BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ASTROLOGINIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS
ASTROLOGIJOS SVETAINĖSE
ESMINIAI ŽODŽIAI: ašyba, didžioji aidė, ik iniai pa adinimai, as ologiniai pa adinimai.
ANOTACIJA
Lie u ių kalbos ašybos no mos numa o ik inio pa adinimo ašymą didžiąja aide, ačiau ai ik
bend iausia aisyklė, aiky ina ienažodžiams pa adinimams. Keliažodžių ašymo no ma numa oma
d ejopa: ieni pa adinimai ašy ini ik pi ma didžiąja aide, ki i – didžiąja aide ašan kiek ieną žodį.
Ši iba b ėžiama a siž elgian į pa adinamą objek ą, ačiau as ologinių pa adinimų a p ki ų ik inių
pa adinimų g upių ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose neminima, aigi i jų ašymo no ma
lieka nekodi ikuo a. S aipsnyje siekiama išsiaiškin i, kuo ašan okius pa adinimus ado aujamasi
a osenoje, a am ik a ašymo no ma y a nusis o ėjusi joje. Va osenos polinkių analizė g indžiama
as ologijos s e ainėse skelbiamais eks ais.
ABSTRACT
Spelling no ms o he Li huanian language de e mine a capi aliza ion o a p ope name use, bu
his is only he mos gene al ule which is applicable o names composed o one wo d. In he case o
composed names, he e a e wo ways o w i e a name: he i s wo d o some o hem shall be w i en
in capi al le e s, meanwhile each wo d is capi alized wi h he o he ones, and his limi is d awn
acco ding o he objec o be named. Howe e , he names o as ological objec s he e among hem
a e no men ioned in he wo ks de ining he spelling no ms, so hei spelling no ms emain unde ined.
The a icle seeks o ind ou he ways o a spelling applied in he usage and whe he a ce ain no m o
spelling is se led in i . The analysis o usage endencies o as ological names is based on ex s
published on as ology websi es.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ĮVADAS
No s ašyba y a ienas iš kalbos no minimo objek ų, ašybos no mos i ašymo polinkiai
moksliniuose da buose nag inėjami ku kas ečiau nei, sakykim, leksikos, sin aksės a
mo ologijos lygmenų no mos i a osena. Tai, ko ge o, pi miausia lemia objek y ios
p iežas ys, okios kaip šiam lygmeniui būdingas didesnis no mų s abilumas, besi eiškiąs, beje,
ne ik lie u ių bend inėje kalboje
1
. Rašybos lygmuo, palygin i su ki ais kalbos lygmenimis, ne
ik pas o esnis, be i speci inis. Ne ienu pab ėžiama, kad ašyba su idine kalbos sanda a
susijusi ik ne iesiogiai, ai susi a iamas dalykas (Pupkis 2005: 231; Vasiliauskienė, Rimku ė
2007: 34). Jeigu jau ji susi a iama i linkusi į pas o umą, ai i naujų a p oblemiškų eiškinių
šiame lygmenyje, egis, nelabai galė ų as is. Vadinasi, i nag inė i moksliniu lygmeniu lyg i
nelabai bū ų ką.
Vis dėl o ben jau į ai ūs išo ės eiksniai eikia i ašybą, o ai kai ku iuos jos dalykus
ska ina panag inė i išsamiau. Pa yzdžiui, ano ūks an mečio pabaigoje ėmus keis is
ekonominėms i poli inėms aplinkybėms, ka u i kalbinės į akos šal iniui, lie u ių kalboje
ėmė plis i nauji pa adinimai, o ai paska ino panag inė i įmonių pa adinimų (Kniūkš a 1991,
1997, 2004, 2006), s e imų ik inių a dų ašymo (Amb azas 2008) klausimus. Be apsk i ai
moksliniu lygmeniu ašybos dalykai nag inėjami e ai, os iename ki ame da be (p z.:
Vasiliauskienė, Rimku ė 2007; Gudzine ičiū ė 2012; D uk einis 2015; Vaskelai ė 2019), no s
iš ų da bų i aiškėja, kad šiame lygmenyje aip pa esama naujo ių, a ian iškumo,
p oblemiškumo. Taigi, mokslinio dėmesio ašybos lygmeniui s ygių lemia, ko ge o, ne ik
objek y ios, be i subjek y esnio pobūdžio p iežas ys, okios kaip pi menybės eikimas
ki iems kalbos lygmenims, o gal manymas, kad pakanka ka ą nus a y ų ašybos aisyklių, o
isa, kas su jomis nesu ampa, egali bū i klaidos.
Tačiau aisyklėmis nebū inai ap ėpiama iskas, i ne odėl, kad kalboje andasi naujo ių.
Rašymo no mas kodi ikuojančiuose da buose gali lik i neap a as i ienas ki as nenaujas
dalykas, ki aip a ian , gali lik i nekodi ikuo a iena a ki a no ma. Šiame s aipsnyje kaip ik
oks neap a as dalykas i bus nag inėjamas – as ologinių pa adinimų ( oliau – ALP) ašymas.
Jo nauju eiškiniu nepa adinsi, nes ALP adosi ka u su as ologija, o jos iš akos, kaip ody ų
1
Pa yzdžiui, kaip ašybos s abilumo pa yzdžiai minimos anglų, ai ių, p ancūzų, japonų bend inės kalbos
(Pupkis 1980: 23) a kinų hie ogli ai, suku i II ūks . p . K . (Bielinskienė i k . 2014: 43).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ski ingi šal iniai, nukeliamos ne į 3 ūks . p . K . a da anks esnį laiko a pį
2
. Tačiau lie u ių
kalbos ašybos no mas eikiančiuose da buose ALP neminima. Bend a ik inių pa adinimų
ašymo aisyklė juose nus a y a, i ji numa o mažiausiai d ejopą iesioginės eikšmės ik inių
pa adinimų ašymą, ku is y a siejamas su pa adinamu objek u. Tačiau as ologinių objek ų a
eiškinių a p pa adinamųjų objek ų nė a paminė a, aigi i ALP ašymo no ma lieka
nekodi ikuo a. O i pa i ik inių pa adinimų ašymo no ma ne iename da be apibūdinama
kaip p oblemiška (p z.: Pupkis 2005: 234; Linke ičienė 2013: 7). An ai iename eigiama:
„Kai ku ios aisyklės su o muluo os aip, kad a si adus naujam pa adinimui eiliniai kalbos
a o ojai dažnai nežino, ku ia iš ų aisyklių em is no in pasi ink i op imalų ašybos būdą
( ai ypač būdinga sudė inių pa adinimų ašymui)“ (Vasiliauskienė, Rimku ė 2007: 35). Šiuo
s aipsniu ikimasi p isidė i p ie šios p oblemos nag inėjimo.
Be ne mažiau ūpi i p ak inis aspek as – kodi ikacinės sp agos šalinimas. Kaip y a
eig a, kalbos no mos p iklauso ne nuo ašy inių au o i e ų (no minamųjų žodynų, g ama ikų
i ki ų panašių da bų), indi ido no ų a pažiū ų, o ai, „kas isuo inai a ojama, kas y a isos
au os įp o is, i y a no ma“ (Pupkis 1980: 20). Išei ų, kad i ALP ašymo no ma a si galė ų
bū i nusis o ėjusi, ik ji no minamuosiuose da buose nė a kodi ikuo a. Išsiaiškin i, a
os no mos esama, y a šio s aipsnio ikslas, o jo bus siekiama analizuojan ALP ašymą
as ologijos s e ainėse. Jei paaiškė ų, kad ašymas pe nelyg į ai uojan is, šis da bas is iek
u ė ų bū i p a a us kodi ikacijos požiū iu – kaip paska a nus a y i ALP ašymo no mą.
S aipsnio objek as – ik iniai a ba kaip ik iniai as ologijos eks uose links ami ašy i
pa adinimai. Tik iniai pa adinimai minimi leksikologijos, mo ologijos i ne sin aksės
da buose, ik is ki u požiū iu, aikan ski ingą e miniją, odėl susida o nemenka e minijos
į ai o ė. An ai į kalbos dalis besio ien uojančioje mo ologijoje ope uojama okiais e minais
kaip ik iniai i bend iniai daik a a džiai (p z.: LKG 1965: 163), į žodyną besio ien uojančioje
leksikologijoje – ik iniai i bend iniai žodžiai, o pas a osios a šakoje onomas ikoje a ojami
e minai a das, ik inis a das (p z.: Jakai ienė 2010: 267–278). Ka u a ojamas i e minas
pa adinimai. Ši e minija pe keliama i į no minamojo pobūdžio da bus i a ojama ne
isuose da buose ienodai, aigi e minų į ai o ė susida o i juose, o san ykiai a p e minų –
2
Pa yzdžiui, Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje eigiama, kad „[A]s ologija a si ado Mesopo amijoje
galbū 3 ūks . p . K ., o Vaka ų pasaulyje papli o helenizmo epochoje“ (VLEe). Vienoje iš as ologijos s e ainių
ašoma, kad „daba inė as ologija y a Babilono ci ilizacijos palikimas i a si ado maždaug p ieš 4–5 ūks ančius
me ų šume ų bei Babilono ci ilizacijose“ (ASTR).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
gana neaiškūs. Š ai i pag indinio lie u ių kalbos ašybos no mas eikiančio leidinio – Lie u ių
kalbos ašybos i sky ybos – sky iuje apie didžiųjų aidžių ašymą minimi iek a dai, iek
pa adinimai, p z.: geog a iniai a dai i geog a iniai pa adinimai, gy ūnų a dai i gy ūnų
pa adinimai, as onominiai a dai, aip pa i as onominių objek ų ik iniai a dai, as onominių
objek ų a dai (LKRS 1992: 60–76). Nei šie ūšiniai e minai, nei e minai a das, pa adinimas
čia neaiškinami, odėl neaišku, a ie ūšiniai e minai laikomi ski ingais e minais, a
sinonimais. Išpainio i e minų san ykius a ienodin i e miniją nė a šio s aipsnio ikslas,
odėl, ea k eipus dėmesį į į ai a imą, oliau bus a ojamas e minas ik iniai pa adinimai, juo
šiame s aipsnyje apiman iesioginės eikšmės ik inius pa adinimus
3
. Tiesioginis s aipsnio
objek as bus adinamas as ologiniais pa adinimais, iksliau, bus a ojama san umpa ALP,
ku ia šie pa adinimai bus ski iami nuo as onominių pa adinimų – ANP. Minin konk e esnių
ūšių ALP a ANP, juos į a dijan ys e minai bus a ojami nesu umpin i: as ologinių objek ų
pa adinimai, as ologinių į ykių pa adinimai, as onominių objek ų pa adinimai i . .
