Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 EDITA LEDICHOVA Lie u ių kalbos ins i u as LABIALIZUOTŲ BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ EKSPERIMENTINIS TYRIMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: koa ikuliacija; labializacija; balsio kokybė; alo onas. ANOTACIJA Apie labializaciją lie u ių kalbo y oje p adė a kalbė i da XX a. idu yje. Jau uome bu o pas ebė a, kad balsiai, a sidū ę šalia lūpinių p iebalsių a balsių, pasižymi ki okiomis akus inėmis i a ikuliacinėmis ypa ybėmis. Tačiau jokių išsamių ekspe imen ų iki šiol nebu o a lik a, pas ebėjimai i iš ados bu o da omos emian is ik klausa a ba nedideliais ž algomojo pobūdžio y imais. Šis da bas – ienas iš pi mųjų bandymų ekspe imen inio y imo būdu išsiaiškin i labializacijos po eikį lie u ių bend inės kalbos ilgiesiems i umpiesiems balsiams. Labializuo ų alo onų kokybinės cha ak e is ikos analizuojamos lyginan na ū alių i di b inių žodžių balsių a imo duomenis su izoliuo ai iš a ais ga sais. Ekspe imen inio y imo ezul a ai odo, kad yškiausiai ski iasi labializuo ų alo onų ečiosios o man ės (F3) duomenys. An osios o man ės (F2) eikšmių ki imas aip pa labai endencingas, ačiau labializacijos po eikis užpakalinės i p iešakinės eilės balsiams ski ingas. Mažiausiai labializuo i i nelabializuo i alo onai ski iasi pi mosios o man ės (F1) padė imi spek e. Fo mančių F1, F2 i F3 eikšmių e inimas a skleidė, kad pagal kompak iškumą (di uziškumą), bemoliškumą, onalumą i į empimą CpVCp pozicijos alo onai kokybiškai aip pa ski iasi nuo izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų. ĮVADAS Lie u ių kalbos one ikos da buose nemažai dėmesio ski a ekspe imen iniams lie u ių bend inės kalbos 1 i a mių balsių (Pake ys 1982; Kaukėnienė 2002: 41–59; 2003: 35–47; 2004: 199– 211; Gi denis 2003: 222; Ja osla ienė 2014: 68–84; 2015; Ja osla ienė i k . 2019 i k .) a p iebalsių (Vai ke ičiū ė 1965: 72–90; Mikalauskai ė 1975; Kliukienė 1994: 43–52; 1995: 58–68; 2011; De eške ičiū ė 2008: 15–19; De eške ičiū ė, Kazlauskienė 2009: 98–111; Amb aze ičius 2010: 5– 10; 2012: 13–18; U bana ičienė, Ind ičāne 2016a: 46–77; 2016b: 46–79; U bana ičienė i k . 2019 i k .) akus iniams i a ikuliaciniams y imams, ačiau išsamaus balsių i p iebalsių są eikos – 1 Bend ine kalba šiame s aipsnyje laikoma aisyklinga, žodyno, g ama ikos, ašybos i sky ybos no momis pag įs a ašy inė a ba saky inė lie u ių kalbos a maina, ski a iešojo gy enimo eikmėms (VKĮPĮ 2011). EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 koa ikuliacijos 2 – eiškinių nag inėjimo is da ūks a. Iš i i i ap ašy i ik kai ku ie ga sų są eikos a ejai (Vai ke ičiū ė 1960: 207; Gi denis, Kubiliū ė-Kliukienė 1982: 30–38; Kliukienė 2002: 33– 49; Ja osla ienė 2010: 133–139; 152–158; 2013: 105–125; Ledicho a 2012: 76–85; Kliukienė, Raudžiū ė 2013: 111–119; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014; Ja osla ienė i k . 2019 i k .). Pap as ai y a ski iami du koa ikuliacijos kalbos s au e a ejai: asimiliacija i akomodacija (Pake ys 2003: 178–179; Thomas 2010: 174, 293–294). Asimiliacija – isiškas a dalinis ga so supanašėjimas su ki ais o pa ies a g e imo žodžio ga sais, keičian is o ga so onologinę e ę (LKE 2008: 36). Pa yzdžiui, p iebalsį [p] gali pakeis i p iebalsis [b]: lìpa ['lʲɪpɐ] 3 : lìpda o ['lʲɪbdɐʋoː]. O akomodacija – oks ga sų de inimas, ku is pap as ai nesukelia onemų kai os, a si anda ik nežymių ga so paki imų; šio p oceso ezul a as – ų pačių onemų a ian ai, a ba alo onai. Raš e okie ga sų pokyčiai dažniausiai nea sispindi (Pake ys 2003: 189). Šiame s aipsnyje nag inėjamas ienas iš akomodacijos ipų – labializacija. Labializacija (lo . labialis – lūpinis), a ba lūpinimas, y a apib ėžiama kaip nelūpinio ga so i imas lūpiniu. Ją lemia ga so a imas papildomai a kišan lūpas į p iekį (Lade oged, Maddieson 2008: 356; Lade oged, Johnson 2014: 245), dėl o pailgėja bu nos e mė i pažemėja ga so emb as (LKE 2008: 296), ačiau, kaip i isais akomodacijos a ejais, ai ik dalinis ga sų de inimas, nekeičian is ga so di e encinių požymių i kalbos (a a mės) oneminės sudė ies. No s lie u ių kalbo y os y ėjų da buose labializacijos e minas minimas gana dažnai, išsamių labializuo ų ga sų y imų nea liekama. Tiesa, Elžbie a Mikalauskai ė (1975: 12) i An anas Pake ys (2003: 192) sa o one ikos eikaluose užsimena apie galimą lūpinių p iebalsių po eikį balsiams, ačiau plačiau nag inė i i ekspe imen inių y imų būdu pa i in i šių įž algų nesiima, o i ki uose lie u ių kalbos one ikos da buose ap ašomos ik bend iausios labializacijos 4 ypa ybės. 2 Koa ikuliacija (angl. coa icula ion) apib ėžiama kaip g e imų ga sų susiliejimas, susida an is dėl olydaus balso ak o pe si o ma imo ki am ga sui a i (Lade oged, Johnson 2014: 75). 3 Bend inės lie u ių kalbos i a mių one ikos da buose dažniausiai a ojami lie u ių one inės abėcėlės ašmenys, ačiau siekian , kad y imo ezul a ai bū ų labiau sup an ami i ki ų kalbų y ėjams, s aipsnyje aikoma s anda izuo a uni e sali Ta p au inės one ikų asociacijos suku a a p au inė one inė abėcėlė (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA], plačiau dėl TFA ašmenų ž . Ball i k . 2018: 155–164; dėl TFA simbolių aikymo bend inės lie u ių kalbos ga sams pe eik i galimybės ž . Ja osla ienė 2017: 196–218; Kazlauskienė 2018: 18–19, 54–55, 57, dėl aikymo a mių ga sams pe eik i ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105–135). Ta p au inėje one inėje abėcėlėje įp as i ki čio ženklai nenaudojami, ik simboliu „'“ žymimas pag indinis ki is. Tačiau lie u ių kalboje bū ina ski ingai žymė i i agališkai i i ap adiškai ki čiuo us skiemenis, odėl šiame da be emiamasi As os Kazlauskienės pasiūly u p iegaidžių žymėjimu: „1'“ – i ap adė, „2'“ – i agalė p iegaidė (Kazlauskienė 2018: 19). 4 Te minas labializacija gana dažnai a ojamas a mių y ėjų da buose, ji būdinga anykš ėnams i kupiškėnams (Salys 1992: 119–120; Zinke ičius 1994: 68–69; 2006: 86–89; LKTCh 2004: 142, 152; Ma ke ičienė 2011: 305; Balčiūnienė i k . 