scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas

Abstract

    Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo atlikta, pastebėjimai ir išvados buvo daromos remiantis tik klausa arba nedideliais žvalgomojo pobūdžio tyrimais. Šis darbas – vienas iš pirmųjų bandymų eksperimentinio tyrimo būdu išsiaiškinti labializacijos poveikį lietuvių bendrinės kalbos ilgiesiems ir trumpiesiems balsiams. Labializuotų alofonų kokybinės charakteristikos analizuojamos lyginant natūralių ir dirbtinių žodžių balsių tarimo duomenis su izoliuotai ištartais garsais. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad ryškiausiai skiriasi labializuotų alofonų trečiosios formantės (F3) duomenys. Antrosios formantės (F2) reikšmių kitimas taip pat labai tendencingas, tačiau labializacijos poveikis užpakalinės ir priešakinės eilės balsiams skirtingas. Mažiausiai labializuoti ir nelabializuoti alofonai skiriasi pirmosios formantės (F1) padėtimi spektre. Formančių F1, F2 ir F3 reikšmių vertinimas atskleidė, kad pagal kompaktiškumą (difuziškumą), bemoliškumą, tonalumą ir įtempimą CpVCp pozicijos alofonai kokybiškai taip pat skiriasi nuo izoliuotai ištartų balsių variantų.

Read accessible full text

Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas

Author: Edita Ledichova
Year: 2020
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/1337/1461
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
EDITA LEDICHOVA
Lie u ių kalbos ins i u as
LABIALIZUOTŲ BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ
EKSPERIMENTINIS TYRIMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: koa ikuliacija; labializacija; balsio kokybė; alo onas.
ANOTACIJA
Apie labializaciją lie u ių kalbo y oje p adė a kalbė i da XX a. idu yje. Jau uome bu o pas ebė a,
kad balsiai, a sidū ę šalia lūpinių p iebalsių a balsių, pasižymi ki okiomis akus inėmis i a ikuliacinėmis
ypa ybėmis. Tačiau jokių išsamių ekspe imen ų iki šiol nebu o a lik a, pas ebėjimai i iš ados bu o da omos
emian is ik klausa a ba nedideliais ž algomojo pobūdžio y imais. Šis da bas – ienas iš pi mųjų bandymų
ekspe imen inio y imo būdu išsiaiškin i labializacijos po eikį lie u ių bend inės kalbos ilgiesiems i
umpiesiems balsiams. Labializuo ų alo onų kokybinės cha ak e is ikos analizuojamos lyginan na ū alių i
di b inių žodžių balsių a imo duomenis su izoliuo ai iš a ais ga sais. Ekspe imen inio y imo ezul a ai odo,
kad yškiausiai ski iasi labializuo ų alo onų ečiosios o man ės (F3) duomenys. An osios o man ės (F2)
eikšmių ki imas aip pa labai endencingas, ačiau labializacijos po eikis užpakalinės i p iešakinės eilės
balsiams ski ingas. Mažiausiai labializuo i i nelabializuo i alo onai ski iasi pi mosios o man ės (F1) padė imi
spek e. Fo mančių F1, F2 i F3 eikšmių e inimas a skleidė, kad pagal kompak iškumą (di uziškumą),
bemoliškumą, onalumą i į empimą CpVCp pozicijos alo onai kokybiškai aip pa ski iasi nuo izoliuo ai iš a ų
balsių a ian ų.
ĮVADAS
Lie u ių kalbos one ikos da buose nemažai dėmesio ski a ekspe imen iniams lie u ių
bend inės kalbos
1
i a mių balsių (Pake ys 1982; Kaukėnienė 2002: 41–59; 2003: 35–47; 2004: 199–
211; Gi denis 2003: 222; Ja osla ienė 2014: 68–84; 2015; Ja osla ienė i k . 2019 i k .) a p iebalsių
(Vai ke ičiū ė 1965: 72–90; Mikalauskai ė 1975; Kliukienė 1994: 43–52; 1995: 58–68; 2011;
De eške ičiū ė 2008: 15–19; De eške ičiū ė, Kazlauskienė 2009: 98–111; Amb aze ičius 2010: 5–
10; 2012: 13–18; U bana ičienė, Ind ičāne 2016a: 46–77; 2016b: 46–79; U bana ičienė i k . 2019
i k .) akus iniams i a ikuliaciniams y imams, ačiau išsamaus balsių i p iebalsių są eikos –
1
Bend ine kalba šiame s aipsnyje laikoma aisyklinga, žodyno, g ama ikos, ašybos i sky ybos no momis
pag įs a ašy inė a ba saky inė lie u ių kalbos a maina, ski a iešojo gy enimo eikmėms (VKĮPĮ 2011).
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
koa ikuliacijos
2
– eiškinių nag inėjimo is da ūks a. Iš i i i ap ašy i ik kai ku ie ga sų są eikos
a ejai (Vai ke ičiū ė 1960: 207; Gi denis, Kubiliū ė-Kliukienė 1982: 30–38; Kliukienė 2002: 33–
49; Ja osla ienė 2010: 133–139; 152–158; 2013: 105–125; Ledicho a 2012: 76–85; Kliukienė,
Raudžiū ė 2013: 111–119; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014; Ja osla ienė i k . 2019 i k .).
Pap as ai y a ski iami du koa ikuliacijos kalbos s au e a ejai: asimiliacija i akomodacija
(Pake ys 2003: 178–179; Thomas 2010: 174, 293–294). Asimiliacija – isiškas a dalinis ga so
supanašėjimas su ki ais o pa ies a g e imo žodžio ga sais, keičian is o ga so onologinę e ę
(LKE 2008: 36). Pa yzdžiui, p iebalsį [p] gali pakeis i p iebalsis [b]: lìpa ['lʲɪpɐ]
3
: lìpda o
['lʲɪbdɐʋoː]. O akomodacija – oks ga sų de inimas, ku is pap as ai nesukelia onemų kai os,
a si anda ik nežymių ga so paki imų; šio p oceso ezul a as – ų pačių onemų a ian ai, a ba
alo onai. Raš e okie ga sų pokyčiai dažniausiai nea sispindi (Pake ys 2003: 189).
Šiame s aipsnyje nag inėjamas ienas iš akomodacijos ipų – labializacija.
Labializacija (lo . labialis – lūpinis), a ba lūpinimas, y a apib ėžiama kaip nelūpinio ga so i imas
lūpiniu. Ją lemia ga so a imas papildomai a kišan lūpas į p iekį (Lade oged, Maddieson 2008: 356;
Lade oged, Johnson 2014: 245), dėl o pailgėja bu nos e mė i pažemėja ga so emb as (LKE 2008:
296), ačiau, kaip i isais akomodacijos a ejais, ai ik dalinis ga sų de inimas, nekeičian is ga so
di e encinių požymių i kalbos (a a mės) oneminės sudė ies.
No s lie u ių kalbo y os y ėjų da buose labializacijos e minas minimas gana dažnai, išsamių
labializuo ų ga sų y imų nea liekama. Tiesa, Elžbie a Mikalauskai ė (1975: 12) i An anas Pake ys
(2003: 192) sa o one ikos eikaluose užsimena apie galimą lūpinių p iebalsių po eikį balsiams,
ačiau plačiau nag inė i i ekspe imen inių y imų būdu pa i in i šių įž algų nesiima, o i ki uose
lie u ių kalbos one ikos da buose ap ašomos ik bend iausios labializacijos
4
ypa ybės.
2
Koa ikuliacija (angl. coa icula ion) apib ėžiama kaip g e imų ga sų susiliejimas, susida an is dėl olydaus
balso ak o pe si o ma imo ki am ga sui a i (Lade oged, Johnson 2014: 75).
