BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA GERŽOTAITĖ
Uni e si é de Vilnius
JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS
FAYONNÉI: KAUNO, JURBARKO, ŠAKI ET MARIJAMPOLS Il a é é mis à l'a ê pa la police.
KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Il es à no e que le
ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė
gim inė, kalbinis giminiškumas, peš iniai žemėlapiai.
ĮVADAS
Des a aux de pe cep y ioses dialec ologie kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland) es appelée
indi ido kalbinė ap linka e elle es liée a ec les dis ances linguis iques e spa iales de ce
en i onnemen (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė e k . 2017: 1061 Les ep ésen a ions des en i ons na i s
anc ées dans la sel imonée des memb es de la communau é de langue simple é èlen des données de
la ca e de a ian s men alini, ou c ê ini (plačiau oi P es on 1999b: XXXIVXXXV; Aliūkai ė 2009:
164179). Les ca es men ales, de Dennis P es ons (1989: 123; 1993: 335) a gumen an , son le plus simple
1
moyen dé e mine , ce que eilinie langues consomma eu s me o su placeo é (ž . Aliūkai ė e k .
2017: 42).
Bien que l'ancien décenné pe cep y iose des a aux de dialec ologie en Li uanie mul ipliée, une plus g ande a en ion
kalbines hommines ep ésen dinium es acco dé jus e quelques dans d'en e eux. P oje La place de la langue Bend inée
dans men alemen la ca e de la langue li uanienne le subs u du ma é iel es isnag inés Šiaulių, Vilka i škio e au es
2
illes jeunes gens à pein s en ca es des ela ions a ec linguine gim ine e disposi ions su g e imes a ealė (Aliūkai ė,
Mikulė nienė 89120; Ge žo ai ė 2016: 121142; Ge žo ai ė, Čepai ienė 84100; Me ky ė - Š a cienė 139154; Aliūkai ė 2016: 2016 e
2016: 108). k . Nâ i que kalbinė gim inė comme a minės aiškos p lo as, p a yքերով, Vilka iškio mokslei ių poin de ue,
comp end adjimas s i is ou p esque coïncide a ec aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės limi es. Bend inės kalbos a ealui
a ibué Vilka iškis ne se sépa e pas de Ma ijámpolės (Ge žo ai ė, Pe cep y iosios dialek ologijos) dans les eche ches
men al du e ain (angl. men al map) le concep de lapio es indiqué, quel de locali és ou de g oupes de lieux aizdinys
é yškėja dans les angées des consomma eu s s ąmon. Ainsi é èle les memb es de la communau é de langue simple
1
e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66).
2
Le p oje a é é éalisé pa les onds de la S a ybine Li uanien langue commission (su a ies No K-5/2014). Du ée
2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2 Čepai ienė 2016: 84100). Tokie
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ésul a s ob enus susis eminus des ca esapies, où é udiemieux Ac ualumas e nou eau ums.
lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis.
Kalbinée hommines a ini és a ec d'au es locali és des é udes, mon an simples des
communau és de langue la capaci é des memb es à consac e de leu languebinée en i onnemen
aišką, en Li uanie enco e que commence (Ge žo ai ė 2018: 76101). A lik a Šiaulių, selon Zigmo
Zinke ičiaus e Alekso Gi denio p ésen ée la classi ica ion des Li huiniens a miques aka ų
aukš aičių šiauliškių, l'analyse des images hom ines de la kalbinė gymnazis ų éb iskino assez
p écislią sys ème de pe cep ion des a ian s du milieu de la kalbinė de eche che locale. de ce poin
de ue n'a pas enco e é udiée commune à la langue Li uanienne les plus p oches pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių plo e e sančių ie o ių jaunimo
nuos a os.
