126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-06
KELETAS TIKSLINTINŲ
ŽEMAIČIŲ PATARMIŲ
TRANSKRIPCIJOS TFA
RAŠMENIS ATVEJ
Se e al Cla i ied Cases in he T ansc ip ion
o Žemai ian Subdialec s by IPA Symbols
ANOTATIA
Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenų aikymas lie u ių a mių ansk ipcijai
dialek ologų discusso già dal 2017 anno, e nel 2021 app o a o e TFA inkinys, des ina o ai li uani
comunina lingua. Tu a ia ino adesso più de aglia amen e esamina e al iš aičių pa a mių
ansk ipcijos TFA possibili à, žemaičiams a enzione dedica a mol o meno. A icolonyje
discussia i meno analizza i žemaičių šnek ų isc izione TFA sc i enimi casi, speci ici a a alcuni
p eceden i pubblicazioni sugge i i di ansk ipzione sogge i. L'a icolo allega o o nisce
speci ici dei e aici suoni, p incipalmen e di onghi, ansk ipzioni TFA di esempi, engono
indica i nume i degli sc i i nel sis ema TFA e s anda dis ici simboli unikodai. Zemaičių pa a mių
ocalismo e specialmen e sis ema p ozodijos ansk ipcijos igua do sono complicingότερες
negu alš aičių, p iegaidžių opozicija spesso eiškiama un al ookiu p ozodinių požymių
kompleksu. Ques i di e enumai a ualiausi ansc i endo d iga sini skiemenis, lo o a causa
p iegaidžių ealizzazione ca a e is ico pa icola men e yškus a ian iškumas. Pe an o la
asc ipzione degli skiemen doppa sini nell'a icolo iene assegna a p incipalmen e a enzione.
Gli sugge imen i ipo a i nell'a icolo non do ebbe o esse e in e p e a i come inali e non
con es ačijami. Dopo esse e s a e a e più ice che, o se eme gu i al i ice ca o i
sugge imen i e nuo e insc algì, in u u o alcuni TFA a minės ansk ipzioni sogge i p obabilmen e sa anno anco a p ecisa i.
ESMINIAI VODŽIAI: one ica, ansk ipcija, in e nazionale one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, žemaičiai.
A icoli A icles 127 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
ANNOTATION
Diale ologi ha e discussed he use o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) symbols o
he ansc ip ion o Li huanian dialec s since 2017, he IPA collec ion o S anda d Li huanian
was also app o ed in 2021, bu un il now, he possibili ies been paid o Žemai ian subdialec s.
o Aukš ai ian ansc ip ion ha e been examined in mo e de ail, and less a en ion has
L'a icolo add esses he ques ions o ansc ibing he Žemai ian subdialec s o he
Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises
ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s
p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. In e ms o ansc ibing, he sys em o ocalism
and especially o p osody in Žemai ian subdialec s is mo e complex han Aukš ai ian; he
Žemai ian pi ch accen s ha e di e en cha ac e is ics. These di e ences a e mos
ele an when ansc ibing diph hongs, which symbols will be u he e ised.
a e cha ac e ized by a pa icula ly high a iabili y. The a icle gi es many examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s.
A e mo e in-dep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e
heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Žemai ian.
INTADINS NOTABLE
Negli ul imi anni dedica a diale ologia li uana gausėjan la o i, bas i in e nazionali
one iche abėcėlės (TFA, angl. IPA, c . IPA 2023) sc i enimi pe duik a mė p oposedom
a minių ga sų ansk ipcija, da ka ą g įž ina p ie 2017 me ais lie u ių a -
TFA se io (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) e p ecisin ina kele ašyba TFA (apibend inimą
as dalykų. Mokslo spaudoje jau gana išsamiai išdisku uo a aukš aičių pa a mių
c . Bakšienė 2022), ma no e olmen e più complessa pe quan o igua da la nuo a
ansc ipzione del sis ema basaici, ne è anco a poco appe a a, m'hanno ino adesso
una pubblicazione (Bakšienė 2018). Obie i o dell'a icolo s isi a e anco a del u o
neanalizza i o meno esamina i zemaici ocalismo e p ozodia uni à di ansc ipzione
TFA, p ecisa e alcuni casi di ansk ipzione p eceden emen e sugge i i, anche
o ni e TFA zaesc i y ų zemaii iškų ga sų pa yzdžių (ž . 1, 2 appelli). Obie i i dello
s udio: 1) gene a e gene a e il sis ema ocalismo dei e aici pa a mi, discu e e
p oblemiškiausius TFA ansk ipzione igua do le uni à balsių; 2) i ede e i più
impo an i p incipi di ma camen o dei e aiči p iebalsių TFA sc i penimi; 3) o ni e
possibili in e ioici p iegaidžių alo onų isc izione TFA modi e discu e e con p iegaide
pa icola men e lega e possibili à della ansk ipzione degli skiemen doppa sinių.
