Taisyklingai kalbėkime ir rašykime

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KAZYS ULVYDAS
TAISYKLINGAI KALBĖKIME IR RAŠYKIME
Radijo kalbos alandėlių ank aščiai
1
1963.XII.13
1. D g. Mo kiškis P anas iš Vilniaus klausia, a aisyklingas adijo p anešėjų pasakymas
19 alandą 30 minučių, a ojamas, skelbian ki os dienos p og amą.
Jei nu odomas laikas, kada kas į yks, sakoma: 19 alandą 30 minučių, 8 alandą 21 minu ė,
23 alandą 2 minu ės, 0 aland 8 minu ės, 1 alandą 34 minu ės i . . Minu ės čia, ku galima,
pasakomos a dininko linksniu. Kai nu odomas daba esan is laikas, sakoma: Daba y a sep ynios
alandos iena minu ė, 22 alandos 38 minu ės, 16 aland 20 minučių i . . Be i čia ne eikė ų
bijo is keli inių skai a džių – puikiausiai bū ų galima aip saky i: Daba y a pi mà alanda
aš uonios minu ės, ke u iolik a alandà 20 minučių.
Kalboje y a i ki okių alandų i minučių nusakymo kons ukcijų, bū en : A eik pusę
ienuolik os, daba y a pusė de ynių, iš ažiuosime d i minu ės po an os, a ba – d i minu ės po
d iejų, paskambink man be 20 ečią, daba y a be 20 ys, a ba – be 20 ečia, susi inki e 25 po
ke u ių, a ba – 25 po ke i os i . . Vadinasi, ka ais p aleidžiame ne žodžių alandà, min ė
o mas, o sakome ik skai a džių o mas ( enas a ba su p ielinksniais), i isa ai klausy ojams
sup an ama.
1
Skelbiame d iejų adijo alandėlių ank aščius, išsaugo us Kazio Ul ydo duk e s Eglės Bugenienės. Kalba
ne aisy a, ki čio ženklai okie, kaip ank aš yje, pa ingiuo i žodžiai išspausdin i ku sy u.
Kazys Ul ydas. Taisyklingai kalbėkime i ašykime | 2
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Be o, ie oj pasakymo penkiolika minučių ka ais a ojamas daik a a dis ke i is (kaip
ie oj pasakymo isdešim minučių pa a ojamas daik a a dis pusė), p z.: daba y a ke i is
ečios, be ke i čio šešios, be ke i čio d ylik a, p adėsime pie au i ke i į po pi mos i . .
Vis dėl o eikia pasaky i, kad iš os daugybės kalboje esančių kons ukcijų alandai i
minu ėms nusaky i pa ogiausios da osi os, ku ias suminėjome pi miausia, bū en : a eisiu dešim ą
alandą penkios minu ės i daba y a d idešim ys alandos ke u ios minu ės (a ba: d idešim ečia
alanda ke u ios minu ės). Šiomis kons ukcijomis labai pa ogu nusaky i laiką, suskaidy ą
pa alandžiu i paminučiu a pasekundžiu.
2. D g. Buzienė iš Ukme gės klausia, a mo e ų a dai Vai à, Dai à, Gai à
2
y a seni, a
nauji, a jie lie u iški i iš ko kilę.
Vai s a das žinomas iš K ė ės kū inio „Pe kūnas, Vai a i S aublys“. Du ki i eikiausiai
naujai suda y i. Dai à p e enduoja į giminys ę su dei ė, o Gai à nea ski ina nuo okių žodžių,
kaip gai s, gai in i i . . Daba jau uos a dus galima išgi s i gana dažnai, jie suda y i nep as ai
i nė a jokio pag indo jų eng i. Be iš iso u ė ume bū i a sa gesni, duodami aikams a dus.
Visų pi m eikia žiū ė i, kad jie bū ų g ažūs, aisyklingai suda y i. Be koki p asimany ų, o ypač
abejo inos da ybos a dų eikė ų isiškai ne a o i. Lie u ių kalboje i aip pakanka g ažiausių
a dų.
3. D g. Valančienė iš Šiaulių ajono ašo: „Jūs aiškino e, kad mėnesio pa adinimas bi želis
kilęs iš žodžio be želis, o aš p ieš kliasdešim me ų mokykloje gi dėjau aip aiškinan mėnesių
2
Daba šie a dai ki čiuojami pagal pi mąją ki čiuo ę Di a, Gi a, Vi a (R. V.).