2017: 47), kai ku ioms žemaičių šnek oms, p z., klaipėdiškių, k e ingiškių, plungiškių (Gi denis, Riaubišky ė 1981: 92; Zinke ičius 1994: 122; LKTCh 2004: 272; LKE 2008: 296), ačiau ai ne koa ikuliacijos pa eik ų ga sų ki imas, odėl į šio s aipsnio y imų lauką nepa enkan is dalykas. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Užsienio kalbo y os da buose pag indiniai labializacijos p incipai jau gana išsamiai iš i i i ap ašy i. S a biausiais kokybiniais labializuo ų balsių požymiais laikomos an osios (F2 ) i ečiosios (F3) o mančių eikšmių ki imas. Nus a y as labai yškus p iešakinės eilės balsių F2 eikšmių mažėjimas, jiems a sidū us šalia lūpinių p iebalsių, o užpakalinės eilės balsiai dėl labializacijos po eikio dažniau linkę į p iešakesnę a ikuliaciją, . y. jų F2 dažniau ezonuoja aukš esnių dažnių s i yje; be o, a p lūpinių p iebalsių esančių balsių F3 eikšmės y a žemesnių dažnių (S e ens, House 1963: 111–128; Ohde, Sha 1975: 923–927; S ange i k . 1976: 213–224; Hillenb and i k . 2001: 748–763; Flemming 2002: 22; S einlen 2005: 87–91, 101–106, 118–122; Thomas 2011: 49; Fle che , Buche 2014: 98; Renwick 2014: 186; Sylak-Glassman 2014: 17–38; Beeley 2015 i k .). Ryškesnio pi mosios o man ės kokybinio ki imo, susijusio su labializacija, ekspe imen iniais y imais neuž iksuo a. Šio da bo ikslas – ekspe imen inio y imo būdu nuosekliai i išsamiai iš i i bei ap ašy i labializacijos 5 po eikį lie u ių bend inės kalbos ilgųjų 6 [ɑː, oː, uː, æː, eː, iː] i umpųjų [ɐ, ɔ, ʊ, ɪ, ɛ] balsių kokybės požymiams. Keliami užda iniai: 1) suda y i i iamųjų žodžių bazę; 2) as i inkamus dik o ius i į ašy i i iamuosius žodžius; 3) specialiomis p og amomis a lik i ekspe imen inius alo onų kokybės y imus; 4) palygin i i ap ašy i labializuo ų i izoliuo ų balsių a ian ų akus inius požymius. 1. TYRIMO METODIKA Ty imą suda o d i dalys. Pi miausia bu o i iami na ū alių lie u ių kalbos žodžių 7 , daugiausia d iskiemenių, balsiai: [ɑː] – bãbą [2'bɑːbɑː], pãpadę [2'pɑːpɐdʲæː]; [oː] – bbos [1'boːboːs], põpo [2'poːpoː]; [uː] – būbų [2'buːbuː], pūpso [2'puːpsoː]; [æː] – bbę [2'bʲæːbʲæː], pplę [2'pʲæːpʲlʲæː]; [eː] – bėbė [2'bʲeːbʲeː], pėpė [2'pʲeːpʲeː]; [iː] – iebbė [ ʲɪɛ1'bʲiːbʲeː], ppė [2'pʲiːpʲeː]; [ɐ] – bàbsi ['bɐpʲsʲɪ], pàpsi 5 Ti as labializacijos po eikis balsiams, esan iems a p lūpinių p iebalsių [p], [b] (g a iškai i iamoji pozicija žymima CpVCp). 6 No s šiuolaikinėje lie u ių kalbo y oje laikomasi nuomonės, kad /ɪɛ/ i /uɔ/ kalboje unkcionuoja kaip ilgieji balsiai (Bace ičiū ė 2002: 5–17; Gi denis 2003: 102–104; 2009: 213–242), ačiau šių kin amo pakilimo ga sų y imo i ap ašymo me odika ski iasi nuo pas o ios a ikuliacijos ga sų y imo i ap ašymo me odikos, odėl į ekspe imen inį y imą jie nebu o į auk i. 7 Suda an i inų na ū aliųjų lie u ių kalbos žodžių bazę i siekian kuo ikslesnių ekspe imen inio y imo ezul a ų, s eng asi, kad kuo daugiau i iamųjų žodžių bū ų d iskiemeniai i , jei ik įmanoma, i iamieji balsiai bū ų a ojami a p os pačios a ikuliacijos ie os p iebalsių i u ė ų ą pačią ( i agalę) p iegaidę. Tačiau suda y i idealias one ines sąlygas dažnai būna sudė inga, aigi į y imą eko į auk i ieną ki ą iskiemenį a i ap adę p iegaidę u in į žodį. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ['pɐpʲsʲɪ]; [ɔ] – bòbo ['bɔboː], pòpo ['pɔpoː]; [ʊ] – bùbų ['bʊbuː], pùpų ['pʊpuː]; [ɪ] – bìblija ['bʲɪbʲlʲɪjɛ], pìpkį ['pʲɪpʲkʲiː]; [ɛ] – bèby i ['bʲɛbʲiː ʲɪ], pèpsi ['pʲɛpʲsʲɪ]. An ąją y imo dalį suda o di b inių žodžių 8 , . y. a siž elgian į lie u ių kalbos žodžių s uk ū os ypa ybes di b inai suda y ų, be lie u ių kalboje nesamų žodžių, balsiai: [ɑː] – baba 9 [bɑːbɑː], papa [pɑːpɑː]; [oː] – bobo [boːboː], popo [poːpoː]; [uː] – būbū [buːbuː], pūpū [puːpuː]; [æː] – bebe [bʲæːbʲæː], pepe [pʲæːpʲæː]; [eː] – bėbė [bʲeːbʲeː], pėpė [pʲeːpʲeː]; [iː] – byby [bʲiːbʲiː], pypy [pʲiːpʲiː]; [ɐ] – baba [bɐbɐ], papa [pɐpɐ]; [ɔ] – bobo [bɔbɔ], popo [pɔpɔ]; [ʊ] – bubu [bʊbʊ], pupu [pʊpʊ]; [ɪ] – bibi [bʲɪbʲɪ], pipi [pʲɪpʲɪ]; [ɛ] – bebe [bʲɛbʲɛ], pepe [pʲɛpʲɛ]. Šie žodžiai a i inka idealiuosius ekspe imen inio y imo pa yzdžius, nes leidžia lyginamuoju būdu nag inė i balsius, a ojamus a p os pačios a ikuliacijos ie os p iebalsių. Na ū alių i di b inių žodžių balsiniai alo onai lygin i su izoliuo ai 10 iš a ų balsių kokybės požymiais. Izoliuo ai, . y. be jokio kon eks o, iš a i ga sai a spindi na ū alią a ikuliaciją. Ta ian juos a si ibojama nuo g e imų ga sų į akos bei ki ų eiksnių, u inčių eikšmės kokybės pa ame ų pokyčiams, odėl oks balsis y a a imiausias akus iniam e alonui. Be o, izoliuo ų i kalbos s au e iš a ų balsių lyginimas leidžia nus a y i alo onų kokybinių požymių ski umus. Izoliuo as balsis bu o pa eikiamas umpame kons a uojamosios in onacijos sakinyje, pa yzdžiui, aš a iu ilgąjį [ɑː], aš a iu ilgąjį [iː] i k . Dik o ių pap ašy a sakinius pe skai y i no maliu empu, nieko specialiai nepab ėžian i nepailginan , p ieš iš a ian i iamąjį balsį pada y i nedidelę pauzę. Daugelyje lie u ių ekspe imen inės one ikos da bų balsių o mančių eikšmės skaičiuojamos iman isą i iamo ga so o mančių eikšmių idu kį (ž . A kočai y ė 2002; Kazlauskai ė 2002a; Bace ičiū ė 2004; Kaukėnienė 2004; Leskauskai ė 2004; T umpa 2005; Mu inienė 2007), ačiau aip apibend inami ne ik s aciona iosios ga so dalies, be i pe einamųjų segmen ų – ga so p adžios i pabaigos, daugiausia eikiamų koa ikuliacijos su g e imais ga sais, o mančių odikliai. Todėl a liekan šį y imą ga sų o mančių eikšmės skaičiuo os ki aip: alo onas bu o padaly as į 3 dalis i skaičiuo os segmen o p adžios (I pozicija), s aciona iosios dalies – idu io (II pozicija) i pabaigos 8 Pagal okią y imo me odiką nemažai ekspe imen inių ga sų są eikos y imų a liekama užsienyje (p z.: Whalen 1990: 149–176; Ma chal, Ha dcas le 1993: 137–153; Boyce, Epsy-Wilson 1997: 3741–3753; He ick 2007: 231–254; S ange i k . 2007: 1111–1129; Maxwell i k . 