Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų

126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onologija, geoling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all88-06 KELETAS TIKSLINTINŲ ŽEMAIČIŲ PATARMIŲ TRANSKRIPCIJOS TFA RAŠMENIMIS ATVEJŲ Se e al Cla i ied Cases in he T ansc ip ion o Žemai ian Subdialec s by IPA Symbols ANOTACIJA Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenų aikymas lie u ių a mių ansk ipcijai dialek ologų disku uojamas jau nuo 2017 me ų, o 2021 me ais pa i in as i TFA inkinys, ski as lie u ių bend inei kalbai. Tačiau iki šiol išsamiau nag inė os aukš aičių pa a mių ansk ipcijos TFA galimybės, žemaičiams dėmesio ski a daug mažiau. S aipsnyje ap a ia- mi mažiau analizuo i žemaičių šnek ų už ašymo TFA ašmenimis a ejai, ikslinama kele as anks esnėse publikacijose siūly ų ansk ipcijos dalykų. S aipsnio p iede pa eikiama speci- inių žemaičių ga sų, daugiausia di ongų, ansk ipcijos TFA pa yzdžių, nu odomi ašme- nų nume iai TFA sis emoje i s anda iniai simbolių unikodai. Žemaičių pa a mių okalizmo i ypač p ozodijos sis emos ansk ipcijos a ž ilgiu y a su- dė ingesnės negu aukš aičių, p iegaidžių opozicija dažnai eiškiama ki okiu p ozodinių po- žymių kompleksu. Šie ski umai ak ualiausi ansk ibuojan d iga sinius skiemenis, jiems dėl p iegaidžių ealizacijos būdingas ypač yškus a ian iškumas. Todėl d iga sinių skieme- nų ansk ipcijai s aipsnyje ski iama daugiausia dėmesio. S aipsnyje pa eik i siūlymai ne- u ė ų bū i e inami kaip galu iniai i neginčijami. A likus daugiau y imų, galbū a si adus ki ų y ėjų siūlymų i naujų įž algų, a ei yje kai ku ie TFA a minės ansk ipcijos dalykai g eičiausiai da bus ikslinami. ESMINIAI ŽODŽIAI: one ika, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių a mės, žemaičiai. S aipsniai / A icles 127 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų ANNOTATION Dialec ologis s ha e discussed he use o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) symbols o he ansc ip ion o Li huanian dialec s since 2017, he IPA collec ion o S anda d Li huanian was also app o ed in 2021, bu un il now, he possibili ies o Aukš ai ian ansc ip ion ha e been examined in mo e de ail, and less a en ion has been paid o Žemai ian subdialec s. The a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Žemai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. In e ms o ansc ibing, he sys em o ocalism and especially o p osody in Žemai ian subdialec s is mo e complex han Aukš ai ian; he Žemai ian pi ch accen s ha e di e en cha ac e is ics. These di e ences a e mos ele an when ansc ibing diph hongs, which a e cha ac e ized by a pa icula ly high a iabili y. The a icle gi es many examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e mo e in-dep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be u he e ised. KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), Li huanian dialec s, Žemai ian. ĮVADINĖS PASTABOS Pas a aisiais me ais lie u ių dialek ologijoje gausėjan da bų, pa em ų a p- au inės one inės abėcėlės (TFA, angl. IPA, ž . IPA 2023) ašmenimis pe eik a a minių ga sų ansk ipcija, da ka ą g įž ina p ie 2017 me ais lie u ių a - mėms pasiūly o TFA inkinio (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) i ikslin ina kele- as dalykų. Mokslo spaudoje jau gana išsamiai išdisku uo a aukš aičių pa a mių ašyba TFA (apibend inimą ž . Bakšienė 2022), ačiau žymiai sudė ingesnės že- maičių ga sinės sis emos naujosios ansk ipcijos a ž ilgiu da ap a os mažai, joms iki šiol ski a os iena publikacija (Bakšienė 2018). S aipsnio ikslas – apž elg i da isai neanalizuo ų a mažiau nag inė ų žemaičių okalizmo i p ozodijos iene ų ansk ipciją TFA, pa ikslin i kele ą anksčiau siūly ų ansk ipcijos a ejų, aip pa pa eik i TFA už ašy ų žemai iškų ga sų pa yzdžių (ž . 