Bend inė kalba / S anda d Language
2025, N . 98, p. 1–16
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2351-7204 (elek oninis / online)
Copy igh © 2025 Rima Bakšienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-04-22. Accep ed: / P iim a: 2025-05-25. 1
DAR KARTĄ APIE DVIGARSIŲ DĖMENŲ i, u KIEKYBĘ: AR
TIKRAI NEILGĖJA BENDRINEI KALBAI ARTIMIAUSIAME
ŠNEKTŲ AREALE?
Once Again on he Quan i y o Elemen s i, u in Mixed Diph hongs: Do They Really
No Leng hen in he Dialec A ea Closes o he S anda d Language?
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: [email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe ime inė one ika, onologija, geoling is ika.
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.05
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojama d iga sių dėmenų i, u kiekybė aka ų aukš aičių kauniškių šiau aka inėje
dalyje, apimančioje Ju ba ko, Šakių i Vilka iškio šnek as, ku ių onologine i p ozodine sanda a dažniausiai
emiamasi i kodi ikuojan bend inės a ies no mas. Dėl šio ipo akū inių d iga sių no minio a imo pas a ąjį
laiko a pį ak y iau disku uo a p ieš kele ą me ų, eikian a p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenų inkinį
bend inei lie u ių kalbai. Tuome numa y a, kad pi mieji dėmenys gali bū i i umpieji, i pusilgiai, kalban
lais esniu s iliumi. Tačiau klausimas is da išlieka galu inai neišsp ęs as, odėl s a bu oliau i i šių d iga sių
p ozodinius požymius šnek ose, adiciškai laiky ose dėmenų i, u neilginančiu plo u, išsiski iančiu iš isos
lie u ių kalbos sis emos.
Remian is y imų, a lik ų ekspe imen inės one ikos me odais, ezul a ais i į e inus juos s a is iniu
S uden o k i e ijumi, s aipsnyje da oma iš ada, kad šiau inėje kauniškių dalyje, Ju ba ko i iš dalies Šakių
apylinkėse, iek akū inių, iek ci kum leksinių d iga sių dėmenys i, u laiky ini pusilgiais, o akū inių dėmenų
ilginimas ap ašomame plo e s ip ėja einan šiau ės k yp imi. Į nus a y us kauniškių p ozodijos dėsningumus
neabejo inai a siž elg ina i eikian bend inės a ies no minius a ian us.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių a mės, aka ų aukš aičiai kauniškiai, p iegaidė, miš usis d iga sis,
balsio kiekybė.
ABSTRACT
The a icle analyses he quan i y o he elemen s o mixed diph hongs i and u in he no hwes e n pa
o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, encompassing he local dialec s o Ju ba kas, Šakiai, and
Vilka iškis. The phonological and p osodic s uc u e o hese egional dialec s is mos commonly used as a
basis when codi ying he no ms o s anda d p onuncia ion. The e is s ill ongoing deba e abou he es ablished
p onuncia ion o he acu e syllables o his ype in he s anda d language (whe he hey a e sho o semi-
long), so i is essen ial o iden i y hei p osodic ea u es in hose local dialec s ha ha e adi ionally been
conside ed an a ea whe e he elemen s i and u do no leng hen and which s ands ou om he es o he
Li huanian language sys em.
Based on he indings o s udies conduc ed using expe imen al phone ic me hods and e alua ed wi h
he s a is ical S uden ’s - es , i can be concluded ha in he no he n pa o he Kaunas subdialec ,
speci ically he Ju ba kas a ea and pa ly he su oundings o Šakiai, he elemen s i and u in bo h acu e and
ci cum lex mixed diph hongs should be conside ed semi-long. Mo eo e , he leng hening o acu e elemen s
2
becomes mo e p onounced as we mo e no hwa d wi hin he desc ibed a ea. The iden i ied p osodic pa e ns
o he Kaunas subdialec should undoub edly be aken in o accoun when es ablishing s anda d p onuncia ion
a ian s.
KEYWORDS: Li huanian dialec s, Wes e n Aukš ai ian o Kaunas, pi ch accen , semi-diph hong,
owel quan i y.
