BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ SEMANTIKOS POKYČIAI
ADMINISTRACINĖJE KALBOJE
ESMINIAI ŽODŽIAI: a p au inis žodis, seman ika, žodžio daugia eikšmiškumas,
adminis acinė kalba.
Leksika y a nuola kin an is kalbos lygmuo: ieni žodžiai a si anda, ki i išnyks a, e i
įgyja naujų eikšmių. Daug leksikos naujo ių y a susijusios su kalbų san ykiais, o šiuo me u dėl
globalizacijos lie u ių kalboje suak y ėjo ki ų kalbų, ypač į a p au inės kalbos s a usą is labiau
p e enduojančios anglų kalbos, leksikos po eikis. Ki ų kalbų žodžiai, a ojami lie u ių kalboje,
pap as ai adinami skoliniais
1
. Kai no ima pab ėž i naujojo skolinio inkamumą bend inei kalbai,
ne e ai a ojamas e minas a p au inis žodis. Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008) a p au iniai
žodžiai apibūdinami kaip bend inei kalbai p iim ini skoliniai, ku ių s e imą kilmę aiškiai
pa i ina ben dalis s a biausiųjų a p au inio bend a imo (a ba i klasikinių) kalbų i ku ie
ne u i neabejo inų skolinimo iš ku ios no s g e imos kalbos pėdsakų
2
.
Viena iš ak ualių p oblemų, susijusių su a p au inių žodžių unkciona imu, y a jų
daugia eikšmiškumas, nes kalbos pap as ai skolinasi ne isas, o ieną ku ią a kelias
daugia eikšmio žodžio eikšmes. Ti ian žodžių skolinimosi p ocesus, a k eipiamas dėmesys į
daugia eikšmių žodžių seman inių laukų ski ingose kalbose ski umus (Pažūsis 2014).
Reikšmės, ku iomis a p au iniai žodžiai a ojami bend inėje lie u ių kalboje,
apib ėžiamos a p au inių žodžių, e minų žodynuose; skoliniai, galu inai įsi i inę bend inėje
lie u ių kalboje, pa enka i į bend uosius lie u ių kalbos žodynus. Ta p au inių žodžių
daugia eikšmiškumo p oblemos lie u ių kalbininkų daugiausia i os no miškumo a ž ilgiu
(plačiau ž . Vlada skienė 2014); a p au inių žodžių seman ikos ski umus ski ingose kalbose
nag inėja i g e inamosios seman ikos, o ypač e imo eo ijos y ėjai (Pažūsis 2014).
Ty imui pasi inka iena iš a p au inių žodžių a ojimo s ičių – adminis acinė kalba.
Joje iš a p au inių dokumen ų į ai iose kalbose plin a a p au iniai žodžiai i jų naujos eikšmės.
1
Pagal amžių skoliniai pap as ai lie u ių kalbo y oje ski s omi į senuosius i naujuosius skolinius (Jakai ienė
2010: 233).
2
Šiame s aipsnyje nesiimama s a s y i šių k i e ijų aikymo ypa umų i pa ikimumo.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u ių adminis acinėje kalboje šis p ocesas ypač suak y ėjo Lie u ai apus Eu opos Sąjungos
na e, kai eu opiniai i lie u iški dokumen ai u i bū i sude in i.
S aipsnio ikslas – palyginus ski ingais me ais išleis ų a p au inių žodžių žodynų
duomenis i ealiąją a p au inių žodžių a oseną į ai iuose dokumen uose išsiaiškin i
a p au inių žodžių seman ikos pokyčių ypa umus, būdingus adminis acinei kalbai.
Duomenys s aipsniui ink i iš ski ingais me ais išleis ų a p au inių žodžių žodynų
(TTŽ 1985, 2001, 2013), aip pa iš ski ingose in e ne inėse duomenų sankaupose paskelb ų
adminis acinių eks ų, kad ge iau bū ų a spindė a daba inė a osena: daugiausia em asi
pas a aisiais me ais Teisės ak ų egis e (TAR) i Eu opos Sąjungos eisės ak ų i ki ų iešųjų
dokumen ų bazėje „EUR-lex“ skelb ų dokumen ų kalba, lyginimui i pokyčiams išsiaiškin i im i
duomenys iš Lie u os Respublikos e minų banko (TB) i Eu opos Sąjungos e minologijos
duomenų bazės IATE. S aipsnyje siekian išsiaiškin i bend ąją pokyčių k yp į a lik a s a is inė
lyginamoji a p au inių žodžių, a ojamų adminis acinėje kalboje, pa eik ų pasi ink uose i i
žodynuose, analizė, o no in nus a y i būdinguosius pokyčių ypa umus a lik a a p au inių
žodžių, a ojamų adminis acinėje kalboje, seman inė komponen inė i lyginamoji analizė;
nag inė i pasi ink i pa ys yškiausi a osenos a ejai.
ŽODŽIŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMAS
Kad bū ų galima ge iau su ok i a p au inių žodžių seman ikos pokyčius, pi miausia
umpai ap a sime daugia eikšmių žodžių seman inę s uk ū ą. Aloyzo Guda ičiaus (2013)
nuomone, daugia eikšmiai žodžiai nominuoja kelis deno a us, susijusius į ai iais yšiais, odėl
žodžio seman inę s uk ū ą galima įsi aizduo i kaip a spindį yšių, egzis uojančių a p
nominuojamų deno a ų.
Daugia eikšmio žodžio eikšmėms būdinga am ik a hie a chija. Lie u ių kalbo y oje
pap as ai ski iamos pag indinė i šalu inės eikšmės, mažiausiai nuo kon eks o p iklausan i
eikšmė y a pag indinė, o šalu inės da ski s omos į iesiogines i pe kel ines. Šalu inės eikšmės
gali bū i sup as os ik pa a ojus žodį am ik ame kon eks e. Šalu inė eikšmė, susida iusi odėl,
kad eikia pa adin i naujai a si adusį dalyką, kažkuo panašų į žodžiu jau pa adin ą dalyką,
adinama iesiogine eikšme (Jakai ienė 2010: 88–92). A. Guda ičius (2013: 73) eigia, kad
„[D]augia eikšmiuose žodžiuose a sispindi me a o iška mąs ymo s a egija. Apie ienus dalykus
mąs ome kaip apie ki us i aip mąs ydami pas a uosius pa adiname pi mųjų a dais. Taip andasi
me a o inių pasakymų, ku iuose žodžiams p iski iamos adinamosios pe kel inės a ba
me a o inės eikšmės“.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P iimdama a p au inį žodį, kalba jo seman inį lauką dažniausiai modi ikuoja. Pap as ai
a p au inis žodis į ai iose kalbose pi miausia plin a iena eikšme, ki os eikšmės gali bū i
skolinamos ėliau. Ypa ingesni a ejai, kai skolinamos šalu inės eikšmės, o pag indinė – ne,
odėl ka ais naujų eikšmių įsi i inimas gali bū i p obleminis. Ki as dalykas, kad i as pa s
a p au inis žodis į ai iose kalbose gali bū i įgijęs ki okių eikšmių, ši nuos a a emiama
kogni y inės ling is ikos požiū iu, kad au os (kalbos) ski ingai su okia uos pačius dalykus
(koncep us).
Nemažai a p au inių žodžių y a kilę iš senosios klasikinės g aikų, lo ynų, heb ajų kalbų.
Lionginas Pažūsis (2014: 22) apie a p au iniais laikomų žodžių e imą iš anglų kalbos į lie u ių
kalbą aip ašo: „[K]adangi daugelis okių (dažniausiai iš klasikinių kalbų) skolin ų žodžių anglų
kalboje bu o a ojami daug ilgiau i ak y iau negu lie u ių kalboje, jų seman ika anglų kalboje
pap as ai y a u ingesnė negu lie u ių kalboje“. Tai į ody a i y imais (plg. S anke ičienė 2002).
Ve ėjams ski ingų kalbų a p au inių žodžių seman ikos ski umai ge ai žinomi, okie
žodžiai adinami ne ik aisiais e ėjo d augais, plg: p anc. aux amis du aduc eu , ok. alsche
F eunde, us. ложные друзья перевoдчика, angl. decep i e cogna es, alse iends, alse cogna es)
3
.
Skolin as daugia eikšmis žodis, kalboje įsigalėjęs iena eikšme, suda o galimybes
įsi i in i i ki oms eikšmėms, ku iomis jis a ojamas ki ose Eu opos kalbose.