du p oje Ce a icle objec i basé su la mé hodologie de la pe cep y iose dialec ologie e des gymnasies les
nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės
élè es kalbines hom ines imagdinius, i. i. kalbi nį gim ozych apilinkies (ne)giminiškumą a ec d'au es zonomis e
possible kalbinę aišką jose. L'obje de l'a icle Kauno, dans qua e illes des gymnasies besoignan s 1518 ans
Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a
jeunes (ž . len elę). LENTEL. Ti iamųjų cha ac e is ika
Vi enam-
ie o ė
oji De
i iamųjų
ou De
me ginų
ou De
aikinų
ou
moka
Ta mę
nemoka
Ta mės
kalba
Ta mišk-
nekalba
ai
kalbos
Ta mišk-
Kaunas 3
45
23
22
7
38
3
12
Ju ba k-
100,00 %
51,11 %
48,89
%
15,56 %
84,44 %
6,67 %
26,67 %
as 4,36
50
28
21
10
40
10
8
3,92
100,00 %
56,00 %
42,00
%
20,00 %
80,00 %
20,00 %
16,00 %
Shakiai
ai
Ta minės
équen-
ce 47 29 18
29 17 27 4
36 17 19 20
16 19 5
Ma ijam-
100,00 %
61,70 %
38,30
%
61,70 %
36,17 %
57,45 %
8,51 %
polė 3,59
100,00 %
47,22 %
52,78
%
55,56 %
44,44 %
52,78 %
13,89 %
Apklaus us mokslei ius peu ê e a ibué à une même g oupe âge. A liekan l'é ude se é è e
Penelopée Ecke poin de ue, que le ondemen de la classi ica ion du siècle es pas exacli
ch onologija, e a psniai. Ti iamieux selon lingubiné, cul u elle, sociale expé ience e adolesc
adolesc adolescence iden i é a psniai son classés ce même ka es (Ecke 1997: 151167; Aliūkai ė 2007: 145).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ma é iel à é udie p oje Regionalinių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos
(k azis anda o) sklaida au débu du XXI siècle: pe cepcinis y imas me u Kauno
3
Jono
Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių Žibu io e Ma ijampolės Sūdu a
gymnasies emplis 178 ques ionnai es.
4
Anke é comp end qua e pa ies. La p emiè e e la seconde ixen les données sociodemog aphiques:
enquê es gende s, ažius, o igmė s e lieux de ésidence, aussi bien son p ésen ées des ques ions
dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį
en o ce la oisième (kalbines gim ines e bend ines langues a ealų žymėjimas žemėlapėse) e
qua oji (klausomų s imulų eks ų e inimas i lokaliza imas žemėlapėse i k ) pa ies du ques ionnai e (plačiau.
apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72).
Les âches soule ées son les sui an es: 1) ai e la linguis ique aggsena (codéselec ion) é abli
des inées ques ionnai es klaus imų données; 2) p ésen e l'objec i ųjį, c'es -à-di e
ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio
scien i iquemen ondée, des communau és linguis iques examinées ma io sa imonėje exis an , les
zones examinées les lingubinį (ne)giminiškumą a ec d'au es zonsis é élan le ma é iel des ca es
kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių
de c ê ins; 4) dis ingue sa imonée susi o m usius langbines hommines ep ésen dinus. De ou les
élè es on leu s disposi ions isualizé d ešim ie mapélapies. P emiè e âche su la ca e-pape
ma que , où, selon les élè es, se pa le similai emen comme leu habi a ionnelle locali é. Su la
deuxième ca e, les épondan s de aien ma que , où se pa le une langue commune. Ki uos hui onies
mapėlap iuses ils localisaien klausomų langues a iés, ou ex es s imulų, a ealus. Les ca es ou ni
a ec indiquées des municipali és limi es e cen ais.
5
L'a icle ai e dans la p emiè e âche des ca es-maps, é yškinan s linguins gim inių
(ne)giminiškumą a ec d'au es loco ées. Ils y зафиксируют ответы обобндрируются en deux é apes.