3
Bend inės lie u ių kalbos i a mių one ikos da buose dažniausiai a ojami lie u ių one inės abėcėlės
ašmenys, ačiau siekian , kad y imo ezul a ai bū ų labiau sup an ami i ki ų kalbų y ėjams, s aipsnyje aikoma
s anda izuo a uni e sali Ta p au inės one ikų asociacijos suku a a p au inė one inė abėcėlė (TFA, angl. In e na ional
Phone ic Alphabe [IPA], plačiau dėl TFA ašmenų ž . Ball i k . 2018: 155–164; dėl TFA simbolių aikymo bend inės
lie u ių kalbos ga sams pe eik i galimybės ž . Ja osla ienė 2017: 196–218; Kazlauskienė 2018: 18–19, 54–55, 57, dėl
aikymo a mių ga sams pe eik i ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105–135). Ta p au inėje one inėje abėcėlėje įp as i
ki čio ženklai nenaudojami, ik simboliu „'“ žymimas pag indinis ki is. Tačiau lie u ių kalboje bū ina ski ingai žymė i
i agališkai i i ap adiškai ki čiuo us skiemenis, odėl šiame da be emiamasi As os Kazlauskienės pasiūly u
p iegaidžių žymėjimu: „1'“ – i ap adė, „2'“ – i agalė p iegaidė (Kazlauskienė 2018: 19).
4
Te minas labializacija gana dažnai a ojamas a mių y ėjų da buose, ji būdinga anykš ėnams i kupiškėnams
(Salys 1992: 119–120; Zinke ičius 1994: 68–69; 2006: 86–89; LKTCh 2004: 142, 152; Ma ke ičienė 2011: 305;
Balčiūnienė i k . 2017: 47), kai ku ioms žemaičių šnek oms, p z., klaipėdiškių, k e ingiškių, plungiškių (Gi denis,
Riaubišky ė 1981: 92; Zinke ičius 1994: 122; LKTCh 2004: 272; LKE 2008: 296), ačiau ai ne koa ikuliacijos pa eik ų
ga sų ki imas, odėl į šio s aipsnio y imų lauką nepa enkan is dalykas.
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Užsienio kalbo y os da buose pag indiniai labializacijos p incipai jau gana išsamiai iš i i i
ap ašy i. S a biausiais kokybiniais labializuo ų balsių požymiais laikomos an osios (F2 ) i ečiosios
(F3) o mančių eikšmių ki imas. Nus a y as labai yškus p iešakinės eilės balsių F2 eikšmių
mažėjimas, jiems a sidū us šalia lūpinių p iebalsių, o užpakalinės eilės balsiai dėl labializacijos
po eikio dažniau linkę į p iešakesnę a ikuliaciją, . y. jų F2 dažniau ezonuoja aukš esnių dažnių
s i yje; be o, a p lūpinių p iebalsių esančių balsių F3 eikšmės y a žemesnių dažnių (S e ens, House
1963: 111–128; Ohde, Sha 1975: 923–927; S ange i k . 1976: 213–224; Hillenb and i k . 2001:
748–763; Flemming 2002: 22; S einlen 2005: 87–91, 101–106, 118–122; Thomas 2011: 49; Fle che ,
Buche 2014: 98; Renwick 2014: 186; Sylak-Glassman 2014: 17–38; Beeley 2015 i k .). Ryškesnio
pi mosios o man ės kokybinio ki imo, susijusio su labializacija, ekspe imen iniais y imais
neuž iksuo a.
Šio da bo ikslas – ekspe imen inio y imo būdu nuosekliai i išsamiai iš i i bei ap ašy i
labializacijos
5
po eikį lie u ių bend inės kalbos ilgųjų
6
[ɑː, oː, uː, æː, eː, iː] i umpųjų [ɐ, ɔ, ʊ, ɪ, ɛ]
balsių kokybės požymiams. Keliami užda iniai: 1) suda y i i iamųjų žodžių bazę; 2) as i inkamus
dik o ius i į ašy i i iamuosius žodžius; 3) specialiomis p og amomis a lik i ekspe imen inius
alo onų kokybės y imus; 4) palygin i i ap ašy i labializuo ų i izoliuo ų balsių a ian ų akus inius
požymius.
1. TYRIMO METODIKA
Ty imą suda o d i dalys. Pi miausia bu o i iami na ū alių lie u ių kalbos žodžių
7
, daugiausia
d iskiemenių, balsiai: [ɑː] – bãbą [2'bɑːbɑː], pãpadę [2'pɑːpɐdʲæː]; [oː] – bbos [1'boːboːs], põpo
[2'poːpoː]; [uː] – būbų [2'buːbuː], pūpso [2'puːpsoː]; [æː] – bbę [2'bʲæːbʲæː], pplę [2'pʲæːpʲlʲæː]; [eː] –
bėbė [2'bʲeːbʲeː], pėpė [2'pʲeːpʲeː]; [iː] – iebbė [ ʲɪɛ1'bʲiːbʲeː], ppė [2'pʲiːpʲeː]; [ɐ] – bàbsi ['bɐpʲsʲɪ], pàpsi
5
Ti as labializacijos po eikis balsiams, esan iems a p lūpinių p iebalsių [p], [b] (g a iškai i iamoji pozicija
žymima CpVCp).
6
No s šiuolaikinėje lie u ių kalbo y oje laikomasi nuomonės, kad /ɪɛ/ i /uɔ/ kalboje unkcionuoja kaip ilgieji
balsiai (Bace ičiū ė 2002: 5–17; Gi denis 2003: 102–104; 2009: 213–242), ačiau šių kin amo pakilimo ga sų y imo i
ap ašymo me odika ski iasi nuo pas o ios a ikuliacijos ga sų y imo i ap ašymo me odikos, odėl į ekspe imen inį y imą
jie nebu o į auk i.
7
Suda an i inų na ū aliųjų lie u ių kalbos žodžių bazę i siekian kuo ikslesnių ekspe imen inio y imo
ezul a ų, s eng asi, kad kuo daugiau i iamųjų žodžių bū ų d iskiemeniai i , jei ik įmanoma, i iamieji balsiai bū ų
a ojami a p os pačios a ikuliacijos ie os p iebalsių i u ė ų ą pačią ( i agalę) p iegaidę. Tačiau suda y i idealias
one ines sąlygas dažnai būna sudė inga, aigi į y imą eko į auk i ieną ki ą iskiemenį a i ap adę p iegaidę u in į
žodį.
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
['pɐpʲsʲɪ]; [ɔ] – bòbo ['bɔboː], pòpo ['pɔpoː]; [ʊ] – bùbų ['bʊbuː], pùpų ['pʊpuː]; [ɪ] – bìblija ['bʲɪbʲlʲɪjɛ],
pìpkį ['pʲɪpʲkʲiː]; [ɛ] – bèby i ['bʲɛbʲiː ʲɪ], pèpsi ['pʲɛpʲsʲɪ]. An ąją y imo dalį suda o di b inių žodžių
8
,
. y. a siž elgian į lie u ių kalbos žodžių s uk ū os ypa ybes di b inai suda y ų, be lie u ių kalboje
nesamų žodžių, balsiai: [ɑː] – baba
9
[bɑːbɑː], papa [pɑːpɑː]; [oː] – bobo [boːboː], popo [poːpoː];
[uː] – būbū [buːbuː], pūpū [puːpuː]; [æː] – bebe [bʲæːbʲæː], pepe [pʲæːpʲæː]; [eː] – bėbė [bʲeːbʲeː], pėpė
[pʲeːpʲeː]; [iː] – byby [bʲiːbʲiː], pypy [pʲiːpʲiː]; [ɐ] – baba [bɐbɐ], papa [pɐpɐ]; [ɔ] – bobo [bɔbɔ], popo
[pɔpɔ]; [ʊ] – bubu [bʊbʊ], pupu [pʊpʊ]; [ɪ] – bibi [bʲɪbʲɪ], pipi [pʲɪpʲɪ]; [ɛ] – bebe [bʲɛbʲɛ], pepe [pʲɛpʲɛ].
Šie žodžiai a i inka idealiuosius ekspe imen inio y imo pa yzdžius, nes leidžia lyginamuoju būdu
nag inė i balsius, a ojamus a p os pačios a ikuliacijos ie os p iebalsių.
