BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA GERŽOTAITĖ
Vilnius Uni e si ä
JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS
GEBUTIGEN: KAUNO, JURBARKO, ŠAKI UND MARIJAMPOLS
KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
ESMINIAI WORDŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė
gim inė, kalbinis giminiškumas, peš iniai žemėlapiai.
ĮVADAS
Pe cep y iosios dialek ologies A bei en kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland) nenn indi ido
kalbinė ap linka und sie wi d mi den sp achlichen und äumlichen En e nungen jene Umgebung
e bunden (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė und k . 2017: 1061 Pap as ische Sp ache
Gemeinscha smi gliede selbs imone es ge es ig en Gebu sumgebungsbeispiele en hüll
men alinis, ode bleš inis, a ian s Ka sappi-Da en (plačiau sie P es on 1999b: XXXIVXXXV; Aliūkai ė
2009: 164179). Men alen Ka en, Dennis P es ons (1989: 123; 1993: 335) A gumen , sind ein achs e
1
Me hode zu bes immen, was eilinie Sp ache Benu ze mi o übe O o ę (ž . Aliūkai ė und k .
2017: 42).
Obwohl den le z e en Jah zehn en pe cep y ioses Dialek ologies We ks in Li uanien e meh , g öße e Au me ksamkei
kalbine es Hommines Bilde dnissen gezahl wi d nu wenigen aus ihnen. P ojek es Bend ines Sp achenpla z im men alen
li auischen Sp achen-Mappe Ma e ialg undg undg und is ausnag inė i Šiaulių, Vilka i škio und ande e S äd e
2
Jugendlichen in Pensch en Ka enabschlägen aus yškėję Beziehungen mi sp achine Gim ine und Bes immungen übe
g e ig en A ealä (Aliūkai ė, Mikulė nienė 89120; Ge žo ai ė 2016: 121142; Ge žo ai ė, Čepai ienė 84100; Me ky ė - Š a cienė
139154; Aliūkai ė 2016: 108, 2016: 2016: k . Fes ig wu de, dass kalbinė gim inė als a minės aiškos p lo as, p a yքերով,
Vilka iškio mokslei ių Sich weise, um ass ge egimas s i is ode as zusammen äll mi aka ų aukš aičių kauniškių
pa a mės G enzen. Bend ines Sp ache a ealui zugesch iebene Vilka iškis nich e gemach on Ma ijámpolės
(Ge žo ai ė, Pe cep y iosios dialek ologίας) in Un e suchungen men alischen landes lapio (engl. men al map) beg i
angegeben wi d, welche O scha ode o o ies G uppen aizdinys aus yškėja in de Sp ache de Ve b auche s ąmon.
1
So o enba ein ache Sp achgemeinscha Mi gliede e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66).
2
P ojek du chge üh mi Gelde n de S aa yblichen li auischen Sp ache Kommission (su a ies N . K-5/2014).
2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2 Čepai ienė 2016: 84100). Tokie
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
E gebnisse e hal en susis eminus Ka sapies, in denen un e suchende Ak ualumas und Neuumas.
lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis.
Kalbinės gim lichen Ve wand igkei s mi ande en Gebie en Un e suchungen, die zeigen ein ache
Sp ache Gemeinde Mi gliede Fähigkei zu geben on ih en Sp achwel aišką, in Li uanien noch nu
beginnen (Ge žo ai ė 2018: 76101). A lik a Šiaulių, nach Zigmo Zinke ičiaus und Alekso Gi denio
o ge ag e li auischen a mių klassi ika ion aka ų aukš aičių šiauliškių, gymnazis en kalbinės
gim inės aizdinių analizė aus yškino ziemlich genaulią a ian o des umgebungs de o skundlichen
un e suchenden isoglosių sis emą. aus diesem gesich spunk is noch nich e o sch allgemeine
li auische sp ache nächs liege pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių plo e e sančių ie o ių jaunimo
nuos a os.