Ty imui bene icio asi mol ieli p eceden emen e espos i
RIMA BAKŠIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ma e iale di la o i di dialek ologhi: pa a mių i
šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a le e a u a
scien i ica analisiè e desc i omuojulyginamuoju me odi.
1. SEMAITIŠKOJI VOCALISMO SYSTEM
IR JOS ŽYMJIMAS TFA
Apibend i o žemaičių pa a mių okalizmo onemų, isc i y ų TFA simboli,
immagine p esen a a 1 a elėje1 (plačiau ž . A kočai y ė, Rinkauskienė 2003;
LKTCh 2004 e k .; aukš aičių pa a mių okalizmą plg. Bakšienė 20228).: 16 1 LENTEL.
Žemaičių pa a mių balsinės onemes
Ilgieji T umpieji
Kon aa-
kaliniai
ki-Užpak-
niai niai
ali-P ieš-
niai
A imi
p iešaki-
niams
A imi
užpakali-
niams
aki-Užpa-
Užda ieji/iː/uː / /
Užda ieji
di ongoidai
(/iːi/)uː (//)
A imiɪ//
al i / /
chiada i agli
A imiɪ//
in e io i più
bassi / /
chiada i agli
Kin amieji /iɛ/ /uɔ/
Midu iniai (//eː/)
chiusoesnieji / /
žemesnieji
(/oː/)e/o
Vidu iniai
ones ini
/ɛː/ /ɛ/
A i iejiɑː/ɑ/ /
1 Te elezione ipo a e solo onemì s a usù u in ys balsiniai uni ai, impo an iesie a ian i onemì
discussi sepa a amen e. Le scliaus i compe i i e incise delle cosidde e d i eidės oneme, dei quali
sis emicamen e non c'è nemmeno in uno dei e aiči pa a mi. Neį auk i bend inè delle lingue ie, uo
šiau ės žemaičių a liepiniai [eɪ], [oɪ], pe ché lo o di mol i au o ių conside a i d ibalsiais. A iznyje la lo o
ansk ipcia discussa p esso doppa sií.
A icoli A icles 129 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
La maggio pa e dei e aici šnek ų ocalizmui isc i e e ichiama i TFA simboli
coincide con aukš ai iškaisiais (ž . Bakšienė 2022: 180182, 1 appendice), inol e,
p oblemiškiausi žemaičių okalizmo ansk ipcijos casi già sono s a i b e emen e
a a i (ž . Bakšienė 2018: 107113), qui quindi commen o solo coppo ina con oci
ela i e.
Pa lando di chiusi e lo o amici di osiù g uppo, anco a una ol a accen ua a, che i li uani
lunghi e b e i oci di e iscono non solo in quan i à, ma e quali à segni, non in ano nei
la o i di one ica li uani è adica a doppia lo o denominazioni: lunghie- empį ieji e
b e ie-neį empį ieji oci (Pake ys 2003: 2425; plg. Kazlauskienė 39 2018:41). Pe an o
asc i endo si debba a dis inzione: TFA chiudųjų (angl. close) balsių simboli
u ilizzo ini žemai iškiem lungoesiems, semilgiam e, cosa pa icola men e impo an e,
da lo o comple amen e abb e ia e oci pe sc i e e2, ecc.: šùnį; [ˈ1g uːds] ~ g das,
[ˈ¹ʋʲiːʔ s] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲɛˑlʲɪs] / [ʋʲiˈ ʲiɛlʲɪs] ~ y ẽlis, [ˈnɑˑk ʲi] ~ nãk į, [ˈʃuˑnʲi] ~
[g u1ˈdm] [g u1ɛˈdɑm] ~ g ūdáms, [ˈmjɛ u] ~ mẽ ų, [1ˈmjiɛnjesju] ~ mnesių; o TFA
a imų užda iesiems (angl. nea -close) balsių simbolia da na u a na u a umpiesiems
a ba umpiesiems papla ėjusiem (su diak i iku lowe ed) žemai iškiem balsi, p z.:
[ˈjɪbɑ] [jɑbɑ] ~ žba, [bɑˈʋ] [ˈbɑˈˈ] ~ bù o. Ques a di isione è a a e in mol i
p eceden i e aici es i (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė,
Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 e k .). Anche se, ansc i endo adizine
kopenhagine sc i a, in u i i casi sc i e e uni o mi simboli i, u, u a ia, o igina e da
lunghii, essi nonù non zigymė i come papla in i, cosa ca a e is ica dal ca a e e
umpiesiems žemaičių balsiam. Desc i endo la asc ipzione in non una on e pe sino
accen ua a, che essi sono più o meno inse i, al u inamen e, pe sino no e olmen e
chiusie i pe i co isponden i egola i umpuosius della comunina i, u e solo un po'
mino e inse o ispe o co isponden i oci lunghe (Gi denis 2012: 2426). Nell'an e io e
žemaičių ansk ipcijai dedica o a icolo è imas o del u o neap a as žemaičių
galūnių edukuo ų balsių žymėjimas TFA. Kopenhagine ansk ipcija pe isc i i nei
es i pa icola men e abbondan e žemai iških edukuo ų galūnių, cui balsių edukciju
almeno nei successi i, XX a. ine XXI a. inizi, anni e a consue o assegna e due g adi:
u ono sc i i semplicemen e pakel i ca a e i (kiek silpnes eduknei) e pakel i
eduknei (s ip es eduknei). Nelle p eceden i on i in zemai iškie idukuo ese galūnėse
esis a e nepakel ų, solo apskliaus ų balsių (i), (e), (a) e . . (ž . LKA P 1956; LKT 1970).