Pa eikiamasis s aipsnis – iš ašybos s i ies, aigi nei ikslin i ik inių pa adinimų klasi ikaciją,
nei ienodin i e miniją juo nep e enduojama, eno ima išnag inė i as ologijai būdingų
ik inių pa adinimų ašymo polinkius.
Analizė, kaip ma y i iš s aipsnio pa adinimo, bus g indžiama in e ne o s e ainių
eks ais. Žinia, in e ne as nė a a e pė, į ku ią ašybos lygmens y ėjai dėmesį k eip ų
pi miausia, i p iežas is sup an ama. Šioje e pėje labai jau daug o, ką galima pa adin i
elemen a iomis ašybos a ko ek ū os klaidomis, o nag inė i jų no minimo požiū iu nė a
didelės p asmės, nes su elemen a ių ašybos klaidų kaip isuo inės no mos į eisinimu, ko ge o,
nesu ik ų nė pa ys kalbos a o ojai. Tačiau in e ne e skelbiama į ai aus lygio eks ų, įskai an
i uos, ku ie neišeina už bend inės kalbos ibų, o ai suda o galimybę šal inius a si ink i. Be
labiausiai in e ne o kaip i iamojo šal inio pasi inkimą sąlygoja nag inėjama s i is. As ologija
ėl susidomė a palygin i neseniai, ilgą laiką ji bu o užda oka s i is, mokslo ebeneigiama iki
šiol (ž . Vaskelai ė 2020: 129–130), odėl šios s i ies leidinių lie u ių kalba nė a daug. Tiksliau,
leidžiama nemažai populia iosios li e a ū os, be ji neapima isos as ologijoje a ojamų
pa adinimų į ai o ės, o as ologijos s e ainėse jų a ojama gausiai. Čia e minai a
3
Be iesioginės eikšmės pa adinimų, ašybos no mas eikiančiuose da buose da pap as ai minimi
simboliniai (simbolinės eikšmės) pa adinimai, kaip juos nuo iesioginės eikšmės pa adinimų ski ian į požymį
nu odan ašymą kabu ėse.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa adinimai da i aiškinami i aip a skleidžiamos jų eikšmės. Todėl analizei i pasi enkamos
7 in e ne o s e ainės: an opo eoso ineas ologija.l (ANTR), as odai a.com (ASTR),
as ologijosmokykla.l (AM), sadhanacen as.l (SA), u anija.l (UR), idineas ologija.l (VA),
zachh.l (ZA). Analizė g indžiama išlaus pobūdžio medžiaga, s e ainėse paskelb a iki 2021 m.
g uodžio 1 d. Tačiau p ieš iman is a osenos polinkių analizės ak ualu ap a i kodi ikuo ąją
no mą.
1. KODIFIKUOTOJI NORMA IR JOS KRITERIJAI
Bend a ik inių pa adinimų ašymo aisyklė o muluojama g ama ikų sky iuose ap a ian
daik a a džius, i ji a ody ų labai pap as a: ik iniai daik a a džiai ašy ini didžiąja aide (LKG
1965: 163; DLKG 1997: 60). Tačiau uose sky iuose o muluojama ik daik a a džių ašymo
aisyklė, o ik iniai pa adinimai apima ne ien daik a a džius. Išsamiau ik inių pa adinimų
ašymas ap a iamas i ašymo no ma nus a oma į ašybos lygmenį o ien uo uose da buose.
Rašybos no mas iki šiol nus a o Lie u ių kalbos ašyba i sky yba ( oliau – LKRS). Tiesa,
jos nus a omos a ikslinamos i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK)
nu a imais, ačiau pag indinis no minis ašybos aisyklių inkinys y a 1992 m. išėjęs 2-asis
pa aisy as LKRS leidimas, ku io pi moji dalis Rašyba, kaip nu odoma i VLKK s e ainėje,
galioja iek, kiek ji nep ieš a auja ėliau p iim iems nu a imams
4
. Tik inių pa adinimų ašymas
ap a iamas šio inkinio sky iuje Didžiųjų aidžių ašymas (LKRS 1992: 61–64), i ien iš šio
pa adinimo ma y i, kad kaip ik inius pa adinimus nuo bend inių ski ian is požymis
numa oma didžioji aidė. Tačiau iš ik ųjų ašymo didžiąja aide aisyklė gali bū i aikoma ik
ienažodžiams pa adinimams. Keliažodžių ašymo būdai nus a omi du – pi mojo pa adinimo
žodžio ašymas didžiąja aide (Teisingumo minis e ijos įsakymas) i oks ašymas, kai didžiąja
aide ašomas kiek ienas pa adinimo žodis (Didieji G įžulo Ra ai). Pa adinimai čia ski s omi
g upėmis, ienus eikian ašy i ienu, ki us – ki u būdu, o iš g upių į a dijimo i ap a imo
galima sp ęs i, kad ašymo būdą lemia pa adinamasis objek as. An ai įmonių, įs aigų i
4
Ž . h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba/lk s- u inys. Rengian s aipsnį s a s omas
a naujin as ašybos aisyklių inkinys – Rasuolės Vlada skienės i Palmi os Zemle ičiū ės Lie u ių kalbos ašyba:
aisyklės, komen a ai, pa a imai . Jį ž . in e ne o ad esu h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba/apie-
asyba.

RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
o ganizacijų pa adinimai (Teisingumo minis e ija), dokumen ų (Ve salio aikos su a is),
š enčių i enginių (Naujieji me ai, Mo inos diena), is o inių į ykių i epochų (Didysis šiau ės
ka as, A gimimo epocha) i ki i pa adinimai minimi kaip ie, ku ių didžiąja aide ašy inas ik
pi masis žodis, o asmenų a dai (Žanas Žakas Ruso), įskai an i mi ologinių bū ybių
ienažodžius a keliažodžius a dus (Die as, A odi ė, Die as Tė as, Dzeusas
G iausma aldis), – kaip pa adinimai, ku ių didžiąja aide ašy inas kiek ienas žodis. Kaip
ašy ini pas a uoju būdu nu odomi ik kelių g upių pa adinimai, o ai ody ų, kad šis ašymas
y a am ik a uni e salesnės ik inių pa adinimų ašymo aisyklės išim is. Viena iš ų kelių
g upių – as onominių objek ų a dai (Didieji G įžulo Ra ai, Ma sas). Tačiau as ologinių
objek ų g upė LKRS neski iama, a p ki ų ik inių pa adinimų g upių okių pa adinimų i gi
neminima. Jų nė a i eikian ik inių daik a a džių klasi ikaciją pag indinėse lie u ių kalbos
g ama ikose (LKG 1965: 163; DLKG 1997: 60), ik Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje g upė
į a dijama kaip kosminių i as onominių objek ų pa adinimai (DLKG 1997: 60).
Tik inių pa adinimų ašymo klausimu y a p iim a i VLKK nu a imų, aip pa pa eik a
ne iena ekomendacija dėl jų ašymo, pa yzdžiui, Rekomendacija dėl kai ku ių eliginių a dų,
e minų, pa adinimų ašymo didžiąja aide (VLKK 2004), ačiau ALP ašymas šiuose
dokumen uose nė a ap a as
5
. Apibend inamajame nu a ime, ku iame ikslin os kai ku ios
LKRS numa y os ašybos aisyklės, ik inių pa adinimų g upės minimos okios pačios kaip
LKRS i ALP g upė neski iama, ki ose g upėse okių pa adinimų aip pa nepa eik a (VLKK
1997). ALP ašymas neap a iamas nė mokomojo a p ak inio pobūdžio leidiniuose (p z.:
LKŽin 1998; Linke ičienė 2013: 7–24; Bielinskienė i k . 2014: 132–135; ESIV 2014: 40–69;
KancKP 2020), be i apsk i ai as ologijos pa adinimai a e minai be eik nenag inėjami.
