BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA GERŽOTAITĖ
Vilniaus uni e si e as
JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS
VAIZDINIAI: KAUNO, JURBARKO, ŠAKIŲ IR MARIJAMPOLĖS
KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė
gim inė, kalbinis giminiškumas, pieš iniai žemėlapiai.
ĮVADAS
Pe cep y iosios dialek ologijos da buose kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland)
adinama indi ido kalbinė ap linka i ji y a siejama su os aplinkos kalbiniais i e d iniais a s umais
(Die cks 2002: 51; Aliūkai ė i k . 2017: 106–121). Pap as ų kalbos bend uomenės na ių
sa imonėje įsi i inusius gim ųjų apylinkių aizdinius a skleidžia men alinio, a ba pieš inio,
a ian ų žemėlapio duomenys (plačiau ž . P es on 1999b: XXXIV–XXXV; Aliūkai ė 2009:
164–179)
1
. Men aliniai žemėlapiai, Denniso P es ono (1989: 1–23; 1993: 335) eigimu, y a
pap asčiausias būdas nus a y i, ką eiliniai kalbos a o ojai man o apie ie o ę (ž . Aliūkai ė i k .
2017: 42).
No s pas a ąjį dešim me į pe cep y iosios dialek ologijos da bų Lie u oje daugėja, didesnis
dėmesys kalbinės gim inės aizdiniams ski iamas os keliuose iš jų. P ojek o Bend inės kalbos ie a
men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje
2
medžiagos pag indu y a išnag inė i Šiaulių, Vilka i škio i
ki ų mies ų jaunuolių pieš uose žemėlapiuose iš yškėję san ykiai su kalbine gim ine i nuos a os
dėl g e imų a ealų (Aliūkai ė, Mikulė nienė 2016: 89–120; Ge žo ai ė 2016: 121–142; Ge žo ai ė,
Čepai ienė 2016: 84–100; Me ky ė -Š a cienė 2016: 139–154; Aliūkai ė i k . 2017: 108).
Nus a y a, kad kalbinė gim inė kaip a minės aiškos p lo as, p a yzdžiui, Vilka iškio mokslei ių
požiū iu, apima g e imas s i is a be eik su ampa su aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės ibomis.
Bend inės kalbos a ealui p iski as Vilka iškis nea siejamas nuo Ma ijámpolės (Ge žo ai ė,
1
Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose men alinio žemė lapio (angl. men al map) są oka nu odoma, koks
ie o ės a ie o ių g upių aizdinys iš yškėja eilinių kalbos a o ojų s ąmonėje. Taip a skleidžiama pap as ų kalbos
bend uomenės na ių e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66).
2
P ojek as ykdy as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis (su a ies N . K-5/2014). P ojek o ukmė
2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Čepai ienė 2016: 84–100). Tokie ezul a ai gau i susis eminus žemėlapių, ku iuose i iamieji
lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis.
Ak ualumas i naujumas. Kalbinės gim inės giminiškumo su ki omis ie o ėmis
y imai, odan ys pap as ų kalbos bend uomenės na ių gebėjimą ski i sa os kalbinės aplinkos
aišką, Lie u oje da ik p adė i (Ge žo ai ė 2018: 76–101). A lik a Šiaulių, pagal Zigmo
Zinke ičiaus i Alekso Gi denio pa eik ą lie u ių a mių klasi ikaciją – aka ų aukš aičių šiauliškių,
gimnazis ų kalbinės gim inės aizdinių analizė iš yškino gana ikslią ie os i iamųjų kalbinės
aplinkos a ian o su okimo izoglosių sis emą. Tokiu požiū iu da nė a i os bend inei lie u ių
kalbai a imiausios pa a mės – aka ų aukš aičių kauniškių – plo e e sančių ie o ių jaunimo
nuos a os.
Šio s aipsnio ikslas – emian is pe cep y iosios dialek ologijos me odologija i
nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės
gimnazijų mokslei ių kalbinės gim inės aizdinius, . y. kalbi nį gim ųjų apylinkių
(ne)giminiškumą su ki omis zonomis i galimą kalbinę aišką jose. S aipsnio objek as – Kauno,
Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a
ke u iose mies ų gimnazijose besimokan ys 15–18 me ų jaunuoliai (ž . len elę).
