200
BENDRINĖ KALBA | 95
DITE LIEPA
LU La iešu alodas ins i ū s, Rīgas S adiņa uni e si ā e
EVIJA LIPARTE
Nep iklausoma e ėja
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.06
COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS
UKRAINOJE: EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ
VARTOJIMAS VIEŠAJAME DISKURSE
LATVIŲ, LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE1
ESMINIAI ŽODŽIAI:
eu emizmai, dis emizmai, COVID-19 pandemija, ka as,
iešasis disku sas.
ANOTACIJA
S aipsnis apima d i leksikos ka ego ijas – eu emizmus i dis emizmus, a o us
yks an d iem didžiausiems, nuo 2020 m. isą pasaulį suk ė usiems globalinio
mas o į ykiams: COVID-19 pandemijai i Rusijos p adė am ka ui Uk ainoje. Į
s aipsnį į auk i eu emizmai i dis emizmai į a dija minė us į ykius la ių, lie u-
ių i usų kalbomis. Tiek pandemijos laiko a pio, iek i ka o leksikos analizei
pasi ink a po d i leksikos g upes: 1) COVID-19 pandemiją apibūdinan ys žodžiai;
suskaldy os isuomenės puses apibūdinan ys žodžiai; 2) Rusijos ka ui p ieš Uk ai-
ną į a dy i panaudo os leksemos; ka iaujančias puses apibūdinan ys žodžiai.
ABSTRACT
This a icle co e s wo lexical ca ego ies: euphemisms and dysphemisms in wo
majo global e en s ha shook he wo ld since 2020: he COVID-19 pandemic
and he wa ha Russia s a ed in Uk aine. The euphemisms and dysphemisms
ea u ed in he a icle a e used o designa e said e en s in he La ian, Li huanian,
and Russian languages. Fo he lexical analysis o bo h he ocabula y o he pan-
1 S aipsnio pag indas y a dalis p anešimo, ku is bu o pe skai y as 2022 m. ugsėjo 8 d.
Vilniaus uni e si e e ykusioje a p au inėje kon e encijoje Sla ijos pa ibiai XX–XXI a.
sandū oje. Kalba– isuomenė–kul ū a– apa ybė. Viena iš s aipsnio au o ių D. Liepa s aips-
nį engė pagal La ijos als ybinių y imų p og amos p ojek ą Daba inės la ių kalbos
a ojimas i aida (N . VPP-LETONIKA-2022/1-0001).
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
201
demic pe iod and ha o he wa ime we e selec ed wo lexical g oups: (1) wo ds
ha desc ibe COVID-19 and he sides o he socie y di ided; (2) lexemes used o
designa e he Russia-Uk aine wa and he wo ds ha desc ibe he wa ing sides.
ĮVADAS IR BENDRAS TEMOS APIBŪDINIMAS
Socioling is ė Ina D u ie ė (2021: 7) y a nu odžiusi, kad „XXI amžiaus
ečiasis dešim me is p asidėjo naujais išbandymais žmonijai, p ie bend ų
globalinių sunkumų – klima o pokyčių, smu inių kon lik ų, pajamų nely-
gybės i ki ų – p idėdamas naujo i uso sukel ą pandemiją“. Da nenu imus
isuomenės ais oms dėl COVID-19, 2022 m. asa io 24 d. pasaulį suk ė-
ė nauja agedija – Rusijos įsi e žimas į Uk ainą. Šie pas a ųjų ejų me ų
globalinio mas o į ykiai pa eikė i kalbos a ojimą. Pasak poli inių eu e-
mizmų i dis emizmų y ėjo And ejaus Veisbe go, kalbos aiška pasida ė
ulga esnė – ai lemia eali si uacija. „Apie Š eiko e imą ečiame–ke -
i ame dešim me yje isuomenė aip pa sakė, kad jis y a nepap as ai ne-
š ankus i su usišku slengu, be aip jau y a: ka o me u žmonės keikiasi,
i ai galima sup as i“ (Valodnieki 2022). Vokiečių kilmės JAV kalbininkas,
maledik ologijos2 p adininkas i ba a ų–aus ų keiksmažodžių žodyno su-
da y ojas Reinholdas Amanas panašiai ašė apie ka ą ki ame li e a ū os
kū inyje: Home o aizduojami did y iai p ieš ko odami ginklais iškone-
eikda o ieni ki us (Aman 1975: 160). Keikimąsi jis apibūdina kaip ag e-
sy ų žodinį eiksmą, ku is dažniausiai yks a susijaudinus, būna sukel as
us acijos (Aman 1975: 153).
Emocijoms i eakcijai į si uaciją iš eikš i dažnai ieškoma ne ik slengo
žodžių, be i naujažodžių: „<...> kalbos d asia is da gy a. Kalbos sis e-
ma is da y a lanks i, žmonės geba eaguo i į ak ualius į ykius ku dami
naujus žodžius i kons ukcijas pagal jau esamus modelius. S a biausia –
nė a dingę žaidimo kalba i jos kū ybos elemen as. Tai, kad kalboje esama
kū ybos, y a ienas iš odiklių, kad ji y a gy ybinga, kad kalban ieji su o-
kia kalbą kaip sau p iklausančią, kaip e ybę. Tai pa i ina, kad la ių
kalba y a pajėgi p iside in i p ie be kokių sąlygų“ (D u ie e 2022: 202).
2 Maledik ologija ( ok. Maledik ologie, angl. maledic ologie < lo . maledice e ‘keik is, iškone-
eik i’) – psicholing is ikos, socioling is ikos i psichologijos s i is, i ian i keikimąsi i
pik žodžia imą, . y. leksiką, ku ia ealizuojamas ienas iš ag esy ios kalbėsenos ak ų –
kone eikimas.
202
BENDRINĖ KALBA | 95
Šio s aipsnio au o ės į ai ių šalių leidiniuose jau ap a ė pandemijos
paska in ą ling is inę kū ybą leksikos i žodžių da ybos aspek u, aip pa
ašė apie la ių i lie u ių požiū io į pandemiją i jos ealijas bend umus
i ski umus3. Pe pas a uosius ejus me us dėl isuomenės ak y umo ži-
niasklaidos p iemonėse, publikacijose, socialinių inklų komen a uose la ių
i lie u ių kalbų žodžių isuma papildy a i naujais, i iš seniau žinomais,
be ečiau a o ais e minais, aip pa ki ais naujada ais4.
Tačiau pandemijos kalbinė pa i is – ik dalis pa i ies. 2022 m. pasaulio
kalbų žodynus papildė ka o leksika. Su ja – kaip i su pačiu ka o ak u –
isuomenė da ik mokosi gy en i. Daba , kai aki aizdu, kad Uk ainoje
yks a ik as ka as, ima aiškė i, kad ka o i ko os leksikos a ojimas pan-
demijos me u ne u ėjo objek y aus pag indo.
Ko idmečiu medicinos da buo ojų i jų sa ano ių pagalbininkų did y-
iškas i pasiaukojamas elgesys (di ban neno muo ą da bo laiką sudė in-
gomis, sunkiomis i daugiausia izikingomis sąlygomis) bu o apibūdinamas
ka o leksiką i ka o e miniją a ojan pe kel inėmis eikšmėmis, p z.:
ko ido on as, on o linija nub ėž a ligoninių ko ido iuose, gydy ojai – ik ie-
ji did y iai, ko a apkasų pi mose linijose i pan. Tačiau Rusijai įsi e žus į
Uk ainą apo aišku, kad p asidėjo ik as ka as, i žodžiai ka as, on as,
apkasai, p iešas u i bū i su okiami iesiogine, o ne pe kel ine p asme (da
ž . D u ie e 2022: 202).
La ių publicis as Paulas Raudsepas ašė:
Pandemija nė a ik as ka as, be ji a čiau ka o nei kas no s, ką didžioji dauguma
La ijos gy en ojų y a pa y ę. Užpuolikas nė a ki os als ybės ka iuomenė, be
i usas negailes ingas i a kaklus. Kaip i ka e, šio p iešo neįmanoma nugalė i be
na saus elgesio i aiškaus su okimo, kad a dan didžiojo ikslo iek poli ikai, iek
isuomenė u i bū i pasi yžę auko is (Raudseps 2021).
Pandemijos me u ka o leksiką pasi elkda o i poli ikai, i medicinos
da buo ojai, jos ne ūko i publicis ikoje. Kyla klausimas, kiek ji bu o in-
kama i kaip į ai žiū ė a. Šiuo klausimu nemažai disku uo a: p ieš pasisa-
3 Ž . s aipsnio pabaigoje pa eikiamą li e a ū os są ašą.
4 Ve ėja i kalbininkė E. Lipa ė in e ne o eks uose la ių kalba y a už iksa usi daugiau nei
1 500 pe ko ona i uso pandemiją 2020 m. ak ualizuo ų a ba suku ų daik a a dinių dū-
inių (Lipa e 2021a), socioling is ė D. Liepa ka u su sociologe Anda Rožukalne apž elgė
256 pe pi mąjį i an ąjį nepap as osios padė ies laiko a pius (apie juos ž . oliau, 12 išna-
šą) La ijos in e ne o naujienų komen a uose a o us naujus dū inius su leksemomis ko-
id-, ko on- (Rožukalne, Liepa 2022: 195).