Tou d'abo d analyse- -on, quels e quelle qu'une équence les ep ésen an s de ous les lieux
eche chés ma quai leu s lingubinées ma e nelles linguis iquemen poin de ue p oches, minimum
u p oches e loin aines s i is. À l'excep ion du linguin des lieux de (ne)giminiali é a ec d'au es zonomis modelius, en é de dé e mine , quelles son jeunesųjų
kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos
3
Le p oje es exécu é É a sybin ės lie u ių kalbos k omisijos lėšomis (sou iens No K-2/2017). Du ée du p oje
2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė.
4
Me an en œu e le p oje p épa és e 20172018 m. emplis ques ionnai es anonymes É alua ion des a ian es Langues
saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e.
5
Pe cep i iojede dialec ologie appliquan la echnique de mappio (ž . P es on 1989; 1999a: 359373; 1999b: XXIIIXL) les
é udiés son p ésen és an des mapes ides (E ans 2002: 7683), an , pou qu'il soi plus acile de s'o ien e , elles
mapes, où son indiquées les plus g andes uni és e i o iales adminis a i es (ž . Longčiai: 178 1999 ) e didmies
(ž . Dailey-Ožain 1999: 228).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
me odologiei déjà menée au cou s du p oje accumulés di e ses lingubines en i onnemen des
6
jeunes a mių e Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijamp olės mokslei ių dans les zones dé inies de
bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama
kalbinės gim inės. Ti iamoses zones, comme le mon en les plus écen es eche ches gé
oling is iques, é assieschiuses d'une nou elle de ienne locale sudins aka ų aukš aičių egiolek o
gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio
plo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261 2014; Ge žo ai ė, Mikulėnienė: XIII mapėlapis e commen ai e).
Une é ude inclu ai des lieux Ma ijampolė en aison d'un hau indice men al u baizacinio (dėl
e me plus oi Ma shal 2004: 111) e dides nées que des lieux en i onnan s de aleu a minée (ž .
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261) considé y ina egiolek o cen u. D'au es deux lieuxo ies
Ju ba ko e Šakių apylinkées dis inguen smulkesni kalbiniai da iniai, ou geolek ai. Kauno
apylinkées, dans lesquelles es pa lée communine li uanienne langue au plus p oche local langue
a ian , son indiquées comme bend ines langue s anda d o zone.
Ainsi, jauniquemen aux memb es de la langue communau é en é aluan leu lingubinée
en i onnemen e g e imus a ealus, neabejo inai impo an bend ines langues ou, plus
p écisémen , imaginées bend ines langues comme p es ijinio code ma muo. Tikė in a, que pou ce e
aison app us ées des élè es les images imaginiennes de la langue ma e nelle peu en di é e des images, é yškėjusių en e ec uan des eche ches dans d'au es égions de Li uanie.
1.TALBOS CODE (NE)UZOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKI IR MARIJAMPOLS
JAUNUOLI POZIEURU
Duomenų analizė indique que le moins sou en a minées aiškos dans sa langue ma e nelle
(mak oaplinkoje) en end Kauno gimnazis ai. Te minis code, de l'a is de ces jeunes, ès a emen
u ilisé an dans leu ille na ale (8,89%) que dans leu s amilles, i.e. mik oaplinkoje (13,33%)
( oi ig. 1).
6
Plus loin su le p oje e ses ésul a s oi . Aliūkai ė e k . (2017).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kauno habi amoj i lieuo ė
Ju ba ko habi amoj
placeo ė Šakių habi amoj placeo ė
Ma ijampolės locali é habi ée
1 PAV. Le Te mineux code (TK) (ne)u ilis ojemen mik oi mak oaplinkoje é udia i s des lieux du poin de
ue des jeunes Ainsi, e ces élè es décla és équence du discou s in e mineux es in é ieu au moyen
[…] 3 su 7 (ž . len elę). Seuls 2 su 8 sa o a minée pa ole a ec des balles de séman ique di e encialo
échelle son issus de jeunes i an Kaune d'un milieu a miniquemen p ožiū iu plus ma ée Aly au (ou de
l'adjoin e aukų pie š aičių pa a mės plo o). Leu s g ands-pa en s, sau ces deux cas, i en aussi à
Kaune. P édi ei que ceux Kaun des élè es qui ne pensen pas qu'il pa le a miquemen (c'es -à-di e, ils de
leu a mien de la équence de pa le neymėjo), pou aien da an age ê e associés a ec une ce aine
a mine aiška, ca i en pas dans ce e ille, e ses alen ou s (p.ex., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Ils y
i en e les g and-pa en s de ce ains d'en e eux.
