Astrologinių pavadinimų rašymas interneto svetainėse

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ASTROLOGINIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS ASTROLOGIJOS SVETAINĖSE ESMINIAI ŽODŽIAI: ašyba, didžioji aidė, ik iniai pa adinimai, as ologiniai pa adinimai. ANOTACIJA Lie u ių kalbos ašybos no mos numa o ik inio pa adinimo ašymą didžiąja aide, ačiau ai ik bend iausia aisyklė, aiky ina ienažodžiams pa adinimams. Keliažodžių ašymo no ma numa oma d ejopa: ieni pa adinimai ašy ini ik pi ma didžiąja aide, ki i – didžiąja aide ašan kiek ieną žodį. Ši iba b ėžiama a siž elgian į pa adinamą objek ą, ačiau as ologinių pa adinimų a p ki ų ik inių pa adinimų g upių ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose neminima, aigi i jų ašymo no ma lieka nekodi ikuo a. S aipsnyje siekiama išsiaiškin i, kuo ašan okius pa adinimus ado aujamasi a osenoje, a am ik a ašymo no ma y a nusis o ėjusi joje. Va osenos polinkių analizė g indžiama as ologijos s e ainėse skelbiamais eks ais. ABSTRACT Spelling no ms o he Li huanian language de e mine a capi aliza ion o a p ope name use, bu his is only he mos gene al ule which is applicable o names composed o one wo d. In he case o composed names, he e a e wo ways o w i e a name: he i s wo d o some o hem shall be w i en in capi al le e s, meanwhile each wo d is capi alized wi h he o he ones, and his limi is d awn acco ding o he objec o be named. Howe e , he names o as ological objec s he e among hem a e no men ioned in he wo ks de ining he spelling no ms, so hei spelling no ms emain unde ined. The a icle seeks o ind ou he ways o a spelling applied in he usage and whe he a ce ain no m o spelling is se led in i . The analysis o usage endencies o as ological names is based on ex s published on as ology websi es. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ĮVADAS No s ašyba y a ienas iš kalbos no minimo objek ų, ašybos no mos i ašymo polinkiai moksliniuose da buose nag inėjami ku kas ečiau nei, sakykim, leksikos, sin aksės a mo ologijos lygmenų no mos i a osena. Tai, ko ge o, pi miausia lemia objek y ios p iežas ys, okios kaip šiam lygmeniui būdingas didesnis no mų s abilumas, besi eiškiąs, beje, ne ik lie u ių bend inėje kalboje 1 . Rašybos lygmuo, palygin i su ki ais kalbos lygmenimis, ne ik pas o esnis, be i speci inis. Ne ienu pab ėžiama, kad ašyba su idine kalbos sanda a susijusi ik ne iesiogiai, ai susi a iamas dalykas (Pupkis 2005: 231; Vasiliauskienė, Rimku ė 2007: 34). Jeigu jau ji susi a iama i linkusi į pas o umą, ai i naujų a p oblemiškų eiškinių šiame lygmenyje, egis, nelabai galė ų as is. Vadinasi, i nag inė i moksliniu lygmeniu lyg i nelabai bū ų ką. Vis dėl o ben jau į ai ūs išo ės eiksniai eikia i ašybą, o ai kai ku iuos jos dalykus ska ina panag inė i išsamiau. Pa yzdžiui, ano ūks an mečio pabaigoje ėmus keis is ekonominėms i poli inėms aplinkybėms, ka u i kalbinės į akos šal iniui, lie u ių kalboje ėmė plis i nauji pa adinimai, o ai paska ino panag inė i įmonių pa adinimų (Kniūkš a 1991, 1997, 2004, 2006), s e imų ik inių a dų ašymo (Amb azas 2008) klausimus. Be apsk i ai moksliniu lygmeniu ašybos dalykai nag inėjami e ai, os iename ki ame da be (p z.: Vasiliauskienė, Rimku ė 2007; Gudzine ičiū ė 2012; D uk einis 2015; Vaskelai ė 2019), no s iš ų da bų i aiškėja, kad šiame lygmenyje aip pa esama naujo ių, a ian iškumo, p oblemiškumo. Taigi, mokslinio dėmesio ašybos lygmeniui s ygių lemia, ko ge o, ne ik objek y ios, be i subjek y esnio pobūdžio p iežas ys, okios kaip pi menybės eikimas ki iems kalbos lygmenims, o gal manymas, kad pakanka ka ą nus a y ų ašybos aisyklių, o isa, kas su jomis nesu ampa, egali bū i klaidos. Tačiau aisyklėmis nebū inai ap ėpiama iskas, i ne odėl, kad kalboje andasi naujo ių. Rašymo no mas kodi ikuojančiuose da buose gali lik i neap a as i ienas ki as nenaujas dalykas, ki aip a ian , gali lik i nekodi ikuo a iena a ki a no ma. Šiame s aipsnyje kaip ik oks neap a as dalykas i bus nag inėjamas – as ologinių pa adinimų ( oliau – ALP) ašymas. Jo nauju eiškiniu nepa adinsi, nes ALP adosi ka u su as ologija, o jos iš akos, kaip ody ų 1 Pa yzdžiui, kaip ašybos s abilumo pa yzdžiai minimos anglų, ai ių, p ancūzų, japonų bend inės kalbos (Pupkis 1980: 23) a kinų hie ogli ai, suku i II ūks . p . K . (Bielinskienė i k . 2014: 43). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ski ingi šal iniai, nukeliamos ne į 3 ūks . p . K . a da anks esnį laiko a pį 2 . Tačiau lie u ių kalbos ašybos no mas eikiančiuose da buose ALP neminima. Bend a ik inių pa adinimų ašymo aisyklė juose nus a y a, i ji numa o mažiausiai d ejopą iesioginės eikšmės ik inių pa adinimų ašymą, ku is y a siejamas su pa adinamu objek u. Tačiau as ologinių objek ų a eiškinių a p pa adinamųjų objek ų nė a paminė a, aigi i ALP ašymo no ma lieka nekodi ikuo a. O i pa i ik inių pa adinimų ašymo no ma ne iename da be apibūdinama kaip p oblemiška (p z.: Pupkis 2005: 234; Linke ičienė 2013: 7). An ai iename eigiama: „Kai ku ios aisyklės su o muluo os aip, kad a si adus naujam pa adinimui eiliniai kalbos a o ojai dažnai nežino, ku ia iš ų aisyklių em is no in pasi ink i op imalų ašybos būdą ( ai ypač būdinga sudė inių pa adinimų ašymui)“ (Vasiliauskienė, Rimku ė 2007: 35). Šiuo s aipsniu ikimasi p isidė i p ie šios p oblemos nag inėjimo. Be ne mažiau ūpi i p ak inis aspek as – kodi ikacinės sp agos šalinimas. Kaip y a eig a, kalbos no mos p iklauso ne nuo ašy inių au o i e ų (no minamųjų žodynų, g ama ikų i ki ų panašių da bų), indi ido no ų a pažiū ų, o ai, „kas isuo inai a ojama, kas y a isos au os įp o is, i y a no ma“ (Pupkis 1980: 20). Išei ų, kad i ALP ašymo no ma a si galė ų bū i nusis o ėjusi, ik ji no minamuosiuose da buose nė a kodi ikuo a. Išsiaiškin i, a os no mos esama, y a šio s aipsnio ikslas, o jo bus siekiama analizuojan ALP ašymą as ologijos s e ainėse. Jei paaiškė ų, kad ašymas pe nelyg į ai uojan is, šis da bas is iek u ė ų bū i p a a us kodi ikacijos požiū iu – kaip paska a nus a y i ALP ašymo no mą. S aipsnio objek as – ik iniai a ba kaip ik iniai as ologijos eks uose links ami ašy i pa adinimai. Tik iniai pa adinimai minimi leksikologijos, mo ologijos i ne sin aksės da buose, ik is ki u požiū iu, aikan ski ingą e miniją, odėl susida o nemenka e minijos į ai o ė. An ai į kalbos dalis besio ien uojančioje mo ologijoje ope uojama okiais e minais kaip ik iniai i bend iniai daik a a džiai (p z.: LKG 1965: 163), į žodyną besio ien uojančioje leksikologijoje – ik iniai i bend iniai žodžiai, o pas a osios a šakoje onomas ikoje a ojami e minai a das, ik inis a das (p z.: Jakai ienė 2010: 267–278). Ka u a ojamas i e minas pa adinimai. Ši e minija pe keliama i į no minamojo pobūdžio da bus i a ojama ne isuose da buose ienodai, aigi e minų į ai o ė susida o i juose, o san ykiai a p e minų – 2 Pa yzdžiui, Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje eigiama, kad „[A]s ologija a si ado Mesopo amijoje galbū 3 ūks . p . K ., o Vaka ų pasaulyje papli o helenizmo epochoje“ (VLEe). Vienoje iš as ologijos s e ainių ašoma, kad „daba inė as ologija y a Babilono ci ilizacijos palikimas i a si ado maždaug p ieš 4–5 ūks ančius me ų šume ų bei Babilono ci ilizacijose“ (ASTR). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 gana neaiškūs. Š ai i pag indinio lie u ių kalbos ašybos no mas eikiančio leidinio – Lie u ių kalbos ašybos i sky ybos – sky iuje apie didžiųjų aidžių ašymą minimi iek a dai, iek pa adinimai, p z.: geog a iniai a dai i geog a iniai pa adinimai, gy ūnų a dai i gy ūnų pa adinimai, as onominiai a dai, aip pa i as onominių objek ų ik iniai a dai, as onominių objek ų a dai (LKRS 1992: 60–76). Nei šie ūšiniai e minai, nei e minai a das, pa adinimas čia neaiškinami, odėl neaišku, a ie ūšiniai e minai laikomi ski ingais e minais, a sinonimais. Išpainio i e minų san ykius a ienodin i e miniją nė a šio s aipsnio ikslas, odėl, ea k eipus dėmesį į į ai a imą, oliau bus a ojamas e minas ik iniai pa adinimai, juo šiame s aipsnyje apiman iesioginės eikšmės ik inius pa adinimus 3 . Tiesioginis s aipsnio objek as bus adinamas as ologiniais pa adinimais, iksliau, bus a ojama san umpa ALP, ku ia šie pa adinimai bus ski iami nuo as onominių pa adinimų – ANP. Minin konk e esnių ūšių ALP a ANP, juos į a dijan ys e minai bus a ojami nesu umpin i: as ologinių objek ų pa adinimai, as ologinių į ykių pa adinimai, as onominių objek ų pa adinimai i . . Pa eikiamasis s aipsnis – iš ašybos s i ies, aigi nei ikslin i ik inių pa adinimų klasi ikaciją, nei ienodin i e miniją juo nep e enduojama, eno ima išnag inė i as ologijai būdingų ik inių pa adinimų ašymo polinkius. Analizė, kaip ma y i iš s aipsnio pa adinimo, bus g indžiama in e ne o s e ainių eks ais. Žinia, in e ne as nė a a e pė, į ku ią ašybos lygmens y ėjai dėmesį k eip ų pi miausia, i p iežas is sup an ama. Šioje e pėje labai jau daug o, ką galima pa adin i elemen a iomis ašybos a ko ek ū os klaidomis, o nag inė i jų no minimo požiū iu nė a didelės p asmės, nes su elemen a ių ašybos klaidų kaip isuo inės no mos į eisinimu, ko ge o, nesu ik ų nė pa ys kalbos a o ojai. Tačiau in e ne e skelbiama į ai aus lygio eks ų, įskai an i uos, ku ie neišeina už bend inės kalbos ibų, o ai suda o galimybę šal inius a si ink i. Be labiausiai in e ne o kaip i iamojo šal inio pasi inkimą sąlygoja nag inėjama s i is. As ologija ėl susidomė a palygin i neseniai, ilgą laiką ji bu o užda oka s i is, mokslo ebeneigiama iki šiol (ž . Vaskelai ė 2020: 129–130), odėl šios s i ies leidinių lie u ių kalba nė a daug. Tiksliau, leidžiama nemažai populia iosios li e a ū os, be ji neapima isos as ologijoje a ojamų pa adinimų į ai o ės, o as ologijos s e ainėse jų a ojama gausiai. Čia e minai a 3 Be iesioginės eikšmės pa adinimų, ašybos no mas eikiančiuose da buose da pap as ai minimi simboliniai (simbolinės eikšmės) pa adinimai, kaip juos nuo iesioginės eikšmės pa adinimų ski ian į požymį nu odan ašymą kabu ėse. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pa adinimai da i aiškinami i aip a skleidžiamos jų eikšmės. Todėl analizei i pasi enkamos 7 in e ne o s e ainės: an opo eoso ineas ologija.l (ANTR), as odai a.com (ASTR), as ologijosmokykla.l (AM), sadhanacen as.l (SA), u anija.l (UR), idineas ologija.l (VA), zachh.l (ZA). Analizė g indžiama išlaus pobūdžio medžiaga, s e ainėse paskelb a iki 2021 m. g uodžio 1 d. Tačiau p ieš iman is a osenos polinkių analizės ak ualu ap a i kodi ikuo ąją no mą. 1. KODIFIKUOTOJI NORMA IR JOS KRITERIJAI Bend a ik inių pa adinimų ašymo aisyklė o muluojama g ama ikų sky iuose ap a ian daik a a džius, i ji a ody ų labai pap as a: ik iniai daik a a džiai ašy ini didžiąja aide (LKG 1965: 163; DLKG 1997: 60). Tačiau uose sky iuose o muluojama ik daik a a džių ašymo aisyklė, o ik iniai pa adinimai apima ne ien daik a a džius. Išsamiau ik inių pa adinimų ašymas ap a iamas i ašymo no ma nus a oma į ašybos lygmenį o ien uo uose da buose. Rašybos no mas iki šiol nus a o Lie u ių kalbos ašyba i sky yba ( oliau – LKRS). Tiesa, jos nus a omos a ikslinamos i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK) nu a imais, ačiau pag indinis no minis ašybos aisyklių inkinys y a 1992 m. išėjęs 2-asis pa aisy as LKRS leidimas, ku io pi moji dalis Rašyba, kaip nu odoma i VLKK s e ainėje, galioja iek, kiek ji nep ieš a auja ėliau p iim iems nu a imams 4 . Tik inių pa adinimų ašymas ap a iamas šio inkinio sky iuje Didžiųjų aidžių ašymas (LKRS 1992: 61–64), i ien iš šio pa adinimo ma y i, kad kaip ik inius pa adinimus nuo bend inių ski ian is požymis numa oma didžioji aidė. Tačiau iš ik ųjų ašymo didžiąja aide aisyklė gali bū i aikoma ik ienažodžiams pa adinimams. Keliažodžių ašymo būdai nus a omi du – pi mojo pa adinimo žodžio ašymas didžiąja aide (Teisingumo minis e ijos įsakymas) i oks ašymas, kai didžiąja aide ašomas kiek ienas pa adinimo žodis (Didieji G įžulo Ra ai). Pa adinimai čia ski s omi g upėmis, ienus eikian ašy i ienu, ki us – ki u būdu, o iš g upių į a dijimo i ap a imo galima sp ęs i, kad ašymo būdą lemia pa adinamasis objek as. An ai įmonių, įs aigų i 4 Ž . h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba/lk s- u inys. Rengian s aipsnį s a s omas a naujin as ašybos aisyklių inkinys – Rasuolės Vlada skienės i Palmi os Zemle ičiū ės Lie u ių kalbos ašyba: aisyklės, komen a ai, pa a imai . Jį ž . in e ne o ad esu h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba/apie- asyba. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 o ganizacijų pa adinimai (Teisingumo minis e ija), dokumen ų (Ve salio aikos su a is), š enčių i enginių (Naujieji me ai, Mo inos diena), is o inių į ykių i epochų (Didysis šiau ės ka as, A gimimo epocha) i ki i pa adinimai minimi kaip ie, ku ių didžiąja aide ašy inas ik pi masis žodis, o asmenų a dai (Žanas Žakas Ruso), įskai an i mi ologinių bū ybių ienažodžius a keliažodžius a dus (Die as, A odi ė, Die as Tė as, Dzeusas G iausma aldis), – kaip pa adinimai, ku ių didžiąja aide ašy inas kiek ienas žodis. Kaip ašy ini pas a uoju būdu nu odomi ik kelių g upių pa adinimai, o ai ody ų, kad šis ašymas y a am ik a uni e salesnės ik inių pa adinimų ašymo aisyklės išim is. Viena iš ų kelių g upių – as onominių objek ų a dai (Didieji G įžulo Ra ai, Ma sas). Tačiau as ologinių objek ų g upė LKRS neski iama, a p ki ų ik inių pa adinimų g upių okių pa adinimų i gi neminima. Jų nė a i eikian ik inių daik a a džių klasi ikaciją pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose (LKG 1965: 163; DLKG 1997: 60), ik Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje g upė į a dijama kaip kosminių i as onominių objek ų pa adinimai (DLKG 1997: 60). Tik inių pa adinimų ašymo klausimu y a p iim a i VLKK nu a imų, aip pa pa eik a ne iena ekomendacija dėl jų ašymo, pa yzdžiui, Rekomendacija dėl kai ku ių eliginių a dų, e minų, pa adinimų ašymo didžiąja aide (VLKK 2004), ačiau ALP ašymas šiuose dokumen uose nė a ap a as 5 . Apibend inamajame nu a ime, ku iame ikslin os kai ku ios LKRS numa y os ašybos aisyklės, ik inių pa adinimų g upės minimos okios pačios kaip LKRS i ALP g upė neski iama, ki ose g upėse okių pa adinimų aip pa nepa eik a (VLKK 1997). ALP ašymas neap a iamas nė mokomojo a p ak inio pobūdžio leidiniuose (p z.: LKŽin 1998; Linke ičienė 2013: 7–24; Bielinskienė i k . 2014: 132–135; ESIV 2014: 40–69; KancKP 2020), be i apsk i ai as ologijos pa adinimai a e minai be eik nenag inėjami. Au o ės jau a k eip as dėmesys, kad nelinks ama jų į auk i nė į a p au inių žodžių žodynus, no s as ologijoje a ojama daug e minų, ku ie pagal eikšmę nuo ANP ski iasi (Vaskelai ė 2020). Tiesa, Kazimie as Gai enis (1990) y a ašęs apie ž aigždynų pa adinimus, be i į juos ž elg a kaip į as onominių, o ne as ologinių objek ų pa adinimus. 