Na ū alių i di b inių žodžių balsiniai alo onai lygin i su izoliuo ai
10
iš a ų balsių kokybės
požymiais. Izoliuo ai, . y. be jokio kon eks o, iš a i ga sai a spindi na ū alią a ikuliaciją. Ta ian
juos a si ibojama nuo g e imų ga sų į akos bei ki ų eiksnių, u inčių eikšmės kokybės pa ame ų
pokyčiams, odėl oks balsis y a a imiausias akus iniam e alonui. Be o, izoliuo ų i kalbos s au e
iš a ų balsių lyginimas leidžia nus a y i alo onų kokybinių požymių ski umus. Izoliuo as balsis bu o
pa eikiamas umpame kons a uojamosios in onacijos sakinyje, pa yzdžiui, aš a iu ilgąjį [ɑː], aš
a iu ilgąjį [iː] i k . Dik o ių pap ašy a sakinius pe skai y i no maliu empu, nieko specialiai
nepab ėžian i nepailginan , p ieš iš a ian i iamąjį balsį pada y i nedidelę pauzę.
Daugelyje lie u ių ekspe imen inės one ikos da bų balsių o mančių eikšmės skaičiuojamos
iman isą i iamo ga so o mančių eikšmių idu kį (ž . A kočai y ė 2002; Kazlauskai ė 2002a;
Bace ičiū ė 2004; Kaukėnienė 2004; Leskauskai ė 2004; T umpa 2005; Mu inienė 2007), ačiau aip
apibend inami ne ik s aciona iosios ga so dalies, be i pe einamųjų segmen ų – ga so p adžios i
pabaigos, daugiausia eikiamų koa ikuliacijos su g e imais ga sais, o mančių odikliai. Todėl
a liekan šį y imą ga sų o mančių eikšmės skaičiuo os ki aip: alo onas bu o padaly as į 3 dalis i
skaičiuo os segmen o p adžios (I pozicija), s aciona iosios dalies – idu io (II pozicija) i pabaigos
8
Pagal okią y imo me odiką nemažai ekspe imen inių ga sų są eikos y imų a liekama užsienyje (p z.: Whalen
1990: 149–176; Ma chal, Ha dcas le 1993: 137–153; Boyce, Epsy-Wilson 1997: 3741–3753; He ick 2007: 231–254;
S ange i k . 2007: 1111–1129; Maxwell i k . 2015; Zellou, Pycha 2018: 1–24), jų y a a lik a i lie u ių kalbos one ikos
duomenų pag indu (Ledicho a 2012: 76–85; G igo je s, Ja osla ienė 2014: 35–49).
9
Di b iniai žodžiai ki čio a p iegaidės ne u i, odėl skiemuo, ku į in o man ams eikėjo pab ėž i, bu o
pab auk as.
10
Izoliuo ai iš a ų balsių ne eikia painio i su Joneso ka dinaliniais balsiais – isuo inai p ipažin ais balsių
kokybės e alonais, ku ie naudojami kaip eo iniai kons uk ai am ik ų kalbų a a mių balsynui apibūdin i, be nesu ampa
su ealiaisiais ku ios no s konk ečios kalbos balsiais (plačiau ž . Ja osla ienė, Kaukėnienė 2004: 25–38; dėl a ski ų
Lie u os šnek ų izoliuo ai a iamų balsių akus inių i a ikuliacinių cha ak e is ikų lyginamo su Joneso ka dinaliniais
balsiais ž .: Mu inienė 1998: 91−105; Bace ičiū ė 2000: 13−17; Leskauskai ė 2000: 83−94; Kazlauskai ė 2002b: 61−78;
U bana ičienė 2004: 65−80 i k .).
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
(III pozicija), . y. 1/3 ga so dalies, o mančių eikšmės. Iš iso iš i os 1056 labializuo ų alo onų
ealizacijos.
Medžiaga ekspe imen ui ink a Vilniaus mies e. Ty imui ski us pa yzdžius įkalbėjo du
dik o iai y ai: A. S. (23 m.) i K. B. (22 m.), kilę iš aka ų aukš aičių a mės plo o, u in ys ge ą
lie u ių bend inės kalbos a į i ak y iai ja bend aujan ys kasdieniame gy enime. Bū en šio a mės
plo o a s o ai ge iausiai išlaiko ilgųjų balsių kiekybę, o pačios a mės one inė sis ema i g ama inė
sanda a be eik okia pa i kaip bend inės lie u ių kalbos (LKE 2008: 310). Ti iamosios medžiagos
į ašymo me u abu dik o iai bu o Muzikos akademijos ak o inio meis iškumo specialybės III ku so
s uden ai. Jų a ikuliacija be pas ebimų ūkumų, a is a i inka lie u ių bend inės kalbos no mas.
Kad dik o iams nebū ų aiškus y imo ikslas i jie negalė ų da y i į akos ekspe imen o
ezul a ams, i iami žodžiai bu o pa eik i a si ik ine a ka, be o, į e p a y imui nes a bių
analogiškos s uk ū os žodžių. Ti iamoji medžiaga įskai y a išlaikan įp as ą, na ū alų kalbos empą,
ienoda, emociškai neu alia nomina y ine in onacija, žodžio pabaigoje nenuleidžian balso.
Kiek ienas in o man as pa eik us žodžius įskai ė is ka us.
Į ašams segmen uo i i spek inei analizei a lik i naudo asi kompiu e ine Ams e damo
uni e si e o mokslininkų Paulio Boe smos i Da ido Weeninko suku a ga sų apdo ojimo i analizės
p og ama PRAAT. Taikan ją, skaičiuo os pi mųjų ke u ių o mančių (F1, F2, F3, F4) eikšmės he cais
(Hz), o man ės eikšme da be laiky os 10 he cų ikslumu suap alin os ga so p adžios, s aciona iosios
dalies ( idu io) i pabaigos o man ės.
Siekian iksliau apibūdin i kokybinius analizuojamų alo onų san ykius, pagal p adinės,
s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų pi mosios, an osios i ečiosios o mančių eikšmes
(Hz) apskaičiuo i šie akus iniai ga sų pa ame ai: kompak iškumo (C), onalumo (T), bemoliškumo
(b), di uziškumo (d ) i į empimo (į ). A i me iniai eiksmai a lik i p og amų pake o Mic oso O ice
elek onine skaičiuokle Excel, ku i, pagal Raimundo G. Pio o skio (Пиотровский 1960: 24–38)
suku ą y imo me odiką skaičia o i ų segmen ų indeksus. Gau i ezul a ai padeda į e in i, kaip
kin a alo ono kokybė jį a ian izoliuo ą i d auge su p iebalsiais, aip pa ku i i iamojo segmen o
dalis – p adžia, s aciona ioji dalis ( idu ys) a pabaiga – labiausiai eikiama koa ikuliacijos.
Pagal Bladono i Fan o o mulę (Bladon, Fan 1978: 2–3) papildomai skaičiuo a adinamosios
e ek y iosios an osios o man ės (F2') eikšmė.

EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
c apskaičiuojama laikan , kad B2 = 67 Hz, o K( ) = 12 · F2/1400, pagal šią o mulę:
Į ba kus ezul a ai pa e s i pagal T aunmülle io o mulę (T aunmülle 1988: 97).
Ba k = 26,81/ (1 + (1960/ )) – 0,53.
G a iškai lyginamų balsių a ian ų san ykiai aizduojami psichoakus inėje F2' / F1 e d ėje.
Joje i ieji alo onai žymimi 1 ba ko dydžio (z) ske smens apsk i imais, o a s umai a p apsk i imų
odo su okiamosios kokybės ski ingumo laipsnį: kuo labiau apsk i imai nu olę ienas nuo ki o, uo
s ip iau kokybiškai ski iasi ga sai (Ja osla ienė 2015: 5). Teigiama, kad oks balsių san ykių aizdas
iksliau pe eikia klausos ypa umus, nes a siž elgiama į loga i minę su okimo p igim į (G igo je s
2013: 303).
2. LABIALIZUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATAI
Labializuo ų balsių e inimas a liekamas lyginan jų p adžios, s aciona iosios dalies ( idu io)
i pabaigos pi mųjų ijų o mančių (F1, F2 i F3) eikšmes su a i inkamomis izoliuo ai iš a ų balsių
o mančių eikšmėmis – aiškinamasi, ku i i iamojo alo ono dalis labiausiai eikiama lūpinio
p iebalsio. Mokslinėje li e a ū oje (p z.: Lade oged 2008: 440; K ug, Schlü e 2013: 234; Ca ignan
i k . 2017: 363; Wayland 2019: 170) eigiama, kad pi moji o man ė F1 y a a i kščiai p opo cinga
liežu io pakilimui, . y. kuo ši o man ė žemesnė, uo liežu is aukščiau pakilęs i ga sas užda esnis;
an oji o man ė F2 y a susijusi su liežu io ho izon aliu judėjimu, . y. kuo ši o man ė aukš esnė, uo
ga sas p iešakesnis. Manoma, kad ap ašan akus ines balsių ypa ybes pakanka F1 i F2 eikšmių, ki os
eikšmės dažniausiai pe duoda ik eksp esy inę in o maciją a ba indi idualias balso ypa ybes (plg.
(1)
(2)
(3)
;
.
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Gi denis 2003: 221–222; Lade oged 2008: 48). Tačiau, kaip a skleis šio y imo ezul a ai, kai ku iais
a ejais ečiosios o man ės F3 duomenys gali bū i ypač s a būs di e encijuojan balsinius alo onus.
2.1. Na ū alių žodžių ilgieji balsiai
Pi miausia analizuojamos na ū aliuose žodžiuose iš a ų ilgųjų labializuo ų alo onų spek inės
cha ak e is ikos, o ada ezul a ai lyginami su di b inių žodžių y imo duomenimis. Analogiškai
ap ašomos i umpųjų labializuo ų bei izoliuo ai iš a ų balsių cha ak e is ikos.
1 LENTELĖ. Na ū alių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų ilgųjų balsių [ɑː], [oː], [uː], [æː], [eː],
[iː] kokybės požymiai
Ga sas
Fo man ės (Hz)
Indeksai
Pozicija
F1
F2
F3
C
b
T
d
į
I
Cp[ɑː]Cp
760
1300
2440
908
106
–40
540
520
II
800
1310
2490
915
106
–65
510
500
III
790
1290
2470
915
106
–69
500
530
[ɑː]
810
1250
2670
923
106
–141
440
730
I
Cp[oː]Cp
500
860
2630
898
111
–250
640
770
II
550
840
2620
918
111
–310
610
830
III
560
830
2570
923
111
–320
610
800
[oː]
470
750
2680
909
111
–350
780
960
I
Cp[uː]Cp
380
760
2680
871
113
–246
860
1040
II
370
700
2660
878
113
–303
930
1090
III
380
760
2630
871
113
–238
860
990
[uː]
350
660
2700
877
114
–336
990
1190
I
Cp[æː]Cp
690
1620
2500
869
106
182
930
310
II
710
1610
2450
874
106
173
900
370
III
730
1650
2410
876
106
190
920
470
[æː]
710
1740
2550
866
105
223
1030
500
I
Cp[eː]Cp
430
2080
2650
784
106
579
1650
800
II
440
2100
2630
786
106
581
1660
790
III
450
2050
2610
791
106
554
1600
710
[eː]
390
2260
2840
763
106
664
1870
1210
I
Cp[iː]Cp
280
2230
3030
720
108
768
1950
1480
II
260
2260
3080
709
108
805
2000
1580
III
270
2280
3030
714
108
803
2010
1540
[iː]
280
2380
3080
715
107
817
2100
1680
Pas abos: I – balsio p adžia, II – idu ys, III – pabaiga; lauž iniuose skliaus uose nu odomos izoliuo ai iš a o balsio
o mančių i jų e inimo eikšmės.
Išanaliza us na ū alių žodžių ilgųjų labializuo ų balsių o mančių eikšmių ki imo
endencijas, a likus kokybinių pa ame ų e inimą (ž . 1 len elę) i gau us ezul a us palyginus su
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
izoliuo ai iš a ų balsių duomenimis, galima da y i kele ą pi minių iš adų (jas pe eikia 1 pa .).
Ryškesni labializuo ų balsių pi mosios o man ės (F1) eikšmių ski umai už iksuo i ik idu inio
pakilimo balsių [oː] i [eː] – a p lūpinių p iebalsių esančių alo onų F1 šiek iek aukš esnė nei
a i inkama izoliuo ai iš a ų balsių o man ė, odėl jie u ė ų bū i upu į a i esni. S ip esnė
koa ikuliacijos į aka labializuo o [oː] F1 eikšmėms nus a y a e inan s aciona iąją i galinę
a ikuliacijos pozicijas (plg. Cp[oː]Cp F1 = 550 Hz, 560 Hz i [oː] F1 = 470 Hz; da plg. 500 Hz i 470
Hz), o labializuo o [eː] isos ys pozicijos pa i ia labai panašią g e imų p iebalsių į aką (plg. Cp[eː]Cp
F1 = 430 Hz, 440 Hz, 450 Hz i [eː] F1 = 390 Hz). Ki ų i ų balsinių alo onų ezul a ai kokio no s
eikšmingo kokybinio pi mosios o man ės ki imo spek e ne odo.
Daug yškesni labializuo ų i nelabializuo ų
alo onų an osios o man ės eikšmių ski umai.
Jie, kaip galima pas ebė i, susiję su balsių a imo
eile. Ilgųjų užpakalinės eilės labializuo ų balsių
[ɑː], [oː], [uː] alo onų F2 y a aukš esnių dažnių,
odėl šie alo onai u ė ų bū i e in ini kaip
p iešakesnės a ikuliacijos nei izoliuo ai iš a i
balsiai. Tai iš ik ųjų labai ikė ina, nes p iebalsiai
[p], [b], a p ku ių bu o labializuo ieji balsiai, aip
pa a ikuliuojami p iešakine bu nos dalimi – kliū is
suda oma abiem lūpomis, s ip iai p ispaudus ieną
p ie ki os. Ta ian okius p iebalsius, šiek iek į
p iekį pasislenka i liežu is. Taigi na ū alu, kad po
o a ian balsį kalbos pada gai nespėja g įž i į
užpakalinę padė į i užpakalinės eilės balsiai
a iami kiek p iešakesni. Labializuo ų p iešakinės
eilės [æː], [eː] i [iː] alo onų F2 eikšmės mažesnės
nei izoliuo ai a iamų balsių a ian ų.
A ikuliacijos a ž ilgiu šį san ykį eikė ų
in e p e uo i aip: liežu is aukiasi a gal link
kie ojo gomu io i a iamas balsis užpakalėja.
Nus a y a, kad koa ikuliacija s ip iau eikia
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p adinę a (i ) galinę i iamojo segmen o dalį, ačiau i isas lūpinių p iebalsių [p], [b] eikiamas
alo onas kokybiškai labai ski iasi nuo izoliuo ai a iamo balsio a ian o.
T ečiosios o man ės eikšmių ki imo k yp is aip pa labai endencinga – isais a ejais i
isų i iamojo labializuo o balsio a ikuliacijos
pozicijų F3 ge okai žemesnių dažnių.
Pi miniai ekspe imen inio y imo ezul a ai
pa i ina užsienio one ikos y ėjų (S e ens, House 1963: 111–128; Ohde, Sha 1975: 923–927;
Hillenb and i k . 2001: 748–763; Cole i k . 2010: 167–184; Paille eau 2016) da y as iš adas apie
an osios o man ės eikšmių ki imo endencijas, aip pa pa emia Edwa do Flemmingo (2002: 22),
E iko R. Thomaso (2011: 49), Helenos Beeley (2015) i And ew Buche io, Jane os Fle che (2014:
98) min į, kad labializacija labiausiai susijusi su nuosekliu ečiosios o man ės eikšmių mažėjimu.
A k eip inas dėmesys, kad pi mosios o man ės eikšmių ki imas labai blankus i , kaip galima į a i,
mažai esusijęs su labializacija. Apie yškesnius F1 ski umus ne ašo i užsienio one ikos specialis ai.
