BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ĮVARDŽIUOTINIAI DALYVIAI SU PRIKLAUSOMAIS ŽODŽIAIS:
KODIFIKUOTOJI NORMA IR JOS NEAIŠKUMAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: į a džiuo inė o ma, į a džiuo inis daly is, į a džiuo inis būd a dis,
p iklausomi žodžiai, pažymimasis žodis, pažyminys, daik a a dis.
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjamas ap a ian į a džiuo ines o mas nu odomas ypa umas – kad
daly io į a džiuo inė o ma ne a o ina, jei daly is u i p iklausomų žodžių, ku iais laikomi
aldymo i šliejimo yšiu su daly iu susiję žodžiai. Au o ė a skleidžia ne ienodą šio
no minamojo pobūdžio da buose o muluojamo k i e ijaus ap ėp į i s a s o du pag indinius jo
o mula imo iškeliamus klausimus: daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo
analogijos klausimą; neaiškumus, susijusius su daly io a ojimu daik a a džio
pozicijoje. Aiškinan is, kiek šis k i e ijus ienodai aiky inas būd a džiams i daly iams,
pasi elkiami ne ik no minamojo, be i i iamojo pobūdžio da bai, aip pa sin aksės ap ašai.
ĮVADAS
Žodžių junginių, ku iuos suda o p iklausomų žodžių u in is į a džiuo inis daly is
( oliau – ĮD), lie u ių kalboje a ojama, i ai pa ody ų plačiosios a osenos aizdą
pe eikian is in e ne as. Jo paieškos sis ema Google okių junginių pa eik ų į ašius kone
kiek ieną ĮD, p z.: Kokių p iemonių gali im is ašan ieji apie scenos menus šiais ino acijų i
socialinių medijų dominuojamais laikais? Vienas iš išski inių XX amžiaus s ebuklo – adijo b uožų
y a kalbančiųjų p ie mik o ono balsai; Vidu inio amžiaus mo e is – s a is inis a ojimo
paskolą imančiojo po e as; No inčiosios a lik i šią p ocedū ą nemokamai u i gau i
nuk eipimą iš eisėsaugos pa eigūnų. Tačiau Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, labiau
o ien uo as ne į kalbos a oseną apsk i ai, o į bend inės kalbos a oseną, a skleis ų, kad ĮD
aldomų a p išlijusių žodžių u i nedažnai. Š ai daly is ašan ieji eks yno neg ožinės li e a ū os
šal iniuose, ku iuos suda o 19 322 341 žodis, jų u i ik šešiais a ejais, kalban ysis – imis,
iman ysis – d iem, o daug ne i iš anzi y inių eiksmažodžių pada y ų daly ių (duodan ysis
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a duodan ieji, ma an ysis a ma an ieji, nugalin ysis a nugalin ieji i k .) – nė ka o
1
. Kad
bend inėje kalboje okie a ejai nedažni, pa i in ų i naujausi, į eks yną nepa ekę šal iniai.
A si ik iniu būdu pasi inkus dešim pas a uoju dešim mečiu išleis ų neg ožinės
li e a ū os knygų, ĮD su p iklausomais žodžiais as a ke u iose
2
, ijose okių a ejų ne as a
3
,
ijose as a ik po du
4
. Žinoma, p iklausomais žodžiais išplės ų ĮD a ojimas gali bū i
nebūdingas knygos au o iaus a e ėjo kalbai, ačiau isiškas okių a ejų nepasi aikymas
ge okos apim ies leidinyje gali ody i i ai, kad jų engia no minamaisiais leidiniais
besi ado aujan ys knygų kalbos edak o iai.
I iš ies kai ku iuose no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose ĮD su
p iklausomais žodžiais nu odomi kaip ne a o ini. G ama ikose kaip ne a o ini iesiogiai
į a dijami ik okiais žodžiais išplės i į a džiuo iniai būd a džiai, ačiau jose aikomas
į a džiuo inių o mų ap ašymo modelis leidžia kel i p ielaidą, kad analogija gali bū i aikoma i
daly iams. Žodžių junginių ap ašuose ĮD junginių neap ašoma, mo ologinės sanda os ap ašuose
jie juolab neap a iami, o aisymai odo, kad p iklausomų žodžių u in ys ĮD ne e ai a sidu ia a p
aisomųjų a ejų, no s aisymų k i e ijus i o muluojamas ki oks. Visa ai a osenai gali kel i
ge okų neaiškumų a ne ją ibo i.
Žinoma, nus a y i, a kodi ikuo osiomis no momis a osena iš ies ibojama, bū ų galima
ik ją i no mas nuodugniai iš y us i palyginus. Tačiau šiame s aipsnyje keliamas ne oks ikslas.
Va oseną i no mas laikan lygia e čiais i iamaisiais objek ais, jame susi elkiama ik į no mas.
Tiksliau, siekiama išnag inė i no minamuosiuose i no minamojo pobūdžio da buose
kodi ikuojamą ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais no mą i ją kodi ikuojan kylančius
neaiškumus, o i užčiuop i gilesnes neaiškumų p iežas is. Toks s aipsnis u ė ų bū i ak ualus
kodi ikacijos požiū iu, ačiau ikimasi, kad jis gali bū i p a a us i kalbos a o ojams,
no minamuosiuose da buose ieškan iems a sakymo, a daly io į a džiuo inė o ma galima, jei
daly is y a p isijungęs aldomų a ba šliejamų žodžių.
1
Daba inės lie u ių kalbos eks ynu (h p:// eks ynas. du.l ) naudo asi 2019 m. spalio 25 d.
2
J. G igas. Pažinimo keliais: p ieš laik odžio odyklę paž elgus, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013;
V. Žu au as. Rojaus žemėje beieškan . Kelionių epo ažai, Kaunas: UAB „K iminalis ika“, 2011; J. G udzinskas.
P a as o ojaus beieškan , Vilnius: Saulelė, 2015; E. Kuckailis. Tylūs žingsniai pe samanas, Kaunas: Vox Al e a,
2016.
3
D. Paluckas, J. G. Siau ukas. Socialdemok a ija be socializmo, Klaipėda: Eglė, 2014; P. Pome an se .
Niekas nė a iesa i iskas y a įmanoma: nuo ykiai naujojoje Rusijoje, Vilnius: So oklis, 2015; V. Šmigelskas. Ku
sk aido liūdesio lėk u ai, Vilnius: Ve sus au eus, 2016.
4
A. Užkalnis. P ijaukin oji Anglija, Vilnius: Bal os lankos, 2010; Tibe as: olimas i a imas, Lais ės byla,
Vilnius: VšĮ „Aš un oji diena“, 2018; B. Tikne ičiū ė. Tė as S anislo as – mažu ėlių a nas. Penk oji laida, Kaunas,
2016.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
S aipsnio s uk ū a gana pap as a. Pi mame sky iuje nag inėjamas no minamasis
k i e ijus, ienaip a ki aip numa an is daly io į a džiuo inės o mos ne a ojimą jam esan
išplės am p iklausomais žodžiais, o olesniuose d iejuose sky iuose – k i e ijaus o mula imo
iškeliami neaiškumai: daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos
klausimas (2 sky ius) i su daik a a džio pozicijoje a ojamu ĮD susiję neaiškumai (3 sky ius).
Aiškinan is šiuos klausimus, pasi elkiami ne ik no minamojo pobūdžio da bai, be i
mo ologiniai į a džiuo inių o mų y imai, o ke i ajame sky iuje ši analizė papildoma da i
sin aksinės ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais ak uo ės analize. Taip u ė ų iš yškė i iek
kodi ikacijai kylančios p oblemos, iek i ai, a isi ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais
a ejai e in ini ienodai.
No s no minamasis k i e ijus, kaip bus ma y i iš pi mo sky iaus, ski inguose šal iniuose
o muluojamas ne ienodai, jei jis o muluojamas kaip į a džiuo inio žodžio ne a ojimas su
p iklausomais žodžiais, žodžių junginiu p iklausomi žodžiai žymimi ik aldomi i šliejimo būdu
su į a džiuo iniu žodžiu susiję žodžiai, i uo šio junginio eikšmė ski iasi nuo ap ašan žodžių
junginius a ojamo e mino p iklausomieji dėmenys (pas a asis apim ų i de inimo yšiu su
pag indiniu dėmeniu siejamus žodžius). Tokia eikšme junginys p iklausomi žodžiai bus
a ojamas i šiame s aipsnyje, oliau jis bus žymimas san umpa PŽ.
1. NORMINAMOJO KRITERIJAUS FORMULUOTĖ
PŽ kaip daly io į a džiuo inės o mos ne a ojimo k i e ijus nu odomas keliuose
da buose, o iename iš jų į a dijamas i jo šal inis.
