BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LAIMA JANCAITĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
PRIEŠDĖLINIŲ LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ LEKSIKALIZACIJA
ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikalizacija, žodžių da yba, p iešdėliniai eiksmažodžiai, eks ynų
ling is ika, seman ika, lie u ių kalba.
ANOTACIJA
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus
i juos p i aiky i eks ynų analizei. P iešdėlinis eiksmažodis leksikalizuojasi, kai ampa seman iškai
sa a ankišku žodžiu, ku io leksinė eikšmė nesusijusi su da ybos o man u i pama u. Išsamiau ap ašy i
leksikalizuo us eiksmažodžius i būdus, kaip juos galima a pažin i, ak ualu, nes šie a ejai s a būs
leksikog a ams, ku ian iems eks ynais pa em us žodynus, kalbos echnologijoms, nes kompiu e iai u i
a pažin i išim inius leksikalizacijos a ejus, i užsieniečiams, besimokan iems lie u ių kalbos, nes jiems aip
pa s a bu su ok i šiuos indi idualius, išski inius žodžių da ybos a ejus. S aipsnyje iš p adžių ap a iama
pla esnė leksikalizacijos samp a a, kad bū ų a skleis as šio eiškinio kon eks as. Tuome , naudojan is eo ine
li e a ū a, nus a omi p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo k i e ijai, o ėliau ke u ių dažnų
p iešdėlinių eiksmažodžių pa yzdžiu pa odoma, kaip k i e ijai galė ų bū i p i aikomi a pažįs an
leksikalizaciją eks ynuose.
ĮVADAS
Leksikalizacija – s a bus su žodžių da yba susijęs p ocesas, nu odan is žodžių da ybos
išim is. Pap as ai p iešdėlinio eiksmažodžio leksinė eikšmė nedaug ski iasi nuo pama inio žodžio
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
leksinės eikšmės, ik u i papildomų seman inių požymių. Vis dėl o ka ais ji gali bū i isiškai
ki okia nei pama inio eiksmažodžio. Tokiu a eju ai – jau seman iškai sa a ankiškas žodis,
ne adin inas ediniu. Taigi jis ik o maliai p iešdėlinis eiksmažodis (ki aip – p iešdėlė as), nes
y a seman iškai nesusijęs su pama iniu žodžiu. Pa yzdžiui, eiksmažodis apgau i a odo kaip
eiksmažodžio gau i edinys, ačiau seman iškai y a su juo nesusijęs (šių žodžių eikšmės labai
ski iasi). Ki i pa yzdžiai: iš ik i i ik i; padė i ( eikšme „pagelbė i“) i dė i; p adė i i dė i i . .
Pasi aiko i aip, kad seman inę sąsają a p p iešdėlinio i pama inio eiksmažodžių įž elg i galima,
ačiau p iešdėlinis eiksmažodis ne u i bend osios eikšmės, . y. negali bū i susie as su ki ais o
pa ies p iešdėlio da iniais pagal da ybines a seman ines g upes ( u i indi idualią da ybos eikšmę,
ačiau ne u i g upinės da ybos eikšmės). Šiuo a eju p iešdėlis ik ienam eiksmažodžiui,
konk ečiam a ejui, su eikia am ik ą eikšmę. Pa yzdžiui, eiksmažodis pe sekio i susijęs su
pama iniu žodžiu sekio i, be , emian is Jonu Paulausku, „ka u eiškia „neduo i amybės, s eng is
pakenk i a sunaikin i“, . y. sekiojimas sup an amas ne iesiogiai (Paulauskas 1958: 432–433).
Daugiau jokiu ki u a eju p iešdėlis pe - nesu eikia eiksmažodžiui šio eikšmės a spal io.
Leksikalizacijos a ejus eikia de aliai ap ašy i i i i, kad bū ų aišku, kaip leksikalizuo us
p iešdėlinius eiksmažodžius a ski i nuo įp as ų p iešdėlinių eiksmažodžių.
Išsamiau ap ašy i okius eiksmažodžius i būdus, kaip juos galima a ski i, ak ualu dėl
kelių p iežasčių. Visų pi ma, ai s a bu leksikog a ams, ku ian iems eks ynais pa em us žodynus –
iš y us leksikalizacijos a ejus, juos galima aiškiau ap ašy i i nu ody i žodynuose; aip pa
leksikalizacijos ema ak uali i kalbos echnologijoms, nes a liekan kompiu e izuo ą analizę eikia
a pažin i išim inius leksikalizacijos a ejus; ai s a bu i užsieniečiams, besimokan iems lie u ių
kalbos, – jiems eikia sup as i lie u ių kalbos da ybos dėsningumus i ka u su ok i išim is,
indi idualius, išski inius a ejus. Šiame s aipsnyje ap ašoma, kaip leksikalizuo us eiksmažodžius
bū ų galima a pažin i naudojan is eks ynais; ši analizė naudinga uo, kad gali paaiškė i, kaip
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
besimokan iesiems a pažin i leksikalizaciją iš a osenos, kokią a osenos in o maciją
leksikog a ams naudinga pa eik i žodynuose i kaip, a liekan kompiu e izuo ą eks o analizę, iš
žodžio a osenos kon eks o galima a pažin i leksikalizacijos a ejus.
S aipsnyje umpai apž elgiama pla esnė leksikalizacijos samp a a (ž . 1 sky ių), kad bū ų
ma y i pla esnis kon eks as – leksikalizacijos sąsajos su į ai iais kalbos eiškiniais, ne ik su žodžių
da yba. Išsamiau analizuo i pasi ink a su žodžių da yba susijusią leksikalizaciją i i iami bū en
p iešdėliniai eiksmažodžiai. Ši kalbos dalis y a bene sudė ingiausia, eiksmažodžiai suda o sakinio
cen ą, u i daug kai ybinių o mų.
Apie edinių leksikalizaciją y a ašęs Saulius Amb azas (1990), apie eiksmažodžių
leksikalizaciją – Aldona Paulauskienė (1994: 37, 41), bū en apie p iešdėlinių eiksmažodžių
leksikalizaciją – Jonas Paulauskas (1958), Albe as Ružė (2000). J. Paulauskas apie ai ašė i
Lie u ių kalbos g ama ikos an ajame ome Mo ologija (1971; oliau – LKG II), sky iuje
P iešdėliniai eiksmažodžiai, apie ai ašoma i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos (2005; oliau –
DLKG) sky iuje P iešdėlių ediniai, pa eng ame E aldos Jakai ienės.
