ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ŽODŽIŲ KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS, KRŪMELIS
SAMPRATA (REMIANTIS STUDENTŲ APKLAUSA)
ESMINIAI ŽODŽIAI: apklausa, eikšmė, seman inė analizė, požymis, apib ėž is,
e minologija, k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis.
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as – žodžiai k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis. Bu o
pas ebė a, kad žmonės nelabai juos ski ia, no s e mininės minė ųjų žodžių eikšmės y a
ski ingos. S aipsnyje siek a išnag inė i ne e mininį, be šiuolaikinį kasdieninį žodžių
su okimą. Kaip y imo p iemonė pasi ink a s uden ų apklausa. S aipsnyje kel i užda iniai:
nus a y i, suklasi ikuo i i ap a i k ūmo, pusk ūmio, k ūmokšnio i k ūmelio požymius,
už iksuo us s uden ų a sakymuose. Paaiškėjo, kad a likus šį y imą išski i požymiai, ypač
pusk ūmio i k ūmokšnio, ge okai ski iasi nuo požymių, iksuojamų apib ėž yse, eikiamose
Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje.
ĮVADINĖS PASTABOS
S aipsnis y a au o ių s aipsnių ciklo, ski o kai ku ių augalų samp a ai i i, dalis
1
.
Anks esniuose s aipsniuose bu o nag inė a, kaip sup an ami žodžiai augalas i gėlė iešojoje
a osenoje, kaip jie apib ėžiami i kiek eikšmių ski iama žodynuose. Bu o em asi lie u ių,
la ių, usų i anglų kalbų žodynais, ink a medžiaga iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno bei
nag inė i s uden ų apklausos duomenys. Ti ian su ink ą medžiagą i ašan šiuos s aipsnius
(ypač apie gėlę) bu o pas ebė a, kad labai į ai uoja samp a a, kas y a k ūmas i pusk ūmis,
odėl bu o nusp ęs a pasidomė i uo plačiau. Apie konk ečius k ūmus, pusk ūmius,
1
Plačiau ž . Gaidienė, Liu ke ičienė 2017; Gaidienė, Liu ke ičienė 2018a; Gaidienė, Liu ke ičienė
2018b.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
k ūmokšnius – aly ą, diemedį, ie ą, sedulą, jo a ą, pu iną, žil y į i pan.
2
– y a ašę
au osakininkai, e nologai, kalbininkai i k ., ačiau bend esnieji augalų pa adinimai y ėjų
dėmesio nesulaukė.
Šio s aipsnio ikslas y a iš i i žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis i k ūmelis
šiuolaikinį su okimą emian is s uden ų apklausos ezul a ais i palygin i jį su apib ėž imis,
eikiamomis Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje ( oliau – VLEe). Kadangi i a ke u ių žodžių
samp a a, dėl medžiagos gausumo bu o nusp ęs a apsi ibo i ik apklausos ezul a ų analize,
o eks ynų i žodynų medžiagą palik i ėlesniems y imams. S aipsnyje keliami
užda iniai: nus a y i, suklasi ikuo i i ap a i k ūmo, pusk ūmio, k ūmokšnio i k ūmelio
požymius, už iksuo us s uden ų a sakymuose; aip pa juos palygin i su VLEe apib ėž yse
pa eik ais požymiais.
METODOLOGIJA IR TEORINĖS PRIELAIDOS
Ty imo me odai: seman inė analizė, lyginamasis, skaičia imo, apklausų.
Apklausoje daly a o ski ingų s udijų pakopų i akul e ų 100 s uden ų iš ijų
Lie u os uni e si e ų – ne ik sos inės, be i mažesnio mies o. Ti i bu o pasi ink i bū en
s uden ai, nes jie y a labai ski inga, ne ienaly ė žmonių g upė
3
. Kaip eigia K is ina
Ru ko ska, Ma ius Sme ona, I ena Sme onienė, „s uden ai pap as ai y a a g upė, ku i da
y a išlaikiusi ė ų, senelių požiū į, be jau įga usi naujų požiū io aspek ų mokykloje,
uni e si e e, i , s a biausia, labiau susijusi su daba imi, leng iau pasiekia in o maciją
naudodamasi naujausiomis echnologijomis, socialiniais inklais, žiniasklaida“ (Ru ko ska
i k . 2017: 32). Tiksliųjų mokslų k yp ies s uden ai suda ė 37 p oc. isų apklaus ųjų,
socialinių mokslų k yp ies a s o ai – 45 p oc., humani a inių mokslų k yp ies a s o ai –
18 p oc. (plačiau ž . 1 len elę). Mo e ys suda ė 56 p oc. apklaus ųjų ( iksliųjų mokslų
k yp ies a s o ių bu o 3 p oc., socialinių mokslų k yp ies – 63 p oc., humani a inių mokslų
k yp ies – 32 p oc.), y ai – 44 p oc. isų apklaus ųjų ( iksliųjų mokslų k yp ies a s o ų y a
77 p oc., socialinių mokslų k yp ies – 23 p oc., humani a inių mokslų k yp ies – 0 p oc.).
2
Ž . Gli a i k . 2010; G i ėnienė 2016; K egždys 2012; Šeškauskai ė 2004.
3
Apklausa a lik a 2019 m. asa io–gegužės mėn. Au o ės nuoši džiai dėkoja Vilniaus Gedimino
echnikos uni e si e o dės y ojai doc. d . Rasuolei Vlada skienei, Mykolo Rome io uni e si e o dės y ojai d .
Ilonai Čiužauskai ei i Šiaulių uni e si e o dės y ojai doc. d . Jolan ai Vaskelienei, padėjusioms a lik i s uden ų
apklausą.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Mo e ys, ku ios p aleido aikys ę i anks y ąją jaunys ę kaime, suda ė 26 p oc. isų
apklaus ų mo e ų, y ai – 30 p oc. isų apklaus ų y ų. Mo e ys, ku ios p aleido aikys ę i
anks y ąją jaunys ę mies e, suda ė 64 p oc. isų apklaus ų mo e ų, y ai – 52 p oc. isų
apklaus ų y ų. T ečią g upę suda ė s uden ai, ku ie eigė, kad aikys ę i anks y ąją jaunys ę
p aleido iek mies e, iek kaime. Šios g upės mo e ys suda ė 9 p oc. isų apklaus ų mo e ų,
o y ai – 18 isų apklaus ų y ų (plačiau ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. Responden ų pasiski s ymas pagal ly į i mokslų k yp į, n .
Ly is
K yp is
Mo e ys
Vy ai
Iš
iso
iš
kaimo
iš
mies o
iš
mies o
i
kaimo
iš
kaimo
iš
mies o
iš
mies o
i
kaimo
Tiksliųjų mokslų k yp is
–
3
–
11
18
5
37
Socialinių mokslų k yp is
6
25
4
2
5
3
45
Humani a inių mokslų
k yp is
9
8
1
–
–
–
18
Iš iso ( ie o ė)
15
36
5
13
23
8
100
Iš iso (ly is)
56 (56 p oc.)
44 (44 p oc.)
100
Taigi bu o apklaus i esponden ai, ku iuos galima suski s y i į 13 g upių:
1. y ai, iš kaimo, iksliųjų mokslų s uden ai;
2. y ai, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ai;
3. y ai, iš mies o, iksliųjų mokslų s uden ai;
4. y ai, iš mies o, socialinių mokslų s uden ai;
5. y ai, iš mies o / iš kaimo, socialinių mokslų s uden ai;
6. y ai, iš mies o / iš kaimo, iksliųjų mokslų s uden ai;
7. mo e ys, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ės;
8. mo e ys, iš kaimo, humani a inių mokslų s uden ės;
9. mo e ys, iš mies o, iksliųjų mokslų s uden ės;
10. mo e ys, iš mies o, humani a inių mokslų s uden ės;
11. mo e ys, iš mies o, socialinių mokslų s uden ės;
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
12. mo e ys, iš mies o, iš kaimo, socialinių mokslų s uden ės;
13. mo e ys, iš mies o / iš kaimo, humani a inių mokslų s uden ės.
