Research papers from journals.lki.lt
Browse publicly accessible academic documents collected from journals.lki.lt.
2236 documents
Kol nebuvo „Palemono“: kompiuteriai, lietuviški rašmenys ir šriftai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.09
Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.08
„Didelis dėkui“ ir „dėkui labai“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.07
Kalbos aktai „Naujosios Romuvos“ (1931–1940) higienos ir kosmetikos reklamose
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.06
Pritarimas pašnekovui žemaičių kasdienybės diskurse: funkcijos ir raiška (remiantis XX a. II pusės šaltiniais)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.14
Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.13
Tarptautinių žodžių semantikos pokyčiai administracinėje kalboje
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.15
Žodžių „krūmas“, „puskrūmis“, „krūmokšnis“, „krūmelis“ samprata (remiantis studentų apklausa)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12
Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.04
1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.03
Povilo Matulionio „Žolyne“ pateiktų augalų genčių vardų autoriniai šaltiniai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.11
Dėl darinių su baigmeniu „-eivis, -ė“
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
Įvardžiuotiniai dalyviai su priklausomais žodžiais: kodifikuotoji norma ir jos neaiškumai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų postandartizacijos kontekste
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
Minint žodynininkės Zitos Virginijos Šimėnaitės (1950–2016) 70-ąsias gimimo metines
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
Kazys Ulvydas – kalbos kultūros puoselėtojas
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
Metaforinis raiškos būdas administracinėje lietuvių kalboje
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
Santrumpų vertimas Europos Sąjungos teisės aktuose: kriterijaus klausimas
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
Lotynų–lietuvių kalbų žodynėlis Sapūno ir Šulco gramatikoje
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
Priešas „Lietuvių kalbos žodyne“
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
Pagrindiniai patariamieji lietuvių kalbos vadovai (žanro ypatybės)
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
Daiktavardžiai „atitiktis“, „atitikimas“ administracinėje kalboje
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
Trends in European Language Policies With a View to Language Technology
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
A Seven-League Strides Sightseeing Trip Through Past and Present of Standard Dutch
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
Ar terminų sinonimija yra trūkumas?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
Knyga žemaitiškai mokantiems ir besimokantiems
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai ir jų rašyba
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
Veiksmažodžio formų vartojamumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
An Interdisciplinary Poly-funktional Lingual-cognitive classification of instincts
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Regional Studies for the Education of the Future Teachers: The Potential of Southern Kurzeme
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
Nieostrość określenia „język prosty” na pograniczu bałtycko-słowiańskim z perspektywy języka litewskiego
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
Leksikos pokyčiai administracinėje lietuvių kalboje
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Astrologinių pavadinimų rašymas interneto svetainėse
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
Arbitraliųjų lietuvių kalbos kolokacijų nustatymas
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Prijungiamasis ryšys lietuvių sintaksės darbuose (XX a. pirmoji pusė)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys: kieno poveikis stipresnis? Tarptautinio įvaikinimo situacijos tyrimas ir sąsajos su emigracija
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai „kažkada“ ir „kada nors“: reikšmės santykis ir vartosena
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