Tek au o i come s ip esnės e silpnesnės edukcijos di e enzum indicano ne ienodą
balsio ska dumo g ado e skiemens cos i uimen o unzione ealizazione: quando oceis
duslus (be eik negi dimas) e nebesuda o skiemens, balsio sc i men o o ni o pakel as
scliaus uose, e quando anco a cos i u skiemenį ik pakel as (Gi denis 2008: 24; 2012: 33; 2
Pe la segnalazione dei p iegaid. ul e io men e, c . l'a icolo 3-i.
RIMA BAKŠIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
AAT 2018: 49). T ansc i endo in e io i balsius TFA sc i menimi, dopo alcuni di lo o (del
medesimo pakilimo) sis ema icamen e si sc i e diak i ico (angl. lowe ed), indicando più
g ande ap iu a, ecc.: [ˈjenɑ] [ɑjen] ~ žno, [ˈboɑ] [ˈboɑ] ~ bù o, quindi po aide nebeliekė
neski possibili a del diak i ico sono o. Quindi nel sis ema TFA ai oci idu i i dei
žemaičių žymė i in u i i casi sop a di lo o sc i is diak i ikas (angl. ex a sho ),
indicando pa icola e b e i à del balsio, ecc.: [2ˈɛnjiːkɑ] ~ niẽko, [1ˈsjuː je] ~ si i e .
., i g adi della iduzione dei balsi nedi e encijuo ini.
2. NOTAZIONI DAL ZEMAIČI PRIMALI
TRANSKRIPCIJOS Il sis ema dei p iebalsi dei in e iaici igua do ansk ipzione è più semplice negu
alš aičių, pe ché non nasma an o a i ae imen o con o p iešakinės eilės balsius casi. Kokių no s
specialių TFA p iebalsių ašmenų, che sa ebbe o necessa i p ecisamen e ženomas e
de aglia amen e desc i o eiškinys (ž . Gi denis 1971: 27; Jasiūnai ė 1994; LKTCh 2004: 258; Babickienė,
maičių pa a mėms ansk ibuo i, nesama, a o ini isi ie pa ys, kaip i aukš-
ai iškųjų p iebalsių, ženklai. Čia p imin inas ik dialek ologams jau seniai ži-
Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 12 13 e k .), che nei se en ionali, più p ecisamen e nei
se en ioni occiden ali, žemaičių šnek ose, nelle più k e ingiškių plo e, non possono a e e p iebalsi
ipo skiemenyse e, ė. In ali posizioni essi minkš inami solo allo a, se dopo di lo o con inua a minkš asis
p iebalsis, negli al i casi dicono puskiečiai o u o die i. T asc i endo ali k e ingiškių e al i esempi di
ci cos an i šnek ų, a p iebalsių, anche se essi e usa i p ima della p imaakinesa iga [], [ɛ], [e], [e], [en],
[em], [el], [e ], [e ], [e ], nežymė inas diak i ikas j (angl. pala alized), indican e minkš ali y, eg.: [ˈˈ e ɑ]
~ o, [ˈɛdo] ~ edù, [2en] ~ eñ, [be1] bi mas, [ˈelks] ~ ikas, [de b] ~ d ba, [p ba, p] ˈpe] ns and pan.