Kazys Ul ydas. Taisyklingai kalbėkime i ašykime | 3
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a dus“ ( oliau laiško au o ė aiškina mėnesių a dus i apie bi želį aip sako: „a ojai sėda ę ja us
i bi žyda ę – sėdam pažymėda ę ą ie ą, ku jau pasė a“).
Reikė ų pasaky i, kad iek bi želis, iek bi žy i, iek be žas a be želis y a giminiški žodžiai.
Bi žijimui a o a be žo šakelės. Vadinasi, bi želis i bi žy i nea ski iami nuo žodžio be žas.
4. Klausy ojas iš Vlniaus ašo, kad li e a ū inėje kalboje šalia medžio pa adinimo kaš nas
be eikalo esąs a ojamas g e iminis žodis kaš nas.
Žinoma, ne isai ge ai, kad as pa s medis čia adinamas d iem g e iminiais žodžiais, be
uo a pu ki aip i negali bū i, nes sunku pasaky i, ka as ų g e iminių žodžių palik inas. Vieni
esame daugiau įp a ę a o i kaš nas, ki i – kaš nas. Todėl isai nea si ik inai kai ku iuose
žodynuose duodam abu ie žodžiai. Ka ais jau pa s kalbos jausmas dik uoja, ka ą g e iminių
žodžių eikia palik i li e a ū inėje kalboje, o ka o – a sisaky i. Kaš no – kaš no a eju čia
sunkiau ą klausimą sp ęs i. Todėl palikime jį išsp ęs i pačiam laikui, pačiai p ak inei a osenai.
1978.IV.1
Ge biamieji d augai klausy ojai,
Po d i sa ai es ukusios pe aukos ęsiame oliau kalbos alandėles, ku ios yks a ą pačią
dieną, . y. šeš adienį, i ą pačią alandą, . y. 14- ą i penkios minu ės. A sip ašome uos d augus,
į ku ių laiškus negalėjome a saky i žadė u laiku, pasis engsime no s į dalį ų laiškų a saky i
šiandien.
1. Mūsų alandėlių klausy ojas d g. Zigmas Micke ičius iš Kauno ei aujasi, a a o inas
li e a ū inėje kalboje žodis eliumas, kokia o žodžio kilmė, eikšmė bei e ė, aip pa , koks o
Kazys Ul ydas. Taisyklingai kalbėkime i ašykime | 4
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
žodžio san ykis su lie u išku žodžiu nuome as, a gali nuome as li e a ū inėje kalboje pakeis i žodį
eliumas.
Pi miausia pasakysime kele ą pas abų dėl žodžio eliumas. Tas žodis kilęs iš lo ynų kalbos
žodžio elum, ku is eiškia „bu ę“. P ancūzų kalboje iš lo yniško žodžio elum y a kilęs žodis
oile, ku is eiškia labai plony į, iesiog pe egimą audeklą, mo e ų a ojamą užsideng i eidui
a ki iems eikalams. Lenkų kalba iš lo yniško žodžio elum u i kilusį žodį welon, ku is, be ki a
ko, eiškia i jaunosios gal os apgaubą. Žodis éliumas lie u ių kalboje skamba labai lo yniškai.
Tai, galima saky i, lo yniškas žodis, ku iam p idė a lie u iška galūnė. Tik lie u ių kalboje
eliumas eiškia ne bu ę, o am ik ą šydą, jaunosios gal os apgaubą. Čia a sakomo laiško au o ius,
adęs ą žodį naujojoje g ožinėje li e a ū oje ( iename apsakymų inkinyje), no ėjo išsiaiškin i jo
eikšmę i negalėjo, nes ne ado jo nei „Ta p au inių žodžių žodyne“, nei „Daba inės kalbos
žodyne“. Tas žodis lie u ių kalboje u i specialią jaunosios gal os apgaubo eikšmę i jis kalbai
eikalingas. Į minė us žodynus jis nepa eko a si ik inai. Lie u iškas žodis nuome as negali a s o i
a p au inio žodžio eliumas, nes nuome as daugiausia eiškia iš ekėjusios mo e s gal os
apdangalą. Vadinasi, lie u ių kalboje gali puikiausiai egzis uo i i a p au inis žodis eliumas, i
sup an ama, jis u ė ų bū i į ašy as bei paaiškin as iek a p au inių žodžių žodyne, iek lie u ių
li e a ū inės kalbos žodyne.
