; Bakšienė 2016: 50–
52). Da buose nė a aiškiai nusakoma, ku ioje skiemens cen o ie oje į yks a
minimas „lūžis“, ačiau iš okių apibūdinimų ma y i, kad jis u ė ų yk i idi-
nėje (kai „lūžis“ ealizuojamas kaip aiškesnė glo alizacija) a an ojoje dalyje
(kai labiau ealizuojamas ge gždimu, š okš imu). No s panašią p iegaidę u in-
čios la ių kalbos y ėjai isais a ejais žymi ženklą ʔ po iso skiemens cen o,
p z.: [juːʔks] ‘juokas’, [meiʔ ɑ] ‘me gina’, [ce ʔ ] ‘gaudy i’, [ ɑlʔks] ‘upelis; pe -
alkas’ (LVG 2013: 26), is dėl o, ansk ibuojan žemai išką lauž inę p iegai-
dę, iksliau bū ų ašy i glo alizacijos ženklą po pi mojo d ibalsio / d iga sio
dėmens, nes bū en čia koncen uojama p iegaidės ene gija, p z.: [¹ˈʃɑːʔʊ ʲe] /
[¹ˈʃɑˑʔʊ ʲe] ~ šáu i, [¹ˈkɑːʔlns] / [¹ˈkɑˑʔlns] ~ kálnas, [¹ˈdɑːʔ ps] / [¹ˈdɑˑʔ ps] ~ dá bas,
[¹ˈdʲeːʔ ʲpʲ ʲe] / [¹ˈdʲeˑʔ ʲpʲ ʲe] ~ d b i i pan. Analogišką žymėjimą galima as i i
danų kalbos onologijos ap ašuose, iksuojančiuose p ozodinį „lūžį“ (dan. s ød
‘s um i’), labai p imenan į žemaičių lauž inę p iegaidę, juose žymima bū en po
os skiemens dalies, ku ioje minimas p ozodinis iene as i y a ealizuojamas,
plg.: [bɔːʔw] ~ bog ‘knyga’, [bæːʔɪ] ~ bag ‘už’, [ˈphɛːʔn] ~ pœn ‘puikus’, [ˈhalʔs] ~
7 Anks esniuose žemai iškuose eks uose, už ašy uose kopenhagine ansk ipcija, dažniausiai nė
ieni iš šių ga sų neskaidomi, nežymimas jų dėmenų pailgėjimas dėl p iegaidės (ž . Gi denis 1996;
2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 i k .).
RIMA BAKŠIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
hals ‘kaklas’, [ˈmanʔ] ~ mand ‘ y as’ (Basbøll 2005: 37, 82–87; 2022; da ž .
Gi denis 2003: 282)8.
Daugiau d ibalsinių / d iga sinių skiemenų pa yzdžių, už ašy ų TFA sim-
boliais, galinčių dažniausiai pasi aiky i žemaičių šnek ose, pa eik a s aipsnio
2 p iede. Plačiau iš jų komen uo ina kele as ansk ipcijos dalykų.
Aiškiai iš eikš os p iegaidžių opozicijos a ejais žemaičių šnek ose pi ma-
sis d ibalsio / d iga sio dėmuo gali bū i i ilgasis, i pusilgis, ealizuojan iek
akū inės, iek ci kum leksinės kilmės d iga sius. P iegaidžių opozicija uome
eiškiama ki ais požymiais, g eičiausiai pag indinio ono s aigumu s. olydu-
mu, o ne kiekybe. Akcen uo ina, kad dėmenų ilgumas dėl glaudžiai su apusios
a ikuliacijos nežymimas ik bend inės kalbos ie, uo žemai iškuose a i ikmeny-
se, aip pa i sud ibalsin uose ė, o, p z.: [¹ˈdoʊʔnɑ] ~ dúona, [¹ˈpʲeɪʔnɑ] ~ peno,
[¹ˈ ʲiɛʔʊs] ~  as, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója i . .