Au o ės jau a k eip as dėmesys, kad nelinks ama jų į auk i nė į a p au inių žodžių žodynus,
no s as ologijoje a ojama daug e minų, ku ie pagal eikšmę nuo ANP ski iasi (Vaskelai ė
2020). Tiesa, Kazimie as Gai enis (1990) y a ašęs apie ž aigždynų pa adinimus, be i į juos
ž elg a kaip į as onominių, o ne as ologinių objek ų pa adinimus.
5
Rekomendacijos i nu a imai skelbiami VLKK in e ne o s e ainėje: ekomendacijos – skil yje
Ak ualiausios emos (h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba), nu a imai – skil yje VLKK nu a imai
(h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kadangi as ologijos i as onomijos šaknys bend os
6
, a ody ų, kad u ė ų pakak i ANP
ašymo aisyklės, o ALP u ė ų bū i ašomi pagal ją. Tačiau ši aisyklė apima ik objek ų
pa adinimus – ai odo iek LKRS pa eikiamo sky iaus pa adinimas As onominių i
geog a inių bei opog a inių objek ų a dai, iek i čia eikiami pa yzdžiai (LKRS 1992: 62). Be
o, ši aisyklė nė a okia jau pap as a. Pi ma, ji numa o išim į gimininiam žodžiui, eiškiančiam
bend inį objek o pa adinimą (ž aigždė, ūkas, plane a), i aip a si numa omas ečiasis ik inių
pa adinimų ašymo būdas – ne kiek ieno žodžio ašymas didžiąja aide (LKRS 1992: 62).
Pagal šią išim į išeina, kad ašy ina Didieji G įžulo Ra ai, Paukščių Takas, be Mėlynoji
Ramybės jū a, nes gimininis žodis ė a jū a, o Ra ai i Takas nė a, no s iek jū a, iek a ai,
iek akas y a bend iniai žodžiai.
An a, numa an išim į gimininiam žodžiui, ampa ne yški iba a p ski ingų ašymo
būdų. Juk pagal šią išim į d ižodžiai as onominių objek ų pa adinimai, okie kaip Šiau ės
ž aigždė a And omedos ūkas, ašy ini aip pa , kaip pa adinimai, ku ių didžiąja ašy inas ik
pi masis žodis, plg. Mo inos diena a Ve salio aikos su a is.
Tačiau ą ski į mažina da i ašybos no mų numa oma s ilis inio didžiosios aidės
a ojimo galimybė, ku i, kaip o muluojama, gali bū i aikoma iek pa ieniams žodžiams, iek
i pa adinimams. An ai i LKRS eigiama, kad didžiąja aide gali bū i ašomi iek žodžiai, jei
jų „žymimoms są okoms eikiama išski inė eikšmė bei paga ba“ (Tačiau daba , A gimimo
laiko a piu, skaudu egė i be il iškai ply inčias d asios e mes), iek i pa adinimai: „Iš paga bos
didžiosiomis aidėmis gali bū i ašomi eikšmingiausių o ganizacijų, isuomeninių judėjimų,
is o inių į ykių, ypa ingos eikšmės dokumen ų i ki ų panašių pa adinimų isi žodžiai“
(LKRS 1992: 71). Kaip ma y i iš pas a osios LKRS o muluo ės i pa yzdžių, iš paga bos
didžiąja aide ašan pa adinimus, ja u i bū i ašomas i pa adinimo gimininis žodis: Lie u os
Vyskupų Kon e encija, Visuo inė Žmogaus Teisių Dekla acija i k . Išei ų, kad no s
as onominių objek ų pa adinimų ašymo aisykle gimininiam žodžiui numa oma išim is (plg.
Mėnulio Ramybės jū a), didžiosios aidės a ojimo s ilis iniais sume imais galimybė ją
naikina. Tiesa, kaip ma y i iš pa eik os o muluo ės, os galimybės aikymas bū en
as onominių objek ų pa adinimams iesiogiai neį a dijamas, be o mula imas „i ki ų
6
Teigian , kad as ologija a si ado Mesopo amijoje maždaug 3 ūks . p . K . i Vaka ų pasaulyje papli o
ėliau, helenizmo epochoje, ka u nu odoma, kad ji padėjo išsiplė o i as onomijai: pi maisiais amžiais po K .
iš yškėjo as onomijos, kaip mokslo apie ž aigždes, i as ologijos, kaip bū imo iš ž aigždžių, ski umas (VLEe).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
panašių pa adinimų isi žodžiai“ ody ų, kad jis galimas. Š ai iš minė osios Rekomendacijos dėl
kai ku ių eliginių a dų, e minų, pa adinimų ašymo didžiąja aide ( oliau – Rekomendacija)
ma y i, kad ašan eliginius pa adinimus gimininis žodis s ilis iniais sume imais didžiąja aide
gali bū i ašomas: Be nelių Mišios, G igaliaus Mišios (VLKK 2004). Ki a e us, minin
š enčių i įsimin inų dienų pa adinimus čia eikiama i okių pa yzdžių kaip Angelų Sa gų
diena, Š . Nekal ųjų Vaikelių š en ė, ku ie LKRS o muluojamai aisyklei dėl s ilis inio
didžiosios aidės a ojimo pa adinimuose p ieš a au ų
7
. Taigi, gimininio žodžio išim is ne ik
da o neaiškią ibą a p ik inių pa adinimų ašymo būdų, be i suda o no minamųjų p ieš a ų.
Viena iš susida ančių neaiškumų p iežasčių gali bū i ai, kad didžiajai aidei su eikiamos kelios
unkcijos: ja ne ik eiškiama paga ba a ik inis pa adinimas ski iamas nuo bend inio, be i
ienus ik inius pa adinimus mėginama ski i nuo ki ų
8
.
Pas a osios ski ies k i e ijus ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose neį a dijamas.
Riba, ašybos požiū iu b ėžiama a p asmenų (i gy ūnų, mi ologinių bū ybių) pa adinimų i
ki okių pa adinimų, lyg i ody ų, kad šia ski imi paisoma leksikologijos da buose da omos
ski ies a p d iejų ik inių žodžių ipų – gy ųjų bū ybių a dų i negy ųjų dalykų a dų
(ž . Jakai ienė 2010: 266). Tačiau ašybos požiū iu iba b ėžiama i a p negy ųjų dalykų, . y.
as onominių (i geog a inių, opog a inių, gam os) objek ų a dai ski iami nuo ki ų negy ųjų
dalykų a dų (p z., š enčių pa adinimų). Tai a si ody ų, kad a siž elgiama į pa adinimo
a ojimo s i į: ANP e inami ki aip nei, sakykim, is o inių laiko a pių i epochų pa adinimai
(Didysis šiau ės ka as, Š iečiamasis amžius). Be LKRS sky iuje Kai ku ių ki ų pa adinimų
ašymas a dijamos g upės odo, kad ki oks numa omas ne ik is o inių laiko a pių i epochų
pa adinimų ašymas, be i su ku ia no s konk ečia s i imi nesie inų pa adinimų (sakykim,
š enčių a dokumen ų) ašymas, o ai ody ų, kad a siž elgiama i į leksinę g upę: objek ų
(p z., as onominių) pa adinimai ski iami nuo į ykių (š enčių, enginių) pa adinimų.
Sude in i du k i e ijus, žinoma, keblu, nes as onomija ien objek ų pa adinimais
neapsi iboja, o is o ija neapsi iboja ien ik laiko a pių i epochų pa adinimais. Š ai iš
Rekomendacijos ma y i, kad i eliginiai pa adinimai apima ne ien ik objek ų pa adinimus –
a ojama, pa yzdžiui, i kul o ak ų pa adinimų (Al o iaus Sak amen as, Pi moji Komunija).
7
Pas aboje po Rekomendacija nu odoma, kad ji pa eng a kaip p ojek as, aps a s y a VLKK 2004 m.
bi želio 3 d. posėdyje, be nepa i in a. Ž . h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p ojek ai/kai-ku iu- eliginiu-
a du- e minu-pa adinimu- asymas-didziaja- aide.
8
Didžiąja aide aip pa p adedamas sakinys.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Minė a Rekomendacija iškelia da ieną a p ik inių pa adinimų b ėžiamos ibos
k i e ijų – eikšmės išski inumo. Š ai joje kaip ašy ini kiek ieną žodį p adedan didžiąja aide
ap a iami išski inės eikšmės pa adinimai, pa yzdžiui, š en aščių i pag indinių jo dalių
(Naujasis Tes amen as, Ge oji Naujiena, Ve us La ina), s a biausių kul o ak ų (Eucha is ijos
Sak amen as, Pi moji Komunija), o kaip ašy ini pagal bend ąją pa adinimų ašymo aisyklę –
pi ma didžiąja aide a dijami išski inės eikšmės ne u in ys pa adinimai (P adžios knyga,
D ylikos apaš alų li u gija). Toks eikšmės išski inumo k i e ijus su ap ų su didžiosios aidės
a ojimo s ilis iniais sume imais k i e ijumi, ačiau, Rekomendacijos 2 sky iuje iš a dijus
išski inės eikšmės pa adinimų g upes, 4 sky iuje pasakoma, kad „[R]eliginiams e minams i
pa adinimams, ypač eliginio u inio aš uose, labai būdingas s ilis inis didžiųjų aidžių
a ojimas: didžiąja aide ašomi žodžiai, žodžių junginiai, kai jų žymimoms są okoms
eikiama išski nė eikšmė bei paga ba“, i a ski ai a dijami s ilis inio didžiųjų aidžių
a ojimo a ejai, okie kaip eiškinių, Bažnyčios is o ijos į ykių pa adinimų ašymas (K is aus
Gimimas, K is aus P isikėlimas). Taigi, no s san ykis a p išski inės eikšmės pa adinimų i
s ilis iniais sume imais ašomų pa adinimų Rekomendacijoje aiškiai i neį a dijamas, a ski as
šių pa adinimų minėjimas ody ų, kad išski inės eikšmės eliginiai pa adinimai ski iami nuo
s ilis iniais sume imais a ojamų žodžių junginių, no s LKRS išski inė eikšmė laikoma
s ilis inio didžiosios aidės a ojimo pag indu. Šiaip a aip, aiškėja, kad kodi ikuojan ik inių
pa adinimų ašymo no mą ne ik mėginama de in i kelis k i e ijus, be i susida o
no minamųjų nea i ikčių.
