BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Vilniaus dailės akademija
SINTAKSINIS VEIKSNIO IR TARINIO RYŠYS: SAMPRATOS KAITA
ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksiniai yšiai, eiksnio i a inio sin aksinis yšys, a pusa io sąsaja.
ANOTACIJA
S aipsnyje apž elgiama eiksnio i a inio sin aksinio yšio samp a os lie u ių kalbo y oje
kai a maždaug nuo XX a. idu io iki mūsų dienų. Pa eikiama s a besnių g ama ikos da bų šiuo
klausimu apž alga. Nag inėjama, kaip šį yšį galima aiškin i, pasi elkus eo inius šiuolaikinės
g ama ikos į ankius.
ĮVADAS
S aipsniu no ima a k eip i dėmesį į s a bią eo inę i p ak inę lie u ių kalbos sin aksės
p oblemą, sukel i ginčų i p isidė i, ieškan jos sp endimų. Todėl jame umpai apž elgiami
i e inami s a besnieji, didesnį po eikį lie u ių kalbo y os aidai u ėję sin aksės da bai,
pasi odę nuo sep in ojo p aėjusio amžiaus dešim mečio, ku iuose nag inėjamas sin aksinis
eiksnio i a inio yšys.
Išsamiausiai ši ema išnag inė a Ramunės Vaskelai ės dak a o dise acijoje Sin aksinių
yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje (2009). Šiame s aipsnyje mažiau dėmesio ski iama
į ai iems sin aksinių yšių e minijos dalykams, ski s ymo nenuoseklumams i jų p iežas ims,
o iš yškinami bend ieji eo inių ap ašymo pama ų ski umai, pa eikiama galima jų samp a os
pe iodizacija, b ėžiama aiški akosky a a p adicinio i naujojo šio yšio pobūdžio aiškinimo,
p a ęs a naujausių šios s i ies da bų apž alga. Galima saky i, kad s aipsnis išbaigia i užaš ina
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
kai ku ias dise acijos pas abas i iš adas. S aipsnio ečiame sky iuje eikiamas umpas
naująja samp a a pa em as šio yšio aiškinimas, išdės omi jį emian ys a gumen ai.
S aipsnyje emiamasi apž alginiams da bams būdinga me odika: nag inėjami,
lyginami i is o iniu bei eo iniu a ž ilgiais e inami pi miniai šal iniai – s a besnieji lie u ių
kalbos sin aksės da bai. Juos iš y us, da omos apibend inamosios iš ados apie sin aksinio
eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių kalbo y oje.
1. TRILYPIS SINTAKSINIŲ RYŠIŲ SKIRSTYMAS
Sin aksinis eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose (p z., DLKG)
ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių ski s ymo pakopoje g e a p ijungimo i sujungimo.
Pag indą ski i šią yšio a mainą eikiausiai da ė ai, kad juo susijusios adinamosios
pag indinės sakinio dalys – eiksnys i a inys. Dėl jomis eiškiamo p edika inio sakinio
cen o są okos sin aksės lygmenyje a p jų bu o įžiū ė as ypa ingas sin aksinis yšys –
de inimu eiškiamas abipusis p iklausymas, a ba a pusa io sąsaja. Tačiau okia jo samp a a
adosi ne iš ka o, o bu o išg ynin a palaipsniui.
S a bu pab ėž i, kad pi mieji bandymai šalia sujungimo i p ijungimo ski i ečią
sin aksinių yšių a mainą kilo ne lie u ių kalbos mokslui sa aime u uliojan is, o jau p a adus
nep iklausomybę i galimybę mąs y i lais ai. Lie u ių kalbo y os adicijų sklaida So ie ų
Sąjungoje bu o apsunkin a, yšiai su išei ijos i Vaka ų mokslininkais nu auk i, o iskas, kas
sklido iš usų mokslo, bu o ska inama i palaikoma.
Tokiomis sąlygomis lie u ių kalbos sin aksės mokslo nuos a a ski i d i sin aksinių
yšių a mainas – p ijungiamuosius i sujungiamuosius san ykius (Damb auskas 1939: 84) –
bu o išs um a mokymo apie is sin aksinių yšių ūšis. Pamažu lie u ių kalbo y oje įsi i ino
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ečios jų ūšies – p edika inio yšio ( ėliau pa adin o labiau sin aksiniais e minais) –
samp a a.
1.1. Veiksnio i a inio yšys kaip seman inis (i sin aksinis) eiškinys
Po An ojo pasaulinio ka o p aėjus kiek laiko, sep in ojo dešim mečio i aš un ojo
dešim mečio p adžios lie u ių sin aksės eikaluose p edika inis yšys bu o su okiamas ne iek
kaip sin aksinis, o eikiau kaip seman inis eiškinys – žodžių seman inis san ykis. Tokį
su okimą a spindi i šio yšio pa adinimas. Tai aiškėja iš B oniaus Kalinausko i Jono
Balke ičiaus da bų.