2015; Zellou, Pycha 2018: 1–24), jų y a a lik a i lie u ių kalbos one ikos duomenų pag indu (Ledicho a 2012: 76–85; G igo je s, Ja osla ienė 2014: 35–49). 9 Di b iniai žodžiai ki čio a p iegaidės ne u i, odėl skiemuo, ku į in o man ams eikėjo pab ėž i, bu o pab auk as. 10 Izoliuo ai iš a ų balsių ne eikia painio i su Joneso ka dinaliniais balsiais – isuo inai p ipažin ais balsių kokybės e alonais, ku ie naudojami kaip eo iniai kons uk ai am ik ų kalbų a a mių balsynui apibūdin i, be nesu ampa su ealiaisiais ku ios no s konk ečios kalbos balsiais (plačiau ž . Ja osla ienė, Kaukėnienė 2004: 25–38; dėl a ski ų Lie u os šnek ų izoliuo ai a iamų balsių akus inių i a ikuliacinių cha ak e is ikų lyginamo su Joneso ka dinaliniais balsiais ž .: Mu inienė 1998: 91−105; Bace ičiū ė 2000: 13−17; Leskauskai ė 2000: 83−94; Kazlauskai ė 2002b: 61−78; U bana ičienė 2004: 65−80 i k .). EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 (III pozicija), . y. 1/3 ga so dalies, o mančių eikšmės. Iš iso iš i os 1056 labializuo ų alo onų ealizacijos. Medžiaga ekspe imen ui ink a Vilniaus mies e. Ty imui ski us pa yzdžius įkalbėjo du dik o iai y ai: A. S. (23 m.) i K. B. (22 m.), kilę iš aka ų aukš aičių a mės plo o, u in ys ge ą lie u ių bend inės kalbos a į i ak y iai ja bend aujan ys kasdieniame gy enime. Bū en šio a mės plo o a s o ai ge iausiai išlaiko ilgųjų balsių kiekybę, o pačios a mės one inė sis ema i g ama inė sanda a be eik okia pa i kaip bend inės lie u ių kalbos (LKE 2008: 310). Ti iamosios medžiagos į ašymo me u abu dik o iai bu o Muzikos akademijos ak o inio meis iškumo specialybės III ku so s uden ai. Jų a ikuliacija be pas ebimų ūkumų, a is a i inka lie u ių bend inės kalbos no mas. Kad dik o iams nebū ų aiškus y imo ikslas i jie negalė ų da y i į akos ekspe imen o ezul a ams, i iami žodžiai bu o pa eik i a si ik ine a ka, be o, į e p a y imui nes a bių analogiškos s uk ū os žodžių. Ti iamoji medžiaga įskai y a išlaikan įp as ą, na ū alų kalbos empą, ienoda, emociškai neu alia nomina y ine in onacija, žodžio pabaigoje nenuleidžian balso. Kiek ienas in o man as pa eik us žodžius įskai ė is ka us. Į ašams segmen uo i i spek inei analizei a lik i naudo asi kompiu e ine Ams e damo uni e si e o mokslininkų Paulio Boe smos i Da ido Weeninko suku a ga sų apdo ojimo i analizės p og ama PRAAT. Taikan ją, skaičiuo os pi mųjų ke u ių o mančių (F1, F2, F3, F4) eikšmės he cais (Hz), o man ės eikšme da be laiky os 10 he cų ikslumu suap alin os ga so p adžios, s aciona iosios dalies ( idu io) i pabaigos o man ės. Siekian iksliau apibūdin i kokybinius analizuojamų alo onų san ykius, pagal p adinės, s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų pi mosios, an osios i ečiosios o mančių eikšmes (Hz) apskaičiuo i šie akus iniai ga sų pa ame ai: kompak iškumo (C), onalumo (T), bemoliškumo (b), di uziškumo (d ) i į empimo (į ). A i me iniai eiksmai a lik i p og amų pake o Mic oso O ice elek onine skaičiuokle Excel, ku i, pagal Raimundo G. Pio o skio (Пиотровский 1960: 24–38) suku ą y imo me odiką skaičia o i ų segmen ų indeksus. Gau i ezul a ai padeda į e in i, kaip kin a alo ono kokybė jį a ian izoliuo ą i d auge su p iebalsiais, aip pa ku i i iamojo segmen o dalis – p adžia, s aciona ioji dalis ( idu ys) a pabaiga – labiausiai eikiama koa ikuliacijos. Pagal Bladono i Fan o o mulę (Bladon, Fan 1978: 2–3) papildomai skaičiuo a adinamosios e ek y iosios an osios o man ės (F2') eikšmė. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 c apskaičiuojama laikan , kad B2 = 67 Hz, o K( ) = 12 · F2/1400, pagal šią o mulę: Į ba kus ezul a ai pa e s i pagal T aunmülle io o mulę (T aunmülle 1988: 97). Ba k = 26,81/ (1 + (1960/ )) – 0,53. G a iškai lyginamų balsių a ian ų san ykiai aizduojami psichoakus inėje F2' / F1 e d ėje. Joje i ieji alo onai žymimi 1 ba ko dydžio (z) ske smens apsk i imais, o a s umai a p apsk i imų odo su okiamosios kokybės ski ingumo laipsnį: kuo labiau apsk i imai nu olę ienas nuo ki o, uo s ip iau kokybiškai ski iasi ga sai (Ja osla ienė 2015: 5). Teigiama, kad oks balsių san ykių aizdas iksliau pe eikia klausos ypa umus, nes a siž elgiama į loga i minę su okimo p igim į (G igo je s 2013: 303). 2. LABIALIZUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATAI Labializuo ų balsių e inimas a liekamas lyginan jų p adžios, s aciona iosios dalies ( idu io) i pabaigos pi mųjų ijų o mančių (F1, F2 i F3) eikšmes su a i inkamomis izoliuo ai iš a ų balsių o mančių eikšmėmis – aiškinamasi, ku i i iamojo alo ono dalis labiausiai eikiama lūpinio p iebalsio. Mokslinėje li e a ū oje (p z.: Lade oged 2008: 440; K ug, Schlü e 2013: 234; Ca ignan i k . 2017: 363; Wayland 2019: 170) eigiama, kad pi moji o man ė F1 y a a i kščiai p opo cinga liežu io pakilimui, . y. kuo ši o man ė žemesnė, uo liežu is aukščiau pakilęs i ga sas užda esnis; an oji o man ė F2 y a susijusi su liežu io ho izon aliu judėjimu, . y. kuo ši o man ė aukš esnė, uo ga sas p iešakesnis. Manoma, kad ap ašan akus ines balsių ypa ybes pakanka F1 i F2 eikšmių, ki os eikšmės dažniausiai pe duoda ik eksp esy inę in o maciją a ba indi idualias balso ypa ybes (plg. (1) (2) (3) ; . EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Gi denis 2003: 221–222; Lade oged 2008: 48). Tačiau, kaip a skleis šio y imo ezul a ai, kai ku iais a ejais ečiosios o man ės F3 duomenys gali bū i ypač s a būs di e encijuojan balsinius alo onus. 2.1. Na ū alių žodžių ilgieji balsiai Pi miausia analizuojamos na ū aliuose žodžiuose iš a ų ilgųjų labializuo ų alo onų spek inės cha ak e is ikos, o ada ezul a ai lyginami su di b inių žodžių y imo duomenimis. Analogiškai ap ašomos i umpųjų labializuo ų bei izoliuo ai iš a ų balsių cha ak e is ikos. 1 LENTELĖ. Na ū alių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų ilgųjų balsių [ɑː], [oː], [uː], [æː], [eː], [iː] kokybės požymiai Ga sas Fo man ės (Hz) Indeksai Pozicija F1 F2 F3 C b T d į I Cp[ɑː]Cp 760 1300 2440 908 106 –40 540 520 II 800 1310 2490 915 106 –65 510 500 III 790 