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo
k i e ijus i juos p i aiky i eks ynų analizei. Da be aikomi me odai – ap ašomasis i eks ynų
ling is ikos. Leksikalizacijos a pažinimo k i e ijai nus a omi analizuojan eo inę li e a ū ą, o
aikomi pasi inkus 9-is eks ynuose dažnus p iešdėlinius eiksmažodžius: apibūdin i, a lik i, išleis i,
nus a y i, pa duo i, p adė i, p iim i, suda y i, užim i (no s y imo ezul a ai apibend in i išanaliza us
isus 9-is eiksmažodžius, šiame s aipsnyje k i e ijų aikymas ilius uojamas 4-iais am ik omis
eikšmėmis a ojamais eiksmažodžiais: nus a y i, išleis i, pa duo i, apibūdin i
1
). Pag indiniai da bo
1
Išsamiau leksikalizacijos a pažinimo k i e ijai ap ašy i i aikomi daugiau eiksmažodžių Laimos Jancai ės
magis o da be P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimas (2020).
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
šal iniai – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas ( oliau – DLKT) i Mo ologiškai ano uo as eks ynas
( oliau – MATAS).
No s apie leksikalizaciją ašoma eo iniuose da buose, is dėl o juose daugiau dėmesio
ski iama bend osioms p iešdėlinių edinių eikšmėms ( . y. p iešdėliniai eiksmažodžiai
apibend inami pagal seman ines g upes a ba ap ašomos jų g upinės da ybos eikšmės), o
leksikalizacija daugiau minima kaip išim is iš aisyklės. Šiame s aipsnyje leksikalizacija ap a iama
a ski ai, be o, ašoma, kaip ji galė ų bū i ap inkama naudojan is eks ynais, . y. objek y esniu
kalbos iš ekliumi, o ne emian is ien kalbos jausmu.
1. PLATESNĖ LEKSIKALIZACIJOS SAMPRATA
Leksikalizacija mokslo da buose i žodynuose neap ibojama ik žodžių da ybos a ejais –
ja ap ėpiama daug į ai ių p ocesų. Šioje dalyje ap a iama, kokie p ocesai gali bū i laikomi
leksikalizacija.
Specialiajame leidinyje – Kalbo y os e minų žodyne ( oliau – KTŽ) leksikalizacija
aiškinama aip: „Kai ku ių kalbos elemen ų (mo emų, žodžių junginių, aidinių san umpų i k .)
i imas pas o iais kalbos iene ais – žodžių ek i alen ais: ERA – elek og a inis ep odukcijos
apa a as i e os kopija nepakankamai yški; anka mo i i anka mo i „nieko nepaisy i“ i k .“
(Gai enis, Keinys 1990). Šia samp a a akcen uojamas žodžių ek i alen ų a si adimas – ai nė a
ik i žodžiai, jie ik a lieka žodžio unkcijas; s a bu, kad okie da iniai a si anda iš jau kalboje
egzis uojančių iene ų. Ta p pa eikiamų pa yzdžių – ak onimo kaip įp as o žodžio a ojimas.
Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje ( oliau – VLEe) pa eikiama da išsamesnė leksikalizacijos
samp a a (au o ė – E. Jakai ienė): „leksikalizãcija, kalbos neleksinio elemen o (g ama inės
o mos, mo emos) a okių elemen ų junginio i imas sa a ankišku leksiniu iene u. P z.,
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p ie eiksmių adimasis iš linksnių o mų (balsu, šuoliais, žaibu, aka op), daugiskai os seman inis
a sisky imas (pieniai ‘žu ų pa inų sėkla’, idu iai ‘pil o idaus o ganai’), šauksmininko i imas
jaus uku ( a ge!), . p. da ybos o man o i imas a ski u žodžiu (Visi ul os – eakcingų įsi ikinimų
žmonės; Tau ų likimais žaidė i ašis ai, i s alinis ai, i ki okie is ai), kelių žodžių su aukimas į
suaug inį žodį (sudie < su Die u, padėkdie < padėk Die e). Ka ais leksikalizacija laikoma i lais ųjų
žodžių junginių i imas idiomomis, opiniais azeologizmais a sudė iniais e minais,
į a dijančiais ieną są oką (be žinė košė ‘bausmė’, liežu į pakiš i ‘paskųs i’, pe kūno oželis ‘ il ikų
šeimos paukš is’). Tokio ipo leksikalizacija dažniausiai adinama sin aksine.“ Ma y i, kad iek
KTŽ, iek VLEe pa eikiama panaši samp a a – minima, kad i mo emos, i žodžių junginiai a k .
gali ap i žodžių ek i alen ais i kalboje p adė i bū i a ojami kaip iene ai, lygia e čiai žodžiams.
Taigi leksikalizacija gali bū i į ai ūs p ocesai. Vis dėl o s a bu ne ik ai, kad ji ap ėpia
daug p ocesų, be i ai, kad gali bū i ak uojama ski ingai. Pa yzdžiui, Ju gi a C ilikai ė ašo,
kad leksikalizuo a – ai „į a dy a žodžiu“ (Ci ilkai ė 2005: 34), o Ju gi a Gi čienė leksikalizacijos
p ocesą sieja su „leksikos a ian ų in eg acija į kalbos sis emą“ (Gi čienė 2012: 32). Panašiai ašo
i kai ku ie užsienio au o iai, pa yzdžiui, Gee as Booijus eigia, kad žodis leksikalizuojasi ada, kai
y a įmanomas i p adedamas gausiai a o i, p igyja a osenoje (Booij 2005: 17–18).
Šiame da be o ien uojamasi į ai, kad leksikalizacija siejama su am ik omis seman inėmis
išim imis, kai g ama iniai elemen ai i s a leksiniais (apie ai ašy a VLEe: leksikalizacija gali į yk i,
kai sus aba ėja linksnis, kai seman iškai a siski ia daugiskai a i . .). S aipsnyje dėmesys ski iamas
leksikalizacijai, susijusiai su žodžių da yba – a ejais, kai p iešdėlinis eiksmažodis ampa
seman iškai sa a ankišku žodžiu.

LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
2. PRIEŠDĖLINIŲ LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ LEKSIKALIZACIJA
TEORINIUOSE DARBUOSE IR LEKSIKALIZACIJOS ATPAŽINIMO KRITERIJAI
Šiame sky iuje nag inėjama, kas eo inėje li e a ū oje ašoma apie edinių leksikalizaciją.
Apž elgiamos galimos leksikalizacijos p iežas ys, p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos ipai
i , s a biausia, – kaip šią leksikalizaciją a pažin i.
S. Amb azas, ašydamas apie edinių leksikalizaciją
2
, eigia, kad jos „me u ediniai įgauna
naujų, pap as ai specialesnių leksinių eikšmių, jau iesiogiai nesąlygojamų jų da ybos“ (Amb azas
1990: 60). Taigi, S. Amb azas leksikalizaciją sieja su a ejais, kai ediniai p adedami laiky i nebe
ediniais, nes jų leksinė eikšmė p adeda mažiau p iklausy i nuo da ybos. Au o ius ašo apie
leksikalizacijos ipus – eigia, kad leksikalizacija gali bū i isiška i dalinė. Pasak jo, isiška
leksikalizacija – kai „ isai išnyks a edinio mo y acijos san ykis su pama iniu žodžiu“, o dalinė
leksikalizacija – „kai edinio san ykis su pama iniu žodžiu išlieka i naujoji leksinė eikšmė
neužgožia pi minės da ybinės eikšmės“ (Amb azas 1990: 60–61). Visiškos leksikalizacijos
pa yzdys – žodis galas. Pasak S. Amb azo, daba inėje kalbo y oje šis žodis jau nebelaikomas
ediniu, no s jis pada y as iš eiksmažodžio gel i i anksčiau u ėjo da ybos eikšmę „mi inas
įgėlimas, įkandimas“. Kaip dalinės leksikalizacijos pa yzdį au o ius nu odo paki usį galūninės
da ybos eiksmų pa adinimų san ykį su p iesagos -imas (-ymas) ediniais. Pasak jo, daba daugelis
galūnių edinių įgijo specialias eikšmes i i o a ski ų s ičių e minais, pa yzdžiui, žodis mūšis,
u ėjęs eikšmę „mušimas“, įgijo eikšmę „ko a, kau ynės“. Kaip nu odoma, seniau, XVI–XVII a.,
galūnių ediniai i p iesagos -imas (-ymas) ediniai žymėjo eiksmo p ocesus i būsenas (Amb azas
1990: 61). Ma y i, kad S. Amb azas kalba apie am ik ą laipsniškumą: ieni ediniai gali bū i
2
No s S. Amb azas analizuoja ik p iesagų i galūnių edinius, jais emiasi i pa eikia jų pa yzdžių, be
min is apibend ina p iešdėlių edinių neišski damas kaip išimčių.
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
leksikalizuo i labiau, o ki i – mažiau. Ling is as nu odo i leksikalizacijos p iežas į. Pasak jo,
leksikalizacija – ai is o inis p ocesas; seman inė kai a į yks a pamažu i , no s daba seman inių
sąsajų a p pama inio žodžio i edinio ka ais sunku įžiū ė i a ba o pada y i iš is nepa yks a ( aigi,
edinys sinch oniškai nebelaikomas ediniu), seniau seman inės sąsajos bu o ma y i. Remian is S.
Amb azu, galima eig i, kad edinių leksikalizacija y a is o inė, . y. ediniai seman inį yšį su
da ybos o man ais i pama u p a anda einan laikui. No s o maliai jie a odo kaip ediniai, ka ais
u i neįp as as, iene ines eikšmes, ku ių negalima a pažin i iš da ybos o man ų i pama o.
Jonas Paulauskas, ašydamas apie p iešdėlinius eiksmažodžius (Paulauskas 1958: 327–
444), išsamiai ap a ia kiek ieno p iešdėlio eikšmes (šiame da be ado aujamasi požiū iu, kad
ienas p iešdėlis be eiksmažodžio ne a ojamas, odėl ai adinama p iešdėlinių edinių
eikšmėmis). Pa yzdžiui, p iešdėlio iš- eikšmė nu ody a okia: „P iešdėlis iš- u i ik ieną
pag indinę eikšmę – k yp ies eikšmę, ku i su ampa su p ielinksnio iš eikšme“ (Paulauskas 1958:
350). Po a iš pa eik ų pa yzdžių: Išga mėjo jau pi šliai iš Ony ės; Tik neišd ibau iš obelies (1958:
351). Ap ašy os p iešdėlių eikšmės susijusios su daug ski ingų eiksmažodžių, aigi p iešdėlis
okią pa eikšmę su eikia ne ienam eiksmažodžiui, i isi ie eiksmažodžiai suda o ieną g upę.
E. Jakai ienės VLEe pa eik oje leksinės eikšmės apib ėž yje nu odoma: „Žodžio u inį suda o
į ai aus abs ak umo eikšmės: g ama inė (kalbos dalies, ku iai p iklauso žodis), bend oji
(da ybinių a seman inių g upių, į ku ias įeina žodis) i indi idualioji.“ Taigi, galima eig i, kad
eikšmė, ku ią p iešdėlis su eikia daug ski ingų žodžių, y a bend oji
3
. J. Paulauskas nenu odo, a
3
E. Jakai ienės pasiūly o bend osios eikšmės e mino ne eikė ų painio i su S asio Keinio (1999: 21) i Vinco
U bučio (1978: 162–164) a ojamu bend osios (ka ego inės) da ybos eikšmės e minu. Pas a ieji au o iai bend ąja
(ka ego ine) da ybos eikšme adina eikšmę, kai ne su ienu da ybos o man u, o su isu pluoš u „suda oma a imos
da ybos eikšmės žodžių“; pa yzdžiui, „ eiksmo a likėjus bei asmenis a ki as bū ybes, ku iems būdinga iš o eiksmo
kylan i ypa ybė“ į a dija į ai ūs ski ingi ediniai: ašy ojas, nešikas, pi šlys, plepys, saugas i . . (Keinys 1999: 21).