P ojek daue dieses A ikels Ziel basie end pe cep y ioses Dialek ologies Me hodologie und gymnazijų
nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės
mokslei ių kalbinės gim lichen Bilde dungen, . i. kalbi nį gim ųie apylinkių (ne)giminiškumą mi ande en zonomis
und möglichimą kalbinę aišką jose. Objek des A ikels Kauno, in ie S äd en Gymnazien besuchenden 1518
Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a
Jah es junge Leu e (ž . len elę). LENTEL. Ti iam cha Cha ak e is ika
Lebensa-
ie o ė
moji Von
i iamųjų
insgesa-
me ginų
m Von
aikinų
insgesa-
moka
m Von
nemoka
insgesa-
kalba
m
nekalba
Ta mę
kalbos
Ta mės
Kaunas 3
45
23
22
7
38
3
12
Ju ba k-
100,00 %
51,11 %
48,89
%
15,56 %
84,44 %
6,67 %
26,67 %
as 4,36
50
28
21
10
40
10
8
3,92
100,00 %
56,00 %
42,00
%
20,00 %
80,00 %
20,00 %
16,00 %
Shakiai
Ta mišk-
ai
Ta mišk-
ai
Ta minės
equenz
47 29 18 29
Ma ijam-
100,00 %
61,70 %
38,30
%
61,70 %
36,17 %
57,45 %
8,51 %
polė 3,59
17 27 4 36
17 19 20 16
19 5
100,00 %
47,22 %
52,78
%
55,56 %
44,44 %
52,78 %
13,89 %
Apklaus us mokslei ius kann zuge eil we den eine Al e g uppe. A liekend Un e suchung
basie sich Penelopės Ecke au den Blick, dass de G unds ein des
Jah hunde sklassi ika ions is nich exak li ch onologija, und a psniai. Ti iamische nach
sp achbinem, kul u ellen, sozialen E ah ung und adolesc adolesc adolescä s iden i ä s spa snį we den zugewiesen das selčiai ka e (Ecke 1997: 151167; Aliūkai ė 2007: 145).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Un e suchungsma e ialji P ojek s Regionlichen Va ian en und angebam ige
bend ines Sp achen (k azis anda o) sklaida An ang XXI Jah hunde s: pe cepcinis
3
S udie wäh end Kauno Jono
Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių Žibu io und Ma ijampolės Sūdu a
Gymnazien ge üll en 178 Anke en.
4
Anke en bes eh aus ie Teilen. E s e und zwei e we den ixie soziodemog aphische Da en:
un e such en Gy is, Amžius, Kilmė s und Wohnungso e, auch o ges ell we den F agen es s ell
dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį
d i e (kalbines gim lichen und bend ines Sp achen a ealů ma kie ung au Ka enpapie en) und ie e
(klausomų s imulų eks ů bewe ung und lokalisie ung au Ka enpapie en und k ) Anke os Delys (plačiau.
apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72).
Ausgeselek e olgende Au gaben: 1) besp echen sp achliche Begsen (kodenwahl) es zus ellen
spezie e An age klaus imų Da en; 2) zu p äsen ie en objek i ųjį, d. h. wissenscha lich
ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio
beg ünde e, un e such en Sp achgemeinscha s ma io sa imonėje exis ie endes, un e such en
Gebie en (ne)giminiškumą mi ande en zonomis o enba enden Handsch i lichen
kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių
Ka sapien-Ma e ial; 4) auszuschließen sa imonėje sich o m usius albinês gim nis bilddinus. Aus
allem mokslei iai ih e Bes immungen izualiza o d ešim yje ka ėlapien. E s e Au gabe au de
Ka e ma kie en, wo, Schüle innen Meinung nach, gesp ochen ähnlich wie ih e Wohnungseigene
Gegend. In de zwei e en Ka e muss en Responden en ma kie en, wo gesp ochen wi d gemeinsine
Sp ache. Ki uose ach onigen Mapsap iusen sie lokaliza o klausomų Sp ache a ien, ode eks ų
s imulų, a ealus. Mappen zu lie e n mi angegebenen Gemeinweseng enzen und cen ais.
5
S aipsnyje we den behandel e s e e Au gabe ka äpe, aus yškinenden sp achischen
gim lichen (ne)giminiškumus mi ande en O so ie en. Da in zu isch e An wo en beschend inen
sich in zwei S u en. Zunächs analysie sich, welche und welch Häu igkei die Ve e e alle
un e suchba en Gegenden ma kie e ih en Sp achbinhei en Mu e sp achlichen sp achlich
gesehen nämas, mindes ens u nämas und e n sys eme. Auße halb des sp achlichen o s iele (ne)giminilichkei mi ande en zonomis modelius, e such e zu bes immen, welche sind jungųjų
kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos
3
P ojek wi d du chge üh S aa ybin ės li auische Sp ache k omisions inanzien (s a s N . K-2/2017). Daue des P ojek s
2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė.