Pagal amžių apklaus osios mo e ys bu o maždaug nuo 18 iki 27 me ų amžiaus, y ai
– nuo 19 iki 28 me ų amžiaus. Mo e ų humani a ių bu o i y esnio amžiaus (ž . 2 len elę).
2 LENTELĖ. Responden ų pasiski s ymas pagal amžių
Ly is
K yp is
Mo e ys
Vy ai
Tiksliųjų mokslų k yp is
19, 23
21–24
Socialinių mokslų k yp is
18–23, 25, 27
19, 20, 23
Humani a inių mokslų k yp is
19–24, 45
–
Iš iso 100 esponden ų
Apklausoje bu o pa eik i de yni a i ojo ipo (ž . 1–9) klausimai, kai esponden ai
u ėjo į ašy i pačių su o muluo ą a sakymą, i penki užda ojo ipo (ž . 10–14) klausimai, į
ku iuos esponden ai u ėjo a saky i aip a ba ne, ačiau paminė ina, kad jie galėjo ink is ne
ieną a sakymo a ian ą.
Responden ams bu o užduo i okie klausimai:
1. Sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a k ūmas.
2. Kokie, Jūsų manymu, y a pag indiniai k ūmo požymiai?
3. Kuo, Jūsų manymu, k ūmas ski iasi nuo medžio?
4. Kas, Jūsų manymu, y a pusk ūmis, kokie jo pag indiniai požymiai?
5. A pusk ūmis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo k ūmo? Jei aip, uome
kuo?
6. Kas, Jūsų manymu, y a k ūmokšnis, kokie jo pag indiniai požymiai?
7. A k ūmokšnis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo k ūmo? Jei aip, uome
kuo?
8. A k ūmokšnis, Jūsų manymu, kuo no s ski iasi nuo pusk ūmio? Jei aip,
uome kuo?
9. Kas, Jūsų manymu, y a k ūmelis?
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
10. A aly a4 y a a) medis, b) k ūmas, c) pusk ūmis, d) k ūmokšnis, e) daugiame ė
žolė? Galima ink is ne ieną a sakymą.
11. A a ie ė y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima
ink is ne ieną a sakymą.
12. A audonėlis y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė?
Galima ink is ne ieną a sakymą.
13. A čiob elis y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė?
Galima ink is ne ieną a sakymą.
14. A mė a y a a) k ūmas, b) pusk ūmis, c) k ūmokšnis, d) daugiame ė žolė? Galima
ink is ne ieną a sakymą.
Išanaliza us isas anke as paaiškėjo, kad nė a esminių ski umų a p y ų a mo e ų
a sakymų, a p augusių kaime a mies e a sakymų, a a p ski ingų mokslo k ypčių a s o ų
a sakymų, odėl su ink a medžiaga oliau bu o nag inė a esponden ų neski s an pagal
g upes. Vadinasi, esponden ų ly is, kilmė i s udijų k yp is didelės į akos s uden ų žinioms
apie i ų augalų samp a ą neda o, ma y , dėl o, kad šiuolaikinis jaunimas, a siž elgian į
panašias gy enimo i mokymosi sąlygas, u i daugmaž ienodas galimybes gau i in o maciją
apie juos supančią aplinką.
Apklausoje užda aisiais klausimais bu o mėgin a išsiaiškin i, a ijų
5
žodžių – k ūmo,
pusk ūmio, k ūmokšnio – ski umai su okiami p ak iškai, . y., ku iuo iš šių žodžių į a dijami
konk e ūs augalai (aly a, a ie ė, audonėlis, čiob elis i mė a).
Iš pi mo ž ilgsnio a ody ų, kad a i ųjų klausimų daugoka
6
, ačiau iš iesų siekian ,
kad s uden ai a saky ų kuo išsamiau, ie pa ys klausimai bu o pa eikiami po kelis ka us, ik
kiek ki aip su o muluo i. Taigi pa eik ų klausimų esmė bu o okia:
a) Kas y a k ūmas, kokie jo pag indiniai požymiai?
b) Kas y a pusk ūmis, kokie jo pag indiniai požymiai?
c) Kas y a k ūmokšnis, kokie jo pag indiniai požymiai?
Toks me odas iš iesų pasi eisino, nes kai ku ie esponden ai į pi mą klausimą a sakė
i in lakoniškai, nelabai aiškiai a ba iš is nea sakė, ačiau a sakymus į ki us du klausimus (a
4
10–14 klausimai s uden ams bu o pa eik i su a i inkamų augalų nuo aukomis.
5
K ūmelis nė a e minas, odėl apie jo samp a ą užda uosiais klausimais nebu o ei aujamasi.
6
Plačiau apie anke a imo me odus plg. Ru ko ska i k . 2017: 32–33.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ben jau į ieną iš jų) o mula o daug išsamiau, aigi bu o įmanoma susida y i aizdą, ką
esponden ai laiko / adina k ūmu, plg.:
1. „Sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a k ūmas“
7
: (a) augalas; (b)
žemaūgis augalas; (c) – ; (d) k ūmas – ai medis, augalas.
2. „Kokie, Jūsų manymu, y a pag indiniai k ūmo požymiai?“: (a) šakos,
lapai; (b) žemo ūgio, u in is daug išsišakojimų; (c) k ūmas; (d) daug šakų, lajų,
ap alus.
3. „Kuo, Jūsų manymu, k ūmas ski iasi nuo medžio?“: (a) k ūmai dažniausiai
žemesni, šako esni, medžiai u i ieną kamieną; (b) sa o ūgiu, s o iu, ankiu; (c)
k ūmas y a nedidelis, o medis y a augalas; (d) k ūmas y a mažesnis, jis žydi, medžiai,
aišku, i gi, ačiau k ūmas žydi į ai iau.
Iš esponden o (a) a sakymo ma y i, kad, jo nuomone, pag indiniai k ūmo požymiai
y a ‘augalas’; ‘žemesnis negu medis’; ‘ u in is daug šakų’; ‘ u in is kelis kamienus’
8
.
Responden as (b) mano, kad pag indiniai k ūmo požymiai y a ‘augalas; mažesnis negu
medis’; ‘ u in is daug šakų (išsišakojimų)’; ‘ ankesnis už medį’
9
; ‘leng esnis už medį’
10
.
Responden o (c) a sakymai y a sa o iški, plg.: pag indinis k ūmo požymis y a k ūmas; k ūmas
y a nedidelis, o medis y a augalas – neaišku, kodėl okia p iešp ieša, nes k ūmas aip pa y a
augalas. Tačiau i iš okių eiginių galima įž elg i ben ieną k ūmo požymį: ‘nedidelis’ (jei
lygin ume su medžiu). Iš esponden o (d) a sakymų ma y i, kad pag indiniai k ūmo požymiai
y a ‘augalas’; ‘ u in is daug šakų (lajų)’; ‘ap alios o mos’; ‘žydin is’ i ‘mažesnis už medį’.
Tas pa s pasaky ina i apie a sakymus į klausimus, susijusius su pusk ūmiu i
k ūmokšniu.
Paminė ina ai, kad s aipsnyje nag inėjami ne i ečiausiai minimi šių augalų
požymiai. Taip apsisp ęs a da y i odėl, kad a ei yje anke ų duomenis ikimasi palygin i su
ki ų šal inių duomenimis, o en požymių dažnumas gali bū i isiškai ki oks.
Apklausos duomenys bu o apdo o i ankiniu būdu. A sakymai s aipsnyje pa eik i
skai ine i p ocen ine iš aiška.
7
S aipsnyje s uden ų kalba a ky a labai mažai, iš aisy os ik g ama inės klaidos.
8
Apie kelis kamienus esponden as neužsimena, ačiau okią iš adą galima da y i iš eiginio, kad
medžiai u i ieną kamieną (i uo ski iasi nuo k ūmų).
9
Responden as a oja žodį ankumas, eo iškai bū ų galima sup as i i p iešingai – kad k ūmas y a
e esnis už medį, be is dėl o oks ak a imas abejo inas.