ĮVADAS
Vaka ų aukš aičių kauniškių šiau inės šnek os dialek ologų da buose isuo inai
nu odomos kaip a imiausios lie u ių bend inei kalbai (Zinke ičius 1994: 27–29; 2006:
165–167; LKTCh 2004: 38; VAKKKA 2005: 36–38 i k .), jų onologine sanda a įp as ai
emiamasi i kodi ikuojan bend inės a ies no mas (plačiau ž . Pupkis 2020: 14–18;
Bielinskienė i k . 2014: 24–34). No s XXI a. p adžioje adęsi nuomonių, kad bend inės
kalbos o ma imuisi dėl į ai ių eiksnių ak ualesnis ampa didmiesčių, ypač sos inės, a ies
pag indas (ž . Vaicekauskienė 2017; Čiči kai ė 2019 i k .; k i iką ž . Pupkis 2020: 117–
146), adiciškai bend inės kalbos aisyklingumas is da e inamas g e inan ją su kauniškių
šiau inės dalies onologine sis ema. Vienas iš lie u ių bend inei a čiai iki šiol ak ualių
ga syno elemen ų y a akū iniai d iga siai su dėmenimis i, u – dėl jų a imo kalbos
no min ojų nemažai disku uo a (apž algą ž . Pupkis 2020: 170–173), ačiau pag indiniu
no miniu a ian u is da eikiamas okių d iga sių a imas neilginan šių dėmenų, išlaikan
juos umpus, no s kaip lais esniojo s iliaus a ian as jau eikiamas i kiek pailgin as a imas
(ž . VLKK 2021).
Absoliučiai daugumai lie u ių šnek ų a s o ų ap a iamosios pozicijos d iga sius y a
įp as a a i pailginan (žemaičiams – i papla inan ) jų dėmenis i, u. Kaip ienin elis
neilginan is plo as adiciniuose a mė y os da buose bu o apib ėžiamos bū en kauniškių
šnek os apie Vilka iškį, Šakius i Ju ba ką, aip pa Klaipėdos k aš o aukš aičių i aka ų
aukš aičių šiauliškių nedidelės dalys (ž . LKA 1982: žemėl. N . 20). Ši nuos a a p adė a
nuosekliau k es ionuo i Lie u oje išplė ojus ekspe imen inės one ikos me odais g įs us
a mių y imus, o ypač XXI a. p adžios ekspe imen ininkų, daugiausia p o eso iaus Alekso
Gi denio mokinių, da buose (apž algą ž . Bakšienė 2014: 197). Tačiau galu inai į klausimą,
kokios ukmės y a akū iniai dėmenys i, u minimose kauniškių šnek ose, is da nė a
a saky a, odėl s aipsnyje g įž ama p ie išsamesnio ekspe imen inio šių ga sinių iene ų
y imo.
Ty imo ikslas – ekspe imen inės one ikos y imų me odais išanalizuo i aka ų
aukš aičių kauniškių šiau aka inės dalies d iga sių dėmenų i, u ukmę i emian is
s a is iniais pa ame ais į e in i jos sąsajas su p iegaidėmis. Kel i y imo užda iniai:
1) nus a y i konk ečius i ų šnek ų d iga sių dėmenų i, u kiekybės požymius; 2) emian is
gau ais ukmės duomenimis, apž elg i iso šiau aka inio ( adiciškai neilginančiojo) VAK
1
a ealo ap a iamųjų dėmenų kiekybės san ykius; 3) ap a i bend uosius šio ipo d iga sių
dėmenų kiekybės dėsningumus i a saky i į klausimą dėl jų galimo ilginimo / neilginimo
analizuojamame plo e.
Ti iamąją medžiagą suda ė ap a iamojo VAK a ealo k aš inių šnek ų – Ju ba ko i
Vilka iškio – iksliniai ga so į ašai. Iš abiejų šnek ų į ašy a po 6 dik o ius (3 y us i 3
mo e is, gimusius i augusius i iamosiose ie o ėse, ge ai mokančius ie inę šnek ą,
idu inio amžiaus – idu kis ~53 m.). Akū iniai i ci kum leksiniai
2
d iga siai su dėmenimis
i, u y imui į ašy i šiuose di b iniuose sakiniuose: sulūžo l as pe upę : da( ) ši as as puodas;
jai sk as bu o : udenį ski s a os ankos; labai k ms a as aikas : kie ai ki š as as skilandis;
aka sp n ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog (už)pùl as o b udo : isas pu kas a ėjo;
1
Visus su umpinimus ž . s aipsnio pabaigoje.