Tokią da ybos eikšmę S. Keinys (1999: 20–22) i V. U bu is (1978: 144–244) pa eikia šalia ki ų da ybos eikšmių –
a ski osios (indi idualiosios) i g upinės. E. Jakai ienė, ašydama apie bend ąją eikšmę, u i omenyje ne bend ąją
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ap ašo da ybinių, a seman inių g upių eikšmes, ačiau jo ap ašomas p iešdėlių eikšmes bū ų
galima sie i su g upinėmis da ybos eikšmėmis (plg.: U bu is 1978: 145; Keinys 1999: 21). Tačiau
J. Paulauskas ašo i apie „išski ines eikšmes“ (Paulauskas 1958: 432) – šie a ejai y a ki okie nei
ap ašy os bend osios p iešdėlių eikšmės, nes jų negalima susie i su daugiau nei ienu
eiksmažodžiu, šie eiksmažodžiai ne u i bend osios eikšmės (g upinės da ybos eikšmės).
Ling is as e mino leksikalizacija nemini, ačiau jo ap ašomas išski ines eikšmes galima sie i su
leksikalizacija. Taip yškėja ienas leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus – p iešdėlinis
eiksmažodis leksikalizuo as, jei jis ne u i bend osios (g upinės da ybos a
seman inių g upių) eikšmės, . y. jei p iešdėlinis edinys negali bū i p iski as p ie am ik ą
bend ąją eikšmę u inčių eiksmažodžių g upės.
Rašydamas apie išski ines eikšmes, J. Paulauskas eigia, kad „[P] iešdėliai gali u ė i
į akos kai ku ių pap as ųjų eiksmažodžių šaknies eikšmei, ją daugiau a mažiau pakeisdami“
(Paulauskas 1958: 432). Kaip i S. Amb azas, au o ius ašo, kad y a d i šių, išski inių, eikšmių
ūšys: „P iešdėliai su eikia kai ku iems pap as iesiems eiksmažodžiams kokį no s naują, konk e ų
a spal į, neišplečiamą ki iems eiksmažodžiams“ ( aigi, kaip minė a, su jais pada y i eiksmažodžiai
ne u i g upinės da ybos eikšmės), o „[K]i ais a ejais p iešdėliai isai pakeičia pap as ojo
eiksmažodžio šaknies eikšmę“ (Paulauskas 1958: 433). Iš o aiškėja da ienas leksikalizacijos
da ybos eikšmę, o eikšmę kaip žodžio u inio dalį. Tiesa, ji užsimena, kad ši eikšmė gali bū i i da ybinių g upių, į
ku ias įeina žodis, eikšmė. No s S. Keinio i V. U bučio pa eik i e minai E. Jakai ienės ne a ojami, bū ų galima
sup as i, kad jos u ima omenyje g upinė da ybos eikšmė, . y. minima bend oji eikšmė gali bū i a ba g upinė da ybos
eikšmė, a ba seman inių g upių eikšmė. Kad pagal abs ak umo laipsnį bū en g upinė da ybos eikšmė y a a p
leksinės i g ama inės eikšmės, ašo i V. U bu is (1978: 144–145). Taigi, šiame da be emiamasi E. Jakai ienės
pa eik u bend osios eikšmės apibūdinimu i S. Keinio bei V. U bučio pa eik u g upinės da ybos eikšmės apibūdinimu
(Keinys 1999: 21; U bu is 1978: 145). Kaip nu odo V. U bu is, g upinė da ybos eikšmė būdinga „ isiems ku io no s
da ybos ipo a šiaip a imų da inių g upės (kalbos dalies iduje) a s o ams“ (U bu is 1978: 145). S. Keinys pa eikia
pa yzdžių su p iesagos - ojas ediniais: dūsau ojas, keliau ojas, p ašy ojas, a nau ojas u i g upinę da ybos eikšmę „ as,
kas a lieka pama iniu eiksmažodžiu žymimą eiksmą“ (Keinys 1999: 21).
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a pažinimo k i e ijus – p iešdėlinis eiksmažodis leksikalizuo as, jeigu jis seman iškai
nesusijęs su pama iniu eiksmažodžiu, . y. p iešdėlinio eiksmažodžio eikšmė isiškai ki a
nei pama inio eiksmažodžio. Taigi, sinch oniškai p iešdėlinis eiksmažodis nelaiky inas ediniu –
jis ik u i edinio o mą (no s J. Paulauskas ašo, kad pakeičiama eiksmažodžio šaknies eikšmė,
ačiau iena šaknis ne a ojama, odėl šiame s aipsnyje links ama eig i, kad ki okia y a pama inio
žodžio eikšmė). Kaip dalinės leksikalizacijos pa yzdį J. Paulauskas pa eikia eiksmažodį įsaky i:
no s pama inio eiksmažodžio saky i eikšmė seman iškai panaši į eiksmažodžio įsaky i eikšmę,
be p iešdėlis „su eikia naują – liepimo, eikala imo a spal į“ (Paulauskas 1958: 432). Kaip isiškos
leksikalizacijos pa yzdžiai minimi eiksmažodžiai apleis i, apgau i, nusimin i i . . (Paulauskas
1958: 433–434). Taigi, emian is J. Paulausku, aip pa galima eig i, kad esama am ik o
leksikalizacijos laipsniškumo. Tačiau J. Paulauskas nu odo, kad neaiški iba, kai pama inio
eiksmažodžio eikšmė keičiama ik šiek iek ( eiksmažodis ne u i bend osios eikšmės, p iešdėlis
ik su eikia jam kokią no s eikšmę, am ik ą eikšmės a spal į) i kai ji keičiama isiškai ( . y.
eiksmažodis isiškai leksikalizuojasi, sinch oniškai nebelaikomas ediniu) (Paulauskas 1958: 433).
Vadinasi, sunku nus a y i objek y ius isiškos i dalinės leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus. Dėl
šios p iežas ies aikan leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus nusp ęs a leksikalizacijos į isišką i
dalinę neski s y i, nes juk abiem a ejais ji y a am ik os išim ys iš aisyklių (kaip ašo
J. Paulauskas, išski inės eikšmės). Taikan šiuos k i e ijus, eikia u ė i omenyje, kad p iešdėlinis
eiksmažodis y a leksikalizuo as, jeigu neįžiū ima jo seman inė sąsaja su pama iniu eiksmažodžiu,
o ais a ejais, kai seman inė sąsaja įžiū ima, p iešdėlinis eiksmažodis laiky inas leksikalizuo u,
jeigu ne u i bend osios eikšmės.