Kodėl ibą a p ik inių pa adinimų ašymo požiū iu links ama b ėž i, no minamojo
pobūdžio da buose neaiškinama i neį a dijama. Toks mo y as galė ų bū i iek am ik ų
pa adinimų eikšmės išski inumas, iek i ski ingose s i yse (p z., as onomijos eks uose)
susiklosčiusi ski inga ik inių pa adinimų ašymo adicija a da kokie no s eiksniai. Kad
s i is ašymo polinkiams iš ies gali u ė i eikšmės, a spindė ų i kai ku ios no minamojo
pobūdžio da buose nu odomos išim ys. An ai Rekomendacijoje minima, kad eliginiuose
aš uose kai ku ie bend iniai žodžiai, okie kaip mišios a bažnyčia, ašy ini didžiąja aide
(Bažnyčia, Ka alikų Bažnyčia; Mišios, Be nelių Mišios). Religinių š enčių pa adinimų ašymas
čia i gi numa omas ki oks (T ys Ka aliai, Visi Š en ieji) nei į bend ąją a oseną pi miausia
o ien uo oje LKRS. Tačiau apsk i ai iek eliginių pa adinimų, iek ik inių pa adinimų
ašymo aisykles links ama o muluo i kaip bend as, ne e inan pa adinimo a ojimo e pės
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
aide, o Bal asis Mėnulis i Juodasis Mėnulis ien didžiąja aide i e ašomi, ja ašan aip pa i
an ąjį pa adinimo žodį (Mėnulis), ku is s e ainėse unkcionuoja i kaip ienažodis ik inis
pa adinimas.
Rašymo didžiąja aide p iežas į leidžia nuspė i ie pa ys eks ai. Iš jų ma y i, kad ilgesnieji
žodžių junginiai pa eikiami kaip ienažodžių pa adinimų sinonimai, p z.: Lie u os
nep iklausomybės a kū imo as ologiniame b ėžinyje Saulė i Me ku ijus suda o aspek ą su
Juoduoju Mėnuliu (Lili ) Sko pione ANTR; Iki gegužės 10 dienos sa o kelionę jūsų Zodiako
ženklu ęs Besileidžian is ka minis Mėnulio mazgas (Ke u) UR; Rahu, a ba Ka minis
kylan is Mėnulio mazgas, iš eiškia e oliuciona imo k yp į, ai, į ku eikė ų nusik eip i, ko
moky is šiame gy enime ASTR. No s pap as ai eks uose pa eikiamas, o i oliau a ojamas,
iek umpasis, iek ilgasis sinoniminės po os na ys, jie gali bū i pa a ojami i po ieną, kaip
ienas ki ą pakeičian ys, p z.: Juodasis Mėnulis, a ba Lili h, odo isus p aei uose gy enimuose
pada y us nedo us da bus, už ku iuos žmogus nebu o nubaus as i ku ie glūdi giliai pasąmonėje.
Lili h a spindi mūsų amsiąją pusę, ku i labiausiai pasiduoda ins ink ams, mūsų amsiąją p igim į,
ku i eikiama aplinkinių i į ai ių pagundų ZA. Taigi, šiuos žodžių junginius didžiąja aide ašy i
links ama dėl o, kad i jie laikomi ho oskopo aškų ( ik y iųjų plane ų) pa adinimais.
Tačiau nuosekliai ašoma ik Juodasis Mėnulis i Bal asis Mėnulis. Ki os ho oskopo aškų
po os ašymas į ai uoja. Tik žodžių junginys Mėnulio mazgai ašomas ienodai, pa yzdžiui,
Ki as ka mos odiklis y a a si žmogaus e oliucijos k yp is, ai Mėnulio mazgų padė is ho oskopo
ženkluose i namuose ZA, o su juo suda y ų ūšinių pa adinimų ašymas ne ienodas. Pasi aiko,
kad besileidžian is ka minis Mėnulio mazgas i kylan is ka minis Mėnulio mazgas pa ašomi kaip
bend iniai pa adinimai, be šie s y a imai e oki – dažniausiai žodžių junginiui su eikiamas
ik inio pa adinimo s a usas. Tačiau dėl ik inių pa adinimų ašymo aisyklės aikymo
s y uojama. Vienais a ejais lyg i aikoma bend oji ik inių pa adinimų ašymo aisyklė,
numa an i pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide (išsky us ik inį i gimininį žodį), p z.: Kai
už emimas yks a p ie Besileidžiančio ka minio Mėnulio mazgo, esančio ienam ašies gale, jis
daugiau iškelia p aei ies nulem us į ykius, kai p ie Kylančio ka minio Mėnulio mazgo – a e ia
kelius a ei ies pe spek y oms. Ki ais – as onominių a ki ų pa adinimų ašymo aisyklė,
numa an i kiek ieno žodžio ašymą didžiąja aide, p z.: aip kaupia naują sielos pa i į, ku i
a eina pe Kylan į Ka minį Mėnulio mazgą – Rachu SA; Sausio mėnesį o muosis du
už emimai p ie Besileidžiančio Ka minio mazgo Ke u ASTR. Šie s y a imai odo neaiškumą,

RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ku ią iš d iejų ik inių pa adinimų ašymo aisyklių aiky i, i ka u yškina kodi ikacijos
sp agą – ALP g upės nesky imą kodi ikuojan ik inių pa adinimų ašymo no mas. Ben jau
šie pa adinimai nuo ANP aki aizdžiai ski iasi.
Ki a e us, kaip ody ų jau minė i as onomijoje a ojami e minai Mėnulio o bi os
mazgai, Mėnulio o bi os aškai, am ik ų sąsajų su ANP esama, i ai aip pa gali bū i
a osenoje susida ančių s y a imų eiksnys. Tačiau as onominis i as ologinis objek ų
e inimas ski iasi. As onominiu požiū iu mazgai, kaip ody ų As onomijos enciklopedinis
žodynas, y a „[D]angaus s e os aškai, ku iuose kosm. kūno o bi a susike a su pasi ink a
plokš uma. Saulės sis emoje ai aškai, ku iuose plane os ( . p. Mėnulio) o bi a susike a
su eklip ikos plokš uma“ (S aižys 2003). As ologiniu požiū iu ai as ologinio b ėžinio –
ho oskopo aškai. O be o, as ologijos eks uose šie aškai ne e ai pa adinami plane omis a ba
joms p ilyginami, p z.: Rugpjū is – ai sa o iškas liepos mėnesio as ologinių endencijų ęsinys,
kuome aš ėja Ma so des uk y i aiška pe jo suda omus aspek us su ki omis plane omis,
okiomis kaip Lili , Chi onas, Sa u nas, Jupi e is, Plu onas ANTR. Iš eks ų ma y i, kad
Selena, Rachu i ki i ho oskopo aškais pa adinami objek ai, kaip i plane os, „keliauja“, p z.:
Deja, šieme Saulė Vandenyje apsunkin a šiuo ženklu keliaujančio Juodojo Mėnulio, a ba Lili ,
ku i Vandenyje bus iki gegužės 4 dienos ASTR. Taigi, polinkį šiuos žodžių junginius ašy i
didžiąja aide gali ska in i jais žymimų objek ų lyginimas su plane omis (jie i adinami
ik y iomis plane omis). Tai pa i in ų i pasi aikan is da ieno s a baus ho oskopo aško
pa adinimo ašymas – Ascenden as. Šis objek as pap as ai minimas kaip ho oskopo aškas, be
kai ku pa adinamas plane a, i bū en okiais a ejais didžiąja aide pa ašomas i šis
pa adinimas, p z.: Ryškiausią į aką žmogui u i plane os, esančios a čiausiai Žemės – ai Saulė,
Mėnulis, Me ku ijus, Vene a, Ma sas bei Ascenden as SA.