4
Im Rahmen des P ojek s be ei e en und 20172018 m. ge üll en anonymes An agen Sp ach a ian en Bewe ung
saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e.
5
Pe cep i iojde dialek ologie angewende ka apio echnikä (ž . P es on 1989; 1999a: 359373; 1999b: XXIIIXL) we den
Un e suchungsnehme n sowohl leich e ka apien (E ans 2002: 7683), sowohl, um leich e zu o ien ie en zu sein,
solche ka apien o geleg , in denen die g öß en adminis a i ischen e i o ialen Eine s g enzen os (ž .
Longčiai: 178 1999 ) sowie didmies (ž . Dailey-Ož'Cain 1999: 228).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
me odologie schon du chge üh e p ojek wäh end angehäu en e schiedene sp achbinä
6
Umwel jünge s a nissen und Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijamp olės mokslei ių de inie en
bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama
sp achbinä gim lichen A ealen. Ti iamische Gebie en, wie neues e ge oling is iken
Un e suchungen zeigen, aussidėschiusios eine neuen lokalen Da nies südlichen aka ų aukš aičių
gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio
egiolek o le e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261 2014; Ge žo ai ė, Mikulėnienė: XIII ka ėlapis und
kommen a ). Eine in die Un e suchung eingeschlossenen O scha en Ma ijampolė au g und
hohe men inis u banizacinioindeks (dėl e m b ečiau siehe Ma shal 2004: 111) und dides nės als
umliegenden O s ie en a mines We e (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261) hal eni ina
egiolek o Zen um. Andų zweie O s ie e Ju ba ko und Šakių umgelinknissen un e scheiden
sich smulkesni kalbinische Da iniai, ode geolek ai. Kauno umylinkės, in denen gesp ochen wi d
gemeinsinei li auische sp ache nächs em ö lichen sp ach a ian en, we den angegeben als
bend ines sp ach s anda d o zona.
Dahe , jungen Kinde n de Sp ache Gemeinscha smi gliede n bewe e end ih en sp achbinä
Umwel und g e imus a ealus, neabejo inai wich ig bend ines Sp achen ode , genaue ,
o s ellba en bend ines Sp achen als p es iginio kodo ma muo. Tikė in a, dass wegen dieses
G undes abge as e e Schüle innen sp achbilbine es gim lichen Bildniene un e scheiden können on bilddischen, aus yškėjusių bei Un e suchungen in ande en Regionen Li huaniens.
1. TALBES KOD (NE)VARTOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKI UND MARIJAMPOLS
JAUNUOLI POZIÜRIU
Da omenen Analyse zeig , dass am wenigs en a mines aiškos in seine sp achbinesse gim liche
(mak oaplinkoje) hö Kauno gimnazis ai. Te minis Code, nach Meinung diese Jugendlichen, seh
sel en e wende wi d sowohl in ih e Heima s ad (8,89 P ozen ), als auch in ih en Familien, d. i. mik oaplinkoje (13,33 P ozen )
(Siehe Fig. 1).
6
Wei e e In o ma ionen übe das P ojek und seine E gebnisse siehe. Aliūkai ė und k . (2017).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kauno wohamoj i s a o ė
Ju ba ko wohamojie ė
Šakių wohamojie ė
Ma ijampolės Wohngebie o ie
1 PAV. De Te minkode (ne)Geb auch (TK) mik oi mak oaplinkoje un e such e O s ie e de
Jugendlichen aus Sich somi , und diese Schüle n dekla ie e Te minkon e enz equenz is un e halb
des Du chschni s 3 aus 7 (ž . len elę). Nu 2 aus 8 sa o a min den Sp echen ballis seman ischen di e
encialo skalae bewe enden Kaune lebenden Jugendlichen sind aus Aly aus (ode aus dem benachba en
aukų pie š aičių pa a mės lo a) ehe ma kie e Umgebung p ožiū iu. Jäue G oßel e n, auße denen
zwei Fällen, leben auch Kaune. Zu üh e, dass diejenigen Kaun-Schulei e n, die nich glauben, dass
sp ich a miškai (dahe , sie ih e a mischen Sp echungs equenz nich ymėjo), ehe we den könn en
mi eine gewissen a mine aiška e bunden we den, weil leben nich in diese S ad , und seine
umginkėse (p z., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Jose leben und einige on ihnen G oßel e n.