1, 2 p iedus). Ty imo užda iniai: 1) apibend in i žemai- čių pa a mių okalizmo sis emą, ap a i p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos a ž ilgiu balsių iene us; 2) apž elg i s a besnius žemaičių p iebalsių žymėji- mo TFA ašmenimis p incipus; 3) pa eik i galimus žemaičių p iegaidžių alo o- nų už ašymo TFA būdus i ap a i su p iegaide ypač susijusių d iga sinių skie- menų ansk ipcijos galimybes. Ty imui naudo asi daugeliu anksčiau išleis ų RIMA BAKŠIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII dialek ologų da bų medžiaga: pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ans- k ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju- lyginamuoju me odais. 1. ŽEMAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibend in as žemaičių pa a mių okalizmo onemų, už ašy ų TFA simbo- liais, aizdas pa eik as 1 len elėje1 (plačiau ž . A kočai y ė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004 i k .; aukš aičių pa a mių okalizmą plg. Bakšienė 2022: 168). 1 LENTELĖ. Žemaičių pa a mių balsinės onemos Ilgieji T umpieji P iešaki- niai Užpakali- niai P iešaki- niai A imi p iešaki- niams A imi užpakali- niams Užpakali- niai Užda ieji /iː/ /uː/ Užda ieji di ongoidai (/iːi/) (/uː/) A imi užda iesiems /ɪ/ /ʊ/ A imi užda iesiems žemesnieji /ɪ/ /ʊ/ Kin amieji /iɛ/ /uɔ/ Vidu iniai užda esnieji žemesnieji (/eː/) (/oː/) /e/ /o/ Vidu iniai a i esnieji /ɛː/ /ɛ/ A i ieji /ɑː/ /ɑ/ 1 Len elėje pa eik i ik onemų s a usą u in ys balsiniai iene ai, s a besnieji onemų a ian ai ap- a iami a ski ai. Lenk iniuose skliaus uose už ašy os adinamosios „d i eidės“ onemos, ku ių sis emiškai nesama nė ienoje iš žemaičių pa a mių. Neį auk i bend inės kalbos ie, uo šiau ės že- maičių a liepiniai [eɪ], [oɪ], nes jie daugelio au o ių laikomi d ibalsiais. S aipsnyje jų ansk ipcija ap a iama p ie d iga sių. S aipsniai / A icles 129 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų Didžioji dalis žemaičių šnek ų okalizmui už ašy i eikiamų TFA simbolių su ampa su aukš ai iškaisiais (ž . Bakšienė 2022: 180–182, 1 p iedas), be o, p oblemiškiausi žemaičių okalizmo ansk ipcijos a ejai jau bu o umpai ap- a i (ž . Bakšienė 2018: 107–113), odėl čia komen uo ina ik po a su balsiais susijusių dalykų. Kalban apie užda ųjų i jiems a imų balsių g upę, da ka ą akcen uo ina, kad lie u ių ilgieji i umpieji balsiai ski iasi ne ik kiekybe, be i kokybės po- žymiais, ne el ui lie u ių one ikos da buose y a įsi i inę d igubi jų pa adi- nimai: ilgieji-į emp ieji i umpieji-neį emp ieji balsiai (Pake ys 2003: 24–25; plg. Kazlauskienė 2018: 39–41). Todėl ansk ibuojan da y ina ski is: TFA užda ųjų (angl. close) balsių simboliai a o ini žemai iškiems ilgiesiems, pusil- giams i , kas ypač s a bu, iš jų isiškai su umpėjusiems balsiams už ašy i2, p z.: [ˈ¹ʋʲiːʔ s] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲɛˑlʲɪs] / [ʋʲiˈ ʲiɛlʲɪs] ~ y ẽlis, [ˈnɑˑk ʲi] ~ nãk į, [ˈʃuˑnʲi] ~ šùnį; [ˈ¹g uːʔds] ~ g das, [g uˑ¹ˈdɑˑʔm] / [g u¹ˈdɑˑʔm] ~ g ūdáms, [ˈmʲɛˑ u] ~ mẽ- ų, [¹ˈmʲiɛʔnʲesʲu] ~ mnesių; o TFA a imų užda iesiems (angl. nea -close) bal- sių simboliai – iš p igim ies umpiesiems a ba umpiesiems papla ėjusiems (su diak i iku lowe ed) žemai iškiems