Dans d'au es locali és habi ées, comme on le oi de enquê es disposi ions, le code linguis ique u ilisé
es considé é comme a imesnis a miniam (ž . 1 igu e.). Bien Ju ba ko, comme e Kaun, les mokslei is
on indiqué nemokan ys a miškai, mais no è en que leu ille similai emen es sou en u ilisé an
des a min (42 pou cen ) an non- a min (44 pou cen ) des a ian es de langue (ž . 1 igu e.). Ta učia
plus de la moi ié de ces jeunes dans les amilles (56%) a miquemen ne pa le pas. Plus g ande que la
moyenne Ju ba ko gymnazis es de pa lemen s a miquemen équence (4,36 su 7) peu indique que le code a mique de leu langbinée en i onnemen koje

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
consommé où qui plus in ensémen que n'es indiquée (ž . len elę). En ou e, les enquê és i en
non seulemen dans la ille elle-même, mais aussi dans ses alen ou s illages. Ju ba ko e oisines
Šakių apylinkėse i en e leu s g and-pa en s. Des eche ches an é ieu es des disposi ions
mon en que Ju ba ko kalbinė aiška lieu e oisinin ių lieux de popula ion es assez bien econnue
(Bakšienė 2015: 120). Des a i udes similai es à la consomma ion du e me en di é en s
en i onnemen s elie Ju ba ko e Ma ijampolė épondan s (ž . Fig. 1). La dis inc ion seulemen
es que nonja pa ie des élè es de Ma ijampolė (38,89 pou cen .) p é ends ne econnaissan an ,
quand habi ayaime dans la ille e apilinkėse (jelles i en e leu s g and-pa en s) es pa lé
a miquemen . Co espondammen e ces épondan s de pa le équemmen es in é ieu que
Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). De els ésul a s on pu découle de plusieu s aisons. Peu
ê e que Ma ijampolée essaye se dé ache du code a minien. Il, comme le mon en les
eche ches menées, es aussi bien econnaissable, mais plus néga i emen que posi i emen
é alué non seulemen localemen , mais aussi des habi an s des locali és oisines (Dabašinkienė,
Dagily ė 2013: 114117; Bakšienė 2016: 3337; 2019: 7). ès aisemblablemen que sa langue
Ma ijampolės mokslei iai p é enden ne econnaîs an is pa ce que ils pensen qu'elle non seulemen es p oche be nd ine à langue, mais e es be nd inė langue (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117119; Bakšienė 2016: 3537).
Bene p incipalemen a minées aiškos, selon les in es iga i s, es p ésen e Shakiuose (ž . len elę).
Plus de la moi ié des enquê ées mssleu es de ce e ille disen la en end e an dans leu langue
na ale (61,70%) que dans les amilles (51,06%) (j . Fig. 1). Tou e ois, les mêmes Šakių élè es décla en la
équence de pa lemen a miquemen (3,92) es seulemen légè emen supé ieu e à la équence,
é ablie Ma ijampolė des che cheu s e ec uée su la base de âche (ž . len elę). Elle es ime que une
pa ie des Šakių épondan s (17,02%) a indiqué dans son en i onnemen ne econnaissan pas de
a mines aiškos aussi en aison de la légè e di é ence de sa langue de commun ines (Aliūkai ė e k .
2014: 150; Bakšienė 2015: 11; 2016: 3337). Ainsi, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolė jeunes disposi ions
données pe me en de ai e p émisse à, que é udiamieux iden i ie aibnesnį ou s ip esnį son
linguinių gim inių a miškumą. cependan pa ie d'en e eux a ec ce e k albine aiška nesi apa ina.