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
203
kyda o i medikai, i žu nalis ai, i kalbininkai, i sociologai. Jolan os Za-
ba skai ės (2020) Kalbos klube edama diskusija odė, kad pos so ie inėje
e d ėje ai gali bū i susiję su p aei ies palikimu – iš so ie mečio a sineš u
mąs ymu, kai, gy enan už geležinės uždangos, be koks įp as inio gy e-
nimo i mo su ikdymas a ap ibojimas bu o su okiamas kaip p iešas, su
ku iuo eikia ko o i5. Šiai minčiai p i a ian , ypač 2022 m. Rusijos i Uk ai-
nos ka o kon eks e, is dėl o many ina, kad ik asis on as, p iekinės lini-
jos i did y iai y a ka e, odėl s eika os s i yje kalbos kū yba u ė ų bū i
ki okia (da ž . Liepa, Lipa e 2022: 66-67).
Ka as, p adė as Uk ainoje, ka o leksiką Eu opos als ybėse ak ualiza o
iesioginėmis p asmėmis. Abiejose bal ų kalbose – la ių i lie u ių – ji ku į
laiką bu o pasy iajame sluoksnyje, nes La ijoje i Lie u oje nuo An ojo
pasaulinio ka o pabaigos ak y ių ka inių eiksmų nebu o. Poka io me ais
yko Nep iklausomybės i pasip iešinimo ko os – miško b olių judėjimai,
disiden ų p o es ai. 1991 m. yko ko a už als ybių nep iklausomybės a -
kū imą, ku i iek Lie u oje, iek La ijoje pa eikala o žmonių aukų, be
Rusijos p adė as ka as lėmė naują, XXI a. ka o leksiką, iki šiol ne u ėjusią
analogo, o ak y ios šios leksikos ka ego ijos y a i eu emizmai bei dis emiz-
mai. Kai ki okie kalbos ginklai pe silpni, p asi e žia pasipik inimas, ne il-
is i ag esy umas, i dis emizmai čia a lieka i in eikšmingą aidmenį. Sa o
uož u ag eso ė Rusija puolimą, galios demons a imą, alios p ime imą,
ginkluo as ko as i žudynes, ku ias y a sukėlusi, siekia užmaskuo i a a-
din i ki ais a dais – aip iesiogines są okas keičia eu emizmai.
Šio s aipsnio ikslas – iš i i eu emizmų i dis emizmų, ku iais iešaja-
me disku se apibūdinami kai ku ie COVID-19 pandemijos i ka o Uk ai-
noje aspek ai, a ojimą la ių, lie u ių i usų kalbose. Viešuoju disku su
šiame s aipsnyje laikomos in e ne o s e ainės, iš ku ių ink a ašy inė i
žodinė empi inė medžiaga: naujienų i nuomonių po alų s aipsniai bei jų
komen a ai, socialinių inklų i o umų į ašai abiem emomis6. Šios me-
džiagos negalima laiky i isa apimančia i baig ine. Tai kin an i, is da
papildoma duomenų bazė, ne ibojama konk ečiu šal iniu a laiko a piu.
Pa yzdžių inkimą iboja ik izinės galimybės iksuo i isą in e ne o pla-
ybėse ap inkamą medžiagą. Kalbininkai medžiagą apie ka o Uk ainoje
po eikį kalbai da ik apibend ina, odėl u ė ų bū i įdomūs i e ingi
5 Apie so ie mečio poli inę eu emizaciją da ž . I enos Sme onienės i Danu ės Daučiūnai ės
(2014) s aipsnį.
6 Šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje.
204
BENDRINĖ KALBA | 95
lyginamųjų y imų ezul a ai (D u ie e 2022: 200). Šis s aipsnis – ienas
lyginamųjų y imų. Jame apž elgiami i g e inami iek ski ingų kalbų, iek
ski ingos ema ikos pa yzdžiai.
Į auk i usų kalbos pa yzdžius pasi ink a sąmoningai, nes jie a skleidžia
iek aldančiosios K emliaus poli ikos e o iką, iek Rusijos opozicinės ži-
niasklaidos demok a ines pas angas objek y iai apibūdin i ai, kas yks a
Rusijoje i Uk ainoje. Be o, usų kalba laiky ina ka o leksikos a ojimo
i pli imo p adiniu šal iniu: ka o leksiką usų kalba ci uoja i komen uoja,
aiškina i analizuoja iso pasaulio žiniasklaida. O icialioji Rusijos žinias-
klaida pandemijos me u ne ik La ijoje i Lie u oje, be i ki ose pasaulio
šalyse skleidė ne ikėjimą i abejonę i uso im umu, akcinomis, o Rusijai
įsi e žus į Uk ainą nus ebino pasaulį ka o neigimu, apibūdindama jį okiais
eu emizmais kaip specialioji ope acija, ypa inga ope acija, ka inė ope acija i
ki ais, aip gausindama dezin o macijos kiekį bend ame in o macijos s au-
e i didindama emocinę į ampą.
Tiek pandemijos laiko a pio, iek ka inės leksikos analizei s aipsnyje
pasi ink a po d i leksikos g upes. Analizuojan COVID-19 pandemijos
leksiką, ap a iami ligą i si uaciją cha ak e izuojan ys, aip pa suskaldy os
isuomenės puses apibūdinan ys žodžiai, o analizuojan Rusijos i Uk ainos
ka o leksiką – si uacijai į a dy i panaudo os leksemos i ka iaujančias puses
apibūdinan ys žodžiai.
Da be keliami šie užda iniai:
1) iksuo i nu ody ų g upių leksikos a ojimą in e ne o s e ainėse, a -
enkan eu emizmus i dis emizmus;
2) palygin i eu emizmų i dis emizmų a ojimo a ejus pandemijos i
ka o Uk ainoje disku suose.
Ty imui naudojami desk ip y inis, komponen ų analizės i iš dalies – g e-
inamasis me odai. Lyginan kelių kalbų medžiagą, galima sp ęs i iek apie
apž elgiamų ealijų i kalbos eiškinių uni e salumą, iek apie pas a ųjų
pe ėmimo galimybes. S aipsnyje a liekama ik kokybinė analizė, nek eipian
dėmesio į eu emizmų i dis emizmų skaičių, jų a pusa io p opo cinį san-
ykį i a ojimo dažnumą, aip pa kiekybiškai neski ian adicinių dis e-
mizmų (įskai an ulga izmus) nuo si uacinių dis emizmų (įskai an nauja-
da us). Nea liekama pa yzdžių analizė pagal eu emiza imo (ž .: Kudi ka
2012; Sme onienė, Daučiūnai ė 2014) i dis emiza imo būdus. Tai galė ų
bū i a ski o y imo ema, ypač me a o inė nominacija, ku ios pa yzdžių
abiejuose apž elgiamuose disku suose isomis imis kalbomis ypač gausu.

DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
205
1. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI:
SĄVOKŲ AIŠKINIMAS IR APIBRĖŽIMAI
Kaip nu odo Ma ius Sme ona, pag indinė p oblema i ian eu emizmus y a
jų nus a ymas i apib ėžimas. Pasak M. Sme onos, esama daugelio šios są o-
kos apib ėžčių, „nes isi mokslininkai eu emizmus apib ėžia aip, kaip a ski-
iems y imams eikia“ (Sme ona 2015: 6), aigi p ide ina p ie y imo ikslo.
Eu emizmo apib ėžimuose la ių kalbo y oje akcen uojamas eu emizmų
i jais keičiamų žodžių s ilis inis aspek as, kaip eu emizmų a ojimo iks-
lą nu odan ik pakeičiamąją unkciją: eu emizmas – ai „žodis a posakis,
ku is a ojamas ie oj abu žodžio, ulga izmo a ki o dėl e inių a ki okių
p iežasčių ibo ai a ojamo žodžio“ (VPSVe); ai „emociškai neu alūs
žodžiai a azės, a ojami ie oj užgaulių, pe nelyg iesmukiškų a nema-
lonių žodžių“ (Veisbe gs 1999: 17). Panašiai i okiečių kalboje – eu emiz-
mas apib ėžiamas ik kaip „įžeidų a nemalonų žodį pag ažinan is, užmas-
kuojan is, suš elninan is ap ašomasis pasakymas“ (DUDENe).
Ki ų kalbų y ėjų pasi elkiamuose apib ėžimuose nu odomi keli eu e-
mizmų a ojimo ikslai, a p jų: ealybės pe kū imas, maska imas, ad e-
sa o apgaudinėjimas a klaidinimas, įsi eikimas eu emizuojamam asmeniui
i k .7 A siž elgdamas į nu odomus ikslus, M. Sme ona s engiasi su o -
muluo i isus juos apiman į apib ėžimą: „Eu emizmas y a žodis a žodžių
junginys, komunikacijos ak e a ojamas no in įsi eik i eu emizuojamam
objek ui i aip pakeis i ik o ę, a ba no in suklaidin i, p i e s i klausy o-
ją sup as i ik o ę aip, kaip kalbė ojui eikia, aip pa užkoduoja eu emi-
zuojamus objek us, pažeidžiančius pi minius abu i jų olesnio ys ymosi
ezul a us, e ike ą, mo alines nuos a as“ (Sme ona 2015: 25).