Fo mančių eikšmių e inimo ezul a ai aip pa leidžia da y i kai ku ias pi mines iš adas,
iesa, nus a y os endencijos i gi y a glaudžiai susijusios su p igim inėmis balsių akus inėmis
sa ybėmis. Žemu inio pakilimo balsiai iš p igim ies y a kompak iniai, odėl jų alo onų akus inių
sa ybių pokyčius ge iausiai a spindi kompak iškumo indeksai. Ta p lūpinių p iebalsių [p], [b] esan is
žemu inio pakilimo [ɑː] y a mažesnio kompak iškumo nei izoliuo as [ɑː] (plg. Cp[ɑː]Cp C = 908, 915
i [ɑː] C = 923), o žemu inio pakilimo [æː] labializuo o alo ono kompak iškumo indekso eikšmės
isų ijų a ikuliacijos pozicijų didesnės (plg. Cp[æː]Cp C = 869, 874, 876 i [æː] C = 866). Didesnės
i labializuo o idu inio pakilimo balsio [eː] kompak iškumo indekso eikšmės (plg. Cp[eː]Cp
C = 784, 786, 791 i [eː] C = 763). Aukš u inio pakilimo balsiams s a besnis di uziškumo indeksas –
CpVCp pozicijos alo onai p adinėje, s aciona iojoje i galinėje a ikuliacijos pozicijose y a mažesnio
di uziškumo nei izoliuo ai iš a i balsių a ian ai (plg. Cp[uː]Cp d = 860, 930 i [uː] d = 990; Cp[iː]Cp
d = 1950, 2000, 2010 i [iː] d = 2100). Mažesnėmis di uziškumo indekso eikšmėmis pasižymi i
isos ys labializuo o idu inio pakilimo [oː] a ikuliacijos pozicijos (plg. Cp[oː]Cp d = 640, 610 i
[oː] d = 780). Bemoliškumo ski umų a p labializuo ų i izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų už iksuo a
ik i ian [æː], [iː] i [uː]. Ta p lūpinių p iebalsių esan ys p iešakinės eilės [æː] i [iː] y a bemoliškesni
(plg. Cp[æː]Cp b = 106 i [æː] b = 105; Cp[iː]Cp b = 108 i [iː] b = 107) – a ikuliuojan juos lūpų
eikla u ė ų bū i ak y esnė nei a ian izoliuo ą balsį. Tikė asi, kad bemoliškumo indeksai a skleis i
lūpinio balsio [uː] labializacijos laipsnį, ačiau lūpiniai p iebalsiai nepa yškina šiam balsiui ipiško
1 PAV. Na ū alių žodžių labializuo ų (___) i
izoliuo ų (....) ilgųjų balsių spek ai
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Tiek na ū alių, iek di b inių žodžių umpųjų balsių y imo ezul a ai a skleidžia as pačias
kokybinių pa ame ų ki imo endencijas, odėl oliau umpųjų balsių y imo duomenys ap a iami
ka u, iš yškinan bend iausius dėsningumus a ap a ian kai ku iuos išsiski iančius a ejus.
3 LENTELĖ. Na ū alių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų umpųjų balsių [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ]
kokybės požymiai
Ga sas
Fo man ės (Hz)
Indeksai
Pozicija
F1
F2
F3
C
b
T
d
į
I
Cp[ɐ]Cp
670
1290
2420
891
107
11
620
460
II
650
1330
2420
883
107
51
680
400
III
640
1350
2440
878
107
67
710
350
[ɐ]
740
1290
2690
904
106
–78
550
640
I
Cp[ɔ]Cp
600
920
2590
919
109
–264
480
770
II
590
920
2590
916
109
–257
490
760
III
580
920
2580
913
109
–247
500
740
[ɔ]
580
890
2720
918
109
–299
530
910
I
Cp[ʊ]Cp
410
900
2520
860
112
–106
690
710
II
410
870
2550
865
112
–140
720
770
III
410
870
2570
865
112
–144
720
790
[ʊ]
420
810
2620
878
112
–225
770
890
I
Cp[ɪ]Cp
390
1990
2600
775
107
592
1600
700
II
380
2010
2610
771
107
610
1630
740
III
380
1990
2560
772
107
610
1610
670
[ɪ]
400
2090
2790
772
107
593
1690
980
I
Cp[ɛ]Cp
500
1740
2570
818
107
372
1240
310
II
510
1750
2310
823
107
415
1240
450
III
500
1750
2580
818
107
375
1250
330
[ɛ]
650
1790
2760
849
105
252
1140
700
4 LENTELĖ. Di b inių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų umpųjų balsių [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ]
kokybės požymiai
Ga sas
Fo man ės (Hz)
Indeksai
Pozicija
F1
F2
F3
C
b
T
d
į
I
Cp[ɐ]Cp
640
1310
2550
881
107
22
670
380
II
690
1320
2530
892
107
–1
630
400
III
670
1290
2590
890
107
–18
620
470
[ɐ]
740
1290
2690
904
106
–78
550
640
I
Cp[ɔ]Cp
570
930
2520
909
110
–220
500
660
II
570
910
2580
912
110
–249
520
740
III
560
870
2600
916
110
–284
570
790

EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
[ɔ]
580
890
2720
918
109
–299
530
910
I
Cp[ʊ]Cp
430
840
2570
877
112
–195
730
800
II
430
850
2600
875
112
–190
720
820
III
420
820
2600
877
112
–211
760
860
[ʊ]
420
810
2620
878
112
–225
770
890
I
Cp[ɪ]Cp
390
2070
2660
771
107
616
1680
840
II
380
2090
2680
767
107
632
1710
890
III
380
2050
2690
768
107
614
1670
860
[ɪ]
400
2090
2790
772
107
593
1690
980
I
Cp[ɛ]Cp
580
1750
2470
839
106
330
1170
360
II
610
1780
2460
844
106
325
1170
430
III
600
1750
2430
844
106
322
1150
420
[ɛ]
650
1790
2760
849
105
252
1140
700
Analizuojan iek na ū alių (ž . 3 len . i 5 pa .), iek di b inių (ž . 4 len . i 6 pa .) žodžių
a imo ezul a us pas ebė a, kad yškesniu pi mosios o man ės eikšmių ski umu pasižymi
žemu inio pakilimo balsiai [ɐ], [ɛ] – a p lūpinių p iebalsių [p], [b] esančių [ɐ], [ɛ] alo onų p adinės,
s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų F1 y a žemesnių dažnių nei izoliuo ai iš a ų balsių
a ian ų (plg. Cp[ɐ]Cp F1 = 670 Hz, 650 Hz, 640 Hz i [ɐ] F1 = 740 Hz; Cp[ɛ]Cp F1 = 500 Hz, 510 Hz
i [ɛ] F1 = 650 Hz (na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp F1 = 640 Hz, 690 Hz, 670 Hz i [ɐ] F1 = 740
Hz; Cp[ɛ]Cp F1 = 580 Hz, 610 Hz, 600 Hz i [ɛ] F1 = 650 Hz (di b inių žodžių duomenys)), odėl
galima many i, kad a ikuliuojan labializuo us alo onus liežu io pakilimo laipsnis didesnis i jie
užda esni. Labializuo ų [ɔ], [ʊ] i [ɪ] a ian ų F1 eikšmės i ian na ū alius a di b inius žodžius jokio
aiškesnio kokybinio ski umo neiš yškina – 10–20 Hz ski umą a p lygin ų pozicijų galima laiky i
isai ne eikšmingu.
An osios o man ės eikšmės kin a gana
endencingai, be o, san ykis analogiškas jau
ap a iems na ū alių žodžių ilgųjų balsių y imo
ezul a ams (plg. 1 i 2 len .): užpakalinės eilės
labializuo ų [ɐ], [ɔ], [ʊ] alo onų F2 eikšmės
didesnės, aigi isi jie u ė ų bū i e inami kaip
p iešakesnės a ikuliacijos nei iš a i izoliuo ai
balsiai, o labializuo ų p iešakinės eilės [ɪ], [ɛ] F2 y a
žemesnių dažnių, odėl galima many i, kad a ikuliuojan juos liežu is kiek labiau pasislenka į
užpakalinę bu nos e mės dalį. Ap a asis požymis būdingas iek na ū alių, iek di b inių žodžių
y imo ezul a ams. Bū ina a k eip i dėmesį, kad umpųjų balsių o mančių eikšmių duomenys
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a skleidžia ne okį yškų kokybinį ski umą kaip ilgųjų balsių, ačiau F2 ki imas labai pas o us i
leidžia eig i, kad ai ne a si ik inumas, o neabejo ina lūpinių p iebalsių [p], [b] į aka.