Kaune es u ilisé le code linguis ique de ce end oi dans les images des élè es, ma y , lié a ec une commune langue à un a ian .
2. OBJECTYVUS TIRIAM VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Tosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės e Šakių égions selon la ac uelle Z. Zinke ičiaus e A.
Gi denio p oposée Li uanien a mių klasi ikacij ą (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius
1969: 365380) omben dans la commune langue les plus p oches aka ų aukš aičių
kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .).
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 PAV. Ti iam de la égion des soi au hau sh aičių kaun iskių pa a mės plo e main ien
Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai,
nepaki usius an, am, en, em e exusius nosinius ą, ę, e comme kauniškiai nea i aukia ki čio, bien
dis ingue neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius: 1966 139 147; Zinke ičius 1969:
365 380; LKTCh 2004: 39 44; VAKKKA 2005: 39). Plus des di é ences linguis iques exis e dans
ce aines pa ies de ce e ada mée, aigi e de ce ains end oi s des enquê es dans le langage.
Les a aux des dialec ologues indiquen que les en i ons de Šakių ca ac é is ique pa les deux
d ibalsio ou d iga sio dėmenis pou sui iamai p é endama i agalė p iegaidė e au es
pa icula i és (VAKKKA 2005: 6062; GAT 2008: 1428). Selon neki čiuo ų galūnių bals ių a imą ce e
uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su
ci consc ip ion di isi ines en deux pa ies: le no dine pa ie de ce dis ic ), e els balsius sain qui main ien la pa ie sud (Bace ičiū ė 2004: 12
14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė
2015: 3).
Ski ing su les cô és de Nẽmuno les dis ic s de Šakių e Ju ba ko, selon les che cheu s, son plus
panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai
siejamoje à l'oues du dis ic e à l'es de elle en loin aines égions du no d de Nemuno, comme su la
cô e sud de la i iè e su Šakių, p é endue ęs inė p iegaidė, ab égées neki čiuo ų galū balsnių
(G ina eckienė 1957: 119[…]180; 1996: 88; VAKK 2005: […]84; Sakalauskienė 2015: 83[…]
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
312, 317). É an donné Ju ba ko apé inkées limi e a ec d'au es pa a mées, su les bo daščia de la
supe icie šnek os ixée di e ses ca ac é is iques 235 (Bace ičiū ė 2008: 518; 2010: 315243; Bakšienė
2012: 1923; 2015: 7; Sakalauskienė 2013: 17; 2015:316). Pie aka inée dans la pa ie de la hau eu des
kauniškių su Ma ijampolę, comme e dans les sudines Šakių apylinkėse, non umpimis les longues
galūnių oix. Cependan ici, con ai emen que su Shakius, il n'y a pou sus ines p iegaidès.
Ma ijampolės apilinkės se dis ingue égalemen d'un é oi , in odui balsio e a osena dėmenns
(VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių
(VAKKKA 2005: 9395).
Appo dées examinées au plo ca ac é is iques lingubinées e lè en obje i ųjį plo , aigi e à
(moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių
ous les lieux examinés dans l'a icle. Selon d'au es pa icula i és p ocheesnées
considé a ines Ju ba ko (i šiau ės aka inė Kauno apylinkių pa ie) e Šakių apylinkės. De leu
poin de ue linguis ique di è e da an age pie aka inė kauniškių plo o pa ie su Ma ijampolę
( aip même Vilka iškį) e au es end oi s.