Aus alijos kalbininkė Ka eʼė Bu idgeʼė mano, kad „ am ik ame kon-
eks e apie abu emą galima kalbė i nepažeidžian no mų, jei a ojamas
eu emizmas, o ne konk e us pa adinimas. Tačiau eu emis inė leksika, ku ios
u i okios ling is inės a mainos kaip ka o, poli inis i medicininis ža gonas,
p iedangai su eikia i papildomų – klas os i paslap ingumo ma menų. Šiuo
a eju eu emizmai a ojami ne iek am, kad neužgau ų jausmų, be i
siekian sąmoningai maskuo i, klaidin i“ (Bu idge 2012).
Analizuodamos poli inę eu emizaciją publicis inių s aipsnių an aš ėse
Lie u oje, I. Sme onienė i D. Daučiūnai ė nu odo, kad eu emizacijos iks-
7 Į ai ių šalių kalbininkų su o muluo ų eu emizmų apib ėžčių apž algą pa eikia R. Kudi ka
(2012) i M. Sme ona (2015: 11–17).
206
BENDRINĖ KALBA | 95
las gali bū i p ideng i, maskuo i a išk aipy i esminius dalykus. Šią unk-
ciją a lieka i poli inė eu emizacija, ku ios „pag indinis ikslas kuo š elnes-
niais žodžiais i būdais pasaky i ai, kas didžiajai isuomenės daliai gali bū i
nep iim ina, nemalonu, sukel i neigiamas emocijas als ybės aldžios a kai
ku ių als ybinių ins i ucijų a ž ilgiu“ (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 122;
ci . pagal Mosk in 2001: 63). Vasilijus Mosk inas, ku į ci uoja kalbininkės,
aiškiai ski ia poli inę eu emizaciją nuo poli inės dezin o macijos, pas a ąją
aiškindamas kaip melą i aki aizdų iesos išk aipymą. Į ykių Uk ainoje
klausimais i poli ikai, i žiniasklaidos p iemonės siekia bū i diploma iški,
aigi, pasak I. Sme onienės i D. Daučiūnai ės, „ engia adin i dalykus
ik aisiais a dais i kalbėdami apie nemalonius į ykius, ne inkamus ki ų
šalių eiksmus, y a linkę pag ažin i, suš elnin i ik uosius jų pa adinimus,
užmaskuo i su mi imi, smu u, ki omis nelaimėmis susijusius į ykius“
(Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 125).
Dis emizmai i gi apib ėžiami į ai iai, nu odan jų s ilis inius aspek us
( ulga umą) i (a ba) ikslus – įskaudin i ad esa ą, pe dė i neigiamus daly-
kus i pan. La ių kalbo y oje pa eikiamais apib ėžimais akcen uojama, kad
dis emizmas y a „ amilia us, ulga us žodis a žodžių junginys, ku iuo
sąmoningai pakeičiamas s ilis iškai i emocionaliai neu alus os pačios e-
alijos pa adinimas“ (VPSVe) a ba, kad ai – „įskaudinan ys, įžeidžian ys
žodžiai, ku iais sąmoningai sus ip inamos neigiamos są okos, pe dedama
ai, ką jų a o ojas no i aizduo i neigiamoje š iesoje“ (Veisbe gs 2002:
54). Apibūdinan nemandagumo aišką nusikal imų disku se, lie u ių kal-
bo y oje su o muluo as oks dis emizmų apib ėžimas: „žodžiai a žodžių
junginiai, a ojami ie oj š elnesnių, siekian suda y i neigiamą nuomonę,
su eik i neigiamą a spal į a ką no s įžeis i“ (Jakimo ienė 2017). Vokiečių
kalboje dis emizmo apib ėžimas y a labai pla us i nekonk e us, iškelian is
ik jo a ojimo ikslą: „neu alaus a eigiamo žodžio neigiamas, menki-
nan is ap ašomasis nusakymas“ (DUDENe). Panašiai ak uojami i keiks-
mažodžiai. R. Amanas y a pab ėžęs: „Kiek ienas žodis, ku is a ojamas
ag esy iai, y a keiksmažodis“ (Aman 1975: 165). Šią min į plė oja i Johnas
E. Josephas: „Kalba ne u i bū i pik žodžiaujan i, neš anki, asis inė, kad
bū ų užgauli“ ( e s a iš la ių k., ž . Džoze s 2008: 130).
Pasak A. Veisbe go, a sakymo į klausimą, kas y a užgaulus žodis, nė a,
nes „žodžio eikšmė slypi ne ik pačiame žodyje. Ją su eikia kalban ysis,
ašan ysis, klausy ojas, skai y ojas. Tai eiškia, kad užgaunan is gali bū i be
ku is žodis“ (Veisbe gs 2002: 56). Mokslininkas siūlo ski i indi idualius
emocinius dis emizmus i „ ik uosius“ dis emizmus – aip pa adina a o-
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
207
jamus iešojoje kalboje minin p iešus, a žo us a ned augus. Tokiais a e-
jais aikomi apibend inimai, hipe bolės, a ojami gy ūnų i ligų pa adini-
mai, pab ėžiamas a silikimas, bukap o iškumas i . . (Veisbe gs 2002: 56–57).
Nag inėdamas poli ikos kalbą, apie eu emizmus A. Veisbe gas ašė aip:
„<...> daba inėje in o macijos isuomenėje ylė i neįmanoma – žmonės
u i as i būdą, kaip in o muo i i dezin o muo i, pa eisin i, paaiškin i a
apgaudinė i. To ali a iniams ežimams šiuo a ž ilgiu bu o leng iau. Jie
u ėjo daug ką slėp i iek nuo aplinkinio pasaulio, iek nuo sa o piliečių,
ka ais i nuo sa ęs. <...> Kon oliuojan is žiniasklaidą o ali a izmas gali
sau leis i nu ylė i, cenzū uo i, p aleis i. Demok a ija u i kalbė i, odėl eu-
emizmai joje papli ę daug plačiau“ (Veisbe gs 1999: 17). Čia eikė ų p i-
du i, kad demok a inėje isuomenėje labiau papli ę i dis emizmai, nes
joje neįmanoma nu ylė i pasipik inimo, pykčio, nusi ylimo, abejojimo a
iesiog emocionalumo. Žmonės isa ai eiškia į ai iai: a i ai keikiasi so-
cialiniuose inkluose, i oniškai pašiepia i p a a džiuoja ieni ki us in e -
ne o s e ainių komen a uose po s aipsniais, paskelbia kokį no s si uacinį
dis emis inį naujada ą, ku is p i aukia dėmesį, i . .
Šiame da be, ku iame ap a iamos medicininė i ka inė leksikos a mainos,
pasi emian apž elg ais apib ėžimais, eu emizmais laikomi žodžiai a posakiai,
ku ie a ojami ie oj e iniais a ki okiais sume imais engiamų a o i žo-
džių, o dis emizmais – neigiamos kono acijos žodžiai a žodžių junginiai,
ku iais sąmoningai pakeičiami s ilis iškai i emociškai neu alūs os pačios
ealijos pa adinimai. Be o, šiame s aipsnyje mėginama ski i adicinius i
si uacinius dis emizmus. T adiciniais dis emizmais laikomi kalboje jau is o-
iškai įsi i inę, į ai iose si uacijose be eik uni e saliai a ojami dis emiz-
mai8, įskai an i ulga izmus (p z.: ašis as, okupan as, nusikal ėlis, idio as,
unkelis, pida as), o si uaciniais dis emizmais – žodžiai, ku ie suku iami kon-
k ečioje si uacijoje9 ( emian is asociaciojimis, kon aminacijos būdu a aikan
žaidimą kalba10, p z., pasi elkian one inę de o maciją: ko ona – šmo ona)
a ba įgyja dis emis inę kono aciją, kokios pap as ai ne u i (p z., slidinė ojai).
Vis dėl o b ėž i g iež ą ibą a p šių d iejų dis emizmų g upių sunku, nes
neaišku, kokį laiko a pą a a ojimo dažnumą eikė ų laiky i dis emizmo
įsi i inimo k i e ijumi (p z., dis emizmas, a si adęs ik pe COVID-19
8 Apie ai da ž . E. Lipa e (2021b: 87–88).
9 Todėl juos galima adin i i (okaziniais) dis emis iniais naujada ais.
10 Apie žaidimą kalba (la . alodas spēle) la ių šnekamojoje kalboje i jo p iemones ž .
V. E ns sone (1997).
208
BENDRINĖ KALBA | 95
pandemiją, gali bū i a ojamas plačiai i į ai iomis eikšmėmis). Da smul-
kiau s aipsnyje ap a iami eu emizmai nedi e encijuojami, no s ka ais juos
siūloma ski s y i į naujuosius i senuosius11; poli iniai i p opagandiniai eu-
emizmai okiu a eju pa ek ų į „naujųjų“ ka ego iją.
2. EUFEMIZMAI IR DISFEMIZMAI,
KURIAIS APIBŪDINAMA COVID-19 PANDEMIJA
2.1. Ligos i si uacijos eu emizmai i dis emizmai
M. Sme ona kaip yškų asmens i jo a do abu bei eu emizmų a ojimo
šiuolaikinėje g ožinėje li e a ū oje pa yzdį mini Joanneʼės K. Rowling omanus
apie Ha į Po e į. Bijodami ne ik pik ojo bu ininko Voldemo o, be i a i
jo a dą, ki i bu ininkai Voldemo ą adina Pa s žinai kas a ba Tas, ku io
ne alia minė i. Ne jo šalininkai mi ies algy ojai sa o aldo o ne adina a -
du, į jį k eipiasi kaip į Tamsos aldo ą a ba Šeimininką (Sme ona 2015: 24).