In ande en Wohngebie en in, wie man sieh aus un e suchlichen Bes immungen, wi d de e wende e
sp achbinne Code als na imesnis a miniam in e p e ie (ž . 1 Fig.). Obwohl Ju ba ko, wie und Kaun,
mokslei iai angegeben nemokan ys a miškai, abe beme ke e, dass in ih e S ad ähnlich o
e wende wi d sowohl a minis (42 p ozen ), sowohl nich a minis (44 p ozen .) Sp achanlagen (ž . 1
ig.). Tačia u meh als de Häl e diese Jugendlichen in Familien (56 p ozen ) e miisch nich gesp ochen.
G öße als das Du chschni s Ju ba ko Gymnazis en Sp echens e miisch F equenz (4,36 aus 7) kann zeigen, dass de e minal Code ih e Sp achbin in Umwel

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
wi d iel was in ensi e e wende , als is angegeben (ž . len elę). Da übe hinaus leben die
Un e suchube en nich nu im S ad selbs , sonde n auch in seinen umliegenden Dö e n.
Ju ba ko und kaimannischen Šakių umgelinkungen leben und ih e G oßel e n. F ühe e
Un e suchungen de Bes immungen zeigen, dass Ju ba ko kalbinė aiška O und Nachba in ių
O sbewohne n ziemlich gu e kenn lich is (Bakšienė 2015: 120). Ähnliche Eins ellungen zu de
Ve wendung des Te mens in un e schiedlichen Umgebungen e binde Ju ba ko und Ma ijampolės
Responden en (z.B. Fig. 1). Di e enz nu das, dass nemaja Teil Ma ijampolės mokslei ių (38,89
p ozen .) behaup e nich kennend, wenn Wohnamaime in S ad und umylinkėse (jeh e leben und
ih e G oßel e n) gesp ochen wi d a miškai. En sp echend und diese Responden en des
Sp echens e mieschlich F equenz is ge inge als Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). Solchen
E gebnissen konn e meh e e U sachen bedingen. Kann sein, dass Ma ijampolėje e such wi d
sich zu abziehen on a minium kode. E , wie du chge üh e Un e suchungen zeig , is auch gu
e kenn lich, abe meh nega i als posi i bewe e nich nu lokal, sonde n auch Nachba inių
o o ių Be ölke ung (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 114117; Bakšienė 2016: 3337; 2019: 7). Seh
wah scheinlich, dass ih e Da mės Ma ijampolės mokslei iai behaup en nich e kenn nisndys deshalb, dass sie glauben, dass sie nich nu nahezu be nd inei sp ache, abe und is be nd inė Sp ache (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117119; Bakšienė 2016: 3537).
Bene haup sächlich a minės aiškos, un e such en Einschä zung, is da in Shakiuose (ž . len elę).
Meh als die Häl e be ag e diese S ad mschleube n behaup en sie hö n en sowohl in ih e
Sp achenheims ä e (61,70 %), als auch in Familien (51,06 %.) (z . Fig. 1). T o zdem selbs Šakių Schüle n
dekla ie e Sp echens e miisch F equenz (3,92) is nu e was höhe als die F equenz, es geleg e
Ma ijampolės un e such en du chge üh en Au gabeng undg undung (ž . len elę). Sie glaub , dass
ein Teil Šakių Responden (17,02 P ozen ) angegeben in ih e Umgebung nich e kennenden a mines
Raiškos auch wegen de ge ingen Un e schiede ih e on Bend ines Sp ache (Aliūkai ė e k . 2014: 150;
Bakšienė 2015: 11; 2016: 3337). Dahe , Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės Jugendlichen Bes immungen
Da en e lauben zuzuges ehen, dass Un e sucham ige iden i izie en schwpnesnį ode s ip esnį ih en
sp achlichen gim lichen a miškumą. Teil ihnen mi diese k albine aiška nesi apa ina. Kaune wi d
e wende ilbenis kode dieses s ad s mokslei ių bilddnissen, ma y , gebundenamas mi gemeinsinei albai a imu a ian en.