1990 m. išleis oje A noldo Pi očkino Adminis acinės kalbos kul ū oje eigiama: „Jei
būd a dis a daly is u i aldomų a ba p išlie ų žodžių (daik a a džių, į a džių, p ie eiksmių),
ai ada ne inka a o i į a džiuo inės o mos, p z.: didžiai ge biamasis (=didžiai ge biamas) pilie i
(a ba iesiog: ge biamasis pilie i)“ (Pi očkinas 1990: 87). Ilius uojan šį eiginį pa yzdžiais,
pa eikiama i g upė Jono Jablonskio aisy ų sakinių, okių kaip Žemė nelaiko ilgai gau osios
(=gau os) iš saulės šilumos, Vyskupais bu o ski iami žmonės, kuo no s sugebėjusieji (=sugebėję)
į ik i ka aliui, T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) apsaugo geležinkelių punk o, g ei bu o
sus abdy as (Pi očkinas 1990: 87), o ai leis ų da y i p ielaidą, kad no minamojo k i e ijaus
o muluo ė gali bū i J. Jablonskio aisymų ąsa.
Kad aip y a iš ik ųjų, a skleidžia anks esnis o pa ies au o iaus da bas – 1986 m. išėję
Jono Jablonskio kalbos aisymai. Juose minima iena J. Jablonskio pa eng a e imo ecenzija,
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ku ioje ecenzen as, iš aisęs de ynis ne aisyklingai pa a o us daly ius, eigęs: „Čia isu
eikalingi neį a džiuo iniai daly iai: p ie jų y a adinamųjų papildinių, aplinkybės žodžių,
pa einančių nuo jų pačių... Kam čia pa a o as į a džiuo inis daly is (būd a dis)?“ (Pi očkinas
1986: 141–142). Pa eikiama i J. Jablonskio aisy ų sakinių, ik jie im i ne iš minimosios
ecenzijos, o iš ki ų šio kalbininko da bų, p z.: auko i ... u i daugiau u in ieji = ku ie daugiau
u i; T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) apsaugo ... gelžkelių punk ą (=punk o), g ei bu o
sus abdy as; Žemė nelaiko ilgai gau osios (=gau os) iš saulės šilimos [=šilumos – A. P];
(Vyskupais bu o ski iami) žmonės, kuo no s sugebėjusieji (=sugebėję kuo no s) į ik i ka aliui; (Jie)
bu o didesnieji žemės aldy ojai, galin ieji pas a y i daugiau ka iuomenės = (Jie) bu o didesnieji
sa ižemiai (žemininkai, d a ininkai), galį (ku ie galėjo) p is a y i daugiau ka iuomenės; Iš jų gimė
šiandieną a ojamosios (= a ojamosios, šiandieną a ojamos, a ojamosios šių dienų) ų
linksnių iš aizdos; Pažyminiai es i de inamieji i nede inamieji su pažymimuoju žodžiu =
Pažyminiai es i (y a) de inami a ba nede inami su pažymimuoju žodžiu. Kaip ma y i, keli iš šių
sakinių ėliau pe keliami į Adminis acinės kalbos kul ū ą. Ap a damas J. Jablonskio aisy us
daly ius, A. Pi očkinas ka u a k eipia dėmesį į ai, kad ienu aisymu kalbininkas pa ies
su o muluo ai aisyklei p ieš a a ęs, i aip nu odo, kad aisyklė y a su o muluo a J. Jablonskio.
Ap a iamoji aisyklė o muluojama 1922 m. Lie u ių kalbos g ama ikoje, pasakius, kad
į a džiuo iniais būd a džiais negalima pasaky i daik ų „ypa umo“ lyginamai, . y. jie ne a ojami
su aip i labai, pa yzdžiui, labai ge asis, aip ge asis, aip š en asis, labai ( isai) audonieji dobilai,
aip adinamasis šeimininkas; daik ai, aip b angiai mokamieji, u bū ge i (RR 1957: 415).
A k eipus dėmesį į okią kalbos ypa ybę, oliau eigiama, kad į a džiuo iniai būd a džiai
„apsk i ai iman , ne u i su sa im nei aplinkybinių žodžių nei papildinių am ūšies eikalui,
ku iam jie a ojami“, i šiai o muluo ei ilius uo i pa eikiama be eik ik daly ių pa yzdžių
5
,
odančių, kad eidamas su PŽ daly is a ojamas ik pap as ąja o ma. Daly ių pa eikiama ne ik
su lyginimą eiškiančiais p ie eiksmiais (Žmonės, aip sunkiai di bę, u i pasilsė i), be i su
ki okiais žodžiais (Žmogus, isą dieną di bęs, aka e gali a silsė i; Kam keliesi į obą, daba nė
pelių nebegy enamą?), o labiausiai pa yzdžius sieja ai, kad, išsky us du sakinius (Vy ai,
pa da ę ugius, ažia o namo; Vasa ą nedi bę, žiemą kuo misi ?), jie suda o po pažymimojo
žodžio a ojamus išski inius pažyminius (RR 1957: 414–416). Tačiau, aisyklę o muluojan i
da ka ą, kaip k i e ijus minima ne okia pozicija, o am ik i nuo daly io p iklausan ys žodžiai:
„Į a džiuo iniai būd a džiai negali u ė i kalboje sa o (i sakinio) eikalui papildinių a ba
5
Būd a džio čia pa eikiamas ik ienas pa yzdys: Tuos daik us u ime ski i nuo ki ų panašių į juos daik ų
(RR 1957: 415).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
aplinkybės žodžių“ (RR 1957: 415). No s 1922 m. išleis oje J. Jablonskio g ama ikoje daugiausia
pa eikiama ik pos pozicinių pažyminių pa yzdžių, is dėl o iš minė osios ecenzijos ma y i, kad
ienoda klaida kalbininkas laikė i p epoziciniais pažyminiais einančių daly ių į a džiuo inę
o mą (Čia pa i laukian ieji sa o laimės kandida ai), o ka u i daik a a džio pozicijoje
a ojamų daly ių į a džiuo inę o mą, p z.: No inčiųjų bū i konsuliais pasi odyda o nedaug;
Pa a naus žmogui i išb auks jį iš mokančiųjų duoklę są ašo; Toliau ėjo bičiuliai i p iski ieji p ie
p ė o iaus... (RR 1959: 265).
A. Pi očkinas J. Jablonskio su o muluo ą aisyklę imasi s a s y i, . y. iškelia klausimą,
kodėl ka u su į a džiuo ine o ma negali bū i a ojamas papildinys a aplinkybė (Pi očkinas
1986: 142–143). Klausimą apibūdinęs kaip „iš isų į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų
aisymų didžiausią p oblemą“, jis pi miausia pasi elkia paaiškinimą iš Adelės Valeckienės
s aipsnio: „daik a a dis, s o ėdamas p ie būd a džio, paaiškina, išplečia būd a džio eikšmę i
a i aukia jį nuo pažymimojo žodžio“ (Valeckienė 1957: 220). Tame s aipsnyje au o ė y a
išnag inėjusi ik į a džiuo inių būd a džių a oseną, aigi, emian is jame pada y a iš ada,
aikoma būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogija. Kad ji aikoma, aiškėja
i iš pa ies A. Pi očkino mėginimo paaiškin i J. Jablonskio su o muluo ą aisyklę: ĮD, kaip i
į a džiuo inis būd a dis, pasakąs žymė ą daik o ypa ybę, p ie jo a ojamas papildinys a
aplinkybė i gi nu odą ypa ybę, be kalba žymė i eiškinį du ka us engian i, odėl i a ojama
neį a džiuo inė daly io o ma (Pi očkinas 1986: 143).