La ijoje asociacijas su šiuo pe sonažu žadino pandemijos me u aiky ų
g iež ų judėjimo ibojimų o icialus pa adinimas mājsēde12, ku į daugelis žmo-
nių su okė ne ik kaip angliško e mino lockdown la išką a ian ą, be i kaip
ka inio e mino komandan s unda ‘komendan o alanda’ eu emizmą. Tai odo,
pa yzdžiui, 2021 m. p adžioje socialiniame inkle Facebook pa eik as į ašas:
Ska os, ka daudziem šie o iciālie apzīmējumi i gluži kā Voldemo s Ha ija Po e a
sāgā–„Tas,ku unesauc ā dā“ <...>. Tāpēc laikam a ī op isas ās mājsēdes13
u . (Žiū iu, kad daugeliui šie o icialūs pa adinimai y a kaip Voldemo as iš Ha io
Po e io sagos – „Tas, ku is ne adinamas a du“ <...>. Ko ge o, odėl i andasi
isos os mājsēdes i . .).
11 Apie okią galimybę užsimena R. Kudi ka (2012).
12 Mājsēde „ypa ingas judėjimo ibojimas – eikala imas nepalik i gy enamosios ie os nus a-
y u laiku“ (Tēzau s). Tai sin aksinis-mo ologinis dū inys (< māj-a ‘namai’ + sēd-ē ‘sėdė-
i’ + galūnė -e; plačiau apie ai ž . E. Lipa e (2021a: 115–116)), pagal eikšmę COVID-19
kon eks e jis a i inka Lie u oje bu usį isos šalies ka an iną. Kaip o icialų e miną mājsēde
La ijoje p adė a aiky i nuo an ąka paskelb os nepap as osios padė ies p adžios (2020 m.
lapk ičio mėn.), kai bu o į es i g iež i judėjimo ibojimai, įskai an i komendan o alandą.
COVID-19 pandemijos me u La ijoje iš iso bū a ijų y iausybės nus a y ų nepap as osios
padė ies laiko a pių, ku iais aiky i į ai aus g iež umo ibojimai: 1) nuo 2020-03-12 iki
2020-06-10; 2) nuo 2020-11-09 iki 2021-04-06; 3) nuo 2021-10-11 iki 2022-04-01.
13 Visuose pa eik uose pa yzdžiuose pa yškin a s aipsnio au o ių, išsky us šį žodį, ku į sa o
į aše y a pa yškinęs pa s jo au o ius. Pa yzdžiuose i jų e imuose pa aisy os ik šiu kš-
čiausios ašybos i sky ybos klaidos, ku ios ukdy ų su ok i u inį.
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
215
Nu, ja jau minis s d īks lie o necenzē u leksiku un unā pa „pohujisma“gēnu,
ad a u iņam a klā ko jaunu: Aus umei opā i a ī „nahujisma“gēns. Mēs Aus-
umei opā sū am a iecīgajā i zienā minis us, ku i g ib mūs pilnībā kon olē un
pā ē s isu mūsu dzī i pa koncen ācijas nome ni, s ās o pasakas pa „ ecu cil ēku
aizsa dzību no ī usa“ (Na, jeigu jau minis ui galima a o i necenzū inę leksiką
i kalbė i apie „pochuizmo“ geną, ada galiu jam a skleis i kai ką naujo: Ry ų Eu-
opoje esama i „nachuizmo“ geno. Mes Ry ų Eu opoje siunčiame a i inkama k yp-
imi minis us, ku ie no i mus isiškai kon oliuo i i pa e s i isą mūsų gy enimą
koncen acijos s o ykla, sekdami pasakas apie „seny ų žmonių apsaugą nuo i uso“).
Ki as in e nau as sa o nuomonę iš eiškė aip: šodien minis a kungs lie o
ā du „pohujisma“, be ī – „iģiķenahuj“??? (šiandien ponas minis as
a oja žodį „pochuizmo“, o y oj – „eiki e nachui30“). Nep aėjo nė pusan -
ų me ų, si uacija Eu opoje i pasaulyje d ama iškai pasikei ė, i ši ulga i
azė apo spa nuo uoju šūkiu, mo o, su ienijusiu i pačius Uk ainos gy-
nėjus, i juos ki u pasaulyje palaikančius žmones.
3. RUSIJOS IR UKRAINOS KARĄ APIBŪDINANTI LEKSIKA
3.1. Si uaciją Uk ainoje žymin ys dis emizmai i eu emizmai
Nag inėjan eu emis inę i dis emis inę leksiką, ku ia apibūdinama si ua-
cija Uk ainoje po Rusijos įsi e žimo i ka iaujančios pusės, ypa ingą dė-
mesį eikia ski i ka o pi momis dienomis pa a o am sakiniui su dis emiz-
mu ( usišku keiksmažodžiu) Русский военный корабль, иди нахуй! (Rusų
ka inis lai e, eik nachui), ku is žaibo g eičiu apsk iejo isą pasaulį. Kaip
pab ėž a diskusijoje, ykusioje 2022 m. balandžio 21 d. La ijos adijo
laidoje Ģimenes s udija (Šeimos s udija), kai ku ie keiksmažodžiai pasida ė
„ge as onas“, ka o agizmas pa eisina jų a ojimą (Lamu ā di 2022).
K eise is Mosk a liūdnai išga sėjo pi momis ka o dienomis, kai pa agi-
no Uk ainos pasieniečius Gy ačių saloje pasiduo i, be jie a sisakė ai da-
y i i šia aze g ubiai pasiun ė ka inį lai ą. Gy ačių salos gynėjo iš pykčio
pasaky a azė i o Uk ainos gynėjų mo o: naudojan ją bu o pe dažy i
gy en iečių pa adinimai kelių eismo ženkluose, aip demons uojan po-
žiū į į įsib o ėlius. Kai 2022 m. balandžio 14 d. Mosk a nuskendo (nuo
Juodąją jū ą saugojusių Uk ainos ake ų Nep un smūgių), uk ainiečiai džiau-
30 Lie . ulg. nachui ‘1. keiksmas, a ojamas kaip pe a as: eik nachui <...>. 2. elniop, ebū-
nie. <...>ʼ eina nachui! elniop, kaip blogaiʼ (Zaikauskas 2008: 97).

216
BENDRINĖ KALBA | 95
gėsi, kad lai as nuplaukė en, ku bu o pasiųs as. Vėliau šis šūkis bu o
a ojamas ap ašan ai, kas yks a Uk ainoje. Uk ainiečių ašy ojas, o o-
g a as i ka ys A emas Čapajus (Артем Чапай) ašė:
Tokie dalykai neiš engiami, i eikia s eng is ai sup as i. Vienaip a ki aip, mums
isiems y a pasimaišę: neginkluo i žmonės Be dianske siunčia nachui ginkluo us oku-
pan us, mo e ys Romnų ajone siunčia nachuiša uo us senius. Kiek ienas da o ką
gali. Uk ainiečiai y a mega šaunūs, kaip Do ydas p ieš Galijo ą (Čapajs 2022).
Pasakymas su usišku keiksmažodžiu išpopulia ėjo i už Uk ainos ibų,
g eičiausiai dėl sa o ling is inio ekp esy umo. La iai jį e čia ik iš dalies,
palikdami e imo kalboje o iginalo kalbos cen inį, s ilis iškai žymė ą ele-
men ą: K ie u ka akuģi, ej nahuj! (la iškasis a i ikmuo ej di s ‘eik šik ’ bū ų
daug š elnesnis). Minė os adijo laidos daly iai, a p jų i A. Veisbe gas, ko-
men uodami okią leksiką, neš ankius žodžius adino į ai iais eu emizmais
(pagal a i inkamų žodžių pi mas aides), p z., bē- ā di ‘b-žodžiai’, hā-bē-pē
‘ch-b-p’, en- ā di ‘n-žodžiai’, a ba naudojo žodžių junginį āda leksika ‘ okia
leksika’, pab ėždami žodį okia. Laidos daly iai disku a o i apie ai, kodėl ka o
me u g ubios, neš ankios leksikos andasi daugiau: a i a kon lik inė si uacija,
paaš in os emocijos; jei iena pusė a oja okią leksiką, anksčiau a ėliau
p iside ins i ki a pusė. Kai s ilis iškai neu ali leksika ne eiksminga (nesuke-
lia eakcijos), a ojama s ilis iškai eksp esy i, pa yzdžiui, dis emizmai.
Tiesa, lie u ių socialinio inklo Facebook a o ojai šiam pasakymui y a
sugal oję eu emis inį, mandagų i šmaikš ų pakai alą:
„EIKTUZET!“, – umpas, aiškus, mandagus am ik o augo pe sonažų pasiun-
imas paskui usų ka inį lai ą!
Ki as eu emizmas pasiųs i lai o k yp imi (pasiųs i paskui lai ą), ku is
Lie u oje bu o pasiūly as kaip Me ų posakio kandida as, „šiandien jau pla-
čiai a ojamas i sup an amas be jokių kon eks ų“ (U nėžiū ė 2022: 18).