ques o enomeno ašiusių diale ologų da meno minkš inamų p iebalsių g uppi più spesso si escolgono
p iebalsiai k, g, š, ž, l e a ika os č, dž, ad lo o minkš umas žymė inas in u e le posizioni p ima della
p edeakinė ila bal, ecc.: [1ˈkjɛːkje] ~ikė, [ˈgjɛ je] ~ke , [2ˈjeɑns] ~ˈnas, ši [ɛ1jems] ~ ežmas, [ˈljek]
~ lẽko, [njjjjjɛjɛ] ~ bajnjn kkk, k . y. y. jɛžė, and bažny . Come is o, a nekie inamų žemaičių
p iebalsių uni e solamen e minimi e š, ž, quindi asc i endo TFA apibend in ai ašy ini [], [], non esis e
necessa iamen e bisogno di sc i i di e si pe sole ųjų e minkš ųjų

S aipsniai / A icles 131
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
ma camen o (plg. Kazlauskienė 2018: 51; Bakšienė 2022: 171172)3. Andando in
us, ap a iamoji ypa ybė palaipsniui nyks a, p ieš isus p iešakinės eilės p ie-
balsius dažniau įp as ai a ojami minkš ieji p iebalsiai, odėl ansk ibuo ina
ya os an e a quello, chechi suoni si dicono a pa icola e caso.
3. ŽEMAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
Bene p incipalmen e p oblemi di ansk ipzione pone lie u ians a mių
p ozodijos lyg mens iene ų, specialmen e p iegaidžių, isc izione. Zemaičių
šnek ų p ozodinė sis ema neabejo inai più complessa, pe ché e il lo o p incipale
miai ski iasi nuo bend inės kalbos, i gausiai a ojama šalu inių ki čių, a si a-
ki čio p iegaidžių požydusių sia a causa i azione del ki čio, sia a causa nukėlimo (plačiau ž . LKTCh 2004:
198–200).
A causa e aici p iegaidžių ansk ipcji TFA sis ema p esen a oini lo s esso
sos anziale p ecisamen o, come e alš aičių pa a mėms. In p eceden i
pubblicazioni, dedica e a žemaičių šnek ų ansk ipcijai (Bakšienė 2018; 2019), è
s a a p opos a segnala e p iegaides ono cadimen o ca imo diak i icais,
u a ia di ecen e già nusis o ėjo di u i i e mini p iegaidžių žymėsena
pakel ais digi imis 1 (akū as) e 2 (ci kum leksas)4. Pe an o e u i žemai iški
p iegaidžių alo onai žymė ini anche (ž . 2 abelę).
Requisi i p iegaidžių nume i p ima ki čiuo ą skiemenį5 si sc i ono in u i i casi (g ondinio, a auk inio
e nukel inio ki čio skiemenyse), quando chia amen e si sen e akū inė o ci kum leksinė p iegaidė. Kai
aiškios p iegaidės negi dė i 3 No in più chia amen e mos a e la di e enziazione dei kie ųjų e
minkš ųjų di ques a banda p iebalsių, sa ebbe possibile e žemaičiams sugge i e al iš aičiams
dicendous dis in i simboli pos al TFA: [], [] minkš iesiems, e o leksiniai [], [] kie iesiems p iebalsiams
žymė i. Tu a ia analogiche depala alizzazioni e aiči a messe non si, e in gene ale e aiči
p iebalsių a ikuliazione ino a non è de aglia amen e desc i a, più si app o ondisce solo in
acus iche e audicine peculia i à (ž . Kliukienė 2011). Ci si aspe a che zemai iches kie ųjų p iebalsių
a ikuliazione b iskamen e di e ųsi dagli co isponden i aukš ai iškos, pa icola men e
depala alizuo ų, suoni. Ques o è anco a un ogge o di ice ca u u o. 4 Ques a a ian e dialek ologų
dopo lunghe discussioni è s a a iconosciu a come più con o e ole, poiché non indica ono e al i
požymių, kaip aiškių p iegaidės indika o ių, i ypač apib ėž os ono ki imo (kilimo a k i imo)
k yp ies, ku i a ian p iegaides gali bū i labai į ai i, labiausiai p iklausoma nuo azės in onacijos
azioni (plg. Kazlauskienė 2018: 8, 19; VLKK k-25). 5 Skiemens con ine isu è meglio s abili o guidando STR
egolaykle: nuo o skiemuo inizia do e si o a il più g ande p iebalsių compoinys, co isponden e pa ola
inizižios p iebalsių modelį i ap adė
(Gi denis 2003: 134141).