J. Paulauskas mini i da ieną p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo
k i e ijų – d iejų p iešdėlių a ojimą: „An asis p iešdėlis p idedamas p ie okių p iešdėlė ų
eiksmažodžių, ku ių pi masis p iešdėlis y a glaudžiai suaugęs su eiksmažodžiu i suda o naujos
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
i eks yne MATAS ( ai mo ologiškai ano uo as eks ynas, ku į suda o 1,6 mln. žodžių; jame ge ai
iš yškėja g ama inė in o macija, ku i gali bū i s a bi a pažįs an leksikalizaciją).
Kaip nu odo J. Paulauskas, leksikalizuo i dažniausiai būna plačiai a ojami, u in ys daug
eikšmių žodžiai, odėl ik in i leksikalizacijos k i e ijus pasi ink a dažniausiai a ojamų
eiksmažodžių (apibūdin i, a lik i, išleis i, nus a y i, pa duo i, p adė i, p iim i, suda y i, užim i)
pag indu. Šiame s aipsnyje okia pa ik a ilius uojama ke u ių iš nag inė ų eiksmažodžių –
apibūdin i, išleis i, nus a y i, pa duo i – pa yzdžiu. Dažniniame ašy inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau
– DRLKŽ), suda y ame 1 mln. žodžių mo ologiškai ano uo o eks yno pag indu, nu ody a, kad
eiksmažodis nus a y i – dažniausias eiksmažodis su p iešdėliu nu- ( ai 107-as žodis pagal
dažnumą), eiksmažodis išleis i – dažniausias eiksmažodis su p iešdėliu iš- (204-as žodis pagal
dažnumą), eiksmažodis pa duo i – dažniausias su p iešdėliu pa - (725-as žodis pagal dažnumą),
eiksmažodis apibūdin i – an as pagal dažnumą su p iešdėliu api- (602-as žodis pagal dažnumą).
Reikia u ė i omenyje, kad eiksmažodis gali bū i leksikalizuo as isomis a ba ik kai ku iomis
eikšmėmis. Pa yzdžiui, eiksmažodis p adė i y a leksikalizuo as ik eikšme „im i ką da y i, duo i
p adžią“, nu odoma Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ7i), i neleksikalizuo as kaip
eikšmės „nepa aiky i padė i į ie ą“ (DŽ7i) eiksmažodis; eiksmažodis nu uok i, kaip nu odoma
DŽ7i, u i ieną eikšmę – „numany i, sup as i“, i a ojamas šia eikšme y a leksikalizuo as.
Tačiau šiame s aipsnyje siekiama ne išnag inė i eiksmažodžių eikšmes i nus a y i, ku ių
eikšmių eiksmažodžiai y a leksikalizuo i, o emian is minė ais eiksmažodžiais ilius uo i, kaip
eks yne galė ų bū i aikomi leksikalizacijos a pažinimo k i e ijai.
Pi mas aiky as k i e ijus – p iešdėlinis eiksmažodis leksikalizuo as, jeigu pama inis
eiksmažodis daba inėje kalboje ne a ojamas. Šį k i e ijų pa ogu aiky i pi mą, nes jį leng a
pa ik in i, e eikia kuo didesnio eks yno. Nus a oma, kad, pa yzdžiui, eiksmažodis apibūdin i (jo
eikšmė, kaip nu odoma DŽ7i, y a „nusaky i būdingąsias žymes, cha ak e izuo i“) DLKT pa a o as

LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
14 958 ka us. Teks yne as i ik du pama inio eiksmažodžio būdin i a osenos a ejai: Vaižgan as
pa eikia są ašą isų eikėjų, ku ie iš a dijami su an aš e „Būdinamieji asmens“; Ypač aizdžiai,
isašališkai būdinda o ado aujančius asmenis, poli ikus. Pi mas a osenos a ejis – iš senesnės
kalbos: ai Vaižgan o eks o pa adinimo dalis. Kaip minė a 2-ame sky iuje, apie leksikalizaciją
eikia sp ęs i emian is daba inės, o ne senesnės kalbos ak ais. A siž elgian į eks yno apim į, du
a osenos a ejai e in ini kaip s a is iškai ne eikšmingi (jų as i ik du, p iešdėlinio
eiksmažodžių a osenos a ejų – daug daugiau). Taigi, galima eig i, kad eiksmažodis
apibūdin i – leksikalizuo as, nes jo pama inis eiksmažodis būdin i daba inėje kalboje ne a ojamas
( eiksmažodis daba inėje kalboje nebelaikomas ediniu).
An as aiky as k i e ijus – p iešdėlinio eiksmažodžio gebėjimas p isijung i an ą
p iešdėlį. Kaip jau ap a a, p iešdėlinis eiksmažodis laikomas leksikalizuo u, jeigu jis gali
p isijung i da ieną p iešdėlį. Šį k i e ijų pa ogu aiky i an ą, nes jis aip pa leng ai pa ik inamas.
No s šiuo k i e ijumi nenus ačius leksikalizacijos da ne eiškia, kad eiksmažodis neleksikalizuo as,
jis s a bus, nes leidžia leksikalizacijos a pažinimo p ocesą au oma izuo i – kad au oma iškai bus
a pažin i du p iešdėliai, ikimybė labai didelė. Šį k i e ijų, kaip i pi mąjį, eikė ų ik in i dideliame
eks yne. Pa yzdžiui, DLKT y a a ojama okių eiksmažodžio pa duo i (pama inis žodis – duo i)
edinių: išpa duo i, išsipa duo i, pe pa duo i ( edinys išpa duo i paminė as i DRLKŽ). Taigi,
galima eig i, kad eiksmažodis pa duo i – leksikalizuo as pama inio žodžio duo i a ž ilgiu
(sinch oniškai nebelaikomas ediniu), nes gali p isijung i da ieną p iešdėlį.