2
Į e in i akū inių d iga sių pi mųjų dėmenų ukmę galima ik juos lyginan su a i inkamų ci kum leksinių
d iga sių dėmenimis, ypač ai s a bu šnek ose, u inčiose ęs inę p iegaidę.
3
jau (pa)kù as as pečius : isas u as p apuolė; bu o (pa)s ùm as as s alas : jis isai ku pas
bu o; pas mus Kùnca a ėjo : asa ą (a )kuñ a as aikas. Į ašai da y i 2014 m.
3
, daly aujan
s aipsnio au o ei i po ieną ie inių šnek ų a s o ę, ku ios pasakyda o eikiamą sakinį, o
dik o ius 3–5 ka us lais ai jį paka oda o. Analizuojan medžiagą a mes i nepa ykę
bandymai, kiek ieno d iga sio y imui im a po 3 dik o iaus paka ojimus, iš iso iš i os 288
ealizacijos (144 akū iniai i 144 ci kum leksiniai d iga siai). Gau i ezul a ai papildomai
lyginami su anks esniais me ais a lik ais Šakių šnek os y imais, siekian kompleksiškai
apim i isą akū inių dėmenų i, u po encialiai neilginan į plo ą.
A liekan y imą, di b a ekspe imen inės one ikos me odais: kompiu e ine
p og ama PRAAT eikiami ga sai segmen uo i, išma uo a segmen ų ukmė, ėliau duomenys
apdo o i kompiu e ine p og ama EXCEL – ja skaičiuo i ukmės eikšmių idu kiai, b aižy i
g a ikai. Skaičiuo a absoliučioji iso d iga sio i pi mojo dėmens ukmė milisekundėmis
(ms) i san ykinė pi mojo dėmens ukmė p ocen ais nuo iso d iga sio ukmės
4
.
Lyginamos ukmės im ys į e in os ekspe imen inės one ikos moksle dažnai naudojamu
s a is ikos pa ame u – adinamuoju S uden o k i e ijumi (angl. Tes ), ku is pa odo, a
d iejų lyginamų g upių ski umas y a s a is iškai eikšmingas. S a is inis e inimas aip pa
a lik as p og ama EXCEL, pasi enkan komandas Da a > Da a Analysis > -Tes : Two-Sample
Assuming Equal Va iances. T ukmės duomenis pasi ink a aizduo i in o ma y iomis
s ačiakampėmis diag amomis, jose aip pa a sispindi am ik i lyginamų imčių s a is iniai
pa ame ai: pi masis i ečiasis k a iliai, mediana, idu kis, minimumų, maksimumų i
išski čių eikšmės (plačiau ž . K uopis 1993; Čekana ičius, Mu auskas 2000; Lapinskas
2010). Ve inan y imo naujumą i ak ualumą, pi miausia minė ina ai, kad isas
ap a iamųjų dėmenų neilginan is kauniškių plo as analizuojamas kompleksiškai. Šį plo ą
suda o ys yškesni a ealai – Vilka iškio, Šakių i Ju ba ko, ku iems, be juos ienijančio
neilginimo, būdinga i gana daug ski iamųjų b uožų (plačiau ž . Bakšienė 2022), odėl
a sakan į klausimą, kokios ukmės y a ap a iamieji d iga sių dėmenys, bū ina išanalizuo i
isų a ealų duomenis. Naujas, išsamus kauniškių d iga sių ukmės y imas bū ų ak ualus
kodi ikuojan i bend inės a ies no mas, nes, kaip minė a, šiuo no minimo aspek u is da
nesama galu inės bend os nuomonės.
1. ANKSTESNIEJI KAUNIŠKIŲ DVIGARSIŲ TYRIMAI
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga sių dėmenų i, u ukmės klausimas nė a naujas,
jam dialek ologų bu o ski iama dėmesio ne iename anks esniame da be. Kaip jau užsimin a
į ade, kapi aliniuose i ch es oma iniuose XX a. a mė y os eikaluose, ku iuose šnek ų
ypa ybės dažniausiai ap ašy os ik emian is klausa, šiau inės i šiau aka inės kauniškių
šnek os (A. Salio klasi ikacijos – dalis šiau inių aka ų aukš aičių, eliuoniškiai, zana ykai i
dalis aka inių kapsų) bu o išski iamos iš iso lie u ių kalbos plo o, eigian , kad akū inių
d iga sių dėmenys i, u čia neilgėja, išlieka umpi (LKA 1982: žemėl. N . 20; ž . 1 pa .).