ŽODŽIŲ SEMANTIKOS SKIRTUMAI TARPTAUTINIŲ ŽODYNŲ ŽODYNUOSE
P ipažįs an y imais į ody ą ski ingose kalbose unkcionuojančių os pačios
( a p au inės) šaknies žodžių seman ikos ski umus, eikia pažymė i, kad a seman ika nė a
pas o i, nes a p au inių žodžių eikšmės nuola keičiasi. Todėl eikia i i šių pokyčių p iežas is
i ypa umus.
No in išaiškin i daugia eikšmių a p au inių žodžių, a ojamų adminis acinėje kalboje,
seman ikos pokyčius, bu o palygin i jų eikšmių apibūdinimai ski ingu me u išleis uose
a p au inių žodžių žodynuose ( a pai a p jų leidimų ilgesni nei 10 me ų).
Pa ik inus 100-o adminis acinėje kalboje a ojamų a p au inių daugia eikšmių žodžių,
ku ių eikšmės a p au inių žodžių žodynuose (TTŽ 1985, 2001, 2013) pa eikiamos ski ingai,
s aipsnius, gau i okie ezul a ai: lyginan TTŽ 1985 i 2001 leidimus, ma y i, kad ėlesniame
TTŽ 2001 leidime žodžių s aipsniuose daugiau po ieną eikšmę nu odoma 57-ių žodžių
s aipsniuose (p z., abonemen as, adap acija, ciklas, ek anas, elemen as, iden i ikacija, kandida as,
3
Tiesa, ne ik ųjų e ėjo d augų (ne ik ųjų a i ikmenų) są oka pla esnė: jie gali bū i i leksiniai, i
g ama iniai, ai okie d iejų kalbų eiškiniai, ku ių o ma panaši, be eikšmėski iasi.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe pek y a, pe iodas, pozicija, po elis, p og ama), 13-os žodžių (p z., dispozicija, gale ija,
kodeksas, kolek o ius, koo dinacija, p oduk as) pa eikiama daugiau po d i eikšmes, 7-ių (p z.,
iksacija, kanalas, klasė, klas e is, komen a as) daugiau po 3 eikšmes. Lyginan TTŽ 2001 i TTŽ
2013, pas a ajame 35-ių žodžių (p z., amo izacija, akumuliacija, analogija, bazė, biule enis,
cen as, iksacija, kapi alas, klasi ika o ius, kodas, konku encija, konsul acija, kon eks as), pa eik a
daugiau po ieną eikšmę, po d i – 8-ių (p z., gale ija, hib idinis, kanonas, ka ego ija, klasė,
komi e as, komplek as, kul ū a), po is – 5-ių (domenas, unkcija, konsolidacija, kons i ucija,
lyde is). Ras i 7 a ejai, kai ėlesniame leidime žodžių eikšmių pa eik a mažiau nei
anks esniuose, iš jų ik ienas a ejis (komi e as) TTŽ 2001 leidime, ki i (komanda, kon igū acija,
kon ingen as, pozicija, p io i e as, p o ilis) – TTŽ 2013 leidime
Palyginus TTŽ 1985, TTŽ 2001 i TTŽ 2013 leidimuose pa eik as a p au inių žodžių
eikšmių apib ėž is, ma y i aiškus seman ikos poky is – lie u ių kalboje daugia eikšmių
a p au inių žodžių eikšmių daugėja. P z.: žodžio ba ome as TTŽ 1985 leidime pa eik a iena
eikšmė „p ie aisas a mos e os slėgiui ma uo i“, o TTŽ 2001 i TTŽ 2013 nu ody os da d i
naujos eikšmės „2. ek. apibend inan is s a is inis odiklis, odan is bend ą ekonomikos i ūkinės
eiklos būklę“ i „3. ai, kas g ei ai i aiškiai odo ki imą, s y a imą (p z., iešosios nuomonės)“;
žodžio bankas TTŽ 1985 duo os d i eikšmės
4
, o TTŽ 2001 i 2013 leidimuose šio žodžio
s aipsnis papildomas da iena specialiąja eikšme „ ieno ipo objek ų (kompiu e io p og amų,
duomenų, pe pil i ski o k aujo) sankaupa, ski a naudo i i nuola papildoma“. Kai ku
nu odomos i pe kel inės eikšmės, p z.: TTŽ 2001 leidime šalia ki ų eikšmių pa eikiama žodžio
dialogas pe kel inė eikšmė „nekon lik iškas als ybių, o ganizacijų, asmenų bend a imas,
a imasis, aiškinimasis, s a s ymas“, o TTŽ 2013 apib ėžiama pe kel inė žodžio bu e is eikšmė
„ ai, kas suda o a pinę g andį, silpnina p ieš a imą i pan.“.