Nuosekliausius, isai i iamų alo onų
g upei bend us kokybinius ezul a us odo
ečiosios o man ės duomenys – ijų labializuo ų
[ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ] alo onų a ikuliacijos pozicijų F3
žemesnė nei izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų.
Viso ekspe imen inio y imo me u
iš yškėjusi endencija, kons a uo a i daugelio
užsienio one ikos specialis ų (Flemming 2002: 22;
Thomas 2011: 49; Fle che , Buche 2014: 98;
Beeley 2015), leidžia d ąsiai eig i, kad yškūs F3
ezul a ų ski umai y a susiję su labializacijos
po eikiu.
A k eip inas dėmesys, kad didesnio
o mančių eikšmių ski umo a p p adinės, s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų
neuž iksuo a – panaši lūpinių p iebalsių į aka kokybės ezul a ams iksuojama isose ijose alo onų
a imo azėse. Didesnio F1, F2 i F3 eikšmių ski umo a p na ū alių bei di b inių žodžių y imo
ezul a ų nenus a y a – labializacijos į aka i iems umpųjų balsių a ian ams abiem a ejais labai
panaši.
Fo mančių eikšmių e inimas leidžia da
iksliau ap ašy i umpųjų labializuo ų i izoliuo ai
iš a ų alo onų ypa ybes. Ta p lūpinių p iebalsių
esančių ijų i ų a ikuliacijos pozicijų žemu inio
pakilimo [ɐ], [ɛ] a ian ų kompak iškumas y a
mažesnis (plg. Cp[ɐ]Cp C = 891, 883, 878 i [ɐ] C =
904; Cp[ɛ]Cp C = 818, 823, 818 i [ɛ] C = 849
(na ū alių žodžių duomenys) bei Cp[ɐ]Cp C = 881,
892, 890 i [ɐ] C = 904; Cp[ɛ]Cp C = 839, 844 i [ɛ]
C = 849 (di b inių žodžių duomenys)). Bū ina
5 PAV. Na ū alių žodžių (___) labializuo ų
i izoliuo ų (....) umpųjų balsių spek ai
6 PAV. Di b inių žodžių (___) labializuo ų
i izoliuo ų (....) umpųjų balsių spek ai
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a k eip i dėmesį, kad i ian ilguosius balsius nus a y os labializuo o žemu inio pakilimo [æː]
kompak iškumo eikšmės didesnės už eikšmes, nus a y as i ian izoliuo ai iš a ą balsio a ian ą, o
jau ap a am labializuo am umpajam balsio [ɛ] a ian ui būdingas mažesnis kompak iškumas.
Aukš u inio pakilimo [ʊ], [ɪ] i idu inio pakilimo [ɔ] di uziškumo eikšmės upu į a ijuoja, ačiau
įž elg i am ik as bend as endencijas galima. Na ū alių žodžių labializuo i [ʊ], [ɪ], [ɔ] alo onai
p adinėje, s aciona iojoje i galinės a ikuliacijos pozicijose ne okie di uziški kaip izoliuo ai iš a i
jų a ian ai (plg. Cp[ʊ]Cp d = 690, 720 i [ʊ] d = 770; Cp[ɪ]Cp d = 1600, 1630, 1610 i [ɪ] d = 1690;
Cp[ɔ]Cp d = 480, 490, 500 i [ɔ] d = 530). Di b inių žodžių y imo ezul a ai odo, kad a p lūpinių
p iebalsių esan is [ʊ] ijose i ose a ikuliacijos
pozicijose (plg. Cp[ʊ]Cp d = 730, 720, 760 i [ʊ]
d = 770), [ɪ] – s aciona iojoje i galinėje (plg.
Cp[ɪ]Cp d = 1680, 1670 i [ɪ] d = 1690), [ɔ] –
p adinėje i s aciona iojoje (plg. Cp[ɔ]Cp d = 500,
520 i [ɔ] d = 530) ne oks di uziškas kaip izoliuo ai
iš a i a ian ai; neap a ose a imo azėse
labializuo o a ian o di uziškumo laipsnis didesnis.
Bemoliškumo indeksas odo, kad labializuo iems
[ɐ] i [ɛ] alo onams būdinga ak y esnė lūpų eikla
nei izoliuo ai iš a iems jų a ian ams (plg. Cp[ɐ]Cp
b = 107 i [ɐ] b = 106; Cp[ɛ]Cp b = 108 i [ɛ] b = 107
(na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp b = 107 i [ɐ]
b = 106; Cp[ɛ]Cp b = 106 i [ɛ] b = 105 (di b inių
žodžių duomenys)). Tiesa, bemoliškumo indekso
eikšmių ski umo a p ilgojo labializuo o i
izoliuo ai iš a o [ɑː] neuž iksuo a. A k eip inas dėmesys, kad ik di b inių žodžių [ɔ], a am a p
lūpinių p iebalsių, būdingas didesnis bemoliškumo indeksas (plg. Cp[ɔ]Cp b = 110 i [ɐ] b 109);
na ū alių žodžių [ɔ] bemoliškumo indekso eikšmių ki imo ne iksuo a. P imin ina, kad pagal an osios
o man ės eikšmes aiškiai išsisky ė d i balsių g upes: labializuo i užpakalinės eilės balsiai, ku ių F2
eikšmės didesnės, i p iešakinės eilės balsiai – jų F2 eikšmės mažesnės. Tačiau analizuojan
onalumo pa ame us nus a y as ki oks san ykis: isų a p lūpinių p iebalsių esančių užpakalinės i
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p iešakinės eilės umpųjų [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ]
12
i [ɛ], i ų ijose a ikuliacijos pozicijose, onalumo
eikšmės didesnės nei izoliuo ai iš a ų šių balsių a ian ų onalumo eikšmės, odėl labializuo i
alo onai u ė ų bū i e in ini kaip aukš ėlesnio emb o (plg. Cp[ɐ]Cp T = 11, 51, 67 i [ɐ] T = –78;
Cp[ɔ]Cp T –264, –257, –247 i [ɔ] T = –299; Cp[ʊ]Cp T = –106, –140, –144 i [ʊ] T = –225; Cp[ɪ]Cp
T = 610 i [ɪ] T = 593; Cp[ɛ]Cp T = 372, 415, 375 i [ɛ] T = 252 (na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp
T = –22, –1, –18 i [ɐ] T = –78; Cp[ɔ]Cp T = –220, –249, –284 i [ɔ] T = –299; Cp[ʊ]Cp T = –195, –
190, –211 i [ʊ] T = –225; Cp[ɪ]Cp T = 616, 632, 614 i [ɪ] T = 593; Cp[ɛ]Cp T = 330, 325, 322 i [ɛ]
T = 252 (di b inių žodžių duomenys). Pas ebė a, kad nuosekliausiai kin an is kokybės pa ame as y a
į empimas – isi iek na ū alių, iek di b inių žodžių labializuo i umpųjų balsių alo onai a iami
mažiau į emp ais kalbos pada gais nei izoliuo i jų a ian ai. Kad a p lūpinių p iebalsių alo onai
mažiau į emp i, pas ebė a i ian isas balsių g upes.
12
Kiek žemesnis ik i iamojo labializuo o [ɪ] p adinės a ikuliacijos pozicijos onalumo pa ame as (plg. Cp[ɪ]Cp T = 592
i [ɪ] T = 593).
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Balsių san ykių analizė (ž . 7 i 8 pa .) a skleidė, kad iek na ū alių, iek di b inių žodžių
žemu inio pakilimo umpieji labializuo i i izoliuo ai iš a i [ɐ] i [ɛ] a ian ai psichoakus inėje
e d ėje iš yškina didžiausią ski umą – jų lyginamieji apsk i imai labai aiškiai nu olę ienas nuo ki o.
A s umai neabejo inai leidžia eig i, kad alo onai su okiami kaip iš esmės kokybiškai ski ingi ga sai.