3. SUBJECTYVUS DIRIAMJ VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS
Des ma quages su les ca es de équence on oi que linguines kin sines de ous les end oi s
gymnasis es pa les plus o s liens de linguinio kininiškumo links a isse a ec 56 en i onnan es
end oi s (ž . Fig. 3.). 3 PAV. Di ingais kalbin io kininiškumo ela ions a ec kalbinées gi m inėmis siejamų zonă nomb e
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Tel ma quage cons i ue en e 92 e 20 pou cen . de ous les ques ionnai es analysés. Pa exemple,
les élè es de Kaunas comme linguis iquemen poin de ue le plus p oche langue ma e nelle on
Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų
indiqué 6 zones (ž . Fig. 3). de sa ille du ou n'a ma mé ( elles ca es cons i uen 24,44 %. de ous
Kauno mokslei ių pa eik ų žemėlapių). Cela, appa emmen , de ai s'explique ques ion du
7
ques ionnai e pa la o mula ion: Zemėlapyje ma quez, où, o e a is, se pa le similai emen
comme e dans o e ille. Ainsi Kaunas, bien que dans ce ains ca esapies e non ma qué, du poin
de ue linguis ique des jeunes locaux di ec emen ou indi ec emen elié a ec d'au es en i ons
localisés. Plus que le ie sdalis de ce ille élè es comme semblable le plus à kalbinę hommine ma quea
Vi lniaus (46,67 pe cen .) e Jona õs (44,44 pe cen .) zones. Da un cinquième des Kauno
esponden es de els end oi s considé aien Kėdáinius (22,22%), Kaišiadó is e
Klai p pied à (po 20 pou cen .).
On espè e que selon la simili ude indiquan app oximus lingubinées hominales a ealus les jeunes
pou aien s'appuye pe sonnine expé ience. A i linguis iques gim inai es ma qués kalbin iu poin
de ue similai e zones (géog aphiquemen les plus p oches a ian es) pou ai ê e les élè es les
plus connaissons. Ainsi, les épondan s pou aien econnaî e leu p op e ca ac é is ique
langbinée aišką. Moyennemen ou condi ionnellemen moyennemen o s les liens de ous les
élè es, excl ky us Šakių mokslei ius, na i s illes elien a ec une au e au e locali é plus éloignée
11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu
( elle ma quemen cons i ue 18 poin de ue les zones sui an es (nou 9 à 1 p oc. de ous anke ų).
Suis les en i ons des gim oies aiška iden i ian plus de leu s end oi s éloignés, les é udiamées,
kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124).
ma y , se base an indi idualia, an Taigi, di é ini e plus la gemen ap a ini de gymnasis es
ma qués mapepsapies é yškėję ejopo local linguinis gim oies (ne)giminio ių (ne)giminiškumo a ec d'au es zonomis modeliai.
3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis
La plupa de son langbinée na ale à code p o ima aiška pasižyminčių end oi s su les
ca es indiqués Kauno mokslei iai (ž . Fig. 4).
7
Ce iksuo a e des au es illes jeunes jeunes dans les ma ées ues ca espieds. Ils cons i uen 36 pou
cen . de ous Ju ba ko, 41,67 pou cen . Ma ijámpolės e 14,89 pou cen . Shakies esponden es ma que aien déjà mélapies.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M j_M14
M j_V05
M j_V17
M j_V10
9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo a ec d'au es ie o ėmis su les ca es du ma quage
pa yzdžiai
Les langbines Ma ijampolės e la ille oisine Vilka iškio in e connec en con i men anks esni
pe cepcijos eche ches (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84100). Il a é é é abli que dans Vilka iškio les
nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi
domaines jeunes (Vilka iškis e Ma ijampolė), ou seulemen l'une d'elles (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016:
90). Jusqu'à p ésen , les ésul a s de l'é alua ion subjec i e des soi ées hau š aičių kauniškių
pa a mės e ec uée con i men non seulemen Ma ijampolėje e Vilka iškyje, mais aussi dans la
oisine Kal a ijoje, jus e ci-dessous dans les Šakies u ilisé le code, qui es géné alemen déc i
comme a minis, pana šumą (Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111112; Bakšienė 2016: 3637; Ge žo a Vilkai ė, Čep ai ienė 89) 2016:

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(ž . 9 p a . zemėl. M j_V05). P idu ine que a miškesne Ma ijampolę links a considé e non
seulemen Vilka iškio, mais e au es a plinkinių loco ies habi an s. Comme linguis iquemen poin de
ue olime snė Ma ijampolei gimnazis ų indiquée seulemen aux adjoin s suds hau es aiciens
a ibuée Lazdi jų zona (11,11%) (ž . 9 igu e, map. M j_V10). Il a é é é abli que dans ce lieu kalbines
ma e nelles, comme a mines zones, les limi es enden pės i e Vilka iškio jaunuoliai (Ge žo ai ė,
Čep ai ienė 2016: 89). Les plus aibles liens linguis iques Ma ijampolė de ce e ille jeunes es
associée a ec les g andmies (Kaunu e Vilnium) e quelques suds hau š aičių zonomis (Aly umi e
T ãkais) (ž . 9 image. mapėl. M j_V10). Au e zone de langues li huaniennes dans les mapes de ces
moksleu es non ma qué, c'es -à-di e, a ec Ma ijampole n'es soiiyęs aucun linguiniu kininiškum.