5 Rekomendacijos i nu a imai skelbiami VLKK in e ne o s e ainėje: ekomendacijos – skil yje Ak ualiausios emos (h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ asyba), nu a imai – skil yje VLKK nu a imai (h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Kadangi as ologijos i as onomijos šaknys bend os 6 , a ody ų, kad u ė ų pakak i ANP ašymo aisyklės, o ALP u ė ų bū i ašomi pagal ją. Tačiau ši aisyklė apima ik objek ų pa adinimus – ai odo iek LKRS pa eikiamo sky iaus pa adinimas As onominių i geog a inių bei opog a inių objek ų a dai, iek i čia eikiami pa yzdžiai (LKRS 1992: 62). Be o, ši aisyklė nė a okia jau pap as a. Pi ma, ji numa o išim į gimininiam žodžiui, eiškiančiam bend inį objek o pa adinimą (ž aigždė, ūkas, plane a), i aip a si numa omas ečiasis ik inių pa adinimų ašymo būdas – ne kiek ieno žodžio ašymas didžiąja aide (LKRS 1992: 62). Pagal šią išim į išeina, kad ašy ina Didieji G įžulo Ra ai, Paukščių Takas, be Mėlynoji Ramybės jū a, nes gimininis žodis ė a jū a, o Ra ai i Takas nė a, no s iek jū a, iek a ai, iek akas y a bend iniai žodžiai. An a, numa an išim į gimininiam žodžiui, ampa ne yški iba a p ski ingų ašymo būdų. Juk pagal šią išim į d ižodžiai as onominių objek ų pa adinimai, okie kaip Šiau ės ž aigždė a And omedos ūkas, ašy ini aip pa , kaip pa adinimai, ku ių didžiąja ašy inas ik pi masis žodis, plg. Mo inos diena a Ve salio aikos su a is. Tačiau ą ski į mažina da i ašybos no mų numa oma s ilis inio didžiosios aidės a ojimo galimybė, ku i, kaip o muluojama, gali bū i aikoma iek pa ieniams žodžiams, iek i pa adinimams. An ai i LKRS eigiama, kad didžiąja aide gali bū i ašomi iek žodžiai, jei jų „žymimoms są okoms eikiama išski inė eikšmė bei paga ba“ (Tačiau daba , A gimimo laiko a piu, skaudu egė i be il iškai ply inčias d asios e mes), iek i pa adinimai: „Iš paga bos didžiosiomis aidėmis gali bū i ašomi eikšmingiausių o ganizacijų, isuomeninių judėjimų, is o inių į ykių, ypa ingos eikšmės dokumen ų i ki ų panašių pa adinimų isi žodžiai“ (LKRS 1992: 71). Kaip ma y i iš pas a osios LKRS o muluo ės i pa yzdžių, iš paga bos didžiąja aide ašan pa adinimus, ja u i bū i ašomas i pa adinimo gimininis žodis: Lie u os Vyskupų Kon e encija, Visuo inė Žmogaus Teisių Dekla acija i k . Išei ų, kad no s as onominių objek ų pa adinimų ašymo aisykle gimininiam žodžiui numa oma išim is (plg. Mėnulio Ramybės jū a), didžiosios aidės a ojimo s ilis iniais sume imais galimybė ją naikina. Tiesa, kaip ma y i iš pa eik os o muluo ės, os galimybės aikymas bū en as onominių objek ų pa adinimams iesiogiai neį a dijamas, be o mula imas „i ki ų 6 Teigian , kad as ologija a si ado Mesopo amijoje maždaug 3 ūks . p . K . i Vaka ų pasaulyje papli o ėliau, helenizmo epochoje, ka u nu odoma, kad ji padėjo išsiplė o i as onomijai: pi maisiais amžiais po K . iš yškėjo as onomijos, kaip mokslo apie ž aigždes, i as ologijos, kaip bū imo iš ž aigždžių, ski umas (VLEe). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 panašių pa adinimų isi žodžiai“ ody ų, kad jis galimas. Š ai iš minė osios Rekomendacijos dėl kai ku ių eliginių a dų, e minų, pa adinimų ašymo didžiąja aide ( oliau – Rekomendacija) ma y i, kad ašan eliginius pa adinimus gimininis žodis s ilis iniais sume imais didžiąja aide gali bū i ašomas: Be nelių Mišios, G igaliaus Mišios (VLKK 2004). Ki a e us, minin š enčių i įsimin inų dienų pa adinimus čia eikiama i okių pa yzdžių kaip Angelų Sa gų diena, Š . Nekal ųjų Vaikelių š en ė, ku ie LKRS o muluojamai aisyklei dėl s ilis inio didžiosios aidės a ojimo pa adinimuose p ieš a au ų 7 . Taigi, gimininio žodžio išim is ne ik da o neaiškią ibą a p ik inių pa adinimų ašymo būdų, be i suda o no minamųjų p ieš a ų. Viena iš susida ančių neaiškumų p iežasčių gali bū i ai, kad didžiajai aidei su eikiamos kelios unkcijos: ja ne ik eiškiama paga ba a ik inis pa adinimas ski iamas nuo bend inio, be i ienus ik inius pa adinimus mėginama ski i nuo ki ų 8 . Pas a osios ski ies k i e ijus ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose neį a dijamas. Riba, ašybos požiū iu b ėžiama a p asmenų (i gy ūnų, mi ologinių bū ybių) pa adinimų i ki okių pa adinimų, lyg i ody ų, kad šia ski imi paisoma leksikologijos da buose da omos ski ies a p d iejų ik inių žodžių ipų – gy ųjų bū ybių a dų i negy ųjų dalykų a dų (ž . Jakai ienė 2010: 266). Tačiau ašybos požiū iu iba b ėžiama i a p negy ųjų dalykų, . y. as onominių (i geog a inių, opog a inių, gam os) objek ų a dai ski iami nuo ki ų negy ųjų dalykų a dų (p z., š enčių pa adinimų). Tai a si ody ų, kad a siž elgiama į pa adinimo a ojimo s i į: ANP e inami ki aip nei, sakykim, is o inių laiko a pių i epochų pa adinimai (Didysis šiau ės ka as, Š iečiamasis amžius). Be LKRS sky iuje Kai ku ių ki ų pa adinimų ašymas a dijamos g upės odo, kad ki oks numa omas ne ik is o inių laiko a pių i epochų pa adinimų ašymas, be i su ku ia no s konk ečia s i imi nesie inų pa adinimų (sakykim, š enčių a dokumen ų) ašymas, o ai ody ų, kad a siž elgiama i į leksinę g upę: objek ų (p z., as onominių) pa adinimai ski iami nuo į ykių (š enčių, enginių) pa adinimų. Sude in i du k i e ijus, žinoma, keblu, nes as onomija ien objek ų pa adinimais neapsi iboja, o is o ija neapsi iboja ien ik laiko a pių i epochų pa adinimais. Š ai iš Rekomendacijos ma y i, kad i eliginiai pa adinimai apima ne ien ik objek ų pa adinimus – a ojama, pa yzdžiui, i kul o ak ų pa adinimų (Al o iaus Sak amen as, Pi moji Komunija). 7 Pas aboje po Rekomendacija nu odoma, kad ji pa eng a kaip p ojek as, aps a s y a VLKK 2004 m. bi želio 3 d. posėdyje, be nepa i in a. Ž . h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p ojek ai/kai-ku iu- eliginiu- a du- e minu-pa adinimu- asymas-didziaja- aide. 8 Didžiąja aide aip pa p adedamas sakinys. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Minė a Rekomendacija iškelia da ieną a p ik inių pa adinimų b ėžiamos ibos k i e ijų – eikšmės išski inumo. Š ai joje kaip ašy ini kiek ieną žodį p adedan didžiąja aide ap a iami išski inės eikšmės pa adinimai, pa yzdžiui, š en aščių i pag indinių jo dalių (Naujasis Tes amen as, Ge oji Naujiena, Ve us La ina), s a biausių kul o ak ų (Eucha is ijos Sak amen as, Pi moji Komunija), o kaip ašy ini pagal bend ąją pa adinimų ašymo aisyklę – pi ma didžiąja aide a dijami išski inės eikšmės ne u in ys pa adinimai (P adžios knyga, D ylikos apaš alų li u gija). Toks eikšmės išski inumo k i e ijus su ap ų su didžiosios aidės a ojimo s ilis iniais sume imais k i e ijumi, ačiau, Rekomendacijos 2 sky iuje iš a dijus išski inės eikšmės pa adinimų g upes, 4 sky iuje pasakoma, kad „[R]eliginiams e minams i pa adinimams, ypač eliginio u inio aš uose, labai būdingas s ilis inis didžiųjų aidžių a ojimas: didžiąja aide ašomi žodžiai, žodžių junginiai, kai jų žymimoms są okoms eikiama išski nė eikšmė bei paga ba“, i a ski ai a dijami s ilis inio didžiųjų aidžių a ojimo a ejai, okie kaip eiškinių, Bažnyčios is o ijos į ykių pa adinimų ašymas (K is aus Gimimas, K is aus P isikėlimas). Taigi, no s san ykis a p išski inės eikšmės pa adinimų i s ilis iniais sume imais ašomų pa adinimų