2022 m. asa io 24 d. p adė o ka o, ku is, ik o ės neslepian , adinamas
b u aliu ka u p ieš Uk ainą a Rusijos ka u Uk ainoje, Rusijos ado ybė i
o icialioji žiniasklaida ne adina ka u, a oja į ai ių eu emizmų. Poli ologas
Je gēņijus Roščinas ašo:
2022 m. asa io 24 d. Rusijos p eziden as Vladimi as Pu inas p anešė, kad ykdoma
„specialiojika inėope acija“. P idu sime, kad p anešdamas apie „ope aciją“, sa-
kinio pabaigoje Pu inas dėjo ašką i nu ylėjo, kad ai ope acija, nuk eip a p ieš ki ą
als ybę, bū en Uk ainą. Toliau bu o kalbama apie demili a izacijos i denaci ika-
cijos ikslus. Tačiau šiame kon eks e s a bi bū en okia g ama inė s uk ū a – žodis
„ope acija“ ne u i papildinio (Roščins 2022).
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
217
Apie si uaciją, į ku ią Rusija pas a ė demok a inį pasaulį p adėdama
Eu opoje ka ą i jo ne adinama ka u, a odamas į ai ių eu emizmų ie-
name sa o elje onų i oniza o jau minė as Sand is Vanzo ičius:
Nu Rie umu als is cen ās labi ā i no o mulē , kā nosauk ka u Uk ainā, lai ikai o
nenāk os sauk īs ajā ā dā pa ka u – pa mili ā uope āciju,mili ā ukon lik u,
a mijasmācībāmka aaps ākļos ai ka aizs ādājumu (Daba Vaka ų als ybės
s engėsi g ei osiomis su o muluo i, kaip pa adin i ka ą Uk ainoje, kad ik ne ek ų
jo adin i ik uoju a du ka as – ka ine ope acija, ka iniu kon lik u, ka iuomenės
mokymais ka o sąlygomis a ka o gaminiu) (Vanzo ičs 2022).
Iš p adžių iešajame disku se bū a sumišimo, a o i eu emizmai daba -
inė si uacija Uk ainoje, paaš ėję kaimyninių als ybių san ykiai, kon lik as.
Tačiau ėliau si uacija im a adin i ik ais a dais: ka u, įsi e žimu, užpuo-
limu i pan. Rusijoje a o i žodį ka as d audžiama, i ai kai ku ie opozi-
cijos a s o ai iešajame disku se nu odo kaip eu emizmą a odami žodžių
junginį užd aus as žodis, p z.:
Феминизм как политическая сила <...> не может быть на стороне [запрещен-
ноевРФслово] и тем более — [запрещенноевРФслово] оккупационной
(Feminizmas kaip poli inė jėga <...> negali p i a i [RF užd aus as žodis], juolab –
okupaciniam [RF užd aus as žodis]).
Galima saky i, kad eu emizacija šio ka o ema p asidėjo jau 2014 m., i
ai y ėjų siejama su K ymo okupacija. I. Sme onienė i D. Daučiūnai ė
kaip su okupacija susijusius eu emizmus mini a p au inius žodžius sank-
cijos, subjek ai, in e encija, pasi odžiusius publicis inių s aipsnių an aš ė-
se Lie u oje (Sme onienė, Daučiūnai ė 2014: 125–126). Pasak mokslininkių,
skai y ojams jie ne okie žinomi, daliai ne gi nesup an ami, odėl kelia ne
okią neigiamą eakciją kaip iesioginis eiškinio pa adinimas (Sme onienė,
Daučiūnai ė 2014: 132), aigi a p au iniai žodžiai puikiai a lieka eu emi-
zacijos unkciją.
Be eu emis inio e mino ka inė ope acija ( us. военная операция), Pu i-
no i gi bu o pasi elkiami du ečiau a ojami, odėl neįp as i i mažiau
sup an ami a p au iniai žodžiai: Uk ainos demili a izacija i denaci ikacija.
Žodis denaci ikacija ‘nacizmo lik ida imo p iemonės’ (BLKŽ) susijęs su
žodžiu nacizmas ‘nacionalsocialis ų pa ijos poli ika i ideologija, okiečių
ašizmas’ (DLKŽ). Aiškindami susiklosčiusią padė į, šias są okas a oja
į ai ių šalių i s ičių specialis ai. La ių poli ologas Andis Kudo as ašo:
Nacisma apka ošanas ēma K ie ijā i ē a isas padomju laika p opagandas dēļ. Un
āpēc iņi agad u pina, sako , ka Uk ainā K ie ija ealizē denaci ikācijuun demi-
218
BENDRINĖ KALBA | 95
li a izāciju (Ko os su nacizmu ema Rusijoje y a pa ogi dėl isos so ie mečio
p opagandos. Todėl jie daba ją ęsia sakydami, kad Uk ainoje Rusija ykdo de-
naci ikaciją i demili a izaciją) (Kudo s 2022).
Rusų ašy oja, žu nalis ė, opozicionie ė Julija La ynina (Юлия Латынина),
eaguodama į Pu ino a ojamus žodžius, pa eiškė:
У меня теперь есть надежда, что вместо денацификации Украины наступит
депутинизация России (Daba u iu il ies, kad, užuo ykusi Uk ainos dena-
ci ikacija, yks Rusijos depu inizacija) (La yninaTV 2022).
P opagandinės kalbos pa yzdžiai y a i eu emis inės pa a azės – pe pa-
sakojimai ki ais žodžiais, ku iuos Rusijos o icialioji žiniasklaida plačiai a -
oja ka ui Uk ainoje apibūdin i. Pa yzdžiui, Rusijos ka iuomenės a si au-
kimas i bėgimas ap ašy i aip:
<...> проведена операцияпо свертываниюипереброске <...> войск на тер-
риторию ДНР, проведен рядотвлекающихидемонстрационныхмеро-
приятийсобозначениемреальныхдействий войск (<...> a lik a ka iuome-
nės supaka imo i pe kėlimo <...> į DLR e i o iją ope acija, p i aiky a daugybė
dėmesio a i aukimo i pa odomųjų p iemonių, nu odančių ik uosius ka iuomenės
eiksmus).
Iš okių p iešingos eikšmės žodžiais pa eikiamų si uacijos ap ašymų
Uk ainos pusė juokiasi i i onizuodama a si aukimą adina neigiamu puo-
limu ( us. отрицательное наступление), o ka o lai ų nuskendimą – nei-
giamu išni imu ( us. отрицательное всплытие), . y. eiksmu, p iešingu
po andeninio lai o iškilimui į andens pa i šių. Sa o uož u į Rusijos gy-
nybos minis e ijos o icialaus a s o o lūpas socialinio inklo Facebook šmaikš-
uoliai y a įdėję okią Rusijos ka iuomenės bėgimą apibūdinančią eu emis-
inę azę: враг с позором бежит за нами (p iešas gėdingai bėga paskui mus).
Rusijos dik a o iaus užmojai, eiškiami poli iniais eu emizmais, daug
pla esni. La ijos in e ne o žu nale Pua o (2022) analizuojami Pu ino pa-
sisakymai, ku iuose jis p ilygina sa e Rusijos ca ui Pe ui I pe Šiau ės
ka ą, o daba inį įsi e žimą į Uk ainą – o, kas p iklausė Rusijai, susig ą-
žinimui. „Režimas plačiai a oja eu emizmus – sienų nus ūmimas a e i-
o ijos plė imas žymi kaimynų užka ia imą“ (Veisbe gs 2014).
Užka ia imas neįmanomas be ka iuomenės, o ji suda oma mobilizuojan
iek sa o als ybės, iek užka iau ų k aš ų gy en ojus. Tačiau šiame su dideliais
nuos oliais susijusiame ka e mobilizacija šmaikščiai pe adinama mogilizacija,
šiuo žodžiu i gi odan dis emišką požiū į, . y. pab ėžian šio p oceso absu -
diškumą. Ri a U nėžiū ė (2022: 17) mini šį žodį kaip ieną iš ų, ku ie lie u-
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
219
ių kalboje pe imami iš uk ainiečių a usų kalbų i p ide inami p ie lie u ių
kalbos g ama ikos. Leksema mogilizacija ‘mobilizacija (a sa gos ka o p ie o-
lininkų šaukimas į ka inę a nybą) kaip iesus kelias į mi į (kapą)ʼ į auk a i
į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną, nu odan , kad ai i oniškąjį eksp e-
sinį a spal į u in is naujai skolin os šaknies žodis iš usų kalbos могилизация
< могила ‘kapas’ + мобилизация ‘mobilizacija’ (LKND). Į ai ių kalbų lek-
semą mogilizacija / mogilizaciya / могилизация galima in e p e uo i i kaip
suku ą pasi elkus one inę de o maciją ( ieną iš žaidimo kalba ūšių): e -
mino мобилизация / mobilizacija aidę б (lo ynišką b) pakeičian aide г
(lo yniška g) gaunamas žodis, susijęs su kapais ( us. могила ‘kapas’). Socia-
linio inklo Facebook naudo ojai lie u iai i onizuodami apie mogilizaciją
siūlo i lie u iškų naujada ų: kapizacija31, kapinizacija, mobilizacija į kapus
(< kapai), g abizacija, ka s izacija (< g abas, ka s as), LADizacija, MOSKVi-
zacija (< LADA, MOSKVIČ, . y. au omobilių ma kės)32.
Vengian žodžių ka as i mobilizacija, Uk ainoje žu usiems ka iams api-
būdin i Rusijoje y a naudojama iš isa melagingų eu emizmų plejada:
Погиб в качестве акта доброй воли в ходе выполнения заданий в рамках спе-
цоперации (Žu o ykdydamas užduo į kaip ge os alios ak ą specialiosios ope a-
cijos me u).