1290 2470 915 106 –69 500 530 [ɑː] 810 1250 2670 923 106 –141 440 730 I Cp[oː]Cp 500 860 2630 898 111 –250 640 770 II 550 840 2620 918 111 –310 610 830 III 560 830 2570 923 111 –320 610 800 [oː] 470 750 2680 909 111 –350 780 960 I Cp[uː]Cp 380 760 2680 871 113 –246 860 1040 II 370 700 2660 878 113 –303 930 1090 III 380 760 2630 871 113 –238 860 990 [uː] 350 660 2700 877 114 –336 990 1190 I Cp[æː]Cp 690 1620 2500 869 106 182 930 310 II 710 1610 2450 874 106 173 900 370 III 730 1650 2410 876 106 190 920 470 [æː] 710 1740 2550 866 105 223 1030 500 I Cp[eː]Cp 430 2080 2650 784 106 579 1650 800 II 440 2100 2630 786 106 581 1660 790 III 450 2050 2610 791 106 554 1600 710 [eː] 390 2260 2840 763 106 664 1870 1210 I Cp[iː]Cp 280 2230 3030 720 108 768 1950 1480 II 260 2260 3080 709 108 805 2000 1580 III 270 2280 3030 714 108 803 2010 1540 [iː] 280 2380 3080 715 107 817 2100 1680 Pas abos: I – balsio p adžia, II – idu ys, III – pabaiga; lauž iniuose skliaus uose nu odomos izoliuo ai iš a o balsio o mančių i jų e inimo eikšmės. Išanaliza us na ū alių žodžių ilgųjų labializuo ų balsių o mančių eikšmių ki imo endencijas, a likus kokybinių pa ame ų e inimą (ž . 1 len elę) i gau us ezul a us palyginus su EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 izoliuo ai iš a ų balsių duomenimis, galima da y i kele ą pi minių iš adų (jas pe eikia 1 pa .). Ryškesni labializuo ų balsių pi mosios o man ės (F1) eikšmių ski umai už iksuo i ik idu inio pakilimo balsių [oː] i [eː] – a p lūpinių p iebalsių esančių alo onų F1 šiek iek aukš esnė nei a i inkama izoliuo ai iš a ų balsių o man ė, odėl jie u ė ų bū i upu į a i esni. S ip esnė koa ikuliacijos į aka labializuo o [oː] F1 eikšmėms nus a y a e inan s aciona iąją i galinę a ikuliacijos pozicijas (plg. Cp[oː]Cp F1 = 550 Hz, 560 Hz i [oː] F1 = 470 Hz; da plg. 500 Hz i 470 Hz), o labializuo o [eː] isos ys pozicijos pa i ia labai panašią g e imų p iebalsių į aką (plg. Cp[eː]Cp F1 = 430 Hz, 440 Hz, 450 Hz i [eː] F1 = 390 Hz). Ki ų i ų balsinių alo onų ezul a ai kokio no s eikšmingo kokybinio pi mosios o man ės ki imo spek e ne odo. Daug yškesni labializuo ų i nelabializuo ų alo onų an osios o man ės eikšmių ski umai. Jie, kaip galima pas ebė i, susiję su balsių a imo eile. Ilgųjų užpakalinės eilės labializuo ų balsių [ɑː], [oː], [uː] alo onų F2 y a aukš esnių dažnių, odėl šie alo onai u ė ų bū i e in ini kaip p iešakesnės a ikuliacijos nei izoliuo ai iš a i balsiai. Tai iš ik ųjų labai ikė ina, nes p iebalsiai [p], [b], a p ku ių bu o labializuo ieji balsiai, aip pa a ikuliuojami p iešakine bu nos dalimi – kliū is suda oma abiem lūpomis, s ip iai p ispaudus ieną p ie ki os. Ta ian okius p iebalsius, šiek iek į p iekį pasislenka i liežu is. Taigi na ū alu, kad po o a ian balsį kalbos pada gai nespėja g įž i į užpakalinę padė į i užpakalinės eilės balsiai a iami kiek p iešakesni. Labializuo ų p iešakinės eilės [æː], [eː] i [iː] alo onų F2 eikšmės mažesnės nei izoliuo ai a iamų balsių a ian ų. A ikuliacijos a ž ilgiu šį san ykį eikė ų in e p e uo i aip: liežu is aukiasi a gal link kie ojo gomu io i a iamas balsis užpakalėja. Nus a y a, kad koa ikuliacija s ip iau eikia EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 p adinę a (i ) galinę i iamojo segmen o dalį, ačiau i isas lūpinių p iebalsių [p], [b] eikiamas alo onas kokybiškai labai ski iasi nuo izoliuo ai a iamo balsio a ian o. T ečiosios o man ės eikšmių ki imo k yp is aip pa labai endencinga – isais a ejais i isų i iamojo labializuo o balsio a ikuliacijos pozicijų F3 ge okai žemesnių dažnių. Pi miniai ekspe imen inio y imo ezul a ai pa i ina užsienio one ikos y ėjų (S e ens, House 1963: 111–128; Ohde, Sha 1975: 923–927; Hillenb and i k . 2001: 748–763; Cole i k . 2010: 167–184; Paille eau 2016) da y as iš adas apie an osios o man ės eikšmių ki imo endencijas, aip pa pa emia Edwa do Flemmingo (2002: 22), E iko R. Thomaso (2011: 49), Helenos Beeley (2015) i And ew Buche io, Jane os Fle che (2014: 98) min į, kad labializacija labiausiai susijusi su nuosekliu ečiosios o man ės eikšmių mažėjimu. A k eip inas dėmesys, kad pi mosios o man ės eikšmių ki imas labai blankus i , kaip galima į a i, mažai esusijęs su labializacija. Apie yškesnius F1 ski umus ne ašo i užsienio one ikos specialis ai. Fo mančių eikšmių e inimo ezul a ai aip pa leidžia da y i kai ku ias pi mines iš adas, iesa, nus a y os endencijos i gi y a glaudžiai susijusios su p igim inėmis balsių akus inėmis sa ybėmis. Žemu inio pakilimo balsiai iš p igim ies y a kompak iniai, odėl jų alo onų akus inių sa ybių pokyčius ge iausiai a spindi kompak iškumo indeksai. Ta p lūpinių p iebalsių [p], [b] esan is žemu inio pakilimo [ɑː] y a mažesnio kompak iškumo nei izoliuo as [ɑː] (plg. Cp[ɑː]Cp C = 908, 915 i [ɑː] C = 923), o žemu inio pakilimo [æː] labializuo o alo ono kompak iškumo indekso eikšmės isų ijų a ikuliacijos pozicijų didesnės (plg. Cp[æː]Cp C = 869, 874, 876 i [æː] C = 866). Didesnės i labializuo o idu inio pakilimo balsio [eː] kompak iškumo indekso eikšmės (plg. Cp[eː]Cp C = 784, 786, 791 i [eː] C = 763). Aukš u inio pakilimo balsiams s a besnis di uziškumo indeksas – CpVCp pozicijos alo onai p adinėje, s aciona iojoje i galinėje a ikuliacijos pozicijose y a mažesnio di uziškumo nei izoliuo ai iš a i balsių a ian ai (plg. Cp[uː]Cp d = 860, 930 i [uː] d = 990; Cp[iː]Cp d = 1950, 2000, 2010 i [iː] d = 2100). Mažesnėmis di uziškumo indekso eikšmėmis pasižymi i isos ys labializuo o idu inio pakilimo [oː] a ikuliacijos pozicijos (plg. Cp[oː]Cp d = 640, 610 i [oː] d = 780). Bemoliškumo ski umų a p labializuo ų i izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų už iksuo a ik i ian [æː], [iː] i [uː]. Ta p lūpinių p iebalsių esan ys p iešakinės eilės [æː] i [iː] y a bemoliškesni (plg. Cp[æː]Cp b = 106 i [æː] b = 105; Cp[iː]Cp b = 108 i [iː] b = 107) – a ikuliuojan juos lūpų eikla u ė ų bū i ak y esnė nei a ian izoliuo ą balsį. Tikė asi, kad bemoliškumo indeksai a