Tais e ais a ejais, kai naujai leidžiamuose žodynuose pa eikiama mažiau a p au inių
žodžių eikšmių, jomis žymimas išplės as deno a as, p z.: TTŽ 2001 nu odomos 4 žodžio
p io i e as eikšmės
5
, o TTŽ 2013 pa eikiama ik iena eikšmė su a spal iu „pi mumas,
pi menybė; s a biausias dalykas“. Tiesa, A. Guda ičius (2013: 72) p ipažįs a, kad eikšmė ne u i
g iež ų ibų, odėl i daugia eikšmių žodžių pa eikimas žodynuose nė a nuoseklus. Dėl eikšmės
4
ba ome as 1 spec. ek. ins i u as, ku is elkia laikinai lais as lėšas, eikia k edi ą, a pininkauja a liekan iems
piniginius a siskai ymus, eguliuoja pinigų ci kuliaciją, leidžia apy a on pinigus, e ybinius popie ius, a lieka su
jais susijusias ope acijas; 2 kai ku iuose lošimuose – s a oma, sudedama pinigų suma, iš ku ios lošiama.
5
p io i e as 1 ko no s pi mumas (dažn. laiko a ž ilgiu; p z., a adėjo, iš adėjo p io i e as); 2 pi menybinė
kokio no s ak o, įs a ymo, nuos a ų, aisyklių eikšmė; 3 eiliškumas, ku iuo ykdomos ope acijos, p ocesai, ski s omi
iš ekliai; 4 pi menybė; ai, kas laikoma s a biausiu dalyku.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ibų neapib ėž umo dažni a ejai, kai aiškinamuosiuose žodynuose ski iasi ų pačių a analogiško
u inio žodžių ak a imas – pa eikiamas ne ienodas eikšmių skaičius.
Išnag inėjus a p au inių žodžių žodynuose už iksuo as naujas žodžių eikšmes, ma y i,
kad jos a ba y a šalu inės iesioginės, nes eikalingos speci iniams siau oje s i yje žinomiems
dalykams pa adin i (ne e ai ai būna e minai), a ba y a pla esnės pe kel inės.
TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ SEMANTIKOS POKYČIŲ
ADMINISTRACINĖJE KALBOJE YPATUMAI
Anks esniame sky iuje y a ap a i adminis acinėje kalboje a ojamų a p au inių žodžių
seman ikos pokyčiai, už iksuo i žodynuose, ačiau pi miausia naujos a p au inių žodžių eikšmės
įsi i ina a osenoje i ik ada pa enka į žodynus. Toliau ap a sime a p au inius
žodžius,adminis acinėje kalboje(i lie u iškuose, i e s iniuose dokumen uose) a ojamus
naujomis, žodynuose neapib ėž omis eikšmėmis.
Pažymė ina, kad adminis acinėje kalboje a p au inių žodžių naujų eikšmių andasi, kai
eikia pa adin i su eglamen a imo i adminis a imo p ocesais susijusias p ocedū as a ki us
dalykus. Pa yzdžiui, isuose ijuose i iamuose žodynuose žodžio inicia y anu odomos os
pačios d i eikšmės
6
, ačiau dokumen uose šiuo žodžiu adinama i am ik a p ocedū a, am
ik as enginys, aip šalia pla esnės, abs ak esnės eikšmės a si anda su ja susijusi konk e esnė,
p z.: Bend uomeninė o ganizacija – asociacija, <...> ku ios paski is – pe inicia y as įgy endin i
iešuosius in e esus, susijusius su gy enimu kaimynys ėje TAR, 2019 09 02, N . 13853; Ins i ucija
u ė ų bend ada biau i su ki ų susijusių Sąjungos inicia y ų ykdy ojais EUR-Lex, OL L 186,
2019 07 11; Gimnazija <...> egis a osi Š ie imo i mokslo minis e ijos i Lie u os mokinių
ne o maliojo š ie imo cen o inicijuo oje inicia y oje „A e k du is asa ai“ TAR, 2019 04 16,
N . 6216.