Ti ieji balsio [ɪ] a ian ai aip pa u ė ų bū i su okiami kaip kokybiškai ski ingi, ačiau jų
lyginamieji apsk i imai kiek mažiau nu olę nei [ɐ], [ɛ] alo onų. Panašiai gali bū i su okiami i [ʊ]
a ian ai, ik bū ina a k eip i dėmesį, kad na ū alių žodžių balsių a ian ų kokybinis ski umas
didesnis (apsk i imai neliečia ienas ki o) nei di b inių žodžių balsių a ian ų (apsk i imai nežymiai
liečiasi k aš inėmis). Mažiausiai psichoakus inėje e d ėje ski iasi labializuo i i izoliuo ai iš a i [ɔ]
a ian ai – apsk i imai ečdaliu i daugiau dengia ienas ki ą, o ai eiškia, kad alo onai u ė ų bū i
su okiami kaip labai panašios, be ne apačios kokybės. Visi labializuo i umpieji balsiai, išsky us
na ū alių žodžių [ɔ], pasislinkę a čiau psichoakus inės e d ės cen o, o izoliuo i šių balsių a ian ai
užima pe i e iškesnę padė į. Tokia endencija nus a y a i analizuojan ilgųjų balsių a ian ų padė ies
psichoakus inėje e d ėje ski umus.
7 PAV. Na ū alių žodžių labializuo ų (žali
apsk i imai) i izoliuo ai iš a ų (gel oni
apsk i imai) umpųjų balsių san ykiai
psichoakus inėje e d ėje
8 PAV. Di b inių žodžių labializuo ų (žalia
apsk i imai) i izoliuo ai iš a ų (gel oni
apsk i imai) umpųjų balsių san ykiai
psichoakus inėje e d ėje

EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
IŠVADOS
Išsamiai iš y us na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i umpųjų alo onų kokybės
pa ame us bei palyginus juos su izoliuo ai iš a ų balsių duomenimis, nus a y os okios balsių
a ian ų cha ak e is ikos:
1. Ryškiausiai i pas o iausiai isose balsių g upėse ski iasi ečiosios o man ės F3
duomenys – na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i umpųjų balsių alo onų isų i ų
a ikuliacijos pozicijų, . y. p adinės, s aciona iosios i galinės, F3 eikšmės y a žemesnių dažnių.
Taigi many ina, jog spek e aiškiausiai iš yškėjan ys ga so labializacijos požymiai pi miausia sie ini
su ečiosios o man ės žemėjimu.
2. An osios o man ės eikšmių ki imas aip pa labai yškus i endencingas, ačiau jos
pokyčiai susiję su p igim ine balsių a imo eile. Na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i
umpųjų užpakalinės eilės [ɑː], [ɐ], [oː], [ɔ], [uː], [ʊ] alo onų F2 eikšmės aukš esnių dažnių nei
izoliuo ai iš a ų balsių, aigi isi jie u ė ų bū i kiek p iešakesnės a ikuliacijos; labializuo ų
p iešakinės eilės [æː], [ɛ], [eː], [iː], [ɪ] a ian ų F2 ezonuoja žemesnių dažnių diapazone, odėl jiems
g eičiausiai būdinga užpakalesnė a ikuliacija. Už iksuo as kiek yškesnis užpakalinės eilės balsių
an osios o man ės F2 eikšmių ski umas, aigi many ina, kad šie balsiai pa i ia s ip esnį p iebalsių
[p], [b] po eikį; p iešakinės eilės balsių ki imo k yp is kiek blankesnė, ačiau bend oji endencija
išlaikoma isose i ose balsių g upėse.
3. Labializacijos po eikis pi mosios o man ės F1 eikšmėms susijęs su i iamųjų balsių
pakilimu – ik ilgieji idu inio pakilimo balsiai [oː] i [eː] bei umpieji žemu inio pakilimo balsiai [ɐ]
i [ɛ] odo yškius F1 poslinkius spek e, ačiau jų kokybinės ypa ybės ne ienodos. Ta p lūpinių
p iebalsių esančių [oː], [eː] alo onų F1 eikšmės didesnės, odėl jie u ė ų bū i a i esni nei izoliuo ai
iš a i a ian ai, o labializuo ų [ɐ] i [ɛ] pi moji o man ė žemesnė nei izoliuo ų balsių, aigi alo onai
u ė ų bū i e in ini kaip užda esni. Ki i ilgieji i umpieji balsiai jokio yškesnio pi mosios
o man ės padė ies ki imo spek e ne odo.
4. Fo mančių eikšmių e inimo ezul a us galima apibend in i aip:
4.1. CpVCp pozicijoje esančių žemu inio pakilimo [ɑː], [ɐ], [ɛ] i idu inio pakilimo [eː]
alo onų kompak iškumas mažesnis nei izoliuo ai iš a ų jų a ian ų, labializuo o žemu inio pakilimo
[æː] isų ijų a ikuliacijos pozicijų a ian o kompak iškumo indekso eikšmės didesnės; aukš u inio
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pakilimo [uː], [ʊ], [iː], [ɪ] bei idu inio pakilimo [oː], [ɔ] alo onai a skleidžia kiek ki okį san ykį –
labializuo i i iamųjų balsių a ian ai p adinėje, s aciona ioje i galinėje a ikuliacijos pozicijose linkę
bū i mažiau di uziški nei izoliuo ai iš a i a ian ai.
4.2. Tonalumo a ž ilgiu galima ski i šias i iamųjų balsių g upes: ilguosius labializuo us
užpakalinės eilės [ɑː], [oː], [uː] alo onus, pasižyminčius didesniu onalumo laipsniu, aigi i
aukš ėlesniu emb u, i ilguosius labializuo us p iešakinės eilės [æː], [eː], [iː] a ian us, ku ių
onalumo laipsnis CpVCp pozicijoje mažesnis, aigi i emb as žemesnis; umpieji labializuo i
užpakalinės i p iešakinės eilės balsiai [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɛ], [ɪ] u ė ų bū i e in ini kaip aukš ėlesnio
emb o.
4.3. Bemoliškumo ski umų a p labializuo ų i izoliuo ai iš a ų alo onų už iksuo a ik
i ian [ɐ], [æː], [ɛ], [iː] i [uː]: CpVCp pozicijoje esan ys p iešakinės eilės [æː], [ɛ], [iː] bei užpakalinės
eilės [ɐ] y a bemoliškesni – a ikuliuojan juos lūpų eikla u ė ų bū i ak y esnė nei a ian izoliuo us
šių balsių a ian us; a p lūpinių p iebalsių esan is užpakalinės eilės [uː] alo onas pasižymi
mažesnėmis bemoliškumo eikšmėmis.
4.4. Bend as labializuo us i izoliuo ai iš a us balsių a ian us ski ian is kokybinis
požymis y a į empimas – isi CpVCp pozicijoje esan ys alo onai a ikuliuojami mažiau į emp ais
kalbos pada gais.
5. Labializacija kiek s ip iau eikia p adinę a ba p adinę i galinę ilgųjų alo onų
a ikuliacijos pozicijas. T umpųjų balsių g upėje didesnio ski umo a p lyginamų p adinės,
s aciona iosios i galinės pozicijų neuž iksuo a – panaši lūpinių p iebalsių į aka kokybės ezul a ams
nus a y a isose umpojo alo ono dalyse.
6. Didesnio kokybinių eikšmių ski umo a p na ū alių i di b inių žodžių nenus a y a –
labializacija labai panašiai eikia iek na ū aliame kalbos s au e a ojamų, iek di b inai suda y ų
žodžių cha ak e is ikas, . y. isais a ejais išlaikoma a pa i kokybės eikšmių ki imo k yp is.
7. Dauguma i ų labializuo ų i izoliuo ai iš a ų balsių psichoakus inėje akus inėje e d ėje
odo aiškius ski umus. Ypač ai pasaky ina apie ilgųjų [oː], [uː], [æː], [eː] bei umpųjų [ɐ], [ɛ] balsių
a ian us – a s umai a p labializuo ų i izoliuo ų alo onų sk i ulių psichoakus inėje e d ėje labai
aiškiai odo, kad šių balsių a ian ai u ė ų bū i su okiami kaip kokybiškai ski ingi ga sai; labiausiai
su apo ilgojo [iː] i umpojo [ɔ] a ian ų lyginamieji sk i uliai, aigi kokybinis ski umas a p jų
alo onų y a nedidelis.