skleis i lūpinio balsio [uː] labializacijos laipsnį, ačiau lūpiniai p iebalsiai nepa yškina šiam balsiui ipiško 1 PAV. Na ū alių žodžių labializuo ų (___) i izoliuo ų (....) ilgųjų balsių spek ai EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Tiek na ū alių, iek di b inių žodžių umpųjų balsių y imo ezul a ai a skleidžia as pačias kokybinių pa ame ų ki imo endencijas, odėl oliau umpųjų balsių y imo duomenys ap a iami ka u, iš yškinan bend iausius dėsningumus a ap a ian kai ku iuos išsiski iančius a ejus. 3 LENTELĖ. Na ū alių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų umpųjų balsių [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ] kokybės požymiai Ga sas Fo man ės (Hz) Indeksai Pozicija F1 F2 F3 C b T d į I Cp[ɐ]Cp 670 1290 2420 891 107 11 620 460 II 650 1330 2420 883 107 51 680 400 III 640 1350 2440 878 107 67 710 350 [ɐ] 740 1290 2690 904 106 –78 550 640 I Cp[ɔ]Cp 600 920 2590 919 109 –264 480 770 II 590 920 2590 916 109 –257 490 760 III 580 920 2580 913 109 –247 500 740 [ɔ] 580 890 2720 918 109 –299 530 910 I Cp[ʊ]Cp 410 900 2520 860 112 –106 690 710 II 410 870 2550 865 112 –140 720 770 III 410 870 2570 865 112 –144 720 790 [ʊ] 420 810 2620 878 112 –225 770 890 I Cp[ɪ]Cp 390 1990 2600 775 107 592 1600 700 II 380 2010 2610 771 107 610 1630 740 III 380 1990 2560 772 107 610 1610 670 [ɪ] 400 2090 2790 772 107 593 1690 980 I Cp[ɛ]Cp 500 1740 2570 818 107 372 1240 310 II 510 1750 2310 823 107 415 1240 450 III 500 1750 2580 818 107 375 1250 330 [ɛ] 650 1790 2760 849 105 252 1140 700 4 LENTELĖ. Di b inių žodžių labializuo ų i izoliuo ai iš a ų umpųjų balsių [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ] kokybės požymiai Ga sas Fo man ės (Hz) Indeksai Pozicija F1 F2 F3 C b T d į I Cp[ɐ]Cp 640 1310 2550 881 107 22 670 380 II 690 1320 2530 892 107 –1 630 400 III 670 1290 2590 890 107 –18 620 470 [ɐ] 740 1290 2690 904 106 –78 550 640 I Cp[ɔ]Cp 570 930 2520 909 110 –220 500 660 II 570 910 2580 912 110 –249 520 740 III 560 870 2600 916 110 –284 570 790 EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 [ɔ] 580 890 2720 918 109 –299 530 910 I Cp[ʊ]Cp 430 840 2570 877 112 –195 730 800 II 430 850 2600 875 112 –190 720 820 III 420 820 2600 877 112 –211 760 860 [ʊ] 420 810 2620 878 112 –225 770 890 I Cp[ɪ]Cp 390 2070 2660 771 107 616 1680 840 II 380 2090 2680 767 107 632 1710 890 III 380 2050 2690 768 107 614 1670 860 [ɪ] 400 2090 2790 772 107 593 1690 980 I Cp[ɛ]Cp 580 1750 2470 839 106 330 1170 360 II 610 1780 2460 844 106 325 1170 430 III 600 1750 2430 844 106 322 1150 420 [ɛ] 650 1790 2760 849 105 252 1140 700 Analizuojan iek na ū alių (ž . 3 len . i 5 pa .), iek di b inių (ž . 4 len . i 6 pa .) žodžių a imo ezul a us pas ebė a, kad yškesniu pi mosios o man ės eikšmių ski umu pasižymi žemu inio pakilimo balsiai [ɐ], [ɛ] – a p lūpinių p iebalsių [p], [b] esančių [ɐ], [ɛ] alo onų p adinės, s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų F1 y a žemesnių dažnių nei izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų (plg. Cp[ɐ]Cp F1 = 670 Hz, 650 Hz, 640 Hz i [ɐ] F1 = 740 Hz; Cp[ɛ]Cp F1 = 500 Hz, 510 Hz i [ɛ] F1 = 650 Hz (na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp F1 = 640 Hz, 690 Hz, 670 Hz i [ɐ] F1 = 740 Hz; Cp[ɛ]Cp F1 = 580 Hz, 610 Hz, 600 Hz i [ɛ] F1 = 650 Hz (di b inių žodžių duomenys)), odėl galima many i, kad a ikuliuojan labializuo us alo onus liežu io pakilimo laipsnis didesnis i jie užda esni. Labializuo ų [ɔ], [ʊ] i [ɪ] a ian ų F1 eikšmės i ian na ū alius a di b inius žodžius jokio aiškesnio kokybinio ski umo neiš yškina – 10–20 Hz ski umą a p lygin ų pozicijų galima laiky i isai ne eikšmingu. An osios o man ės eikšmės kin a gana endencingai, be o, san ykis analogiškas jau ap a iems na ū alių žodžių ilgųjų balsių y imo ezul a ams (plg. 1 i 2 len .): užpakalinės eilės labializuo ų [ɐ], [ɔ], [ʊ] alo onų F2 eikšmės didesnės, aigi isi jie u ė ų bū i e inami kaip p iešakesnės a ikuliacijos nei iš a i izoliuo ai balsiai, o labializuo ų p iešakinės eilės [ɪ], [ɛ] F2 y a žemesnių dažnių, odėl galima many i, kad a ikuliuojan juos liežu is kiek labiau pasislenka į užpakalinę bu nos e mės dalį. Ap a asis požymis būdingas iek na ū alių, iek di b inių žodžių y imo ezul a ams. Bū ina a k eip i dėmesį, kad umpųjų balsių o mančių eikšmių duomenys EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a skleidžia ne okį yškų kokybinį ski umą kaip ilgųjų balsių, ačiau F2 ki imas labai pas o us i leidžia eig i, kad ai ne a si ik inumas, o neabejo ina lūpinių p iebalsių [p], [b] į aka. Nuosekliausius, isai i iamų alo onų g upei bend us kokybinius ezul a us odo ečiosios o man ės duomenys – ijų labializuo ų [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ], [ɛ] alo onų a ikuliacijos pozicijų F3 žemesnė nei izoliuo ai iš a ų balsių a ian ų. Viso ekspe imen inio y imo me u iš yškėjusi endencija, kons a uo a i daugelio užsienio one ikos specialis ų (Flemming 2002: 22; Thomas 2011: 49; Fle che , Buche 2014: 98; Beeley 2015), leidžia d ąsiai eig i, kad yškūs F3 ezul a ų ski umai y a susiję su labializacijos po eikiu. A k eip inas dėmesys, kad didesnio o mančių eikšmių ski umo a p p adinės, s aciona iosios i galinės a ikuliacijos pozicijų neuž iksuo a – panaši lūpinių p iebalsių į aka kokybės ezul a ams iksuojama isose ijose alo onų a imo azėse. Didesnio F1, F2 i F3 eikšmių ski umo a p na ū alių bei di b inių žodžių y imo ezul a ų nenus a y a – labializacijos į aka i iems umpųjų balsių a ian ams abiem a ejais labai panaši. Fo mančių eikšmių e inimas leidžia da iksliau ap ašy i umpųjų labializuo ų i izoliuo ai iš a ų alo onų ypa ybes. Ta p lūpinių p iebalsių esančių ijų i ų a ikuliacijos pozicijų žemu inio pakilimo [ɐ], [ɛ] a ian ų kompak iškumas y a mažesnis (plg. Cp[ɐ]Cp C = 891, 883, 878 i [ɐ] C = 904; Cp[ɛ]Cp C = 818, 823, 818 i [ɛ] C = 849 (na ū alių žodžių duomenys) bei Cp[ɐ]Cp C = 881, 892, 890 i [ɐ] C = 904; Cp[ɛ]Cp C = 839, 844 i [ɛ] C = 849 (di b inių žodžių duomenys)). Bū