2. OBJEKTYVUS TIRIAM VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Ti iamosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės und Šakių Gebie en nach de heu igen Z.
Zinke ičiaus und A. Gi denio o ge ag en li auischen a mių klassi ikacij ą (Gi denis,
Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 365380) allen in die allgemeine sp ache nächs es wes liche hochs ačių
kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 PAV. Ti iamosios Gebie es aka e auk sch ai ige kaun auskių pa a mės lo e behäl
Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai,
unaki usius an, am, en, em und ehemalusius nosinius ą, ę, und wie kauniškiai nich i aukia ki čio, gu
un e scheiden neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius: 1966 139 147; Zinke ičius
1969: 365 380; LKTCh 2004: 39 44; VAKKKA 2005: 39). Meh sp achliche Un e schieden es gib in einigen
diese Ada mės Teilen, aigi und einige O shause un e such en Sp achen. In
Dialek ologena bei en wi d angegeben, dass Šakių Umgebungen cha ak e is isch pe beide
d ibalsio ode doppa sio dėmenis o schiamai angebama i agalė p iegaidė und ande e
Eigenscha en (VAKKKA 2005: 6062; GAT 2008: 1428). Nach neki čiuo ų galūnių bals ių sa imą diese
uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su
umgebung diese eily ine in zwei eile: nö dene diesem ajons eil ), und solche balsius gesund behal ende südliche eil (Bace ičiū ė 2004: 12
14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė
2015: 3).
Ski ingsei en on Nẽmuno liegende Šakių und Ju ba ko umgebinkäse, lau Fo sche n, sind meh
panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai
siejamoje wes a ine e Teil des Bezi ks und nach Os en on ih abgelegenen nö dlichen
Nemuno-Sei e-Gebie en, wie auch südliche Sei e des Flusses um Šakius, mu maßliche äs liche
p iegaidė, abgekü z en neki čiuo ų galū balsnių (G ina eckienė 1957: 119[…]180; 1996: 88; VAKK 2005: […]84; Sakalauskienė 2015: 83AKKA):
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
312, 317). Da Ju ba ko apellinkės g enz mi ande en pa a mä en, an schnek os lächen ek aščien
es gehal en e schiedi es 235243; Bace ičiū ė 2008: 518; 2010: 315233; Bakšienė 2012: 1923; 2015: 7;
Sakalauskienė 2013: 17; 2015:316). Südwaka inese wes liche Hochs ačių kauniškių lo o im Teil übe
Ma ijampolę, wie und südlichen Šakių umylinkėse, nich umpinami längliche galūnių S immen. Hie
jedoch, en gegen als übe Šakius, gib es ęs liche p iegaidės. Ma ijampolės umleinkės zeichnen
sich auch aus mi eine schmalen, einge es ig en balsio e a osena dėmen (VAKKKA 2005: 9395).
(VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių
Ausschi zendes be ach e em Pla e eigen liche sp achbinäs Eigenscha en spiegeln
(moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių
objek i ųjį Pla e, aigi und allen A ikel umdisku ie enden O en. Nach ande en Besonde hei en
nächesnes en gel en hinen Ju ba ko (i schwä s aka inė Kauno apylinkių Teil) und Šakių
apylinkės. Von ihnen sp achlichem S andpunk un e scheide ehe süd aka inische kauniškių
lo o Teil übe Ma ijampolę (so auch Vilka iškį) und ande e O e.
3. SUBJEKTYVUS DIRIAMJ VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Aus den Ma kie ungen Ka en in Häu igkei sieh , dass sp achliche Heima ne alle O scha en
Gymnasis en mi s ä ks en sp achlichen Ve wand igkei s Ve bindungen links a e knüp en
mi 56 umliegenden Gebie en (z . 3 Fig.). 3 PAV. Ve ingais kalbin io e winnlichkei beziehungen mi albinhei en gi m inėmis siehenden zonen zahl
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Solche Ma kie ung bilde on 92 bis 20 p ozen . alle analysie en An agen. Beispielsweise, Kaunas
Schüle n als sp achlich gesehen nächs sp achige Mu e sp acheine bezeichne en 6 Zonen (ž .
Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų
Fig. 3). seines S ad es ganz nich gekennymėjo (soll e Ka en bilden 24,44 p oc. alle Kauno
Schüle zeugen gesag e Ka sapien). Das, anscheinend, soll e e läu e we den an de Fo mel de
7
An age: Žemėlapyje ma kie en, wo, Ih e Meinung, gesp ochen ähnlich wie und in Ih e S ad . Dahe
Kaunas, obwohl in manchen Ka enpielen und nich gekennzeichne , sp achlich gesehen de lokalen
Jugendlichen di ek ode indi ek mi ande en umliegenden Gebie en e bunden wi d. Meh als
d ečdalis dieses S äd es Schüle innen als ähnlichs es in kalbinę Gebo nis bezeichne e Vi lniaus
(46,67 p ozen .) und Jona õs (44,44 p ozen .) Zonen. Da ün el de Kauno Responden s solchen
O en be ach e e Kėdáinius (22,22%), Kaišiadó is und
Klai pėdą (po 20 P ozen ).
Es is zu e wa en, dass nach Ähnlichkei angegebenenen naheus sp achbinigen Homeminua ealus
Jugendliche konn en au pe sönene E ah ung basie en. A i kalbischen gim lichen ma kie en
kalbin iu Sich weise ähnliche zonen (geog aphisch nächs en Va ian en) konn e Schüle im sein am
meis en bekann en. Dahe , konn en die Responden en e kennen ihnen selbe ypisches sp achbinę
aišką. Du chschni lich ode kondi ionell mi elmäßig s a ke Ve bindungen alle Schüle innen und
Schüle , aus ky us Šakių mokslei ius, Gebu ss äd e mi eine ande n e ne en Gegend e binde
11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu
( oks Zeichen bilde 18 aus Sich wei e geleg iges Zonen (nuo 9 bis 1 p oc. alle Anke en).
Suchenheimische umgelinkies aiška iden i indend meh on ihnen en legens e o e, die
kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124).
un e sucham, ma y , basie i sowohl indi idualia, sowohl somi , un e schiedini und b ei e e
ap a ini aus gymnasis en ma kie en mappsapien aus yškėję ejopo linguinischen heimheimischen umo ien (ne)giminiali ä mi ande en zonomis modelie.
3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis
Meis ih en sp achbinä Heima lichen Code na ima aiška pasižyminčių O scha en au
Ka enpapies angegeben Kauno mokslei iai (ž . 4. Fig.).
7
Das iksuo a und ande e S äd s Jugendliche ma kiä uen Ka hapien. Sie bilden 36 p ozen . alle Ju ba ko,
41,67 p ozen . Ma ijámpolės und 14,89 p ozen . Šakių esponden ų žymė ų že mėlapių.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M j_M14
M j_V05
M j_V17
M j_V10
9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim lichen Ve wand scha mi ande en ie o ėmis ma kie ungs Ka en
pa yzdžiai
Spabine Ma ijampolės und dem benachba en S ad Vilka iškio In e ak ion bes ä ig ühesni
pe cep ions Un e suchungen (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84100). Fes ig , dass in Vilka iškis
nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi
Jugendgebie en (Vilka iškis und Ma ijampolė), ode nu eine on ihnen (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 90).
