BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
1918–1940 M. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ
DARYBOS POLINKIAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: da ybos ipas; dū inys; one inis a ian as; gimininis e minas;
mo ologinis a ian as; s a ybos mokslo kalba.
ĮVADAS
Vienas pas a uoju me u ypač iš yškėjusių kalbos aidos polinkių – ak y us su am ik omis
žmogaus p o esinės eiklos s i imis susijusių kalbos a mainų o ma imasis. S a biausias šių
a mainų leksikos sluoksnis – e minai, ski ian ys ieną kalbos a mainą nuo ki os. Te minų
da yboje is s a besnes pozicijas užima dū yba. No s šis e minų da ybos būdas p iklauso nuo
kiek ienos kalbos speci ikos, ski ingų šalių mokslininkai dažnai a k eipia dėmesį į uos pačius
ski ingų kalbų žodžių dū ybos i dū inių p i alumus. Teigiama, kad dū ybos būdu galima
pada y i naujų, kalbos ekonomijos dėsnį a i inkančių e minų (Gai enis 2014: 539; Kaulakienė
2014: 225). Vik o ija Nadmidon mano, kad dū iniai labai inka no in iksliau pa adin i naujas
są okas, iš eikš i daugiau požymių, žodžiui su eik i didesnį seman inį k ū į (Надмидон 2014:
69). Pe e is Polencas, be iš a dy ų p i alumų, pab ėžia, kad dū iniai leng iau įsi i ina žmogaus
sąmonėje, nes y a aiški jų seman inė mo y acija (Polenz 1980: 178). Olego Meško o nuomone,
daug naujų dū inių galima pada y i pagal analogijos p incipą, keičian ieną iš dū inio sandų,
pa yzdžiui, mokslininko eigimu, anglų kalbos dū inys s a quake pada y as pagal analogiją su
žodžiu ea hquake, o comedyw igh – pagal analogiją su žodžiu playw igh (Мешков 1986: 23–
24).
Dū iniai y a nag inėjami į ai iais aspek ais
1
, ienas jų – o maliosios s uk ū os y imas,
da ybos ipo
2
, ku iam a s o auja dū inys, nus a ymas. Mokslininkių Young Ok Jong i Chae
1
Užsienyje pas a uoju me u populia ėja ins umen iniai me odai, ku iais i iama, kaip, pa yzdžiui, dū inius
iksuoja žmogaus akys, kokius impulsus jie sukelia žmogaus smegenyse i k . (Inho e al. 2008; MacG ego , Sh y o
2013).
2
Remian is e minologo Kazimie o Gai enio da ybos ipų pa yzdžiais, šiame s aipsnyje da ybos ipai
ski iami pagal pama inio sando p iklausymą am ik ai kalbos daliai. K. Gai enis nu odo, kad sudu inių e minų
da ybai būdingiausi šie da ybos ipai: daik a a dis + daik a a dis, daik a a dis + eiksmažodis, būd a dis +
daik a a dis. Visiškai nebūdingi ipai būd a dis + būd a dis, daik a a dis + būd a dis, eiksmažodis + būd a dis i
k . (Gai enis 2002: 55).
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kwan Jung eigimu, dū inio o maliosios sanda os su okimas padeda moky is i sup as i ki as
kalbas (Jong, Jung 2015: 79). Pa ickas Zie ingas i Lonneke Plas, be ki ų p i alumų, nu odo i
s a bą mašininiam e imui (Zie ing, Plas 2014: 1047). Da ybos ipus eikia i i, no in išlaiky i
inkamas e minų da ybos p opo cijas, kad ieni da ybos ipai neužgož ų ki ų. Nag inėjan
o maliąją dū inių s uk ū ą, kyla nemažai p obleminių klausimų. Vienas jų susijęs su da ybos
ipo p oduk y umo i ak y umo są okomis. Ta janos I ano os nuomone, ne e ai šios są okos
painiojamos a apa inamos. Mokslininkė, ap a dama dū inio da ybos modelio
3
požymius,
į a dija šių są okų ski umus. Jos eigimu, da ybos modelį apibūdina ys požymiai:
1) p oduk y umas. Tai y a kiekybinė modelio cha ak e is ika;
2) ak y umas. Šis požymis sup an amas kaip da ybos modelio pildymas naujais na iais;
3) a ojamumas. Tai y a modelio na ių a ojimas eks uose, ealiza imas kalbos a ojimo
ak e (Иванова 2001).
Tačiau ne i su okus p oduk y umo i ak y umo są okų ski umus, lieka neaišku, a ,
pa yzdžiui, už enka ieno neologizmo ak y umui pa i in i (Pike 1954: 87). O Zelligas
Ha isas p oduk y umo klausimą laiko apsk i ai neišsp endžiamu, nes kalba ys osi (Ha is
1951: 265). Tačiau šios abejonės negali e s i a sisaky i da ybos ipo p oduk y umo, ku is
laikomas ienu s a biausių da ybos ipo požymių, y imų.
Šiame s aipsnyje pasi ink a nag inė i ienos konk ečios – s a ybos – s i ies mokslo
kalboje a ojamus gimininius lie u iškus i hib idinius e minus, pada y us dū ybos būdu.
Dū ybos populia ėjimas ska ina paž elg i i į šio e minų da ybos būdo adicijas, o jas į e inus
galima nus a y i i naujas dū ybos endencijas, apib ėž i k yp is, ku iomis galima da ybiškai
plė o i e miniją. Šio s aipsnio y imo objek o – s a ybos e minijos dū inių – a ojimo mokslo
kalboje laiko a pis – 1919–1940 me ai – pasi ink as iek dėl is o inės Lie u os ak ualijos –
als ybės a kū imo šim mečio, iek dėl šio a psnio s a bos bend inės lie u ių kalbos aidai, aip
pa i e minologijai. Tuo me u spa čiai plė ojan is ūkiui a si ado daugybė naujų ealijų, ku ioms
pa adin i bu o pada y a daug naujų e minų (ne išim is i s a ybos dū iniai), plė ojosi
e minologijos mokslas. Aldonas Pupkis 1918–1940 me us laiko yškiausiu bend inės kalbos
kilimo laiko a piu (Pupkis 2005: 44). Šiame s aipsnyje, aikan ap ašomąjį, s uk ū inės analizės
i loginės klasi ikacijos me odus, siekiama iš yškin i, kaip nag inėjamu laiko a piu bu o suda omi
s a ybos e minijos dū iniai, ku ie da ybos ipai bu o p oduk y iausi. Siekian nus a y i, a 1918–
1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos ipų p oduk y umas bei ak y umas išliko i
3
Modeliu usų kalbo y oje dažniausiai laikoma ai, kas šiame s aipsnyje adinama da ybos ipu, . y.
o malioji s uk ū a (Черепанов 2004).