3
Nedidelė dalis šios medžiagos jau analizuo a, ž . Bakšienė 2014.
4
Ap a ian san ykinę ukmę, gali bū i skaičiuojama i kokią iso žodžio dalį suda o ap a iamasis segmen as
(plg. Š age is 2015: 12 i k .), ačiau šiuo a eju nebu o galima o pada y i, nes i iamosios po os nebu o abso-
liučiai minimalios, sky ėsi ne ik p iegaide, be i ki ais ga sais, ga sų skaičiumi i pan. P ocen ais, o ne ki ais
san ykiniais iene ais, pasi ink a ukmės duomenis iš eikš i i dėl o, kad bu o de in asi p ie anks esnių y-
imų, no in palygin i kelių šnek ų ezul a us.
4
1
1 pa . Akū inių d iga sių dėmenų i, u neilginančios
kauniškių šnek os
( agmen as iš LKA 1982: žemėl. N . 20)
Lie u oje išplė ojus ekspe imen inės one ikos y imus, a mių ypa ybės p adė os
e i ikuo i iš naujo, pasi elkian objek y esnę me odologiją. XXI a. p adžioje a lik a nemažai
kauniškių ga syno ekspe imen inių y imų, a p jų dėmesio ski a i d iga sių dėmenų i, u
ukmės klausimui. Šių y imų iš adose be eik isuo inai eig a, kad akū inių d iga sių
dėmenys ap ašomajame plo e pailgėja, ampa pusilgiai, ačiau išlaiko umpojo balsio
kokybę – ilgėdami jie linkę ne siau ė i, kaip isame pie y inių lie u ių kalbos šnek ų a eale,
o pla ė i, panašiai kaip aka inėse žemaičių šnek ose, ik pla ėjimas esąs daug silpnesnio
laipsnio.
Paminė ina i ai, kad šiau inėse kauniškių šnek ose be eik isuo inai pusilgiais i
dažniausiai papla ėjusiais laiky i i dėl ęs inės p iegaidės pailgėję ci kum leksinių d iga sių
dėmenys i, u, p z.: [²ˈʋʲɪˑlˑks]
5
~ i kas, [²ˈpʲɪˑ ˑk ] ~ pi k i. Taigi abiejų onologinių p iegaidžių
skiemenyse šie dėmenys ukmės a ž ilgiu ak uo i kaip lygia e čiai, ęs inę p iegaidę
u inčiuose skiemenyse pailgėjimas e in as ne gi kaip yškesnė i sis emingesnė p ozodinė
ypa ybė (plačiau ž . Bace ičiū ė 2004: 89; Bace ičiū ė, Leskauskai ė 2004: 12–14; Vaišnienė,
Bace ičiū ė 2005: 292–302; apž algą ž . Bakšienė 2014). Tačiau dažniausiai minimuose
da buose analizuo i ienos ku ios no s a ski os šnek os duomenys a ba jie lygin i su
minimus dėmenis aki aizdžiai ilginančios pie y inės kauniškių dalies duomenimis,
kompleksinio neilginančiojo plo o y imo a lik a nebu o.
2. DVIGARSIŲ BENDROSIOS TRUKMĖS REZULTATAI
Pi miausia analizuo i d iga sių su dėmenimis i, u bend osios ukmės ma a imų
ezul a ai
6
. Ž elgian į s ačiakampes diag amas, aizduojančias Vilka iškio i Ju ba ko šnek ų
akū inių i ci kum leksinių d iga sių bend osios ukmės duomenų sklaidą (ž . 2 pa .),
ma y i, kad abiejose šnek ose esama i bend ybių, i ski ingų ukmės dėsningumų.
5
Dėl ansk ipcijos TFA ženklais ž . Bakšienė, Čepai ienė 2024.
6
Šioje dalyje ap a iami ik absoliučiosios ukmės duomenys.