Rekomendacijoje aiškiai i neį a dijamas, a ski as šių pa adinimų minėjimas ody ų, kad išski inės eikšmės eliginiai pa adinimai ski iami nuo s ilis iniais sume imais a ojamų žodžių junginių, no s LKRS išski inė eikšmė laikoma s ilis inio didžiosios aidės a ojimo pag indu. Šiaip a aip, aiškėja, kad kodi ikuojan ik inių pa adinimų ašymo no mą ne ik mėginama de in i kelis k i e ijus, be i susida o no minamųjų nea i ikčių. Kodėl ibą a p ik inių pa adinimų ašymo požiū iu links ama b ėž i, no minamojo pobūdžio da buose neaiškinama i neį a dijama. Toks mo y as galė ų bū i iek am ik ų pa adinimų eikšmės išski inumas, iek i ski ingose s i yse (p z., as onomijos eks uose) susiklosčiusi ski inga ik inių pa adinimų ašymo adicija a da kokie no s eiksniai. Kad s i is ašymo polinkiams iš ies gali u ė i eikšmės, a spindė ų i kai ku ios no minamojo pobūdžio da buose nu odomos išim ys. An ai Rekomendacijoje minima, kad eliginiuose aš uose kai ku ie bend iniai žodžiai, okie kaip mišios a bažnyčia, ašy ini didžiąja aide (Bažnyčia, Ka alikų Bažnyčia; Mišios, Be nelių Mišios). Religinių š enčių pa adinimų ašymas čia i gi numa omas ki oks (T ys Ka aliai, Visi Š en ieji) nei į bend ąją a oseną pi miausia o ien uo oje LKRS. Tačiau apsk i ai iek eliginių pa adinimų, iek ik inių pa adinimų ašymo aisykles links ama o muluo i kaip bend as, ne e inan pa adinimo a ojimo e pės RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 aide, o Bal asis Mėnulis i Juodasis Mėnulis ien didžiąja aide i e ašomi, ja ašan aip pa i an ąjį pa adinimo žodį (Mėnulis), ku is s e ainėse unkcionuoja i kaip ienažodis ik inis pa adinimas. Rašymo didžiąja aide p iežas į leidžia nuspė i ie pa ys eks ai. Iš jų ma y i, kad ilgesnieji žodžių junginiai pa eikiami kaip ienažodžių pa adinimų sinonimai, p z.: Lie u os nep iklausomybės a kū imo as ologiniame b ėžinyje Saulė i Me ku ijus suda o aspek ą su Juoduoju Mėnuliu (Lili ) Sko pione ANTR; Iki gegužės 10 dienos sa o kelionę jūsų Zodiako ženklu ęs Besileidžian is ka minis Mėnulio mazgas (Ke u) UR; Rahu, a ba Ka minis kylan is Mėnulio mazgas, iš eiškia e oliuciona imo k yp į, ai, į ku eikė ų nusik eip i, ko moky is šiame gy enime ASTR. No s pap as ai eks uose pa eikiamas, o i oliau a ojamas, iek umpasis, iek ilgasis sinoniminės po os na ys, jie gali bū i pa a ojami i po ieną, kaip ienas ki ą pakeičian ys, p z.: Juodasis Mėnulis, a ba Lili h, odo isus p aei uose gy enimuose pada y us nedo us da bus, už ku iuos žmogus nebu o nubaus as i ku ie glūdi giliai pasąmonėje. Lili h a spindi mūsų amsiąją pusę, ku i labiausiai pasiduoda ins ink ams, mūsų amsiąją p igim į, ku i eikiama aplinkinių i į ai ių pagundų ZA. Taigi, šiuos žodžių junginius didžiąja aide ašy i links ama dėl o, kad i jie laikomi ho oskopo aškų ( ik y iųjų plane ų) pa adinimais. Tačiau nuosekliai ašoma ik Juodasis Mėnulis i Bal asis Mėnulis. Ki os ho oskopo aškų po os ašymas į ai uoja. Tik žodžių junginys Mėnulio mazgai ašomas ienodai, pa yzdžiui, Ki as ka mos odiklis y a a si žmogaus e oliucijos k yp is, ai Mėnulio mazgų padė is ho oskopo ženkluose i namuose ZA, o su juo suda y ų ūšinių pa adinimų ašymas ne ienodas. Pasi aiko, kad besileidžian is ka minis Mėnulio mazgas i kylan is ka minis Mėnulio mazgas pa ašomi kaip bend iniai pa adinimai, be šie s y a imai e oki – dažniausiai žodžių junginiui su eikiamas ik inio pa adinimo s a usas. Tačiau dėl ik inių pa adinimų ašymo aisyklės aikymo s y uojama. Vienais a ejais lyg i aikoma bend oji ik inių pa adinimų ašymo aisyklė, numa an i pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide (išsky us ik inį i gimininį žodį), p z.: Kai už emimas yks a p ie Besileidžiančio ka minio Mėnulio mazgo, esančio ienam ašies gale, jis daugiau iškelia p aei ies nulem us į ykius, kai p ie Kylančio ka minio Mėnulio mazgo – a e ia kelius a ei ies pe spek y oms. Ki ais – as onominių a ki ų pa adinimų ašymo aisyklė, numa an i kiek ieno žodžio ašymą didžiąja aide, p z.: aip kaupia naują sielos pa i į, ku i a eina pe Kylan į Ka minį Mėnulio mazgą – Rachu SA; Sausio mėnesį o muosis du už emimai p ie Besileidžiančio Ka minio mazgo Ke u ASTR. Šie s y a imai odo neaiškumą, RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ku ią iš d iejų ik inių pa adinimų ašymo aisyklių aiky i, i ka u yškina kodi ikacijos sp agą – ALP g upės nesky imą kodi ikuojan ik inių pa adinimų ašymo no mas. Ben jau šie pa adinimai nuo ANP aki aizdžiai ski iasi. Ki a e us, kaip ody ų jau minė i as onomijoje a ojami e minai Mėnulio o bi os mazgai, Mėnulio o bi os aškai, am ik ų sąsajų su ANP esama, i ai aip pa gali bū i a osenoje susida ančių s y a imų eiksnys. Tačiau as onominis i as ologinis objek ų e inimas ski iasi. As onominiu požiū iu mazgai, kaip ody ų As onomijos enciklopedinis žodynas, y a „[D]angaus s e os aškai, ku iuose kosm. kūno o bi a susike a su pasi ink a plokš uma. Saulės sis emoje ai aškai, ku iuose plane os ( . p. Mėnulio) o bi a susike a su eklip ikos plokš uma“ (S aižys 2003). As ologiniu požiū iu ai as ologinio b ėžinio – ho oskopo aškai. O be o, as ologijos eks uose šie aškai ne e ai pa adinami plane omis a ba joms p ilyginami, p z.: Rugpjū is – ai sa o iškas liepos mėnesio as ologinių endencijų ęsinys, kuome aš ėja Ma so des uk y i aiška pe jo suda omus aspek us su ki omis plane omis, okiomis kaip Lili , Chi onas, Sa u nas, Jupi e is, Plu onas ANTR. Iš eks ų ma y i, kad Selena, Rachu i ki i ho oskopo aškais pa adinami objek ai, kaip i plane os, „keliauja“, p z.: Deja, šieme Saulė Vandenyje apsunkin a šiuo ženklu keliaujančio Juodojo Mėnulio, a ba Lili , ku i Vandenyje bus iki gegužės 4 dienos ASTR. Taigi, polinkį šiuos žodžių junginius ašy i didžiąja aide gali ska in i jais žymimų objek ų lyginimas su plane omis (jie i adinami ik y iomis plane omis). Tai pa i in ų i pasi aikan is da ieno s a baus ho oskopo aško pa adinimo ašymas – Ascenden as. Šis objek as pap as ai minimas kaip ho oskopo aškas, be kai ku pa adinamas plane a, i bū en okiais a ejais didžiąja aide pa ašomas i šis pa adinimas, p z.: Ryškiausią į aką žmogui u i plane os, esančios a čiausiai Žemės – ai Saulė, Mėnulis, Me ku ijus, Vene a, Ma sas bei Ascenden as SA. O polinkio didžiąja aide ašy i kiek ieną pa adinimo žodį eiksnių, be jau minė os kodi ikacinės sp agos, gali bū i i daugiau. As ologijos eks uose ne e ai eikiami a i ikmenys lo ynų kalba, kaip an ai sakinyje Jo ascenden as y a an pačios ka ališkiausios ž aigždės – Regulo (Co Leonis) UR. O ienos ho oskopo aškų po os pa adinimai i apsk i ai a ojami kaip neadap uo i lo ynizmai – Medium Coeli i Imum Coeli, p z.: S a būs i adinamieji mažo iniai aspek ai (susida an ys am ik i d iejų plane ų kampai): igonai, seks iliai, opozicijos, k ad a ū os, ypač konjunkcijos su plane omis, Ascenden u i Medium Coeli (MC, a ba X būs o p adžia) ANTR. Jau anksčiau skelb ame s aipsnyje a skleis a, kad as ologijos e minija su RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 lo ynų kalba glaudžiai susijusi (Vaskelai ė 2020), o ai leis ų kel i p ielaidą, kad pasi aikančiam ašymui po eikio gali u ė i lo yniškoji pa adinimų ašymo išlaus a ne išlaus pobūdžio eks uose adicija. Tiesa, ki ų e minų ašy i didžiąja aide s e ainėse nelinks ama, no s didelę jų dalį suda o lo yniškos kilmės žodžiai (ž . Vaskelai ė 2020). Pasi aiko ik pa