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pasku iniu s a ybos e minijos aidos e apu (XX a. pab.–XXI a. p .), o maliosios s uk ū os
požiū iu nag inėjami i į 2002 m. S a ybos e minų žodyną ( oliau – STŽ) į auk i dū iniai.
Medžiaga s aipsniui su ink a iš 33 šal inių: a puka io Lie u os s a ybos ado ėlių, mokomųjų
knygų i mokslinių s aipsnių. Knygos daugiausia spausdin os 1929–1939 me ais. Remian is šia
in o macija, galima da y i p ielaidą, kad s ambiojo žan o moksliniam leidiniui išleis i eikia kone
dešim mečio įdi bio. S aipsniai žu nale Technika publikuo i nuo 1924 me ų. Skai y uose
s a ybos s i ies šal iniuose as i 262 gimininiai s a ybos e minai dū iniai.
S aipsnyje nenag inėjami skolin i dū iniai, kadangi da ybos eiksmas y a į ykęs ne
lie u ių kalboje. P ie dū inių, ku ių eikšmė skai y ojui gali bū i neaiški, ašomos nuo odos į
eks inę išnašą, ku ioje pa eikiamos dū inio kon eks o iš aukos.
1. NAGRINĖJAMOS MEDŽIAGOS KONTEKSTO APŽVALGA
Po Pi mojo pasaulinio ka o, Lie u ai a kū us Nep iklausomybę, be ki ų, spa čiai plė ojasi
i s a ybos sek o ius. 1914–1918 m. ka as pada ė didžiulę žalą s a ybos p amonei, sunaikino 13
250 gy enamųjų i 24 680 negy enamųjų pas a ų (Macijauskas 1929: 10). Šiuo laiko a piu apo
s a bu ne ik a ku i ai, kas sug iau a, be i mode nizuo i s a ybos sek o ių, dieg i naujas
medžiagas i echnologijas. Pa yzdžiui, Kaune 1919–1930 m. bu o pas a y i 4 149 s a iniai,
ku iems aiky i nauji kompozicijos p incipai, naudo os naujos kons ukcijos (Bu ku ienė 2001:
150, 153). Kū ėsi i plė ojosi a ski os s a ybos s i ys: kelių iesyba, il ų s a yba, geo echnika,
s a ybinių medžiagų i kons ukcijų gamyba. Teo iniams eiklos pag indams ypač ak uali apo
mokslinė li e a ū a. Ta puka iu Lie u oje bu o išspausdin a nemažai s a ybos s i ies ado ėlių,
mokomųjų knygų. Dalis jų bu o pi mosios knygos lie u ių kalba apie am ik ą s a ybos
echnologiją a ne s i į. 1924 m. Lie u os uni e si e e p adė as leis i žu nalas Technika.
Kiek iename leidinio nume yje publikuo a mokslinių s aipsnių apie s a ybas, be o, skelb os
s a ybos mokslinių leidinių ecenzijos, ku iose, be specialybės dalykų, ap a iami i s a ybos s i ies
leidiniuose a ojamos e minijos klausimai.
Su in ensy ia s a ybos eikla i leidyba susijusi i s a ybos e minijos plė a. To laiko a pio
s a ybos e minijos i isos šios p o esinės kalbos o ma imuisi didelę eikšmę u ėjo išski inės
asmenybės – s a ybos inžinie iai, di bę Lie u oje, a likę eikšmingus mokslinius y imus, ašę
s aipsnius i knygas, mokę jaunimą. Minė ini Juozas Gab ys, P anas Jodelė, Jonas Kiškinas,
P anas Mo kūnas, Ana olijus Rozenbliumas, Jonas Šimoliūnas, Kazimie as Vasiliauskas i k . Tai
bu o išsila inę, užsienyje s udija ę a (i ) di bę žmonės, geban ys ge ąją p ak iką p i aiky i
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u oje. Kaip ma y i iš jų leidiniuose pa eik ų naudo os li e a ū os są ašų, šie inžinie iai mokėjo
po kelias užsienio kalbas. Rašydami publikacijas, ado ėlius, dažniausiai jie e sda o iš okiečių
kalbos, ne e ai iš usų, ečiau – iš p ancūzų. Kadangi naujoms ealijoms į a dy i eikėjo naujų
e minų, uo me u bu o suku a daug s a ybos naujada ų, iš jų – i dū inių. Naujų dū inių da ybai
pi muoju Lie u os Nep iklausomybės laiko a piu s a bi bu o okiečių kalba, pasižymin i dū inių
gausa ( okiečių kalboje dū yba – pa s p oduk y iausias da ybos būdas). S a ybos moksliniuose
eks uose g e a naujų lie u iškų e minų dažnai skliaus uose pa eikiami okiški a i ikmenys. Sa o
leidinių p a a mėse au o iai kalba apie lie u iškų s a ybos e minų ūkumą, a sip ašo skai y ojų
už aisy inus e minus. Pa yzdžiui, inžinie ius, Lie u os uni e si e o (nuo 1930 m. Vy au o
Didžiojo uni e si e o) dės y ojas Jonas Gab ys sa o ado ėlio p a a mėje ašo: „Šis ado ėlis
spausdinamas da ne u in išdi b o[s] bei įsi y a usios il ų i s a ybos e minologijos. Tode gal
ne ienas čia pa a o as e minas y a aisy inas. Tačiau šių ne obulumų iš engsim ik a ei y.
Kele a pa a o ų b ėžiniuose e minų (p z., sp agbalkė, ledlaužys, pusiaupiu a) nea i inka eks ui,
nes klišes bu o pagamin os p ieš šių e minų pakei imą“ (SGBT 1931: 7).