10
Responden as a oja žodį s o is, galbū u ima omenyje ne iek leng umas a sunkumas, kiek
apim is.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ
1. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMO POŽYMIAI
VLEe k ūmas apib ėžiamas kaip „daugiame is augalas su keliais a keliolika maždaug
ienodo s o umo sumedėjusių, nuo žemės pa i šiaus a ba a i jo išsišakojusių, 0,5–6 m
aukščio s iebų“.
Iš y us apklausos duomenis paaiškėjo, kad apklaus i s uden ai paminėjo 20 k ūmo
požymių. Daugelis esponden ų nu odė ne po ieną, be po kelis požymius. S aipsnyje
apsisp ęs a uos požymius išskaidy i i skaičiuo i, kiek ka ų paminė as ienas a ki as
požymis. Todėl, no s esponden ų bu o šim as, isų požymių paminėjimų bend as skaičius
ge okai didesnis
11
.
Visi paminė i k ūmo požymiai bu o suski s y i į is g upes: 1) k ūmas bend ąja
p asme (2 požymiai, 10 p oc.), 2) išo iniai k ūmo požymiai (14 požymių, 70 p oc.) i 3) idiniai
k ūmo požymiai (4 požymiai, 20 p oc.). Į požymių g upę k ūmas bend ąja p asme pa eko, kaip
pa adinimas i odo, pa ys bend iausi k ūmo apibūdinimai. G upėje išo iniai k ūmo požymiai
a sidū ė okie požymiai, ku iuos galima su ok i egėjimu, ly ėjimu i pan., ki aip a ian , ai,
ką žmogus pa s ma o, su okia sa o kasdienybėje. Vidiniai k ūmo požymiai labiau susiję su
nag inėjamų augalų idinėmis sa ybėmis (dauginimusi, ląs elės sanda a i pan.).
1.1. K ūmas bend ąja p asme
1.1.1. 87-i esponden ai eigė, kad k ūmas isų pi ma y a ‘augalas’. 15-a iš jų,
paklaus i, kas jiems y a k ūmas, apsk i ai nu odė ik a) šį požymį, plg.: augalas; k ūmas y a
augalas; k ūmas man y a augalas, a ba b) p idėjo da ieną, disku uo iną požymį, plg.:
k ūmas y a gėlė / augalas; k ūmas – ai medis, augalas. Vienas a sakymas, eikiausiai
eiškian is ą pa į – kad k ūmas y a augalas – bu o su o muluo as gana sudė ingai: k ūmas
ai augalinės kilmės o ganizmo ka ego ija.
1.1.2. Vienas esponden as nu odė, kad k ūmas – gam os dalis.
11
Tas pa s pasaky ina i apie a sakymus į klausimus apie pusk ūmį, k ūmokšnį i k ūmelį.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1.2. Išo iniai k ūmo požymiai
1.2.1. 79-iems esponden ams a odė, kad labai s a bus k ūmo požymis y a ‘dydis’
12
.
Dauguma apklaus ųjų k ūmo dydžio nelygino su niekuo, plg. a sakymų a ian us: labai
mažas; mažas; mažo ūgio; žemas; žemaūgis; neaukš as; neaukš aūgis; neaukš o ūgio; nedidelis;
nedidelio aukščio; pap as ai nedidelis; nelabai aukš as; nebūna aukš as; neaugan is aukš ai;
neužauga labai aukš as; mažas a ba didelis; didelis.
Kai ku ie s uden ai k ūmo dydį lygino su medžio dydžiu, plg.: (daug) mažesnis už
medį; smulkesnis už medį; (daug) žemesnis už medį; su žemesniu negu medžio kamienu;
sumažin as medis; ne oks aukš as kaip medis. T e i, ku ių bu o ik 4-i, nu odė konk e ų, jų
manymu, k ūmo aukš į: išauga iki klubų–k ū inės s i ies; 0,5 m aukščio; iki 1 m aukščio; 1 m
aukščio.
Kaip ma y i, k ūmo dydis įsi aizduojamas labai į ai iai – nuo labai mažo iki didelio.
Tačiau is dėl o daugeliui esponden ų k ūmas y a ‘nedidelis’ augalas. Iš iesų k ūmas, kaip
jau minė a anksčiau, gali užaug i ne iki šešių me ų aukščio, ačiau a gu a kas įsi aizduoja
(i apklausa ai pa i ina) k ūmą esan okio aukščio, aigi ienas iš ipiškiausių k ūmo
požymių y a ‘mažumas’, ben jau lyginan su medžiu.
1.2.2. 70 apklaus ųjų kaip ieną iš pag indinių k ūmo požymių paminėjo
‘šako umą’. Visų pi ma, s uden ai eigė, kad k ūmas ‘ u i šakų’, plg.: gali u ė i šakų
13
; u i
šakas; su šakomis; šako as; išsišakojęs; jį suda o šakų isuma; su laja; su šakų k ū a; u i (labai)
daug šakų; u i daug išsišakojimų; daug išsišakojusių šakų; daug šakų ienoje ie oje; daug
didesnių i mažesnių šakelių; didžiulis inklas šakelių; šako esnis negu medis; u i daugiau šakų
(šakelių) negu medis; k ūmas – labai šako as medis.
Kai ku ie esponden ai mėgino k ūmo šakas apibūdin i, jiems a odo, kad k ūmo
‘šakos y a ankios’
14
, ‘plonos, smulkios’, plg. a sakymų a ian us: su smulkiomis šakelėmis;
plonos šakos; suda y as iš mažų šakų; ne u i s o ų (s ambių) šakų (au . pas .: kaip medis); daug
smulkių šakų; daug šakelių; daug mažų i plonų šakų; siau os šakelės i ienoje ie oje jų gali bū i
daugiau.
12
Daugeliu a ejų u ima omenyje aukš is, ačiau kai ku iais a ejais esponden ai eikiausiai u ėjo
omenyje i aukš į, i plo į (mažas, didelis), odėl šis požymis i į a dijamas kaip ‘dydis’, o ne kaip ‘aukš is’.
13
Gana keis as a sakymas, leidžian is many i, kad k ūmas gali i ne u ė i šakų, beje, ienas a sakymas
oks i bu o – „ne u i šakų“.
14
Viso k ūmo (ne ien jo šakų) požymis ankumas ap a iamas oliau, en p idedami i pa yzdžiai apie
ankias šakas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Po os s uden ų nuomone, k ūmo šakos y a ‘ilgos’
15
, plonos, be ‘ i os’
16
. Kai ku ie
esponden ai da nu odė, ‘kaip auga k ūmo šakos’, plg.: šako as nuo pa žemės; šakos a čiau
žemės negu medžio
17
.
Taigi ipiški k ūmo požymiai, ku iuos išski ia daugelis esponden ų, bū ų ‘didelis
šako umas’ i ‘šakų ankumas’. Papildomi požymiai – ‘plonumas’, ‘ilgumas’, ‘ i umas’, da
minima i ai, kad k ūmas ‘šakojasi nuo pa žemės’.
1.2.3. 57-i esponden ai apibūdindami k ūmą kaip s a bų požymį mini ‘k ūmo
kamieno (s iebo) ypa ybes’
18
. Pi miausia, nemažai esponden ų mano, kad k ūmai ‘ne u i
kamienų’, o kai ku ie k ūmo kamienus laiko šakomis, plg: bekamienis; ne u i s iebo; ne u i (nė
ieno) kamieno; ne u i ieno aiškaus kamieno; medis u i kamieną, k ūmas ne; ai augalas, ku io
nė a iš yškėjęs kamienas; nė a ieno bend o kamieno; ne u i ieno pag indinio kamieno; ne u i
aiškaus, s o o kamieno; nesima o pag indinio kamieno; medžiuose labiau ma omas kamienas
(au . pas .: negu k ūmuose); ne u i ieno kamieno, o u i daug šakų; ne u i kamieno, šakos
p asideda nuo žemės; ne u i ieno kamieno, jį suda o šakų isuma; k ūmas – ai iš šaknies išaugęs
susi aizgiusių šakų, dažniausiai nedidelių, augalas.