ienių a ejų. An ai os iename eks e didžiąja aide pa ašomas e minas s eliumas: T ijų i daugiau plane ų susijungimas adinamas S eliumu AN. Tai ik pa i in ų, kad didžiąja aide links ama ašy i ho oskopo aškų pa adinimus, ku ie as ologijoje e inami i kaip plane os. Tačiau, as ologinių objek ų pa adinimų g upės ašybos no mas kodi ikuojančiuose da buose neski ian i okių pa adinimų san ykio su as onominių objek ų pa adinimais neį a dijan , nežinoma, pagal ku ią ik inių pa adinimų ašymo aisyklę juos ašy i. 2.3. Zodiakas i jo ženklai Visose s e ainėse plačiai a ojamas da ienas am ik ą as onominį analogą u in is pa adinimas – Zodiakas, eks uose pa eikian i as onominį aiškinimą, p z.: „Zodiakas – ai maždaug 16 laipsnių dangaus s e os juos a, ku ios idu iu eina eklip ika (Saulės kelias), liesdama 13 ž aigždynų“ (VA). Vis dėl o čia pa aiškinama, kad as onominis i as ologinis Zodiakas nė a as pa , i ie ski umai siejami su Zodiako ž aigždynų ski umais. Viena, as onominiai ž aigždynai „ne u i g iež ai užb ėž os ibos i y a plačiai išsidės ę danguje, ieni užimdami daugiau dangaus s e os, ki i mažiau“, o as ologiniai ž aigždynai y a me inio egimojo Saulės kelio sudalijimas į 12 lygių dalių, ku ių kiek iena suda o po 30 laipsnių. An a, as onomijoje Zodiako ž aigždynų minima ylika (įskai an Gy a nešį), o as ologijoje jų ski iama 12. T ečia, as ologijoje šios Zodiako dalys ž aigždynais nė ne adinamos – adinamos Zodiako ženklais. Taigi, i šis d ižodis pa adinimas su as onominiu nesu ampa (plg. Zodiako ž aigždynai). Nesu ampa i konk ečių Zodiako ženklų pa adinimai: as ologijoje a ojama ne Vėžio ž aigždynas a Liū o ž aigždynas, o Vėžio ženklas, Liū o ženklas i . . Tiesa, su ampa umpasis pa adinimų a ian as: Vėžys, Liū as i k . Tačiau eikšmės ski iasi: as ologijoje i šie „ž aigždynai“ y a simbolinių eikšmių sankaupos. Pa yzdžiui, D yniai siejami su in o macija, jos pe da imu, p o iniais sugebėjimais, kalba, ašymu, aip pa plepumu, RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 smalsumu, Vėžys – su šeima, namais, ė yne, is o ija, pa io izmu, jau umu. Plg. as onominį pa adinimo D yniai aiškinimą: „Dangaus š. hemis e os Zodiako ž aigždynas, plo as 514 k . laip. Lie u oje ge iausiai ma omas žiemą <…>“ (S aižys 2003). Vadinasi, ki ą eikšmę as ologijoje u i i pa adinimas Zodiakas. Tiksli apib ėž is nepa eikiama, ačiau iš a ojimo ma y i, kad ai simbolinė s uk ū a. Vienoje s e ainėje Zodiakas me a izine p asme aiškinamas kaip „didysis kosminis a as, alpinan is 12 kosminių dėsnių, ku ie nusako be kokio eiškinio iek Žemėje i Visa oje, iek iduje i išo ėje gimimo, ys ymosi, mi imo, . y. e oliucijos e apus“ (VA). Va ojamas i d ižodis pa adinimas Zodiako a as. As ologijoje plane os i ki i dangaus kūnai Zodiaku „keliauja“, i šios jų są eikos su Zodiako a o dalimis, a ba Zodiako ženklais, aiškinimas y a daugelio as ologijos s e ainėse skelbiamų eks ų pag indas. Kaip galima iš jų sp ęs i, keliaudamos ai ienu, ai ki u Zodiako ženklu, plane os suak ualina am ik as s i is, nulemia daugiau a mažiau s a bius į ykius, p z.: P ieš 12 me ų, 2008-aisiais, Jupi e is, įžengęs d auge su Plu onu į Ožia agį, p adėjo ekonominę- inansinę k izę, . y. ekonomikos ans o maciją ASTR; Kai į Vandenį įžengs Plu onas po 4 me ų, mes abiem kojomis jau i čiau s o ėsime isai ki oje ci ilizacijoje, ku i daba gims a pe skausmus i kančias UR; Jupi e iui keliaujan pe Vėžį bus labai palankus me as žemės, namo pi kimui, da bui sa o sodo sklypeliuose, da žuose, šeimos kū imui i aikų gimdymui AM. Tie į ykiai lemiami ne ik žmonijai a šalims, be i konk ečiam žmogui, o pas a oji į aka, pasak aiškinimų, p iklausan i nuo o, koks bu o dangaus kūnų išsidės ymas žmogui gims an – nuo jo gimimo ho oskopo. Jame Vaka ų as ologija išski inę eikšmę eikia Saulei: pagal ai, ku ioje Zodiako a o dalyje Saulė bu o gimimo momen u, ski iami adinamieji A inai, Jaučiai, Ožia agiai i k . Taigi, ienažodžiai Zodiako ženklų pa adinimai as ologijos eks uose a ojami d iem eikšmėmis: ai ne ik simbolinės s uk ū os dalys, be i am ik i žmonių ipai, apibend in i pagal Saulės padė į Zodiake gimimo momen u. Beje, bū en į ipus pap as ai o ien uojamos žu naluose skelbiamos p ognozės a cha ak e io sa ybių ap ašymai, no s ne ienoje as ologijos s e ainėje pab ėžiama, kad s a bu isų plane ų išsidės ymas ho oskope, ku iam suda y i eikia da i minu ės ikslumu žino i gimimo laiką. Tačiau s e ainės a skleidžia i ai, kad as ologija ne ienaly ė – esama o ien uo os į a o ojus 15 . 15 „Vaka ų Eu opoje a si anda is daugiau naujų k ypčių, de inančių as ologiją su psichologija. Rusijos as ologijos k yp ys labiau linkusios į p ognos iką. Iš JAV i Kanados a eina nemažai k ypčių, iesiogiai aikomų RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Didžiąja aide ašomi iek iena, iek ki a eikšme a ojami Zodiako ženklų pa adinimai, p z.: Būdamas Šaulyje Jupi e is dosnus bus isiems, ačiau labiausiai, žinoma, – Šauliams SA. Da plg.: Ma sui keliaujan pe Me gelę suak y ėja s eiko gy enimo būdo p opaga imas AM i Visos p o esijos, ku eikia aš aus p o o i ikslumo, labai inka Me gelei ZA. Tai, kad ieni jų y a gy ūnų a dai (A inas, Jau is, Sko pionas i k .), ki i – ki okie a dai (D yniai, Me gelė, Vandenis, Šaulys, S a s yklės) 16 , į akos ne u i, plg.: D ylika zodiako ženklų (A inas, Jau is, D yniai, Vėžys, Liū as, Me gelė, S a s yklės, Sko pionas, Šaulys, Ožia agis, Vandenis, Žu ys) y a suku i Babilono žynių 700 m. p . m. e. ZA; Rugpjūčio 22 dieną Saulė pe eina iš Liū o į Me gelę ASTR. Didžiąja aide pa ašy as i d iejose s e ainėse minimas Vene os lie u iškas pa adinimas Auš inė 17 (VA, ASTR). Tiesa, iš kai ku ių eks ų a ody ų, kad pagal Saulės padė į Zodiake apibend in ą ipą labiau links ama į a dy i ienažodžiu, o simbolinės s uk ū os dalį – ilgesniu e minu, plg.: Dažnai ien iš ž ilgsnio galima nuspė i, kad šis žmogus gimęs Sko piono ženkle i Bend au i su Sko pionu y a sunku ZA. Kai ku cha ak e io ipą mėginama ski i a ojan žodį žmonės (p z.: Me gelės žmonės y a in eligen iški ZA) a da ki aip, p z.: Gimusieji po Žu ų ženklu pasižymi ypa inga in uicija ZA. Tačiau dažnai šis ski umas neda omas – Zodiako a o dalys i gi į a dijamos ienažodžiu e minu, p z.: Jupi e iui keliaujan S a s yklių ženklu, bu o daug galimybių išo iškai plė o i pa ne ys ės i isuomeninius san ykius, o esan Sko pione – daugiau eikšmės u ės jau idinis san ykių u inys i e ybės ANTR. A i inkamai d iem eikšmėmis a ojamas i žodžių junginys Zodiako ženklas. Š ai sakinyje Pap as ai lėčiau judančios plane os pe ėjimas iš ieno Zodiako ženklo į ki ą unka apie me us, o ka ais i ilgiau ANTR aip į a dijama Zodiako a o dalis, o sakiniuose Negalima eig i, jog jei Zodiako ženklas Sko pionas, ai žmogus ke š ingas ZA – apibend in as ipas. Tiesa, kai ku ie a ejai lyg i ody ų, kad pas a ąja eikšme a ojamas žodžių junginys ašomas mažąja aide, p z.: Giliai in ui y us i sen imen alus Vėžys gali bū i ienas iš sudė ingiausių zodiako a o ojui“ (ANTR); „Daba iniame pasaulyje (ko ge o, i anksčiau) galima išski i is as ologijos k yp is: a alis inę, a o ojišką i e oliucinę-d asinę“ (ANTR). 16 Zodiako sudalijimas į 12 ž aigždynų siejamas su Babilonu, jų pa adinimas gy ūnų a dais – su g aikais (ASTR). K. Gai enio ašoma, kad lie u ių (kaip i usų, anglų) kalboje ž aigždynų pa adinimai y a išsi e s i, kai ku ie jų pa y ę seman inę ans o maciją. Pa yzdžiui, lie u iškasis Vandenis su apa in as su andenyje gy enančia y iška bū ybe, anksčiau a o as Vandenius „ andens nešėjas a semėjas“ (Gai enis 1990: 51). 