Skai an o laiko a pio leidinius, aki aizdu, kad a ojami e minai labai p iklausė nuo
asmeninių au o ių nuos a ų. Pa yzdžiui, p o eso ius P anas Jodelė bu o an i i eliūniškų pažiū ų,
labiau p i a ė Jono Jablonskio pozicijai be eikalo nep igal o i a i ikmenų a p au iniams
e minams. „Kas link e minologijos, ai aš šalininkas a p au inių e minų,“ – ašė P. Jodelė
ieno iš sa o ado ėlių P akalboje (1922: P
4
). Tačiau p o eso ius a ojo i skolinių, ku ie nė a
a p au iniai e minai, a gumen uodamas jų „sulie u ėjimu“. P. Jodelė bu o didelis au o i e as,
i jo pažiū os bei nuos a os am ik ų e minų a ojimo a ž ilgiu eikiausiai u ėjo nemažą į aką
am ik ų e minų pli imui a aukimuisi iš a osenos (ž . 3 ski snį apie gelžbe onio e miną).
Kalban apie o laiko a pio dū inius, eikia pasaky i, kad šia ema bū a į ai ių nuomonių.
An ano Vi eliūno ado aujama Te minologijos komisija siūlė nemažai dū inių, ku ie bu o
a p au inių žodžių e iniai, p z.: o ma is, šilčia odis, šilčioma is. Kai komisijai ėmėsi ado au i
J. Jablonskis, ie oj okių naujada ų bu o g ąžin i a p au iniai žodžiai (Pi očkinas 1978: 180).
Ne ikslingą, besaikį dū inių da ymą, adinamą „kalimu“, i jų dėjimą į žodynus k i ika o i
An anas Salys. Benjamino Se eiskio Lie u iškai- usiško žodyno (1933) ecenzijoje A. Salys ašo:
„Be keis ai a odo sudu inių žodžių kalimas iš skai a džių. 41 puslapyje duo a i inė
aš uon(ia)amžis, aš uon(ia)galis <…> ipo žodžių. Taip da an galima isų isus žodyno
4
P . – P akalba, leidinyje nenume uo a.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
daik a a džius paka o i su isais skai a džiais“ (Salys 1933: 31). I čia pa p idu ia: „Taip pa
ne ie a žodyne: bal adančiui, bal anosiui, gel ondančiui, gel onuodegiui…“ (Salys 1933: 32).
Iš s a ybos specialis ų labiausiai o laiko a pio s a ybos e minijos dū inių posis emį y a
papildęs p o eso ius, Lie u os uni e si e o s a ybos ka ed os edėjas Jonas Šimoliūnas. Vien jo
knygoje S a yba. S a ybinės medžiagos (1937) as i 72 gimininiai s a ybos e minai dū iniai, o
knygoje S a yba. Žemės da bai (1939) – 62 dū iniai. P ie naujų dū inių J. Šimoliūnas skliaus uose
dažnai pa eikia okiečių kalbos a i ikmenis, ku iais emian is galima eig i, kad s a ybos
e minijos naujada ai dū iniai iš esmės y a daliniai a isiškieji e iniai, p z.: mil amedis
(Mehlbaum) SSM 1937: 159, d ibsmėlis (Fliessand, T iebsand) SŽD 1939: 277, čiulpkloze is
(Absaugeklose anlage) SSM 1937: 102, g un ag ąž is (G undboh e ) SŽD 1939: 308, yšniamedis
(Wildki she) SSM 1937: 159.
Iš as ų 262 gimininių s a ybos e minų dū inių mokslinėje 1918–1940 m. s a ybos s i ies
li e a ū oje labiausiai papli ę bu o šie e minai: dūm akis, dūm aukis, gelžbe onis, pe kūnsa gis,
pusiaus y a, ske spiū is, s a ams is, šaliga is, anden iekis. Veikiausiai jų papli imas i
a osenos dažnis bu o ieni iš eks aling is inių eiksnių, lėmusių, kad isi iš a dy i dū iniai,
išsky us pe kūnsa gį, a ojami i ėlesnėje mokslo li e a ū oje, pa enka į 2002 m. išleis ą STŽ.
2. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ DARYBOS TIPAI
S asio Keinio eigimu, lie u iškų sudu inių e minų da ybai būdingi isi pag indiniai
daba inės lie u ių kalbos dū inių da ybos ipai. Mokslininkas, nag inėjęs 11 e minų žodynų,
išleis ų 1954–1971 me ais, dū inius, pa eikia 16 da ybos ipų (ž . Keinys 2005: 131–132). Ti ian
1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inius, nus a y a, kad jie pada y i pagal 10 da ybos ipų.
P oduk y iausios kalbos dalys y a daik a a dis, eiksmažodis i būd a dis. Dū inių, ku ių
ienas sandas bū ų pa em as p ie eiksmiu, skai a džiu i į a džiu, as a ik kele as (ž . 1 pa .).
Taigi, no s a puka io Lie u os s a ybos e minijos dū inių da yboje daly auja os pačios kalbos
dalys, kaip i XX a. II pusės e minų da yboje, šiame s aipsnyje ap a iamojo laiko a pio s a ybos
e minijos dū yba nepasižymi šių kalbos dalių kombinacijų į ai o e.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 PAV. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių pasiski s ymas pagal da ybos ipus
5
Lie u ių kalbo y oje įp as a dū inio seman iniu i g ama iniu cen u laiky i an ąjį sandą.
Iš i os medžiagos nus a y a, kad daugumos o me o s a ybos e minijos dū inių an asis sandas
y a daik a a dinis. Kaip eigiama Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG),
„Dū iniai su daik a a diniu an uoju sandu suda o be eik is ke i adalius isų daba inės
lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių“ (DLKG 1997: 151). Ap a iamojo laiko a pio s a ybos
e minijoje okie dū iniai suda o da didesnę dalį – ne 85 p oc. isų dū inių. Daug mažiau
dū inių y a su eiksmažodiniu an uoju sandu i ik ienas – su būd a diniu. Ta p isų da ybos
ipų y auja apib ėžiamieji dū iniai: dažniausiai pi masis sandas apib ėžia an ąjį, susiau indamas,
specializuodamas jo eikšmę.