Ki as panašus pa yzdys – žodis schema, ku io i iamuosiuose žodynuose nu ody os aip
pa d i eikšmės
7
, adminis acinėje kalboje įgyja da ieną – aisyklių a p ocedū ų inkinio
eikšmę, p z.: nacionalinė kibe ne inio saugumo se i ika imo schema – išsamus aisyklių, echninių
eikala imų, s anda ų i p ocedū ų, ku iuos pa engė i p iėmė nacionalinė aldžios ins i ucija,
inkinys EUR-Lex, OL L 151, 2019 06 07; Pagal šį dek e ą ūkio subjek ai <...> gali daly au i
6
inicia y a 1 yž as, no as eik i; sumanymas, kokios no s eiklos p adėjimas; sugebėjimas sa a ankiškai
im is ką a lik i 2 ado aujamasis aidmuo, ak y umas, pi ma imas ką no s da an , ykdan TTŽ 2013.
7
schema 1 s a inio, į enginio, p ie aiso a jo dalių, elemen ų i jų a pusa io yšio apibend in as g a inis
aizdas, ku iuo aiškinama s a inio, į enginio, p ie aiso pag . idėja, jo eikimo p incipai; 2 bend iausi ko no s b uožai;
me menysTTŽ 2013.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
sa ano iškose schemose, dėl ku ių p iimamas biodegalams aiky inas sp endimas pagal
Di ek y os 98/70/EB 7c s aipsnio 4 dalies an ą pas aipą EUR-Lex, gene alinio ad oka o
iš ada, 2018 03 16.
Tokios šalu inės žodžių eikšmės aiškiai siejasi su pag indinėmis, nes u i ą pačią semą i
odėl leng ai p igyja a osenoje, kadangi kalbos a o ojams nekyla abejonių dėl jų samp a os.
Ki aip e in ina nauja žodžio konsul acijos eikšmė. Pag indinė žodžio konsul acija
eikšmė „specialis ų pa a imas“, ačiau Kancelia inės kalbos pa a imuose ( oliau – KancKP) da i
nu odomas i „pasi a imas“, o NATO e minų žodyne šis žodis apib ėžiamas kaip kei imasis
nuomonėmis a p aukščiausiųjų Aljanso ins i ucijų i als ybių na ių bei diskusijos de inan
pozicijas i o muluojan ekomendacijas isiems ūpimais klausimais (TB).
Taigi lie u ių kalboje žodis konsul acija mėgina įsi i in i eikšme „ am ik a eisėkū os
p oceso dalis“. Tokia konsul acija apima kei imąsi nuomonėmis, diskusijas, pozicijų de inimą i
ekomendacijų engimą, o ai galima apibūdin i labiau kaip pasi a imą, o ne kaip specialis ų
pa a imų eikimą; plg. i pa yzdį iš eisės ak o: Konsul acijų p ocedū os ezul a ai skelbiami iešai
EUR-Lex, OL L 321, 2018 12 17. Su šiuo žodžiu a ojami okie sudė iniai e minai kaip
iešosios konsul acijos i konsul acijos su suin e esuo aisiais asmenimis, iename iš eisės ak ų
pa eikiama okia e mino iešoji konsul acija apib ėž is – Komisijos eiklos iešumą už ik inan ys
eiksmai, ku iais suda omos sąlygos suin e esuo iems asmenims pe Komisijos nus a y ą p o ingumo
k i e ijų a i inkan į e miną Komisijos nus a y u būdu pa eik i pas abas, pasiūlymus, nuomonę i (a )
iš adas dėl Komisijos p iimamo eisės ak o p ojek o TAR, 2019 01 10, N . 337. Da plg. Pa eng i
šių dokumen ų p ojek ai, suo ganizuo os iešosios konsul acijos Lie u os egionuose dėl isos dienos
mokyklos koncepcijos i ugdymo o ganiza imo modelių įgy endinimo TAR, 2018 03 28, N . 4679;
Pasi engimas įgy endin i nacionalinę iešojo aldymo e o mą – ai nacionalinės iešojo aldymo
e o mos e apas, ku io me u <...> ykdomos iešosios konsul acijos, nus a omos als ybės
poli ikos s i ies p obleminės s i ys i jų obulinimo eiksmai TAR, 2018 01 02, N . 66; Viešųjų
konsul acijų me u pa eik os isuomenės a s o ų nuomonės daugiausia dėl šių baigiamojo eisinio
egulia imo po eikio e inimo aspek ų TAR, 2018 10 04, N . 15798.