Jei pa ik inus šiuos du k i e ijus leksikalizacijos neap ik a, aiky as olesnis k i e ijus,
o ien uo as į bend ąją eikšmę. Jei p iešdėlinis eiksmažodis u i bend ąją eikšmę, jis u i u ė i
seman inių sąsajų su pama iniu eiksmažodžiu (sinch oniškai y a edinys) – p iešdėlis p ideda
pama iniam eiksmažodžiui seman inių komponen ų, be eikšmę keičia nedaug. Jei seman inių
sąsajų a p p iešdėlinio i pama inio eiksmažodžio nė a, galima eig i, kad p iešdėlinis
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eiksmažodis bend osios eikšmės ne u i. Taigi, s a bu pa ik in i, a p iešdėlinis i pama inis
eiksmažodžiai u i seman inių sąsajų. Tai ik inan , e a a siž elg i į eiksmažodžio a osenos
aplinką
5
. Pa yzdžiui, jeigu am ik a eikšme a ojamo p iešdėlinio eiksmažodžio leksinis
junglumas labai ski iasi nuo pama inio eiksmažodžio isų eikšmių leksinio junglumo, galima
eig i, kad as p iešdėlinis eiksmažodis seman iškai labai nu olęs nuo pama inio eiksmažodžio
eikšmių. An ai eiksmažodis nus a y i, a ojamas eikšme „pa i in i ak ais, išaiškin i“ (DŽ7i),
linkęs p isijung i abs ak ų leksinei seman inei g upei p iklausančius daik a a džius: Apžiū ėdami
akis, galime nus a y i akių pa audimą i sausumą (DLKT). Šiuo a eju p isijungiami koloka ai
pa audimas i sausumas. Veiksmažodis nus a y i, a ojamas eikšme „iš anks o nužymė i, nuski i“
(DŽ7i), i gi linkęs p isijung i abs ak ų leksinei seman inei g upei p iklausančius daik a a džius:
Ve e ina inių ais ų y inėjimo a ką nus a o Vals ybinė e e ina ijos a nyba (DLKT). Šiuo a eju
p isijungiamas koloka as a ka.
Kad eiksmažodis nus a y i, a ojamas šiomis eikšmėmis, linkęs p isijung i abs ak ų
leksinei seman inei g upei p iklausančius daik a a džius, nus a y a eks yne MATAS išnag inėjus
i palyginus p iešdėlinio eiksmažodžio nus a y i i jo pama inio eiksmažodžio s a y i
konko dansus. Išanaliza us pama inio eiksmažodžio s a y i konko dansą, paaiškėjo, kad jis linkęs
p isijung i konk ečius daik a a džius: S a o bu elį į kampą, ma ks osi, nusišluos o akis; Užsienyje
lie u iai s a o gy enamuosius i p amonės objek us; mopedus i d i ačius leidžiama s a y i d iem
eilėmis (DLKT). Šiuo a eju p isijungiami koloka ai bu elis, gy enamieji i p amonės objek ai,
mopedai i d i ačiai. A ejų, kai eiksmažodis s a y i p isijungia abs ak ų leksinei seman inei g upei
5
Apie ai, kad iš a osenos aplinkos galima nus a y i žodžių eikšmes, y a ašy a, pa yzdžiui,
Rū os Ma cinke ičienės: no in sup as i žodį, eikia a siž elg i į a osenos kon eks ą, nes negalima žino i, ką eiškia
žodis, kol jo neišgi dome a nepe skai ėme eks e (Ma cinke ičienė 2011: 9). Johnas Sinclai is ašė apie išplės inį
eikšmės iene ą – dažniausiai ne žodis u i eikšmę, o kalbos iene as, didesnis už žodį (Sinclai 1996: 114, ci . iš
Ma cinke ičienė 2000: 42).
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p iklausančius daik a a džius, ne as a. Kadangi eiksmažodžio nus a y i, a ojamo eikšmėmis
„pa i in i ak ais, išaiškin i“ i „iš anks o nužymė i, nuski i“, leksinis junglumas labai ski iasi nuo
pama inio eiksmažodžio leksinio junglumo, galima eig i, kad eiksmažodis nus a y i, a ojamas
šiomis eikšmėmis, seman iškai labai nu olęs nuo pama inio eiksmažodžio i y a leksikalizuo as.
Taigi, ieškan leksikalizacijos a ejų i e inan eiksmažodžių leksinį junglumą, pa ogu
a siž elg i į leksines seman ines g upes, ačiau ka ais eikia a siž elg i į koloka us. Pa yzdys galė ų
bū i eiksmažodis išleis i, a ojamas eikšme „pa eng i, išmoky i“ (DŽ7i). Veiksmažodžio išleis i,
a ojamo šia eikšme, a osenos pa yzdžių eks yne MATAS pasi aikė nedaug, odėl jo i
pama inio žodžio leis i konko dansai ik in i DLKT. Remian is DRLKŽ, a ink os ys dažniausios
eiksmažodžio išleis i o mos – išleido, išleis i, išleis a – i jų konko dansai lygin i su a i inkamomis
pama inio žodžio o momis – leido, leis i, leis a. Paaiškėjo, kad eiksmažodis išleis i, a ojamas
eikšme „pa eng i, išmoky i“, p isijungia žmonių leksinei seman inei g upei p iklausančius
daik a a džius, kaip i pama inis eiksmažodis leis i, a ojamas am ik omis eikšmėmis. Vis dėl o
eiksmažodis išleis i labai dažnai linkęs p isijung i koloka us absol en ai i laida: Iki 1940 m. Vy au o
Didžiojo uni e si e as išleido 3790 absol en ų; 1919 m. g uodžio 16 d. ka o a iacijos mokykla išleido
pi mąją bei pasku iniąją laidą (DLKT). Veiksmažodis leis i okių koloka ų p isijung i nelinkęs.
Taigi, ka ais į leksines seman ines g upes a siž elg i neuž enka – leksikalizaciją galima a pažin i iš
koloka ų. Galima eig i, kad šis a pažinimo k i e ijus s a bus, ačiau subjek y us: analizuojan
eks yną enka a si ink i, pagal ką bus ik inamas leksinis junglumas – pagal leksines seman ines
g upes (jeigu aip, ai pagal kokias) a pagal koloka us.
Jeigu p iešdėlinio eiksmažodžio seman inių sąsajų su pama iniu eiksmažodžiu andama
i p iešdėlinio bei pama inio eiksmažodžio leksinis junglumas panašus, ai da ne eiškia, kad
p iešdėlinis eiksmažodis nė a leksikalizuo as – jis gali ne u ė i bend osios (g upinės da ybos a
seman inių g upių) eikšmės. Taigi eikia ik in i oliau. Vienas iš būdų – a siž elg i į g ama inį
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
junglumą. Veiksmažodžiams, u in iems am ik ą bend ąją eikšmę, būdingas am ik as g ama inis
junglumas. Taigi s a bu išsiaiškin i, koks g ama inis junglumas būdingas eiksmažodžiams,
u in iems am ik ą bend ąją eikšmę. Jeigu eiksmažodžiui būdingas ki oks g ama inis junglumas
nei bend ąją eikšmę u in iems eiksmažodžiams, galima eig i, kad jis bend osios eikšmės ne u i
(gali u ė i ki ą bend ąją eikšmę a ba ne u ė i nė ienos iš bend ųjų eikšmių) i y a leksikalizuo as.