1.1.1. B. Kalinausko da buose p edika inis yšys su okiamas kaip seman inis san ykis –
jis g e inimas su objek iniais, a ibu iniais i ad e bialiniais san ykiais. Kaip dise acijoje
Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje a k eipia dėmesį Ramunė Vaskelai ė, uo
me u „sin aksinių yšių samp a ai į akos u ėjo adinamųjų a ybinių sin aksės s i ies
specialis ų kel os ling is inės idėjos“ (Vaskelai ė 2009: 13), ad šis e minas i jo samp a a
g eičiausiai i gi y a paim i iš usų kalbo y os. Kad jis da bu o naujas lie u ių kalbo y ai,
ma y i iš B. Kalinausko s aipsnio Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje (Kalinauskas 1963).
Žodžių seman iniai san ykiai jame painiojami su sin aksiniais: „Sakinyje a p žodžių es i
į ai ių sin aksinių san ykių, bū en : p edika inių ( a p eiksnio i a inio), suda ančių loginį
sakinio pag indą, objek inių ( a p a inio i papildinių), a ibu inių ( a p pažyminių i
pažymimųjų žodžių), ad e bialinių ( a p a inio i į ai ių aplinkybių)“ (Kalinauskas 1963: 3).
Be eik po dešim mečio išėjusioje mokymo p iemonėje Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė
(Kalinauskas 1972) p edika iniai sin aksiniai yšiai neminimi, ačiau, ski s an žodžių
junginius pagal p iklausomąjį komponen ą, nu odomi p edika iniai, a ibu iniai, objek iniai
i eliaciniai (a ba ad e bialiniai) junginiai. Sakinio seman inių san ykių nus a ymo s a bą
B. Kalinauskas aiškina aip: „P iklausomieji žodžių junginių komponen ai, p ijung i p ie
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pag indinių komponen ų, įgalina mus iš eikš i am ik us ik o ės eiškinių a daik ų
san ykius, am ik us sp endimus, apibend inimus, nes, ik palygindami eiškinius ienus su
ki ais, mes galim da y i sp endimus apie ik o ę. Š ai dėl ko labai s a bu nus a y i pag indinių
i p iklausomųjų žodžių junginio komponen ų seman inius yšius“ (Kalinauskas 1972: 15–
16). Vadinasi, p edika iniai san ykiai Kalinausko laikomi seman iniu junginius suda ančių
žodžių yšiu. Jais siejami žodžiai sakinyje y a labai s a būs: „Šie žodžių junginiai y a pa ys
s a biausi sakinyje. Jie suda o s a biausio kalbos komunikacinio iene o – sakinio – cen ą“
(Kalinauskas 1972: 16). Nu odoma i s a biausia, pasak B. Kalinausko, sin aksinė ( adinama
g ama ine) p edika inių žodžių junginių sa ybė: „Pag indinė jų g ama inė ypa ybė a, kad
abu okio junginio na iai lygiai gali bū i i pag indiniais, i p iklausomaisiais, žiū in , iš ku io
komponen o kelsime klausimą“. Ši jų sa ybė, pasigau a mokyklos, ėlesniuose
apibend inamuose sin aksės da buose neminima.
Kaip ašo R. Vaskelai ė (2009: 58), ienas pi mųjų eiksnio i a inio yšį a ski ai nuo
p ijungiamųjų yšių ap a ė Jonas Balke ičius.
1.1.2. No s J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje (1963) p edika umas
su okiamas kaip seman inė (loginė) i sin aksinė (g ama inė) sakinio sa ybė, šiedu lygmenys,
a odo, nepakankamai ski iami ienas nuo ki o:
„Teigimo, neigimo a ba klausimo iškėlimas y a esminis, pa s s a biausias sakinio
požymis, adinamas p edika y umu. Sakinio p edika y umą sąlygoja loginiai i
g ama iniai san ykiai, esan ys a p d iejų sakinio dalių, ku ių iena, bū en eiksnys, pasako
ą ik o ės eiškinį, ku į liečia sakinyje iškel as eigimas, neigimas a klausimas, o an oji –
a inys – a skleidžia eigimo, neigimo a klausimo u inį <…>.
Loginiai i g ama iniai eiksnio i a inio san ykiai sin aksėje adinami
p edika y iniais san ykiais, o eiksnys i a inys – sakinio p edika y iniu
cen u“ (Balke ičius 1963: 17).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
P edika inis yšys eiškiamas de inimu: „p edika y inių san ykių <...>, ku ių
g ama inė iš aiška y a pag indinių sakinio dalių de inimas <...>“ (Balke ičius 1963: 26).
Tačiau, kaip ma y i iš 41 puslapyje pa eik os len elės G ama inis žodžių yšys sakinyje, šis
de inimas ski iamas nuo de inimo kaip p ijungiamojo yšio aiškos būdo.
Vėliau eiksnio i a inio yšys lie u ių kalbos sin aksės da buose bu o su ok as i
apib ėžiamas isų pi ma kaip sin aksinis eiškinys, ka ais nu odan , kad juo pe eikiami
seman iniai p edika iniai san ykiai.