LENTELĖ. Ti iamųjų cha ak e is ika
Gy enamoji
ie o ė
Iš iso
i iamųjų
Iš iso
me ginų
Iš iso
aikinų
Ta mę
moka
Ta mės
nemoka
Ta miškai
kalba
Ta miškai
nekalba
Ta minės
kalbos
dažnumas
Kaunas
45
23
22
7
38
3
12
3
100,00 %
51,11 %
48,89
%
15,56 %
84,44 %
6,67 %
26,67 %
Ju ba kas
50
28
21
10
40
10
8
4,36
100,00 %
56,00 %
42,00
%
20,00 %
80,00 %
20,00 %
16,00 %
Šakiai
47
29
18
29
17
27
4
3,92
100,00 %
61,70 %
38,30
%
61,70 %
36,17 %
57,45 %
8,51 %
Ma ijampolė
36
17
19
20
16
19
5
3,59
100,00 %
47,22 %
52,78
%
55,56 %
44,44 %
52,78 %
13,89 %
Apklaus us mokslei ius galima p iski i ienai amžiaus g upei. A liekan y imą emiamasi
Penelopės Ecke požiū iu, kad amžiaus klasi ikacijos pag indas y a ne iksli ch onologija, o
a psniai. Ti iamieji pagal kalbinę, kul ū inę, socialinę pa i į i paauglys ės apa umo a psnį
p iski iami ai pačiai ka ai (Ecke 1997: 151–167; Aliūkai ė 2007: 145).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ti iamoji medžiaga – p ojek o Regioninių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos
(k azis anda o) sklaida XXI amžiaus p adžioje: pe cepcinis y imas
3
me u Kauno Jono
Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių „Žibu io“ i Ma ijampolės Sūdu os
gimnazijose užpildy os 178 anke os
4
.
Anke ą suda o ke u ios dalys. Pi mojoje i an ojoje iksuojami sociodemog a iniai
duomenys: i iamojo ly is, amžius, kilmė s i gy enamoji ie os, aip pa pa eikiami klausimai
dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį
į i ina ečioji (kalbinės gim inės i bend inės kalbos a ealų žymėjimas žemėlapiuose) i ke i oji
(klausomų eks ų s imulų e inimas i lokaliza imas žemėlapiuose i k . ) anke os dalys (plačiau
apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72).
Išsikel i šie užda iniai: 1) ap a i kalbinei elgsenai (kodų pasi inkimas) nus a y i ski ų
anke os klaus imų duomenis; 2) p is a y i objek y ųjį, . y. moksliškai pag įs ą, nag inėjamųjų
ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio
kalbos bend uomenės na io sa imonėje egzis uojan į, nag inėjamųjų ie o ių kalbinį
(ne)giminiškumą su ki omis zonomis a skleidžiančių pieš inių žemėlapių medžiagą; 4) išski i
kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių
sa imonėje susi o ma usius kalbinės gim inės aizdinus.
Iš iso mokslei iai sa o nuos a as izualiza o d ešim yje žemėlapių. Pi moji užduo is –
žemėlapyje pažymė i, ku , mokslei ių nuomone, kalbama panašiai kaip jų gy enamojoje ie o ėje.
An ajame žemėlapyje esponden ai u ėjo pažymė i, ku kalbama bend ine kalba. Ki uose
aš uoniuose žemėlap iuose jie lokaliza o klausomų kalbos a ian ų, a ba eks ų s imulų, a ealus.
Žemėlapiai eik i su nu ody omis sa i aldybių ibomis i cen ais
5
.
S aipsnyje nag inėjami pi mosios užduo ies žemėlapiai, iš yškinan ys kalbinių gim inių
(ne)giminiškumą su ki omis ie o ėmis. Juose už iksuo i a sakymai apibend inami d iem e apais.