RIMA BAKŠIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(allega a cosidde a idu ina p iegaidė, po en i esse e e akū o, e ci kum lekso
alo onas), nume i non si sc i ono, solo del p incipale o la e ale chi cio segnali. 2
LENTEL. Žemaičių p iegaidžių alo onai6
Tonema
T adici-A-
Alo onas
imas
kcenmėj-
nis žy inė
posizione
Papli imas
pa a mėse Pa yzdžiai TFA
PŽ ŠŽ
akū as
p iegaidė ´
PK
AK (+) (+)
[1uɔʋ1kɑ] ~ šókau
[1ˈuɔ2kun]
[¹ˈduːusʲʊ] ~ dúosiu
~ ožk
p iegaidė PK (+ɑɑ) +
lauž inė
[gɑ1ˈnjiː je] ~ ganý i
idu inė ci kum leksas
[¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑːʔ] ~ ý ai
žemai iška NK [2jiːim] ~
p iegaidė ˢAK (+) + [ˈbɑˑlʲˌ ʲe] ~ bal 
žiẽ NK i agalė PK
[2jɛː psmɑ] ~ epsime
p iezdėbˈ zdà] ~
AK (+) + ęs inė p iegaidė PK
ba zdà NK [2
(+) ɑˈɪdɑʋɑ] ~ eda o
[2ˈ uɔs] ~ uõs idu inė
p iegaidė sPK AK (+) +
[njɛˈbluɔks] ~ neblõgas
[ˈkjɛljs] ~ kiaulès
Se akū as ealizziamo come lauž inė p iegaidė, po skiemens cen ą suda ančio balsio ašy inas
pakel as TFA glo alinio sp ogs amojo p iebalsio segno […] publikacijose, pe ò, anco a una ol a
(angl. glo al s op). Šis simbolis jau bu o eik as anks esnėse žemaičiams ski ose
iss udija us d ugih jezikų panašių eiškinių žymėjimą (plg.: Basbøll 2005: 37, 8287; LVG 2013: 25, 105; da
Gi denis 2003: 28). Nel sis ema TFA, diak i iki, sc i i dopo un ce o simbolo, desc i ono p ima
diak i iką einancio suono supplemen a e segno, plg. di e sa p iebalsio [ ] a iazioni segnalazione:
[ h] aspi ua o, [ w] labializua o, [ j] pala alizua o, [ ] a ingalizua o, [ ] elia izua o (ž . HIPA 1999:
1517; IPA 2023). Balsio quan i i à a ibu i da i ene e più 6 Len elėje us ojamų abb e iazioni e
simboli signi icazioni: PK p incipale ki is, AK a i auk inis ki is, NK nukel inis ki is, PŽ sud dei
žemaičiai, ŠŽ šiau ės žemaičiai, + būdinga; (+) pa zialmen e ca a e is ico, a ian e di usa non in
u i gli šnek o usa o solo in ce e posizioni del pa ola; nonūdinga. Vaka ų žemaičiai nella len elę
neį auk i, pe ché le lo o p iegaidės sa ebbe o segnalimas analogicamen e, e e s essa pa a mė XXI
a. già quasi scompa sa.
A icoli A icles 133 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
inhe en iniais, pe ciò più accu a amen e segnoclà sc i e e dopo balsio lunghezza
simbolo, ecc.: [1ˈʋjiː s] ~ ý as, [1ˈdɑːk s] ~ dáik as. Žemai iškieji di ongizuo i [iɛ],
[uɔ], come e i co isponden i su ap iniai d iballi della comun inè lingua, usualmen ei
dėmenimi neskaidomi, sono conside a i camu a a a iculiazione balsių onemimi, ad
lauž inės p iegaidės caso diak i iką anche siūly ina sc i e e po iso skiemens cen o,
например.: [1ˈbjiɛg] ~ bga, [1ˈkuɔje] ~ kója. Così come ansk ibuo ini e žemai iškieji
[eɪ], [o], ecc.: [1ˈpjeɪns] ~ penas, [1ˈjodɑ] ~ júodo7. TFA ispe o ansk ipzione
igua do sepa a amen e discu e ini lauž inę p iegaidę u in ys skiemenys, il cui
ondamen o sono sudė iniai d ibalsiai (se essi desigubalsinami) nei la o i i segni
i miš ieji d iga siai. Anks esniuose ch es oma iniuose lie u ių dialek ologijos
lauž inės p iegaidės sono s a i nsacomi solo dallluso, successi amen e appa so e
gausus bū ys expe imen alininkų, y usių žemaičių p iegaides, e quasi simumą s aigiai
isų da bų au o ių, kaip pag indinis požymis, nu odomas balso „lūžis“, susijęs
su pag indinio ono ki imo s aigumu – p adžioje onas pakyla, o pasiekęs mak-
k in a, a causa o klausa udimas ge gždimas, š okš imas e pan. Anche si no a, che