1.2. Veiksnio i a inio yšys kaip sin aksinis eiškinys
P aėjusio amžiaus aš un uoju dešim mečiu, kai pačioje usų kalbo y oje sakinio
p edika inį cen ą siejančio abipusio sin aksinio yšio samp a a apo nebepopulia i
(pa yzdžiui, jos nebesilaikoma 1980 m. išėjusioje Na alijos Š edo os edaguo oje
akademinėje usų kalbos g ama ikoje), lie u ių kalbo y oje p edika inis yšys, im as su ok i
isų pi ma kaip sin aksės eiškinys, pasida ė sa as i įsi i ino. Ieško a jo naują samp a ą
pe eikiančio lie u iško e mino. Vy au o Si au o dise acijoje (1969), akademinėje Lie u ių
kalbos g ama ikoje (1976) i V. Si au o bei Česio G endos sin aksės ado ėlyje (1988) jis da
adinamas p edikaciniu (a ba p edika iniu), ačiau jau Vi o Labučio Žodžių junginių
p oblemose (1976), emian is sin aksiniu yšio pobūdžiu, siūloma jį adin i a pusa io
sąlygojamuoju. Vėliau šį pa adinimą Labu is pakei ė d ipusės sąsajos e minu. Vy au as
Amb azas Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1994) pasi inko a pusa io sąsajos e miną.
1.2.1. Vy au o Si au o dise acijoje Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje
(1969; išleis a ik 2019) sin aksiniam eiksnio i a inio yšiui ap a i ski iama palygin i nedaug
ie os. Be o, joje daugiausia nag inėjama šio sin aksinio yšio aiška – į ai ūs de inimo i
nede inimo a ba nesude inimo a ejai (V sky ius Dėl eiksmažodinio a inio de inimo). Pačiam
pag indinių sakinio dalių yšiui pa adin i V. Si au as, sekdamas L. Ba chuda o u, pasi inko
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p edikacijos e miną, jį aiškiai ski damas nuo sakinio p edika umo (a ba p edika y umo):
„p edikacija isiškai nesu ampa su p edika y umu. Jeigu šis e minas įsigalė ų, bū ų pa ogus
(dėl sa o umpumo i k .) eiksnio a inio san ykiams apibūdin i“ (Si au as 2019: 68).
P edikacinį sin aksinį yšį jis p iešina p ijungimui i sujungimui. Tai esąs abipusis, „ a pusa io
p iklausomumo“ yšys.
De inimas V. Si au o su okiamas kaip eiksnio i a inio sin aksinio yšio aiškos
p iemonė: „de inimas y a puiki eiksnio i a inio san ykių mani es acija, ačiau aišku i ai,
kad okių san ykių ealizacijai de inimas y a nebū inai eikalingas“ (Si au as 2019: 325);
„No s de inimas nė a bū ina jų [ eiksnio i a inio] san ykių a skleidimo ealizacija (plg. Aš
bėg i), ačiau (sude inimo a eju) ai y a yški pag indinių sakinio dalių ko elia y iškumo, jų
a pusa io p iklausomumo mani es acija“ (Si au as 2019: 327).
1.2.2. Lie u ių kalbos g ama ikos ečiame, sin aksei ski ame, ome, išleis ame
1976 m., žodžių junginio dėmenis siejan is sin aksinis yšys a ski ai nenag inėjamas, ik pagal
yšio pobūdį ski iamos ys junginių a mainos: p ijungiamieji, p edika iniai i sujungiamieji
(LKG 1976: 9). P edika inio yšio suda omų junginių dėmenys „ ienas negali bū i be ki o“;
šie junginiai „ isada suda o sakinius“, ma y , odėl jie iesiog su sakiniais apa inami i a ski ai
žodžių junginių sky iuje nenag inėjami.
Daugiau apie p edika inį yšį sužinome iš ien isinių d ina ių sakinių sky iaus, ku
ap a iama pag indinės sakinio dalies – eiksnio są oka (LKG 1976: 279–280). Jau apib ėžime
sakoma, kad „[V]eiksnys iesiog san ykiauja su a iniu“; šios sakinio dalys „ iena eikalauja
ki os“ (LKG 1976: 279).
G ama ikoje a k eip as dėmesys į ai, kad eiksniu einančio žodžio eikšmė (o iš iesų –
aidmuo), p iklausomai nuo a iniu einančio žodžio aiškos, ski ingai su okiama: „Veiksnys
y a apibūdinamas a inio. Pap as ai eiksnys eiškia eiksmo subjek ą, be jis aip pa gali
eikš i ypa ybės a ba eiksmo objek ą. Veiksnio eikšmė iš dalies p iklauso nuo a inio o mų.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Š ai a inį suda ančios eikiamosios ūšies eiksmažodžių o mos odo, kad eiksnio
eiškiamas daik as y a eiksnio subjek as <…>, o ne eikiamosios ūšies o mos odo, kad
eiksnio eiškiamas daik as eiksmą gauna iš šalies, y a eiksmo objek as <…>.“
G ama ikoje eigiama, kad „[V]eiksnį i a inį suda ančios o mos dažnai de inamos
iena su ki a“. De inimą su okian kaip sin aksinio yšio a mainą, nu odomi du jo a ejai.