Pa yzdžiui, eiksmažodis nus a y i, a ojamas eikšme „su eguliuo i“, linkęs p isijung i
daik ų leksinei seman inei g upei p iklausančių daik a a džių galininką: ikslius as onomijos
p ie aisus gali e leng ai nus a y i; sudė i daik us į ie as i nus a y i laik odžius (DLKT).
Panag inėjus eiksmažodžių su p iešdėliu nu- bend ąsias eikšmes, ma y i, kad šio p iešdėlio
ediniai linkę p isijung i daik ų leksinei seman inei g upei p iklausančius daik a a džius:
„P iešdėlio nu- ediniai žymi pag indiniu žodžiu pasakomo eiksmo išpli imą e d ėje a ko no s
pa i šiuje.“ (LKG 1971: 208). Tačiau minin o p iešdėlio eiksmažodžius LKG kaip pa yzdys
pa eikiamas Skujom, šakelėm i šiškom nuklo ą kepina saulė nenaudingą plo ą (LKG 1971: 208).
Taip aiškėja, kad daik ų leksinei seman inei g upei p iklausan ys daik a a džiai p ie edinio nuklo i
p ijungiami įnagininko, o ne galininko linksniu. Vienos eikšmės eiksmažodis nus a y i okią
bend ąją eikšmę u i – ne „su eguliuo i“, o „daug p idėlio i“ (DŽ7i). DŽ7i pa eikiami okie
pa yzdžiai: Nus a y i s alą algiais i , kai eiksmažodis a ojamas kaip sang ąžinis, – Visus kampus
nusis a ė azonais. DLKT as as pa yzdys – S alai šampanu i konjaku nus a y i. Kaip ma y i,
eiksmažodis nus a y i, a ojamas eikšme „daug p idėlio i“, daik ų leksinei seman inei g upei
p iklausančius daik a a džius p isijungia įnagininko linksniu, odėl galima eig i, kad jis u i LKG
nusakomą bend ąją eikšmę: „P iešdėlio nu- ediniai žymi pag indiniu žodžiu pasakomo eiksmo
išpli imą e d ėje a ko no s pa i šiuje“ (LKG 1971: 208). Veiksmažodis nus a y i, a ojamas
eikšme „su eguliuo i“, daik ų leksinei seman inei g upei p iklausančius daik a a džius linkęs
p isijung i galininko linksniu, aigi jis šios bend osios eikšmės ne u i.
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Taip ik in a, a eiksmažodis u i no s ieną bend ąją eikšmę. Tam ik o p iešdėlio
ediniams gali bū i būdinga ne iena bend oji eikšmė, aigi eikia ik in i, a p iešdėlinis
eiksmažodis ne u i nė ienos iš jų. Jeigu nė ienos bend osios eikšmės nenus a oma,
eiksmažodis laikomas leksikalizuo u. Taip p ieinama p ie iš ados, kad eiksmažodis nus a y i,
a ojamas eikšme „su eguliuo i“, y a leksikalizuo as. Tai objek y esnis leksikalizacijos
a pažinimo k i e ijus, jį pa ogu ik in i eks yne.
Taigi, leksikalizacijos a pažinimo k i e ijai eks yne gali bū i aikomi okia a ka (jeigu
leksikalizacija nus a oma, olesnio k i e ijaus aiky i nebe eikia). Pi miausia ik inama, a y a
a ojamas ūpimo p iešdėlinio eiksmažodžio pama inis eiksmažodis i , jeigu jis ne a ojamas,
p iešdėlinis eiksmažodis laikomas leksikalizuo u. Tada ik inama, a p iešdėlinis eiksmažodis gali
p isijung i da ieną p iešdėlį i , jeigu okių a ejų andama, ieno p iešdėlio edinys laikomas
leksikalizuo u. Po o ik inama, a p iešdėlinio eiksmažodžio leksinis junglumas panašus į
pama inio eiksmažodžio leksinį junglumą i , jeigu šis junglumas ski iasi, p iešdėlinis eiksmažodis
laikomas leksikalizuo u. Galiausiai emian is g ama iniu junglumu ik inama, a p iešdėlinis
eiksmažodis u i ku ią no s bend ąją eikšmę. Jeigu g ama inis junglumas ki oks nei ki ų
bend ąsias eikšmes u inčių eiksmažodžių, p iešdėlinis eiksmažodis laikomas leksikalizuo u.
IŠVADOS
Leksikalizacija y a plačios ap ėp ies, ne ieną kalbos lygmenį apiman is i ne isiškai
ienodai sup an amas eiškinys. P iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacija siejama su edinio
seman iniu sa a ankiškumu i eikšmės indi idualumu: eiksmažodis leksikalizuojasi, kai ampa
seman iškai sa a ankišku žodžiu i nebė a ik žodžių da ybos ezul a as a ba kai jis u i ik

LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
indi idualią da ybos eikšmę, be ne u i bend osios (g upinės da ybos a seman inių g upių)
eikšmės.
S aipsnyje ap ašy a, kokie p iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo
k i e ijai iš yškėjo iš eo inių da bų, i kaip šiuos k i e ijus mėgin a aiky i eks ynuose. D iejų
eks ynų pag indu išanaliza us 9-ių p iešdėlinių eiksmažodžių (apibūdin i, a lik i, išleis i, nus a y i,
pa duo i, p adė i, p iim i, suda y i, užim i) leksikaliza imąsi i 4-ių iš jų (nus a y i, išleis i, pa duo i,
apibūdin i) leksikaliza imosi polinkius ap ašius šiame s aipsnyje, aiškėja am ik as leksikalizacijos
k i e ijų aikymo eiliškumas: jei aikan ieną k i e ijų leksikalizacija a pažįs ama, ki o k i e ijaus
aiky i ne eikia.