Tačiau okią analogiją aikė i J. Jablonskis. No s minė a aisyklė o muluojama
g ama ikos sky iuje, pa adin ame Į a džiuo iniai būd a džiai, jo p adžioje nu odoma, kad
a ojan e miną į a džiuo iniai būd a džiai, šiame sky iuje bus u imos gal oje i ki os
į a džiuo ines o mas galinčios u ė i kalbos dalys, įskai an i daly ius: „Kalbėdami apie
į a džiuo inius būd a džius, u ėsim čia isu gal oje i ki us į a džiuo inius žodžius (daly ius,
kelin inius skai a džius i am ik us į a džius)“ (RR 1957: 414). Vadinasi, i aisyklė,
o muluojama kaip būd a džio į a džiuo inės o mos ne a ojimas su „papildiiais a aplinkybės
žodžiais“, ienodai aikoma i daly iams. Jau i 1901 m. g ama ikoje, ap a ian į a džiuo inius
būd a džius, ka u minė i i daly iai: „Ši ą d ilypuo ųjų būd a džių p asmę gali, žinoma, įgy i
i d ilypuo iejei eiksma a džiai (pa icipia), . y. būd a džiai, pada y i iš eiksmažodžių a ba
eiksmininkų“ (RR 1957: 86). Tačiau joje da nebu o o muluojama, kad į a džiuo inė o ma
ne a o ina su „papildiniais a aplinkybės žodžiais“. Tai o muluojan 1922 m. g ama ikoje, kaip
ma y i, emiamasi būd a džių a ojimo ypa umais, pi miausia į a džiuo inių būd a džių
ne a ojimu su lyginimą eiškiančiais p ie eiksmiais, be pa yzdžių pa eikiama iš esmės ik
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
daly ių. Minė oje ecenzijoje i gi aisy i ik daly iai, o i A. Pi očkinas, ap a damas J. Jablonskio
aisymus, daugiausia pa eikia ĮD pa yzdžių. Ap a ian J. Jablonskio aisy us būd a džius,
enu odomi du su į a džiuo inės o mos a ojimu susiję sakiniai, bū en Mažiau alen ingieji
(=ku ne aip, ne okie alen ingi...) ebė užmi š i i a si anda i okių labai alen ingųjų a pe =
a si anda okių i labai alen ingų žmonių, i alen ingųjų a pe (Pi očkinas 1986: 116), be , kaip
ma y i, abu jie susiję su laipsnio eiškimu, i į akos gali u ė i bū en ši aplinkybė. Taigi, aiškė ų,
kad no s aisyklė daugiausia o muluojama būd a džių pag indu, jau i J. Jablonskiui dažniau
eko aisy i daly ius.
Kad į a džiuo ine o ma ienodai ne a o inos su PŽ einančios abi kalbos dalys, eigiama
i 1993 m. paskelb ame Elenos Oginskienės s aipsnyje. Rašan apie būd a džio į a džiuo inės
o mos a ojimą, čia pasaky a, kad ji ne eikalinga, kai būd a džio eikšmė y a apib ėž a PŽ,
p z.: Keičian is a sakingiems už aš edybą da buo ojams bylos pe duodamos pagal ak ą
(Oginskienė 1993: 37). Rašan apie daly io a ojimą a o ma, eigiama: „Į a džiuo inė o ma
ne a ojama, jei eikšmę siau ina p iklausomi žodžiai a daly is eina po pažymimojo žodžio:
S a s omas klausimas dėl užsienio in es icijoms d audžiamų i ibojamų eiklos s ičių.
Dokumen ams, siunčiamiems į užsienį, blankai spausdinami d iem kalbomis“ (Oginskienė 1993:
40). PŽ k i e ijus, kaip i J. Jablonskio da buose, aikomas i daik a a džio poziciją užiman iems
daly iams – eikiama a o i jų pap as ąją o mą, p z.: No in ys ūkininkau i k iečiami
pasiklausy i pa a imų žemės ūkio klausimais; Besis a an ys sodų namelius gauna paskolą; Kasme
o ganizuojami ku sai s ojan iems į aukš ąsias mokyklas (Oginskienė 1993: 38).
Da anksčiau nei E. Oginskienė PŽ k i e ijų y a minėjusi A. Valeckienė. 1961 m. Kalbos
kul ū oje paskelb ame s aipsnyje išsamiai ap a usi į a džiuo inių būd a džių eikšmes, ji
užsiminė, kad panašiai kaip į a džiuo iniai būd a džiai a ojami i ĮD, i paminėjo po a
ne ikslaus į a džiuo inės o mos a ojimo a ejų. Kaip ienas jų nu ody as bū en „didelis
polinkis a o i į a džiuo ines o mas daly ių, išplės ų ki ais žodžiais i einančių pažyminiais“
(Valeckienė 1961: 15). Polinkis į a dy as kaip didelis, o ai lyg i pa i in ų, kad PŽ išplės us
ĮD a o i links ama labiau nei į a džiuo inius būd a džius. Be o, ame s aipsnyje kaip
ne inkamai a ojami minimi ne isi daly iai, o ik einan ys išplės ais pažyminiais, aigi k i e ijus
lyg i numa omas siau esnis.
Fo muluojan k i e ijų Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) i Lie u ių
kalbos g ama ikoje ( oliau – LKG), pažyminio pozicija kaip no s neišski iama. K i e ijus
o muluojamas aip: „Į a džiuo inės būd a džių o mos ne u i p iklausomų žodžių“ (DLKG
1997: 176); „Ne u i į a džiuo inių o mų būd a džiai, išplės i daik a a džiais, p ie eiksmiais
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a ba neapib ėžiamuoju į a džiu oks“ (LKG 1965: 513). Vis dėl o pa eik oji o muluo ė LKG
ilius uojama ik okiais pa yzdžiais, iš ku ių ma y i, kad į a džiuo ine o ma ne a ojami ik
išplės ais pažyminiais einan ys būd a džiai: K ūmai, žole ba zdo i, k aš ais mišką iečia; No s
kalnas aukš as i s a us bu o, be pilnos džiaugsmo žmonių akys žiū ėjo į jo i šūnę kaip į saulę, i
daugelis jau engėsi lip i; O gy eno jis jau de in ą dešim į me ų, ebe u ėjo da pilną bu ną dan ų,
blai ų p o ą i nuos abiai gied ą a min į...; Dangiškai žyd os jo akys, ap es os amsiais an akių
lankeliais, p ideng os ilgomis blaks ienomis, žiū i p ieš sa e. Da ienu sakiniu ilius uojamas
eiginys, kad į a džiuo ine o ma ne a o ini būd a džiai, einan ys su į a džiu oks: Bu o šal as,
apniukęs y as, i an iso mies o gulėjo oks s o as ūkas, kad už kelių žingsnių nebu o žmogaus
ma y i (LKG 1965: 513). O daik a a džio poziciją užimančių būd a džių pa yzdžių
nepa eikiama. DLKG o muluo ė iš is neilius uojama pa yzdžiais. Taigi, iš g ama ikų neaišku,
a o muluo ės apie į a džiuo inės o mos ne a ojimą su PŽ aikomos ik pažyminiu einan iems
būd a džiams, a i a ojamiems daik a a džio pozicijoje. Tačiau iš šių g ama ikų neaišku nė
ai, kiek oks k i e ijus aiky inas daly iams. Tiesiogiai į a dijamas būd a dis, be i o muluo ės
pa eikiamos būd a džio sky iuje. Vis dėl o į a džiuo inės o mos išsamiai i eap a iamos ik
būd a džio sky iuje, o ai leidžia kel i p ielaidą, kad čia išsamiai ap ašy os eikšmės i a ojimo
ypa umai laikomi bend ais i ki oms kalbos dalims, be jų sky iuose engiama ka o i
in o maciją.
2002 m. išėjusiuose Kalbos pa a imuose ( oliau – KP) aisomi išplės ais pažyminiais
einan ys ĮD. Kaip ne eik ina į e inama į išski inį pažyminį įeinančių daly ių į a džiuo inė
o ma (Žmonės, u in ieji (= u in ys) ienokią a ki okią negalią, bu iasi į o ganizacijas;
Iškabin i plaka ai, aginan ieji (= aginan ys) daly au i pa asa io alkoje), o kaip eng ina –
į a džiuo inė o ma daly ių, įeinančių į išplės inį pažyminį (Šalį aldančioji (– aldan i) pa ija
iš inko naują lyde į; Bu o nus a y i gamybą ukdžiusieji (– ukdę) dėsningumai) (KP 2002: 27–
28), i aip ap ėpiami isi būd a džiu einančio ĮD a ojimo su PŽ a ejai. Tačiau KP aisoma i
dalis daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių, įskai an į a džiuo inius: sky iuje Daik a a dinė
a osena kaip ne eik ini į e inami esamojo laiko eikiamieji daly iai asmenims pagal pa eigas
pa adin i (KP 2002: 43–44), kaip eng ini – esamojo laiko eikiamieji daly iai asmenims pagal
nuola inį eikimą pa adin i (KP 2002: 44–46), o a p aisomų a ejų pa enka i nemažai su PŽ
a ojamų ĮD pa yzdžių: Posėdžio pi mininkaujan ysis (=pi mininkas) su eikė žodį s ečiui;
Lie u os į aizdį užsienyje ku ia i en besimokan ieji (–s udijuojan is (mokslus einan is) jaunimas);
Mies elyje p adėjo eik i žaidžiančiųjų šaškėmis i šachma ais (–šaškių i šachma ų žaidėjų)
šaškininkų i šachma ininkų) klubas i k . (KP 2002: 44–46). Tokių daik a a dė i linkusių daly ių
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a ojimas neigiamai e inamas i ki u (Pupkis 1980: 137–138; Bane ičienė 1992; B ūzgienė
i k . 2013: 151), be būd a džių daik a a dėjimo polinkiai nieku ne e inami neigiamai, i ai
ska in ų kel i klausimą, a į a džiuo inės o mos a ojimo analogija aikoma šiuo a eju.