Pi miausia analizuojama, kokias i kokiu dažnumu isų i iamųjų ie o ių a s o ai žymėjo jų
kalbinėms gim inėms kalbiniu požiū iu a imas, mažia u a imas i olimas s i is. Išsky us kalbinio
ie o ių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modelius, mėgin a nus a y i, kokios y a jaunųjų
kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos
3
P ojek as ykdomas Vals ybin ės lie u ių kalbos k omisijos lėšomis (su a ies N . K-2/2017). P ojek o ukmė
2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė.
4
Vykdan p ojek ą pa eng os i 2017–2018 m. užpildy os anoniminės anke os Kalbos a ian ų e inimas
saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e.
5
Pe cep y iojoje dialek ologijoje aikan žemėlapio echniką (ž . P es on 1989; 1999a: 359–373; 1999b:
XXIII–XL) i iamiesiems pa eikiami iek uš i žemėlapiai (E ans 2002: 76–83), iek, kad bū ų leng iau o ien uo is,
okie žemėlapiai, ku iuose nu odomos didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ib os (ž . Long 1999: 178 ) bei
didmiesčiai (ž . Dailey-OʼCain 1999: 228).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
me odologiją jau ykdy o p ojek o
6
me u sukaup ais į ai ios kalbinės aplinkos jaunuolių a mių i
bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijamp olės mokslei ių apib ėž uose kalbinės gim inės a ealuose.
Ti iamosios ie o ės, kaip odo naujausi ge oling is ikos y imai, išsidėsčiusios ienos
gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio
naujojo ie inio da inio – pie inių aka ų aukš aičių egiolek o plo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė
2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: XIII žemėlapis i komen a as). Viena į y imą į auk ų
ie o ių – Ma ijampolė – dėl aukš o men alinio u banizacinio indekso (dėl e mino plačiau ž .
Ma shal 2004: 111) i dides nės nei aplinkinių ie o ių a minės e ės (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė
2014: 261) laiky ina egiolek o cen u. Ki ų d iejų ie o ių – Ju ba ko i Šakių – apylinkėse
ski iami smulkesni kalbiniai da iniai, a ba geolek ai. Kauno apylinkės, ku iose kalbama bend inei
lie u ių kalbai a imiausiu ie iniu kalbos a ian u, nu odomos kaip bend inės kalbos s anda o
zona.
Taigi, jauniesiems kalbos bend uomenės na iams e inan sa o kalbinę aplinką i g e imus
a ealus, neabejo inai s a bus bend inės kalbos a , iksliau, įsi aizduojamos bend inės kalbos kaip
p es ižinio kodo ma muo. Tikė in a, kad dėl šios p iežas ies apklaus ų mokslei ių kalbinės gim inės
aizdiniai gali ski is nuo aizdinių, iš yškėjusių a liekan y imus ki uose Lie u os egionuose.
1. KALBOS KODŲ (NE)VARTOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKIŲ IR MARIJAMPOLĖS
JAUNUOLIŲ POŽIŪRIU
Duomenų analizė odo, kad mažiausiai a minės aiškos sa o kalbinėje gim inėje
(mak oaplinkoje) gi di Kauno gimnazis ai. Ta minis kodas, šių jaunuolių nuomone, labai e ai
a ojamas iek jų gim ajame mies e (8,89 p oc.), iek jų šeimose, . y. mik oaplinkoje (13,33 p oc.)
(ž . 1 pa .).
6
Plačiau apie p ojek ą i jo ezul a us ž . Aliūkai ė i k . (2017).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kauno gy enamoj i ie o ė
Ju ba ko gy enamoji ie o ė
Šakių gy enamoji ie o ė
Ma ijampolės gy enamoji ie o ė
1 PAV. Ta minio kodo (TK) (ne) a ojimas mik o- i mak oaplinkoje i iamųjų ie o ių jaunuolių požiū iu
Taigi, i šių mokslei ių dekla uojamas a minio kalbėjimo dažnis y a mažesnis už idu inį
– 3 iš 7 (ž . len elę). Tik 2 iš 8 sa o a minį kalbėjimą balais seman inio di e encialo skalėje
į e inusių Kaune gy enančių jaunuolių y a kilę iš a miniu p ožiū iu labiau žymė os aplinkos –
Aly aus (a ba iš g e imo pie ų aukš aičių pa a mės plo o). Jų seneliai, išsky us uos du a ejus, aip
pa gy ena Kaune. P idu ina, kad ie Kauno mokslei iai, ku ie nemano, kad kalba a miškai ( aigi,
jie sa o a minio kalbėjimo dažnio nežymėjo), labiau galė ų bū i siejami su am ik a a mine
aiška, nes gy ena ne šiame mies e, o jo apylinkėse (p z., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Jose gy ena
i kai ku ių iš jų seneliai.