O polinkio didžiąja aide ašy i kiek ieną pa adinimo žodį eiksnių, be jau minė os
kodi ikacinės sp agos, gali bū i i daugiau. As ologijos eks uose ne e ai eikiami a i ikmenys
lo ynų kalba, kaip an ai sakinyje Jo ascenden as y a an pačios ka ališkiausios ž aigždės –
Regulo (Co Leonis) UR. O ienos ho oskopo aškų po os pa adinimai i apsk i ai a ojami
kaip neadap uo i lo ynizmai – Medium Coeli i Imum Coeli, p z.: S a būs i adinamieji
mažo iniai aspek ai (susida an ys am ik i d iejų plane ų kampai): igonai, seks iliai, opozicijos,
k ad a ū os, ypač konjunkcijos su plane omis, Ascenden u i Medium Coeli (MC, a ba X būs o
p adžia) ANTR. Jau anksčiau skelb ame s aipsnyje a skleis a, kad as ologijos e minija su
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
lo ynų kalba glaudžiai susijusi (Vaskelai ė 2020), o ai leis ų kel i p ielaidą, kad pasi aikančiam
ašymui po eikio gali u ė i lo yniškoji pa adinimų ašymo išlaus a ne išlaus pobūdžio
eks uose adicija.
Tiesa, ki ų e minų ašy i didžiąja aide s e ainėse nelinks ama, no s didelę jų dalį suda o
lo yniškos kilmės žodžiai (ž . Vaskelai ė 2020). Pasi aiko ik pa ienių a ejų. An ai os
iename eks e didžiąja aide pa ašomas e minas s eliumas: T ijų i daugiau plane ų
susijungimas adinamas S eliumu AN. Tai ik pa i in ų, kad didžiąja aide links ama ašy i
ho oskopo aškų pa adinimus, ku ie as ologijoje e inami i kaip plane os. Tačiau,
as ologinių objek ų pa adinimų g upės ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose
neski ian i okių pa adinimų san ykio su as onominių objek ų pa adinimais neį a dijan ,
nežinoma, pagal ku ią ik inių pa adinimų ašymo aisyklę juos ašy i.
2.3. Zodiakas i jo ženklai
Visose s e ainėse plačiai a ojamas da ienas am ik ą as onominį analogą u in is
pa adinimas – Zodiakas, eks uose pa eikian i as onominį aiškinimą, p z.: „Zodiakas – ai
maždaug 16 laipsnių dangaus s e os juos a, ku ios idu iu eina eklip ika (Saulės kelias),
liesdama 13 ž aigždynų“ (VA). Vis dėl o čia pa aiškinama, kad as onominis i as ologinis
Zodiakas nė a as pa , i ie ski umai siejami su Zodiako ž aigždynų ski umais. Viena,
as onominiai ž aigždynai „ne u i g iež ai užb ėž os ibos i y a plačiai išsidės ę danguje, ieni
užimdami daugiau dangaus s e os, ki i mažiau“, o as ologiniai ž aigždynai y a me inio
egimojo Saulės kelio sudalijimas į 12 lygių dalių, ku ių kiek iena suda o po 30 laipsnių.
An a, as onomijoje Zodiako ž aigždynų minima ylika (įskai an Gy a nešį), o
as ologijoje jų ski iama 12. T ečia, as ologijoje šios Zodiako dalys ž aigždynais nė
ne adinamos – adinamos Zodiako ženklais. Taigi, i šis d ižodis pa adinimas su as onominiu
nesu ampa (plg. Zodiako ž aigždynai).
Nesu ampa i konk ečių Zodiako ženklų pa adinimai: as ologijoje a ojama ne Vėžio
ž aigždynas a Liū o ž aigždynas, o Vėžio ženklas, Liū o ženklas i . . Tiesa, su ampa
umpasis pa adinimų a ian as: Vėžys, Liū as i k . Tačiau eikšmės ski iasi: as ologijoje i
šie „ž aigždynai“ y a simbolinių eikšmių sankaupos. Pa yzdžiui, D yniai siejami su
in o macija, jos pe da imu, p o iniais sugebėjimais, kalba, ašymu, aip pa plepumu,
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
smalsumu, Vėžys – su šeima, namais, ė yne, is o ija, pa io izmu, jau umu. Plg. as onominį
pa adinimo D yniai aiškinimą: „Dangaus š. hemis e os Zodiako ž aigždynas, plo as
514 k . laip. Lie u oje ge iausiai ma omas žiemą <…>“ (S aižys 2003). Vadinasi, ki ą eikšmę
as ologijoje u i i pa adinimas Zodiakas. Tiksli apib ėž is nepa eikiama, ačiau iš a ojimo
ma y i, kad ai simbolinė s uk ū a. Vienoje s e ainėje Zodiakas me a izine p asme aiškinamas
kaip „didysis kosminis a as, alpinan is 12 kosminių dėsnių, ku ie nusako be kokio eiškinio
iek Žemėje i Visa oje, iek iduje i išo ėje gimimo, ys ymosi, mi imo, . y. e oliucijos
e apus“ (VA). Va ojamas i d ižodis pa adinimas Zodiako a as.
As ologijoje plane os i ki i dangaus kūnai Zodiaku „keliauja“, i šios jų są eikos su
Zodiako a o dalimis, a ba Zodiako ženklais, aiškinimas y a daugelio as ologijos s e ainėse
skelbiamų eks ų pag indas. Kaip galima iš jų sp ęs i, keliaudamos ai ienu, ai ki u Zodiako
ženklu, plane os suak ualina am ik as s i is, nulemia daugiau a mažiau s a bius į ykius, p z.:
P ieš 12 me ų, 2008-aisiais, Jupi e is, įžengęs d auge su Plu onu į Ožia agį, p adėjo
ekonominę- inansinę k izę, . y. ekonomikos ans o maciją ASTR; Kai į Vandenį įžengs
Plu onas po 4 me ų, mes abiem kojomis jau i čiau s o ėsime isai ki oje ci ilizacijoje, ku i
daba gims a pe skausmus i kančias UR; Jupi e iui keliaujan pe Vėžį bus labai palankus
me as žemės, namo pi kimui, da bui sa o sodo sklypeliuose, da žuose, šeimos kū imui i aikų
gimdymui AM. Tie į ykiai lemiami ne ik žmonijai a šalims, be i konk ečiam žmogui, o
pas a oji į aka, pasak aiškinimų, p iklausan i nuo o, koks bu o dangaus kūnų išsidės ymas
žmogui gims an – nuo jo gimimo ho oskopo. Jame Vaka ų as ologija išski inę eikšmę eikia
Saulei: pagal ai, ku ioje Zodiako a o dalyje Saulė bu o gimimo momen u, ski iami
adinamieji A inai, Jaučiai, Ožia agiai i k . Taigi, ienažodžiai Zodiako ženklų pa adinimai
as ologijos eks uose a ojami d iem eikšmėmis: ai ne ik simbolinės s uk ū os dalys, be
i am ik i žmonių ipai, apibend in i pagal Saulės padė į Zodiake gimimo momen u. Beje,
bū en į ipus pap as ai o ien uojamos žu naluose skelbiamos p ognozės a cha ak e io sa ybių
ap ašymai, no s ne ienoje as ologijos s e ainėje pab ėžiama, kad s a bu isų plane ų
išsidės ymas ho oskope, ku iam suda y i eikia da i minu ės ikslumu žino i gimimo laiką.
Tačiau s e ainės a skleidžia i ai, kad as ologija ne ienaly ė – esama o ien uo os į
a o ojus
15
.
15
„Vaka ų Eu opoje a si anda is daugiau naujų k ypčių, de inančių as ologiją su psichologija. Rusijos
as ologijos k yp ys labiau linkusios į p ognos iką. Iš JAV i Kanados a eina nemažai k ypčių, iesiogiai aikomų
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Didžiąja aide ašomi iek iena, iek ki a eikšme a ojami Zodiako ženklų
pa adinimai, p z.: Būdamas Šaulyje Jupi e is dosnus bus isiems, ačiau labiausiai, žinoma, –
Šauliams SA. Da plg.: Ma sui keliaujan pe Me gelę suak y ėja s eiko gy enimo būdo
p opaga imas AM i Visos p o esijos, ku eikia aš aus p o o i ikslumo, labai inka Me gelei
ZA. Tai, kad ieni jų y a gy ūnų a dai (A inas, Jau is, Sko pionas i k .), ki i – ki okie a dai
(D yniai, Me gelė, Vandenis, Šaulys, S a s yklės)
16
, į akos ne u i, plg.: D ylika zodiako ženklų
(A inas, Jau is, D yniai, Vėžys, Liū as, Me gelė, S a s yklės, Sko pionas, Šaulys,
Ožia agis, Vandenis, Žu ys) y a suku i Babilono žynių 700 m. p . m. e. ZA; Rugpjūčio 22
dieną Saulė pe eina iš Liū o į Me gelę ASTR. Didžiąja aide pa ašy as i d iejose s e ainėse
minimas Vene os lie u iškas pa adinimas Auš inė
17
(VA, ASTR). Tiesa, iš kai ku ių eks ų
a ody ų, kad pagal Saulės padė į Zodiake apibend in ą ipą labiau links ama į a dy i
ienažodžiu, o simbolinės s uk ū os dalį – ilgesniu e minu, plg.: Dažnai ien iš ž ilgsnio
galima nuspė i, kad šis žmogus gimęs Sko piono ženkle i Bend au i su Sko pionu y a sunku
ZA. Kai ku cha ak e io ipą mėginama ski i a ojan žodį žmonės (p z.: Me gelės žmonės
y a in eligen iški ZA) a da ki aip, p z.: Gimusieji po Žu ų ženklu pasižymi ypa inga in uicija
ZA. Tačiau dažnai šis ski umas neda omas – Zodiako a o dalys i gi į a dijamos ienažodžiu
e minu, p z.: Jupi e iui keliaujan S a s yklių ženklu, bu o daug galimybių išo iškai plė o i
pa ne ys ės i isuomeninius san ykius, o esan Sko pione – daugiau eikšmės u ės jau idinis
san ykių u inys i e ybės ANTR.