Ki i esponden ai pab ėžia, kad k ūmas kaip ik ‘ u i kelis kamienus’, plg.: dažnai u i
kelis kamienus; ai kelis kamienus u in is augalas; u i kele ą kamienų; u i daug s iebų; u i
kie ų, sumedėjusių kamienų kuokš ą; u i labai daug kamienų; nuo medžio ski iasi kamienų
skaičiumi; medis u i yškų kamieną, o k ūmas suda y as iš kelių kelmų; k ūmas u i daugiau
kamienų nei medis.
Nu odoma i ai, kad k ūmo kamienas y a ‘plonas’, ben jau plonesnis už medžio:
u i ploną kamieną; u i nes o ą kamieną; plonesni kamienai negu medžio; plonas i ilgas
kamienas, mažesnis negu medžio; nuo medžio ski iasi kamieno s o iu; medis u i s o ą kamieną,
o k ūmas ne; medžio kamienas s o esnis i pla esnis (au . pas .: už k ūmo).
Teigiama, kad k ūmo kamienas y a ne ik plonas, be i ‘ umpas’, umpesnis už
medžio: ne u i ilgo kamieno; su umpu kamienu; žemesnis kamienas negu medžio; s iebas
15
Taip eigia ik ienas esponden as.
16
Taip eigia ik ienas esponden as.
17
Šis požymis labai susijęs su oliau ap a iamu k ūmo požymiu – jo kamieno cha ak e is ikomis.
18
Te minai kamienas i s iebas žymi ski ingas są okas, ačiau nemokslininkams daugeliu a ejų,
kalban apie medį i k ūmą, kamienas i s iebas y a sinonimai. Toks sup a imas iksuojamas i kai ku iuose
žodynuose, ne gi mokinių ado ėliuose. Tačiau ši ema eikalauja im esnio y imo, odėl daba pasaky ina ik
iek, kad s aipsnyje kamienas i s iebas laikomi sinonimais i ap ašan k ūmo požymius bus a ojamas žodis
kamienas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
k ūmas, į ku į įskiepy a ki o medžio medžiagų; ai y a augalas a p medžio i k ūmo, pag indinis
požymis – aukš esnis nei dauguma k ūmų; pusk ūmis ai a p k ūmo i medžio įsi e pęs objek as,
didesnis už k ūmą, mažesnis už medį; ai labiau į medį panašus k ūmas, a ba į i as žoles
panašus k ūmas; ai pusiau k ūmas / augalas, da mažesnis už k ūmą; ai galbū k ūmas u in is
ki ų ka ego ijų požymių; u in is panašumų į k ūmą, ačiau ne isai k ūmas (ski iasi iš aizda,
ačiau u i i panašumų); pusiau k ūmas, pusiau kažkas; neįsi aizduoju, galbū pusiau k ūmas;
dalinai u in is k ūmo požymių.
2.1.2. 8-i apklaus ieji įsi aizda o, kad pusk ūmis y a ‘pusė k ūmo’ (sa aime
mažesnis už isą k ūmą a ba žmogaus apgenė as), plg.: pusė k ūmo; k ūmas, ku is pe pusę
mažesnis už k ūmą; k ūmas, ku is y a pažeis as; apka py as k ūmas; nugenė as k ūmas; gal
apgenė as, su a ky as k ūmas.
2.2. Išo iniai pusk ūmio požymiai
2.2.1. Kaip i k ūmo a eju, aip i pusk ūmio dažniausiai nu ody as požymis, ku į
pab ėžė 57-i esponden ai, bu o ‘dydis’. Tačiau pusk ūmio dydis (a aukš is) bu o
įsi aizduojamas ne ienodai.
45-i esponden ai manė, kad pusk ūmis y a ‘nedidelis augalas, mažesnis už k ūmą’,
plg.: mažas augalas; galbū ai labai mažas k ūmas; gal ai iesiog mažas k ūmelis; mažesnis
k ūmas; jis pap as ai y a žemo ūgio; neaukš as k ūmas; nedidelis k ūmas; mažesnė k ūmo o ma;
mažas, nedidelio ūgio. P z., a ie ė
27
, mėlynė
28
, e c.; pusk ūmis mažesnis (au . pas .: už k ūmą);
y a da žemesnis (au . pas .: už k ūmą); mažesnis jis y a; ai mažesnis už k ūmą augalas; manau,
ski iasi ik dydžiu, pusk ūmis y a mažesnis nei k ūmas; y a daug mažesnio dydžio; pusk ūmis
galė ų bū i mažesnis k ūmas; nuo k ūmo ski ias dydžiu, mažesnis; da mažesnis nei k ūmas
augalas; u bū už k ūmą smulkesnis, be panašus augalas; jis ik iausiai mažesnis (au . pas .: už
k ūmą); kažkas mažesnio už k ūmą; k ūmas, ku is pe pusę mažesnis už k ūmą; pusk ūmis y a
smulkesnis k ūmas; manau, kad pusk ūmis u ė ų bū i mažesnis nei k ūmas; galbū da mažesnio
ūgio nei k ūmas; pusk ūmis y a dydžiu mažesnis nei k ūmas.
27
A ie ės gali bū i k ūmai, pusk ūmiai, ečiau žolės, plačiau ž . VLEe:
h ps://www. le.l /S aipsnis/a ie e-67393.
28
Mėlynė y a k ūmokšnis, plg VLEe: „mėlỹnė (Vaccinium my illus), e ikinių (E icaceae) šeimos,
šilauogės gen ies daugiame is k ūmokšnis“
(h ps://www. le.l /PaieskosRezul a ai?sea ch=m%C4%97lyn%C4%97).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ka ais pusk ūmis ak uojamas ne kaip ‘mažo k ūmo ūšis’, be kaip as pa s k ūmas,
ik jis mažas dėl ki ų p iežasčių, plg.: neužaugęs k ūmas; pusk ūmis ai nugenė as k ūmas.
P iešingos nuomonės laikėsi 11 esponden ų – jie įsi aizda o, kad pusk ūmis y a
‘didesnis už k ūmą’, plg.: aukš esnis už k ūmą; didesnis už k ūmą; ai augalas, ku is y a
didesnis už k ūmą; didelis k ūmas; ik iausiai k ūmo i medžio hib idas, kai pusk ūmis nė a oks
aukš as kaip medis; pusk ūmis (au . pas .: nuo k ūmo) ski iasi dydžiu, gali p imin i medį;
pusk ūmis ski iasi nuo k ūmo uo, kad jis y a aukš esnis; pag indinis požymis – aukš esnis nei
dauguma k ūmų, be e ai kada užauga iki kelių me ų į i šų; ski iasi, kadangi k ūmas y a
mažesnis, pusk ūmis <...> didesnis.
Vieno esponden o manymu, pusk ūmis gali bū i i didesnis, i mažesnis už k ūmą,
plg.: (au . pas .: pusk ūmis ai) nedidelis k ūmas a ba medžio dydžio / aukščio k ūmas.
2.2.2. 13-ai apklaus ųjų a odė, kad s a biausias pusk ūmio požymis y a ‘kamienas’.
Dažniausiai bu o nu odoma, kad bū en kamienu (ne e ai – ik juo) pusk ūmis ski iasi nuo
k ūmo, plg.: pusk ūmio s iebas nė a ma omas; gali u ė i kamieną; ski iasi, u i kamieną; u i
šiokį okį kamieną; pusk ūmis u i mažą kamieną, be medžiu nepa adinsi; u i ploną, mažą
kamieną, p imena mažą medį, o k ūmas ne u i; k ūmas, ku is ne p ie pa žemės auga
29
; u i
kamieną gana aukš ą, kaip medis; u i kie ą, s o ą kamieną; ienin elis ski umas bū ų kamieno
ilgis (au . pas .: sp endžian iš ki o o pa ies esponden o a sakymo – pusk ūmio kamienas
aukš esnis negu k ūmo); gal ski iasi kamieno sanda a
30
; ski iasi nuo k ūmo, u i ieną kamieną;
u i kelis kamienus; apa inė pusė kamieno nepadeng a lapais.
Kaip ma y i, a sakymai nė a iena eikšmiški: esponden ų nuomone, pusk ūmis ‘ u i
kamieną’, ačiau nebū inai (gali u ė i kamieną) a ba ‘s iebas nė a ma omas’; as kamienas y a
‘ ienas’ a ba ‘keli’; kamienas ‘y a šioks oks, mažas, plonas’, be jis gali bū i i ‘aukš as, kie as,
s o as’; da minima, kad kamienas ‘ne isas padeng as lapais’.