balsiams, p z.: [ˈʒʲɪbɑ] / [ˈʒʲɪbɑ] ~ ž- ba, [ˈbʊʋɑ] / [ˈbʊʋɑ] ~ bù o. Ši ski is da y a i daugelyje anks esnių žemai- čių eks ų (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 i k .). No s, ansk ibuojan adicine kopenhagine ašyba, isais a ejais ašy i ienodi simboliai i, u, ačiau, kilę iš ilgųjų, jie nie- ku nežymė i kaip papla in i, kas būdinga iš p igim ies umpiesiems žemaičių balsiams. Ap ašan ansk ipciją ne iename šal inyje ne gi akcen uo a, jog jie y a daugiau a mažiau į emp i, aukš u iniai, ne gi pas ebimai užda esni už a i- inkamus aisyklingos bend inės kalbos umpuosius i, u i ik upu į mažesnio į empimo negu a i inkami ilgieji balsiai (Gi denis 2012: 24–26). Anks esniame žemaičių ansk ipcijai ski ame s aipsnyje liko isai neap a - as žemaičių galūnių edukuo ų balsių žymėjimas TFA. Kopenhagine ansk ip- cija už ašy uose eks uose ypač gausu žemai iškų edukuo ų galūnių, ku ių bal- sių edukciją ben jau ėlesniais, XX a. pabaigos – XXI a. p adžios, me ais bu o įp as a ski i d iejų laipsnių: bu o ašomi iesiog pakel i aidžių simboliai (kiek silpnesnei edukcijai) i pakel i apskliaus i (s ip esnei edukcijai). Anks esniuose šal iniuose žemai iškose edukuo ose galūnėse esama i nepakel ų, ik apskliaus- ų balsių – (i), (e), (a) i . . (ž . LKA P 1956; LKT 1970). Teks ų au o iai kaip s ip esnės i silpnesnės edukcijos ski umus nu odo ne ienodą balsio ska du- mo laipsnį i skiemens suda ymo unkcijos ealizaciją: kai balsis duslus (be eik negi dimas) i nebesuda o skiemens, balsio ašmuo eikiamas pakel as skliaus- uose, o kai da suda o skiemenį – ik pakel as (Gi denis 2008: 24; 2012: 33; 2 Dėl p iegaidžių žymėjimo ž . oliau, s aipsnio 3-ią ski snį. RIMA BAKŠIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII AAT 2018: 49). T ansk ibuojan žemaičių balsius TFA ašmenimis, po kai ku- iais iš jų ( idu inio pakilimo) sis emingai ašomas diak i ikas  (angl. lowe ed), nu odan is didesnį a i umą, p z.: [ˈʒʲeˑnɑ] / [ˈʒʲenɑ] ~ žno, [ˈboˑʋɑ] / [ˈboʋɑ] ~ bù o, odėl po aide nebelieka galimybės žymė i neskiemeninio ga so diak i iko. Taigi TFA sis emoje žemaičių edukuo iems balsiams žymė i isais a ejais i š jų ašy inas diak i ikas  (angl. ex a sho ), nu odan is ypa ingą balsio umpu- mą, p z.: [²ˈnʲiɛkɑ] ~ niẽko, [¹ˈsʲuːʔ ʲe] ~ si i i . ., balsių edukcijos laipsniai nedi e encijuo ini. 2. PASTABOS DĖL ŽEMAIČIŲ PRIEBALSIŲ TRANSKRIPCIJOS Žemaičių p iebalsių sis ema ansk ipcijos a ž ilgiu pap as esnė negu aukš- aičių, nes nesama iek į ai ių kie inimo p ieš p iešakinės eilės balsius a ejų. Kokių no s specialių TFA p iebalsių ašmenų, ku ie bū ų eikalingi bū en že- maičių pa a mėms ansk ibuo i, nesama, a o ini isi ie pa ys, kaip i aukš- ai iškųjų p iebalsių, ženklai. Čia p imin inas ik dialek ologams jau seniai ži- nomas i išsamiai ap ašy as eiškinys (ž . Gi denis 1971: 27; Jasiūnai ė 1994; LKTCh 2004: 258; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 12– 13 i k .), kad šiau inėse, iksliau šiau ės aka inėse, žemaičių šnek ose, labiau- siai k e ingiškių plo e, kai ku ie p iebalsiai mažiau minkš inami negalūniniuose skiemenyse p ieš e, ė ipo balsius. Tokiose pozicijose jie minkš inami ik ada, jei po jų oliau eina minkš asis p iebalsis, ki ais a ejais a iami puskiečiai a i- sai kie i. T ansk ibuojan okius k e ingiškių i ki ų aplinkinių šnek ų pa yz- džius, p ie p iebalsių, no s jie i a ojami p ieš p iešakinės eilės [ɛ], [ɛˑ], [e], [eˑ], [en], [em], [el], [e ], [eɪ], nežymė inas diak i ikas ʲ (angl. pala alized), nu odan is minkš umą, p z.: [ˈ eˑ ɑ] ~  o, [ˈʋɛˌdo] ~ edù, [²ˈʃʋeˑnʦ] ~ š eñ as, [be¹ˈ eˑʔms] ~ bi mas, [²ˈʋeˑlks] ~ ikas, [¹ˈdeˑʔ b] ~ d ba, [¹ˈpeɪʔns] ~ penas i pan. Apie šį eiš- kinį ašiusių dialek ologų iš mažiau minkš inamų p iebalsių g upės dažniausiai išski iami p iebalsiai k, g, š, ž, l i a ika os č, dž, ad jų minkš umas žymė inas isose pozicijose p ieš p iešakinės eilės balsius, p z.: [¹ˈkʲɛːʔkʲe] ~ kéikė, [ˈgʲɛˌ ʲe] ~ ge , [²ˈʃʲeˑɪns] ~ šiẽnas, [ʋɛ¹ˈʒʲeˑʔms] ~ ežmas, [ˈlʲeˑkɑ] ~ lko, [bɑʒʲnʲiˑnʲˈʧʲɛˑlʲe] ~ bažninčẽlė, . y. bažny ėlė i k . Kaip ma y i, a p nekie inamų žemaičių p iebal- sių isuo inai minimi i š, ž, odėl ansk ibuojan TFA apibend in ai ašy ini [ʃ], [ʒ], nė a bū ino eikalo ski ingais ašmenimis ski i kie ųjų i minkš ųjų S aipsniai / A icles 131 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų žymėjimą (plg. Kazlauskienė 2018: 51; Bakšienė 2022: 171–172)3. Einan į y- us, ap a iamoji ypa ybė palaipsniui nyks a, p ieš isus p iešakinės eilės p ie- balsius dažniau įp as ai a ojami minkš ieji p iebalsiai, odėl ansk ibuo ina a siž elgian į ai, kokie ga sai a iami konk ečiu a eju. 3. ŽEMAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS Bene daugiausia ansk ipcijos p oblemų kelia lie u ių a mių p ozodijos lyg mens iene ų, ypač p iegaidžių, už ašymas. Žemaičių šnek ų p ozodinė sis- ema neabejo inai sudė ingiausia, nes i jų pag indinio ki čio p iegaidžių požy- miai ski iasi nuo bend inės kalbos, i gausiai a ojama šalu inių ki čių, a si a- dusių iek dėl ki čio a i aukimo, iek dėl nukėlimo (plačiau ž . LKTCh 2004: 198–200). Dėl žemaičių p iegaidžių ansk ipcijos TFA sis ema pa eik inas as pa s esminis ikslinimas, kaip i aukš aičių pa a mėms. Anks esnėse publikacijose, ski ose žemaičių šnek ų ansk ipcijai (Bakšienė 2018; 2019), bu o siūly a žy- mė i p iegaides ono k i imo / kilimo diak i ikais, ačiau pas a uoju me u jau nusis o ėjo isų a mių p iegaidžių žymėsena pakel ais skai menimis ¹ (akū as) i ² (ci kum leksas)4. Todėl i isi žemai iški p iegaidžių alo onai žymė ini aip pa (ž . 2 len elę). Reikiami p iegaidžių skai menys p ieš ki čiuo ą skiemenį5 ašomi isais a ejais (pag indinio, a i auk inio i nukel inio ki čio skiemenyse), kai aiškiai gi dima akū inė a ci kum leksinė p iegaidė. Kai aiškios p iegaidės negi dė i 3 No in aiškiau pa ody i kie ųjų i minkš ųjų šios g upės p iebalsių a ikuliacijos di e enciaciją, galima bū ų i žemaičiams siūly i aukš aičiams eik us ski ingus TFA simbolius: pos al eolinius [ʃ], [ʒ] – minkš iesiems, e o leksinius [ʂ], [ʐ] – kie iesiems p iebalsiams žymė i. Tačiau analogiš- kos depala alizacijos žemaičių a mėse nesama, o apsk i ai žemaičių p iebalsių a ikuliacija kol kas nė a išsamiai ap ašy a, labiau gilin asi ik į akus ines i audicines ypa ybes (ž . Kliukienė 2011). Tikė ina, kad žemai iškų kie ųjų p iebalsių a ikuliacija yškiai ski ųsi nuo a i inkamų aukš ai iš- kų, ypač depala alizuo ų, ga sų. Tai da a ei ies y imų objek as. 4 Šis a ian as dialek ologų po ilgų diskusijų bu o p ipažin as kaip pa ogesnis, nes nenu odo ono požymių, kaip aiškių p iegaidės indika o ių, i ypač apib ėž os ono ki imo (kilimo a k i imo) k yp ies, ku i a ian p iegaides gali bū i labai į ai i, labiausiai p iklausoma nuo azės in onacijos i ki ų eiksnių (plg. Kazlauskienė 2018: 8, 19; VLKK k-25). 5 Skiemens ibas isu ge iausia nus a y i ado aujan is STR aisykle: naujas skiemuo p asideda en, ku andamas didžiausias p iebalsių junginys, a i inkan is žodžio p adžios p iebalsių modelį (Gi denis 2003: 134–141). RIMA BAKŠIENĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ( a iama adinamoji idu inė p iegaidė, galin i bū i i akū o, i ci kum lekso alo- onas), skai menys ne ašomi, ik pag indinio a šalu inio ki čio ženklai. 