Ki ose gy enamosiose ie o ėse, kaip ma y i iš i iamųjų nuos a ų, a ojamas kalbinis
kodas e inamas kaip a imesnis a miniam (ž . 1 pa .). No s Ju ba ko, kaip i Kauno, mokslei iai
nu odė nemokan ys a miškai, be pažymėjo, kad jų mies e panašiai dažnai a ojamas iek a minis
(42 p oc.), iek ne a minis (44 p oc.) kalbos a ian ai (ž . 1 pa .). Tačia u daugiau nei pusės šių
jaunuolių šeimose (56 p oc.) a miškai nekalbama. Didesnis už idu inį Ju ba ko gimnazis ų
kalbėjimo a miškai dažnis (4,36 iš 7) gali ody i, kad a minis kodas jų kalbinėje aplinkoje
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a ojamas ku kas in ensy iau, nei y a nu odoma (ž . len elę). Be o, i iamieji gy ena ne ik
pačiame mies e, be i jo apylinkių kaimuose. Ju ba ko i kaimyninėse Šakių apylinkėse gy ena i
jų seneliai. Anks esni nuos a ų y imai odo, kad Ju ba ko kalbinė aiška ie os i kaimynin ių
ie o ių gy en ojų y a gana ge ai a pažįs ama (Bakšienė 2015: 1–20).
Panašus požiū is į a mės a ojimą ski ingoje aplinkoje sieja Ju ba ko i Ma ijampolės
esponden us (ž . 1 pa .). Ski umas ik as, kad nemaža Ma ijampolės mokslei ių dalis
(38,89 p oc.) eigia nea pažįs an i, kai gy enamajame mies e i apylinkėse (jose gy ena i jų
seneliai) kalbama a miškai. A i inkamai i šių esponden ų kalbėjimo a miškai dažnis y a
mažesnis nei Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). Tokius ezul a us galėjo lem i kelios
p iežas ys. Gali bū i, kad Ma ijampolėje mėginama a si ibo i nuo a minio kodo. Jis, kaip odo
a lik i y imai, aip pa ge ai a pažįs amas, be labiau neigiamai nei eigiamai e inamas ne ik
ie os, be i kaimyninių ie o ių gy en ojų (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 114–117; Bakšienė
2016: 33–37; 2019: 7). Labai ikė ina, kad sa os a mės Ma ijampolės mokslei iai eigia
nea pažįs an ys odėl, kad mano, jog ji ne ik a ima be nd inei kalbai, be i y a be nd inė kalba
(Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117–119; Bakšienė 2016: 35–37).
Bene daugiausia a minės aiškos, i iamųjų e inimu, esama Šakiuose (ž . len elę).
Daugiau nei pusė apklaus ų šio mies o mkslei ių eigia ją gi din ys iek sa o kalbinėje gim inėje
(61,70 p oc.), iek šeimose (51,06 p oc.) (ž . 1 pa .). Vis dėl o pačių Šakių mokslei ių
dekla uojamas kalbėjimo a miškai dažnis (3,92) y a ik šiek iek didesnis už dažnį, nus a y ą
Ma ijampolės i iamųjų a lik os užduo ies pag indu (ž . len elę). Many ina, kad dalis Šakių
esponden ų (17,02 p oc.) nu odė sa o aplinkoje nea pažįs an ys a minės aiškos i gi dėl nedidelio
jos ski umo nuo bend inės kalbos (Aliūkai ė i k . 2014: 150; Bakšienė 2015: 11; 2016: 33–37).