Sakiniuose su ien isiniu a iniu „[V]eiksnio a dininkas i a inį suda ančios pi mojo i
an ojo asmens eiksmažodžių o mos de inamos skaičiumi <...>.“ Ki a e us, „[V]eiksnio
a dininkas san ykiauja su a inį suda ančiomis eiksmažodžio o momis i asmens
ka ego ijos a ž ilgiu. Kai eiksnį suda o pi mojo asmens į a džio a dininkas, a iniu eina
pi mojo asmens eiksmažodžio o ma (Aš einu; Mes einame), kai eiksnys y a an ojo asmens
į a džio a dininkas, a iniu eina an ojo asmens eiksmažodžio o ma (Tu eini; Jūs eina e), o
kai eiksnį suda o daik a a džio, ečiojo asmens į a džio a be ku io daik a a diškojo
į a džio a dininkas, a iniu eina ečiojo asmens eiksmažodžio o ma (Tė as, jis, ė ai, jie,
kažkas eina).“ Sakiniuose su sudė iniu a iniu „ eiksnio a dininkas i a inį suda an i
būd a džio a būd a diškojo žodžio o ma y a sude in i gimine, skaičiumi i linksniu <...>“
(LKG 1976: 280). Čia kalbama apie p edika y o (a ba a ininio pažyminio) o mos de inimą
su eiksniu. Sudė inio a inio jung ies aikymas su eiksniu asmens i skaičiaus ka ego ijų
a ž ilgiu neap a iamas.
Kaip ma y i, šioje g ama ikoje sin aksiniams yšiams neski iama daug dėmesio.
T ečioji jų a maina da is adinama seman ikos s i ies e minu – p edika iniu yšiu. Jo
sa i umas g indžiamas de inimu eiškiamu abipusiu p iklausymu.
1.2.3. V. Labučio Žodžių junginių p oblemų (1976) sky iuje „Žodžių yšiai pagal
cha ak e į i pagal yšio k yp į“ į a dijamas žodžių yšių ski s ymo pag indas: „Žodžių yšio
cha ak e iu laikome ai, kaip i kiek sin aksiškai eikia ienas ki ą susie ieji elemen ai. Ryšio
cha ak e is p iklauso nuo o, a siejamieji iene ai y a sin aksiškai nelygia e čiai a
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
lygia e čiai. Taip pa čia s a bu yšio k yp is“ (Labu is 1976: 38). Pagal šiuos du požymius jo
ski iamos ys žodžių yšių a mainos: p ijungimas, sujungimas i a pusa io sąlygojimas.
Pas a ojo yšio pobūdis nusakomas aip: „Sa i as o yšio i sin aksinis cha ak e is: čia
jungiami du sakinio dalių lygmenyje lygia e čiai iene ai (panašiai kaip sujungimo a eju),
be ie iene ai, kaip eiksnys i a inys, ienas ki ą sąlygoja (a ima p ijungimui), yšys čia
y a abipusis <...>. Tas yšys gali bū i adinamas a pusa io sąlygojimu (plg. Bu lako a
1975, 21–22)“ (Labu is 1976: 40–41). Tačiau kaip galimą V. Labu is (bene ienin elis
adicinės k yp ies lie u ių kalbos sin aksės da buose) nu odo i ki okį šio sin aksinio žodžių
yšio aiškinimo būdą: „Seman inės k yp ies sin aksės y inė ojai, g iež ai žiū ėdami žodžių
yšių lygmens bei san ykio su sakinio dalimis, yšį a p subjek o a dininko i eiksmažodžio
laiko p ijungimu, o jo eiškimo būdą – aldymu <…>“ (Labu is 1976: 41).
Be o, Labu is aiškiai ski ia sin aksinį žodžių yšio pobūdį nuo jo aiškos (a ba
žymėjimo) i ją ap ašo sky iuje „Žodžių yšių eiškimo būdai“. Jo ski iamos ke u ios žodžių
yšių aiškos ūšys: de inimas, o mų koo dina imas, aldymas i šliejimas, iš jų an oji y a
būdinga a pusa io sąsajos yšiui: „Iš aiškos a ž ilgiu jį [ . y. a pusa io sąlygojimo yšį]
pa adinome o mų koo dina imu“ (Labu is 1976: 40). „Žodžių o mų koo dina imas – ai
sa a ankiškas ka ego ijas u inčių žodžių galimas (be ne bū inas) abipusis o mų aikymas“
(Labu is 1976: 31).
1.2.4. Vy au o Si au o i Česio G endos ado ėlyje Lie u ių kalbos sin aksė (1988)
ski iami ys g ama inio žodžių yšio ipai: p edika inis, sujungiamasis i p ijungiamasis.