Kadangi abiejų onologinių p iegaidžių spūdis žemaičių dažniausiai kon-
cen uojamas an pi mojo dėmens, d ibalsio au, a ojamo po kie ojo p iebal-
sio, koa ikuliacija su an uoju dėmeniu (labializacija) iš eikš a palygin i silpnai,
daug menkiau negu aukš aičių (ypač y inių šnek ų) plo e. Todėl dažniausiai
pi masis dėmuo žymė inas nelabializuo o balsio simboliu [ɑ], p z.: [¹ˈgɑːʔʊ ʲe] /
[¹ˈgɑˑʔʊ ʲe] ~ gáu i, [²ˈlɑːʊks] / [²ˈlɑˑʊks] ~ laũkas. Labializuo o žemu inio balsio
simbolis [ɒ] ašy inas ik e ais a ejais, kai p iegaidė a iama neaiškiai a ba ne-
ki čiuo ame d ibalsyje au.
Plačiau komen uo ina d ibalsio au a osena i žymėsena pozicijoje po
minkš ojo p iebalsio. Bend inės kalbos i kai ku ių aukš aičių, ben jau aka-
ų aukš aičių pie inės dalies, eks uose įp as a laiky i, jog okiais a ejais yks a
isiškas pi mojo dėmens sup iešakėjimas, jis i s a balsiu e, TFA siūly a žymė i
kaip [ɛ], p z.: [¹ˈkʲɛˑʊ ɑs] ~ kiáu as, [²ˈkʲɛʊˑlʲeˑ] ~ kiaũlė, [kʲɛʊˈlʲes] ~ kiaulès i pan.
Tačiau ansk ibuojan žemaičių eks us, esama adicijos many i, kad sup ieša-
kėjimas labai nežymus, dažniausiai okiais a ejais ašoma a. Anks esniuosiuose
XX a. pi mosios pusės dialek ologų eikaluose (ž . Ge ullis 1930; Jonikas 1939)
okios pozicijos a sup iešakėjimas dažniau bu o žymimas aškeliu i šuje – ,
ka ais u uliuku da papildomai pažymin an ojo dėmens sukeliamą labi-
alizaciją – , p z.: bj·uȓẹ ~ bjaũ iai, ·mˌ·us ~ ámžiaus (Ge ullis 1930: 18).
Tačiau ėlesniuose žemaičių eks uose (Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė,
8 Tais a ejais, kai aiškaus „lūžio“ negi dė i, o p iegaidė ealizuojama labiau balso ge gždimu, š okš-
imu i pan., bū ų įmanoma po skiemens cen o balsiu a an uoju d ibalsio / d iga sio dėmeniu
ašy i i TFA diak i iką  , žymin į ge gždžian į balsą (angl. c eaky oice). Tačiau sis emiškai ai nė a
pa ogu, nes žemaičių šnek ose daug balsių, kai po aide ašomas ki okią paski į u in is diak i i-
kas, pa yzdžiui, žymin is kiek a i esnį ga są, ada jau neįmanoma d iejų diak i ikų a osena po
iena aide (plačiau ž . Bakšienė 2019: 18, 11 išn.).
S aipsniai / A icles 141
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
1 PRIEDAS. Žemaičių pa a mių ga sams siūlomi TFA ašmenys12
Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Kin amieji balsiai i di ongoidai
[ie][iɛ] 301 + 303 0069 + 025B
[ie][iɛ] 301 + 303 + 505 0069 + 025B + 0306
[ie][ɛ] 301 + 505 + 303 0069 + 0306 + 025B
[iẹ][e] 301 + 505 + 302 + 430 0069 + 0306 + 0065 +
031E
[ẹi][eɪ] 302 + 430 + 319 0065 + 031E + 026A
[i·][iːi] 301 + 503 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D0 + 0069 +
0306 + 032F
[i.][iˑi] 301 + 504 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D1 + 0069 +
0306 + 032F
[uo][uɔ] 308 + 306 0075 + 0254
[uo][uɔ] 308 + 306 + 505 0075 + 0254 + 0306
[uo][ɔ] 308 + 505 + 306 0075 + 0306 + 0254
[uọ][o] 308 + 505 + 307 + 430 0075 + 0306 + 006F +
031E
[ọu][oʊ] 307 + 430 + 321 006F + 031E + 028A
P ozodinių iene ų ženklai
˄ (lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
a iamas su aiškia glo alizacija)
¹ (p ieš skiemenį) + ʔ (po
skiemens cen u einančio balsio
a ba po pi mojo d ibalsio /
d iga sio dėmens)
- + 660 00B9 + 0294
˄ (lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
a iamas be aiškios glo alizacijos, su
„ge gždžiančiu balsu“)
¹ (p ieš skiemenį) +  (skiemens
cen o balsio a ba an ojo
d ibalsio / d iga sio apačioje)
- + 816 00B9 + 0330
12 Pa eng a emian is bend inės kalbos ansk ipcijos TFA ašmenimis ekomendacija (ž . VLKK k-25). Žemaičių pa a mėms ski ame p iede pa-
eikiami ik ie ga sai, ku ių ansk ipcija ski iasi nuo aukš ai iškųjų ga sų. Su aukš ai iškais su ampančių ga sų i jų požymių ansk ipcijos sim-
bolius ž . Bakšienė 2022: 180–182 (1 p iedas).