2 LENTELĖ. Žemaičių p iegaidžių alo onai6 Tonema Alo onas T adici- nis žy- mėjimas Akcen- inė pozicija Papli imas pa a mėse Pa yzdžiai TFA PŽ ŠŽ akū as i ap adė p iegaidė ´ PK AK NK (+) (+) [¹ˈduːusʲʊ] ~ dúosiu [¹ˈʊuɔ²ˌʃkuˑn] ~ ožk [¹ˈʃuɔ¹ˌkɑʊ] ~ šókau lauž inė p iegaidė ˆPK NK (+) + [gɑ¹ˈnʲiːʔ ʲe] ~ ganý i [¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑːʔ] ~ ý ai idu inė p iegaidė ˢAK (+) + [ˈbɑˑlʲˌ ʲe] ~ bal  ci kum- leksas žemai iška i agalė p iegaidė PK AK (+) + [²ˈʒʲiːimɑ] ~ žiẽmą [²ˈʋʲɛː psmɑ] ~ epsime [²ˈbɑː ˌzdɑ] ~ ba zdà ęs inė p ie- gaidė   PK (+) – [²ˈɑˑɪˑdɑʋɑ] ~ eda o [²ˈ uɔs] ~ uõs idu inė p iegaidė ˢPK AK (+) + [nʲɛˈbluɔks] ~ neblõgas [ˈkʲɑʊˌlʲɛs] ~ kiaulès Jei akū as ealizuojamas kaip lauž inė p iegaidė, po skiemens cen ą suda- ančio balsio ašy inas pakel as TFA glo alinio sp ogs amojo p iebalsio ženklas ʔ (angl. glo al s op). Šis simbolis jau bu o eik as anks esnėse žemaičiams ski ose publikacijose, ačiau, da ka ą išs udija us ki ų kalbų panašių eiškinių žymė- jimą (plg.: Basbøll 2005: 37, 82–87; LVG 2013: 25, 105; da ž . Gi denis 2003: 282), kiek plačiau komen uo ina jo ašymo ie a. TFA sis emoje diak i ikai, ašomi po am ik o simbolio, apibūdina p ieš diak i iką einančio ga so papil- domą požymį, plg. į ai ių p iebalsio [ ] a ian ų žymėjimą: [ h] – aspi uo as, [ w] – labializuo as, [ ʲ] – pala alizuo as, [ ʕ] – a ingalizuo as, [ ɣ] – elia izuo as (ž . HIPA 1999: 15–17; IPA 2023). Balsio kiekybės požymiai laiky ini labiau 6 Len elėje a ojamų su umpinimų i simbolių eikšmės: PK – pag indinis ki is, AK – a i auk- inis ki is, NK – nukel inis ki is, PŽ – pie ų žemaičiai, ŠŽ – šiau ės žemaičiai, + – būdinga; (+) – iš dalies būdinga, a ian as papli ęs ne isose šnek ose a a ojamas ik am ik ose žodžio pozicijose; – – nebūdinga. Vaka ų žemaičiai į len elę neį auk i, nes jų p iegaidės bū ų žymimos analogiškai, o i pa i pa a mė XXI a. jau be eik išnykusi. S aipsniai / A icles 133 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų inhe en iniais, odėl iksliau ženklą ʔ ašy i po balsio ilgumo simbolio, p z.: [¹ˈʋʲiːʔ s] ~ ý as, [¹ˈdɑːʔk s] ~ dáik as. Žemai iškieji di ongizuo i [iɛ], [uɔ], kaip i a i inkami bend inės kalbos su ap iniai d ibalsiai, įp as ai dėmenimis neskai- domi, laikomi kin amos a ikuliacijos balsių onemomis, ad lauž inės p iegai- dės a eju diak i iką aip pa siūly ina ašy i po iso skiemens cen o, p z.: [¹ˈbʲiɛʔg] ~ bga, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója. Taip pa ansk ibuo ini i žemai iškieji [eɪ], [oʊ], p z.: [¹ˈpʲeɪʔns] ~ penas, [¹ˈjoʊʔdɑ] ~ júodo7. TFA ansk ipcijos a ž ilgiu a ski ai ap a ini lauž inę p iegaidę u in ys skiemenys, ku ių pag indas y a sudė iniai d ibalsiai (jei jie ne ienbalsinami) i miš ieji d iga siai. Anks esniuose ch es oma iniuose lie u ių dialek ologijos da buose lauž inės p iegaidės požymiai bu o nusakomi ik iš klausos, ėliau a - si ado i gausus bū ys ekspe imen ininkų, y usių žemaičių p iegaides, i be eik isų da bų au o ių, kaip pag indinis požymis, nu odomas balso „lūžis“, susijęs su pag indinio ono ki imo s aigumu – p adžioje onas pakyla, o pasiekęs mak- simumą s aigiai k in a, dėl o klausa gi dimas ge gždimas, š okš imas i pan. Taip pa pažymima, kad a ian lauž inę p iegaidę, šiek iek p ida oma (a ne umpam isiškai užda oma) balsaskylė, i dėl