„P edika inis yšys – ai yšys, esan is a p eiksnio ( a dininko) i a inio, dažniausiai jo
asmenuojamosios o mos <…>“ (Si au as, G enda 1988: 37). Veiksnio i a inio sin aksiniai
yšiai ap a iami am ski ame sakinio dalių sky elyje. „Veiksnys su a iniu susiję p edika iniais
san ykiais. Ta sąsaja y a bū ina. Jeigu y a keli iena ūšiai eiksniai i keli iena ūšiai a iniai,
ai kiek ienas eiksnys bū inai susijęs su kiek ienu a iniu <…>. Tai labai s a bus eiksnio i
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a inio san ykių b uožas, a ski ian is nuo ki ų sakinio dalių san ykių. <…>. Ki as b uožas
iš yškėja iš iena ūšių eiksnių san ykio su a iniu, p z.: Uogosnupi k os. G ybai i uogos
nupi k i. G ybai, uogos i isa ki a nupi k a. Tai aki aizdžiai odo, kad eiksnio sudė ies
komponen ai lemia a inio o mas (i ku i giminės o ma y a dominuojan i). Taigi a inys
iesiogiai p iklauso nuo eiksnio. Čia p isimin ina i anks esnė eiksnio i a inio yšių
ko eliacija (Daugelis gamyklų bu usios en abilios / Daugelis ab ikų bu ę en abilūs), iš
ku neabejo inai ma y i pag indinių sakinio dalių abipusis yšys“ (Si au as, G enda 1988: 85).
Be ki a ko, a si p obėgšmais pas ebima: „Veiksnį ne ikslu laiky i ik p iklausomuoju
(a „nep iklausomuoju“) a inio ak an u, be o, „kai iojo“ ak an o są oka da miglo esnė už
eiksnio są oką“ (Si au as, G enda 1988: 85–86). Tai nuo oda į alen ingumo eo iją,
į ai ias jos a mainas. Pi mąja pas aba u ima omenyje pažiū a, kad daik a a dis, sakinyje
einan is eiksniu, y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Kaip ma y i,
ado ėlio au o iams oks požiū is a odo ne ikslus.
Au o iai aiškiai ski ia sin aksinius yšius nuo jų mo osin aksinės aiškos. Tai odo ši
pas aba: „Ka ais be eikalo su apa inami eiksnio a inio san ykiai su de inimu, ku is,
žinoma, i gi y a ienas iš ų san ykių odiklių“ (Si au as, G enda 1988: 86).
1.2.5. Vy au o Amb azo edaguo oje Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, ku ios
pi masis leidimas išėjo 1994 m., sin aksinių yšių a mainos ap ašomos, p adedan nuo
a pusa io sąsajos. „Ta pusa io sąsaja adinamas sin aksinis yšys a p sakinio sanda os
iene ų, ku ie sąlygoja ienas ki ą. Ta žodžio o ma, pe ku ią ki a į aukiama į sakinį, sa o
uož u y a g ama iškai p iklausoma nuo pas a osios. Taigi a pusa io sąsajos yšys y a abipusis
<...>. Tipiškais a ejais jis eiškiamas žodžių o mų ko elia imu (abipusiu de inimu)“ (DLKG
1994: 478). Kaip yškiausias šio sin aksinio yšio a ejis nu odomas eiksmažodžio yšys su
daik a a džio a į a džio a dininku i eigiama, kad as a dininkas p iklauso nuo
eiksmažodžio (sakinyje, suda omame beasmenio eiksmažodžio, subjek inio a dininko
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Pab ėžiamas bū inas eikalas sin aksinius yšius ski i nuo jų mo osin aksinių odiklių:
„No in išnag inė i sin aksinių yšių ipus kaip g ynai sin aksinį eiškinį, eikia, žinoma,
a siž elg i į mo osin aksinius eiškinius, kadangi jie a spindi sin aksinius yšius; ačiau
mo osin aksinių eiškinių i sin aksinių yšių su apa in i negalima“ (Hol oe , Judžen is
2003: 12).
2.2. T ečiajame Lie u ių kalbos g ama ikos da bų ome G ama inių unkcijų y imai
(Hol oe , Mikulskas, ed., 2005) į es a sin aksinės p iklausomybės (angliško e mino
dependancy lie u iško a i ikmens) są oka, su ku ia apa inamas p ijungimas. P iklausomybė
apib ėž a kaip „sin aksinio žodžių (a ba ki ų kalbos iene ų) yšio ipas, kai ienas jų
sin aksinėje hie a chijoje užima aukš esnę poziciją už ki ą“ (Hol oe , Judžen is 2005: 11).
Ki aip sakan , p ijungiamojo yšio a eju ieno žodžio sin aksinio junglumo sa ybė,
pa einan i nuo jo žymimo p edika umo, y a s ip esnė nei ki o. Toliau s aipsnyje ikslinami
du ski iami p ijungimo ipai – aldymas i modi ika imas.
2.3. Rolando Mikulsko i Akselio Hol oe o in e ne e skelb ų naujos lie u ių kalbos
g ama ikos apma ų (Hol oe , Mikulskas 2009b) sky iuje „Sin aksinė p iklausomybė“ oliau
ikslinama p ijungimo (o juo laikomi i anksčiau a pusa io sąsajos yšiu adin i a ejai)
samp a a. Jame eigiama, kad p ijungimo k yp is (kas p ie ko p ijungiama) pap as ai
su okiama in ui y iai, ačiau galin i bū i i g iežčiau apib ėžiama (Hol oe , Mikulskas
2009b: 3). Sin aksinio i mo osin aksinio p ijungimo k yp ys ne gali bū i p iešingos
(Hol oe , Mikulskas 2009b: 4).