Ainsi, Ma ijampolès jeunesoliu essemblan u à la kalbinée hom ines aišką links a considé e
p esque dans ou aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą.
3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas a ec d'au es end oi s
Le moins a d dans kalbinée hommines aišką similai es des end oi s su les ca es a
ma qué Šakių gimnazis ai (ž . 10 igu e.).
10 PAV. Les zones dans lesquelles, du poin de ue des élè es de Šakius, es pa lé
similai emen comme langue inée na ale. Comme linguis iquemen poin de ue similaiaus ias à
Šakius (žymėjimai cons i uen 85,11 % de ous les élè es de ce e ille) jeunes pa olai es
p incipalemen oisines de Šakius (61,70 %), Kazlų Rūdos (57,45 %), Vilka Ba ko (42,55 %),
Ma ijampolės (31,91 %) e Kaunas (29,79 %) zones (z . map. Šk_M08, My ų V09).
0 %
20 %
40 %
60 %
80 %
100 %
Shakiai
Vilka išk-
Kazlų
Ju ba k-
Ma ijampolėKaunas
as Tau agė
Rūda Kal a ija
is P ienai
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šk_M02
Šk_V09
Šk_M18
Šk_M20
11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su k i omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose
pa yzdžiai
Šakių, au emen que Ju ba ko, mokslei iai leu kalbinę gimninę da an age que a ec Ju ba ku links a
sie i a ec piečiomis čiau esan Vilka iškio e Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, V09). Panašus
kalbinis kininiškumas, ano Šakių e Ju ba ko jeunes, leu s linguines hommines elie a ec Kaunu. Ce poin
de ue es discu é d'au es disposi ions des élè es de Ma ijampolė (leu s lingubin ė gim inė a ec Kaunu
es liée des liens les plus aibles), appa emmen lėmė an les lingubines que les non-lingubines aisons
(Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Les plus aibles liens linguis iques Šakių jeunes gens kalbinė gim inė es
associée a ec quelques plus loin si uées la même (Kal a ija 6,38%, P ienais 4,26%) ou Šk_M20). D'au es
g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl.
langues Li uanies de la plo e de égions Šakių jaunuolių nežymė os.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Vindicsi, Šakių gimnazis ų indiquées comme linguine ma e nelle les locali és les plus p oches
p esque ne dis inguen pas des zones, que leu e e euilies ema què en Ma ijampolės
mokslei iai. Shakiai, comme e Ma ijampolė, linguiniquemen kininiškumu elions a ec g andeąja
Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios
aka ų aukš aičių kauniškių plo o pa ie. leu langue na ale géog aphiquemen plus loin aines,
mais Ma ijampole à plus p oche Cal a ie e P ienų égions. Con ai emen , Ma ijampolės jeunes
negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis
du poin de ue, leu linguine na ale olimé ieu es (a elle ou e kininiškumas p esque coïncide a ec objec i iuoju.