KP nu odomi i ys esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimo a ejai, o kaip ienas iš
jų – okių daly ių a ojimas „pa adin i kalbamuoju momen u (laikinai) eikiančiam asmeniui“
(KP 2002: 46)
6
. Tokio a ejo minėjimas jau ska in ų kel i klausimą, a os analogijos esama, nes
būd a džiams šis a ejis negalė ų bū i būdingas. Tiesa, ilius uojan jį pa yzdžiais, enu odoma
be PŽ einančių ĮD, kaip an ai Laukian ieji smalsiai sužiu o į mus i S ojan iesiems išdaly i
egzaminų lapeliai, i aip a sakymo į klausimą, a su PŽ a o inas daik a a džio pozicijoje
einan is ĮD, nepa eikiama. Tam ik ą PŽ bū ų galima as i neben sakinyje Į pasi a imą suk ie ėme
di bančiuosius su paaugliais, be jame galima įž elg i i neskaidomą junginį, žymin į, kad bu o
pak ies i i di ban ieji, i paaugliai. Šiaip a aip, ienin elis, da i galimas d ejopai in e p e uo i
a ejis nė a pa i inimas, kad daik a a džio pozicijoje einan is ĮD su PŽ a o inas.
Kalbos kul ū os i mo ologijos ado ėliuose a p aisymų daugiausia a sidu ia ik
pažyminiu einan ys ĮD, p z.: Su as i sąmokslininkus demaskuojan ieji (=demaskuojan ys)
dokumen ai; Į Akademiją p iimami asmenys iki 35 me ų, baigusieji (=baigę) idu inį mokslą i
išlaikiusieji (=išlaikę) s ojamuosius egzaminus (Paulauskienė 1994: 223; 2004a: 206–207;
2004b: 310). Tiesa, aisymų k i e ijus čia o muluojamas ki oks. D iejuose Aldonos
Paulauskienės pa eng uose kalbos kul ū os ado ėliuose okių pa yzdžių pa eikiama
ilius uojan eiginį, kad į a džiuo inė o ma ne eikalinga, kai nė a apib ėžimo a išsky imo
(Paulauskienė 2004a: 207; 2004b: 310), ki u okiais pa yzdžiais kaip Su as i mokslininkus
demaskuojan ieji (=demaskuojan ys) ak ai i mokslei iai i isi no in ieji (=no in ys) moky is
g indžiamas eiginys, kad į a džiuo inės o mos ne a o inos, „kai ne eikia ypa ybės kaip no s
išski i, pab ėž i, indi idualizuo i kalbamą dalyką“ (Pupkis 1980: 136). Taigi, iškeliamas eikšmės
k i e ijus, o i eiginiams paaiškin i dažnai pasi elkiama ne ik išplės u pažyminiu einančių
daly ių pa yzdžių: Pas ebė i s a biausieji (=s a biausi) o ganizmo pokyčiai; Romanas į lie u ių
kalbą iš e s as pi mąjį (–pi mą) ka ą (Paulauskienė 2004a: 206). 1976 m. išleis uose Kalbos
p ak ikos pa a imuose okia sin aksiškai ski ingų pa yzdžių g upe ilius uojama, kad
į a džiuo iniai žodžiai ne a o ini pap as ai daik o ypa ybei apibūdin i (KPP 1976: 114).
Viename mo ologijos ado ėlyje be eik ik išplės ais pažyminiais einančių ĮD pa yzdžiais
6
Be šio a ejo, da minimas esamojo laiko eikiamojo daly io a ojimas, kai asmeniui nusaky i nė a
a i inkamos eikšmės daik a a džio ( ikin ysis, -ioji, skęs an ysis, -ioji), i jo a ojimas, kai daly is eina pažyminiu
(Į ykio ie oje ne ukus pasi odė budin is policijos ekipažas; Po me ų apau žaidžiančiuoju ene iu; Padaugėjo žmonių,
se gančių k ėpa imo akų ligomis) (KP 2002: 46).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ilius uojamas eiginys, kad „[Ž]monės, nejusdami ski umo a p pap as osios i į a džiuo inės
o mos, nemoka a o i į a džiuo inių en, ku jų, odos, u ė ų iš ik ųjų eikė i, i a oja
į a džiuo ines o mas en, ku jų ne eikia“ (Paulauskienė 1994: 223), i ai ody ų, kad ši
pa yzdžių g upė gali bū i am ik o apibend inimo ezul a as. Šiaip a aip, okie aisymai aip
pa eiškia, kad aikoma daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo analogija.
O apsk i ai aiškėja, kad no minamojo pobūdžio i no mos sklaidos da buose numa omas
ne ienodas PŽ k i e ijus: ienuose da buose juo ap ėpiami i ĮD, i į a džiuo iniai būd a džiai,
ki uose iesiogiai į a dijami ik pas a ieji; ienuose šis k i e ijus aikomas ik išplės u pažyminiu
einan iems ĮD, ki uose – i a ojamiems daik a a džio pozicijoje. Vis dėl o aisymais daugiausia
susi elkiama ik į ĮD ( iek einančius išplės u pažyminiu, iek a ojamus daik a a džio
pozicijoje), i ai ska in ų kel i p ielaidą, kad gali bū i p iežasčių, dėl ku ių ĮD a o i su PŽ
links ama labiau nei į a džiuo inius būd a džius, aigi isiškos būd a džio i daly io
į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos gali i nebū i. Tačiau okių p ielaidų no minamojo
pobūdžio da buose nekeliama i nes a s oma. Čia būd a džio i daly io į a džiuo inių o mų
a ojimo analogijos klausimą, nuo ku io p iklauso iš no minamojo pobūdžio da bų neaiškus
a sakymas, a ĮD a o inas su PŽ, bus mėginama pas a s y i.
2. BŪDVARDŽIO IR DALYVIO ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ VARTOJIMO
ANALOGIJOS KLAUSIMAS
Į a džiuo iniai žodžiai a ski ame sky iuje ap a iami ik kai ku iuose mo ologijos i kalbos
kul ū os ado ėliuose. Įp as esnis ki oks mo ologinio jų ap a imo modelis: būd a džio sky iuje
ap ašomos į a džiuo inių būd a džių eikšmės i a ojimo ypa umai, o ki ų kalbos dalių
sky iuose epaminima, kad šios kalbos dalys i gi gali u ė i į a džiuo ines o mas i , jei kalbos
sanda os ap ašas išsamus, nu odomas jų linksnia imas i ki čia imas.
An ai LKG skai a džio sky iuje ik pasakoma, kad kelin iniai skai a džiai gali u ė i
į a džiuo ines o mas, kad jos linksnia imu nesiski ia nuo į a džiuo inių būd a džių i kad
dažniau u i pab ėžiamąją eikšmę (LKG 1965: 628–629). Į a džio sky iuje iš a dijami
į a džiuo ines o mas galin ys u ė i į a džiai, ap a iamas jų linksnia imas i pasakoma, kad
į a džiuo inė o ma pab ėžia į a džiu nu odomą daik ą (LKG 1965: 664–665). O būd a džio
sky iuje jau pa eikiamas išsamus posky is Į a džiuo inių būd a džių eikšmės i jame išsamiai
ap ašomos pab ėžiamoji i pažymimoji eikšmės, pas a osios ski iami ys po ūšiai (daik ų
išsky imas, daik ų ūšies žymėjimas i daik ų nu odymas), jie ėlgi skaidomi (LKG 1965: 505–
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būd a džio o ma, kaip an ai Su ink ku didesnes bulbes, o mažesnes palik (Valeckienė 1998:
265), o ai ody ų, kad p aleidimo žymėjimas nė a ik į a džiuo inei o mai būdinga unkcija.
Minimas i ki oks p aleidimas, be dažniausiai ik ap a ian daly ių a ojimą. A. Pupkio
pa eng ame kalbos kul ū os ado ėlyje užsimenama apie konk ečių daik a a džių p aleidimą.
Tiksliau, ašan apie eikiamųjų esamojo laiko daly ių daik a a dėjimą nu odoma, kad liaudies
kalboje i bend inės kalbos a osenoje okiais a ejais dažnesnės neį a džiuo inės o mos (Ne
b aškan is g iū a, o s o in is), i p idu iama: „Į a džiuo inės pasakomos ik en, ku aiškiai
p aleis as daik a a dis žmogus, y as, aikas, mo e is...“ (Pupkis 1980: 137–138). Vienas okį
p aleidimą ilius uojamas pa yzdys odo ĮD a ojimą su PŽ: Vaikščiojan ieji po mies elius su
ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas.