o susida o d iejų ga sų, einančių ienas po ki o, įspūdis (apž algą ž . Š age is 2015: 29–36; Bakšienė 2016: 50– 52). Da buose nė a aiškiai nusakoma, ku ioje skiemens cen o ie oje į yks a minimas „lūžis“, ačiau iš okių apibūdinimų ma y i, kad jis u ė ų yk i idi- nėje (kai „lūžis“ ealizuojamas kaip aiškesnė glo alizacija) a an ojoje dalyje (kai labiau ealizuojamas ge gždimu, š okš imu). No s panašią p iegaidę u in- čios la ių kalbos y ėjai isais a ejais žymi ženklą ʔ po iso skiemens cen o, p z.: [juːʔks] ‘juokas’, [meiʔ ɑ] ‘me gina’, [ce ʔ ] ‘gaudy i’, [ ɑlʔks] ‘upelis; pe - alkas’ (LVG 2013: 26), is dėl o, ansk ibuojan žemai išką lauž inę p iegai- dę, iksliau bū ų ašy i glo alizacijos ženklą po pi mojo d ibalsio / d iga sio dėmens, nes bū en čia koncen uojama p iegaidės ene gija, p z.: [¹ˈʃɑːʔʊ ʲe] / [¹ˈʃɑˑʔʊ ʲe] ~ šáu i, [¹ˈkɑːʔlns] / [¹ˈkɑˑʔlns] ~ kálnas, [¹ˈdɑːʔ ps] / [¹ˈdɑˑʔ ps] ~ dá bas, [¹ˈdʲeːʔ ʲpʲ ʲe] / [¹ˈdʲeˑʔ ʲpʲ ʲe] ~ d b i i pan. Analogišką žymėjimą galima as i i danų kalbos onologijos ap ašuose, iksuojančiuose p ozodinį „lūžį“ (dan. s ød ‘s um i’), labai p imenan į žemaičių lauž inę p iegaidę, juose žymima bū en po os skiemens dalies, ku ioje minimas p ozodinis iene as i y a ealizuojamas, plg.: [bɔːʔw] ~ bog ‘knyga’, [bæːʔɪ] ~ bag ‘už’, [ˈphɛːʔn] ~ pœn ‘puikus’, [ˈhalʔs] ~ 7 Anks esniuose žemai iškuose eks uose, už ašy uose kopenhagine ansk ipcija, dažniausiai nė ieni iš šių ga sų neskaidomi, nežymimas jų dėmenų pailgėjimas dėl p iegaidės (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 i k .). RIMA BAKŠIENĖ 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII hals ‘kaklas’, [ˈmanʔ] ~ mand ‘ y as’ (Basbøll 2005: 37, 82–87; 2022; da ž . Gi denis 2003: 282)8. Daugiau d ibalsinių / d iga sinių skiemenų pa yzdžių, už ašy ų TFA sim- boliais, galinčių dažniausiai pasi aiky i žemaičių šnek ose, pa eik a s aipsnio 2 p iede. Plačiau iš jų komen uo ina kele as ansk ipcijos dalykų. Aiškiai iš eikš os p iegaidžių opozicijos a ejais žemaičių šnek ose pi ma- sis d ibalsio / d iga sio dėmuo gali bū i i ilgasis, i pusilgis, ealizuojan iek akū inės, iek ci kum leksinės kilmės d iga sius. P iegaidžių opozicija uome eiškiama ki ais požymiais, g eičiausiai pag indinio ono s aigumu s. olydu- mu, o ne kiekybe. Akcen uo ina, kad dėmenų ilgumas dėl glaudžiai su apusios a ikuliacijos nežymimas ik bend inės kalbos ie, uo žemai iškuose a i ikmeny- se, aip pa i sud ibalsin uose ė, o, p z.: [¹ˈdoʊʔnɑ] ~ dúona, [¹ˈpʲeɪʔnɑ] ~ peno, [¹ˈ ʲiɛʔʊs] ~  as, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója i . . Kadangi abiejų onologinių p iegaidžių spūdis žemaičių dažniausiai kon- cen uojamas an pi mojo dėmens, d ibalsio au, a ojamo po kie ojo p iebal- sio, koa ikuliacija su an uoju dėmeniu (labializacija) iš eikš a palygin i silpnai, daug menkiau negu aukš aičių (ypač y inių šnek ų) plo e. Todėl dažniausiai pi masis dėmuo žymė inas nelabializuo o balsio simboliu [ɑ], p z.: [¹ˈgɑːʔʊ ʲe] / [¹ˈgɑˑʔʊ ʲe] ~ gáu i, [²ˈlɑːʊks] / [²ˈlɑˑʊks] ~ laũkas. Labializuo o žemu inio balsio simbolis [ɒ] ašy inas ik e ais a ejais, kai p iegaidė a iama neaiškiai a ba ne- ki čiuo ame d ibalsyje au. Plačiau komen uo ina d ibalsio au a osena i žymėsena pozicijoje po minkš ojo p iebalsio. Bend inės kalbos i kai ku ių aukš aičių, ben jau aka- ų aukš aičių pie inės dalies, eks uose įp as a laiky i, jog okiais a ejais yks a isiškas pi mojo dėmens sup iešakėjimas, jis i s a balsiu e, TFA siūly a žymė i kaip [ɛ], p z.: [¹ˈkʲɛˑʊ ɑs] ~ kiáu as, [²ˈkʲɛʊˑlʲeˑ] ~ kiaũlė, [kʲɛʊˈlʲes] ~ kiaulès i pan. Tačiau ansk ibuojan žemaičių eks us, esama adicijos many i, kad sup ieša- kėjimas labai nežymus, dažniausiai okiais a ejais ašoma a. Anks esniuosiuose XX a. pi mosios pusės dialek ologų eikaluose (ž . Ge ullis 1930; Jonikas 1939) okios pozicijos a sup iešakėjimas dažniau bu o žymimas aškeliu i šuje – , ka ais u uliuku da papildomai pažymin an ojo dėmens sukeliamą labi- alizaciją – , p z.: bj·uȓẹ ~ bjaũ iai, ·mˌ·us ~ ámžiaus (Ge ullis 1930: 18). Tačiau ėlesniuose žemaičių eks uose (Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, 8 Tais a ejais, kai aiškaus „lūžio“ negi dė i, o p iegaidė ealizuojama labiau balso ge gždimu, š okš- imu i pan., bū ų įmanoma po skiemens cen o balsiu a an uoju d ibalsio / d iga sio dėmeniu ašy i i TFA diak i iką  , žymin į ge gždžian į balsą (angl. c eaky oice). Tačiau sis emiškai ai nė a pa ogu, nes žemaičių šnek ose daug balsių, kai po aide ašomas ki okią paski į u in is diak i i- kas, pa yzdžiui, žymin is kiek a i esnį ga są, ada jau neįmanoma d iejų diak i ikų a osena po iena aide (plačiau ž . Bakšienė 2019: 18, 11 išn.). S aipsniai / A icles 141 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų 1 PRIEDAS. Žemaičių pa a mių ga sams siūlomi TFA ašmenys12 Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas Kin amieji balsiai i di ongoidai [ie][iɛ] 301 + 303 0069 + 025B [ie][iɛ] 301 + 303 + 505 0069 + 025B + 0306 [ie][ɛ] 301 + 505 + 303 0069 + 0306 + 025B [iẹ][e] 301 + 505 + 302 + 430 0069 + 0306 + 0065 + 031E [ẹi][eɪ] 302 + 430 + 319 0065 + 031E + 026A [i·][iːi] 301 + 503 + 301 + 505 + 432 0069 + 02D0 + 0069 + 0306 + 032F [i.][iˑi] 301 + 504 + 301 + 505 + 432 0069 + 02D1 + 0069 + 0306 + 032F [uo][uɔ] 308 + 306 0075 + 0254 [uo][uɔ] 308 + 306 + 505 0075 + 0254 + 0306 [uo][ɔ] 308 + 505 + 306 0075 + 0306 + 0254 [uọ][o] 308 + 505 + 307 + 430 0075 + 0306 + 006F + 031E [ọu][oʊ] 307 + 430 + 321 006F + 031E + 028A P ozodinių iene ų ženklai ˄ (lauž inė p iegaidė, akū o alo onas, a iamas su aiškia glo alizacija) ¹ (p ieš skiemenį) + ʔ (po skiemens cen u einančio balsio a ba po pi mojo d ibalsio / d iga sio dėmens) - + 660 00B9 + 0294 ˄ (lauž inė p iegaidė, akū o alo onas, a iamas be aiškios glo alizacijos, su „ge gždžiančiu balsu“) ¹ (p ieš skiemenį) +  (skiemens cen o balsio a ba an ojo d ibalsio / d iga sio apačioje) - + 816 00B9 + 0330 12 Pa eng a emian is bend inės kalbos ansk ipcijos TFA ašmenimis ekomendacija (ž . VLKK k-25). Žemaičių pa a mėms ski ame p iede pa- eikiami ik ie ga sai, ku ių ansk ipcija ski iasi nuo aukš ai iškųjų ga sų. Su aukš ai iškais su ampančių ga sų i jų požymių ansk ipcijos sim- bolius ž . Bakšienė 2022: 180–182 (1 p iedas). RIMA BAKŠIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 2 PRIEDAS. Žemaičių d ibalsių / d iga sių pag indinių pozicinių a ian ų, susijusių su p ozodiniais iene ais, ansk ipcijos pa yzdžiai13 Bk d ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) Žemai iškieji a i ikmenys Ki čiuo as lauž ine p iegaide / i ap adis Žemai iškas i agalis Ki čiuo as ęs ine p iegaide Ki čiuo as idu ine p iegaide / neki čiuo as au ( aip pa i po minkš ojo p iebalsio) [¹ɑːʔʊ] / [¹ɑˑʔʊ] / [¹ɑːʊ] / [¹ɑˑʊ] [²ɑːʊ] / [²ɑˑʊ] [²ɑˑʊˑ] [ɑʊ] / [ɒʊ] ai [¹ɑːʔɪ] / [¹ɑˑʔɪ] / [¹ɑːɪ] / [¹ɑˑɪ] [²ɑːɪ] / [²ɑˑɪ] [²ɑˑɪˑ] [ɑɪ] / [ɐɪ] ei [¹ɛːʔɪ] / [¹ɛˑʔɪ] /[¹ɛːɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛːɪ] / [²ɛˑɪ] [²ɛˑɪˑ] [ɛɪ] ui [¹oːʔɪ] / [¹oˑʔɪ] /[¹oːɪ] / [¹oˑɪ] / [¹uːʔɪ] / [¹uˑʔɪ] /[¹uːɪ] / [¹uˑɪ] / [¹ʊˑɪ] [²oːɪ] / [²oˑɪ] / [²uːɪ] / [²uˑɪ] / [²ʊˑɪ] [²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [oɪ] / [ʊɪ] / [ʊɪ] / [uɪ] ie [¹eɪʔ] / [¹eɪ] / [¹iːi] [²eɪ] / [²iːi] – [eɪ] / [iˑi] / [ii] uo [¹oʊʔ] / [¹oʊ] / [¹uːu] [²oʊ] / [²uːu] – [oʊ] / [uˑu] / [uu] ė[¹iɛʔ] / [¹iɛ] [²iɛ] – [iɛ] o[¹uɔʔ] / [¹uɔ] [²uɔ] – [uɔ] al, a [¹ɑːʔl], [¹ɑːʔ ] / [¹ɑˑʔl], [¹ɑˑʔ ] / [¹ɑːl], [¹ɑː ] / [¹ɑˑl], [¹ɑˑ ] [²ɑːl], [²ɑː ] / [²ɑˑl], [²ɑˑ ] [²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ] [ɑl], [ɑ ] / [ɐl], [ɐ ] an, am (nesiau inami) [¹ɑːʔn], [¹ɑːʔm] / [¹ɑˑʔn], [¹ɑˑʔm] / [¹ɑːn], [¹ɑːm] /[¹ɑˑn], [¹ɑˑm] [²ɑːn], [²ɑːm] / [²ɑˑn], [²ɑˑm] [²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [ɑn], [ɑm] / [ɐn], [ɐm] 13 Len elėje pa eikiami ik nesu ienbalsin i d ibalsių a ian ai, aip pa bend inės kalbos balsių ė, o žemai iškieji a i ikmenys ie, uo. Su ienbalsin i bend inės kalbos d ibalsių a i ikmenys (p z.: [ɑɪ] > [ɑː], [ɛɪ] > [ɛː] i pan.) ansk ibuo ini kaip i a i inkami balsiai, ž . s aipsnio 1 ski snio pa- yzdžius ( en pa plačiau ž . i apie žemai iškų di ongoidų ansk ipciją). Ilius uojami ik sis emingiausi d iga sių ansk ipcijos a ejai, sa aime sup an ama, jog žemaičių šnek ose gali pasi aiky i i ki okių su p iegaidėmis susijusių a imo a ian ų. S aipsniai / A icles 143 Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejų Bk d ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) Žemai iškieji a i ikmenys Ki čiuo as lauž ine p iegaide / i ap adis Žemai iškas i agalis Ki čiuo as ęs ine p iegaide Ki čiuo as idu ine p iegaide / neki čiuo as an, am (siau inami), un, um [¹oːʔn], [¹oːʔm] / [¹oˑʔn], [¹oˑʔm] / [¹oːn], [¹oːm] / [¹oˑn], [¹oˑm] / [¹uːʔn], [¹uːʔm] / [¹uˑʔn], [¹uˑʔm] / [¹uːn], [¹uːm] / [¹uˑn], [¹uˑm] / [¹ʊˑn], [¹ʊˑm] [²oːn], [²oːm] / [²oˑn], [²oˑm] / [²uːn], [²uːm] / [²uˑn], [²uˑm] / [²ʊˑn], [²ʊˑm] [²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [on], [om] / [un], [um] / [ʊn], [ʊm] / [ʊn], [ʊm] el, e [¹ɛːʔl], [¹ɛːʔ ] / [¹ɛˑʔl], [¹ɛˑʔ ] / [¹ɛːl], [¹ɛː ] / [¹ɛˑl], [¹ɛˑ ] [²ɛːl], [²ɛː ] / [²ɛˑl], [²ɛˑ ] [²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ] [ɛl], [ɛ ] en, em (nesiau inami) [¹ɛːʔm], [¹ɛːʔn] / [¹ɛˑʔm], [¹ɛˑʔn] / [¹ɛːm], [¹ɛːn] / [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [²ɛːn], [²ɛːm] / [²ɛˑn], [²ɛˑm] [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [ɛn], [ɛm] en, em (siau inami), in, im [¹eːʔm], [¹eːʔn] / [¹eˑʔm], [¹eˑʔn] / [¹eːm], [¹eːn] / [¹eˑm], [¹eˑn] / [¹iːʔm], [¹iːʔn] / [¹iˑʔm], [¹iˑʔn] / [¹iːm], [¹iːn] / [¹iˑm], [¹iˑn] / [¹ɪˑn], [¹ɪˑm] [²eːn], [²eːm] / [²eˑn], [²eˑm] / [²iːn], [²iːm] / [²iˑn], [²iˑm] / [²ɪˑn], [²ɪˑm] [²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [en], [em] / [in], [im] / [ɪn], [ɪm] / [ɪn], [ɪm] il, i [¹eːʔl], [¹eːʔ ] / [¹eˑʔl], [¹eˑʔ ] / [¹eːl], [¹eː ] / [¹eˑl], [¹eˑ ] / [¹iːʔl], [¹iːʔ ] / [¹iˑʔl], [¹iˑʔ ] / [¹iːl], [¹iː ] / [¹iˑl], [¹iˑ ] / [¹ɪˑl], [¹ɪˑ ] [²eːl], [²eː ] / [²eˑl], [²eˑ ] / [²iːl], [²iː ] / [²iˑl], [²iˑ ] / [²ɪˑl], [²ɪˑ ] [²ɪˑlˑ], [²ɪˑ ˑ] [el], [e ] / [il], [i ] / [ɪl], [ɪ ] / [ɪl], [ɪ ] ul, u [¹oːʔl], [¹oːʔ ] / [¹oˑʔl], [¹oˑʔ ] / [¹oːl], [¹oː ] / [¹oˑl], [¹oˑ ] / [¹uːʔl], [¹uːʔ ] / [¹uˑʔl], [¹uˑʔ ] / [¹uːl], [¹uː ] / [¹uˑl], [¹uˑ ] / [¹ʊˑl], [¹ʊˑ ] [²oːl], [²oː ] / [²oˑl], [²oˑ ] / [²uːl], [²uː ] / [²uˑl], [²uˑ ] / [²ʊˑl], [²ʊˑ ] [²ʊˑlˑ], [²ʊˑ ˑ] [ol], [o ] / [ul], [u ] / [ʊl], [ʊ ] / [ʊl], [ʊ ] RIMA BAKŠIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Į eik a 2023 m. balandžio 3 d. RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]