2.1. Dū iniai su daik a a diniu an uoju sandu
Pa s p oduk y iausias as ų s a ybos e minijos dū inių da ybos ipas – daik . + daik a .
Jam p iklauso be eik pusė – 139 – nag inėjamo laiko a pio gimininių s a ybos e minų dū inių,
p z., akmeng un is SŽD 1939: 435, akmenkal is SŽD 1939: 281, ąžuolmedis SSM 1937: 172,
basliašulis SSM 1937: 161, da ba ie ė KPĮ 1939: 20, d enažg io is SŽD 1939: 306, duja amzdis
SŽD 1939: 438, dūm akis ŪP 1934: 10, du piag un is SŽD 1939: 305, gon inė SSČ 1935: 25,
5
DD – daik a a dis + daik a a dis, BD – būd a dis + daik a a dis, VD – eiksmažodis + daik a a dis, SD
– skai a dis + daik a a dis, PD – p ie eiksmis + daik a a dis, ĮD – į a dis + daik a a dis, BV – būd a dis +
eiksmažodis, DV – daik a a dis + eiksmažodis, PV – p ie eiksmis + eiksmažodis, SV – skai a dis +
eiksmažodis, DB – daik a a dis + būd a dis.
52,9%
23,2%
4,6% 1,9% 0,8% 0,4%
14,1%
1,5% 0,4% 0,4%
0,0%
10,0%
20,0%
30,0%
40,0%
50,0%
60,0%
1
DD BD VD SD PD ĮD DV PV SV DB
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
g un ag ąž is SŽD 1939: 308, kalkakmenis MSUP 1938: 59, knied a pis GK 1933: 55,
k umplia a is SSM 1937: 90, lajamedis SSM 1937: 156, laukakmenis PSD 1932: 120, mediensiūlė
SSM 1937: 267, medžply ė SSM 1937: 156, moliasmėlis SŽD 1939: 355, mo o piūklis SSM 1937:
168, pa kie pušė SSM 1937: 153, pe kunsa gis GTS 1930: 80, plen k aš is DS 1929: 10, plen olis
PSD 1932: 117, plienbe onas GTS 1930: 28, polgalis SŽD 1939: 433, pongalis KS 1936: 121,
a lankis SGBT 1931: 304, skliau a kė SŽD 1939: 357, skliau sija SGBT 1931: 111, skyl amzdis
SŽD 1939: 450, špun len ė SGBT 1931: 147, o pumpis SSM 1937: 2015, s oglangis KS 1936: 38,
s oglo is SSM 1937: 228, inkbalanė KS 1936: 31, ugniasienis ŽŪS 1929: 75, andenpumpis SBTĮ
1922: 100, yšniamedis SSM 1937: 159, žemė ie ė
6
SGBT 1931: 141, žemsiu blis SŽD 1939: 277,
žie iapluoš is SSM 1937: 121, ž y duobė KS 1936: 8, ž y smėlis SSM 1937: 14.
P oduk y umu, no s jau ku kas mažesniu, išsiski ia da ienas da ybos ipas – būd . +
daik . Skai y oje 1918–1940 m. mokslinėje s a ybos s i ies li e a ū oje as as 61 šio da ybos ipo
dū inys, p z.: aukš ak osnis SSM 1937: 85, d ū galis SŽD 1939: 325, geležinkelis GTS 1930: 65,
juodada bis SDTSS 1930: 70, juodg indys KS 1936: 27, juodlubės KS 1936: 27, juodmedis SSM
1937: 172, juodžemė PMST 1923: 17, laibgalis KS 1936: 6, minkš amedis SSM 1937: 161,
plokščiaeilė SS 1940: 530, plongalis GTS 1930: 82, SŽD 1939: 309, audonmedis SSM 1937: 267,
sauskelis DS 1929: 6, ske sbalkis KS 1936: 28, ske sija MT 1929: 45, ske sjėga MT 1929: 63,
skys ag un is SŽD 1939: 355, skys as iklis SŽD 1939: 508, skys smėlis SŽD 1939: 277,
smailagalys SŽD 1939: 446, s a ams is GTS 1930: 82, iešbu is TŽ 1920: 71, ieškelis DS
1929: 6, žaliaše dis SSM 1937: 150, žalia o ė KS 1936: 245.
Kele as dū inių a s o auja eiksmaž. + daik . da ybos ipui: čiulpkloze is SSM 1937: 102,
gaubmeškė
7
SŽD 1939: 441, g ęžkal is SŽD 1939: 316, g ęžmaišis
8
SŽD 1939: 367, g ęžskylė SŽD
1939: 307, jungiamalūnis
9
SŽD 1939: 469, klijuo medis SSM 1937: 267, klo sienė SŽD 1939: 352,
sp aus polis SŽD 1939: 412, sp aus sienė SŽD 1939: 349. Be eik isi (išsky us až apinigius) as i
J. Šimoliūno knygose. Kadangi okio da ybos ipo dū iniai a o i (gal i pada y i?) ieno
mokslininko, kyla klausimas, a šie dū iniai suda y i emian is uo pačiu da ybos polinkiu, a
s ichiškai. A k eip inas dėmesys į ai, kad J. Šimoliūno a o i dū inių pi mieji sandai emiasi
6
„Žemė ie ėje, ku i nė a nuola andens padeng a (ne plonesniu kaip 0,5 m sluoksniu) pama o padas
bū inai įleidžiamas žemėn iek, kad esan is ne a pinai po padu g un as žiemą neįšal ų.“ SGBT 1931: 141.
7
„E x p e s s – polis su apy amzdžiu a, paliekamu padu k, žiedplukčiu d, d i e ine gaubmeške b, kėlimo
osais e i k (ž . a-g .)“ SŽD 1939: 441. Meška – polių kalimo į aisas.
8
„Iš po žambo g un o išėmimas da omas kibi ais, ėčkomis, g ęžmaišiais, indiškais kas u ais, samčiais,
g ei e iais, no ijomis i ki ais į ankiais i p ie aisais.“ SŽD 1939: 367.