Pi miausia didelės apim ies eks yne ik in a, a a ojamas p iešdėlinio eiksmažodžio
pama inis eiksmažodis: jeigu jis ne a ojamas, p iešdėlinis eiksmažodis laikomas leksikalizuo u.
Šį k i e ijų pa anku aiky i pi mą, nes jis nesunkiai pa ik inamas.
Tada didelės apim ies eks yne ik in a, a p iešdėlinis eiksmažodis gali p isijung i da
ieną p iešdėlį: jeigu gali, p iešdėlinis eiksmažodis su ienu p iešdėliu laikomas leksikalizuo u
(išim is – eiksmažodis išpasaky i). Šį k i e ijų aip pa pa ogu aiky i, nes jis i gi nesunkiai
pa ik inamas.
Po o ik in a, a p iešdėlinis eiksmažodis u i seman inių sąsajų su pama iniu
eiksmažodžiu: jeigu ne u i, eigiama, kad p iešdėlinis eiksmažodis leksikalizuo as. Teks yne
seman inės sąsajos ik in os lyginan leksinį junglumą: analizuo i p iešdėlinio i pama inio
eiksmažodžio konko dansai, a siž elg a į ai, a p iešdėlinis i jo pama inis eiksmažodis
p isijungia oms pačioms leksinėms seman inėms g upėms p iklausančius žodžius i okius pačius
koloka us. No s šis leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus subjek y okas, jis labai s a bus. Jį
pa ik in i už unka nemažai laiko ( eikia pe ž elg i nemažus konko dansus), odėl k i e ijus
aiky as ečias.
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Galiausiai ik in a, a p iešdėlinis eiksmažodis u i bend ąją eikšmę: jeigu ne u i nė
ienos bend osios eikšmės, eiksmažodis laiky as leksikalizuo u. Tai ik in a a siž elgian į
g ama inį junglumą: jeigu p iešdėlinio eiksmažodžio g ama inis junglumas ki oks nei bend ąsias
eikšmes u inčių eiksmažodžių g ama inis junglumas, šis eiksmažodis laiky as leksikalizuo u.
Tai objek y esnis k i e ijus, jį pa ogu aiky i, ačiau už unka nemažai laiko ( eikia pe ž elg i
nemažai konko danso).
No s šiuos leksikalizacijos a pažinimo k i e ijus eks ynuose galima aiky i, paaiškėjo, kad
kiek ieno eiksmažodžio leksikalizacijai a pažin i gali p i eik i ski ingų k i e ijų, aigi uni e salių
k i e ijų nė a. Taip pa gali bū i okių a ejų, kai emian is šiais k i e ijais leksikalizacija gali bū i
nea pažin a (gali eikė i daugiau k i e ijų, leidžiančių a pažin i, kad p iešdėlinis eiksmažodis ne u i
bend osios eikšmės). Tada leksikalizacijos galima ieško i ne eks yne a ba nag inė i, kokių da
k i e ijų gali bū i, ku iuos bū ų galima aiky i eks yne.
P iešdėlinių eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimo k i e ijų y imas naudingas
seman ikos mokslui. Šiame da be k i e ijai susis emin i i ap ašy i, eo iniuose leidiniuose daugiau
dėmesio ski a bend osioms eikšmėms, o ne išim iniams leksikalizacijos a ejams. Toliau bū ų
galima i i ki us leksikalizacijos a ejus (pa yzdžiui, linksnių s aba ėjimą, daugiskai os seman inį
a sisky imą i . .).
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas
[žiū ė a 2019 m. ugpjūčio mėn.–2020 m. gegužės mėn.].
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DRLKŽ – Dažninis ašy inės lie u ių kalbos žodynas. A. U ka, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as, 2009. P ieiga in e ne e:
h p://donelai is. du.l /publikacijos/Dazninis_zodynas.pd .
DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S. Keinys, 7-as pa ais. i papild.
leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
MATAS – Li huanian Mo phologically Anno a ed Co pus – MATAS 1.0. E. Rimku ė, A.
Bielinskienė, V. Dadu ke ičius, J. Ko ale skai ė, A. U ka, L. Boizou, 2019: P ieiga in e ne e:
h ps://cla in. du.l /xmlui/handle/20.500.11821/33.
LITERATŪRA
Amb azas Saulius 1990: Lie u ių kalbos is o inės žodžių da ybos p incipai. – Li uanis ica 1, 59–
65.
Booij Gee 2005: G amma o Wo ds: An In oduc ion o Linguis ic Mo phology, Ox o d: Ox o d
Uni e si y P ess.
C ilikai ė Ju gi a 2005: Leksinės e mės: anglų kalbos „A Pe “ i jo lie u iškų a i ikmenų
analizė. – Žmogus kalbos e d ėje: mokslinių s aipsnių inkinys 4, Kaunas: Vilniaus
uni e si e o leidykla, 34–46. P ieiga in e ne e:
h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-
0001:J.04~2005~1367153653318/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gi čienė Ju gi a 2012: Naujoji lie u ių kalbos leksika: eo ija i p ak ika: me odinė p iemonė, Vilnius:
Edukologija. P ieiga in e ne e: h p:// alpykla.elaba.l /elaba-
edo a/objec s/elaba:4331816/da as eams/MAIN/con en .
Jancai ė Laima 2020: P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacijos a pažinimas: magis o
da bas. Vado ė p o . habil. d . Rū a Pe auskai ė, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
LAIMA JANCAITĖ. P iešdėlinių lie u ių kalbos eiksmažodžių leksikalizacija | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.05
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
LKG 1971 – Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Ma cinke ičienė Rū a 2000: Teks ynų ling is ika: eo ija i p ak ika. – Da bai i dienos 24, 7–64.
P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/ma cinke iciene.pd .
Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h ps://www. du.l /c is/bi s eam/20.500.12259/208/1/ISBN9789955127543.pd .
Paulauskas Jonas 1958: Veiksmažodžių p iešdėlių unkcijos daba inėje lie u ių li e a ū inėje
kalboje. – Li e a ū a i kalba 3, 301–453.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Ružė Albe as 2000: P iešdėlinių eiksmažodžių seman ika. – Pa adigma ika, sin agma ika i kalbos
unkcijos: a p au inės mokslinės kon e encijos p anešimų medžiaga, Kaunas: Vilniaus
uni e si e as, 160–162.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
Gau a 2020 06 02
P iim a 2020 10 30