Šis pa yzdys pa eikiamas i LKG daly io sky iuje
11
. Ap ašius a ibu inės a osenos
daly ių eikšmes, čia ap a iamas daly ių daik a a dėjimas, be p ieš ai paminimi be pažymimojo
žodžio a ojami a ibu iniai daly iai i paaiškinama: „Nepasaky as pažymimasis daik a a dis
(dažniausiai eiškian is bend o pobūdžio są oką – žmogus, y as, mo e is a pan.) es i
numanomas iš pasakymo p asmės a kon eks o“ (LKG 1971: 349). Ilius uojan okį a ojimą
be pažymimojo žodžio iek į a džiuo inių, iek neį a džiuo inių daly ių pa yzdžiais, čia jau
pa eikiami ne ys sakiniai, ku iuose susida o ĮD a ojimo su PŽ a ejis: Vaikščiojan ieji po
mies elius su ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas, Tame bu ely gy enan ieji isi bu o jauni
žmonės i Seselės kaip galėdamos globojo ka an pašauk ųjų aikus i žmonas. Da ienas pa yzdys
– Aniems by ik nuo akių a mes oji – pa eikiamas jau ašan apie sudaik a a dėjusius daly ius.
Juo ilius uojamas eiginys, kad daik a a džių eikšme gali bū i a ojamos i kai ku ių bū ojo
laiko ne eikiamųjų daly ių mo e iškosios giminės į a džiuo inės o mos, be p idu iama, kad
okios o mos daugiausia eina azeologizmuose, daugiau a mažiau sus aba ėjusiuose posakiuose
(LKG 1971: 350). Daly ių daik a a dėjimas čia minimas a ski ai nuo a ojimo be pažymimojo
žodžio, be pasakoma, kad į a džiuo iniai esamojo laiko ne eikiamieji daly iai, a ojami be
pažymimojo žodžio, ne e ai daik a a dėja, i aip nu odoma d ejopo a ojimo daik a a džio
pozicijoje sąsaja (LKG 1971: 349).
Tačiau LKG būd a džio sky iuje a ojimas be pažymimojo žodžio neminimas, ašoma
ik apie būd a džių daik a a dėjimą, iksliau, sky iuje Būd a džių daik a a dėjimas a ski ai
ap ašomi pap as ieji i į a džiuo iniai sudaik a a dėję būd a džiai (LKG 1965: 529–534). Tokios
ski ybės lyg i ody ų daly io į a džiuo inės o mos a ojimo sa i umą: į a džiuo inių daly ių
11
Kaip sky iaus apie ienos kalbos dalies pe ėjimą į ki ą šal inis A. Pupkio ado ėlyje nu odoma LKG
(Pupkis 1980: 138).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būna i a ojamų be pažymimojo žodžio, i sudaik a a dėjusių, o į a džiuo inių būd a džių –
ik sudaik a a dėjusių. Vis dėl o iš LKG pa eikiamo sudaik a a dėjusių būd a džių ap ašo
aiškėja, kad „sudaik a a dėjusių būd a džių“ i gi esama ne ienodų. Jau sky iaus p adžioje
pasakoma, kad ne isi daik a a džio unkcijas i eikšmę u in ys į a džiuo iniai būd a džiai y a
sudaik a a dėję ienodu laipsniu, o paskui ski iami sa a ankiški i nesa a ankiški
sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai. Nesa a ankiškieji apibūdinami kaip okie, ku ie gali
bū i pa a o i iek kaip būd a džiai, iek kaip daik a a džiai, i abu minimieji jų pog upiai i gi
siejami su asmenų žymėjimu: ienas nusakomas kaip sudaik a a dėję į a džiuo iniai
būd a džiai, žymin ys apib ėž ą asmenų g upę (Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies
iš ink ieji
12
; Ge a seniui meluo i jauniesiem, kai jie o nežino; Ma gu Nemuno aku aukiasi gijų
gijos – pėsčiųjų akeliai), ki as – kaip sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai, žymin ys
apibend in ą asmenį a šiaip gy ą daik ą (Akylasis bū ų įspėjęs jame didžiulę in eligenciją, ik
nebu o kas įspėja; Da busis da bą anda, kalbusis kalbą, o inginys – landą) (LKG 1965: 531).
Išei ų, kad klaidina ik į a dijimas sudaik a a dėję, o iš ik ųjų i į a džiuo inių būd a džių esama
iek sudaik a a dėjusių (sa a ankiškieji), iek a ojamų be pažymimojo žodžio
(nesa a ankiškieji). Vis dėl o galiausiai paminima, kad šalia nesa a ankiškųjų okiame pa
kon eks e dažnai pa a ojami pap as ieji būd a džiai (Lais ę pasiekia ik s ip ūs; Pi miau jis pas
s e imus di bda o), i ik apie juos pasakoma, kad no s jie a lieka sin aksinę daik a a džio
unkciją, sudaik a a dėjusiais nelaiky ini (LKG 1971: 531–352). Apie į a džiuo inius
būd a džius okių pas abų nepa eikiama, o ai ody ų, kad isi LKG sudaik a a dėjusių
būd a džių sky iuje ap a iami į a džiuo iniai būd a džiai laikomi ienaip a ki aip
sudaik a a dėjusiais i kad uo daik a a džio pozicijoje a ojami būd a džiai ski iasi nuo daly ių
– pas a ųjų, kaip ody ų daly io sky iuje pa eikiamas be pažymimojo žodžio a ojamų
į a džiuo inių daly ių apibūdinimas kaip „ne e ai daik a a dėjančių“, gali bū i i
nesudaik a a dėjusių, ik a ojamų be pažymimojo žodžio. Šiaip a aip, daik a a džio pozicijoje
a ojamų daly ių i būd a džių san ykis iš LKG gana neaiškus.
Aiškiau jis į a dijamas mo ologijos ado ėliuose, ku iuose daik a a dėjimas ap a iamas
kaip žodžių da ybos be o man ų a ba unkcinės žodžių da ybos sudedamoji dalis (Paulauskienė
1983: 40–49; 1994: 38–46). Juose ski iama subs an y izacija (ypa ybę eiškiančių žodžių
i imas daik ą eiškiančiais žodžiais, daik a a džiais; daik a a dėjimas) i subs an y inė
(daik a a dinė) a osena ( ik a ojimas daik a a džio pozicijoje), i pas a oji aiškiai į a dijama
12
No s isas sudaik a a dėjusių būd a džių sky ius ilius uojamas ien ik būd a džių pa yzdžiais, čia
pa enka i ienas daly io pa yzdys.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
aip pa i kaip būd a džių ypa ybė, iesa, minin ik pap as uosius būd a džius: Jauni šoka –
sienos d eba, seni šoka – dan ys kleba; Bepigu plikam peš is, u ingam og , o senam meluo
(Paulauskienė 1983: 43). Ki ame da be apibend inama, kad am ik ose si uacijose kaip
daik a a džiai gali bū i pa a o i be kokie ypa ybę eiškian ys žodžiai, aigi i daly iai, i
būd a džiai (Paulauskienė 1994: 39). Tačiau šiuose ado ėliuose neaiškiau nei LKG nusakomas
daik a a dėjimo i daik a a dinės a osenos san ykis. Viena e us, eigiama, kad žodžio
a ojimas kaip daik a a džio da ne odo i imo daik a a džiu, ki a e us, minimi am ik i
e apai: 1) as pa s žodis, lais ai a ojamas kaip būd a dis, pasi aiko i daik a a džio sin aksinėje
pozicijoje, be da negalima kalbė i apie jo sudaik a a dėjimą (Aklas aklą ne oli nu es); 2)
būd a dis a daly is y a i ęs sa a ankišku žodžiu – daik a a džiu (miegamasis, ūkomasis)
(Paulauskienė 1994: 39–40). Šiaip a aip, iek LKG į a dijama d ejopos a osenos sąsaja, iek
mo ologijos ado ėliuose numa oma būd a džių i daly ių a ojimo daik a a džio pozicijoje
analogija lyg i bū ų p ieš a a no minamojo pobūdžio da bams, ku iuose yškėja polinkis
esamojo laiko eikiamųjų daly ių daik a a dėjimą s abdy i. Va osenoje, kaip ody ų 1987 m.
paskelb ame Algi do Malakausko s aipsnyje pa eikiama daik a a dėjančių daly ių a ojimo
apž alga, lyg i bū ų links ama analogiją aiky i. Tame s aipsnyje okių daik a a dėjančių
daly ių su egis uo a gana nemažai i da oma iš ada, kad paaiškin i okią a oseną ien ki ų
kalbų į aka neleng a (Malakauskas 1987). Tiesa, am ik ą paaiškinimą su kalbos no momis
susijusiuose da buose galima as i: kai Juozas Balčikonis ėmęs aisy i liaudies kalbos a ž ilgiu
ne egulia ios da ybos daik a a džius sukilėlis – sukilusysis, pasi yžėlis – pasi yžęs, pasi yžusysis
i k ., daly inę o mą a me usi pa i bend inės kalbos a osena, ji išplė usi a mėms nebūdingą
da ybos ipą i pasilikusi a o i daik a a džius (Pupkis 1990: 138).