P oblemų kyla dėl o, kada ap a iamasis e minas gali bū i žymė i i iešai skelbiamus
specialis ų pa a imus, p z.: Viešoji konsul acija – Inspekcijos da buo ojo pa eng a i su Inspekcijos
di ek o iumi a jo įgalio u asmeniu sude in a i paskelb a in o macija o icialioje Inspekcijos in e ne o
s e ainės skil yje „Viešosios konsul acijos“ TAR, 2019 03 08, N . 3884.
Kadangi eisėkū os p ocedū a y a eikšminga eisės ak ų engimo dalis, ją bū ina į a dy i,
o am a ojamas i ki as sudė inis e minas, ku io pag indinis žodis y a os pačios šaknies
hib idas su lie u iška p iesaga konsul a imasis, juo labiau, kad ak y iai a ojamas i
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
eiksmažodis, iš ku io šis edinys pada y as, p z.: Konsul a imasis su isuomene – eisėkū os
inicia y as pa eiškiančių, eisės ak ų p ojek us engiančių, eisės ak us p iimančių i (a ) eisinio
egulia imo s ebėseną a liekančių subjek ų eiksmai, apiman ys eisėkū os inicia y ų, eisės ak ų
p ojek ų pa eikimą isuomenei susipažin i, in o ma imą apie a liekamą eisinio egulia imo s ebėseną,
aip pa gau ų asmenų pasiūlymų į e inimą i šio į e inimo ezul a ų paskelbimą TAR, Vals ybės
žinios, 2012 09 22, N . 110-5564; Vado aujan is Teisėkū os pag indų įs a ymo 7 s aipsniu,
numa oma, kad baigiamojo eisinio egulia imo po eikio e inimo me u bus konsul uojamasi su
isuomene TAR, 2018 10 04, N . 15798.
Adminis acinėje kalboje eikalingi speci ines, bū en šiai eiklos s ičiai būdingas
eikšmes u in ys žodžiai, a p jų i žymin ys į ai ius adminis a imo a eglamen a imo
eiksmus. Šiuo ikslu iš ki ų kalbų skolinamos naujos a p au inių žodžių eikšmės, ku ios ose
kalbose jau y a įp as os. Pa yzdžiui, TTŽ 2013
8
nu odoma, kad lie u ių kalboje žodis
au o izacija a ojamas, kai kalbama apie au o iaus eises a apie eises, ku ios su eikiamos
asmeniui am ik ose kompiu e inėse sis emose, ačiau eisės ak uose šiuo žodžiu adinamas
speci inis eisės iek i į inką i naudo i chemines medžiagas nus a ymas, p z.: au o izacija –
eisės iek i biocidą į inką su eikimas i jo naudojimo a kos nus a ymas TAR, Vals ybės žinios,
2002 08 09, N . 79-3361; Pa i šiams, į enginiams, pa alpoms i ankoms dezin ekuo i gali bū i
naudojami biocidiniai p oduk ai, ku iems u i bū i išduo as galiojan is au o izacijos liudijimas TAR,
2019 09 09, N . 14350. Beje, IATE pa eik a i daugiau sudė inių e minų, į ku ių sudė į įeina
nauja eikšme a ojamas šis a p au inis žodis: au o izaciją su eikian i įs aiga, au o izacijos
nuos a a, au o izacijos p ocedū a, pa aiška au o izacijai gau i, pa eiškėjas au o izacijai gau i;
au o izacijos p io i e o su eikimas. Žodžio au o izacija nauja eikšmė adminis acinėje kalboje
a si ado ne a siž elgus į šio a p au inio žodžio a ojimo adiciją lie u ių kalboje, o emian is
uo, kad anglų kalboje žodis au ho isa ion a ojamas be kokių eisių su eikimo eikšme.