5
Abiem šnek oms bend a ai, kad ci kum leksiniai d iga siai y a linkę bū i ilgesni už
akū inius, ai pi miausia odo abiem a ejais aukš esnės medianų eikšmės. Tačiau ski ingas
p iegaides u inčių d iga sių ski umas pas ebimai didesnis Vilka iškio šnek oje: čia akū inių
d iga sių ukmės eikšmių epicen as y a 178 ms, ci kum leksinių – 194 ms, o Ju ba ko
a i inkamai – 164 i 168 ms. Vilka iškio šnek oje gana aiškiai ski iasi i idu kių eikšmės:
akū inių – 182 ms, ci kum leksinių – 192 ms, Ju ba ko šnek oje idu kių ski umo apsk i ai
nesama – iek akū inių, iek ci kum leksinių d iga sių ukmės idu kis y a 168 ms. Šnek ų
ski umus aki aizdžiai a skleidžia i pag indinės ukmės eikšmių zonos, išsidėsčiusios a p
pi mojo i ečiojo k a ilių (diag amos „dėžėse“, a me us „kojeles“): Vilka iškio
ci kum leksinių d iga sių pi mojo i ečiojo k a ilių eikšmės y a pas ebimai aukš esnės
negu akū inių, o Ju ba ko abiejų p iegaidžių d iga sių pag indinių eikšmių zonos su ampa,
ci kum leksinių d iga sių duomenys isiškai pa enka į akū inių d iga sių zoną. Taigi
ikė ina, kad Ju ba ko šnek oje nesama eikšmingo ski umo a p akū inių i ci kum leksinių
ap a iamosios g upės d iga sių bend osios ukmės.
Diag amose ma y i i ai, kad Vilka iškio šnek oje apsk i ai isų ma uo ų d iga sių
bend oji ukmė y a didesnė negu Ju ba ko, ačiau e inan absoliučiosios ukmės
duomenis ai nė a labai s a bus ski umas, jis gali bū i susijęs i su indi idualiomis kalbė ojų
sa ybėmis.
2 pa . D iga sių bend osios ukmės eikšmių pasiski s ymas7
Lyginan ski ingas p iegaides u inčių d iga sių po ų ( l – i, – i…) bend osios
ukmės idu kius (ž . 3 pa .), ma y i jau ap a os endencijos (Vilka iškio šnek oje
aki aizdžiai didesnis ski umas a p akū inių i ci kum leksinių d iga sių; isi Vilka iškio
šnek os d iga siai linkę bū i ilgesni negu Ju ba ko), be iš yškėja i naujų ypa ybių,
pag indžiančių minė us bend us dėsningumus. Vilka iškio šnek oje 7 po ose (iš lygin ų 8)
ilgesni y a ci kum leksiniai d iga siai, ik ienu a eju (ùn – uñ) didesnės ukmės y a
7
S ačiakampėse diag amose idu yje esančios „dėžės“ aizduoja im ies eikšmių zoną a p pi mojo i ečiojo
k a ilių. Mediana ( idu inė im ies eikšmė; šiuo a eju, kai eikšmių skaičius y a lyginis (144), mediana gau-
nama apskaičiuojan d iejų idu inių eikšmių idu kį) pažymė a ho izon alia linija, a i me inis idu kis –
simboliu „dėžės“ iduje. „Dėžių kojelių“ p adžia i pabaiga su ampa su im ies minimaliąja i maksimaliąja
eikšmėmis (plačiau ž . Lapinskas 2010).
6
akū inis d iga sis. Didžiausias akū inio i ci kum leksinio d iga sio ski umas Vilka iškio
pa yzdžiuose už iksuo as po os ùm – u a eju (24 ms), mažiausias – a p po os – i na ių
(3 ms). Ju ba ko šnek oje san ykiai isai ki okie: ne 5 po ose iš 8 ilgesni y a akū iniai
d iga siai, ačiau jų ukmės ski umai nuo ci kum leksinių daug mažesni, išsiski ia ik
akū inis ùn, ilgesnis už a i inkamą ci kum leksinį 20 ms. Apsk i ai ma y i, kad Ju ba ko
šnek oje esama daugiau a ija imo, ai leidžia į a i, kad bend oji ukmė čia nė a
eikšmingas požymis d iga sių p iegaidėms di e encijuo i.