dicendo lauž inę p iegaidę, un po' p ida oma (o anche b e am comple amen e chiusa)
balsaskylė, e pe ques o si o ma dei due oci, enan i uno dopo l'al o, imp essūdis
(apž algą ž . Š age is 2015: 2936; Bakšienė 2016: 50
52). Nei la o i non c'è chia amen e p esagi o, nella quale skiemens cen o luogo a iene
menziona o lūžis, u a ia da ali desc ūzimen i si ede che esso do ebbe a eni e nella pa e
in e na (kai lūžis ealizuojas kaip aiškesnė glo alizacija) o second ojoje (kai labiau ealizuojas
ge gždimu, š okš imu). No sɑ similią p iegaidę u in alkas (LVG 2013: 26), u a ia, ansc i endo
čios la ių kalbos y ėjai isais a ejais žymi ženklą ʔ po iso skiemens cen o,
p z.: [juːʔks] ‘juokas’, [meiʔ ɑ] ‘me gina’, [ce ʔ ] ‘gaudy i’, [ ɑlʔks] ‘upelis; pe -
žɑmai išką lauž inę p iegaidę, più accu a amen e sa ebbe sc i e e glo alizacijos ženklą dopo
p imojo d ibalsio d iga sio dėmens, pe ché p ecisamen e qui concen uojama ene gia p iegaidė,
p z.: [1ˈɑː je] [1ˈɑɑ je] ~ š i, [1ˈkɑːlnsáu] [1ˈkɑlns] ~ knas, [1ˈdáls] [1 ps] [1ˈd bas ps] ~ dá ,
[1ˈˈˈdeːːː/ jpjpj] [1ˈdje j] ~ d jpj] e pan. Analogica ma cazione si può o a e e nelle ap ašuie
di onologia della lingua danese, issuojanciose p ozodinį lūžį (dan. s ød ‘s um i), mol o p imen
žemaičių lauž inę p iegaidę, in lo o segnala a p ecisamen e so o quella skiemens pa e, nella
quale menzionan e p ozodinis uni à ed è ealizuojamas, plg.: [bː bogɔw] ~ ‘knyga, [bæ bagɪ] ~ ‘už,
[phɛn] ~ pœn halpu, [ ˈkusːs] ~
7 Nei più p eceden i zemai iški es i, isc i i in kopenhagine ansk ipcija, di soli o nessuna uno di
ques i suoni nescindi i, nonminima le lo o dėmenų pailgėjimas pe p iegaidė (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012;
Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 e k .).
RIMA BAKŠIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII hals ‘kaklas, [ˈman] ~ mand
‘ y as (Basbøll 2005: 37, 8287; 2022; anco a s .
Gi denis 2003: 282)8.
Più d ibalsinių d iga sinių skiemenų pa yzdžių, записавшихся TFA simboli, galinčių
dažniausiai pasi aiky i žemaičių šnek ose, da a nell'allega o 2 dell'a icolo. Piu os o da
lo o commen oo ina alcuni ansk ipzioni cose. Aipischia esp essa di p iegaidžių
opposizione casi žemaičių šnek ose il p imo d ibalsio d iga sio dėmen o può esse e e
longgasis, e semilgis, ealizuojando sia akū inės, sia ci kum leksinės o igine d iga sius.
P iegaidžių opposizione allo a eiškiama dagli al i segni, p obabilmen e del ono
p incipale s aigumu s. olydumu, piu os o che quan i à. Accen ua a che la lunghezza
delle dėmenì a causa s udi amen e su apusia a iculazione nonminimo solo bend ines
lingua ie, uo zemai iškue co ispondmenise, anche e su sud ibalsi ue ė, o, ecc.: [1ˈdonɑ]
~ dúona, [1ˈpɑjen] ~ peno, [1ˈ jiɛs] ~ as, [1ˈkuje] ~ kója e . . Poiché abbozz dei due
onologici spūdis dei e aici spesso concen a o sul p imo dėmen, d ibalsio au, usa o
po die o p iebalsio, koa ikuliazione con secondo dėmeniu (labializazione) esp esiš a
silpnai, mol o menniau neguukš aičių (ypač y inių šnek ų) compa a e plo e. Pe an o
più spesso il p imo dėmen o ma cė ino nelabializuo o balsio simboliu [ɑ], ecc.: [1ˈgɑː je]
[1ˈgɑ je] ~ gáu i, [2ˈlɑːks] [2ˈlɑːks /] ~ laũkas. Labializuo o bassou ino balsio simbolo []
sc i inino solo in a e occasioni, quando p iegaidė dice a nonchiškiai o neki čiuo ame
d ibalsyje au.