Toks eks as an kapio nuo aukoje leidžia b ėž i pa aleles su 1947 m.
išleis oje okiečių li e a ū os y ėjo, ašy ojo i poli iko Vic o o Klempe e-
o knygoje LTI – No izbuch eines Philologen (LTI – ilologo už ašai) pa ei-
kiamomis iš adomis apie T ečiojo eicho kalbą. Ap a damas nek ologus „už
iu e į i Tė ynę žu usiems ka iams“, au o ius nu odė kelių laipsnių aiš-
ką – nuo ža ėjimosi iki ideologinio nep i a imo demons a imo.
„Rodan aukščiausio laipsnio iš ikimybę būda o ašoma: „Jis žu o už sa o iu e į“
<...>, o Tė ynė neminė a. <...> Jei kas no s nacizmui isiškai nep i a ė i no ėjo
iš eikš i, pa ody i nep i a imą, galbū ne neapykan ą, o ka u nepa ek i a p opo-
zicijos, nes aip oli d ąsa nesiekia, gedulo p anešimas būda o o muluojamas ši aip:
„Vienin elis mūsų aikas žu o už Tė ynę“, i nebūda o minimas iu e is. <...>
31 Šis žodis aip pa į auk as į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną, su a pačia eikšme
kaip mogilizacija i nuo oda, kad ai hib idinis da inys, e inys (LKND).
32 Pas a ieji pa adinimai susiję su Uk ainos ele izijos ansliuo u siuže u: k i usio usų ka io
ė ai už kompensaciją, gau ą už žu usį sūnų, nusipi ko jo mėg ą au omobilį LADA i
daba išdidžiai ažinėja pas sūnų į kapus. Socialinio inklo Facebook šmaikš uoliai šią emą
išplė ojo oliau: žodis sūnus į ai iose kalbose panašus (uk . син, lenk. syn, angl. son), o
usiškai – лaдa.
220
BENDRINĖ KALBA | 95
P ipažįs an ne ek į nebu o leidžiama sė i ne imo a p ie inių. Tokiais a ejais
T ečiojo eicho s e eo ipinė o mulė bu o: „Dėl agiško likimo užmokėjo sa o
gy ybe...“ ( e s a iš la ių k., ž . Klempe e s 2004: 126–127).
Taigi, Rusija i šioje ka o si uacijoje naudoja melą i dezin o maciją –
kalbėdama iek apie sa o ik uosius eiksmus i ikslus, iek apie ka o eigą
i jame žu usiuosius. Ki a e us, Rusijos sukel as ka as bal ų i ki ose
kalbose suak ualino adinamųjų jau ių žodžių (p z.: okupacija, okupuo i)
a ojimą naikinan anks esnę pla aus mas o eu emizaciją. A ga usios ne-
p iklausomybę Bal ijos als ybės su didžiąja kaimyne s engėsi ku i paga -
bius san ykius, p aei ies sk iaudų neminė i. Š ai Līga Romānė-Kalniņa
dak a o dise acijoje Cons uc ion and Rep esen a ion o Na ional Iden i y in
he Speeches o he P esiden s o he Bal ic S a es: Co pus-Assis ed C i ical
Discou se Analysis (lie . Nacionalinės apa ybės kons a imas i ep ezen a-
imas Bal ijos als ybių p eziden ų kalbose – ko pusu pa em a k i inė disku -
so analizė) pab ėžia, kad p eziden ų kalbose, ypač iška po šalių nep iklau-
somybės a kū imo 1990 m., pasi emian bend a poli ine p aei imi i s en-
gian is eng i So ie ų Sąjungos i Rusijos neigiamo aidmens Bal ijos šalių
is o ijoje minėjimo, dažnai būda o a ojami eu emizmai (Romāne-Kalniņa
2022: 33). Kalbos eu emizacija, įsi eikimas yko iek aldžios, iek isuo-
menės lygmeniu. Tokio poli inio ko ek iškumo p iežas is i pasekmes ana-
lizuoja poli ologas A. Kudo as:
Poli ko ek uma ašanās iemesli ne ienmē bijuši ļauni. Ei opā esam u u iens
o am dzī ojoši – as na kā kau ku s epēs dzī ojo . Esam isi saspies i un, lai
spē u sadzī o , cen īsimies neaizska iens o u. Diemžēl esam aizgājuši galējībā
ne ikai La ijā, be Ei opā kopumā: cil ēki pā auc unā o, ko iņi domā. No-
iek izdabāšana un liekuļošana (Poli inio ko ek iškumo p iežas ys ne isada blogis.
Eu opoje esame gy enę a i ienas ki o – ai ne kažku s epėse gy enan . Visi
esame suspaus i i , kad sugebė ume sugy en i, žiū ime, kaip ienas ki o neužgau-
i. Deja, ne ik La ijoje, be Eu opoje apsk i ai esame nuėję į k aš u inumą: žmo-
nės liaujasi kalbėję ai, ką jie gal oja. Vyks a įsi eikimas i eidmainia imas) (Ku-
do s 2022).
Pasak Līgos Romānės-Kalniņos, daba kalbos eu emizacija komunikaci-
joje su Rusija jau nebe yks a:
Lie u os p eziden ai po šalies nep iklausomybės a kū imo 1990 me ais dėjo daug
ilčių į naują besiskleidžiančią Rusijos demok a iją, ku i leis ų als ybėms bend a-
da biau i, ačiau me ams bėgan šios il ys išsisklaidė, i ai pa i ina [p eziden ų]
kalbų lyginamąja analize nus a y i u inio, disku sinio i ling is inio ma menų
pokyčiai (Romāne-Kalniņa 2022: 33).

DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
221
3.2. Ka iaujančias puses žymin ys dis emizmai i eu emizmai
Uni e saliais dis emizmais laiky inos leksemos ašis ai i nacis ai (naciai)33.
Pas a asis žodis i in plačiai a ojamas Rusijos o icialiajame iešajame dis-
ku se, siejan jį su jau minė a denaci ikacija, da gi paaiškinan , kad dena-
ci ikacija eiškia deuk ainizaciją. Po Cha ki o gy enamųjų ajonų bomba -
da imo J. La ynina i oniza o: Кто погиб, тот нацист (Kas žu o, as
nacis as) (La yninaTV 2022). A. Veisbe gas 2014 m. pabaigoje apie į ykius
K yme i jų nuš ie imą žiniasklaidoje ašė: „Plačiausiai a ojami pa adi-
nimai ašizmas i ašis ai. Žodis jau seniai usų kalboje y a įgijęs labai
neigiamą a spal į, be o, u i neaiškią p asmę – jis a ojamas kalban apie
iską, kas nea i inka K emliaus pageida imų, o ypač jei kažkas su okiama
kaip an i usiška“ (Veisbe gs 2014)34.
Uk ainiečiai i jų sąjungininkai usų įsib o ėlius ne e ai adina ne ik
ašis ais, be i ašis ais (kon aminaciniu da iniu, pada y u iš als ybės pa-
adinimo R-ossija i žodžio -ašis ai). Rusijos o icialiojoje žiniasklaidoje i
po aluose uk ainiečiai i jų sąjungininkai dažnai į a dijami dis emizmais
ašis ai, uk ainiečių ašis ai, aip pa a ojama pasy ūs nacis ai i nacis ų
bend ininkai, nacis ų ežimas, usiškai a ojami pa adinimai укронацики,
секретные укро-фашистские лаборатории (slap os uk o ašis inės labo a-
o ijos). Reikia p idu i, kad okia leksika pa enka i į iešąjį disku są ki o-
mis kalbomis – a ojama į ai iuose in e ne o po aluose spausdinamuose
s aipsniuose, p z.: lie . uk o ašis ai (al a.l ), la . uk o ašis i (del i.l , la.l ).
Kaip dis emizmai iešajame disku se iek Rusijoje, iek jos okupuo ose
Uk ainos e i o ijose (da nuo 2014 m.) a ojami i išk aipy i Uk ainos a
jos gy en ojų pa adinimai, p z., us. Kpaiна; укропы (an oji leksema g a-
iškai i one iškai su ampa su k apų pa adinimu). Žodis uk opas ‘ usiško-
33 Abu šie dis emizmai i su jais suda y i dū iniai bei žodžių junginiai bu o a ojami i
COVID-19 pandemijos disku se, be ik ienai pusei – als ybių o icialų ku są palaikan iems
asmenims i aldžios a s o ams – žymė i. Lie . ašis ai i naciai į auk i į ieną iš s aips-
nyje jau minė ų R. Žiliukai ės suda y ų są ašų, o la iškai už iksuo a okių pa yzdžių: co-
id ašis u banda ‘COVID ašis ų gauja’, „medicīniskā ašisma“ ežīms ‘„medicininio ašizmo“
ežimas’ i k .
34 Čia eikia p idu i, kad da ge okai p ieš K ymo aneksiją Pu inas dėl sa o ambicijų y a
pa adin as Pu le iu (< Pu -inas + Hi -le is), o jo šalininkai į ai iomis kalbomis adinami ne
ik dis emizmais pu inis ai, pu inoidai i pan., be i – pu le is ai, pu le oidai, pu le ašis ai.
Šie pa adinimai sa o ak ualumo nė a p a adę i daba . Sa o uož u, Facebook naudo ojai
lie u iai ieną iš Rusijoje eikiančių pionie ių o ganizacijų 2022 m. pa asa į p aminė pu-
injugendu (pagal analogiją su hi le jugendu).