Taigi, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės jaunuolių nuos a ų duomenys leidžia da y i
p ielaidą, kad i iamieji iden i ikuoja silpnesnį a s ip esnį sa o kalbinių gim inių a miškumą.
Tačiau dalis jų su šia k albine aiška nesi apa ina. Kaune a ojamas kalbinis kodas šio mies o
mokslei ių aizdiniuose, ma y , siejamas su bend inei kalbai a imu a ian u.
2. OBJEKTYVUSIS TIRIAMŲ VIETOVIŲ KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Ti iamosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės i Šakių ie o ės pagal daba inę
Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio pa eik ą lie u ių a mių klasi ikacij ą (Gi denis, Zinke ičius 1966:
139–147; Zinke ičius 1969: 365–380) pa enka į bend inei kalbai a imiausios aka ų aukš aičių
kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 PAV. Ti iamosios ie o ės aka ų auk š aičių kaun iškių pa a mės plo e
Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai,
išlaiko nepaki usius an, am, en, em i bu usius nosinius ą, ę, o kaip kauniškiai – nea i aukia ki čio,
ge ai ski ia neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139– 147;
Zinke ičius 1969: 365–380; LKTCh 2004: 39–44; VAKKKA 2005: 39). Daugiau kalbinių
ski ybių esama kai ku iose šios pa a mės dalyse, aigi i kai ku ių ie o ių i iamųjų kalboje.
Dialek ologų da buose nu odoma, kad Šakių apylinkėms būdinga pe abu d ibalsio a
d iga sio dėmenis ęsiamai a iama i agalė p iegaidė i ki os ypa ybės (VAKKKA 2005: 60–62;
GAT 2008: 14–28). Pagal neki čiuo ų galūnių bals ių a imą šios apylinkės daly inos į d i dalis:
uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su
šiau ine šio ajono dalimi ), i okius balsius s eikus išlaikančią pie inę dalį (Bace ičiū ė 2004: 12–
14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė
2015: 3).
Ski ingose Nẽmuno pusėse esančios Šakių i Ju ba ko apylinkės, y ėjų eigimu, y a labiau
panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai
siejamoje aka inėje ajono dalyje i į y us nuo jos nu olusiose šiau inės Nemuno pusės ie o ėse,
kaip i pie inėje upės pusėje apie Šakius, a iama ęs inė p iegaidė, umpinami neki čiuo ų galūnių
balsiai (G ina eckienė 1957: 119–180; 1996: 88; VAKKKA 2005: 83–84; Sakalauskienė 2015:
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
312, 317). Kadangi Ju ba ko apylinkės ibojasi su ki omis pa a mėmis, ies šnek os plo o
pak aščiais iksuojama į ai esnių ypa ybių (Bace ičiū ė 2008: 5–18; 2010: 235–243; Bakšienė
2012: 19–23; 2015: 7; Sakalauskienė 2013: 17; 2015: 315–316).
Pie aka inėje aka ų aukš aičių kauniškių plo o dalyje apie Ma ijampolę, kaip i pie inėse
Šakių apylinkėse, ne umpinami ilgieji galūnių balsiai. Tačiau čia, p iešingai nei apie Šakius, nė a
ęs inės p iegaidės. Ma ijampolės apylinkės aip pa išsiski ia siau o, į emp o balsio e a osena
(VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių
dėmenys (VAKKKA 2005: 93–95).
Ap a osios nag inėjamam plo ui būdingos kalbinės ypa ybės a spindi objek y ųjį
(moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių
plo ui, aigi i isoms s aipsnyje ap a iamoms ie o ėms. Pagal ki as ypa ybes a imesnėmis
laiky inos Ju ba ko (i šiau ės aka inė Kauno apylinkių dalis) i Šakių apylinkės. Nuo jų kalbiniu
požiū iu labiau ski iasi pie aka inė kauniškių plo o dalis apie Ma ijampolę ( aip pa Vilka iškį) i
ki as ie o es.
3. SUBJEKTYVUSIS TIRIAMŲJŲ VIETOVIŲ KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Iš žymėjimų žemėlapiuose dažnumo ma y i, kad kalbines gim ines isų ie o ių gimnazis ai
s ip iausiais kalbinio giminiškumo yšiais links a sie i su 5–6 aplinkinėmis ie o ėmis (ž . 3 pa .).