17 Daugiau lie u iškų ž aigždynų pa adinimų (p z.: Šienpjo ys, Sie ynas, Jukš andis, bu ęs Sko piono pa adinimas Pa plys Ki minėlis) minima K. Gai enio (1990). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ženklų ZA. Tai a si bū ų d iejų eikšmių di e encija imo požymis, ačiau dažniausiai s y a imų, apimančių i žodžio Zodiakas ašymą, eikšmių di e encija imu negalima paaiškin i, p z.: Įsi aizduoki e, jog Die as sukū ė 12 zodiako ženklų i kiek ienam iš jų da ė sa o Do aną i Taigi, kokia y a Die o žinu ė kiek ienam iš Zodiako ženklų? ZA; Visi no s kiek žino am ik as adicines isų zodiako ženklų sa ybes i Šio žmogaus Zodiako ženklas y a Vandenis ZA. Kai ku iuose eks uose yškesnis polinkis iek iena, iek ki a eikšme a ojamą pa adinimą ašy i mažąja aide, be ai eikiau ašymo ienodinimo ezul a as, p z.: Šį as ologinį b ėžinį, kaip minė a, suda o 12 zodiako ženklų, ku iame išsidėsčiusios plane os i į ai ūs ki i as ologiniai elemen ai. Tokiu būdu kiek ienas zodiako ženklas įgyja am ik ą kokybę i ene gijos po encialą, p iklausomai nuo o, kiek ku y a plane ų bei ki ų s a bių aškų VA. Ne i Zodiakas, Zodiako a as okiame kon eks e pa ašoma mažąja aide, p z.: Visi šie dangaus kūnai judėdami p aeina ą pa į kelią, ku is as ologijoje adinamas zodiako a u. Šių d iejų zodiako didžiūnų jung is s ip iai į akoja i nuspal ina isų me ų oną VA. Tačiau as ologijoje Zodiako ženklas kaip apibend in as ipas nea siejamas nuo Zodiako ženklo kaip Zodiako a o dalies, o iksliau, jis y a ienos a ki os Zodiako ene gijos aiška žmogaus lygmeniu, aigi ienodinimo esama i ki os k yp ies, p z.: Jupi e io ciklas, pe ku į ši plane a apeina isą Zodiako a ą, y a 12 me ų ANTR a Vėžys – pi masis andens s ichijos ženklas Zodiako a e VA. Kaip aiškėja, šiuo a eju aip pa s y uojama ašan pa adinimą, ku is su as onominiu su ampa ik iš dalies (plg. Zodiako ž aigždynai i Zodiako ženklai). Dėl gimininio žodžio ašymo neaiškumų nesusida o, no s i neaišku, a jo ašymą mažąja aide lemia kodi ikuo osios no mos numa oma išim is gimininiam žodžiui, a aisyklės, pagal ku ią didžiąja aide ašy inas ik pi masis pa adinimo žodis, aikymas. To nus a y i neleidžia nė ienoje s e ainėje pa a dijami ANP pa adinimai, ku ie aip pa y a d ižodžiai: Pe sėjo ž aigždynas, Jaučiaganio ž aigždynas, Ly os ž aigždynas, Gulbės ž aigždynas, E elio ž aigždynas, aip pa i Vasa os ikampis, Kuipe io juos a, O o debesis, Šiau inė ž aigždė ASTR. Tačiau neaiškumų, kaip ma y i, susida o dėl pa adinimo Zodiako ženklas pi mojo žodžio ašymo, o jie gali bū i susiję iek su ibos a p bend inių i ik inių pa adinimų neaiškumu, iek su kodi ikacijos sp aga – ALP kaip ik inių pa adinimų g upės nesky imu i jų san ykio su ANP neį a dijimu. Tik kaip ANP Zodiakas, Zodiako ženklas ap a iami i KB, no s pa eik uose pa yzdžiuose pa a o i bū en ALP, o ne ANP (Pagal Zodiaką jis A inas i Mano ženklas Ožia agis). Čia, beje, RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 nu odoma, kad kai Zodiakas a ojamas žmogaus cha ak e io a likimo eikšme, kaip bend inis žodis, jis ašy inas mažąja aide, p z.: Koks a o zodiakas? (KB). Tačiau okia išim is gali bū i o ien uojama į bend ąją a oseną, o as ologijos s e ainių es ai iš yškina glaudžią Zodiako ženklo kaip cha ak e io ipo i Zodiako ženklo kaip Zodiako a o dalies sąsają, aigi joje ašybos požiū iu di e encijuo i d iem eikšmėmis a ojamą pa adinimą keblu. Vis dėl o gali bū i, kad šios bend ajai a osenai numa y os ekomendacijos mėginama paisy i i as ologijos s e ainėse, o ai gali bū i iena iš joje susida ančių s y a imų p iežasčių. Tiesa, be jau ap a ų ienažodžių i d ižodžių Zodiako ženklų pa adinimų, s e ainėse plačiai a ojama i ižodžių, p z.: Nuo 16 d. Me ku ijus pe eis į Žu ų zodiako ženklą, pak eipdamas mąs ymą in ui y umo link ASTR; Ši plane a aldo D ynių i Me gelės zodiako ženklus ASTR. Į jų sudė į įeinan is junginys zodiako ženklas ašomas mažąja aide. Tokių a ejų kaip Šaulio Zodiako ženklas pasi aikė ik ienas ( ame pačiame eks e oliau ašoma S a s yklių zodiako ženklas ZA). Vis dėl o y aujan is ižodžių pa adinimų ašymo polinkis neleidžia nus a y i, a šiuo a eju aikoma pa adinimo pi mojo žodžio ašymo didžiąja aide aisyklė, a aip ašoma odėl, kad žodžių junginys zodiako ženklas apa inamas su pa adinimo gimininiu žodžiu. 3. KITŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS Ap a i ALP y a objek ų pa adinimai. Ne jei jie nuo as onominių objek ų pa adinimų ski iasi pagal eikšmę, o kai ku iais a ejais – i pagal aišką, am ik ų sąsajų su pas a aisiais esama, aigi juos ašan a si galė ų bū i ado aujamasi no minamuosiuose da buose o muluojama as onominių objek ų pa adinimų ašymo aisykle. Tačiau as ologijos s e ainėse a ojama ne ik objek ų pa adinimų. 3.1. As ologiniai į ykiai Ski ian as onominių objek ų pa adinimų g upę LKRS, iš ik ųjų minimi ik objek ai, okie kaip Didieji G įžulo Ra ai, Paukščių akas, Šiau ės ž aigždė, And omedos ūkas (LKRS 1992: 62). Į ykių a eiškinių čia nepa eikiama, be juk as onominių esama ne ik objek ų RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pa adinimų. Š ai i ienoje iš as ologijos s e ainių pa a ojamas pa adinimas Pe seidų lie us – as onominio eiškinio pa adinimas. Žinoma, daug as onominių eiškinių pa adinimų y a bend iniai, pa yzdžiui, saulėg įža a lygiadienis. As ologinių eiškinių pa adinimų i gi y a bend inių, pa yzdžiui, anzi as a ing esija, i jie s e ainėse ašomi mažąja aide. Ki i ašomi didžiąja, kaip an ai Saulės už emimas, Mėnulio už emimas, Plu ono i Sa u no konjunkcija, Ma so–Nep ūno jung is, ačiau pi masis šių pa adinimų žodis y a ik inis, s e ainėse unkcionuojan is i kaip a ski as pa adinimas, odėl neaišku, a isas sudė inis pa adinimas a ojamas kaip ik inis, a kaip bend inis. Vis dėl o kai ku ių eiškinių pa adinimų pi masis žodis y a bend inis, be jis ašomas didžiąja aide, aigi pa adinimą links ama e in i kaip ik inį. Š ai didžiąja aide pa ašomi ke u ių kasme inių eiškinių – d iejų lygiadienių i d iejų saulėg įžų (sols icijų) – pa adinimai, p z.: Ko o 20 pa os pabaigoje, p ieš pa idu nak į, 23:58 al. Saulė pe eis į A ino zodiako ženklą i s os Pa asa io lygiadienis ASTR; Kaip eikė ų su ik i Rudens lygiadienį? ASTR; Tai Žiemos saulėg įžos momen as, eiškian is, kad pasiek as didžiausios amsos aškas ASTR; Šieme Vasa os sols icija bus 21 dieną ASTR. Ki ose, o i ose pačiose s e ainėse, šie pa adinimai pa ašomi mažąja, p z.: Ko o 20 d. (5.50 al.) Saulė pe eis į A ino ženklą – s os pa asa io lygiadienis ANTR; Kūčių aka ienė – lyg žiemos saulėg įžos kulminacija AM; Nuo o momen o diena aps ilgesnė, š iesa augs iki asa os sols icijos ASTR. Šie eiškiniai as ologijos s e ainėse pap as ai į a dijami kaip į ykiai, o iš jų ap a imo aiškėja, kad ai as ologiniu požiū iu i in s a būs į ykiai. An ai nuo pa asa io lygiadienio p asideda as ologiniai me ai. O ka u aiškinimas s e ainėse a skleidžia jų sąsają su š en ėmis, p z.: Tai ypa ingas me as – ienas iš ke u ių s a biausių me ų k yžiaus aškų, ies ku iais bazuojasi isų eligijų bei adicijų š en ės ASTR. Nu odoma, kad pe sai pe pa asa io lygiadienį š enčia naujuosius me us (ASTR). Vasa os saulėg įža