ina 5 PAV. Na ū alių žodžių (___) labializuo ų i izoliuo ų (....) umpųjų balsių spek ai 6 PAV. Di b inių žodžių (___) labializuo ų i izoliuo ų (....) umpųjų balsių spek ai EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a k eip i dėmesį, kad i ian ilguosius balsius nus a y os labializuo o žemu inio pakilimo [æː] kompak iškumo eikšmės didesnės už eikšmes, nus a y as i ian izoliuo ai iš a ą balsio a ian ą, o jau ap a am labializuo am umpajam balsio [ɛ] a ian ui būdingas mažesnis kompak iškumas. Aukš u inio pakilimo [ʊ], [ɪ] i idu inio pakilimo [ɔ] di uziškumo eikšmės upu į a ijuoja, ačiau įž elg i am ik as bend as endencijas galima. Na ū alių žodžių labializuo i [ʊ], [ɪ], [ɔ] alo onai p adinėje, s aciona iojoje i galinės a ikuliacijos pozicijose ne okie di uziški kaip izoliuo ai iš a i jų a ian ai (plg. Cp[ʊ]Cp d = 690, 720 i [ʊ] d = 770; Cp[ɪ]Cp d = 1600, 1630, 1610 i [ɪ] d = 1690; Cp[ɔ]Cp d = 480, 490, 500 i [ɔ] d = 530). Di b inių žodžių y imo ezul a ai odo, kad a p lūpinių p iebalsių esan is [ʊ] ijose i ose a ikuliacijos pozicijose (plg. Cp[ʊ]Cp d = 730, 720, 760 i [ʊ] d = 770), [ɪ] – s aciona iojoje i galinėje (plg. Cp[ɪ]Cp d = 1680, 1670 i [ɪ] d = 1690), [ɔ] – p adinėje i s aciona iojoje (plg. Cp[ɔ]Cp d = 500, 520 i [ɔ] d = 530) ne oks di uziškas kaip izoliuo ai iš a i a ian ai; neap a ose a imo azėse labializuo o a ian o di uziškumo laipsnis didesnis. Bemoliškumo indeksas odo, kad labializuo iems [ɐ] i [ɛ] alo onams būdinga ak y esnė lūpų eikla nei izoliuo ai iš a iems jų a ian ams (plg. Cp[ɐ]Cp b = 107 i [ɐ] b = 106; Cp[ɛ]Cp b = 108 i [ɛ] b = 107 (na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp b = 107 i [ɐ] b = 106; Cp[ɛ]Cp b = 106 i [ɛ] b = 105 (di b inių žodžių duomenys)). Tiesa, bemoliškumo indekso eikšmių ski umo a p ilgojo labializuo o i izoliuo ai iš a o [ɑː] neuž iksuo a. A k eip inas dėmesys, kad ik di b inių žodžių [ɔ], a am a p lūpinių p iebalsių, būdingas didesnis bemoliškumo indeksas (plg. Cp[ɔ]Cp b = 110 i [ɐ] b 109); na ū alių žodžių [ɔ] bemoliškumo indekso eikšmių ki imo ne iksuo a. P imin ina, kad pagal an osios o man ės eikšmes aiškiai išsisky ė d i balsių g upes: labializuo i užpakalinės eilės balsiai, ku ių F2 eikšmės didesnės, i p iešakinės eilės balsiai – jų F2 eikšmės mažesnės. Tačiau analizuojan onalumo pa ame us nus a y as ki oks san ykis: isų a p lūpinių p iebalsių esančių užpakalinės i EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 p iešakinės eilės umpųjų [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɪ] 12 i [ɛ], i ų ijose a ikuliacijos pozicijose, onalumo eikšmės didesnės nei izoliuo ai iš a ų šių balsių a ian ų onalumo eikšmės, odėl labializuo i alo onai u ė ų bū i e in ini kaip aukš ėlesnio emb o (plg. Cp[ɐ]Cp T = 11, 51, 67 i [ɐ] T = –78; Cp[ɔ]Cp T –264, –257, –247 i [ɔ] T = –299; Cp[ʊ]Cp T = –106, –140, –144 i [ʊ] T = –225; Cp[ɪ]Cp T = 610 i [ɪ] T = 593; Cp[ɛ]Cp T = 372, 415, 375 i [ɛ] T = 252 (na ū alių žodžių duomenys); Cp[ɐ]Cp T = –22, –1, –18 i [ɐ] T = –78; Cp[ɔ]Cp T = –220, –249, –284 i [ɔ] T = –299; Cp[ʊ]Cp T = –195, – 190, –211 i [ʊ] T = –225; Cp[ɪ]Cp T = 616, 632, 614 i [ɪ] T = 593; Cp[ɛ]Cp T = 330, 325, 322 i [ɛ] T = 252 (di b inių žodžių duomenys). Pas ebė a, kad nuosekliausiai kin an is kokybės pa ame as y a į empimas – isi iek na ū alių, iek di b inių žodžių labializuo i umpųjų balsių alo onai a iami mažiau į emp ais kalbos pada gais nei izoliuo i jų a ian ai. Kad a p lūpinių p iebalsių alo onai mažiau į emp i, pas ebė a i ian isas balsių g upes. 12 Kiek žemesnis ik i iamojo labializuo o [ɪ] p adinės a ikuliacijos pozicijos onalumo pa ame as (plg. Cp[ɪ]Cp T = 592 i [ɪ] T = 593). EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Balsių san ykių analizė (ž . 7 i 8 pa .) a skleidė, kad iek na ū alių, iek di b inių žodžių žemu inio pakilimo umpieji labializuo i i izoliuo ai iš a i [ɐ] i [ɛ] a ian ai psichoakus inėje e d ėje iš yškina didžiausią ski umą – jų lyginamieji apsk i imai labai aiškiai nu olę ienas nuo ki o. A s umai neabejo inai leidžia eig i, kad alo onai su okiami kaip iš esmės kokybiškai ski ingi ga sai. Ti ieji balsio [ɪ] a ian ai aip pa u ė ų bū i su okiami kaip kokybiškai ski ingi, ačiau jų lyginamieji apsk i imai kiek mažiau nu olę nei [ɐ], [ɛ] alo onų. Panašiai gali bū i su okiami i [ʊ] a ian ai, ik bū ina a k eip i dėmesį, kad na ū alių žodžių balsių a ian ų kokybinis ski umas didesnis (apsk i imai neliečia ienas ki o) nei di b inių žodžių balsių a ian ų (apsk i imai nežymiai liečiasi k aš inėmis). Mažiausiai psichoakus inėje e d ėje ski iasi labializuo i i izoliuo ai iš a i [ɔ] a ian ai – apsk i imai ečdaliu i daugiau dengia ienas ki ą, o ai eiškia, kad alo onai u ė ų bū i su okiami kaip labai panašios, be ne apačios kokybės. Visi labializuo i umpieji balsiai, išsky us na ū alių žodžių [ɔ], pasislinkę a čiau psichoakus inės e d ės cen o, o izoliuo i šių balsių a ian ai užima pe i e iškesnę padė į. Tokia endencija nus a y a i analizuojan ilgųjų balsių a ian ų padė ies psichoakus inėje e d ėje ski umus. 7 PAV. Na ū alių žodžių labializuo ų (žali apsk i imai) i izoliuo ai iš a ų (gel oni apsk i imai) umpųjų balsių san ykiai psichoakus inėje e d ėje 8 PAV. Di b inių žodžių labializuo ų (žalia apsk i imai) i izoliuo ai iš a ų (gel oni apsk i imai) umpųjų balsių san ykiai psichoakus inėje e d ėje EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 IŠVADOS Išsamiai iš y us na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i umpųjų alo onų kokybės pa ame us bei palyginus juos su izoliuo ai iš a ų balsių duomenimis, nus a y os okios balsių a ian ų cha ak e is ikos: 1. Ryškiausiai i pas o iausiai isose balsių g upėse ski iasi ečiosios o man ės F3 duomenys – na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i umpųjų balsių alo onų isų i ų a ikuliacijos pozicijų, . y. p adinės, s aciona iosios i galinės, F3 eikšmės y a žemesnių dažnių. Taigi many ina, jog spek e aiškiausiai iš yškėjan ys ga so labializacijos požymiai pi miausia sie ini su ečiosios o man ės žemėjimu. 