3 PAV. Ski ingais kalbin io giminiškumo yšiais su kalbinėmis gi m inėmis siejamų zonų skaičius
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Toks žymėjimas suda o nuo 92 iki 20 p oc. isų analizuojamų anke ų. Pa yzdžiui, Kauno
mokslei iai kaip kalbiniu požiū iu a imiausias kalbinei gim inei nu odė 6 zonas (ž . 3 pa .).
Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų
sa ojo mies o isai nepažymėjo ( okie žemėlapiai suda o 24,44 p oc. isų Kauno mokslei ių
pa eik ų žemėlapių)
7
. Tai, ma y , eikė ų aiškin i anke os klausimo o muluo e: „Žemėlapyje
pažymėki e, ku , jūsų manymu, kalbama panašiai kaip i jūsų mies e“. Taigi Kaunas, no s kai
ku iuose žemėlapiuose i nepažymė as, kalbiniu požiū iu ie os jaunuolių iesiogiai a ne iesiogiai
siejamas su ki omis aplinkinėmis ie o ėmis. Daugiau nei ečdalis šio mies o mokslei ių kaip
panašiausias į kalbinę gim inę žymėjo Vi lniaus (46,67 p oc.) i Jona õs (44,44 p oc.) zonas. Da
penk adalis Kauno esponden ų okiomis ie o ėmis laikė Kėdáinius (22,22 p oc.), Kaišiadó is i
Klai pėdą (po 20 p oc.).
Tikė ina, kad pagal panašumą nu odydami a imus kalbinėms gim inėms a ealus jaunuoliai
galėjo em is asmenine pa i imi. A i kalbinių gim inių žymimos kalbin iu požiū iu panašios zonos
(geog a iškai a imiausi a ian ai) mokslei iams galėjo bū i labiausiai pažįs amos. Taigi,
esponden ai galėjo a pažin i jiems pa iems būdingą kalbinę aišką.
Vidu iniškai a sąlygiškai idu iniškai s ip ūs yšiai isų mokslei ių, išs ky us Šakių
mokslei ius, gim uosius mies us sieja su iena ki a olimesne ie o e ( oks žymėjimas suda o 18–
11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu
požiū iu oliau esančias zonas (nuo 9 iki 1 p oc. isų anke ų). Su gim ųjų apylinkių aiška
apa indami labiau nuo jų nu olusias ie o es, i iamieji, ma y , emiasi iek indi idualia, iek
kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124).
Taigi, ski ini i plačiau ap a ini iš gimnazis ų žymė ų žemėlapių iš yškėję ejopo kalbinio
gim ųjų ie o ių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modeliai.
3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis
Daugiausia sa o kalbinės gim inės kodui a ima aiška pasižyminčių ie o ių žemėlapiuose
nu odė Kauno mokslei iai (ž . 4 pa .).
7
Tai iksuo a i ki ų mies ų jaunuolių žymė uose žemėlapiuose. Jie suda o 36 p oc. isų Ju ba ko, 41,67 p oc.
Ma ijámpolės i 14,89 p oc. Šakių esponden ų žymė ų že mėlapių.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M j_M14
M j_V05
M j_V17
M j_V10
9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su ki omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose
pa yzdžiai
Kalbines Ma ijampolės i g e imo Vilka iškio mies o sąsajas pa i ina anks esni
pe cepcijos y imai (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84–100). Nus a y a, kad į Vilka iškio jaunuolių
nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi
s i ys (Vilka iškis i Ma ijampolė), a ba ik iena iš jų (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 90).
Iki šiol a lik ų subjek y iojo aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės e inimo y imų
ezul a ai pa i ina ne ik Ma ijampolėje i Vilka iškyje, be i g e imoje Kal a ijoje, os oliau
esančiuose Šakiuose a ojamo kodo, ku is pap as ai apibūdinamas kaip a minis, pana šumą
(Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111–112; Bakšienė 2016: 36–37; Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89)
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(ž . 9 p a . žemėl. M j_V05). P idu ina, kad a miškesne Ma ijampolę links a laiky i ne ik
Vilka iškio, be i ki ų a plinkinių ie o ių gy en ojai.