Išnag inėjęs daik a a dėjančių daly ių a oseną, A. Malakauskas pamini, kad esamojo
laiko daly iai daik a a džio ie oje ka ais eina su PŽ, i pa eikia ne sep ynis su PŽ einančių ĮD
pa yzdžius: No s gydan se gančiuosius cuk iniu diabe u daug pasiek a, ačiau kol kas isiškai ši
liga da neišgydoma; S ojančiųjų į ežisū ą jis klausda o, ne kodėl jie no i ap i ežisie iais, o ką jie
no i pasaky i žmonėms; Moky is isų specialybių p iimami di ban ieji pagal specialybę i k .
(Malakauskas 1987: 125–126). Tiesa, iš jų pa eikimo nė a aišku, a okie pa yzdžiai siejami su
ap a iamais daik a a dėjančiais daly iais, a su šiame s aipsnyje aip pa minimu daly io
a ojimu konk ečiam asmeniui a konk ečiai asmenų g upei pagal daba iniu a sakinyje
kalbamu me u a liekamą eiksmą pa adin i (Malakauskas 1987: 122). Mo ologijos ado ėlyje
ienu okiu pa yzdžiu ilius uojama daik a a dinė a osena: A ykusieji iš s e imų k aš ų
nežinojo, kokie mūsų pap očiai (Paulauskienė 1994: 39).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šiaip a aip, pa yzdžių, kai daik a a džio pozicijoje a ojami ĮD u i PŽ, pasi aiko, be
ap a ian daik a a dinę a oseną a daik a a dėjimo p ocesus isiškai nepasi aiko pa yzdžių,
ku iuose su PŽ ei ų į a džiuo inis būd a dis, išsky us jau ap a ą ki okio p aleidimo a ejį.
Vienin elis į išsamų sudaik a a dėjusių į a džiuo inių būd a džių a osenos y imą pa ekęs su
PŽ pa a o os į a džiuo inės o mos pa yzdys i gi y a ĮD a ojimo su PŽ a ejis: Valdė Aljansą
ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242; LKG 1965: 531)
13
. P iešingai,
ap a ian daly ių a ojimą okių pa yzdžių neiš engiama, i ien jau ai ody ų, kad isiškos
analogijos a p daik a a džio pozicijoje a ojamų būd a džių i daik a a džio pozicijoje
a ojamų daly ių gali i nebū i.
Tai pa i in ų i jau minė a o muluo ė, ku ia KP apibūdinamas ienas iš esamojo laiko
eikiamųjų daly ių a ojimo a ejų – pa adin i kalbamuoju momen u (laikinai) eikiančiam
asmeniui (KP 2002: 46). A. Malakausko s aipsnyje, kaip ką ik minė a, i gi minimi su laiku
siejami daly iai (Malakauskas 1987: 122). No s iek jame, iek KP su laiku susiejamas ik esamojo
laiko eikiamųjų daly ių a ojimas (nes ik okie daly iai ap a iami), ačiau, kaip eigiama i
g ama ikose, su laiko nu odymu susiję i ki okie daly iai, ai odo jų eiksmažodinę p igim į.
An ai LKG ap a ian a ibu inės a osenos bū ojo ka inio laiko eikiamąjį daly į (LKG 1971:
332–346) minima i okių a ejų, kai jis, kaip i būd a dis, žymi pas o ias, su laiku nesiejamas
ypa ybes, be apsk i ai šis daly is į a dijamas kaip žymin is ypa ybes, kylančias iš p aei yje a ba
p ieš sakinyje kalbamą me ą ykusio eiksmo, i nu odoma daug a ejų, kai yškesnės bū en
eiksmažodinės jo ypa ybės (LKG 1971: 334–337). A ibu iniai būd a džiai laiko eikšmės
ne u i, aigi jie negali pa adin i kalbamuoju me u a p aei yje (laikinai) eikusio asmens. Be o,
no s s ip esnio a silpnesnio junglumo ypa ybe pasižymi i būd a džiai (LKG 1976: 235–262),
ben jau aldymo ypa ybė u ė ų bū i būdingesnė daly iui kaip eiksmažodžio o mai.
A ibu inės a osenos daly io ap aše nuo odų, kad oks daly is gali aldy i a p isišlie i žodžius,
i gi pa eikiama gana daug (LKG 1971: 333, 335, 336, 337, 338, 344). Su okiais ski umais gali
bū i susijęs i dažnesnis PŽ a ojimas su ĮD.
4. SINTAKSINĖ INTERPRETACIJA
13
A. Valeckienės s aipsnyje šis sakinys pasi elkiamas būd a džių daik a a dėjimui ilius uo i i nu odomas
ik būd a dis: Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242). Tačiau LKG jau nu odomas
i daly is (Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (LKG 1965: 531). Pa yzdys pe keliamas i į DLKG
pa eikiamą į a džiuo inių o mų ap ašą (DLKG 1997: 176).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Žodžių junginių ap ašuose į a džiuo inių būd a džių a ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžių
nepa eikiama (Balke ičius 1963; LKG 1976; Si au as, G enda 1988; Labu is 1994a, 1994b,
1998; DLKG 1997). Tačiau juose nepa eikiama nė neį a džiuo inių daly ių a ojimo su PŽ
pa yzdžių, nes daly ių junginiai neap ašomi. Žodžių junginių ski s ymo išei ies ašku lie u ių
kalbos sin aksinės sanda os ap ašuose laikoma kalbos dalis, aigi bū ų galima da y i p ielaidą, kad
ap ašy i daly ių junginių neleidžia mo ologinė daly io ak uo ė: lie u ių kalbos g ama ikose
daly is laikomas ne a ski a kalbos dalimi, o ik eiksmažodžio o ma
14
. Tačiau p iežas ys
nu odomos i iesiogiai, o iš o aiškėja, kad ap ašy i okius junginius ne ikslinga: daly iai žodžius
aldo kaip a i inkami eiksmažodžiai, odėl bū ų ka ojama eiksmažodinių junginių sky iuje
pa eik a in o macija: „Klasi ikuojan eiksmažodinius junginius, į pag indinio na io o mą
a siž elg i nė a eikalo, nes pas ebė a, kad, paki us pag indinio žodžių junginio na io o mai,
p iklausomojo na io o ma nekin a (p z., skai y i knygą, skai o knygą, skai ys knygą i . .). Da
daugiau, eikiamieji daly iai, padaly iai i pusdaly iai u i isiškai as pačias aldymo sa ybes,
kaip i eiksmažodis“ (G enda 1964: 138).
Vis dėl o ne ik žodžių junginių ap ašai, be i daug sakinio dalių ap ašų ĮD galimybės
bū i a ojamiems su PŽ ne odo. Ap ašan pažyminį, išplės iniai pažyminiai minimi, ačiau
pa yzdžių pap as ai pa eikiama ik okių, ku iuose daly is y a pa a o as neį a džiuo ine o ma:
Tik ši dis iena, ilgesio pilna, skausmo kupina, pasiliks iena; Aplink laužą susispie ę piemenys
pasakojo baisias is o ijas (Labu is 1994b: 87–88). Jonas Balke ičius, Daba inės lie u ių kalbos
sin aksėje okius pažyminius ap a damas kaip sudė inius, am ik ą PŽ bū inumą a skleidė
nu odydamas, kad sudė inio pažyminio papildininiais bei aplinkybiniais komponen ais y a
pa i ę a inio papildiniai bei aplinkybė (Vaikai g įž a iš mokyklos → Bu o gi dė i g įž ančių iš
mokyklos aikų balsai; A iliai bu o pilni da bščių bičių → A iliai, pilni da bščių bičių, dūzgia
sode) (Balke ičius 1963: 156), ne sky ė daly io aldomus pažyminius (Balke ičius 1963: 161–
164), ačiau pa eikė ik neį a džiuo inių daly ių suda omų išplės ų pažyminių pa yzdžių
15
.