2.2.3. 9 esponden ai mano, kad pusk ūmį ge iausiai apibūdina ‘jo a jo šakų
e umas’ (a , ge okai ečiau, ‘ ankumas’), jei jis bū ų lyginamas su k ūmu, plg.: e esnis;
gal labiau e esnis k ūmas; pusk ūmis u i s o esnes i e esnes šakeles; mažai šakų; e ų šakų
k ūmai; pusk ūmis mažiau išsišakojęs; pusk ūmis mažesnis, u in is mažiau išsišakojimų;
pusk ūmis aukš esnis, mažiau šakų, ski iasi dydžiu šakų
31
. Da ienas esponden as mini, kad
29
Galima spė i, kad u ima omeny, kad ą k ūmą nuo žemės „kils eli“ kamienas (a šakos ne p ie pa
žemės, a izualiai ne daug s iebų nuo žemės, o ik ienas kamienas).
30
Konk ečiau nenu ody a.
31
Nenu ody a, koks as dydis, a šakos s ambesnės, a mažesnės.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pusk ūmio isumą suda o šakos. Taigi šiuo a eju lyg sup an ama, kad pusk ūmis y a kaip
ik ‘ ankus’, o ne ‘ e as’.
Kaip ma y i, kai ku iuose a sakymuose užsimenama i apie pusk ūmio šakų ypa ybes,
plg. da ieną a sakymą – jo šakelės siau esnės.
2.2.4. Kaip ieną iš pusk ūmio požymių 5-i esponden ai nu odė ‘deko a y umą’,
plg.: gal deko a y inis k ūmas; puikus deko a y inis augalas; a lieka deko a y inę unkciją
32
;
k ūmas labiau deko a y inis augalas; k ūmas y a g ažesnis.
I ėl a sakymai ne iena eikšmiški, ieniems esponden ams g ažesnis augalas a odė
pusk ūmis, ki iems – k ūmas.
2.2.5. 6 esponden ai mini ‘ki us pusk ūmio o ganus’ (šaknis, žiedus, aisius a
uogas) i mano, kad bū en jais pusk ūmis ski iasi nuo k ūmo, plg.: ski iasi šaknų i umu;
dažniau u i žiedus; u i žiedus; galbū aisiais (au . pas .: ski iasi); pusk ūmis eda aisius (p z.,
a ie ės pusk ūmis); neauga aisiai a uogos.
2.2.6. Du
33
esponden ai eigė, kad s a bi y a ‘pusk ūmio paski is’: manau, jog
ski iasi (au . pas .: nuo k ūmo) jo paski is, ku y a sodinamas; pusk ūmis a lieka okią pa
unkciją kaip k ūmas.
2.3. Vidiniai pusk ūmio požymiai
2.3.1. Kaip s a bų požymį pusk ūmio ‘sumedėjimo lygį’ nu odė 9-i esponden ai:
jo šakos apačioje sumedėjusios, o i šuje – ne; apa inė dalis sumedėjusi, i šu inė da žolinė;
apačia sumedėjusi, i šus žalias; sumedėjusi apa inė dalis (kamienas), o i šu inė dalis – žolinė;
šakos mažiau sumedėjusios; pusk ūmis y a <...> mažiau sumedėjęs; pusk ūmis – žolinis augalas,
nesumedėjan is; pusk ūmio s iebai lanks ūs, nė a sumedėję, p imena gėlės s iebus; galbū jo šakos
y a a imesnės gėlių a ki ų augalų s iebams
34
.
4-i iš pa eikusių a sakymus esponden ų neklydo – kaip jau minė a, pusk ūmio apačia
y a sumedėjusi, i šus žolinis. Du, ku ie eigė, kad pusk ūmis y a mažiau sumedėjęs negu
k ūmas, aip pa bu o eisūs, ik jų a sakymai ne okie konk e ūs. Ki i du, a sakę, kad
pusk ūmis y a žolinis, nesumedėjan is augalas, eisūs ik iš dalies, nes apa inė šio augalo dalis
is dėl o sumedėja.
32
Iš o, kaip pa ašy a, šį požymį galima sup as i i kaip paski į.
33
Da ž . 30 išnašą.
34
Da oma p ielaida, kad čia aip pa u ima omenyje sumedėjimo lygis.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2.3.2. Vienas esponden as nu odė, kad pusk ūmis y a ‘daugiame is’ augalas.
Lyginan k ūmo i pusk ūmio apibūdinimus, į akis k en a ak as, kad esponden ai
daug p asčiau įsi aizduoja, kas y a pusk ūmis, no s šis augalas Lie u oje y a papli ęs. Dalis
žmonių iesiai i pasakė, kad nežino, kas ai y a. 28-i esponden ai (22 p oc.), apibūdindami
pusk ūmį, ėmėsi da ybine žodžio eikšme – ‘pusė k ūmo’ a ba ‘pusiau k ūmas’. Šie
a sakymai su e minine pusk ūmio eikšme ne u i nieko bend a. Be a iš iesų pusk ūmis
ne u i okių požymių, kokie nu odomi esponden ų a sakymuose? No in a saky i į šį
klausimą, ien apklausos neuž enka. Tačiau kiek keis a, kad nemaža dalis apklaus ųjų
pusk ūmį sieja su medžiu, o ne su k ūmu, šis augalas esą panašesnis į medį negu į k ūmą.
Ki os d i g upės a sakymų, kaip i k ūmo a eju, y a susijusios su išo iniais
(92 a sakymai, 71 p oc.) i idiniais pusk ūmio požymiais (9 a sakymai, 7 p oc.). Dažniausi
išo iniai požymiai y a ‘pusk ūmio dydis’ (44 p oc.), ‘kamieno ypa ybės’ (10 p oc.),
‘ e umas / ankumas’ (7 p oc.). Ki i požymiai nu ody i ge okai ečiau. Reikia pasaky i, kad
dažniausi esponden ų nu ody i išo iniai pusk ūmio požymiai nesu ampa su uo, kas eigiama
enciklopedijose – nei ‘dydis’, nei ‘kamieno ypa ybės’, nei ‘ e umas’, okie, kaip dažnai
nu ody a a sakymuose, isiškai nė a ski iamieji pusk ūmio i k ūmo požymiai. Vidinius
pusk ūmio požymius minėjo ik keli esponden ai, be bū en šie a sakymai i su ampa su
e mininės eikšmės apib ėž yje minimais požymiais.
3. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMOKŠNIO POŽYMIAI
VLEe k ūmokšnis apib ėžiamas kaip „daugiame is iki 0,5 m aukščio augalas su keliais
a keliolika apa inėje dalyje sumedėjusių, i šu inėje dalyje ne isai sumedėjusių, nuo žemės
pa i šiaus a ba a i jo išsišakojusių s iebų“. Tiesą pasakius, iš okio apibūdinimo nebo anikui
sudė inga sup as i, kuo iš iesų ski iasi pusk ūmis nuo k ūmokšnio, kuo ski iasi i šu inė
žolinė dalis (pusk ūmio) nuo i šu inės ne isai sumedėjusios dalies (k ūmokšnio).
Pažiū ėkime, kokius šių d iejų augalų ski umus įž elgia esponden ai. P imin ina, kad
Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ7i) pa eikiamos d i k ūmokšnio eikšmės: 1. bo .
mažas (iki pusme io) k ūmas ( i žių, b uknių i pan.). 2. menkas k ūmas. Šios d i eikšmės
ganė inai ski iasi i ai eikia u ė i omenyje nag inėjan k ūmokšnio požymius.
Kaip i pusk ūmio a eju, e mininė k ūmokšnio eikšmė nemažai daliai esponden ų
nė a žinoma. 25-i esponden ai a sakė, kad nežino, kas y a k ūmokšnis, a ba iš iso nepa eikė
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
jokio a sakymo, plg.: nežinau; nežinau, kas y a k ūmokšnis; neįsi aizduoju; pi mą ka ą gi džiu
okį augalo ūšies pa adinimą; nežinau, aš ne sodininkė.