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
8. Labializuo iems balsiams būdingas didesnis a mažesnis poslinkis psichoakus inės e d ės
cen o link, o izoliuo i a ian ai links a užim i pe i e iškesnę padė į, . y. išsidės o koo dinačių
sis emos ke i čio pak aščiuose.
LITERATŪRA
A m b a z e i č i u s R y is 2010: Di e en ial Acous ical Cues o Pala alized s Nonpala alized
P e ocalic Sonan s in Li huanian. – Žmogus i žodis 12(1), 5–10.
A m b a z e i č i u s R y i s 2012: Loci o Pala alized s Nonpala alized P e ocalic Plosi es in
Li huanian. – Žmogus i žodis 14(1), 13–18.
A m b a z e i č i u s R y is , L e s k a u s k a i ė A s a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija.
A k o č a i y ė D a i a 2002: Pie ų žemaičių aseiniškių p ozodija i okalizmas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
B a c e i č i ū ė R i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48(1)–49(1),
5–18.
B a c e i č i ū ė R i ma 2002: Lie u ių kalbos kin amųjų ga sų [ie], [uo] ekspe imen inė analizė. –
Kalbo y a 51(1), 5–17.
B a c e i č i ū ė R i ma 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
B a k š i e n ė R i m a , Č e p a i i e n ė A g n ė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo
lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135. DOI:
10.15388/Bal is ica.52.1.2303.
Ba l č i ū n i e n ė A s a , R i n k a u s k i e n ė R e g i n a , M e i l i ū n a i ė V io le a 2017:
Kupiškėnų i u eniškių pa ibio šnek ų one inė kai a XXI a.: Vabalninko, Da šiškių i
Salamiesčio punk ų a ejis. – Li uanis ica 63, 38–60.
Ba l l M a in J., H o w a d S a a J., M i l le K i k 2018: Re isions o he ex IPA
Cha . – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 48(2), 155–164. DOI:
10.1017/S0025100317000147.
Be e le y H e le n a 2015: B i ish English [kw], [k], and [w] Dis inc ion in Back Round Vowel
Con ex s. – ICPhS. P ieiga in e ne e:
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
h ps://www.academia.edu/14852799/B i ish_English_kw_k_and_w_dis inc ion_in_back_
ound_ owel_con ex s.
B la d o n A n ho n y, Fa n G u n na 1978: A Two- o man Model and he Ca dinal Vowels. –
Speech T ansmission Labo a o y – Qua e ly P og ess and S a us Repo 1, S ockholm:
KTH, 1–8.
Bo yc e S u z a n n e , E sp y- W i lso n C a o l Y . 1997: Coa icula o y S abili y in Ame ican
English / /. – Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 101(6), 3741–3753.
Bu c h e A n d e w , F le c he J a n e 2014: Sound Pa e ns o Aus alian Languages. –
The Languages and Linguis ics o Aus alia. The Wo ld o Linguis ics 3, De G uy e Mou on,
Be lin, Ge many, 89–136.
Ca ig n a n C h is o p h e , X i me n e s A w e n B., S h a w J a s o n A. 2017: A
Compa ison o Acous ic and A icula o y Me hods o Analysing Vowel Di e ences ac oss
Dialec s: Da a om Ame ican and Aus alian English. – Jou nal o he Acous ical Socie y o
Ame ica 142, 363–377.
Co le J e n n i e S . , L i n e b a u g h G a y, Mu n s o n C h e ye n n e , M c M u a y B ob
2010: Unmasking he Acous ic E ec s o Vowel- o- owel Coa icula ion: A S a is ical
Modeling App oach. – Jou nal o Phone ics 38(2), 167–184.
D e e š k e i č i ū ė S ig i a 2008: Dėl lie u ių kalbos sklandžiųjų p iebalsių kiekybės. – Žmogus
i žodis 10(1), 15–19.
De e š k e i č i ū ė S i g i a , K a z l a u s k i e n ė A s a 2009: Dusliųjų sp ogs amųjų
p iebalsių spek inė analizė i jų sp ogimo ukmė. – Ga sas i jo y imo aspek ai:
me odologija i p ak ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 98–111.
F le m m i n g E d w a d 2002: Audi o y Rep esen a ions in Phonology, Rou ledge, New Yo k.
G i d e n is A le k s a s 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
G i d e n is A le k s a s 2009: Vadinamųjų su ap inių d ibalsių [ie uo] ga sinė i onologinė
sudė is. – Bal is ica 44(2), 213–242.
G i d e n is A le k s a s , K u b i l i ū ė -K l i u k i e n ė R e g in a 1982: Reg esy inis p iebalsių
pala alizacijos po eikis balsių spek ui šiau ės žemaičių a mėje. – Kalbo y a 33(1), 30–38.
G i d e n is A le k s a s , R i a u b i š k y ė S a j o n ė 1981: Viena šiau ės žemaičių i p ūsų
one ikos pa alelė. – Bal is ica 17(1), 92–95.
EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
o desc ibe be e he quali a i e a ios o he analysed allophones, he ollowing acous ic pa ame e s
o he beginning, he middle pa and he end o he segmen a icula ion posi ions we e calcula ed
acco ding o he i s , second and hi d o man alues (Hz): compac ness (C), onali y (T), la ness
(b), di usi i y (d ) and ension (i ). The ela ionships o he g aphically compa ed owel a ian s a e
ep esen ed in he psychoacous ic F2'/F1 space, in which he esea ched allophones a e ma ked by
ci cles o 1 ba k size (z) in diame e , and he dis ances be ween hem indica e he deg ee o di e ence
in pe cei ed quali y: he a he he ci cles a e om each o he , he mo e quali a i ely hose sounds
di e .
A e a de ailed s udy o he quali a i e cha ac e is ics o labialized owels o he Li huanian
s anda d language and hei compa ison wi h he da a o isola ed owels, he ollowing gene al
endencies we e iden i ied. Labialized allophones a e mos e iden ly and s ably cha ac e ised by he
da a o he hi d o man F3 – in all a icula ion posi ions, i. e., in he beginning, he middle pa , and
he end o he segmen , hey a e cha ac e ised by lowe - equency F3 alues. Thus, i is conside ed
ha he mos ob ious signs o sound labializa ion in he spec um a e p ima ily ela ed o he
deg ada ion o he hi d o man . The change in he alues o he second o man F2 o labialized
owels is also g ea ly p onounced and enden ious, bu i s changes a e ela ed o he p onuncia ion o
owels. The labialized allophones o back owels [ɑː], [ɐ], [oː], [ɔ], [uː], [ʊ] o all he s udied g oups
mo e o en ha e highe equency F2 alues, so hey should be sligh ly mo e on a icula ion han
p onounced in isola ion. The co esponding a ian s o he on owels [æː], [ɛ], [eː], [iː], [ɪ] ha e a
esonan F2 in he lowe equency ange, so hey a e likely o ha e a sligh ly mo e back a icula ion.
The e ec o labializa ion on he alues o he i s o man F1 is no sys ema ic. The e alua ion o
labialized allophone o man alues has shown ha consis en ends we e ound by analysing he
alues o compac ness/di usion, onali y, la ness and s ess indices, bu sys ema ic di e ences we e
no eco ded in all g oups o owels.
The analysis o he ela ionships o owel a ian s in psychoacous ic space has shown ha
in many cases, he allophones p onounced in di e en posi ions a e pe cei ed as sounds o unequal
quali y.
A en ion was d awn o he ac ha no g ea e quali a i e di e ence was obse ed be ween
he wo ds ha a e ac ually used in speech and a i icially cons uc ed ones – labializa ion has a e y
simila e ec on hei acous ic cha ac e is ics.

EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
The s eng h o coa icula ion in luence on he quali y cha ac e is ics o labialized owels
depends p ima ily on he leng h o he owel. Long allophones a e mo e likely o expe ience a
s onge in luence o adjacen consonan s in he beginning o in he beginning and he end o he
segmen a icula ion posi ions. Sho owel a ian s expe ience a s onge e ec o ull-sound
coa icula ion because no mo e p onounced di e ences we e ound be ween he measu ed a icula ion
posi ions – all allophonic phases ecei e a simila e ec o adjacen consonan s.
KEYWORDS: labializa ion; coa icula ion; quali y; allophone.
EDITA LEDICHOVA
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
ledicho a.edi [email protected]