Plačiau komen uo ina d ibalsio au a osena e žymėsena posizionezione po minkš ojo p iebalsio. Le
lingue bend inesi e di alcuni alces aici, almeno nella pa e me idionale degli alces aici occiden ali, nei
es i è consue o i ene e che in ali casi a iene isiška del p imo dėmens sup iešak, egli i s a balsiu
e, TFA sugge i a ma ca i Tu a ia asc i endo i ex us in e iaici, esis a adizione di i ene e che
kaip [ɛ], p z.: [¹ˈkʲɛˑʊ ɑs] ~ kiáu as, [²ˈkʲɛʊˑlʲeˑ] ~ kiaũlė, [kʲɛʊˈlʲes] ~ kiaulès i pan.
sup iešak mol o nežymus, spesso in casi di ipo sc i o a. An okesniuosi XX a. nelle p ime posizioni dei
diale ologi (ž kš ullis; Joniks 1939) a Ge iež a più equen e e a la ma cazione con un pun o sop a: ,
al ol a , Tu a ia in successi i es i žemaici (Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, 8 Tai casi, quando
aiškaus lūžio non gi dė i, e p iegaidė ealizza a più o o ge gždimu, š okš imu, ecc., sa ebbe possibile
po skiemens cen o balsiu o an a si d ojibalsio doppo deniu sc i e e e TFA diak i iką , diakin į
ge gždžian į balsą (c eaky oice). Tu a ia sis ema icamen e ques o non è comodo, pe ché žemaičių
šnek ose mol i balsių, quando so o aide si sc i e diak i ico a en e un al oocon in ì, ad esempio,
ma can is quan o ap iesnį suą, allo a già impossibile due diak i ikų a osena po una aide (plačiau ž .
Bakšienė 2019: 18, 11 izn.).
A icoli A icles 141 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
1 PRIEDAS. Zemaičių pa a mių suoni sono o e i TFA sc i i12
Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Va iamieji oii e di ongoidai
[ie][iɛ] 301 + 303 0069 + 025B
[ie][iɛ] 301 + 303 + 505 0069 + 025B + 0306
[ie][ɛ] 301 + 505 + 303 0069 + 0306 + 025B
[iẹ][e] 301 + 505 + 302 + 430 0069 + 0306 + 0065 +
031E
[ẹi][eɪ] 302 + 430 + 319 0065 + 031E + 026A
[i·][iːi] 301 + 503 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D0 +
0069 + 0306 + 032F
[i.][ii] 301 + 504 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D1 +
0069 + 0306 + 032F
[uo][uɔ] 308 + 306 0075 + 0254
[uo][uɔ] 308 + 306 + 505 0075 + 0254 + 0306
[uo][ɔ] 308 + 505 + 306 0075 + 0306 + 0254
[uọ][o] 308 + 505 + 307 + 430 0075 + 0306 + 006F +
031E
[ọu][o] 307 + 430 + 321 006F + 031E + 028A
Ma cali delle p ozodinie uni à
(lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
p esumo con chia a glo alizazione)
1 (p ieš skiemenį) + (po skiemens
cen u einančio balsio o po p imo
d ibalsio doppa sio dėmens)
d ibalsio doppa sio abaccia /)
- + 660 00B9 + 0294
(lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
a iamas be aiškios glo alizacijos, su
ge gždziančiu oce)
1 (p ieš skiemenį) + (skiemens
cen o balsio o an ojo
- + 816 00B9 + 0330
12 P epa a a sulla base comun inès della ansk ipzione TFA sc i menimis accomandazione (ž . VLKK k-25). Nell'allega o dedica o ai e ami dei e aici
engono p esen a i solo quei suoni, la cui ansk ipzione di e isce dai oci al š ai iškųjų. Con al oš ai iškai su ampan i suoni e i lo o segni di
ansk ipzione simboli ci. Bakšienė 2022: 180182 (1 Appendice).