Bis je z du chge üh e E gebnisse de subjek i en aka ischen hochsch ai ige kauniškių
pa a mės Bewe ung bes ä igen nich nu Ma ijampolėje und Vilka iškyje, sonde n auch im
benachba en Kal a ijoje, ku z nach olgend in Šakien e wende es Codes, das no male weise als
a minis besch ieben wi d, pana šumą (Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111112; Bakšienė 2016: 3637; Ge žo a Vilkai ė, Čep ai ienė 89) 2016:

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(ž . 9 p a . un e l. M j_V05). P idu ine, dass a miškesne Ma ijampolę links a hal en nich nu
Vilka iškio, abe und ande e a plinkinių O so ien Bewohne . Als sp achlich Sich weise olime snė
Ma ijampolei gymnazis en angegeben nu benachba en südliche Hochsch aißen zugesch ieben
wi d Lazdi jų zona (11,11 p ocen .) (ž . 9 ig., un e l. M j_V10). Es wu de es ges ell , dass in diesem
O kalbinös gim liche, als a minäs Zonen, G enze endę plės i und Vilka iškio jaunuoliai
(Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89). Schwächs en sp achlichen Ve bindungen Ma ijampolė diese
S ad Jugendliche e binde mi G oßs äd en (Kaunu und Vilnium) und einigen südlichen hochš aičių
zonomi (Aly umi und T ãkais) (z . 9 bild. bodėl. M j_V10). Wei e li auische Sp ach lächen diese
Schüle sind au den Ka en nich gemelde , alsohe, mi Ma ijampole nesusijęs keine u
sp achischem Geminiškum. Dahe , Ma ijampolės junge Leu e ähnliches u in kalbine es gim lichen
aišką links a hal en as übe all aka ische hochš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą.
3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas mi ande en O en
Mins een lich in kalbine es gim liche Raišką ähnliche O scha en au Ka en
ma kie e Šakių gimnazis ai (ž . 10 bild.).
10 PAV. Die Zonen, in denen, Šakių Schüle n Sich , gesp ochen wi d ähnlich wie Sp ache in in
de Heima in. Wie sp achlich Sich ähniaus ias in Šakius (žymėjimai bilden 85,11 p ozen . alle
Schüle n dieses S ad pild anke ų) junge Leu e haup sächlich Nachba ine Pa iškio (61,70
p ozen ), Kazlų Rūdos (57,45 p ozen ), Vilka Ju ba ko (42,55 p ozen ), Ma ijampolės (31,91
p ozen ) und Kaunas (29,79 p ozen ). (z . Fuß. Šk_M08, M. V09).
0 %
20 %
40 %
60 %
80 %
100 %
Shakiai
Vilka išk-
Kazlų
Ju ba k-
Ma ijampolėKaunas
as Tau agė
Rūda Kal a ija
is P ienai
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šk_M02
Šk_V09
Šk_M18
Šk_M20
11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim lichen Ve wand scha mi k i omi o o ėmis ma kie ungss
pa yzdžiai
mapėlapiuose Šakių, ande s als Ju ba ko, mokslei iai ih e kalbinę homminin ehe als mi Ju ba ku links a
sie i mi pießen čiau sagen Vilka iškio und Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . mapěl Šk_M02, V09). Panašus
kalbinis Geminiškum, ano Šakių und Ju ba ko jungen, ih e sp achinen Heima inen e binde mi Kaunu. In
diesem Blickwinkel disku ie we den ande e Ma ijampolės mokslei ių Bes immungen (ih e kalbin ė
gim inė mi Kaunu e binde schwäbs en Ve bindungen), anscheinend lėmė sowohl linguinäs als auch
nongalbinäs G ünde (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Mi den schwächs en sp achlichen Ve bindungen
Šakių Jugendliche kalbinė gim inė bezieh sich mi ein paa wei e gelegenen de selben (Kal a ija 6,38 %,
g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl.
P ienais 4,26 %.) ode Šk_M20). Ki os li auische Sp achen lo o Gebie en Šakių jungen nich ymė es.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Hinsich lich, Šakių gimnazis en angegeben als sp achine Heima in nächs gelegene Gegenden as
nich un e scheide on zonen, die ih Land in Blä e n ma kie e Ma ijampolės mokslei iai.
Shakiai, wie und Ma ijampolė, sp achlichem Geminiškumu e binden wi mi g oßemja aka ų
Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios
aukš aičių kauniškių lo o Teil. ih e sp achliche Heima ine geog aphisch e ne en, abe
Ma ijampolei nähe en Kal a ijas und P ienų Be eiche. Gegen eilig, Ma ijampolės Jugendliche
negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis
Sich weise, ih e sp achine Heima ine olimesnės (a ih ganz Ve wandiniškumas as übe eins imm mi objek i iuoju.