IŠVADOS
Selon les p incipes me odologiques de la dialec ologie pe cep y ienne e ec ué un examen des
pa a més de la zone des aka ų aukš aičių kauniškių Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės con i me
e complédois les a aux les plus écen s déc i le subjec i isme e l'objec i isme de l'image commune
des langues li uaniennes de la égion la plus p oche. les examinées des ada mées de locali és Šakių e
Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių
Ma ijampolės i iamieji. On s'a end à ce que en aison du a ian peculia i é, i. i. légè e di é ence de la
langue bend inée, pa ie de leu p op e code linguinien ne econnaî . ada mée pa ibio zones, mokslei ies
Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba
con i me plusieu s langues a ia ions exis a ion dans ce e zone. Kaune es u ilisé un langbinis code
des jeunes locaux, ma y , elié a ec une commune langue à un a ian . De els appoin s des épondan s
coïncide p esque a ec l'objec i iieux dis ic s na aux linguis ique ma quéum.
Panašius ésul a s éclai škino des élè es ma qués peš inių žemėlapių pag indu dis ingui i ejopi
kalbinių gim inių (ne)giminiškumo a ec d'au es zonomis modèles. De celles-ci on oi que des égions,
Šakių e Ma ijampolės esponden ų indiquées comme linguis iquemen poin de ue les plus p oches
de leu s lingubinées na ales, p esque neiše ina au delà des aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės
kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio
ibų. Ju ba ką en o cei loco ées. Kauno jeunes comme semblables aux plus semblables à kalbinée
ma e nelle indiquées zones p esque coïncide a ec XXI a. second ajime décennie des geoling is es
Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su
dis ingu u commun inée langue s anda d o plo u. objec i ioi non seulemen des na i s e
en i onnemen s de lieux, mais e de ou lie u ius de langue plo o linguiniu a ian iškumu. On
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
s'a end à ce que su linguines gim ines (exsky us Kauną e ses apilinkes) si uées linguiniquemen
poin de ue ils m'in imes zone des moksle ich da an age iden i iées a ec a mine aiška. Bèsi e
ou e la langue li oue de l'ai e engloban aibniaus e ou aucunu linguiniu kininiškumu a ec kalbinėms
homminai es jeunesoles (ne)siejamas zones le plus p obablemen liéamas a ec communaine baie a imesniu a ian du langage.
LITERATŪRA
Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų
kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us
Philologicus 15(20), 164–179.
Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus
35(40), 63–91.
Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis
geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė,
V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių
kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155–
177.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai
Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas
(žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257–
262.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų
k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica
Li huanica 74, 89–120.
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos
a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų
aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e.
– Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18.
Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių
šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243.
Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. –
Žmogus i žodis 1, 19–23.
Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i
Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174.
Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo
y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199.
Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas?
– Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla,
105–123.
Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 227–242.
Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 51–70.
Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian
Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167.
E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 71–93.
GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008.

LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose
žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142.
Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos
is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 76–101.
Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos
Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278
(žiū ė a 2019 09 27).
Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos,
aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e:
h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889.
Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje:
žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis
y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis.
Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14,
139–147.
G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119–
180.
G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A.
Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98.
Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 161–176.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004.
Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing
Company, 177–198.
Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e
S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan.
Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės
a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech :
Fo is.
P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377.
P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on,
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL.
P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 359–373.
Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. –
Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329.
Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. –
Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e:
h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52.
Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos
samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76.
VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos
a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos
da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
365–380.
Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gau a 2019 10 10
P iim a 2019 12 18
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN
AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS,
JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ
Summa y
The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland
o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas,
Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch
conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology.
The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s
can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis
o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he
linguis ic homeland and o he loca ions.
The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he
a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands
wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low
deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei
own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei
linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a
coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably
connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d
language.
D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people
associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec
o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed
linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes
o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he
second decade o he 21s cen u y.
The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he
objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and
o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee.
LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai:
Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic
homeland, linguis ic a ini y, d awn maps.
LAURA GERŽOTAITĖ
Uni e si é de Vilniaus Kauno acul é
Doui ines g. 8, LT-44280 Kaunas
[email p o ec ed]