Taip pa k in a į akis ai, kad abiejų šnek ų bend oji d iga sių ukmė
(nep iklausomai nuo p iegaidės) apsk i ai labai susijusi su jų suda omaisiais ga sais:
d iga siai su an aisiais dėmenimis n, m (bend as ukmės idu kis 189 ms) es i žymiai
ilgesni už d iga sius su l, (166 ms).
3 pa . A ski ų d iga sių bend osios ukmės idu kiai
No in e i ikuo i pa eiksluose nus a y as endencijas, a lik as s a is inis ukmės
imčių e inimas adinamuoju S uden o k i e ijaus es u (angl. Tes ), bend osios ukmės
duomenys lygin i a ski ai pagal p iegaides i pagal i iamąsias ie o es (ž . 1 len .).
Ve inime s a biausi du s a is iniai pa ame ai: p eikšmė (imčių ski umas laikomas
s a is iškai eikšmingu, jei ji mažesnė už 0,05), S uden o k i e ijaus eikšmė (T) i
apskaičiuo oji k i inė 95 p oc. ikimybės eikšmė ( ) (s a is iškai eikšmingas ski umas
pa i inamas, kai T > )
8
. Kaip papildomi pa ame ai gali bū i s a būs i dispe sijos i
s anda inio nuok ypio (gaunamas iš aukus k ad a inę šaknį iš dispe sijos) pa ame ai,
odan ys, kiek i iamosios im ies eikšmės nu olusios nuo idu kio (plačiau ž . Lapinskas
2010).
Len elėse ma y i, kad s a is inis e inimas pa i ino ap a us dėsningumus.
S a is iškai eikšmingu laiky inas ik Vilka iškio šnek os akū inių i ci kum leksinių
d iga sių ski umas (ž . 1 len .), nes šiuo a eju p < 0,05 (0,00733341), o T eikšmės
didesnės už (2,7006357 > 1,96829326). Ju ba ko šnek os akū inių i ci kum leksinių
d iga sių bend osios ukmės ski umas e in inas kaip s a is iškai ne eikšmingas, nes p
eikšmė y a didesnė už 0,05 (0,9469643), o T < (0,0665778 < 1,9682933).
8
Kadangi e inama d ipusė al e na y a, į minuso ženklą p ie T eikšmės dėmesio k eip i ne eikia.
7
1 len elė. D iga sių bend osios ukmės s a is inis e inimas
Vie o ė
P iegaidė
S a is iniai
pa ame ai
Vilka iškis
Ju ba kas
Akū as
Ci kum leksas
Akū as
Ci kum leksas
Vidu kis (ms)
182,146
192,188
168,715
168,493
Dispe sija
1030,545
960,321
903,702
700,573
S anda inis nuok ypis (ms)
32,102
30,989
30,062
26,468
Ma a imų skaičius
144
144
144
144
T eikšmė
-2,7006357
0,0665778
p eikšmė (T<= )
(d ipusė al e na y a)
0,00733341
0,9469643
k i inė eikšmė
(d ipusė al e na y a)
1,96829326
1,9682933
Apibend inan Vilka iškio i Ju ba ko šnek ų d iga sių su dėmenimis i, u bend osios
ukmės duomenis, s a būs du dalykai: Vilka iškio šnek oje nus a y a s a is iškai eikšmingai
didesnė ci kum leksinių d iga sių ukmė i Vilka iškio šnek oje apsk i ai isi d iga siai
linkę bū i ilgesni, palygin i su Ju ba ko apylinkėmis. Ju ba ko šnek oje pa ikimų akū inių i
ci kum leksinių d iga sių ski umų nenus a y a. Palyginus šiuos ezul a us su anks esniais
Šakių šnek os y imų duomenimis, galima pasaky i, kad bend osios ukmės san ykių
modelis a imesnis Ju ba ko i Šakių apylinkėse: čia linkę bū i ilgesni akū iniai d iga siai su
dėmenimis i, u, ačiau jų ski umas nedidelis, s a is iškai ne eikšmingas, d iga sių ukmės
san ykiai a ijuoja p iklausomai nuo skiemens cen o suda omųjų ga sų (plačiau ž .
Bace ičiū ė 2004: 86–88). Tikė ina, kad Vilka iškio i Ju ba ko–Šakių a ealų ski umai
nulem i pas a ajame egzis uojančios ęs inės p iegaidės
9
(LKA 1982: žemėl. N . 106).