IŠVADOS
Lehndend pe zep i iöses dialek ologies me hodologischen p inzipien du chge üh es aka ų aukš aičių
kauniškių pa a mės lo o o e o kommen Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės kalbinės gim inės
aizdinių y imas bes ä ig und papildoesniais gemeinsamen A bei en beschend in ą subjek i en und
objek i en ühi ischen li auischen kalbe nächs gelegenen Regionobild. be ach amosios pa a mės
Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių
Gebie en Šakių und Ma ijampolės i iamieji. Es is zu e wa en, dass wegen Va ian s Eigi ums, . i.
nich ige Un e schiede on bend ines Sp ache, Teil ih es eigenen sp achlichen Codes nich e kenn .
Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba
pa a mės pa ibio zonen, mokslei iai bes ä ig meh e e sp ach a ien exis is abung in diese zone.
Kauneamas sp achbinis kode e wende lokale jungen, ma y , e bundenamas mi gemeinsinei albai
a imu a ian en. Solche um ag e Responden en's Bes immungen as übe eins imm mi
objek i uiem Gebu shaie Umgelinkies sp achlichem Bedeu um um.
Panašius E gebnisse aus yškino wissenscha lei ių bedeu e e pech lichen Mapsapien G undindu
auszu e ejopi kalbischen Gim ischen (ne)giminiškumo mi and en zonomis Modellen. Aus ihnen zeig
sich, dass Gebie en, Šakių und Ma ijampolės Responden ů angegeben als sp achlichem S andpunk
nächs es en ih en Sp achbininnen Heima innen, as neiše ina übe aka ų aukš aičių kauniškių
kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio
pa a mės g enzen. Ju ba ką s ä ks en O en. Kauno jüngliche als ähnlichs en in kalbinę
gebu shine angegebenen Zonen as übe eins imm mi XXI a. zwe ajhem Jah zehn en
Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su
geoling is s ausschi u bend ines Sp achans and o lo u. objek i ie ei nich nu gim oige und
umischen o scha en, abe und des ganzen lie u iü Sp ache lo os sp achiniu a ian iškumu. Es
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių und Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
is zu e wa en, dass übe kalbine gim ine (aussky us Kauną und seine umgelinkes) liegende
sp achlich be ach e jemen nahim zonen mokslei ių ehe iden i izie mi a mine aiška. Beinahe
die ganze li auensischen sp ach läche um assende schlpniaus en ode keinen sp achlichen
e winiškum mi kalbininnen gim lichen jungen (ne)siejamas gebie scha en wah scheinlich siegen mi gemeinsinei albai a imesniu sp ach a ian en.
LITERATŪRA
Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų
kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us
Philologicus 15(20), 164–179.
Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus
35(40), 63–91.
Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis
geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė,
V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių
kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155–
177.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai
Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas
(žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257–
262.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų
k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica
Li huanica 74, 89–120.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos
a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų
aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e.
– Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18.
Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių
šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243.
Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. –
Žmogus i žodis 1, 19–23.
Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i
Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174.
Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo
y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199.
Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas?
– Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla,
105–123.
Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 227–242.
Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 51–70.
Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian
Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167.
E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 71–93.
GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008.

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose
žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142.
Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos
is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 76–101.
Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos
Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278
(žiū ė a 2019 09 27).
Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos,
aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e:
h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889.
Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje:
žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis
y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis.
Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14,
139–147.
G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119–
180.
G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A.
Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98.
Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 161–176.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004.
Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing
Company, 177–198.
Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e
S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan.
Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės
a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech :
Fo is.
P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377.
P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on,
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL.
P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 359–373.
Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. –
Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329.
Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. –
Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e:
h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52.
Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos
samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76.
VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos
a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos
da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
365–380.
Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gau a 2019 10 10
P iim a 2019 12 18
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN
AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS,
JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ
Summa y
The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland
o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas,
Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch
conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology.
The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s
can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis
o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he
linguis ic homeland and o he loca ions.
The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he
a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands
wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low
deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei
own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei
linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a
coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably
connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d
language.
D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people
associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec
o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed
linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes
o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he
second decade o he 21s cen u y.
The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he
objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and
o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic
homeland, linguis ic a ini y, d awn maps.
LAURA GERŽOTAITĖ
Vilniaus Uni e si ä s Kauno Fakul ä
Zui liche g. 8, LT-44280 Kaunas
[email p o ec ed]