Choose year range

×

Research papers from journals.lki.lt

Browse publicly accessible academic documents collected from journals.lki.lt.

2236 documents

Tradiciniai ir netradiciniai Rytų Lietuvos oikonimai

Kazimieras Garšva

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07

COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose

Dite Liepa · Evija Liparte

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06

Radość z bilingwizmu, czyli zapożyczenia angielskie w twórczości Piotra Szmidta

Włodzimierz Moch

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Artykuł przedstawia lawinowe przenikanie angielszczyzny do polszczyzny w ostatnich latach na przykładzie twórczości polskiego rapera Piotra Szmidta (pseudonim Ten Typ Mes) jako efekt dominującej roli popkultury. Powieść Mesa Dwa psy przeżyły i niektóre jego utwory rapowe roją…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.04

Prijungiamasis ryšys sovietų okupacijos laikų lietuvių sintaksės darbuose

Artūras Judžentis

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08

Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne

Daiva Murmulaitytė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05

Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose

Ramunė Vaskelaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01

Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės

Daiva Aliūkaitė · Violeta Meiliūnaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09

Kalbų vartojimas ir kalbinės nuostatos: mokyklų lenkų mokomąja kalba atvejis

Nida Poderienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03

Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu

Jurgita Venckienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02

Toponyms with Repetition of a Word-Formation Element as Rudiments of Ancient Thinking

Zinaida Pakholok

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with toponyms with the repetition of a word-formation element. Etymological analysis allows us to establish the repetition of a syllable, a root morpheme, a word in aboriginal and standardized toponyms. The main classification word-formation models based on the…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.10

Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taisliuje Augyminiame‟

Albina Auksoriūtė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 1843 m. darbe Taislius augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs paprastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžius. Analizuojama augalų genčių vardų semantinė motyvacija, J. A. Pabrėžos…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.09

Lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai ir jų motyvacija

Žydrūnė Šalaviejūtė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Vertinami semasiologiniu aspektu lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai sudaro gausų zoonimų teminės grupės pogrupį: iš įvairių aiškinamųjų, tarminių ir specialiųjų leksikografijos šaltinių užfiksuota apie 200 leksemų, neturinčių bendro hiperonimo. Vertinami…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.08

Construction of the Image of Persons with Disabilities in Latvian Mass Media

Velga Polinska · Dite Liepa

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Reality construction on the Internet is an inseparable part of human lives. On one hand, many people choose to construct their own (fake) realities. On the other hand, several groups of society are affected by the realities built by the mass media. Not everything published…

Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys

Miglė Žemrietė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje, remiantis duomenimis, gautais iš Lietuvių kalbos homoformų žodyno, aptariamos lietuvių kalbos morfologiškai daugiareikšmių formų, straipsnyje vadinamų homoformomis, atsiradimo priežastys. Homoformas pagal atsiradimo priežastis galima suklasifikuoti į tokias grupes…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.06

„Žodžių darybos vedlio‟ plėtros gairės

Daiva Murmulaitytė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnis skirtas supažindinti su Žodžių darybos vedlio (ŽDV) plėtros poreikiu ir galimybėmis. Aptariamos kai kurios ryškėjančios problemos, neišvengiamai kilsiančios pritaikant šį daiktavardžių darybos žinyną kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenims. Pirmoji ŽDV plėtros…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.05

Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

Dorota Krystyna Rembiszewska

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

W tekście omówiono polskie regionalne słowniki gwarowe, które ukazały się w ciągu ostatnich kilkudziesięciu lat. Słowniki te, których autorami są profesjonaliści lub amatorzy rejestrują zbiory leksyki z różnych regionów Polski. Na podstawie wybranych pozycji (szczególnie z…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.04

Viešosios kalbos kokybės samprata Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme

Rita Miliūnaitė

2023Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas vienas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir vėlesnių jo projektų aspektas: siekiama nustatyti, kaip šiame įstatyme, nuo 2012 m. įtrauktame į konstitucinių įstatymų sąrašą, formuluojamos teisinės nuostatos dėl viešosios kalbos kokybės ir…

DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.01

Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama iki šiol kirčiavimo požiūriu kalbininkų išsamiau netirta Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama nustatyti šiuose aprašuose…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.09

Prielinksnio tarp konstrukcijos administracinėje lietuvių kalboje

Rasuolė Vladarskienė

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article analyses the usage of the preposition tarp in the administrative Lithuanian language. Although this preposition is not common, certain doubts about its usage have arisen due to the influence of English, which comes through translations of documents of the EU…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.08

Dzienniki Emilii z Beniowskich Wróblewskiej z lat 1850–1886 jako źródło do badań językowo-kulturowych