9
„Iš ilypės pa alpos (9-10) klinke is su p iemaišomis leidžiamas į jungiamalūnį (Ve bundmüle) i čia jau
y a gaunamas cemen as, ku is ele a o iumi keliamas į cemen o silosą (13), o iš jo apačioje (14) išpils omas į maišus
a ba s a inai es.“ SŽD 1939: 470.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pi miniais eiksmažodžiais, ku iems nebūdinga šaknies balsių kai a (čiulpkloze is SSM 1937: 102,
gaubmeškė SŽD 1939: 441, g ęžkal is SŽD 1939: 316, g ęžmaišis SŽD 1939: 367, g ęžskylė SŽD
1939: 307, jungiamalūnis SŽD 1939), i bū ojo laiko ne eikiamaisiais daly iais (klijuo medis SSM
1937: 267, klo sienė SŽD 1939: 352, sp aus polis SŽD 1939: 412, sp aus sienė SŽD 1939: 349).
Kaip ašoma DLKG, sudu iniams daik a a džiams da y i dažniausiai imami p iešdėlinių
eiksmažodžių daly iai (DLKG 1997: 159). Su ink i pa yzdžiai odo, kad a puka iu s a ybos
e minai da y i ik iš nep iešdėlinių eiksmažodžių bū ojo laiko daly ių.
G ynai eiksmažodinių (ne daly inių) dū inių eiksmažodinio sando o ma ne odo, a
emiamasi bū ojo laiko a esamojo laiko kamienu (plg.: čiulpkloze is: čiulpia, čiulpė; gaubmeškė:
gaubia, gaubė; g ęžkal is, g ęžmaišis: g ęžia, g ęžė; jungiamalūnis: jungia, jungė). Apsk i ai dū inių
su eiksmažodiniais sandais da yba kalbininkų e inama ne iena eikšmiškai. S. Keinys okios
da ybos dū inius pagal o mą sieja su a i inkamų eiksmažodžių asmenuojamosiomis o momis,
o pagal eikšmę kai ku iuos jų (kaip pa yzdžius pa eikia e minus g ęž ie ė, lyd aš is,
siu b amzdis) sieja su ne eikiamosios ūšies esamojo laiko daly iais. Te mino gy en ie ė sąsają su
ne eikiamosios ūšies esamojo laiko daly iu mokslininkas a gumen uoja žodyne pa eikiamu
sinonimu gy enamoji ie a (Keinys 2005: 159–160).
Labai mažai s a ybos e minijos dū inių p iklauso skai . + daik . da ybos ipui – as i
5 okio da ybos ipo dū iniai: ibalkis SDTSS 1930: 76, ikojis SŽD: 438, išakis SDTSS 1930:
76, ienkiemis DS 1929: 11, ien a is SŽD 1939: 290. Minė ina, kad šio ipo dū inių pi mieji
sandai pa em i ik kiekiniais skai a džiais ienas i ys. Ne as a nė ieno dū inio, ku io pi masis
sandas sie ųsi su ki okiu skai a džiu. Įdomu, kad 2002 me ais išleis ame STŽ aip pa nė a nė
ieno gimininio e mino dū inio, ku io sandas bū ų pa em as ki okiu skai a džiu, nei ienas i
ys. Tačiau ūšinių e minų dėmenų da ybai imami isi kiekiniai skai a džiai iki dešim .
Tik du dū iniai – šaliga is SDTSS 1930: 48 i pusiaule ena
10
ŽŪS 1929: 88 – a s o auja
p ie . + daik . da ybos ipui i ik ienas – sa ikaina KPĮ 1939: 59 – į a d. + daik . da ybos
ipui. Te minas sa ikaina u i nekeis ą galūnę, Vincas U bu is eigia, kad dū iniai su pi muoju
į a diniu sandu sa i-, o an uoju daik a a diniu y a a imi dū iniams, u in iems an ąjį
eiksmažodinį sandą: sa imyla, sa išalpa i pan. (U bu is 1961: 105).
Pažymė ina, kad dauguma 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių pada y i iš
da ybiškai neskaidomą kamieną u inčių kalbos dalių. Nedaug as a dū inių, ku ių sandą bū ų
10
„Vainikai ke ėse y a sune iami pusiaule enomis (ž . 132 pieš.), o jų sijos idu yje sienos – uni e sale
spyna (133 pieš.).“ ŽŪS 1929: 88.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
galima skaidy i da ybiškai, p z., mediensiūlė SSM 1937: 267, geležinkelis GTS 1930: 65,
nuolaidome as PMST 1923: 21, g ąž asukis SŽD 1939: 309.
Daba inėje lie u ių e minijoje dū inio giminė dažniausiai p iklauso nuo o, ku ios
giminės daik a a džiu pa em as an asis sandas: dū inys pap as ai išlaiko šio daik a a džio
giminę. Tačiau kai ku iems 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū iniams šis dėsnis da nebu o
aiky as: p z., ugniasienis
11
ŽŪS 1929: 79, andenpumpis SBTĮ 1922: 100, šaliga is SDTSS 1930:
48, išakis SDTSS 1930: 76. Pa yzdžiai odo, kad, no s daik a a dis, ku iuo pa em as an asis
sandas, y a mo e iškosios giminės, dū inys įgyja y iškąją giminę. P iešingų a ejų – kad dū inys
bū ų mo e iškosios giminės, o daik a a dis, ku iuo pa em as an asis sandas, – y iškosios, –
neuž iksuo a. Kalban apie galūnę, pasaky ina, kad dauguma dū inių a i inka sis eminę da ybą:
mo e iškosios giminės dū iniai su daik a a diniu an uoju sandu dažniausiai įgyja galūnę -ė, o
y iškosios – -is, -ys. Vis dėl o skai y oje s a ybos s i ies mokslinėje lie a ū oje as as ienas ki as
pa yzdys, kai mo e iškosios giminės galūnė išlieka -a, . y. okia pa i kaip i mo e iškosios giminės
daik a a džio, ku iuo pa emiamas an asis sandas, p z.: skliau sija SGBT 1931: 111, ske sija MT
1929: 45, ske sjėga MT 1929: 63.
2.2. Dū iniai su eiksmažodiniu an uoju sandu
Kaip minė a, 15 p oc. dū inių y a su an uoju eiksmažodiniu sandu. Dauguma jų, . y.
37, p iklauso daik . + eiksmaž. da ybos ipui, p z.: akmenskaldė DS 1929: 10, akmenskaldys
SSM 1937: 3, dulkėgauda TŽ 1920: 16, dūmčiulpis SSM 1937: 228, dūm aukis T 1930: 348,
ga aukis SDTSS 1930: 87, g ąž asukis SŽD 1939: 309, kamink ė ys KS 1936: 79, ki ialaužis
SSM 1937: 160, len piū ė KS 1936: 7, ly lauža
12
PMST 1923: 73, o laidis SDTSS 1930: 79,
poliakalis SSM 1937: 3, polia o is SSM 1937: 3, s ogdengis SDTSS 1930: 70, akoski a
13
SGBT
1931: 20, ugniagesa TŽ 1920: 67, anden iekis BŽV 1925: 6, anden aukis SBTĮ 1922: 11,
žaibolaidis KS 1936: 254, žemkasys SDTSS 1930: 70.
Kele as dū inių su an uoju eiksmažodiniu sandu a s o auja p ie . + eiksmaž. da ybos
ipui: g ei maišė SSM 1937: 87, g ei pylis SSM 1937: 92, PMST 1923: Įž., pusiaupio a PMST
1923: 73, pusiaus y a SGBT 1931: 7. Ras as ik ienas dū inys, . y. iensėdis KS 1936: 3,
11
„Bu usio Lie u os A s a ymo komisa ija o s a ybos aisyklėmis <...>, „ugniasieniais y a adinamos iš isos
mū inės sienos be langų i du ų, ski os apsigin i nuo ugnies.“ ŽŪS 1929: 79.
12
„Til o amsčiams nuo lyčių apsaugo i s a oma ly laužos.“ PMST 1923: 73.
13
„Iš ienos pusės baseinas es i apib ėž as keliu, iš ki os – andenį ski iama linija a ba akosky a (26 b ėž.).“
SGBT 1931: 20.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
( eiksmažodinis ik an asis sandas (1,5 p oc.)), ypač e ai – su skai a diniu ( eiksmažodinis ik
an asis sandas (0,4 p oc.)) sandu.
5. Kiekybiniai duomenys odo dū inių, u inčių būd a dinį sandą, didelį dažnį a puka io
s a ybos e minijoje, ačiau būd a džiui nebūdinga suda y i į ai ių da ybos ipų dū inius:
būd a dinis sandas du iamas ik su daik a a diniu sandu (23,2 p oc.) i be eik isada y a pi masis
(išsky us ap a ąjį e miną pusap alis).
6. Dauguma s a ybos e minijos dū inių da y i iš da ybiškai neskaidomą kamieną u inčių
kalbos dalių. Be o, daik a a dinį an ąjį sandą u in is dū inys dažniausiai išlaiko daik a a džio,
ku iuo an asis sandas pa em as, giminę. Šiuo a ž ilgiu dū inių da yba nesiski ia nuo bend ųjų
daba inės lie u ių kalbos dū inių da ybos polinkių. Ras a ik kele as dū inių, ku ių giminė
pasikei usi: daik a a dis, ku iuo pa em as an asis sandas, y a mo e iškosios giminės, o dū inys –
y iškosios. P iešingos k yp ies nepas ebė a.
7. Ta puka io Lie u os s a ybos e minijos dū iniai nepasižymi dideliu one iniu i
mo ologiniu a ian iškumu. Daugiausia a ijuoja šaknies balsis, jo ilgumas ( one inis, kai ku iais
a ejais – ašybos a ija imas) i giminė bei galūnė (mo ologinis a ija imas).
8. No s daug 1918–1940 m. moksliniuose s a ybos s i ies eks uose a o ų dū inių aip
i liko adinamieji eks iniai e minai, dalis dū inių a ojama i daba inėje mokslo kalboje, y a
į aukiami į e minų žodynus i ki us e minog a ijos iš eklius – jie apo no minės bend inės
kalbos leksikos dalimi.
ŠALTINIAI
ABSS – V a s i l i a u s k a s K. 1929: Apsk i imo būdas s a ybos s a ikoje, Kaunas: Spindulys.
BŽV – Č e c h a i č i u s P. 1925: Bend osios žinios apie anden iekius, Kaunas: Vals ybės
spaus u ė.
CŠV – J a s i u k a i i s J. 1 936: Cen alinis šildymas i ėdinimas, Kaunas: Va pas.
DS – Š i m o l i ū n a s J. 1929: Danijos sauskeliai i jų su mūsų keliais palyginimas, Kaunas:
Spindulys.
GK – G i n k e i č i u s S. 1923: Geležinės kons ukcijos, Kaunas: Spindulys.
GTS – K i š k i n a s J. 1930: Geležbe onis: eo ija i skaičia imai: ado ėlis, Kaunas: Spindulys.
GTT – J o d e l ė P. 1922: Geologiniai y inėjimai echnikos ž ilgsnius su Lie u os geologiniais
da iniais i šulinių g ęžiniais, Kaunas: Š ie imo minis e ijos knygų leidimo komisija.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KPĮ – M a s l e n i k o a s B. F. 1939: Kaimo ply inės į engimas. Lais ai e ė T. Šilu is, Kaunas:
Adoma ičiaus spaus u ė.
KS – D e g u i s S., D ą s u i s P., G a i ž u i s P., G u d z i n s k a s L., J u š k a J., K
a l i a P., K e s n a u s k a s E., Š i p a s V. 1936: Kaimo s a yba, Kaunas: Žemės
ūkio ūmai.
MGN – Š i p a s V. 1933: Mies o gy enamieji namai: jiems s a omi eikala imai i jų
p ojek a imas, Kaunas: Va pas.
MS – R e i s o n a s K. 1928: Molio s a yba, Kaunas: Vals ybės spaus u ė.
MSUP – Mū inės s a ybos ugdymo planas. Rengė V. Juodeika i V. Š ipas, Kaunas: Spindulys.
1938.
MT – G i n k e i č i u s S. 1929: Mediniai il ai, Kaunas: Lie u os uni e si e o echnikos
akul e as.