Kaip kalbiniu požiū iu olime snė Ma ijampolei gimnazis ų nu ody a ik g e imiems pie ų
aukš aičiams p iski iama Lazdi jų zona (11,11 p oc.) (ž . 9 pa ., žemėl. M j_V10). Nus a y a, kad
šia ie o e kalbinės gim inės, kaip a minės zonos, ibas linkę plės i i Vilka iškio jaunuoliai
(Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89). Silpniausiais kalbiniais yšiais Ma ijampolė šio mies o
jaunuolių siejama su didmiesčiais (Kaunu i Vilniumi) i keliomis pie ų aukš aičių zonomis
(Aly umi i T ãkais) (ž . 9 pa . žemėl. M j_V10). Ki as lie u ių kalbos plo as šių mokslei ių
žemėlapiuose nežymė as, adinasi, su Ma ijampole nesusijęs jokiu kalbiniu giminiškumu. Taigi,
Ma ijampolės jaunuoliai panašiausiu į kalbinės gim inės aišką links a laiky i be eik isame aka ų
aukš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą.
3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis
Mažiausiai į kalbinės gim inės aišką panašių ie o ių žemėlapiuose pažymėjo Šakių
gimnazis ai (ž . 10 pa .).
10 PAV. Zonos, ku iose, Šakių mokslei ių požiū iu, kalbama panašiai kaip kalb inėje gim inėje
Kaip kalbiniu požiū iu panašiaus ias į Šakius (žymėjimai suda o 85,11 p oc. isų šio mies o
mokslei ių pildy ų anke ų) jaunuoliai daugiausia nu odė kaimynines Vilka iškio (61,70 p oc.),
Kazlų Rūdos (57,45 p oc.), Ju ba ko (42,55 p oc.), Ma ijampolės (31,91 p oc.) i Kauno (29,79
p oc.) zonas (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, M18, V09).
0 %
20 %
40 %
60 %
80 %
100 %
Šakiai
Vilka iškis
Kazlų Rūda
Ju ba kas
Ma ijampolėKaunas
Tau agė
Kal a ija
P ienai
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šk_M02
Šk_V09
Šk_M18
Šk_M20
11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su k i omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose
pa yzdžiai
Šakių, ki aip nei Ju ba ko, mokslei iai sa o kalbinę gim inę labiau nei su Ju ba ku links a
sie i su pie čiau esančiomis Vilka iškio i Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, V09).
Panašus kalbinis giminiškumas, ano Šakių i Ju ba ko jaunuolių, jų kalbines gim ines sieja su
Kaunu. Šiuo požiū iu ap a as ki okias Ma ijampolės mokslei ių nuos a as (jų kalbin ė gim inė su
Kaunu siejama silpniausiais yšiais) , ma y , lėmė iek kalbinės, iek nekalbinės p iežas ys
(Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Silpniausiais kalbiniais yšiais Šakių jaunuolių kalbinė gim inė
siejama su keliomis oliau esančiomis os pačios (Kal a ija – 6,38 p oc., P ienais – 4,26 p oc.) a
g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl.
Šk_M20). Ki os lie u ių kalbos plo o ie o ės Šakių jaunuolių nežymė os.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Vadinasi, Šakių gimnazis ų nu ody os kaip kalbinei gim inei a imiausios ie o ės be eik
nesiski ia nuo zonų, ku ias sa o žemė lapiuose pažymėjo Ma ijampolės mokslei iai. Šakiai, kaip i
Ma ijampolė, kalbiniu giminiškumu siejami su didžiąja aka ų aukš aičių kauniškių plo o dalimi.
Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios
jų kalbinei gim inei geog a iškai olimesnės, be Ma ijampolei a imesnės Kal a ijos i P ienų
s i ys. P iešingai, Ma ijampolės jaunuolių požiū iu, jų kalbinei gim inei olimesnės (a jai isai
negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis
giminiškumas be eik su ampa su objek y iuoju.