RIMA BAKŠIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
2 PRIEDAS. Žemaičių d ibalsių / d iga sių pag indinių pozicinių a ian ų, susijusių su p ozodiniais iene ais, ansk ipcijos
pa yzdžiai13
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
p iegaide
Ki čiuo as idu ine
p iegaide /
neki čiuo as
au ( aip pa i
po minkš ojo
p iebalsio)
[¹ɑːʔʊ] / [¹ɑˑʔʊ] / [¹ɑːʊ] / [¹ɑˑʊ] [²ɑːʊ] / [²ɑˑʊ] [²ɑˑʊˑ] [ɑʊ] / [ɒʊ]
ai [¹ɑːʔɪ] / [¹ɑˑʔɪ] / [¹ɑːɪ] / [¹ɑˑɪ] [²ɑːɪ] / [²ɑˑɪ] [²ɑˑɪˑ] [ɑɪ] / [ɐɪ]
ei [¹ɛːʔɪ] / [¹ɛˑʔɪ] /[¹ɛːɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛːɪ] / [²ɛˑɪ] [²ɛˑɪˑ] [ɛɪ]
ui [¹oːʔɪ] / [¹oˑʔɪ] /[¹oːɪ] / [¹oˑɪ] /
[¹uːʔɪ] / [¹uˑʔɪ] /[¹uːɪ] / [¹uˑɪ] /
[¹ʊˑɪ]
[²oːɪ] / [²oˑɪ] /
[²uːɪ] / [²uˑɪ] /
[²ʊˑɪ]
[²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [oɪ] / [ʊɪ] / [ʊɪ] / [uɪ]
ie [¹eɪʔ] / [¹eɪ] / [¹iːi] [²eɪ] / [²iːi] – [eɪ] / [iˑi] / [ii]
uo [¹oʊʔ] / [¹oʊ] / [¹uːu] [²oʊ] / [²uːu] – [oʊ] / [uˑu] / [uu]
ė[¹iɛʔ] / [¹iɛ] [²iɛ] – [iɛ]
o[¹uɔʔ] / [¹uɔ] [²uɔ] – [uɔ]
al, a [¹ɑːʔl], [¹ɑːʔ ] / [¹ɑˑʔl], [¹ɑˑʔ ] /
[¹ɑːl], [¹ɑː ] / [¹ɑˑl], [¹ɑˑ ]
[²ɑːl], [²ɑː ] /
[²ɑˑl], [²ɑˑ ]
[²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ] [ɑl], [ɑ ] /
[ɐl], [ɐ ]
an, am
(nesiau inami)
[¹ɑːʔn], [¹ɑːʔm] / [¹ɑˑʔn], [¹ɑˑʔm] /
[¹ɑːn], [¹ɑːm] /[¹ɑˑn], [¹ɑˑm]
[²ɑːn], [²ɑːm] / [²ɑˑn],
[²ɑˑm]
[²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [ɑn], [ɑm] /
[ɐn], [ɐm]
13 Len elėje pa eikiami ik nesu ienbalsin i d ibalsių a ian ai, aip pa bend inės kalbos balsių ė, o žemai iškieji a i ikmenys ie, uo. Su ienbalsin i
bend inės kalbos d ibalsių a i ikmenys (p z.: [ɑɪ] > [ɑː], [ɛɪ] > [ɛː] i pan.) ansk ibuo ini kaip i a i inkami balsiai, ž . s aipsnio 1 ski snio pa-
yzdžius ( en pa plačiau ž . i apie žemai iškų di ongoidų ansk ipciją). Ilius uojami ik sis emingiausi d iga sių ansk ipcijos a ejai, sa aime
sup an ama, jog žemaičių šnek ose gali pasi aiky i i ki okių su p iegaidėmis susijusių a imo a ian ų.