PMST – Pap aščiausiųjų medinių sijinių il ų ipai, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. 1923.
PSD – G i n k e i č i u s S. 1932: Pas a ams skaičiuo i da iniai, Kaunas: Spindulys.
PTŽ – Š l i o g e i s J. 1925: Pe kūnsa giai ( obų nuo žaibo apsaugojimo būdai), Kaunas: Vals ybės
spaus u ė.
SBTĮ – Z u b a u s k a s K. 1922: S a ybos i bu ų a kymo įs a ymai, aisyklės: a s a ymo apž alga
i k i ika, Kaunas: n. d.
SDTSS – D u š a u s k a s-D u ž K.: 1930: S a ybos da bams echnikinės sąlygos, su a ys i kainos
(gelžbe onas, kanalizacija, anden iekis, cen alinis apšildymas, elek os š iesos ins aliacija i
. ., Kaunas: A. Bako spaus u ė.
SGBT – G a b y s J. 1931: Sauskeliai. Gelžbe oniniai i be oniniai il ai, Kaunas: Spindulys.
SĮRG – K i š k i n a s J. 1933: Skėlimo į empimų eikšmė gelžbe onio pas a us p ojek uojan , Kaunas:
Spindulys.
SS – Š i m o l i ū n a s J. 1940: S a yba. III omas. Sienos, Kaunas: Spindulys.
SSČ – K a l i a P. 1935: S ogai: ska dos, če pių, gon ų, skied ų, len elių i olio s ogų sa ybės, jų
dengimas i dengimo no mos, Kaunas: Spaudos ondo di b u ė.
SSM – Š i m o l i ū n a s J. 1937: S a yba. I omas. S a ybinės medžiagos, Kaunas: Spindulys.
STŽ 2002 – S a ybos e minų žodynas. Pa engė A. Kudzys, A. Rosinas, B. Kudzienė, Vilnius:
Lie u os mokslas.
SŽD – Š i m o l i ū n a s J. 1939: S a yba. II omas. Žemės da bai, Kaunas: Spindulys.
T 1930 – Technika. N . 6. Redak o ius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno uni e si e o Technikos
akul e as.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
T 1935 – Technika. N . 8. Redak o ius V. Mošinskis, Kaunas: Kauno uni e si e o Technikos
akul e as.
TŽ 1920 – M a c i j a u s k a s A. Techniko žodynėlis, Kaunas: Vals ybės spaus u ė.
ŪP – Š i p a s V. 1934: Ūkininko pi is, Kaunas: Spindulys.
VSD – Vamzdžių sujungiamosios dalys, Kaunas: J. Kuznickio i L. Beilio spaus u ė. 1931.
ŽŪS – G i m b u a s L. 1929: Žemės ūkio s a yba: bend oji dalis: s a ybos medžiagos i obesių
dalys, Kaunas: Spindulys. 1929.
LITERATŪRA
B a c e i č i ū ė R. 2007: Balsių kon akcija i elizija lie u ių kalbos aka ų aukš aičių kauniškių
šnek ose. – Valoda 2007: Valoda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVII,
Dauga pils: Dauga pils Uni e si ā e, 11–17.
B u k u i e n ė A. 2001: Lie u os kul ū os is o ijos me menys, Kaunas: Technologija.
DLKG 1997 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 1997, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
G a i e n i s K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla.
G a i e n i s K. 2014: Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
G a i e n i s K. , K e i n y s S. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
H a i s Z. 1951: Me hods in S uc u al Linguis ics, Chicago: Uni e si y o Chicago P ess.
I n h o A. W., S a M. S., S o l o m o n M., P l a c k e L. 2008: Eye mo emen s du ing
he eading o compound wo ds and he in luence o lexeme meaning. – Memo y &
Cogni ion, 36. P ieiga in e ne e:
h ps://link.sp inge .com/a icle/10.3758/MC.36.3.675 (žiū ė a 2019 m. sausio–ko o
mėn.).
J o d e l ė P. 1922: Geologiniai y inėjimai echnikos ž ilgsniu su Lie u os geologijos da iniais i
šulinių g ęžiniais, Kaunas: Š ie imo minis e ijos knygų leidimo komisija.
J o d e l ė P. 1930: Inž. Kiškinas. Geležbe onis: ecenzija. – Technika 6: 362. P ieiga in e ne e:
h p://www.epa eldas.l /objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1C1B0000831470 (žiū ė a
2019 m. sausio–ko o mėn.).
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
J o n g Y. O., J u n g Ch. K. 2015: Pedagogical Signi icance o Mo phological Awa eness in
Ko ean and English. English Language Teaching 8 (8), 79–93. P ieiga in e ne e:
h ps:// iles.e ic.ed.go / ull ex /EJ1075489.pd ? bclid (žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.).
K a u l a k i e n ė A. 2014: Te minologija. Te minog a ija. Te minija. S aipsnių inkinys, Vilnius:
Technika.
K e i n y s S. 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
K u d z y s A. 2002: Kad susikalbė ume. – Mokslo Lie u a 19 (265). P ieiga in e ne e:
h p://mokslasplius.l /mokslo-lie u a/2002-2004/200219/20021902.h m (žiū ė a 2019 m.
sausio–ko o mėn.).
M a c G e g o L. J., S h y o Y. 2013: Mul iple ou es o compound wo d p ocessing in
he b ain: e idence om EEG. – B ain and Language 126 (2), 217–229.
M a c i j a u s k a s A. 1929: Ci ilės s a ybos da bų apž alga. – Technika i ūkis 1.
P i k e К. L. 1954: Language 1, Cali o nia.
P i o č k i n a s A. 1978: J. Jablonskis – bend inės kalbos puoselė ojas, Vilnius: Mokslas.
P o l e n z P. 1980: Synple emik I: Wo bildung. – Lexikon de ge manis ischen Linquis ik 2,
169–179.
P u p k i s A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
S a l y s A. 1933: B. Se eiskis. Lie u iškai- usiškas žodynas. Recenzija. – Gim oji kalba 2,
31–32. P ieiga in e ne e:
h p://www.epa eldas.l /objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1B0004135373 (žiū ė a 2019 m.
sausio–ko o mėn.).