Zofia Sawaniewska-Mochowa

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Artykuł ukazuje różne perspektywy badawcze, jakie otwiera przed lingwistami i historykami kultury bogata spuścizna diarystyczna Emilii Wróblewskiej, przechowywana w Dziale Rękopisów Biblioteki Litewskiej Akademii Nauk im. Wróblewskich w Wilnie. Piśmiennictwo stosunkowo mało…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.07

Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Vilija Sakalauskienė

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Didelė tarmių ir tautosakos pavyzdžių bei reikšmių tarminiuose žodynuose gausa skatina remtis šiais žodynais. Dėl tų pačių priežasčių tarminiams žodynams teikiama svarbi autentiškų tekstų reikšmė. Straipsnyje analizuojamas kalbinis ir kultūrinis kviečio, vieno iš svarbiausių…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.06

„Jakie to ładne, a takie szkudne” – obraz kąkolu w polskiej kulturze ludowej

Anna Kaczan

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article presents the linguistic and cultural image of corncockle, a plant that is categorized as a weed, a flower or a herb. The full version of the entry for corncockle (Polish: KĄKOL) will be included in the Dictionary of Folk Stereotypes and Symbols, the volume Mushrooms…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.05

KOSMOPOLITIZMAS šiuolaikinio lietuvio pasaulėvaizdyje

Marius Smetona

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article examines how Lithuanians understand the term cosmopolitanism. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a young people's survey. The aim is…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.03

DISKRIMINACIJA lietuvių kalboje ir kultūroje

Irena Smetonienė

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article focuses on the concept of discrimination, examining it in terms of what it means to Lithuanians. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.02

Žodinės asociacijos kaip informacijos apie konceptą šaltinis (remiantis žodžių DUKRA ir SŪNUS asociacijų laukais)

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

2024Repository: Lietuvių kalbos institutas

Tiriant konceptų turinį dėl neapibrėžtų tiriamojo objekto ribų reikia pasitelkti daugiau ir įvairesnės medžiagos, kad būtų atskleista su konceptu siejamos informacijos įvairovė. Atlikus laisvųjų asociacijų eksperimentą išanalizuoti konkrečių leksinių vienetų asociacijų laukai…

DOI: 10.35321/bkalba.2024.97.01

Oral History Towards Linguistic and Cultural Studies

Damian Gocół

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

This article discusses the relationship between oral history and linguistic and cultural studies. The author begins by presenting various definitions and approaches to oral history within these fields of knowledge. He focuses on the definitional and methodological proposals put…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.08

Būti ar nebūti „žingeidžiam“

Daiva Murmulaitytė

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamas būdvardžio žingeidus, ‑i ir jo vedinių atitikimas bendrinės lietuvių kalbos normoms. Šis XIX a. atsiradęs žodis jau daugiau nei 120 metų taisomas dėl kilmės, morfologijos ir semantikos, laikomas lietuvių kalbos darybos taisyklių neatitinkančiu vertalu iš…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.07

Animacijos terminų apibrėžčių struktūrinių modelių ypatumai

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article examines the definitions of animation terms that have not previously been analysed from a terminological perspective and briefly discusses the concept of definition. Using material from animation term glossaries, the study identifies types of definitions and their…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.06

Mokyklos įvaizdis Šalčininkų rajono gyventojų autobiografiniuose pasakojimuose

Violeta Švaikovskaja

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

The study aims to investigate, using the oral history method, the role of school in the autobiographical narratives of older residents in the Šalčininkai district, the prevailing attitudes towards it, and the cultural and social aspects of the past century reflected in the…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.04

Polish Dialectology and the Challenges of the Changing Linguistic Situation in Villages – Earlier Research and a New Description of Dialects in New Conditions (Outline of the Problem)

Maciej Rak

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

Dynamic changes in the linguistic situation in Polish villages necessitate a different approach to the role of dialects in linguistic research. Until now, dialectology has exposed two factors: rurality and geographic differentiation, but it has remained independent from…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.03

Skolinio „parkingas“ ir jo atitikmenų vartosena nekilnojamojo turto skelbimuose

Agnė Aleksaitė-Davidavičienė

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

Kalbos Patarimai (Language Recommendations) classifies parkingas ('parking') as a loanword that should be avoided in standard Lithuanian. Instead, it recommends using the phrase (automobilių) aikštelė ('(car) park') as the normative equivalent. However, language codification…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.02

Antroponiminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje

Palmira Zemlevičiūtė

2025Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje rašoma apie pirmojo lietuviško psichiatrijos vadovėlio antroponiminius, t. y. iš vardų ir pavardžių kilusius, terminus. Aptariama, kaip antroponimai tampa vientisiniais terminais, kaip pritaikomi prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos sudėtinių terminų rūšiniais…

DOI: 10.35321/bkalba.2025.98.01