3. PIRMOJO DĖMENS ABSOLIUČIOSIOS TRUKMĖS REZULTATAI
Tiksliau a saky i į klausimą, a dėmenys i, u i iamosiose šnek ose ilgėja, ikė asi
išanaliza us pi mojo d iga sių dėmens ukmę. Kaip jau minė a į ade, iš i i pi mųjų
dėmenų absoliučiosios i p ocen inės ukmės duomenys.
Absoliučiosios ukmės eikšmių s ačiakampės diag amos (ž . 4 pa .) aki aizdžiai
odo ne ienodą šnek ų padė į. S a biausi y a šie diag amose a skleis i dėsningumai:
Vilka iškio šnek oje isų i ų d iga sių dėmenų ukmė y a kiek didesnė, ačiau ai
absoliučiosios ukmės duomenys, ku ie gali bū i pa eik i indi idualių kalbė ojų sa ybių i
ki ų eiksnių; Vilka iškio šnek oje nema y i aiškesnio ski umo a p akū inių i
ci kum leksinių pi mųjų dėmenų: pi mojo k a ilio, medianos i idu kio eikšmės a si
ody ų, kad ilgesni linkę bū i ci kum leksinių d iga sių dėmenys, ačiau jų eikšmių zona
pa enka į akū inių dėmenų eikšmių zoną, jos isiškai su ampa; Ju ba ko šnek os ukmės
duomenų san ykis aiškesnis i s abilesnis: isi ma omi pa ame ai – pi masis k a ilis,
mediana i idu kis – akū inių d iga sių a eju išsidės ę šiek iek aukš esnių eikšmių
zonoje, ad jų pi mieji dėmenys linkę bū i kiek ilgesni, iesa, ski umas i gi nė a didelis, nes
didžoji dalis akū inių i ci kum leksinių dėmenų ukmės imčių su ampa.
9
Kaip ma y i, d iga sių dėmenų ukmė linkusi p iklausy i nuo kele o eiksnių, labiausiai nuo konk ečios
šnek os p ozodinės sis emos, p iegaidės i galbū nuo skiemens suda omųjų ga sų. A ei yje s a s y ina a lik i
šių eiksnių di e encinės galios y imus, naudojan į ai esnius s a is inius me odus, pa yzdžiui, d i ak o inę a
daugia ak o inę analizę, pas a uoju me u y ėjų aikomą bend inės kalbos ga sų są eikos modeliams nus a y i
(ž . Š age is, U bana ičienė 2024). Tačiau ai ne šio s aipsnio, o pla esnės apim ies y imo objek as.
8
4 pa . D iga sių pi mojo dėmens absoliučiosios ukmės eikšmių
pasiski s ymas
Nub aižius g a iką, aizduojan į d iga sių po ų dėmenų idu kių san ykius (ž .
5 pa .), ėl pa i inami anksčiau ap a i dėsningumai. Pa eiksle ma y i, kad Vilka iškio
šnek oje 6 a ejais iš i ų 8 po ų didesni bu o ci kum leksinių d iga sių dėmenų idu kiai;
Ju ba ko šnek oje – 5 a ejais iš 8 didesni bu o akū inių d iga sių dėmenų idu kiai. Tai
pa i ina endenciją, kad Vilka iškio apylinkėse ilgesni linkę bū i ci kum leksinių d iga sių
dėmenys i, u, o Ju ba ko – akū inių. Ki a e us, g a ike ma y i, kad idu kių san ykiai nė a
s abilūs, esama i p iešingų ap a ai endencijai a ejų, kai ku ukmės ski umas a p
akū inio i ci kum leksinio dėmens iš is labai menkas.
5 pa . A ski ų d iga sių pi mojo dėmens absoliučiosios ukmės idu kiai
Šios y imo dalies duomenys aip pa bu o į e in i S uden o k i e ijaus es u (ž .
2 len .). Remian is jau anksčiau minė ais pa ame ais, galima eig i, kad ski ingas p iegaides
u inčių d iga sių dėmenų i, u absoliučiosios ukmės ski umas galė ų bū i laikomas
s a is iškai eikšmingu ik Ju ba ko šnek oje: čia T (2,012787915) > (1,968293255), o p <
9
0,05 (0,045073953), ačiau ma y i, kad apskaičiuo osios s a is inių k i e ijų eikšmės nuo
k i inių ski iasi nedaug, aigi i lyginamų imčių ski umas nedidelis. Vilka iškio šnek os
d iga sių dėmenų i, u ukmės ski umas pagal p iegaidę pasi odė esąs s a is iškai
ne eikšmingas: T (1,299146024) < (1,968293255), o p (0,194940153) > 0,05.