Sky iuje aip pa pab ėžiama s a ba ski i sin aksinį p ijungimą (p z., no iu ledų) nuo
mo osin aksinio (p z., no iu pasi aikščio i). A k eipiamas dėmesys, kad mo osin aksinis
aldymas pap as ai žymi sin aksinį yšį, o de inimas p ijungimo gali i ne ody i: „de inimas
negali bū i sin aksinės p iklausomybės odiklis“ (Hol oe , Mikulskas 2009b: 6). Tai y a nauja
de inimo kaip mo osin aksinio eiškinio samp a a.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sky iaus au o ių nuomone, p ijungimo ūšis aldymas isada iš eiškia seman inę
žodžių p iklausomybę. Šiuo a eju „sin aksinis yšys y a pama uo as seman inio yšio i jį
a spindi“. Tačiau aip y a ne isada: de inimas seman inį žodžių san ykį žymi dažnai, be
nebū inai. Pa yzdžiui, sakinyje Su ikau Joną susi ūpinusį daly io susi ūpinusį de inimas su
daik a a džiu Joną odo a p jų esan seman inį san ykį, be sin aksinio yšio ne odo (Hol oe ,
Mikulskas 2009b: 7).
2.4. Bene nuodugniausiai adicinės lie u ių g ama ikos ski iamą a ski ą eiksnio i
a inio sin aksinio yšio a mainą Axelis Hol oe as k i ikuoja s aipsnyje „A gumen ų
hie a chijos i g ama inės unkcijos“ (Hol oe 2009a: 26–30). Jis pab ėžia, kad a pusa io
sąsajos yšys DLKG g indžiamas mo osin aksiškai, kai eiksmažodžio de inimas su eiksniu
su okiamas kaip jo p iklausomybės nuo eiksnio požymis. Ki a e us, as pa s eiksmažodis
aldo eiksnio a dininką. Taigi šis yšys, ski iamas aukščiausioje sin aksinių yšių pakopoje,
„apib ėžiamas emian is k i e ijais, ku ie į edami ik žemesnėje klasi ikacijos pakopoje
( aldymu i de inimu)“.
A. Hol oe as pa odo, kad, emian is Vaka ų kalbo y os eo ija, de inimu gali bū i
žymimas ne ik p iklausomasis, be i pag indinis sin aksinės p iklausomybės dėmuo, . y. ne
eiksnys, o a inys. Ki aip sakan , a inio de inimas su eiksniu odo, kad eiksnys p iklauso
nuo a inio. Taip su okus de inimą, enka a sisaky i ski iamos ečios sin aksinių yšių
a mainos – a pusa io sąsajos, nes nebelieka ją nuo p ijungimo ski iančio požymio.
Toliau da keliamas klausimas, a iš ik ųjų de inimas gali bū i laikomas sin aksinio
yšio odikliu. Remian is Igo iu Mel’čuku i Williamu C o u, pa odoma, kad de inimas žymi
ne sin aksinį, o ik seman inį yšį, jis „ iesiogiai odo į ą žodį ( uos žodžius), su ku iuo
(ku iais) de inamasis žodis u i yšių“ (Hol oe 2009a: 29).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3. VEIKSNIO IR TARINIO SINTAKSINIO RYŠIO POBŪDIS
Kaip ma y i iš apž algos, naujasis sin aksinių yšių ski s ymas nuo anks esniojo
esmingai ski iasi uo, kad nep ipažįs a ečio sin aksinių yšių ipo – a pusa io sąsajos (a kaip
ki aip adinamo ipo) i laiko jį p ijungimu. Kaip okiu a eju aiškinami eiksnio yšio su
a iniu a ejai?
DLKG duoda du, galima saky i, ipiškus šio yšio pa yzdžius, a spindinčius d i jo
a mainas: sakinio eiksnio i a inio yšį (Mes gailėjomės d augo) i eiksnio yšį su (sudė inio
a inio) jung imi (B olis bu o pik as). Ap a kime juos kiek de aliau.
3.1. Apie pi mąjį pa yzdį DLKG eigiama, kad „Į a džio a dininkas mes šiame
sakinyje p iklauso nuo eiksmažodžio gailėjomės junglumo; pa a oję eiksmažodį pagailo
[ . y. beasmenį eiksmažodį] u ė ume keis i a dininką naudininku, plg.: Mums pagailo
d augo. Tačiau eiksmažodžio gailėjomės asmens i skaičiaus o ma sa o uož u pa enkama
a siž elgian į į a džio o mą mes (plg.: aš gailėjausi, u gailėjaisi, jie gailėjosi), aigi yšys čia
y a abipusis“ (DLKG 1994: 479).