Vis dėl o LKG sakinio dalių ap aše y a i po a sakinių, ku iuose pažyminiu eina PŽ
p isijungęs ĮD: A sidū ė isi ienoj ke ėj – Ku melis su Zoliu i du kaimynai, apie juodu
šnekan ieji; Ei, e kė, e kė mūsų seselė, aip oli nuleis oji (LKG 1976: 415). Kaip ma y i, šie
14
Daly is apibūdinamas kaip iš eiksmažodžio kamieno da oma linksniuojama o ma, u in i
eiksmažodžio i būd a džio ypa ybių (LKG 1971: 311; DLKG 1997: 354), kaip neasmenuojamoji eiksmažodžio
o ma (Valeckienė 1998: 162), kaip linksniuojamoji eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1983: 273; 1994: 273) a
iesiog eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1994: 351). Siūlymą daly io nelaiky i eiksmažodžio o ma ž .
Š eikauskienė (2018).
15
Išsky us sakinį Anais laikais pa ys g ažieji i p abangieji namai a s um i kelias dešim is me ų a gal a ba
i isai sug iau i, o jų ie oje pas a y i nauji namai... (Balke ičius 1963: 163), ačiau į a džiuo inių būd a džių
a ojimas su žodžiais pa s, isų ( isu) minė as da J. Jablonskio (RR 1957: 87, 415).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ĮD pa a o i okioje pozicijoje, ku ioje jie ampa gana a imi daik a a diškai a ojamiems
daly iams, o ap a ian juos ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžių jau pa eikiama daugiau. Š ai pažyminio
sky iuje a dijan pažymimaisiais žodžiais galinčias ei i kalbos dalis, paminimi „sudaik a a dėję
būd a diškieji žodžiai – dažniausiai daly ių į a džiuo ines o mos“, o pažymimieji žodžiai
ilius uojami sakiniu Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies iš ink ieji (LKG 1976: 398). Ki ame
sakinyje PŽ eina į a džio kilmininkas: Vėlus jau bu o laikas, kada mūsų pažįs amieji, iš uš inę
a sineš ąsias audongal es i kišenes, pasi yžo g įž i namo. P ieš minin pažymimuoju žodžiu
einančius būd a diškuosius žodžius, da nu odomi sudaik a a dėję būd a džiai i pa eikiamas
ienas būd a džio a ojimo su į a džiu pa yzdys: Ben ieną alandėlę pa ogiau ienas sau, no s
pe lauką pe ei i su mano g ažiausiąja... (LKG 1976: 398). Kaip bū ų galima sp ęs i iš šių
pa yzdžių, PŽ a ojimas šiais a ejais susijęs su sudaik a a dėjimu.
PŽ išplės ų ĮD pa yzdžių LKG pa eikiama i ap a ian aplinkybes bei papildinį, nes
aplinkybe i papildiniu šioje g ama ikoje laikoma ne ik su a iniu susijusi sakinio dalis (LKG
1976: 454, 479). Tiesa, papildinys apibūdinamas kaip pap as ai p ie a inio besijungian i sakinio
dalis, be a dijami i p ie ki ų sakinio dalių p isijungę papildiniai (LKG 1976: 457–45). Juos
ap a ian , pa eikiamas pa yzdys Eigulį šaukiančiojo ūka imas ska dėjo ilgai, p a isai, lyg
ske džiaus agas (LKG 1976: 457), ap a ian aplinkybes – Vaikščiojan ieji po mies elius su
ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas (LKG 1976: 479), ačiau su sudaik a a dėjimu okia
a osena nesiejama. Į aplinkybių sky ių, beje, y a pa ekęs i ienas išplės inio pažyminio
pa yzdys, ku ĮD pa a o as su PŽ: Pamiškiais i papelkiais gy enan ieji ūkininkai už ek inai
u ėjo pie ų i ganyklų i e ėsi gy ulininkys e (LKG 1976: 480). Ap a damas J. Jablonskio aisy us
daly ius, A. Pi očkinas y a užsiminęs apie g ama ikose i kalbininkų da buose pas ebė ą
endenciją papildinius i aplinkybes aldančiais į a džiuo iniais žodžiais eikš i eiksnį
(Pi očkinas 1986: 143), be LKG ši endencija neiš yškėja – eiksnio sky iuje okių pa yzdžių
nepa eikiama.
Vis dėl o J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje kaip a ski as sudė inio
eiksnio po ūšis y a ski iamas eiksnys, iš eikš as daly io bei eiksmažodinio daik a a džio
aldomu žodžių junginiu, i jis ilius uojamas aip pa i okių aldomųjų žodžių junginių
u inčių ĮD pa yzdžiais, ki aip a ian , ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžiais, okiais kaip Sėdin ieji
aplink s alą susijuokė a Vals ybės a ką a dan ieji baudžiami isu įs a ymų g iež umu
(Balke ičius 1963: 87–88). Ben jau pi masis pa yzdys ody ų ne iek daly io sudaik a a dėjimą,
kiek a ojimą kalbamuoju me u (laikinai) eikiančiai asmenų g upei į a dy i. Ki a e us, iš
pa eikiamų pa yzdžių aiškėja, kad iba a p su kalbamuoju me u siejamo i apibend in o, su laiku
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nesiejamo į a dijimo nė a i in aiški, i bū en ai a osenoje gali kel i neaiškumų dėl
no minamuosiuose da buose links amo aisy i esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimo. J.
Balke ičiaus ski iamo eiksnio apibūdinamas kaip eiksnio, iš eikš o aldomu žodžių junginiu,
o i pa eikiamas jo aiškinimas ody ų, kad am ik oms sakinio dalims PŽ eikalingi kaip am
ik i papildininiai a aplinkybiniai komponen ai: „Sudė inį eiksnį eiškia daly iai i
eiksmažodiniai daik a a džiai su p ijung ais p ie jų papildiniais bei aplinkybiniais
komponen ais, ku ie nė a ik i papildiniai a aplinkybės dėl o, kad p iklauso ne sakinio a iniui“
(Balke ičius 1963: 87).
Taigi, sin aksinės sanda os ap ašai ody ų, kad aikan ienokį a ki okį kalbos sin aksinės
a osenos ak ų in en o iza imo modelį aldomų a šliejamų žodžių kaip ĮD palydo ų
minėjimo neiš engiama. Tai a i ik ų mo ologijos sky iuose pa eikiamą daly io kaip
eiksmažodžio o mos, išsaugančios eiksmažodžio ypa ybes, įskai an i ypa ybę aldy i a ba
p isijung i okius pačius linksnius a p ielinksnines kons ukcijas kaip a i inkamas eiksmažodis,
samp a ą. O i ap ašan pažyminį pab ėžiama: „Daly is, kaip eiksmažodžio o ma, labai dažnai
p isijungia ki us žodžius bei kons ukcijas“ (LKG 1976: 414).
I sin aksės ap ašuose pasi aikan ys PŽ a ojimo su į a džiuo ine o ma pa yzdžiai, kaip
ma y i, daugiausia y a susiję su daly io a ojimu daik a a džio pozicijoje. Tokių būd a džio
pa yzdžių nė sin aksės ap ašuose be eik nepasi aiko, o ai i gi ody ų, kad su daik a a džio
pozicija susijusi būd a džio i daly io a osena, įskai an i į a džiuo inės o mos a ojimą, ne
isiškai su ampa. Beje, okia nesu apimo nuo oda bū ų i daly ių is o inėje s udijoje pa eikiamas
eiginys, kad daly iai nelabai linkę i s i daik a a džiais: „Eidami daik a a džių pozicijoje, jie
pap as ai išlaiko eiksmažodinius b uožus, linksnių bei p ielinksnių aldymą a ba p ia ėja p ie
daik a a džių ik ku ia no s iena eikšme (plg. suaugęs, algomasis i pan.)“ (Amb azas 1979:
65).
Kadangi g ama ikų mo ologijos dalyje iesiogiai į a dijamas ik būd a džių, išplės ų PŽ,
į a džiuo inė o mos ne a ojimas, LKG sin aksės dalyje pasi aikančiais pa yzdžiais mo ologijos
daliai nep ieš a aujama. DLKG pa eikiamame sakinio sin aksinės sanda os ap aše su PŽ einančių
ĮD pa yzdžių nepa eikiama, aigi čia o muluojamam eiginiui, kad į a džiuo inė o ma
ne a o ina su PŽ, juolab nep ieš a aujama. Tačiau šioje g ama ikoje pa eikiamas kalbos
sin aksinės sanda os ap ašas daugiausia g indžiamas žodžių junginių ap ašais, o adicinio sakinio
dalių ap ašo, engian žodžių junginių sky iuje pasakomos in o macijos ka ojimo, a sisakoma,
i sakinio ap ašas apima ik sakinio modelių i jų išplė imo ap ašymą (DLKG 1997: 587–678).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Taigi, PŽ išplės ų ĮD pa yzdžių nebu imas šioje g ama ikoje gali bū i susijęs ne iek su jų
nebūdingumu kalbai, kiek su pasi ink u kalbos sin aksinės sanda os ap ašymo modeliu.