A i inkamai d iem eikšmėmis a ojamas i žodžių junginys Zodiako ženklas. Š ai
sakinyje Pap as ai lėčiau judančios plane os pe ėjimas iš ieno Zodiako ženklo į ki ą unka apie
me us, o ka ais i ilgiau ANTR aip į a dijama Zodiako a o dalis, o sakiniuose Negalima eig i,
jog jei Zodiako ženklas Sko pionas, ai žmogus ke š ingas ZA – apibend in as ipas. Tiesa, kai
ku ie a ejai lyg i ody ų, kad pas a ąja eikšme a ojamas žodžių junginys ašomas mažąja
aide, p z.: Giliai in ui y us i sen imen alus Vėžys gali bū i ienas iš sudė ingiausių zodiako
a o ojui“ (ANTR); „Daba iniame pasaulyje (ko ge o, i anksčiau) galima išski i is as ologijos
k yp is: a alis inę, a o ojišką i e oliucinę-d asinę“ (ANTR).
16
Zodiako sudalijimas į 12 ž aigždynų siejamas su Babilonu, jų pa adinimas gy ūnų a dais – su g aikais
(ASTR). K. Gai enio ašoma, kad lie u ių (kaip i usų, anglų) kalboje ž aigždynų pa adinimai y a išsi e s i, kai
ku ie jų pa y ę seman inę ans o maciją. Pa yzdžiui, lie u iškasis Vandenis su apa in as su andenyje gy enančia
y iška bū ybe, anksčiau a o as Vandenius „ andens nešėjas a semėjas“ (Gai enis 1990: 51).
17
Daugiau lie u iškų ž aigždynų pa adinimų (p z.: Šienpjo ys, Sie ynas, Jukš andis, bu ęs Sko piono
pa adinimas Pa plys Ki minėlis) minima K. Gai enio (1990).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ženklų ZA. Tai a si bū ų d iejų eikšmių di e encija imo požymis, ačiau dažniausiai
s y a imų, apimančių i žodžio Zodiakas ašymą, eikšmių di e encija imu negalima
paaiškin i, p z.: Įsi aizduoki e, jog Die as sukū ė 12 zodiako ženklų i kiek ienam iš jų da ė
sa o Do aną i Taigi, kokia y a Die o žinu ė kiek ienam iš Zodiako ženklų? ZA; Visi no s kiek
žino am ik as adicines isų zodiako ženklų sa ybes i Šio žmogaus Zodiako ženklas y a
Vandenis ZA.
Kai ku iuose eks uose yškesnis polinkis iek iena, iek ki a eikšme a ojamą
pa adinimą ašy i mažąja aide, be ai eikiau ašymo ienodinimo ezul a as, p z.: Šį
as ologinį b ėžinį, kaip minė a, suda o 12 zodiako ženklų, ku iame išsidėsčiusios plane os i
į ai ūs ki i as ologiniai elemen ai. Tokiu būdu kiek ienas zodiako ženklas įgyja am ik ą kokybę
i ene gijos po encialą, p iklausomai nuo o, kiek ku y a plane ų bei ki ų s a bių aškų VA. Ne i
Zodiakas, Zodiako a as okiame kon eks e pa ašoma mažąja aide, p z.: Visi šie dangaus kūnai
judėdami p aeina ą pa į kelią, ku is as ologijoje adinamas zodiako a u. Šių d iejų zodiako
didžiūnų jung is s ip iai į akoja i nuspal ina isų me ų oną VA. Tačiau as ologijoje Zodiako
ženklas kaip apibend in as ipas nea siejamas nuo Zodiako ženklo kaip Zodiako a o dalies, o
iksliau, jis y a ienos a ki os Zodiako ene gijos aiška žmogaus lygmeniu, aigi ienodinimo
esama i ki os k yp ies, p z.: Jupi e io ciklas, pe ku į ši plane a apeina isą Zodiako a ą, y a
12 me ų ANTR a Vėžys – pi masis andens s ichijos ženklas Zodiako a e VA.
Kaip aiškėja, šiuo a eju aip pa s y uojama ašan pa adinimą, ku is su as onominiu
su ampa ik iš dalies (plg. Zodiako ž aigždynai i Zodiako ženklai). Dėl gimininio žodžio
ašymo neaiškumų nesusida o, no s i neaišku, a jo ašymą mažąja aide lemia kodi ikuo osios
no mos numa oma išim is gimininiam žodžiui, a aisyklės, pagal ku ią didžiąja aide ašy inas
ik pi masis pa adinimo žodis, aikymas. To nus a y i neleidžia nė ienoje s e ainėje
pa a dijami ANP pa adinimai, ku ie aip pa y a d ižodžiai: Pe sėjo ž aigždynas, Jaučiaganio
ž aigždynas, Ly os ž aigždynas, Gulbės ž aigždynas, E elio ž aigždynas, aip pa i Vasa os
ikampis, Kuipe io juos a, O o debesis, Šiau inė ž aigždė ASTR. Tačiau neaiškumų, kaip
ma y i, susida o dėl pa adinimo Zodiako ženklas pi mojo žodžio ašymo, o jie gali bū i susiję
iek su ibos a p bend inių i ik inių pa adinimų neaiškumu, iek su kodi ikacijos sp aga –
ALP kaip ik inių pa adinimų g upės nesky imu i jų san ykio su ANP neį a dijimu. Tik kaip
ANP Zodiakas, Zodiako ženklas ap a iami i KB, no s pa eik uose pa yzdžiuose pa a o i
bū en ALP, o ne ANP (Pagal Zodiaką jis A inas i Mano ženklas Ožia agis). Čia, beje,

RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nu odoma, kad kai Zodiakas a ojamas žmogaus cha ak e io a likimo eikšme, kaip bend inis
žodis, jis ašy inas mažąja aide, p z.: Koks a o zodiakas? (KB). Tačiau okia išim is gali bū i
o ien uojama į bend ąją a oseną, o as ologijos s e ainių es ai iš yškina glaudžią Zodiako
ženklo kaip cha ak e io ipo i Zodiako ženklo kaip Zodiako a o dalies sąsają, aigi joje ašybos
požiū iu di e encijuo i d iem eikšmėmis a ojamą pa adinimą keblu. Vis dėl o gali bū i, kad
šios bend ajai a osenai numa y os ekomendacijos mėginama paisy i i as ologijos
s e ainėse, o ai gali bū i iena iš joje susida ančių s y a imų p iežasčių.
Tiesa, be jau ap a ų ienažodžių i d ižodžių Zodiako ženklų pa adinimų, s e ainėse
plačiai a ojama i ižodžių, p z.: Nuo 16 d. Me ku ijus pe eis į Žu ų zodiako ženklą,
pak eipdamas mąs ymą in ui y umo link ASTR; Ši plane a aldo D ynių i Me gelės zodiako
ženklus ASTR. Į jų sudė į įeinan is junginys zodiako ženklas ašomas mažąja aide. Tokių
a ejų kaip Šaulio Zodiako ženklas pasi aikė ik ienas ( ame pačiame eks e oliau ašoma
S a s yklių zodiako ženklas ZA). Vis dėl o y aujan is ižodžių pa adinimų ašymo polinkis
neleidžia nus a y i, a šiuo a eju aikoma pa adinimo pi mojo žodžio ašymo didžiąja aide
aisyklė, a aip ašoma odėl, kad žodžių junginys zodiako ženklas apa inamas su pa adinimo
gimininiu žodžiu.
3. KITŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS
Ap a i ALP y a objek ų pa adinimai. Ne jei jie nuo as onominių objek ų pa adinimų
ski iasi pagal eikšmę, o kai ku iais a ejais – i pagal aišką, am ik ų sąsajų su pas a aisiais
esama, aigi juos ašan a si galė ų bū i ado aujamasi no minamuosiuose da buose
o muluojama as onominių objek ų pa adinimų ašymo aisykle. Tačiau as ologijos
s e ainėse a ojama ne ik objek ų pa adinimų.
3.1. As ologiniai į ykiai
Ski ian as onominių objek ų pa adinimų g upę LKRS, iš ik ųjų minimi ik objek ai,
okie kaip Didieji G įžulo Ra ai, Paukščių akas, Šiau ės ž aigždė, And omedos ūkas (LKRS
1992: 62). Į ykių a eiškinių čia nepa eikiama, be juk as onominių esama ne ik objek ų
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa adinimų. Š ai i ienoje iš as ologijos s e ainių pa a ojamas pa adinimas Pe seidų lie us –
as onominio eiškinio pa adinimas. Žinoma, daug as onominių eiškinių pa adinimų y a
bend iniai, pa yzdžiui, saulėg įža a lygiadienis. As ologinių eiškinių pa adinimų i gi y a
bend inių, pa yzdžiui, anzi as a ing esija, i jie s e ainėse ašomi mažąja aide. Ki i ašomi
didžiąja, kaip an ai Saulės už emimas, Mėnulio už emimas, Plu ono i Sa u no konjunkcija,
Ma so–Nep ūno jung is, ačiau pi masis šių pa adinimų žodis y a ik inis, s e ainėse
unkcionuojan is i kaip a ski as pa adinimas, odėl neaišku, a isas sudė inis pa adinimas
a ojamas kaip ik inis, a kaip bend inis.