IŠVADOS
Laikan is pe cep y iosios dialek ologijos me odologinių p incipų a lik as aka ų aukš aičių
kauniškių pa a mės plo o ie o ių – Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės – kalbinės gim inės
aizdinių y imas pa i ina i papildo anks esniais da bais apibend in ą subjek y ųjį i objek y ųjį
bend inei lie u ių kalbai a imiausio egiono aizdą.
Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių
nag inėjamosios pa a mės ie o ių – Šakių i Ma ijampolės – i iamieji. Tikė ina, kad dėl a ian o
sa i umo, . y. nedidelio ski umo nuo bend inės kalbos, dalis jų sa ojo kalbinio kodo nea pažįs a.
Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba
pa a mės pa ibio zonos , mokslei iai pa i ina kelių kalbos a ian ų egzis a imą šioje zonoje.
Kaune a ojamas kalbinis kodas ie os jaunuolių, ma y , siejamas su bend inei kalbai a imu
a ian u. Tokios apklaus ų esponden ų nuos a os be eik su ampa su objek y iuoju gim ųjų
apylinkių kalbiniu žymė umu.
Panašius ezul a us iš yškino mokslei ių žymė ų pieš inių žemėlapių pag indu išski i ejopi
kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modeliai. Iš jų ma y i, kad ie o ės, Šakių
i Ma ijampolės esponden ų nu ody os kaip kalbiniu požiū iu a imiausios jų kalbinėms
gim inėms, be eik neiše ina už aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės ibų. Ju ba ką s ip iausi
kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio
ie o ėmis. Kauno jaunuolių kaip panašiausios į kalbinę gim inę nu ody os zonos be eik su ampa
su XXI a. an ajame dešim me yje geoling is ų išski u bend inės kalbos s anda o plo u.
Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su
objek y iuoju ne ik gim ųjų i aplinkinių ie o ių, be i iso lie u ių kalbos plo o kalbiniu
a ian iškumu. Tikė ina, kad apie kalbines gim ines (išsky us Kauną i jo apylinkes) esančios
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kalbiniu požiū iu joms a imos zonos mokslei ių labiau apa inamos su a mine aiška. Be eik isą
lie u ių kalbos plo ą apimančios silpniausiu a jokiu kalbiniu giminiškumu su kalbinėms
gim inėms jaunuolių (ne)siejamos ie o ės g eičiausiai siejamos su bend inei kalbai a imesniu
kalbos a ian u.
LITERATŪRA
Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų
kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us
Philologicus 15(20), 164–179.
Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus
35(40), 63–91.
Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis
geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė,
V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių
kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155–
177.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai
Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas
(žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257–
262.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų
k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica
Li huanica 74, 89–120.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos
a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų
aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e.
– Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18.
Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių
šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243.
Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. –
Žmogus i žodis 1, 19–23.
Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i
Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174.
Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo
y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199.
Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas?
– Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla,
105–123.
Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 227–242.
Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 51–70.
Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian
Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167.
E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 71–93.
GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose
žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142.
Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos
is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 76–101.
Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos
Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278
(žiū ė a 2019 09 27).
Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos,
aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e:
h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889.
Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje:
žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis
y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis.
Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14,
139–147.
G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119–
180.
G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A.
Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98.
Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 161–176.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004.
Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing
Company, 177–198.
Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e
S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan.
Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės
a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech :
Fo is.
P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377.
P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on,
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL.
P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 359–373.
Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. –
Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329.
Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. –
Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e:
h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52.
Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos
samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76.
VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos
a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos
da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
365–380.
Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gau a 2019 10 10
P iim a 2019 12 18
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN
AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS,
JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ
Summa y
The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland
o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas,
Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch
conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology.
The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s
can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis
o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he
linguis ic homeland and o he loca ions.
The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he
a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands
wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low
deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei
own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei
linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a
coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably
connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d
language.
D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people
associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec
o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed
linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes
o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he
second decade o he 21s cen u y.
The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he
objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and
o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic
homeland, linguis ic a ini y, d awn maps.
LAURA GERŽOTAITĖ
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas
[email p o ec ed]