Dėl pi mosios p iklausomybės ( aldymo) pasaky ina, kad nuo eiksmažodžio
p iklauso ne į a džio a dininkas, o pa s į a dis. Kadangi sakinyje jis eina eiksniu, ai
žymimas asmeninio sakinio eiksniui įp as u a dininko linksniu. Veiksmažodžius gailė is i
pagail i sieja ik bend a šaknis i jos eikšmė, o šiaip ai y a du ski ingos eikšmės,
mo ologijos i sin aksinių sa ybių eiksmažodžiai. Todėl ieno kei imas ki u nelabai ką
į odo. Veiksmažodis pagail i aip pa eikalauja subjek inės eikšmės papildymo, ku io
sin aksinis aidmuo beasmeniame sakinyje gali bū i į ai iai aiškinamas (papildinys a ba
ne ipiškas eiksnys), ačiau jis žymimas ne a dininku, o naudininku. Taigi, eiksniu einan is
žodis y a p iklausomas nuo a iniu einančio eiksmažodžio. Tai p ijungimo ūšis aldymas.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Jis žymimas į a džio (ki ais a ejais – daik a a džio a daik a a diškai a ojamo žodžio)
a dininku (a ba jo odikliu eina oks a dininkas).
Dėl ki os k yp ies p iklausomybės – eiksmažodžio asmens i skaičiaus o mos
pa inkimo pagal į a džio o mą naujausioje lie u ių kalbo y oje išsaky a į ai ių nuomonių.
Pasak ienos jų, eiksmažodžio asmens i skaičiaus o ma pa enkama nep iklausomai nuo
eiksniu einančio į a džio pagal bend a imo aplinkybes. Kadangi šios aplinkybės y a os
pačios i pa enkan asmeninį į a dį, ai jo i eiksmažodžio g ama inės asmens i skaičiaus
o mos su ampa. Tokį aiškinimą emia i isiškai galimas, o saky inėje kalboje ne dažniau
a ojamas ą pa į eiginį pasakan is sakinys Gailėjomės d augo. Lie u ių kalbai aip aiškin i
eiksmažodžio o mos pa inkimą isiškai pakak ų. I ik ipologijos duomenys (plg. Hol oe ,
Mikulskas 2009a: 4, 1 išnaša) e čia p ipažin i, kad eiksmažodis šiuo a eju is dėl o y a
de inamas su į a džiu.
A ody ų, kad naujosios lie u ių kalbos g ama ikos au o iai, p ipažindami
eiksmažodžio de inimą su į a džiu, su inka su DLKG pa eik u aiškinimu. Be o, bandydamas
apgin i a pusa io sąsajos yšio idėją, V. Amb azas pasku iniuose da buose siūlė jį su ok i
kaip d igubą, ik ski ingų k ypčių, p ijungimą (Amb azas 2005: 167–168; LKE 2008: 548).
Tačiau ai ik apgaulingas įspūdis. Ma de inimas naujosios g ama ikos apma uose nelaikomas
sin aksinio yšio odikliu (Hol oe , Mikulskas 2009a: 6). Jis odo ik seman inį eiksmažodžio
san ykį su jo eikalaujamu papildymu, ačiau sin aksinio yšio nežymi (Hol oe , Mikulskas
2009a: 7). Taigi, sin aksinis yšis a p eiksnio i a inio y a ienos k yp ies – a inys eikalauja
eiksnio, o ai y a būdinga p ijungimo ypa ybė.
Bend osios sin aksės pag induose A. Hol oe as da pa ikslino anksčiau išdės y ą
de inimo samp a ą. Tai esan i pag indinio i šalu inio junginio na io žymėjimo p iemonė.
De inimas deik iškai nu odo eiksmažodžio a gumen us a ba disku so daly ius, aigi
de inimas nė a sin aksinio yšio žymėjimo būdas (plg. Hol oe 2009b: 130). A. Hol oe as
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
emiasi Ch is ianu Lehmannu, ku is eigia, kad „de inimas iš p igim ies y a e e encijos
nus a ymo p iemonė: kopijuodami sa o a gumen ų g ama inius požymius – asmenį, skaičių,
giminę – eiksmažodžiai padeda nus a y i jų e e enciją“ (Hol oe 2009b: 129).
3.2. An asis DLKG pa yzdys šioje g ama ikoje aiškinamas labai panašiai kaip pi masis.
Jung is bū i aip pa lemian i daik a a džio a dininko o mą, nes „[P]akei us asmenuojamąją
o mą ne eikiamuoju daly iu a bend a imi, a dininką i gi bū ina keis i ki u linksniu, plg.:
B olio bū a pik o, (Kaip) b oliui bū i pik am. Tuo a pu jung imi einančio eiksmažodžio
asmens i skaičiaus o ma pa enkama a siž elgian į eiksnio a dininką, plg. Mes bu ome
pik i; Aš bu au pik as“ (DLKG: 479).
Jung is bū i eikalauja papildymų ( aldo) aip pa kaip i ki i eiksmažodžiai. Taigi, ji
p isijungia daik a a dį (o ne jo a dininką). P iklausomai nuo kalbėjimo aplinkybių, nuo
no imos pasaky i min ies, pa enkama jung ies g ama inė o ma, o jos a gumen ai
(p iklausiniai) žymimi ski ingais linksniais. Beasmenė bū ojo laiko daly io o ma bū a ki aip
pa eikia kalbėjimo me u esančias aplinkybes, odėl i jos eikalaujamas eiksnys žymimas
ne ipiškai – kilmininko linksniu. Tas pa pasaky ina i apie bend a į bū i, ku i p isijungia
daik a a dį, sakinyje einan į eiksniu (a ba papildiniu). Jis žymimas naudininko linksniu.