minima kaip su ampan i su Rasomis, ku ios ėliau su apa in os su Joninėmis. Žiemos saulėg įža siejama su Kūčiomis, ienoje s e ainėje nu odoma, kad Lie u oje ji nuo seno bu o žinoma kaip Elnio de ynia agio š en ė (AM). Tokiame kon eks e šių as ologinių į ykių pa adinimai ašomi didžiąja aide, p z.: Vaka ų pasaulis Naujuosius me us sieja su ki u s a biu me ų k yžiaus ašku – Žiemos sols icija (momen u, kai yks a lūžis iš didžiausios amsos aško link jos augimo) ASTR. Tačiau šie s a būs į ykiai ne ik siejami su š en ėmis, be i pa adinami š en ėmis, an ai pa asa io lygiadienis – Naujaisiais as ologiniais me ais ASTR. Taigi, as ologijoje šie pa adinimai u i ki ą nei RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 as onomijoje eikšmę, i ai a spindi ki okie ašymo polinkiai – pa adinimo ašymas didžiąja aide. Tiesa, i šie pa adinimai d ižodžiai, aigi bū ų sunku nus a y i, pagal ku ią iš d iejų ik inių pa adinimų ašymo aisyklių jie ašomi – pagal kiek ieno žodžio ašymo didžiąja aide aisyklę, numa ančią išim į gimininiam žodžiui, a pagal š enčių, is o inių laiko a pių i į ai ių ki ų pa adinimų ašymo aisyklę, numa ančią ik pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide. Ki a e us, ap a ian šiuos as ologinius į ykius, s e ainėse ne e ai pa eikiamas i as onominis jų aiškinimas, o ka u jie apibūdinami i bend iausiomis eikšmėmis, pa yzdžiui, udens lygiadienis – kaip šil osios me ų dalies pabaiga. Tai ska in a as onominiams a bend osios a osenos eks ams būdingą šių pa adinimų ašymą mažąja aide, p z.: Me ų cikle y a 4 ke iniai momen ai, esminiai isiems žmonėms, isoms Žemės bū ybėms: ai asa os bei žiemos sols icijos i pa asa io bei udens lygiadieniai ASTR. Kai ku ie a ejai ody ų, kad nus e ia bū en oks ašymas, ne jei am ik as į ykis i į a dijamas kaip š en ė, p z.: Eklip ika ke a dangaus pusiaują d iejuose aškuose: pa asa io lygiadienio aške (ko o 20–21 d.) i udens lygiadienio aške ( ugsėjo 22–23 d.) – uo me u dienos i nak ies ilgumas būna ienodas. Rudens lygiadienio š en ė iksuoja šil osios me ų dalies pabaigą. Taip pa ai paga bos i dėkingumo š en ė, kuome nuo seno ės žmonės dėkoda o die ams už de lių, ku is padės išgy en i šal uoju me ų laiku. Nuo udens lygiadienio p asideda Ilgių me as i nuo šio momen o p adedame a ė i p ie Vėlinių i Sko piono mis e ijų ANTR. Ki a e us, sup an amas kaip š en ės pa adinimas ne i ienas žodis pa ašomas didžiąja aide, kaip an ai sakinyje Kaip su ik i Lygiadienį bei Naujuosius Saulės me us? ASTR, no s šiaip ienažodžius pa adinimus links ama ašy i mažąja aide, p z.: Sols icija y a ienas iš 4 s a biausių me ų as o momen ų (d i sols icijos i du lygiadieniai) ASTR. Rašymo pa yzdys Kaip ge iausia š ęs i Jonines, a ba Rasas, a ba iesiog Vasa os Saulėg įžą? ASTR pasi aikė ik ienas. Mėnulio azių pa adinimai as ologijos eks uose aip pa pa ašomi didžiąja, p z.: Ši Jauna is paska ins pe a einan į Mėnulio mėnesį susikoncen uo i į da bą, sa o ikslų siekimą, sus ip ins a sakomybę už šeimos s abilumą i paska ins pasi ūpin i ė ais AM; Viskas į yks uoj po Saulės už emimo, Jauna ies me u VA. Mėnulio azės as ologijos eks uose kaip š en ės neminimos, ačiau iš aiškinimų ma y i, kad ai i gi s a būs as ologiniu požiū iu į ykiai, ypač jauna is i pilna is. Kaip ody ų kad i sakinys Taigi, e og adinis Me ku ijus i Jauna is – ai impulsas keis i sa o mąs ymą, požiū į, sup a imą, naujai a as i ai, kas sena i pa ik in a, lais in is iš p iklausomybių bei iso o, kas ukdo e oliucijai VA, jauna is e inama kaip min ims i RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 jausmams ypa ingą jėgą su eikian is me as, pilna is siejama su minčių ealizacija. Ki a e us, jauna ys bei pilna ys uose pačiuose eks uose aiškinamos i kaip as onominiai eiškiniai, odėl kai ku iais a ejais nus e ia ašymas mažąja aide, p z.: Saulės už emimas isada su ampa su jauna imi. Visi žino, kad pe jauna į eikia ku i a ei ies planus, s ajo i SA. Pasi aikan ys d ižodžiai junginiai ašomi pi ma didžiąja aide, p z.: Ne ukus, spalio 9 y e, bus Mėnulio jauna is, p asidės naujas ciklas ASTR; Vene os jauna is susijusi su e ybių pe kainojimu, jų susidėliojimu ANTR. Be pasi aiko i okio ašymo pa yzdžių kaip Jung is su Saule y a adinama Vene os Jauna imi VA; Šį sekmadienio aka ą 19:30 al. Lie u os laiku p asidės Mėnulio Jauna is Sko piono zodiako ženkle AM. Jie, kaip i ap a ian ho oskopo aškų pa adinimų ašymą iš yškėję a ejai Besileidžian is Ka minis Mėnulio mazgas a pan., gali bū i ANP ašymo aisyklės aikymo ezul a as. Tiesa, a aisyklė numa o išim į gimininiam žodžiui, be jau iš kodi ikuo osios no mos ap a imo aiškėjo, kad šią išim į naikina a neaiškią da o kodi ikuo osios no mos numa oma s ilis inio ašymo galimybė. 3.2. S ichijos i p adai S y a imų dėl pa adinimo p isky imo p ie ik inių a bend inių susida o i ašan as onominių analogų isiškai ne u inčius pa adinimus, ku ie kodi ikuojan ik inių pa adinimų ašymo no mą neminimi nei kaip as onominių objek ų pa adinimai, nei a p ki ų ik inių pa adinimų g upių. Jų iš akų eikė ų ieško i iloso ijoje, bū en A is o elio plė o oje eo ijoje, kad isa Žemės kū inija suda y a iš ke u ių elemen ų: ugnies, žemės, o o i andens (ANTR) 18 . Tokia eo ija a sispindi i as ologijoje, joje a ojama iek su žodžiu s ichija, iek su žodžiu elemen as suda y ų pa adinimų. Tačiau ai ne gam os eiškinių pa adinimai. Pagal ke u ias s ichijas (elemen us) čia ski s omi Zodiako ženklai, i šis ski s ymas suponuoja iek ienažodžių, iek i d ižodžių pa adinimų: Žemė, Ugnis, O as, Vanduo i Žemės ženklas (elemen as), O o ženklas (elemen as) i . . Pasi aiko i ilgesnių a ian ų, okių kaip Ugnies s ichijos ženklas. Tiek ienažodžių, iek keliažodžių pa adinimų ašymas s y uoja, o s y a imai odo, kad abejojama, a pa adinimą 18 „Vienas į akingiausių Vaka ų iloso ijos mąs y ojų seno ės g aikų iloso as A is o elis (384– 322 m. p . m. e.), y inėjęs dangaus į aką žemės eikalams, emdamasis senų d asinių k ypčių žiniomis eigė, kad isa Žemės kū inija suda y a iš ke u ių elemen ų: ugnies, žemės, o o i andens“ (ANTR). RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 32 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ašymas didžiąja aide, aigi ienažodžių ALP ašymo nuoseklumą eikiausiai lemia ši aplinkybė. Ne a ian iškas i dalies d ižodžių as ologinių pa adinimų ašymas (Mėnulio mazgai, Mėnulio diena, Saulės mėnuo, Hid os diena, Gy a ės me ai i k .; Juodasis Mėnulis, Bal asis Mėnulis), be jį u bū lemia ai, kad okių pa adinimų pi masis žodis y a ik inis, uose pačiuose eks uose ašomas ik didžiąja aide, o an asis žodis pagal abi ik inių pa adinimų ašymo aisykles, ku ių iena numa o išim į gimininiam žodžiu, o ki a – ik pi mojo žodžio ašymą didžiąja aide, ašy inas ienodai. Vienažodžių i d ižodžių pa adinimų ašymas a skleidžia ik neaiškumų, susijusių su ik inio i bend inio pa adinimo iba (Jauna is i jauna is, Pa asa io lygiadienis i pa asa io lygiadienis i k .; Ugnies ženklas i ugnies ženklas i k .). Tačiau daugiažodžių pa adinimų ašymas ge okai s y uoja (Besileidžian is ka minis Mėnulio mazgas, Ka minis besileidžian is Mėnulio mazgas, Besileidžian is Ka minis Mėnulio mazgas; Me alinio Bal ojo Buliaus me ai, Bal osios me alinės žiu kės me ai), o šie s y a imai iš yškina ik inių pa adinimų kodi ikacijos neaiškumus a ūkumus. Labiausiai s y uojama a p d iejų pag