Juolab sin aksinės sanda os ap ašuose neį a dijama daik a a džio pozicijoje a ojamų
daly ių a būd a džių į a džiuo inės o mos unkcija, nes okias unkcijas ski i i į a džiuo ines
o mas ap a i įp as a mo ologinės sanda os ap ašuose. Juose, o i kai ku iuose s aipsniuose
okiais a ejais minima išski iamoji eikšmė. Š ai sakinys Nep aėjo i alandėlė, kaip jis a p
k u ančiųjų ska elių pama ė mėlynąją su bal ais uoželiais i uojau pa pažino i išsky ė iš isų
okių a ben panašių DLKG minimas ilius uojan daik ų išsky imą (DLKG 1997: 174). Išsky imu
ĮD a ojimo su PŽ a ejis Mo ina žiū ėjusi d abužius – lopiusi i skalbusi, ka ais i naujus
pasiu usi, nes d a o duo ieji bu ę šuns nepe kandami aiškinamas i A. Valeckienės 1961 m.
s aipsnyje. 1957 m. A. Valeckienės s aipsnyje sakinys Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies
iš ink ieji į aukiamas ap a ian sudaik a a dėjusius būd a džius, o isi nesa a ankiški
sudaik a a dėję būd a džiai čia apibūdinami kaip u in ys išski iamąją eikšmę (Valeckienė
1957: 244, 246). Sa a ankiškųjų sudaik a a dėjusių būd a džių eikšmė ame s aipsnyje
neį a dijama, o 1961 m. s aipsnyje ji nu odoma kaip pab ėžiamoji, pasakius, kad
sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai išlaiko okias pa eikšmes (Valeckienė 1961: 15).
Kaip jau ap a a, ne iename da be į a džiuo inės o mos a ojimo daik a a džio
pozicijoje a ejai pa adinami i p aleidimu, ik aiškėja, kad as p aleidimas ne ienodas – ienu
a eju p aleidžiama jau minė a sakinio dalis, ki u – iš pasakymo p asmės a kon eks o
numanomas žodis. Sin aksės ap ašas a skleidžia šių kiek ski ingo pobūdžio p aleidimų sąsają.
An ai LKG pažyminio sky iuje minimas d ejopas pažymimojo žodžio p aleidimas: kai p ie
pažyminio neka ojamas anksčiau minė as pažymimasis žodis (Be jam ūko s eika os iškel i
puodui, pilnam aukso, odėl p isisėmė pinigų, kiek galėjo paneš i, ...o likusius ėl g ažiai užkasė) i
kai p aleidžiamas iš kon eks o a sakinio p asmės numanomas žodis, pap as ai eiškian is žmogų
a kokį apibend in ą daik ą (Ilgiau dė ėsi lopy ą, nekaip naują) (LKG 1976: 399). Tiesa, abu
a ejai ilius uojami ik neį a džiuo inių daly ių pa yzdžiais, ačiau daly ių pa yzdžių apsk i ai
pa eikiama ik po ieną. Toks p aleidimo a ejų nusakymas labai panašus į į a džiuo inių o mų
ap ašuose pa eikiamą nu odomosios eikšmės aiškinimą. LKG ji aiškinama aip: „Daik ai
nu odomi okiu būdu. Pi mą ka ą minin daik ą, jo indi iduali ypa ybė iš eiškiama pap as uoju
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būd a džiu a ba nusakoma ki ais žodžiais. Tolimesniame kon eks e, no in pažymė i, kad daik as
žinomas, jo anksčiau minė a ypa ybė iš eiškiama į a džiuo iniu būd a džiu“ (LKG 1965: 508)
16
.
IŠVADOS
Jau Jono Jablonskio o muluo as į a džiuo inės o mos ne a ojimo su PŽ k i e ijus
numa omas ne ienodos ap ėp ies – ienu juo ap ėpiami i į a džiuo iniai būd a džiai, i ĮD,
ki u – ik pas a ieji. Taigi, k i e ijaus o muluo ės iškelia būd a džių i daly ių į a džiuo inės
o mos a ojimo analogijos klausimą. J. Jablonskio da buose, ku k i e ijus su o muluo as,
analogija aiky a, ji aikoma i kai ku iuose mo ologijos bei kalbos kul ū os ado ėliuose, aip
pa no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose, ačiau abiejuose išsamiuosiuose kalbos
g ama inės sanda os ap ašuose, ku ie ka u y a i no minamojo pobūdžio da bai, okia analogija
aiškiai neį a dijama. Tam gali u ė i į akos šiuose ap ašuose aikomas į a džiuo inių o mų
ap ašymo modelis.
Ap ašomojo pobūdžio da bai iesiogiai susiję su i iamojo pobūdžio da bais, o
pas a ieji iš esmės o ien uo i ik į būd a džio į a džiuo ines o mas i iš ados da omos jų
a ojimo pag indu. Taigi, g ama ikose pa eikiamą į a džiuo inių o mų ak uo ę gali bū i
nulėmęs ne ik pasi ink as ap ašymo modelis, be i kalbos eiškinio iš i umo lygis, . y. ai, kad
labiausiai iš i os bū en būd a džių į a džiuo inės o mos.
Daly io i būd a džio į a džiuo inių o mų a ojimo analogijos iesiogiai
neį a dijan , gana neaiškus nė g ama ikų būd a džio sky iuje minimo PŽ k i e ijaus aikymas
daly iams. Tiesa, kai ku iuose da buose analogija pažymima, ačiau ik eikšmių i apib ėž umo
eiškimo analogija, o į a džiuo inės o mos a ojimo ypa umų a išimčių a i ik is nieku nė a
nag inė a a į a dy a. Iš a dijamųjų ypa umų ma y i, kad kai ku iais galė ų pasižymė i i daly is,
ačiau ki i jam negali bū i aikomi. PŽ ne a ojimo k i e ijus o muluojamas kaip ienas iš okių
ypa umų, aigi neaiškus nė jo aikymo daly iams klausimas.
No s kai ku iuose no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose as
k i e ijus daly iams aikomas, is dėl o i juose pasi aiko pa ienių kalbos ak ų, odančių, kad
ĮD su PŽ pa a ojamas dažniau nei į a džiuo iniai būd a džiai. Tokie pa yzdžiai daugiausia
susiję su daly io a ojimu be pažymimojo žodžio, ki aip a ian , jo a ojimu daik a a džio
pozicijoje. No s oks a ojimas g ama inės sanda os ap ašuose i ki u nusakomas gana neaiškiai,
16
Panašiai aiškinami daik a a džius a isą jų g upę a s ojan ys į a džiai subs i u ai ( as, a, šis, ši i k .) –
jie nu odo „žinomą, jau minė ą a ba po šių į a džių pasaky ą asmenį, gy į, daik ą a eiškinį“ (Valeckienė 1998:
146).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
juolab neaiškus daik a a dinės a osenos i daik a a dėjimo san ykis, iš ienaip a ki aip su
daik a a džio pozicija susijusios a osenos ap a imo a e inimų aiškė ų, kad isiškos
būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos šiuo a eju nė a. Tai sie ina su
būd a džio i daly io, kaip eiksmažodinės p igim ies kalbos dalies, išlaikančios iek laiko
eikšmę, iek eiksmažodžio aldymo ypa umus, ski umais.
Kalbos sin aksės sanda os ap ašai i gi odo, kad PŽ kaip daly ių, įskai an i
į a džiuo inius, palydo ų minėjimo neiš engiama.
Daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių į a džiuo inę o mą mėginama aiškin i a ba
išski iamąja eikšme, i ai bū ų mo ologinis aiškinimas, a ba p aleidimu – ai bū ų sin aksinis
aiškinimas. Kalbos sanda os ap ašuose a p mo ologinio i sin aksinio lygmens b ėžiamos ibos
neleidžia šių aiškinimų sie i, ačiau sin aksės lygmens ap aše pa eikiamas p aleidimo a ejų
aiškinimas labai panašus į mo ologijos lygmens ap aše pa eikiamą nu odomosios eikšmės
aiškinimą.
LITERATŪRA
Amb azas V. 1979: Lie u ių kalbos daly ių is o inė sin aksė, Vilnius: Mokslas.
Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
Bane ičienė N. 1964: Daly is a daik a a dis? – Kalbos kul ū a 63, 62.
B ūzgienė R., Čekmonienė I. E., Žemienė A. 2013: Specialybės kalba, Vilnius: Mykolo
Rome io uni e si e as.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, 3-iasis pa ais. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
G enda Č. 1964: Dėl eiksmažodinių junginių klasi ikacijos. – Kalbo y a 10, 137–141.
Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius:
Mokslas.
Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos
kul ū a, 2-asis pa ais. leid., Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. Sud. R. Miliūnai ė, eks o au .
R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Sud. A. Paulauskienė, Vilnius: Mokslas.