2. An osios o man ės eikšmių ki imas aip pa labai yškus i endencingas, ačiau jos pokyčiai susiję su p igim ine balsių a imo eile. Na ū alių i di b inių žodžių labializuo ų ilgųjų i umpųjų užpakalinės eilės [ɑː], [ɐ], [oː], [ɔ], [uː], [ʊ] alo onų F2 eikšmės aukš esnių dažnių nei izoliuo ai iš a ų balsių, aigi isi jie u ė ų bū i kiek p iešakesnės a ikuliacijos; labializuo ų p iešakinės eilės [æː], [ɛ], [eː], [iː], [ɪ] a ian ų F2 ezonuoja žemesnių dažnių diapazone, odėl jiems g eičiausiai būdinga užpakalesnė a ikuliacija. Už iksuo as kiek yškesnis užpakalinės eilės balsių an osios o man ės F2 eikšmių ski umas, aigi many ina, kad šie balsiai pa i ia s ip esnį p iebalsių [p], [b] po eikį; p iešakinės eilės balsių ki imo k yp is kiek blankesnė, ačiau bend oji endencija išlaikoma isose i ose balsių g upėse. 3. Labializacijos po eikis pi mosios o man ės F1 eikšmėms susijęs su i iamųjų balsių pakilimu – ik ilgieji idu inio pakilimo balsiai [oː] i [eː] bei umpieji žemu inio pakilimo balsiai [ɐ] i [ɛ] odo yškius F1 poslinkius spek e, ačiau jų kokybinės ypa ybės ne ienodos. Ta p lūpinių p iebalsių esančių [oː], [eː] alo onų F1 eikšmės didesnės, odėl jie u ė ų bū i a i esni nei izoliuo ai iš a i a ian ai, o labializuo ų [ɐ] i [ɛ] pi moji o man ė žemesnė nei izoliuo ų balsių, aigi alo onai u ė ų bū i e in ini kaip užda esni. Ki i ilgieji i umpieji balsiai jokio yškesnio pi mosios o man ės padė ies ki imo spek e ne odo. 4. Fo mančių eikšmių e inimo ezul a us galima apibend in i aip: 4.1. CpVCp pozicijoje esančių žemu inio pakilimo [ɑː], [ɐ], [ɛ] i idu inio pakilimo [eː] alo onų kompak iškumas mažesnis nei izoliuo ai iš a ų jų a ian ų, labializuo o žemu inio pakilimo [æː] isų ijų a ikuliacijos pozicijų a ian o kompak iškumo indekso eikšmės didesnės; aukš u inio EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pakilimo [uː], [ʊ], [iː], [ɪ] bei idu inio pakilimo [oː], [ɔ] alo onai a skleidžia kiek ki okį san ykį – labializuo i i iamųjų balsių a ian ai p adinėje, s aciona ioje i galinėje a ikuliacijos pozicijose linkę bū i mažiau di uziški nei izoliuo ai iš a i a ian ai. 4.2. Tonalumo a ž ilgiu galima ski i šias i iamųjų balsių g upes: ilguosius labializuo us užpakalinės eilės [ɑː], [oː], [uː] alo onus, pasižyminčius didesniu onalumo laipsniu, aigi i aukš ėlesniu emb u, i ilguosius labializuo us p iešakinės eilės [æː], [eː], [iː] a ian us, ku ių onalumo laipsnis CpVCp pozicijoje mažesnis, aigi i emb as žemesnis; umpieji labializuo i užpakalinės i p iešakinės eilės balsiai [ɐ], [ɔ], [ʊ], [ɛ], [ɪ] u ė ų bū i e in ini kaip aukš ėlesnio emb o. 4.3. Bemoliškumo ski umų a p labializuo ų i izoliuo ai iš a ų alo onų už iksuo a ik i ian [ɐ], [æː], [ɛ], [iː] i [uː]: CpVCp pozicijoje esan ys p iešakinės eilės [æː], [ɛ], [iː] bei užpakalinės eilės [ɐ] y a bemoliškesni – a ikuliuojan juos lūpų eikla u ė ų bū i ak y esnė nei a ian izoliuo us šių balsių a ian us; a p lūpinių p iebalsių esan is užpakalinės eilės [uː] alo onas pasižymi mažesnėmis bemoliškumo eikšmėmis. 4.4. Bend as labializuo us i izoliuo ai iš a us balsių a ian us ski ian is kokybinis požymis y a į empimas – isi CpVCp pozicijoje esan ys alo onai a ikuliuojami mažiau į emp ais kalbos pada gais. 5. Labializacija kiek s ip iau eikia p adinę a ba p adinę i galinę ilgųjų alo onų a ikuliacijos pozicijas. T umpųjų balsių g upėje didesnio ski umo a p lyginamų p adinės, s aciona iosios i galinės pozicijų neuž iksuo a – panaši lūpinių p iebalsių į aka kokybės ezul a ams nus a y a isose umpojo alo ono dalyse. 6. Didesnio kokybinių eikšmių ski umo a p na ū alių i di b inių žodžių nenus a y a – labializacija labai panašiai eikia iek na ū aliame kalbos s au e a ojamų, iek di b inai suda y ų žodžių cha ak e is ikas, . y. isais a ejais išlaikoma a pa i kokybės eikšmių ki imo k yp is. 7. Dauguma i ų labializuo ų i izoliuo ai iš a ų balsių psichoakus inėje akus inėje e d ėje odo aiškius ski umus. Ypač ai pasaky ina apie ilgųjų [oː], [uː], [æː], [eː] bei umpųjų [ɐ], [ɛ] balsių a ian us – a s umai a p labializuo ų i izoliuo ų alo onų sk i ulių psichoakus inėje e d ėje labai aiškiai odo, kad šių balsių a ian ai u ė ų bū i su okiami kaip kokybiškai ski ingi ga sai; labiausiai su apo ilgojo [iː] i umpojo [ɔ] a ian ų lyginamieji sk i uliai, aigi kokybinis ski umas a p jų alo onų y a nedidelis. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 8. Labializuo iems balsiams būdingas didesnis a mažesnis poslinkis psichoakus inės e d ės cen o link, o izoliuo i a ian ai links a užim i pe i e iškesnę padė į, . y. išsidės o koo dinačių sis emos ke i čio pak aščiuose. LITERATŪRA A m b a z e i č i u s R y is 2010: Di e en ial Acous ical Cues o Pala alized s Nonpala alized P e ocalic Sonan s in Li huanian. – Žmogus i žodis 12(1), 5–10. A m b a z e i č i u s R y i s 2012: Loci o Pala alized s Nonpala alized P e ocalic Plosi es in Li huanian. – Žmogus i žodis 14(1), 13–18. A m b a z e i č i u s R y is , L e s k a u s k a i ė A s a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija. A k o č a i y ė D a i a 2002: Pie ų žemaičių aseiniškių p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. B a c e i č i ū ė R i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48(1)–49(1), 5–18. B a c e i č i ū ė R i ma 2002: Lie u ių kalbos kin amųjų ga sų [ie], [uo] ekspe imen inė analizė. – Kalbo y a 51(1), 5–17. B a c e i č i ū ė R i ma 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. B a k š i e n ė R i m a , Č e p a i i e n ė A g n ė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135. DOI: 10.15388/Bal is ica.52.1.2303. Ba l č i ū n i e n ė A s a , R i n k a u s k i e n ė R e g i n a , M e i l i ū n a i ė V io le a 2017: Kupiškėnų i u eniškių pa ibio šnek ų one inė kai a XXI a.: Vabalninko, Da šiškių i Salamiesčio punk ų a ejis. – Li uanis ica 63, 38–60. Ba l l M a in J., H o w a d S a a J., M i l le K i k 2018: Re isions o he ex IPA Cha . – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 48(2), 155–164. DOI: 10.1017/S0025100317000147. Be e le y H e le n a 2015: B i ish English [kw], [k], and [w] Dis inc ion in Back Round Vowel Con ex s. – ICPhS. P ieiga in e ne e: EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 h ps://www.academia.edu/14852799/B i ish_English_kw_k_and_w_dis inc ion_in_back_ ound_ owel_con ex s. B la d o n A n ho n y, Fa n G u n na 1978: A Two- o man Model and he Ca dinal Vowels. – Speech T ansmission Labo a o y – Qua e ly P og ess and S a us Repo 1, S ockholm: KTH, 1–8. Bo yc e S u z a n n e , E sp y- W i lso n C a o l Y . 