Vis dėl o kai ku ių eiškinių pa adinimų pi masis žodis y a bend inis, be jis ašomas
didžiąja aide, aigi pa adinimą links ama e in i kaip ik inį. Š ai didžiąja aide pa ašomi
ke u ių kasme inių eiškinių – d iejų lygiadienių i d iejų saulėg įžų (sols icijų) –
pa adinimai, p z.: Ko o 20 pa os pabaigoje, p ieš pa idu nak į, 23:58 al. Saulė pe eis į A ino
zodiako ženklą i s os Pa asa io lygiadienis ASTR; Kaip eikė ų su ik i Rudens lygiadienį?
ASTR; Tai Žiemos saulėg įžos momen as, eiškian is, kad pasiek as didžiausios amsos aškas
ASTR; Šieme Vasa os sols icija bus 21 dieną ASTR. Ki ose, o i ose pačiose s e ainėse, šie
pa adinimai pa ašomi mažąja, p z.: Ko o 20 d. (5.50 al.) Saulė pe eis į A ino ženklą – s os
pa asa io lygiadienis ANTR; Kūčių aka ienė – lyg žiemos saulėg įžos kulminacija AM; Nuo
o momen o diena aps ilgesnė, š iesa augs iki asa os sols icijos ASTR.
Šie eiškiniai as ologijos s e ainėse pap as ai į a dijami kaip į ykiai, o iš jų ap a imo
aiškėja, kad ai as ologiniu požiū iu i in s a būs į ykiai. An ai nuo pa asa io lygiadienio
p asideda as ologiniai me ai. O ka u aiškinimas s e ainėse a skleidžia jų sąsają su š en ėmis,
p z.: Tai ypa ingas me as – ienas iš ke u ių s a biausių me ų k yžiaus aškų, ies ku iais
bazuojasi isų eligijų bei adicijų š en ės ASTR. Nu odoma, kad pe sai pe pa asa io lygiadienį
š enčia naujuosius me us (ASTR). Vasa os saulėg įža minima kaip su ampan i su Rasomis,
ku ios ėliau su apa in os su Joninėmis. Žiemos saulėg įža siejama su Kūčiomis, ienoje
s e ainėje nu odoma, kad Lie u oje ji nuo seno bu o žinoma kaip Elnio de ynia agio š en ė
(AM). Tokiame kon eks e šių as ologinių į ykių pa adinimai ašomi didžiąja aide, p z.:
Vaka ų pasaulis Naujuosius me us sieja su ki u s a biu me ų k yžiaus ašku – Žiemos sols icija
(momen u, kai yks a lūžis iš didžiausios amsos aško link jos augimo) ASTR. Tačiau šie s a būs
į ykiai ne ik siejami su š en ėmis, be i pa adinami š en ėmis, an ai pa asa io lygiadienis –
Naujaisiais as ologiniais me ais ASTR. Taigi, as ologijoje šie pa adinimai u i ki ą nei
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
as onomijoje eikšmę, i ai a spindi ki okie ašymo polinkiai – pa adinimo ašymas didžiąja
aide. Tiesa, i šie pa adinimai d ižodžiai, aigi bū ų sunku nus a y i, pagal ku ią iš d iejų
ik inių pa adinimų ašymo aisyklių jie ašomi – pagal kiek ieno žodžio ašymo didžiąja aide
aisyklę, numa ančią išim į gimininiam žodžiui, a pagal š enčių, is o inių laiko a pių i į ai ių
ki ų pa adinimų ašymo aisyklę, numa ančią ik pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide.
Ki a e us, ap a ian šiuos as ologinius į ykius, s e ainėse ne e ai pa eikiamas i
as onominis jų aiškinimas, o ka u jie apibūdinami i bend iausiomis eikšmėmis, pa yzdžiui,
udens lygiadienis – kaip šil osios me ų dalies pabaiga. Tai ska in a as onominiams a
bend osios a osenos eks ams būdingą šių pa adinimų ašymą mažąja aide, p z.: Me ų cikle
y a 4 ke iniai momen ai, esminiai isiems žmonėms, isoms Žemės bū ybėms: ai asa os bei
žiemos sols icijos i pa asa io bei udens lygiadieniai ASTR. Kai ku ie a ejai ody ų, kad
nus e ia bū en oks ašymas, ne jei am ik as į ykis i į a dijamas kaip š en ė, p z.: Eklip ika
ke a dangaus pusiaują d iejuose aškuose: pa asa io lygiadienio aške (ko o 20–21 d.) i
udens lygiadienio aške ( ugsėjo 22–23 d.) – uo me u dienos i nak ies ilgumas būna ienodas.
Rudens lygiadienio š en ė iksuoja šil osios me ų dalies pabaigą. Taip pa ai paga bos i
dėkingumo š en ė, kuome nuo seno ės žmonės dėkoda o die ams už de lių, ku is padės išgy en i
šal uoju me ų laiku. Nuo udens lygiadienio p asideda Ilgių me as i nuo šio momen o p adedame
a ė i p ie Vėlinių i Sko piono mis e ijų ANTR. Ki a e us, sup an amas kaip š en ės
pa adinimas ne i ienas žodis pa ašomas didžiąja aide, kaip an ai sakinyje Kaip su ik i
Lygiadienį bei Naujuosius Saulės me us? ASTR, no s šiaip ienažodžius pa adinimus links ama
ašy i mažąja aide, p z.: Sols icija y a ienas iš 4 s a biausių me ų as o momen ų (d i sols icijos
i du lygiadieniai) ASTR. Rašymo pa yzdys Kaip ge iausia š ęs i Jonines, a ba Rasas, a ba iesiog
Vasa os Saulėg įžą? ASTR pasi aikė ik ienas.
Mėnulio azių pa adinimai as ologijos eks uose aip pa pa ašomi didžiąja, p z.: Ši
Jauna is paska ins pe a einan į Mėnulio mėnesį susikoncen uo i į da bą, sa o ikslų siekimą,
sus ip ins a sakomybę už šeimos s abilumą i paska ins pasi ūpin i ė ais AM; Viskas į yks uoj
po Saulės už emimo, Jauna ies me u VA. Mėnulio azės as ologijos eks uose kaip š en ės
neminimos, ačiau iš aiškinimų ma y i, kad ai i gi s a būs as ologiniu požiū iu į ykiai, ypač
jauna is i pilna is. Kaip ody ų kad i sakinys Taigi, e og adinis Me ku ijus i Jauna is – ai
impulsas keis i sa o mąs ymą, požiū į, sup a imą, naujai a as i ai, kas sena i pa ik in a, lais in is
iš p iklausomybių bei iso o, kas ukdo e oliucijai VA, jauna is e inama kaip min ims i
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
jausmams ypa ingą jėgą su eikian is me as, pilna is siejama su minčių ealizacija. Ki a e us,
jauna ys bei pilna ys uose pačiuose eks uose aiškinamos i kaip as onominiai eiškiniai, odėl
kai ku iais a ejais nus e ia ašymas mažąja aide, p z.: Saulės už emimas isada su ampa su
jauna imi. Visi žino, kad pe jauna į eikia ku i a ei ies planus, s ajo i SA. Pasi aikan ys
d ižodžiai junginiai ašomi pi ma didžiąja aide, p z.: Ne ukus, spalio 9 y e, bus Mėnulio
jauna is, p asidės naujas ciklas ASTR; Vene os jauna is susijusi su e ybių pe kainojimu, jų
susidėliojimu ANTR. Be pasi aiko i okio ašymo pa yzdžių kaip Jung is su Saule y a adinama
Vene os Jauna imi VA; Šį sekmadienio aka ą 19:30 al. Lie u os laiku p asidės Mėnulio
Jauna is Sko piono zodiako ženkle AM. Jie, kaip i ap a ian ho oskopo aškų pa adinimų
ašymą iš yškėję a ejai Besileidžian is Ka minis Mėnulio mazgas a pan., gali bū i ANP ašymo
aisyklės aikymo ezul a as. Tiesa, a aisyklė numa o išim į gimininiam žodžiui, be jau iš
kodi ikuo osios no mos ap a imo aiškėjo, kad šią išim į naikina a neaiškią da o
kodi ikuo osios no mos numa oma s ilis inio ašymo galimybė.
3.2. S ichijos i p adai
S y a imų dėl pa adinimo p isky imo p ie ik inių a bend inių susida o i ašan
as onominių analogų isiškai ne u inčius pa adinimus, ku ie kodi ikuojan ik inių
pa adinimų ašymo no mą neminimi nei kaip as onominių objek ų pa adinimai, nei a p ki ų
ik inių pa adinimų g upių. Jų iš akų eikė ų ieško i iloso ijoje, bū en A is o elio plė o oje
eo ijoje, kad isa Žemės kū inija suda y a iš ke u ių elemen ų: ugnies, žemės, o o i andens
(ANTR)
18
. Tokia eo ija a sispindi i as ologijoje, joje a ojama iek su žodžiu s ichija, iek
su žodžiu elemen as suda y ų pa adinimų.