indinių kodi ikuo osios no mos numa omų ik inių pa adinimų ašymo būdų – pi mojo žodžio ašymo didžiąja aide i kiek ieno žodžio ašymo didžiąja aide. Šio s y a imo eiksnys gali bū i glaudi as ologijos sąsaja su lo ynų kalba, be ka u ai, kad ALP g upė a p ki ų ik inių pa adinimų neski iama i šių pa adinimų san ykis su ANP neį a dijamas, aigi ALP ašymo no ma nė a kodi ikuo a. Kodi ikuo a ik ANP ašymo no ma, ačiau ALP su ANP su ampa ik iš dalies, odėl a osenoje i kyla neaiškumų, pagal ku ią aisyklę juos ašy i. S y a imus gali ska in i i su kodi ikuo osios no mos numa oma s ilis inio ašymo galimybe susiję neaiškumai. A spindėdami ALP ašymo no mos kodi ikacijos s ygių, su didžiosios aidės a ojimu s ilis iniais sume imais susijusius neaiškumus, ALP ašymo polinkiai a skleidžia i kai ku ių ki ų ik inių pa adinimų ašymo no mų kodi ikacijos ūkumus. Apsk i ai jie iš yškina neaiškumus, susijusius iek su am ik ų ik inių pa adinimų ašymo no ma, iek su am ik os ik inių pa adinimų g upės (ANP) ašymo no ma, iek su ik inių pa adinimų ašymo k i e ijais bei no momis. Labiau įsi ikin i čia a skleis ų a osenos polinkių uni e salumu bū ų galima išnag inėjus ALP ašymą spausdin uose leidiniuose, be ai jau bū ų a ei ies užda inys. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 33 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI AM – www.as ologijosmokykla.l ANTR – www.an opo eoso ineas ologija.l ASTR – www.as odai a.l SA – www.sadhanacen as.l UR – www.u anija.l VA – www. idineas ologija.l ZA – www.zachh.l LITERATŪRA Amb azas Vy au as 2008: S e imų ik inių a dų ašymas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a osena: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Vy au o Didžiojo uni e si e as, Ve sus Au eus. Bogun We ne 1999: Didysis as ologijos žinynas, iš okiečių kalbos e ė M. Rindokienė, Vilnius: Lek ū a. Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Rahu. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us. Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Ke u. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us. D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės, b ūkšnelis, kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ESIV 2014: Eu opos Sąjungos ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as, Liuksembu gas. Gai enis Kazimie as 1990: Ž aigždynų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 59, 50–54. Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai. – Kalbos kul ū a 85, 121–135. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2-as paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e sie as. RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 34 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 KancKP 2020: Kancelia inės kalbos pa a imai, in e ne inis leid. P ieiga in e ne e: h p://kancelia iniaipa a imai.lki.l /?zodis=pa adinimas. Kniūkš a P anas 1991: Nelie u iškieji simboliniai pa adinimai. – Kalbos kul ū a 61, 25–32. Kniūkš a P anas 1997: Fi mų a dai i jų a ojimas. – Kalbos kul ū a 69, 6–20. Kniūkš a P anas 2004: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai. Da ybos i a osenos ap a imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Kniūkš a P anas 2006: Viešieji už ašai. Po dokumen us i Vilniaus ga es pasiž algius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos/2523-didieji-g izulo- a ai-didziosios- aides [žiū ė a 2021-11-20]. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Mokslas. Linke ičienė Nijolė 2013: Redaga imo p admenys, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKRS 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas. LKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas, Kaunas: Š iesa. Pupkis Aldonas 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Sabaliauskas Algi das 2020: Iš ku jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aižys Vy au as 2003: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Teo inės izikos i as onomijos ins i u as. Vasiliauskienė Vi ginija, Rimku ė E ika 2007: P obleminiai lie u ių kalbos ašybos i sky ybos aspek ai, Kaunas: Pasaulio lie u ių kul ū os, mokslo i š ie imo cen as. Vaskelai ė Ramunė 2019: Simboliniai pa adinimai: samp a a, g upės sudė is, ašymas: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l . Vaskelai ė Ramunė 2020: Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu. – Te minologija 27, 128–163. ISSN 1392-267X. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2029/2120. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h p://www. le.l . VLKK 1997: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl lie u ių kalbos ašybos i sky ybos“ (1997 m. bi želio 19 d., N . 60). P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l . RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 35 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 VLKK 2004: Rekomendacija dėl kai ku ių eliginių a dų, e minų, pa adinimų ašymo didžiąja aide. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p ojek ai/kai-ku iu- eliginiu- a du- e minu-pa adinimu- asymas-didziaja- aide. Gau a 2021 12 10 P iim a 2021 12 30 WRITING ASTROLOGY NAMES IN ASTROLOGY SITES Summa y The spelling no ms o he Li huanian p o ide o capi aliza ion as a cha ac e o a p ope name, dis inguishing i om he common name. Howe e , capi aliza ion is only he mos gene al ule ha can be easily applied o one-wo d names. In he case o composed names, he e a e wo ways o w i e he name: some a e w i en in capi al le e s he i s wo d, in o he s he e a e capi alized e e y wo d. This bounda y is d awn acco ding o he objec o be named: he capi aliza ion o he names o ce ain objec s (e.g. ins i u ions, documen s, holidays) is expec ed o be he i s wo d o he name, and he capi aliza ion o he names o o he objec s (e.g. as onomical, geog aphical, my hological) is expec ed o be each wo d o he name. Howe e , a g oup o as ological names is no dis inguished and such names a e no men ioned among he alloca ed g oups o p ope names, so he no m o hei w i ing emains uncoded. W i ing as ology names on as ology websi es e eals ha he well- es ablished and p oblema ic W i ing as ology names on as ology websi es e eals ha he well-es ablished is w i ing o only o as ological names composed o one wo d. When w i ing composed names, i luc ua es, and hose luc ua ions e eal ha a emp s a e being made o apply he ule o capi aliza ion o he name, and he ule p o iding o he w i ing o he name in all capi al le e s. These luc ua ions e lec he lack o a codi ied no m – he exclusion o a g oup o as ological names and he non-men ion o names ha deno e as ological objec s among o he p ope names. This e lec s he need o codi ica ion o he no m o w i ing as ological RAMUNĖ VASKELAITĖ. As ologinių pa adinimų ašymas in e ne o s e ainėse | 36 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.07 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 names. Howe e , e lec ing he lack o such a no m, he endencies o w i ing as ological names oge he highligh he unce ain ies and gaps in he no ms o w i ing p ope names, which encou ages he codi ica ion o he no ms o w i ing p ope names clea ly o adjus ed. KEYWORDS: spelling, capi al le e , p ope names, as ological names. RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius [email p o ec ed]