TŽŽ 2007 – Ta p au inių žodžių žodynas. Ke i as pa aisy as i papildy as leidimas, sud.
V. Vai ke ičiū ė, Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2013 – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. a yba A. Kaulakienė i k ., Vilnius: Alma li e a.
U n d e h i l l A. 2016: Assimila ion o elision? P ieiga in e ne e:
h p://www.ad ianunde hill.com/2016/04/18/qa-assimila ion-o -elision (žiū ė a 2019 m.
sausio–ko o mėn.).
U b u i s V. 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. – Daba inė
lie u ių kalba, 65–121.
U b u i s V. 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Z i e i n g P., P l a s L. 2014: Wha good a e ‘Nominalkomposi a’ o ‘noun compounds’:
Mul ilingual Ex ac ion and S uc u e Analysiso Nominal Composi ions using Linguis ic
Res ic o s. – P oceedings o COLING 2014, he 25 h In e na ional Con e ence on
Compu a ional Linguis ics: Technical Pape s, 1047–1058. P ieiga in e ne e:
h ps://www.aclweb.o g/an hology/C14-
1099? bclid=IwAR1X 82qWNshqiGxS81wszTpK6 LQuwdq BQRVke zX2_LdM8NAmLO
_hoB8 (žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.).
И в а н о в а Т. К. 2001: Наименования лица в современном русском и немецком
словосложении: дис. канд. фил. наук, Казань.
Н а д м и д о н В. Д. 2014: К вопросу о классификации сложных слов в разносистемных
языках. Вестник Бурятского государственного университета 1 (10), 69–73. P ieiga
in e ne e: h p://cybe leninka. u/a icle/n/k- op osu-o-klassi ika sii-slozhnyh-slo - -
aznosis emnyh-yazykah (žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.).
М е ш к о в О. Д. 1986: Семантические аспекты словосложения английского языка, Москва:
Наука.
М о р о з о в а Л. В. 1970: Опыт дефиниционного описания терминополя (на базе терминов
ядерной физики и техники): дис. канд. филол. наук, Калинин.
Ч е р е п а н о в М. В. 2004: Очерк словообразовательной типологии русского глагола,
Саратов.
Gau a 2019 01 20
P iim a 2019 11 14
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1918–1940 COMPOUND FORMATION TRENDS IN CONSTRUCTION TERMINOLOGY
Summa y
The a icle deals wi h he compound cons uc ional e ms in scien i ic li e a u e, published
be ween 1918 and 1940. In Li huania, du ing he in e wa pe iod, he cons uc ion sec o was
apidly expanding, he e we e many new eali ies, which called o many new e ms, including
compounds. Exclusi e pe sonali ies we e e y impo an o he de elopmen o cons uc ion
e ms o his pe iod and o he o ma ion o his p o essional language: Kazimie as Vasiliauskas,
Jonas Šimoliūnas, P anas Mo kūnas, Ana olijus Rozenbliumas, P anas Jodele, Jonas Kiškinas,
Juozas Gab ys and o he s. No only did hese cons uc ion enginee s ca y ou signi ican
esea ch, w i ing a icles and books, eaching young people, bu also en iched cons uc ion
e minology. Quan i a i e da a o ela ed e ms om 33 scien i ic pape s and a icles on
cons uc ion indica e ha du ing he in e wa pe iod compounding was an impo an way o
de eloping cons uc ion e ms: in he li e a u e ead, 262 ela ed compound e ms we e ound.
The Ge man equi alen s p esen ed in addi ion o some o he compounds make he assump ion
ha he Li huanian compounds a e o be ega ded as pa ial o ull e alua ions.
Al hough gene al ypes o Li huanian compound e ms a e cha ac e ized by he same majo ypes
o compounding ound in he he p esen Li huanian language, analyzing he pe iod om 1918
o 1940 cons uc ion e minology compounds, i is de e mined ha hey a e made acco ding o
10 ypes o p oduc ion. The mos p oduc i e pa s o he language a e nouns, e bs, and
adjec i es. The e a e only a ew o he compounds, o which o one pa would be based on an
ad e b, a nume ical cha ac e and p onoun. Thus, while all o he same language pa s play a
ole in he de elopmen o Li huanian cons uc ion e m compound de elopmen as hey did in
he second hal o he 20 h Cen u y, he e ms o he discussed pe iod do no possess a wide
a ay o combina ions o hese language pa s. I has been de e mined om he in es iga ed
ma e ial ha he second pa o mos o he cons uc ion e minology compounds o ha ime is
noun. Such compounds make up as much as 85 pe cen o all compounds. The e a e much ewe
compounds ha would con ain a e b as he second pa o i and only one con aining a adjec i e.
The ollowing ypes o cons uc ion e minology compounds ha e been iden i ied ollowing he
examina ion o he ma e ial and he ollowing quan i a i e da a ha e been ob ained: o he ype
o he noun. + noun made up 52,9 % o all compounds eco ded; adjec i e + noun – 23,2 % o all
compounds; noun + e b – 14,1 % o all compounds; e b + noun – 4,6 % o all compounds;
LINA RUTKIENĖ. 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polinkiai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.03
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ad e b + e b – 1,5 %, ad e b + noun – 0,8 %; p onoun + noun – 0,4 %; noun + adjec i e – 0,4
%; nume al + e b – 0,4 %.
The e a e ew e ms ha a e epea ed in di e en sou ces, and he e o e he phone ic and
mo phological a ian s in he e minology o cons uc ion o ha pe iod a e no abundan . O
he mos common and dis inguished a ian s, he a o emen ioned ein o ced conc e e is
men ioned. Al hough many o he compounds used in 1918–1940 scien i ic cons uc ion
li e a u e emained so-called ex ual e ms, pa o he compounds a e used o his day in mode n
scien i ic language, a e included in glossa y e minology and o he e minological esou ces.
Thus, he compounds o he analyzed pe iod a e impo an no only o he his o y o he
language, he de elopmen o e minology, bu also o he mode n cons uc ion e minology.
KEYWORDS: ype o wo d o ma ion; compound; phone ic a ian ; ela ed e m; mo phological
a ian ; cons uc ion science language.
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