RIMA BAKŠIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
2 PRIEDAS. Žemaičių d ibalsių / d iga sių pag indinių pozicinių a ian ų, susijusių su p ozodiniais iene ais, ansk ipcijos
esempi13
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
sc i menimi)
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
accan o
Ki čiuo as idu ine
p iegaɑide neki čiuo as au (anche e po minkɑš ojo p iebalsio)
aiɑɑɑːɪ] [1ɑɑɑɪ] [1ɑɑɪ] [1ɑɪ] [1ɪːɪ] [1ɪɪ] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] []
[] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [
] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [
[¹ɑːʔʊ] / [¹ɑˑʔʊ] / [¹ɑːʊ] / [¹ɑˑʊ] [²ɑːʊ] / [²ɑˑʊ] [²ɑˑʊˑ] [ɑʊ] / [ɒʊ]
] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[1uːɪ] [1uɪ][1uːɪ] [1uɪ] / /
[¹ʊˑɪ]
[2oːɪ]
[2oɪ][2uːɪ]
[2uɪ][2ɪ] / /
[ɪ] ɑɪ] [oɪ] [ɪ] [ɪ] [uɪ] ie [1eɪ] [1eɪ] [1ɛiːi] [eɪ] [iiːi] [e] [ii] [ii] [uo] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[1ːl], [1ɑː ]ɑɑ [1l], [1ɑ ] [1ɑːn],
[²ɑːl], [²ɑː ] /
[²ɑˑl], [²ɑˑ ]
[²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ] [ɑl], [ɑ ] /
[l], [ ] an,
am
(noniau ina i)
[1ɑːm] [1ɑn], [1ɑm] /
[1ːn], [1ɑːm][1ɑɑn], [1ɑm] /
[²ɑːn], [²ɑːm] / [²ɑˑn],
[²ɑˑm]
[2n], [2ɑm] [ɑn], [ɑm] /
[n], [m]
13 Len elėje engono p esen a i solo non ienbalsi i d ibalsių a ian i, così come bend inės kalbos balsių ė, a žemai iškieji a i ikmenys ie, uo.
Su ienbalsin i bend inesa lingua d ibalsių a i ikmenys (p z.: [ɑɪ] > [ɑː], [ɛɪ] > [ɛː] e pan.) ansk ibuo ini come e co ispondami oci, c . a icolo 1 sezione
esempius ( en pa plačiau ž . e su žemai iškų di ongoidų ansk ipciju). Ilius uojami solo sis emingiausi doppa sii ansk ipzione casi, di pe sé
comp ensibile, che žemaičių šnek ose può pasi aiky i e al okių con p iegaidėmis ela i i a iamo del a imo.
A icoli A icle 143
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
sc i enimis) /
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
accan o
Ki čiuo as idu ine
p iegaide
neki čiuo as
an, am /
(siau inami),
un, um
[1oːn], [1oːm] [1on], [1om] [1oːn], [1oːm]
[1on], [1om] [1um] [1un], [1um] [1un], [1um]
[1um] [1um] [1u[2u][2u][n], [1um] [1un],
[1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n],
[1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[un], [um] [ɛ[n], [m] [1[n], [m] [il], [i ]ɛ[ɪl],
[ɪ ]ɪ[ɪl], [ɪ ] el, e ɛːl], [1ː ] [1l], [1 / / /
]
[¹ɛːl], [¹ɛː ] / [¹ɛˑl], [¹ɛˑ ]
[2ɛːl],
[2ɛː ][2ɛl], [2ɛ ] /
[2l], [2ɛ ] [ɛl], [ɛ ] en,
em
(noniau ina i)
[¹ɛːʔm], [¹ɛːʔn] / [¹ɛˑʔm], [¹ɛˑʔn] /
[1ɛːm], [1ɛːn] [1ɛm], [1ɛn] [1eːm],
[2ɛːn],
[2ɛːm][2ɛn], [2ɛm] /
[2n], [2ɛm] [ɛn], [ɛm] en,
em
(sau inami),
in, im
[1eːn] [1em], [1en] /
[1eːm], [1eːn] [1em], [1en][1iːm],
[1iːn] [1im], [1in] [1iːm], [1iːn] [1im],
[1im], [1in] [1in][1iɪn], [1iɪn][1iɪn],
[1iɪm] [1iɪ///]
[2eːn],
[2eːm][2en],
[2em][2iːn],
[2iːm][2in],
[2im][2ɪn], [2ɪm][2ɪ/]
[²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [en], [em] /
[in], [im] /
[ɪn], [ɪm] /
[ɪn], [ɪm]
il, [1eːl], [1eː ] [1eːl], [1e ] [1eːl], [1e ] [1el],
[1e ] [1il], [1i ], [1i ], [1i ], [1i ] [el], [e ] [el],
[e ] ul, u o ], [1o ], [1o ], [1o ], [1o ], [1o ],
[1u][n], [1u][n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [
[1o ], [1o ], [1o]l], [1u]l, [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [u], [u], [u], [u], [u], [u],
[u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u],
[u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u] [u], [u], [u] [u] [u], [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u] [u], [u] [u] [u]
[2oːl],
[2oː ][2ol],
[2o ][2uːl],
[2uː ][2ul],
[2u ][2l], [2 ] / /
[2l], [2 ] [ol], [o ] /
[ul],
[u ][l],
[ ][l], [ ] /
RIMA BAKŠIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Į eik a 2023 m. 3 ap ile d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email protected]