Tačiau ai ne gam os eiškinių pa adinimai. Pagal ke u ias s ichijas (elemen us) čia
ski s omi Zodiako ženklai, i šis ski s ymas suponuoja iek ienažodžių, iek i d ižodžių
pa adinimų: Žemė, Ugnis, O as, Vanduo i Žemės ženklas (elemen as), O o ženklas (elemen as)
i . . Pasi aiko i ilgesnių a ian ų, okių kaip Ugnies s ichijos ženklas. Tiek ienažodžių, iek
keliažodžių pa adinimų ašymas s y uoja, o s y a imai odo, kad abejojama, a pa adinimą
18
„Vienas į akingiausių Vaka ų iloso ijos mąs y ojų seno ės g aikų iloso as A is o elis (384–
322 m. p . m. e.), y inėjęs dangaus į aką žemės eikalams, emdamasis senų d asinių k ypčių žiniomis eigė, kad
isa Žemės kū inija suda y a iš ke u ių elemen ų: ugnies, žemės, o o i andens“ (ANTR).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ašymas didžiąja aide, aigi ienažodžių ALP ašymo nuoseklumą eikiausiai lemia ši
aplinkybė. Ne a ian iškas i dalies d ižodžių as ologinių pa adinimų ašymas (Mėnulio
mazgai, Mėnulio diena, Saulės mėnuo, Hid os diena, Gy a ės me ai i k .; Juodasis Mėnulis,
Bal asis Mėnulis), be jį u bū lemia ai, kad okių pa adinimų pi masis žodis y a ik inis,
uose pačiuose eks uose ašomas ik didžiąja aide, o an asis žodis pagal abi ik inių
pa adinimų ašymo aisykles, ku ių iena numa o išim į gimininiam žodžiu, o ki a – ik
pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide, ašy inas ienodai. Vienažodžių i d ižodžių pa adinimų
ašymas a skleidžia ik neaiškumų, susijusių su ik inio i bend inio pa adinimo iba (Jauna is
i jauna is, Pa asa io lygiadienis i pa asa io lygiadienis i k .; Ugnies ženklas i ugnies ženklas
i k .).
Tačiau daugiažodžių pa adinimų ašymas ge okai s y uoja (Besileidžian is ka minis
Mėnulio mazgas, Ka minis besileidžian is Mėnulio mazgas, Besileidžian is Ka minis Mėnulio
mazgas; Me alinio Bal ojo Buliaus me ai, Bal osios me alinės žiu kės me ai), o šie s y a imai
iš yškina ik inių pa adinimų kodi ikacijos neaiškumus a ūkumus. Labiausiai s y uojama
a p d iejų pag indinių kodi ikuo osios no mos numa omų ik inių pa adinimų ašymo
būdų – pi mojo žodžio ašymo didžiąja aide i kiek ieno žodžio ašymo didžiąja aide. Šio
s y a imo eiksnys gali bū i glaudi as ologijos sąsaja su lo ynų kalba, be ka u ai, kad ALP
g upė a p ki ų ik inių pa adinimų neski iama i šių pa adinimų san ykis su ANP
neį a dijamas, aigi ALP ašymo no ma nė a kodi ikuo a. Kodi ikuo a ik ANP ašymo no ma,
ačiau ALP su ANP su ampa ik iš dalies, odėl a osenoje i kyla neaiškumų, pagal ku ią
aisyklę juos ašy i. S y a imus gali ska in i i su kodi ikuo osios no mos numa oma s ilis inio
ašymo galimybe susiję neaiškumai.
A spindėdami ALP ašymo no mos kodi ikacijos s ygių, su didžiosios aidės a ojimu
s ilis iniais sume imais susijusius neaiškumus, ALP ašymo polinkiai a skleidžia i kai ku ių
ki ų ik inių pa adinimų ašymo no mų kodi ikacijos ūkumus. Apsk i ai jie iš yškina
neaiškumus, susijusius iek su am ik ų ik inių pa adinimų ašymo no ma, iek su am ik os
ik inių pa adinimų g upės (ANP) ašymo no ma, iek su ik inių pa adinimų ašymo
k i e ijais bei no momis. Labiau įsi ikin i čia a skleis ų a osenos polinkių uni e salumu bū ų
galima išnag inėjus ALP ašymą spausdin uose leidiniuose, be ai jau bū ų a ei ies užda inys.

RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ŠALTINIAI
AM – www.as ologijosmokykla.l
ANTR – www.an opo eoso ineas ologija.l
ASTR – www.as odai a.l
SA – www.sadhanacen as.l
UR – www.u anija.l
VA – www. idineas ologija.l
ZA – www.zachh.l
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2008: S e imų ik inių a dų ašymas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių
bend inė kalba: no mos i a osena: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Vy au o
Didžiojo uni e si e as, Ve sus Au eus.
Bogun We ne 1999: Didysis as ologijos žinynas, iš okiečių kalbos e ė M. Rindokienė,
Vilnius: Lek ū a.
Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Rahu. – Čikagos aidas. P ieiga
in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us.
Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Ke u. – Čikagos aidas. P ieiga
in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us.
D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės,
b ūkšnelis, kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
ESIV 2014: Eu opos Sąjungos ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as, Liuksembu gas.
Gai enis Kazimie as 1990: Ž aigždynų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 59, 50–54.
Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo
a ejai. – Kalbos kul ū a 85, 121–135.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2-as paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e sie as.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KancKP 2020: Kancelia inės kalbos pa a imai, in e ne inis leid. P ieiga in e ne e:
h p://kancelia iniaipa a imai.lki.l /?zodis=pa adinimas.
Kniūkš a P anas 1991: Nelie u iškieji simboliniai pa adinimai. – Kalbos kul ū a 61, 25–32.
Kniūkš a P anas 1997: Fi mų a dai i jų a ojimas. – Kalbos kul ū a 69, 6–20.
Kniūkš a P anas 2004: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai. Da ybos i a osenos
ap a imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Kniūkš a P anas 2006: Viešieji už ašai. Po dokumen us i Vilniaus ga es pasiž algius, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l /konsul acijos/2523-didieji-g izulo- a ai-didziosios- aides [žiū ė a
2021-11-20].
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Mokslas.
Linke ičienė Nijolė 2013: Redaga imo p admenys, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKRS 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas.
LKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas, Kaunas: Š iesa.
Pupkis Aldonas 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas.
Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
Sabaliauskas Algi das 2020: Iš ku jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
S aižys Vy au as 2003: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Teo inės izikos i
as onomijos ins i u as.
Vasiliauskienė Vi ginija, Rimku ė E ika 2007: P obleminiai lie u ių kalbos ašybos i sky ybos
aspek ai, Kaunas: Pasaulio lie u ių kul ū os, mokslo i š ie imo cen as.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Simboliniai pa adinimai: samp a a, g upės sudė is, ašymas: mokslo
s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l .
Vaskelai ė Ramunė 2020: Vienažodė as ologijos e minija kilmės
požiū iu. – Te minologija 27, 128–163. ISSN 1392-267X. P ieiga
in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2029/2120.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h p://www. le.l .
VLKK 1997: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl lie u ių kalbos ašybos i
sky ybos“ (1997 m. bi želio 19 d., N . 60). P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l .
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
VLKK 2004: Rekomendacija dėl kai ku ių eliginių a dų, e minų, pa adinimų ašymo didžiąja
aide. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p ojek ai/kai-ku iu-
eliginiu- a du- e minu-pa adinimu- asymas-didziaja- aide.
Gau a 2021 12 10
P iim a 2021 12 30
WRITING ASTROLOGY NAMES IN ASTROLOGY SITES
Summa y
The spelling no ms o he Li huanian p o ide o capi aliza ion as a cha ac e o a p ope
name, dis inguishing i om he common name. Howe e , capi aliza ion is only he mos
gene al ule ha can be easily applied o one-wo d names. In he case o composed names,
he e a e wo ways o w i e he name: some a e w i en in capi al le e s he i s wo d, in
o he s he e a e capi alized e e y wo d. This bounda y is d awn acco ding o he objec o be
named: he capi aliza ion o he names o ce ain objec s (e.g. ins i u ions, documen s,
holidays) is expec ed o be he i s wo d o he name, and he capi aliza ion o he names o
o he objec s (e.g. as onomical, geog aphical, my hological) is expec ed o be each wo d o
he name. Howe e , a g oup o as ological names is no dis inguished and such names a e
no men ioned among he alloca ed g oups o p ope names, so he no m o hei w i ing
emains uncoded. W i ing as ology names on as ology websi es e eals ha he well-
es ablished and p oblema ic
W i ing as ology names on as ology websi es e eals ha he well-es ablished is w i ing
o only o as ological names composed o one wo d. When w i ing composed names, i
luc ua es, and hose luc ua ions e eal ha a emp s a e being made o apply he ule o
capi aliza ion o he name, and he ule p o iding o he w i ing o he name in all capi al
le e s. These luc ua ions e lec he lack o a codi ied no m – he exclusion o a g oup o
as ological names and he non-men ion o names ha deno e as ological objec s among
o he p ope names. This e lec s he need o codi ica ion o he no m o w i ing as ological
RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 36
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
names. Howe e , e lec ing he lack o such a no m, he endencies o w i ing as ological
names oge he highligh he unce ain ies and gaps in he no ms o w i ing p ope names,
which encou ages he codi ica ion o he no ms o w i ing p ope names clea ly o adjus ed.
KEYWORDS: spelling, capi al le e , p ope names, as ological names.
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]