2. Kėdainių aj. Okainių kolūkio kon o os da buo ojas klausia, ku ios giminės y a žodis
inis – y iškosios a mo e iškosios. Taigi kaip eikia saky i: os inys a ie inys, ši e inės inys
a ši e iniai inys?
Kazys Ul ydas. Taisyklingai kalbėkime i ašykime | 5
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Li e a ū inėje kalboje žodis inis y a mo e iškosios giminės. Jį linksniuojam ins, -ies, -iai,
inį, inimi, inyje; dgs.: inys, ini, inms… Vadinasi, eikia saky i: a inis, os inys, ši e inė
inis, ši e inės inys.
Beje, a pačia p oga no ė ume p imin i isiems kalbos alandėlių klausy ojams, kad daug
kalbos p ak ikos klausimų, daug žodžių eikšmių, ki čia imo i žodžių a ojimo bei no minimo
klausimų galima išsiaiškin i pa iems iesiog iš „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“, ku is išėjo iš
spaudos 1972 m. i ku į, laimei, da galima gau i daugelyje knygynų. Jei ie oje negau umė e,
ai eikė ų p ašy i, kad ie inis knygynas padė ų išsi ašydin i ą e ingą, kapi alinę knygą iš
Vilniaus, ku ją da ik ai galima gau i. Mes ją čia d ąsiai ekomenduojame isiems gim osios
kalbos mylė ojams odėl, kad ji kiek ienam ašančiam labai daug gali padė i kalbos kul ū os
s i yje. P aeis da kiek laiko, i oji daba ik is ublius su kapeikom kainuojan i knyga pasida ys
didžiausia bibliog a inė e enybė, nes okios knygos išeina ik pe keliolika a keliasdešim me ų.
Taigi, kol da galima, pasi ūpinki e, ge biamieji d augai klausy ojai, įsigy i „Daba inės lie u ių
kalbos žodyną“.
3. Toliau a sakysime į d g. Juozo Didžbanio laišką, a siųs ą iš Šakių ajono „Bolše iko“
kolūkio. Laiško au o iui nepa inka žodis laiko a pis, ku is dažnai gi dimas, kai pe adiją
p anešamos o ų p ognozės. Žodis laiko a pis y a ge as, i jo nė a pag indo eng i. Kai dik o ius
sako: Laiko a pio pabaigoje laukiama a šalimo, ai anksčiau jau būna pasaky a, koks laiko a pis
u imas gal oje: mėnuo, d i sa ai ės, sa ai ė, penkios a ys dienos i pan. Žinoma, jeigu
nepasakoma, koks laiko a pas u imas gal oje, ai žodis laiko a pis y a bep asmis. Kiek
pas ebėjau, o ų biu o p anešimuose isada i būna aišku, isada anksčiau pasakoma, koks laiko
a pas u imas gal oje. Tada i žodis laiko a pis y a aiškus i a o inas.

Kazys Ul ydas. Taisyklingai kalbėkime i ašykime | 6
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
P isiminus pe adiją a ele iziją skai omus o ų biu o p anešimus, p iekaiš ų eikė ų
pada y i o ų biu o, o ka u i adijo bei ele izijos edak o iams ( ik, žinoma, ne dik o iams, nes
jie eks ą gauna jau edak o ių pa uoš ą) dėl ne ikusio ie ininko gūsiuose. No s žodis gūsis i
nelie u iškos kilmės (plg. okiečių guss), is dėl o jis li e a ū inėje kalboje pakenčiamas, jeigu
ge ai a ojamas. Gūsis eiškia a pą, šuo ą, siūb elėjimą, p z.: Vėjas pučia gūsiais. Rusų kalboje
gūsį a i inka порыв. Žemaičiai sako: Vėjas pučia a siūbais ( adinasi, okiais siūb elėjimais, gūsiais).
Rusai sako: Ветер в порывах сильный. Rusiškos kons ukcijos в порывах jokiu būdu negalima
e s i aklai ie ininko linksniu gūsiuose. Čia ik ų ik įnagininko linksnis gūsiais. Be kadangi
žodis gūsis y a nelie u iškos kilmės i , be o, ne isų lie u ių žinomas, ge iausiai okiu a eju
ik ų g yno lie u iško žodžio įnagininkas a pais. Taigi en, ku o o p ognozėse klaidingai
sakoma: Vėjas gūsiuose s ip us, lie u iškai eikė ų saky i: Vėjas a pais s ip us.