19-a esponden ų eigė, kad ‘k ūmas i k ūmokšnis niekuo nesiski ia’. 10 iš jų
ašė, kad augalai nesiski ia, be is dėl o ieną ki ą ski iamąjį požymį nu odė, dažniausiai –
‘dydį’. Pasi aikė i oks a sakymas: k ūmas, ik ki okios eislės. 5-i apklaus ieji nu odė, kad
ski iasi ik žodis, plg.: k ūmokšnis – ai as pa s kaip k ūmas; k ūmokšnis – ai k ūmo
sinonimas; ski iasi (au . pas .: nuo k ūmo) ik pa adinimu; žmogus gali pa adin i k ūmą kaip
jam no isi, ski iasi ik žodžio iš aiškingumu; k ūmokšnis y a kažkoks k ūmas, ku is ne u i
pa adinimo.
Taip pa 19-a esponden ų manė, kad ‘k ūmokšnis niekuo nesiski ia i nuo
pusk ūmio’, plg.: nesiski ia; manau, kad nesiski ia; mano manymu, nesiski ia niekuo;
nemanau, kad ski iasi; negalėčiau a ski i; iziškai ne, be ašydamas eilė aš į a apsakymą
naudočiau žodį „k ūmokšnis“.
A sakymai, ku iuose paminė i k ūmokšnio požymiai (iš iso 16), suski s y i į d i
g upes: 1) išo iniai k ūmokšnio požymiai (12 požymių, 75 p oc.) i 2) idiniai k ūmokšnio
požymiai (4 požymiai, 25 p oc.).
3.1. Išo iniai k ūmokšnio požymiai
3.1.1. Dažniausiai esponden ų minimas požymis (kaip i k ūmo bei pusk ūmio
a eju) – k ūmokšnio ‘dydis’. Jį paminėjo 42 s uden ai. Dauguma iš jų manė, kad
k ūmokšnis y a ‘nedidelis k ūmas’ plg.: mažy is k ūmas; mažas k ūmas; manau, kad mažas
k ūmas; galbū ai mažas k ūmas, p z., mėlynių i pan.; labai mažas k ūmas; labai nedidelis,
mažas k ūmelis; k ūmokšnis – mažiukas k ūmas; y a labai žemas; žemas augalas; mažas iki 60
cm augalas (au . pas .: as pa s esponden as nu odė okį k ūmo i k ūmokšnio ski umą:
k ūmokšniai būna labai maži, o k ūmai į ai aus dydžio); k ūmokšnis ai bū ų da mažesnė k ūmo
e sija; ai os pas ebimas, nea ski iamas k ūmas; da mažesnis už pusk ūmį; da mažesnis nei
pusk ūmis.
Vienas esponden as k ūmokšnio mažumą siejo ne iek su ‘augalo ūšimi’, kiek su
‘b anda’, plg.: ai da nesuaugęs, ne i as k ūmas, jis menkesnis už k ūmą. 5 esponden ai
įsi aizda o, kad k ūmokšnis už k ūmą y a ‘didesnis’, plg.: aukš esnis k ūmas; k ūmokšnis –
s ambesnis k ūmas; y a didesnio ūgio; k ūmokšnis didesnis; panašus į k ūmą, be aukš esnis.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Dauguma manė, kad k ūmokšnis y a ‘mažesnis i už pusk ūmį’, plg.: mažesnis
k ūmokšnis; ski iasi dydžiu (au . pas .: y a mažas); ski iasi ūgiu, k ūmokšnis mažesnis;
k ūmokšnis mažesnis už pusk ūmį; k ūmokšnis dažnai bus mažesnis; k ūmokšnis isai nedidelis,
žemas k ūmas, pusk ūmis – didesnis; ski iasi, nes y a žemesnis; ski iasi, nes pusk ūmis be eik
kaip medis, didesnis už k ūmokšnį.
Keli esponden ai is dėl o eigė, kad k ūmokšnis y a ‘didesnis už pusk ūmį’, plg.:
k ūmokšnis didesnis; s ambesnis už pusk ūmį; pusk ūmis nedidelis (o k ūmokšnis augalo as);
k ūmokšnis y a a imesnis medžio kilmei
35
.
3.1.2. 13-ai esponden ų s a bus k ūmokšnio požymis pasi odė ‘ aisiai (a
uogos)’
36
, plg.: k ūmokšnis – k ūmas, auginan is aisius (au . pas .: i ienin elis ski umas
nuo k ūmo: ski iasi, u i sa o aisius); k ūmas, auginan is aisius, uogas i pan.; k ūmokšnis
u i aisių, o k ūmas ne; k ūmokšnis skamba kaip k ūmas, ku is duoda aisių (au . pas .:
ienin elis ski umas: k ūmas ne u i jokių aisių); aisius k aunan is k ūmas; manau, ai y a
k ūmas edan is aisius; jeigu neklys u, k ūmokšnis augina uogas; k ūmas, an ku io auga uogos;
an jo auga uogos (iš aizda okia pa i, be neauga uogos an k ūmo); ai k ūmelis, ku is
sub andina uogas.
Responden ų da omas ski umas a p k ūmo i k ūmokšnio kiek s ebina, nes aisius
a uogas gali es i iek k ūmas, iek k ūmokšnis i ai nė a jokia e enybė, p z., k ūmai y a
Lie u oje dažnai auginami se ben ai a ag as ai. Galbū jaunuoliai manė, kad aisk ūmiai
nė a k ūmai.
5-i esponden ai nu odė, kad i nuo pusk ūmio k ūmokšnis ski iasi uo, kad eda
aisius (uogas) (o pusk ūmis jų ne eda). Iš iesų aisius (uogas) augina i pusk ūmiai,
pa yzdžiui, a ie ės
37
.
3.1.3. Kaip k ūmokšnio požymį 10 esponden ų išsky ė ‘lapus’
38
a ba ‘spyglius’,
plg.: augalas su lapais; k ūmas su ankiais lapais; daugiau lapų (au . pas .: negu k ūmo);
ski iasi (au . pas .: nuo pusk ūmio), galbū u i daugiau lapų. Gali bū i spygliuo as; u i
spygliukus; galbū spygliuo as labiau (už k ūmą); spygliuo as k ūmas.
3.1.4. K ūmokšnio ‘kamieną’ paminėjo 9-i esponden ai: ne u i jokio kamieno;
a odo kaip medis be kamieno; nei medis, nei k ūmas, ne u i ieno kamieno; k ūmokšnis u i
35
Todėl galima numany i, kad y a didesnis.
36
Čia u imi omenyje algomi aisiai a uogos.
37
Kaip minė a jau anksčiau, a ie ės gali bū i k ūmai, pusk ūmiai i , ečiau, žolės.
38
Lapai da du ka us minimi p ie ki ų požymių.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ma omą s iebą; u in is ik ieną kamieną; auga a ski ais s iebais (auga ne ien isai); manau, kad
k ūmokšnio kamienas umpas. Kaip ma y i, įsi aizda imas, koks y a k ūmokšnio kamienas,
labai į ai uoja – kamieno iš is nė a, y a ik ienas, y a keli. I da jis eikiausiai umpas. Iš
iesų, kaip minė a anksčiau, k ūmokšnis u i kelis a ne keliolika s iebų i , žinoma, į medį
jis isai nepanašus ien dėl sa o aukščio.
3.1.5. Kaip ieną iš k ūmokšnio požymių ‘ ankumą’ (a ‘ ešlumą’) nu odė 7-i
esponden ai, plg.: ankus; ankesnio suaugimo negu k ūmas i pusk ūmis; ankumu ski iasi
(au . pas .: i nuo k ūmo, i nuo pusk ūmio); y a ešlus; labai ankus a k ūmų dauguma
suaugusi į ieną
39
; ankiu ski iasi nuo pusk ūmio
40
.