222
BENDRINĖ KALBA | 95
se socialinėse medijose a ojamas niekinamasis uk ainiečio, besio ien uo-
jančio į Vaka ų Eu opą, pa adinimas’ a ojamas i Lie u os in e ne inėje
žiniasklaidoje, jis į auk as į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną kaip
skolinys, niekinamąjį ekp esinį a spal į u in i ža gonybė (LKND). La iš-
ka leksema uk opi ap ik a in e ne o naujienų komen a uose i socialiniuo-
se inkluose.
Da aš esni dis emizmai ski i ki ų šalių a s o ams, ko ojan iems d au-
ge su Uk ainos gynėjais. Š ai Donbaso anali inė a nyba ( us. Аналитическая
служба Донбасса) aiškina, kad, siekdami sus abdy i usų a aką, uk ainiečiai
me a į ko ą menka e es pajėgas – g uzinus, aka iečius i panašias šiukšles
( us. Бросают именно те силы, которые им малоценны – грузин,запа-
денцевиподобныймусор).
Ki a e us, Uk ainos i ki ų šalių iešuosiuose disku suose, be Rusijos
ka iuomenę iesiogiai pa adinančių są okų Rusijos a mija, okupan ų a mija,
okupan ai, okupan ų ka iuomenė, usų okupan ai, i gi ne ūks a p ieš ag e-
so ę nuk eip ų dis emizmų, ku ie y a de o muo as Rusijos pa adinimas,
p z., русня, a ba leksemos, susijusios su ag esy iomis, žiau iomis bū ybė-
mis, p z., o kai ( us. орки). La ijos an azijos i an as ikos d augijos (la .
La ijas Fan āzijas un an as ikas bied ība) s e ainėje pa eik as oks e s inis
są okos o kai (la . o ki) aiškinimas:
į ai ūs iš e mingi į žmones panašūs ka iaujan ys pada ai kū iniuose an as ikos
emomis. <...> O kai dažniausiai aizduojami kaip apsigimę žmonės, u in ys
b u alumo, sadizmo, aip pa baugš umo polinkių <...>, kaip už žmones iziškai
s ip esni a silpnesni, be isada susi elkę dideliais bū iais (Gus a sone 2022)35.
Į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną į auk a ne ik leksema o kas ‘ usų
ka ei is – demo alizuo as žiau us ag eso ius Rusijos ka e Uk ainoje 2022
m.ʼ, kilusi iš anglų k. o c ‘b u alia jėga i menku p o u pasižymin is an as i-
nių bū ybių asės a s o as maginės an as ikos kū iniuose, ypač J. R. R. Tol-
kien’o Žiedų aldo eʼ, be i niekinamąjį eksp esinį a spal į u in ys kon a-
minaciniai da iniai su komponen u o k-: o kupan as ‘demo alizuo as žiau-
us ka ei is iš okupacinės Rusijos ka iuomenės ka e Uk ainoje 2022 m.ʼ
(< o k-as +o-kupan as); o k a akonis ‘ usų ka ei is – demo alizuo as žiau us
ag eso ius Rusijos ka e Uk ainoje 2022 m.ʼ (< o k-as + a akon-as + galūnė
-is); O kis anas ‘„o kų“ gy enama šalis ( . y. Rusija)ʼ (LKND). Pas a asis žo-
dis šiame duomenyne pa eik as kaip naujai skolin os šaknies žodis, nu odan
35 Ve imas iš usų k. iki Rusijos įsi e žimo į Uk ainą.
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
223
i ki ų kalbų a i ikmenis: uk . оркистан; us. оркистан. Ki os d i leksemos
į duomenyną į auk os kaip lie u iškos kilmės da iniai. Kaip lie u ių eak-
cijas a spindin į ka o me o naujada ą žodį o kupan ai apibūdina i Ri a U -
nėžiū ė (2022: 18). Tačiau šio s aipsnio au o ių su ink a ki ų kalbų medžia-
ga odo, kad lie u ių kalbos naujada as y a ik o k a akonis (jis duomenyne
pažymė as kaip „pa ienis“ i neap ik as in e ne o šal iniuose ki omis kalbo-
mis), o ki i du žodžiai g eičiausia y a pe im i iš usų kalbos, plg.: us.
ОРКУпанты / оркупанты, la . o kupan i; la . Jūs a ī o kis ānas p opo-
gandas upu is? (A jūs i gi [esa e] o kis ano p opagandos auka?).
Ki as iš an as ikos kū inių paim as eu emis inis Rusijos pa adinimas,
p adė as a o i da 2015 m., y a Mo do as (la . Mo do a, us. Mopдор) –
blogį įkūnijan i šalis. La ijos žiniasklaida ašė:
Ko o pi momis dienomis didelis bū ys žmonių Rusijos ka iuomenės okupuo ame Me-
li opolyje iš eiškė sa o požiū į į „o kus plėšikus“. Tą pa į mėnesį, kiek ėliau, Uk ainos
gynybos minis as o icialioje kalboje žadėjo, kad Uk ainos ka iai „a laikys Mo do o
a aką“ (Lelū 2022).
Posakis aizdingas, i jam suku i panaudo a aliuzija į jau minė ą
J. R. R. Tolkien’o kū inį Žiedų aldo as:
Vai ās bū u uk aiņu ama pe sonu unas, p eses izde umi ai sociālās pla o mas, šis
salīdzinājums pa ādās ik uz soļa: mie īgā, „G edzenu pa ēlniekā“ ap aks ī ajai Da-
lienai līdzīgā Uk aina aizs ā as p e ī o ļaunumu, Mo do as ka apūļiem līdzīgo K ie-
ijas a miju, ko no Maska as ada Sau onalīdzinieks Vladimi s Pu ins (A ai bū ų
uk ainiečių pa eigūnų kalbos, spaudos leidiniai, a socialinės pla o mos, šis paly-
ginimas pasi odo kiek iename žingsnyje: aiki, į Žiedų aldo e ap ašy ą Dalieną
panaši Uk aina ginasi nuo g ynojo blogio, nuo Mo do o o dą p imenančios Ru-
sijos a mijos, ku iai iš Mask os ado auja Sau ono a gamas Vladimi as Pu inas)
(Lelū 2022).
COVID-19 pandemijos me u La ijoje asociacijas su J. Rowling omanų
pe sonažu Voldemo u, ku io ne alia adin i a du, žadino neįp as i nau-
jųjų ealijų pa adinimai (ž . aukščiau), o ka o kon eks as daugelyje šalių
sus ip ino sup a imą, kad Voldemo as y a konk e us asmuo kaip blogio
įsikūnijimas. Tai yškėja iš lie u ių iloso o Aldžio Gedučio s aipsnio apie
ai, kaip gims a sąmokslo eo ijos:
Aki aizdu, kad daba iniam Voldemo o a a a ui žioba ai ne ūpi nei Uk ainoje, nei
A ikoje, nei juolab Rusijoje a ku ki u pasaulyje. Taip, Voldemo as g įžo i apsi-
gy eno mūsų y inėje kaimynėje, o jo slapy a dis Vladimi as (Gedu is 2022).
224
BENDRINĖ KALBA | 95
Uk ainos ka iai on e ka iaujančius mobilizuo us usų ka ius suski s ė
į d i g upes – mobikus i čmobikus36. Eu emizmo čmobikai (la . čmobiki,
us. чмобики) pi moji aidė č (ч) a i inka usų kalbos žodžio частично
‘dalinai’ pi mą aidę, i šiuo eu emizmu į a dijami ie, ku ie šaukiami į ka ą
pagal dalinę mobilizaciją. Apie žodžio ka iai kei imą ki ais žodžiais kaip
poli inę eu emizaciją y a ašiusios i I. Sme onienė su D. Daučiūnai e
(2014: 127–128). Tačiau žodį чмобики galima in e p e uo i i ki aip – kaip
dis emis inį edinį iš usų kalbos žodžio чмо37.
Palygin i su šiu kščiais abiejų ka iaujančių pusių iena ki ai aikomais
dis emizmais, pap as os a odo isiems žinomos są okos – bina inę opozi-
ciją žymin ys eu emizmai ge iukai i blogiukai, ku iuos sa o Twi e pasky-
oje y a panaudojęs ienas iš ke u ių La ijoje yks ančios akcijos T i e a
kon ojs inicia o ių, yšių su isuomene konsul an as Reinis Pozņakas:
Nenogu dināmie lielceļu lau as ziņo, ka T i e a kon ojs a 21 ienību nogādā s pā i
obežai un nodo s labajiem, lai ie sadod ļaunajiem. Sla a Uk ainai! (Nenuils an ys
g ei kelių liū ai p aneša, kad 21 iene o i e io ilks inė pe gaben a pe sieną i
pe duo a ge iukams, kad jie iška š ų kailį blogiukiams. Šlo ė Uk ainai! (i .l ).