1997: Coa icula o y S abili y in Ame ican English / /. – Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 101(6), 3741–3753. Bu c h e A n d e w , F le c he J a n e 2014: Sound Pa e ns o Aus alian Languages. – The Languages and Linguis ics o Aus alia. The Wo ld o Linguis ics 3, De G uy e Mou on, Be lin, Ge many, 89–136. Ca ig n a n C h is o p h e , X i me n e s A w e n B., S h a w J a s o n A. 2017: A Compa ison o Acous ic and A icula o y Me hods o Analysing Vowel Di e ences ac oss Dialec s: Da a om Ame ican and Aus alian English. – Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 142, 363–377. Co le J e n n i e S . , L i n e b a u g h G a y, Mu n s o n C h e ye n n e , M c M u a y B ob 2010: Unmasking he Acous ic E ec s o Vowel- o- owel Coa icula ion: A S a is ical Modeling App oach. – Jou nal o Phone ics 38(2), 167–184. D e e š k e i č i ū ė S ig i a 2008: Dėl lie u ių kalbos sklandžiųjų p iebalsių kiekybės. – Žmogus i žodis 10(1), 15–19. De e š k e i č i ū ė S i g i a , K a z l a u s k i e n ė A s a 2009: Dusliųjų sp ogs amųjų p iebalsių spek inė analizė i jų sp ogimo ukmė. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 98–111. F le m m i n g E d w a d 2002: Audi o y Rep esen a ions in Phonology, Rou ledge, New Yo k. G i d e n is A le k s a s 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. G i d e n is A le k s a s 2009: Vadinamųjų su ap inių d ibalsių [ie uo] ga sinė i onologinė sudė is. – Bal is ica 44(2), 213–242. G i d e n is A le k s a s , K u b i l i ū ė -K l i u k i e n ė R e g in a 1982: Reg esy inis p iebalsių pala alizacijos po eikis balsių spek ui šiau ės žemaičių a mėje. – Kalbo y a 33(1), 30–38. G i d e n is A le k s a s , R i a u b i š k y ė S a j o n ė 1981: Viena šiau ės žemaičių i p ūsų one ikos pa alelė. – Bal is ica 17(1), 92–95. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 32 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 o desc ibe be e he quali a i e a ios o he analysed allophones, he ollowing acous ic pa ame e s o he beginning, he middle pa and he end o he segmen a icula ion posi ions we e calcula ed acco ding o he i s , second and hi d o man alues (Hz): compac ness (C), onali y (T), la ness (b), di usi i y (d ) and ension (i ). The ela ionships o he g aphically compa ed owel a ian s a e ep esen ed in he psychoacous ic F2'/F1 space, in which he esea ched allophones a e ma ked by ci cles o 1 ba k size (z) in diame e , and he dis ances be ween hem indica e he deg ee o di e ence in pe cei ed quali y: he a he he ci cles a e om each o he , he mo e quali a i ely hose sounds di e . A e a de ailed s udy o he quali a i e cha ac e is ics o labialized owels o he Li huanian s anda d language and hei compa ison wi h he da a o isola ed owels, he ollowing gene al endencies we e iden i ied. Labialized allophones a e mos e iden ly and s ably cha ac e ised by he da a o he hi d o man F3 – in all a icula ion posi ions, i. e., in he beginning, he middle pa , and he end o he segmen , hey a e cha ac e ised by lowe - equency F3 alues. Thus, i is conside ed ha he mos ob ious signs o sound labializa ion in he spec um a e p ima ily ela ed o he deg ada ion o he hi d o man . The change in he alues o he second o man F2 o labialized owels is also g ea ly p onounced and enden ious, bu i s changes a e ela ed o he p onuncia ion o owels. The labialized allophones o back owels [ɑː], [ɐ], [oː], [ɔ], [uː], [ʊ] o all he s udied g oups mo e o en ha e highe equency F2 alues, so hey should be sligh ly mo e on a icula ion han p onounced in isola ion. The co esponding a ian s o he on owels [æː], [ɛ], [eː], [iː], [ɪ] ha e a esonan F2 in he lowe equency ange, so hey a e likely o ha e a sligh ly mo e back a icula ion. The e ec o labializa ion on he alues o he i s o man F1 is no sys ema ic. The e alua ion o labialized allophone o man alues has shown ha consis en ends we e ound by analysing he alues o compac ness/di usion, onali y, la ness and s ess indices, bu sys ema ic di e ences we e no eco ded in all g oups o owels. The analysis o he ela ionships o owel a ian s in psychoacous ic space has shown ha in many cases, he allophones p onounced in di e en posi ions a e pe cei ed as sounds o unequal quali y. A en ion was d awn o he ac ha no g ea e quali a i e di e ence was obse ed be ween he wo ds ha a e ac ually used in speech and a i icially cons uc ed ones – labializa ion has a e y simila e ec on hei acous ic cha ac e is ics. EDITA LEDICHOVA. Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas | 33 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.03 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 The s eng h o coa icula ion in luence on he quali y cha ac e is ics o labialized owels depends p ima ily on he leng h o he owel. Long allophones a e mo e likely o expe ience a s onge in luence o adjacen consonan s in he beginning o in he beginning and he end o he segmen a icula ion posi ions. Sho owel a ian s expe ience a s onge e ec o ull-sound coa icula ion because no mo e p onounced di e ences we e ound be ween he measu ed a icula ion posi ions – all allophonic phases ecei e a simila e ec o adjacen consonan s. KEYWORDS: labializa ion; coa icula ion; quali y; allophone. EDITA LEDICHOVA Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius ledicho a.edi [email protected]