3.1.6. 6-i esponden ai manė, kad apibūdinan k ūmokšnį s a bu jo ‘šakos’, plg.:
k ūmokšnis y a k ūmas, iesiog jo šakos y a plonos; u i daug plonų šakelių; k ūmokšnis –
s ambesnis k ūmas su daugiau šakų; labiau šako as (au . pas .: už k ūmą); jį suda o susipynusios
šakos; šakos p asideda nuo aukščiau (au . pas .: negu k ūmo i pusk ūmio). Daugelio
k ūmokšnių šakos iš iesų y a plonos, ačiau jų gausa jis nesiski ia nuo k ūmo a pusk ūmio
i ima šako is pakankamai žemai.
3.1.7. Su požymiu ‘šakos’ susijęs i ki as k ūmokšnio požymis – ‘pla umas’. Jį mini
4-i esponden ai: k ūmokšnis augalo as, išsike ojęs; labai įaugęs, išsišakojęs k ūmas;
k ūmokšnis labiau išsišakojęs (au . pas .: už pusk ūmį); ai gausus, pla us augalas.
3.1.8. Ki iems 4-iems esponden ams a odė s a bi ‘k ūmokšnio o ma’, ačiau
ne isuose a sakymuose o ma bu o aiškiai apibūdin a, plg.: būna į ai ių ne aisyklingų o mų;
ski iasi o ma (au . pas .: nuo k ūmo i pusk ūmio); ki a o ma (au . pas .: negu k ūmo i
pusk ūmio); ai ne a kingas k ūmas, k ūmokšnį eikia genė i dažniau nei k ūmą.
3.1.9. K ūmokšnio ‘augimo būdą’ nu odė aip pa 4-i esponden ai, plg.:
k ūmokšnis – ai pa ienis k ūmas (k ūmai dažniausiai auga daug ienoje ie oje, o k ūmokšnis
ienas); (au . pas .: k ūmokšnis – ai) k ūmų i inė; dideliame plo e išsike ojęs augalas; ai
k ūmų g andis.
3.1.10. 3 apklaus ieji kaip k ūmokšnio požymį mini i ‘žiedus’: k ūmokšnis žydi;
k ūmokšnis augina aisius / žiedus, k ūmas – ne; an k ūmo dažniausiai auga lapai, žiedai, o an
k ūmokšnio – uogos.
39
Šis požymis – i k ūmokšnių augimo būdas.
40
Be neaišku, a ankesnis, a e esnis.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Žiedus u i i k ūmai, i k ūmokšniai, o pasku inis eiginys odo menkas esponden o
žinias apie augalus, nes be žiedų uogų apsk i ai negalė ų bū i.
3.1.11. 2 esponden ai pab ėžė i k ūmokšnio paski į, ją ap ašė gana išsamiai: ne u i
naudos žmogui; k ūmokšnis dažnai būna nepageidaujamas en, ku plo as y a p ižiū imas
žmonių, k ūmokšnis y a a si pik žolė, ne eikalingas, nenaudingas nei žmonėms, nei gy ūnams.
Čia u ima omenyje k ūmokšnio eikšmė ‘menkas k ūmas’. Ki a eikšme k ūmokšnio
paski is bū ų isiškai p iešinga – jie eda uogas, aisius, a lieka deko a y inę unkciją.
3.1.12. Vieną a sakymą galima sąlygiškai pa adin i ‘bend a k ūmokšnio iš aizda’:
k ūmokšnis daugiau nu y ęs (negu pusk ūmis). Veikiausiai u ima omenyje k ūmokšnio
eikšmė ‘menkas k ūmas’. Tačiau kodėl lyginama su pusk ūmiu, o ne su k ūmu, lieka
neaišku.
3.2. Vidiniai k ūmokšnio požymiai
3.2.1. 6-iems esponden ams a odė, kad s a bus k ūmokšnio požymis y a
‘sumedėjimo lygis’: sumedėjęs; sumedėjusi apa inė dalis; mažiau sumedėjęs už pusk ūmį;
be eik nesumedėjęs; gal panašesnis į daugiame ę žolę; ka ais gali bū i maišomas su ilga žole.
A sakymai į ai uoja, ačiau, galima saky i, kad isi y a eisingi. Kaip jau minė a,
k ūmokšnio s iebai apačioje y a sumedėję, i šuje ne isai sumedėję. K ūmokšniai y a žemi,
dažnai isžaliai, aigi iš iesų gali p imin i žoles.
3.2.2. K ūmokšnio ‘augimo ie ą’ nu odė 7-i esponden ai: k ūmokšnis auga
miškuose a ba a okesnėse ie ose nuo mies o; auga miškuose; auga an miško paklo ės; ai miške
augan is k ūmelis; auga apleis ose ie o ėse, sulaukėjęs k ūmas; k ūmokšnis labiau ap inkamas
laukinėje gam oje; auga neapgy endin ose e i o ijose.
3.2.3. Kaip ieną iš k ūmokšnio požymių jo ‘dauginimąsi’ paminėjo 2 esponden ai:
dauginasi šliaužiančiais ūgliais; k ūmokšniai dažniau i g eičiau dauginasi (au . pas .: negu
pusk ūmiai).
3.2.4. Vienas esponden as nu odė, kad k ūmokšniai y a isžaliai. I iš iesų dažnai
aip i y a.
Išanaliza us a sakymus į klausimus apie k ūmokšnį, aki aizdu, kad esponden ai
nelabai įsi aizduoja, koks ai y a augalas – aip pa , kaip i pusk ūmio a eju. Nemažai
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
esponden ų a sakė nežiną, kas y a k ūmokšnis. Kai ku ie manė, kad k ūmokšnis ‘nesiski ia
nuo k ūmo a pusk ūmio’.
Išo iniai k ūmokšnio požymiai bu o nu ody i ne 105-iuose a sakymuose (87 p oc.
isų a sakymų apie k ūmokšnio požymius). Vidinius požymius minėjo 16-a esponden ų
(13 p oc.). Išo inių požymių gausa odo, kad dėl šio augalo bend os nuomonės nė a, aigi
sunku išski i i ipiškus požymius. Iš isų požymių dažniausiai minė i išo iniai –
‘k ūmokšnio dydis’ (35 p oc.), ‘ aisių a uogų edimas’ (11 p oc.), ‘lapų a spyglių bu imas’
(8 p oc.). Ki i požymiai daug e esni. Didelė isų a sakymų dalis odo, kad esponden ai ne
ik nežino, kas y a k ūmokšnis, be ne gi linkę ge okai an azuo i, nes iš iesų k ūmokšnis
nė a didesnis už k ūmą; jis nesiski ia nuo k ūmo uo, kad ienas iš jų eda aisius (uogas) i
u i žiedus, o ki as – ne; jis nė a labiau spygliuo as už k ūmą; jo šakos nep asideda aukščiau
negu k ūmo i pan. Be abejo, nemažai painia os a si anda i odėl, kad žodis k ūmokšnis u i
d i eikšmes. Tačiau is iek daugelis a sakymų ne i inka nei ienos, nei an os žodžio
k ūmokšnis eikšmės. Taip pa negalima saky i, kad iš ų a sakymų ima yškė i kokia no s
ečia nag inėjamo žodžio eikšmė. Aki aizdu, kad i šį žodį seman iniu požiū iu da eikia
i i ki uose šal iniuose.
4. STUDENTŲ NURODYTI KRŪMELIO POŽYMIAI
Reikia pažymė i, kad žodžio k ūmelis eikšmę žinojo isi esponden ai.
4.1. Dažniausias nu ody as k ūmelio požymis bu o išo inis – jo ‘dydis’. Jį paminėjo
61-as esponden as, plg.: mažas k ūmas; mažiausias k ūmas; labai mažas k ūmas; i in mažas
k ūmas; k ūmo mažesnė e sija; k ūmo mažesnis a ian as; nedidelis k ūmas; k ūmas, ik
mažesnis; žemo ūgio k ūmas; k ūmelis y a žemas, smulkus k ūmas; o ma, apmedėjimu oks pa
kaip k ūmas, ik mažesnis; mažas, apie 50 cm k ūmas.
Da 16-a esponden ų nu odė, kad ai ne šiaip mažas, be ‘jaunas, da neužaugęs
k ūmas’, plg.: jaunas k ūmas; k ūmelis – jaunas, mažas k ūmas; da neužaugęs, jaunas
k ūmas; da ik augan is k ūmas; ai da nepilnai užaugęs k ūmas; nedidelis k ūmas, is da
augimo p ocese; k ūmo sodinukas; k ūmo augalėlis, jaunas; mažas daigelis.