Ki as adminis acinis eiksmas apibūdinamas žodžiu no i ikacija. TTŽ 2013 šis žodis
apib ėžiamas kaip ienos als ybės p anešimą ki ai apie sa o nusis a ymą ienu a ki u
a p au iniu klausimu; adminis acinėje kalboje ap a iamasis žodis a ojamas i siau esne
eikšme – g iež ai nus a y ai p anešimo (paskelbimo) p ocedū ai apibūdin i, aip pa dokumen ui,
ku iuo į o minamas as p anešimas, pa adin i, p z.: <...> eikiami SGDTĮ pakei imai 2018 m.
liepos mėn. no i ikuo i Eu opos Komisijai, p ieš ai išanks inės no i ikacijos de inimo me u juos
sude inan su Eu opos Komisijos Konku encijos gene aliniu di ek o a u TAR, 2018 10 15,
8
TTŽ 2013 nu ody os okios eikšmės: 1 au o iaus leidimas e s i a leis i jo knygą; 2 au o iaus ap obuo as
knygos e imas; 3 komp. am ik ų eisių su eikimas asmeniui a ba p og amai a lik i kai ku iuos eiksmus duomenų
apdo ojimo sis emoje.
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
N . 16211; Jeigu no i ikacijos galiojimas ap ibojamas, laikinai sus abdomas a ba panaikinamas,
a ba kai no i ikuo oji įs aiga nu aukia eiklą, no i ikuojančioji als ybė na ė imasi inkamų
p iemonių siekdama už ik in i, kad os įs aigos bylos bū ų pe duo os a ky i ki ai no i ikuo ajai
įs aigai EUR-Lex, OL L 170, 2019 06 25;
Kon encijos nuos a ų lanks umas i aiškumas už ik inamas kiek ienos als ybės i
ju isdikcijos, pasi ašančiomis Kon enciją, pa eik omis išlygomis, al e na y omis i no i ikacijomis –
p anešimais apie egzis uojančias d igubo apmokes inimo iš engimo su a čių nuos a as, ku ios bus
modi ikuojamos šia Kon encija TAR, 2018 01 29, N . 1278; <...> nus a y i, kad a p als ybinio
a liekų pe ežimo ga an ijų de inimo dokumen ai, no i ikacija, ežimo o mos i in o macija apie
a liekų iš ežimą pagal supap as in as p ocedū as u i bū i eikiami elek oniniu būdu TAR,
2017 05 05, N . 7671.
No i ikacija pa a ojama i pla esne eikšme, kalban ne apie a p au inius san ykius, o
apsk i ai apie o icialių sp endimų paskelbimo (p anešimo) ak ą, p z.: eismo sp endimo
paskelbimas i į eikimas byloje daly aujančiam asmeniui – eismo sp endimo no i ikacija, y a
s a bus p ocesinis eiksmas, nuo ku io p iklauso eismo p oceso eisė umas TAR, 2016 12 12,
N . 28650. A k eip inas dėmesys į ai, kad IATE duomenų bazėje y a 46 sudė iniai e minai su
anglų kalbos žodžiu no i ica ion i 44 a ejais pa eik as a ba lie u iškas a i ikmuo p anešimas, a ba
jo giminiški žodžiai, da y a du iene iniai a ejai į eikimas i leidimas.
Žodžio alidacija a p au inių žodžių žodynuose nė a, be TB apib ėžiamas kaip eiksmai,
ku iais į odoma, kad p ocedū a, p ocesas, į enginys, žalia a, me odas a sis ema y a inkami
numa y iems ezul a ams gau i. Tokia eikšme pa a ojamas i adminis acinėje kalboje, p z.:
Validacija – dokumen ais pag įs a p og ama, ku ia, už ik inan didelį pa ikimumą, į odoma, kad
aikan konk e ų p ocesą, me odą a sis emą bus nuosekliai gaunami iš anks o nus a y us p iėmimo
k i e ijus a i inkan ys ezul a ai EUR-Lex, OL C 95, 2015 03 21; Šiame sky iuje da a, kai užsako ui
bu o pa eik as p anešimas pagal šio s aipsnio 2 dalį, laikoma pa aiškos alidacijos da a EUR-Lex,
OL C 408, 2017 11 30; Tu i bū i a lik a pa alpų i jose naudojamos į angos, ku ios u i lemiamos
į akos gaminamų p oduk ų kokybei, k ali ikacija i alidacija TAR, 2018 03 27, N . 4615.