2 len elė. D iga sių pi mojo dėmens absoliučiosios ukmės s a is inis e inimas
Vie o ė
P iegaidė
S a is iniai
pa ame ai
Vilka iškis
Ju ba kas
Akū as
Ci kum leksas
Akū as
Ci kum leksas
Vidu kis (ms)
92,666
96,395
84,840
81,048
Dispe sija
641,860
544,646
287,953
223,054
S anda inis nuok ypis (ms)
25,335
23,338
16,970
14,934
Ma a imų skaičius
144
144
144
144
T eikšmė
-1,299146024
2,012787915
p eikšmė (T<= )
(d ipusė al e na y a)
0,194940153
0,045073953
k i inė eikšmė
(d ipusė al e na y a)
1,968293255
1,968293255
Apibend inan šios dalies y imo ezul a us, galima eig i, kad lygin ų šnek ų
d iga sių su ski ingomis p iegaidėmis pi mųjų dėmenų i, u san ykiai ne ienodi. Vilka iškio
šnek oje dažniau ilgesni linkę bū i ci kum leksinių d iga sių dėmenys i, u, ačiau jų ukmės
ski umas ne eikšmingas s a is iškai, aigi iš esmės akū inių i ci kum leksinių d iga sių
dėmenys ukme šiose apylinkėse nesiski ia. Ju ba ko šnek oje ilgesni linkę bū i akū inių
d iga sių dėmenys, jų ukmės ski umas pa i in as i s a is iškai. Lyginan su anks esnių
analogiškų Šakių šnek os y imų duomenimis, ma y i, kad Šakių šnek a užima a pinę padė į:
čia ilgėlesni dažniau es i akū inių d iga sių dėmenys i, u (panašumas su Ju ba ko
apylinkėmis), ačiau s a is inių ukmės ski umų a p ski ingas p iegaides u inčių d iga sių
dėmenų nenus a y a (panašumas su Vilka iškio apylinkėmis) (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002:
88–91). Taigi pi miniai duomenys odo, kad akū inių d iga sių pi mųjų dėmenų i, u
ilginimas šiau aka inėse kauniškių šnek ose s ip ėja einan šiau ės k yp imi.
4. PIRMOJO DĖMENS PROCENTINĖS TRUKMĖS REZULTATAI
Analizuojan ga sinių iene ų ukmę, dažniausiai emiamasi ne iek absoliučiaisiais,
kiek kokiais no s san ykiniais duomenimis, nes jie y a žymiai objek y esni i sub ilesni,
mažiau eikiami kalbė ojo indi idualių sa ybių (plg. Pake ys 1982: 44). Kaip jau minė a,
šiame y ime pasi ink a analizuo i p ocen inę d iga sių pi mojo dėmens ukmę, . y. kokią
dalį iso d iga sio ukmės ji suda o.
Iš dalies p ocen inės ukmės ezul a ai pa i ino anksčiau ap a as endencijas
(pa yzdžiui, kad isų Vilka iškio šnek os d iga sių pi mieji dėmenys y a ilgesni negu
Ju ba ko), ačiau iš yškino i naujų d iga sių san ykių su p iegaidėmis aspek ų.
S ačiakampėse diag amose (ž . 6 pa .) ma y i, kad pagal p ocen inę ukmę abiejose
lyginamose šnek ose ilgesni linkę bū i akū inių d iga sių dėmenys i, u – isais a ejais iek
pi mojo k a ilio, iek i medianų bei idu kių eikšmės y a didesnės. Tačiau Vilka iškio
šnek oje akū inių i ci kum leksinių dėmenų ukmės ski umas os pas ebimas, ukmės
eikšmių zonos iš esmės iš isai su ampa, o Ju ba ko – ski umas daug yškesnis.
16
he e a e no local dialec s wi hin he en i e Li huanian language a ea in which hese
elemen s emain unleng hened, as he p onuncia ion o sho elemen s would con adic he
o e all p osodic s uc u e o acu e mixed diph hongs.