4.2. 13-a esponden ų pa ašė, kad ai ‘mažybinė žodžio o ma’ a ba kad šis žodis
‘ u i maloninį a spal į’, plg.: mažybiniu žodžiu pa adin as k ūmas; as pa s k ūmas, ik
žodis mažybine o ma; mažybinis k ūmo pa adinimas; as pa s k ūmas, ik k ūmelis y a
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
mažybinis žodis k ūmui apibūdin i; mažybinė žodžio „k ūmas“ o ma; k ūmelis ai iesiog
mažybinis žodis, ku iuo galima pa adin i mažą k ūmą; k ūmelis – ai žodžio „k ūmas“
deminu y as; žmogus p ižiū in is i saugan is k ūmą adina jį k ūmeliu, kaip i mama sa o sūnų
adina sūneliu; labai mielas k ūmas.
4.3. 9-ių esponden ų nuomone, s a bus k ūmelio požymis y a jo ‘deko a y umas’,
plg.: deko a y inis k ūmas; deko a y inis apgenė as k ūmas a pusk ūmis; labiau galbū
deko a y inis (au . pas .: negu k ūmas); ai deko a y inis augalas; a lieka deko a y inę unkciją;
g ažus, a kingas nedidelis k ūmas; ai galė ų bū i deko a y inis k ūmas, iš es as žmonių, ai
kul ū os požymis.
4.4. Taip pa 9-iems esponden ams a odė, kad k ūmelis ne šiaip mažas k ūmas, o
‘šiek iek ki okia ūšis’, plg.: ki os ūšies k ūmas; mažesnis, be į k ūmą panašus augalas; ai
da mažesnis augalas negu k ūmas, dažnai sakoma „gėlių k ūmelis“; k ūmelis – mažesnis už
k ūmą augalas, iš isų aukščiau iš a dy ų (au . pas .: k ūmo, pusk ūmio i k ūmokšnio)
a čiausiai žemės esan is augalas; mažas, žemaūgis augalas, pap as esnė k ūmo e sija; k ūmelis
y a mažiausias da inys; k ūmelis lygu pusk ūmis; as pa s k ūmokšnis; sinonimas žodžiui
k ūmokšnis.
Taigi s a biausias k ūmelio požymis y a išo inis – ‘dydis’. Jis suda ė ne 72 p oc. isų
paminė ų požymių. Da ienas išo inis požymis, už iksuo as a sakymuose, – ‘k ūmelio
deko a y umas’ (8 p oc.).
12 p oc. a sakymų susiję su deminu y ine žodžio k ūmelis eikšme. I , kaip minė a,
kai ku ie esponden ai manė, kad k ūmelis y a ki os ūšies k ūmas, okių a sakymų y a
8 p oc.
Iš didžiosios a sakymų dalies galima sp ęs i, kad k ūmelio eikšmė i y a susijusi su jo
mažumu a mielumu. Taip pa eikia u ė i omenyje, kad DŽ nu odo d i žodžio k ūmas
eikšmes: 1. daugiame is augalas keliais s iebais, šako as nuo pa žemės; 2. žolinis augalas,
ku io s iebai eina iesiog iš šaknų, ke as (DŽ7i)
41
. Vienas iš a sakymų leidžia many i, kad i
žodis k ūmelis u i d i eikšmes, . y. gali žymė i ne ik mažą k ūmą, be i žolinio augalo
ke ą, plg.: ai da mažesnis augalas negu k ūmas, dažnai sakoma „gėlių k ūmelis“ (gėlės
dažniausiai būna žoliniai augalai).
5. KONKREČIŲ AUGALŲ ĮVARDIJIMAS
41
Šios eikšmės iksuojamos i LKŽe.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
THE PERCEPTION OF THE WORDS KRŪMAS, PUSKRŪMIS, KRŪMOKŠNIS,
KRŪMELIS (SHRUB, SUBSHRUB, BUSH, SMALL SHRUB);
BASED ON A STUDENT SURVEY
Summa y
I has been no iced ha people a ely di e en ia e be ween he wo ds k ūmas (sh ub),
pusk ūmis (subsh ub), and k ūmokšnis (bush), e en hough he wo ds ha e di e en
e minological meanings. This s udy aimed o in es iga e he con empo a y a he han
e minological daily pe cep ion o hese wo ds. A su ey o s uden s was chosen as an
ins umen o enqui y.
Analysis o he da a has showed ha he esponden s lis ed 20 a ibu es o he sh ub
(Li h. k ūmas). The mos equen desc ip ion o he sh ub was ha ‘a sh ub is a plan ’. O he
mos ypical a ibu es o he sh ub ha e o do wi h i s ex e io : ‘ he size o he sh ub, ‘how
b anchy i is’, ‘ he quali ies o i s unk’, ‘how lea y o ho ny i is’, ‘how hick o lush i is’.
Se e al in e io a ibu es o he sh ub we e men ioned as well, and included quali ies such
as ‘woodiness’, ‘ he cha ac e is ics o he bush li ecycle’, and so on.
A e iew o he su ey o ms has e ealed he knowledge o he subsh ub (Li h. pusk ūmis)
o be much poo e han ha o he sh ub. A lo o he esponden s did no know wha a
subsh ub was o hough i was comple ely he same as he sh ub. A o al o 12 subsh ub
a ibu es we e named. Some o he esponden s desc ibed he subsh ub on he basis o i s
o ma ional meaning: ‘hal a sh ub’ o ‘semi-sh ub’. These eplies ha e no hing o do wi h
he e minological meaning o subsh ub. S angely, qui e a ew o he esponden s connec ed
he subsh ub wi h a ee a he han a sh ub, belie ing his plan o bea mo e semblance o
he i s a he han he la e . The mos equen ex e io a ibu es o he subsh ub
men ioned we e i s ‘size’, ‘ unk p ope ies’, ‘ a i y’. No ably, hese a ibu es di e om
wha encyclopaedias ha e o say. Se e al esponden s also men ioned some in e io
a ibu es o he subsh ub: ‘subsh ub’s woodiness’ and ha he subsh ub is a ‘pe ennial
plan ’. These answe s con o m o he a ibu es o he subsh ub ha i s e minological
meaning e e s o.
The esponden s also had some di icul y wi h desc ibing he bush (Li h. k ūmokšnis).
The e we e a massi e 12 ex e io a ibu es o he bush men ioned and his pleni ude o
a ibu es indica es he absence o a uni o m opinion abou his plan . The mos equen
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Žodžių k ūmas, pusk ūmis, k ūmokšnis, k ūmelis
samp a a ( emian is s uden ų apklausa) | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.12
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
men ions we e he ‘size’, ‘bea ing o ui o be ies’, ‘p esence o lea es o ho ns’. In e io
a ibu es men ioned we e ou : ‘ he deg ee o woodiness’, ‘ ep oduc ion’, ‘place o g owing’,
‘e e g eenness’.
E e yone knew wha a small sh ub (Li h. k ūmelis) was. The unde lying a ibu e o
he small sh ub is o he ex e io a ie y: i s ‘size’. A po ion o he eplies we e ied o he
diminu i e meaning o he small sh ub.
Analysis o he eplies abou speci ic plan s (lilac, aspbe y, min , hyme, o egano)
has e ealed ha he esponden s end o judge abou his ype o plan s by hei size: he
smalle he plan , he mo e o en i is e e ed o as a pe ennial he b, a he dis ega ding he
woodiness o i s s ems o o he a ibu es.
The a ibu es e e ed o in he e minological meanings o he plan s co e ed in he
a icle, and hose o subsh ub and bush in pa icula , di e o a a he subs an ial ex en om
he plan a ibu es iden i ied in he cou se o his s udy. I is ob ious ha all o hem need
o be esea ched on he basis o o he sou ces, such as dic iona ies and co puses, as well.
KEYWORDS: su ey, meaning, seman ic analysis, a ibu e, de ini ion, e minology, sh ub,
subsh ub, bush, small sh ub.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]