Ve i ikacija y a kompiu e ijos e minas, ačiau adminis acinėje kalboje žinoma i nauja
jo eikšmė „pa ik a, ik inimas“, p z.: Pasikei us BE [b anduolinės elek inės] p ojek o
duomenims, jų alidacija i e i ikacija u i bū i į e in a i a naujin a, jei oks duomenų pasikei imas
gali u ė i į akos jų e i ikacijos a alidacijos ezul a ams TAR, 2018 03 27, N . 4638; Apie
suplanuo us pe iodinius pa ik inimus u i bū i p aneš a Nacionalinei ais ų e i ikacijos
o ganizacijai likus ne mažiau kaip 10 da bo dienų iki numa y o pa ik inimo TAR, 2019 03 26,
N . 4616; Bus a lik a iš e s ų klausimų e i ikacija naudojan adinamąjį apklausų kokybės
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje|9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.15
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ognoza imo ins umen ą TAR, 2019 04 04, N . 5505. IATE kaip anglų kalbos žodžio
e i ica ion a i ikmenys nu odoma pa ik a i (pa) ik inimas.
Šalia speci inius adminis acinei kalbos a ojimo s ičiai būdingus dalykus žyminčių
naujų a p au inių žodžių eikšmių šioje kalbos a mainoje ma y i ki okių a p au inių žodžių
seman ikos pokyčių. Pa yzdžiui, anksčiau žodis s a as bu o a ojamas ik kaip spo o a
a iacijos e minas, daba jis ampa isuo inai a ojamas, aip pa i adminis acinėje kalboje,
plg.:Pedagogai <...> in e p e uoja aikys ę kaip mokymosi isą gy enimą sėkmingą s a ąTAR,
2018 06 28, N . 10747; 2018 m. duo as s a as a sinaujinančios ene ge ikos plė ai – žaliosios
ene ge ikos aukcionai bus p adė i eng i jau 2019 m. ugsėjį TAR, 2019 03 28, N . 4851;Ugdymo
u inys bus e inamas, ko eguojamas, de inamas bei suda omos isiems aikams lygios ugdymo(-si)
s a o galimybėsTAR, 2019 11 22. Va ojamas i iš šio a p au inio žodžio pada y as hib idinis
eiksmažodis s a uo i, p z.: Nuo 2020 m. s a uos nauja a ka, kai sa i aldybėms, ku iose
idu inis a lyginimas augo spa čiausiai (ku ios ge iausiai ko os su šešėliu), bus su eikiama papildoma
paska aTAR, 2018 12 18,N . 20692.
Ki as pa yzdys –s anda as
9
, ku io TTŽ 2013 nu ody ų eikšmių deno a ai y a am ik ų
a ojimo s ičių a ba speci iniai ipinius pa yzdžius pa eikian ys dalykai, gali bū i i am ik i
no mas nus a an ys dokumen ai, o adminis acinėje kalboje šis žodis a ojamas i pla esne
eikšme, a i inkančia anglų kalbos žodžio s anda d eikšmę „no ma“, kai no ma sup an ama ne
ik kaip a, ku i už iksuo a dokumen uose, be kaip isuo inai p ipažin a. Iš a osenos pa yzdžių
ma y i, kad a no ma gali bū i su okiama kaip kin an is dydis, nes gali bū i i aukš esnė, i
aukščiausia, p z.:Pa eiškėjo nuomone, šiuo a eju eiklos iešumo s anda ai iš is negali bū i
aikomi, nes <...>su ink i duomenys y a a liekamo iki eisminio y imo medžiaga, ku i y a ne ieša
pagal įs a ymą TAR, 2019 10 25, N . 16937; Valdybos na ys p i alo <...> ado au is
aukščiausiais mo alės s anda ais i isada eik i Bend o ės in e esais TAR, 2019 11 15,
N . 18354; Toks Alkoholio kon olės įs a ymo nuos a ų aiškinimas eismų p ak ikoje g indžiamas
po eikiu už ik in i <...> bū inumą okį p oduk ą pa da inėjančiam subjek ui laiky is aukš esnių
a idumo i ūpes ingumo s anda ų, kad nebū ų pada y a žala žmogaus s eika ai i gy ybei TAR,
2019 12 05, N . 19562.
9
s anda as 1 s anda izacijos dokumen as, nus a an is no mas, aisykles i eikala imus p odukcijai,
me odams, są okoms, simboliams a ba k . objek ams; 2 ipinis pa yzdys, a i inkan is am ik as kokybės, chem.
sudė ies, izik. sa ybių, ma o, masės i k . sąlygas; 3 aukso s anda as ekon. auksu padeng ų pinigų sis ema, ku ioje
pinigus galima pakeis i į auksą; aliu os ku sas, iš eikš as aukso kiekiu TTŽ 2013.