APIBENDRINIMAS
2020 m. pasaulį suk ė usi pandemija suskaldė isuomenę pagal žmonių po-
žiū į į i usą, ėliau – į skiepijimą nuo i uso. Dėl pandemijos keliska nu-
s a y a nepap as oji padė is, ku i Lie u oje adin a ka an inu, La ijoje – „sė-
dėjimu namuose“ (mājsēde; čia pe iodiškai aikan i komendan o alandą),
bu o susijusi su judėjimo ibojimais, o ai sukėlė didelį dalies isuomenės
nepasi enkinimą. Vyks an akcina imui isuomenė da aki aizdžiau pasida-
lijo į d i nesu aikomas s o yklas: akcina imo palaiky ojus i jam nep i a ian-
čius. Naujoms ealijoms žymė i bei susida iusioms si uacijoms apibūdin i
36 Šiuos pa adinimus kome cinės žiniasklaidos p iemonės TV24 specialioje laidoje apie Ru-
sijos sukel ą ka ą aiškino La ijos nacionalinių ginkluo ųjų pajėgų kapi onas Jānis Slaidiņis:
„Mobikai y a ie, ku ie y a Luhanske i Donecke kaip egulia iosios pajėgos, o čmobikai –
ie, ku ie šaukiami daba “ (Slaidiņš 2022).
37 Plg. la ių ža gonybę – dis emizmą čmo ‘pu inas žmogus, ku is landžioja po są a ynus’
(Tēzau s). Į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną į auk as i kon aminacinis da inys čmo-
bilizacija ‘Rusijoje ka o su Uk aina me u paskelb a dalinė mobilizacija, pe ku ią ka iau i
imami am nepasi engę i mo alumu nepasižymin ys y ai’ su kilmės nuo oda: „ usų, чмо-
билизация < частичная мобилизация ‘dalinė mobilizacija’; plg. чмо ža g. ‘ iziškai i mo-
ališkai smukęs žmogus, „mėšlas“’ (LKND). Da plg. R. U nėžiū ės (2022: 18) publikaciją
apie Facebook naudo ojų lie u ių mėginimus e s i i oniškus uk ainie iškus a usiškus
dū inius, a p jų us. bomžg a dija – e s a a ge a mija.
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
231
ginning o he wa . Howe e , in he democ a ic wo ld, as well as in Uk aine,
Russia‘s o icial euphemis ic s yle o speech has been me wi h idicule, leading
o he c ea ion o new euphemisms and dysphemisms. Du ing si ua ions o phys-
ical agg ession, bo h sides also use e bal agg ession and i ony. Thus, he usage
o poli ical euphemisms and dysphemisms will no see any so o decline, espe-
cially in a s a e o wa .
The euphemisms and dysphemisms ea u ed in he a icle a e used o designa e
said e en s – he pandemic and he wa in Uk aine – in he La ian, Li huanian,
and Russian languages. A jux aposi ion o he speci ic euphemisms and dysphe-
misms has es ablished ha some o hem a e common in bo h discou ses: ha o
he pandemic and o he wa ( o example, Voldemo : ‘some hing ha o he s a e
a aid o call by i s eal name’, pu inis ai // pu le is ai // a nikai: ‘use s and dis-
semina o s o Russian p opaganda’). Only wi h he discou se o COVID-19, he
uni e sal dysphemism is co idio , which is widely used o desc ibe any pe son
who, du ing he pandemic, beha es di e en ly han he pe son using his dys-
phemism ac s o hinks. Howe e , used dysphemically, lexemes ascis s, Nazis a e
conside ed uni e sal only in he discou se o he wa in Uk aine, because he wo
wa ing sides apply hem and de i a i es and compounds he eo (e.g., Uk o as-
cis s, Nazi egime s. Fascis s, uscis s) wi h e e ence o one ano he . In he
discou se o he pandemic, de i a i es and compounds wi h hese lexemes (e.g.
La ian co id ašis u banda ‘co id- ascis gang’) we e applied only o go e nmen
ep esen a i es and pe sons suppo ing he o icial line o he s a e ( he alleged
‘dic a o ship’). Va ious new wo ds (si ua ional dysphemisms) ha e also been c e-
a ed o desc ibe he eali ies o bo h he pandemic and he wa in Uk aine. A
compa ison o ma e ial om he h ee languages highligh s bo h he uni e sal
na u e o he e iewed language phenomena, and he possibili y o hei adop ion.
KEywO DS:
euphemisms, dysphemisms, COVID-19 pandemic, wa , public
discou se.
DITE LIEPA
LU La iešu alodas ins i ū s,
Rīga, Kalpaka bul ā is 4, LV-1050, La ija
[email p o ec ed]
Rīgas S adiņa uni e si ā e
Rīga, Dzi ciema iela 16, C ko p. 1B kab., LV-1007, La ija
[email p o ec ed]
EVIJA LIPARTE
[email p o ec ed]

232
BENDRINĖ KALBA | 95
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE
COVID-19 PANDEMIJA IR KARAS UKRAINOJE:
EUFEMIZMŲ IR DISFEMIZMŲ VARTOJIMAS
VIEŠAJAME DISKURSE LATVIŲ, LIETUVIŲ
IR RUSŲ KALBOSE
San auka
XXI a. ečiasis dešim me is y a p asidėjęs naujais išbandymais žmonijai – COVID-19
pandemija i Rusijos sukel u ka u Uk ainoje. Šie pas a ųjų ejų me ų globalinio
mas o į ykiai pa eikė i kalbos a ojimą: demok a inėje isuomenėje apie ai, kas
yks a, eikia kalbė i, aiškin i i in o muo i, be o, kalba į šiuos į ykius ak y iai
eaguoja.
Pandemija isuomenę suskaldė pagal žmonių požiū į į i usą: jo šalininkus i
neigėjus. P asidėjus akcina imui, isuomenė da aki aizdžiau pasidalijo į d i
nesu aikinamas s o yklas: akcinų palaiky ojus i neigėjus. Kalboje adosi naujų
žodžių, didėjo emocinis eksp esy umas i žodinė ag esija, o apibūdinan p iešin-
gas puses būda o plačiai a ojamos d i polia iškos kalbos p iemonės – eu emiz-
mai i dis emizmai.
Ko ido pandemijai nepasibaigus, pasaulį suk ė ė ki a agedija – Rusijos įsi e -
žimas į Uk ainą. B u alus ka as i uk ainiečių įni ingas p iešinimasis suak y ino
eu emizmų i ypač – poli inių dis emizmų a ojimą. Pas a ieji ilgai (po SSRS
žlugimo i nep iklausomybės a kū imo La ijoje i Lie u oje) bu o leksikos pa-
sy iajame sluoksnyje. S aipsnio empi inė medžiaga odo, kad iena pusė s en-
giasi dalykus adin i ik aisiais a dais, ne engdama i į ai ių dis emizmų, o ki a
ai da o selek y iai, naudodama melą i dezin o maciją, gausiai a odama i eu-
emizmus, i dis emizmus, ka o p adžioje bandžiusi isus p i e s i juos a o i.
Tačiau demok a iniame pasaulyje, aip pa Uk ainoje, iš Rusijos o icialiojo eu e-
mis inio kalbos s iliaus šaipomasi, ad gims a nauji eu emizmai i dis emizmai.
Fizinės ag esijos aplinkybėmis abi pusės aiko i žodinę ag esiją, i i oniją. Taigi,
poli inių eu emizmų i dis emizmų a ojimas, ypač ka o sąlygomis, nemažės.
Į s aipsnį į auk i eu emizmai i dis emizmai į a dija minė us į ykius – pan-
demiją i ka ą Uk ainoje – la ių, lie u ių i usų kalbomis. G e inan konk ečius
eu emizmus i dis emizmus, kons a uo a, kad kai ku ie iš jų y a bend i abiejuo-
se – i pandemijos, i ka o disku suose (p z.: Voldemo as ‘kažkas, ko bijoma
adin i ik uoju a duʼ; pu inis ai, pu le is ai, a nikai ‘Rusijos p opagandos a o-
ojai i skleidėjaiʼ). Tik COVID-19 disku se uni e salus y a dis emizmas ko idio-
as, plačiai aiky as apibūdin i be ku iam asmeniui, pandemijos me u besielgian-
čiam ki aip, nei elgiasi a gal oja dis emizmą a ojan is žmogus. Dis emiškai
a ojamos leksemos ašis ai, nacis ai laikomos uni e saliomis ik ka o Uk ainoje
DITE LIEPA, EVIJA LIPARTE. CoVID-19 pandemija i ka as Uk ainoje: eu emizmų
i dis emizmų a ojimas iešajame disku se la ių, lie u ių i usų kalbose
233
disku se, nes jas bei edinius i junginius su jomis (p z.: uk o ašis ai, nacis ų e-
žimas s. ašis ai, ašis ai) iena ki ai aiko abi ka iaujančios pusės. Pandemijos
disku se ediniai i junginiai su šiomis leksemomis (p z., la . co id ašis u banda)
būda o ski iami ik aldžios a s o ams i als ybių o icialų ku są (a sei , dik a ū ą)
palaikan iems asmenims pa adin i. I pandemijos, i ka o Uk ainoje ealijoms
pa adin i suku a i į ai ių naujada ų (si uacinių dis emizmų). Palyginus ijų
kalbų medžiagą, iš yškėja iek apž elgiamų kalbos eiškinių uni e salumas, iek
jų pe ėmimo galimybė.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
eu emizmai, dis emizmai, COVID-19 pandemija, ka as,
iešasis disku sas.
DITE LIEPA
LU La iešu alodas ins i ū s,
Rīga, Kalpaka bul ā is 4, LV-1050, La ija
[email p o ec ed]
Rīgas S adiņa uni e si ā e
Rīga, Dzi ciema iela 16, C ko p. 1B kab., LV-1007, La ija
[email p o ec ed]
EVIJA LIPARTE
[email p o ec ed]