S aipsniai / A icles 143
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
p iegaide
Ki čiuo as idu ine
p iegaide /
neki čiuo as
an, am
(siau inami),
un, um
[¹oːʔn], [¹oːʔm] / [¹oˑʔn], [¹oˑʔm] /
[¹oːn], [¹oːm] / [¹oˑn], [¹oˑm] /
[¹uːʔn], [¹uːʔm] / [¹uˑʔn], [¹uˑʔm] /
[¹uːn], [¹uːm] / [¹uˑn], [¹uˑm] /
[¹ʊˑn], [¹ʊˑm]
[²oːn], [²oːm] / [²oˑn],
[²oˑm] /
[²uːn], [²uːm] / [²uˑn],
[²uˑm] /
[²ʊˑn], [²ʊˑm]
[²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [on], [om] /
[un], [um] /
[ʊn], [ʊm] /
[ʊn], [ʊm]
el, e [¹ɛːʔl], [¹ɛːʔ ] / [¹ɛˑʔl], [¹ɛˑʔ ] /
[¹ɛːl], [¹ɛː ] / [¹ɛˑl], [¹ɛˑ ]
[²ɛːl], [²ɛː ] /
[²ɛˑl], [²ɛˑ ]
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ] [ɛl], [ɛ ]
en, em
(nesiau inami)
[¹ɛːʔm], [¹ɛːʔn] / [¹ɛˑʔm], [¹ɛˑʔn] /
[¹ɛːm], [¹ɛːn] / [¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[²ɛːn], [²ɛːm] /
[²ɛˑn], [²ɛˑm]
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [ɛn], [ɛm]
en, em
(siau inami),
in, im
[¹eːʔm], [¹eːʔn] / [¹eˑʔm], [¹eˑʔn] /
[¹eːm], [¹eːn] / [¹eˑm], [¹eˑn] /
[¹iːʔm], [¹iːʔn] / [¹iˑʔm], [¹iˑʔn] /
[¹iːm], [¹iːn] / [¹iˑm], [¹iˑn] /
[¹ɪˑn], [¹ɪˑm]
[²eːn], [²eːm] /
[²eˑn], [²eˑm] /
[²iːn], [²iːm] /
[²iˑn], [²iˑm] /
[²ɪˑn], [²ɪˑm]
[²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [en], [em] /
[in], [im] /
[ɪn], [ɪm] /
[ɪn], [ɪm]
il, i [¹eːʔl], [¹eːʔ ] / [¹eˑʔl], [¹eˑʔ ] /
[¹eːl], [¹eː ] / [¹eˑl], [¹eˑ ] /
[¹iːʔl], [¹iːʔ ] / [¹iˑʔl], [¹iˑʔ ] /
[¹iːl], [¹iː ] / [¹iˑl], [¹iˑ ] /
[¹ɪˑl], [¹ɪˑ ]
[²eːl], [²eː ] /
[²eˑl], [²eˑ ] /
[²iːl], [²iː ] /
[²iˑl], [²iˑ ] /
[²ɪˑl], [²ɪˑ ]
[²ɪˑlˑ], [²ɪˑ ˑ] [el], [e ] /
[il], [i ] /
[ɪl], [ɪ ] /
[ɪl], [ɪ ]
ul, u [¹oːʔl], [¹oːʔ ] / [¹oˑʔl], [¹oˑʔ ] /
[¹oːl], [¹oː ] / [¹oˑl], [¹oˑ ] /
[¹uːʔl], [¹uːʔ ] / [¹uˑʔl], [¹uˑʔ ] /
[¹uːl], [¹uː ] / [¹uˑl], [¹uˑ ] /
[¹ʊˑl], [¹ʊˑ ]
[²oːl], [²oː ] /
[²oˑl], [²oˑ ] /
[²uːl], [²uː ] /
[²uˑl], [²uˑ ] /
[²ʊˑl], [²ʊˑ ]
[²ʊˑlˑ], [²ʊˑ ˑ] [ol], [o ] /
[ul], [u ] /
[ʊl], [ʊ ] /
[ʊl], [ʊ ]
RIMA BAKŠIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Į eik a 2023 m. balandžio 3 d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]