Apie ai, kad skaičiaus i asmens a ž ilgiu jung is de inama su eiksniu einančiu
žodžiu, jau kalbė a anksčiau. Da ka ą pab ėž ina, kad šis de inimas ne odo da ieno
sin aksinio yšio (a ba ki os jo k yp ies), o ik da ka ą nu odo seman inį daik a a džio
p iklausymą nuo eiksmažodžio, ku į žymi i daik a a džio linksnio pa inkimas. Ki aip
sakan , šis p iklausymas sakinyje pažymė as du ka us: sin aksinis – daik a a džio linksnio
pa inkimu ( a dininku), o seman inis – eiksmažodžio skaičiaus bei asmens sude inimu su
uo daik a a džiu.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
4. FACIT
T umpai apibend in i sin aksinio eiksnio i a inio yšio samp a os kai ą lie u ių
kalbo y oje galima aip. Įsigalėjęs d ina is sin aksinių yšių ski s ymas šeš uoju–sep in uoju
p aėjusio amžiaus dešim mečiais keičiamas ina iu, eiksnio i a inio yšiui su eikian sakinio
p edika umo pe eikimo aidmenį. Iš p adžių jis bu o su ok as kaip neapib ėž as seman inis
i sin aksinis yšys, ėliau, aš un ojo dešim mečio an oje pusėje, bu o išg ynin a jo sin aksinė
p igim is, a i inkamai pakeis as i pa adinimas. Kadangi nebu o aiškiai apib ėž i sin aksinių
yšių ski s ymo pag indai, eiksnio i a inio yšio p igim is liko iki galo nea skleis a.
P ieš a inga eiksnio i a inio yšio samp a a daug ku lie u ių kalbo y oje e čiamasi iki šiol.
Šio šim mečio p adžioje bu o pasiūly as naujas sin aksinių yšių ski s ymo būdas,
ku is iš esmės p a ęsia nep iklausomos Lie u os kalbos mokslo d ina io sin aksinių yšių
ski s ymo adiciją, ik emiasi nauju Vaka ų kalbo y os eo inės min ies lygmeniu. Pagal jį,
eiksnio i a inio sin aksinis yšys laikomas p ijungiamuoju: eiksmažodis p isijungia ( aldo)
jo subjek iniu a gumen u einan į a dažodį, o pa s y a su juo de inamas asmeniu i (ne isada)
skaičiumi, aip iš eiškian seman inį p edika o i jo a gumen o san ykį.
Nepaisan , kaip su okiamas asmeninio sakinio a inio o mos de inimas, naujasis
sin aksinių yšių ski s ymas p anašesnis už anks esnįjį ben ienu dalyku: ski iama iena
sin aksinio yšio a maina mažiau nei anks esniuose sin aksės da buose. Ben jau eo inių
g ama ikos ap ašo pag indų a ž ilgiu ai y a aki aizdžiai aupiau. Be o, naujoji eo ija
aupesnė i sin aksinių yšių ski s ymo pag indų a ž ilgiu: ji emiasi ik ienu ski s omų
eiškinių požymiu. Anks esnis ski s ymas, kaip bu o pa ody a, emiasi ben d iem požymiais
(jau nekalban apie ai, kad jie de amai nea ski iami).
Kaip aiškėja iš šiame s aipsnyje pa eik os apž algos, a pusa io sąsajos yšys ( uome
adin as p edika iniu) lie u ių sin aksės da buose im as ski i ik okupa us Lie u ą i ne be
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
usiškų g ama ikų po eikio (da plg. Vaskelai ė 2009: 13). A siž elgian į ai, jau bū ų laikas
a sisaky i šio lie u ių sin aksės eo ijos so ie izmo, nelais os sąmonės aisiaus i g įž i p ie
Vaka ų mokslinės min ies, ku ios sa aiminę sklaidą Lie u oje g ubiai nu aukė so ie ų
okupacija.
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2005: Axel Hol oe , A ū as Judžen is, ed., Sin aksinių yšių y imai
[ ec.]. – Ac a linguis ica Li uanica 52, 167–170.
Balke ičius Jonas 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
Balke ičius Jonas 1998: Lie u ių kalbos p edika inių kons ukcijų sin aksė, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Damb auskas Leona das 1939: Žodžių san ykis sakinyje. – Gim oji kalba 6, 84–86.
DLKG 1994 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, 4-oji pa aisy a
laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Hol oe Axel 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų
p igim is i aiška, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
asociacija „Academia Salensis“, 1–36.
Hol oe Axel 2009b: Bend osios sin aksės pag indai [Biblio heca Salensis IV]. Vilnius: Vilniaus
uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“.
Hol oe Axel, Judžen is A ū as, 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai,
ed., Ho oe A., Judžen is A., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i
pa ikslinimai. – G ama inių unkcijų y imai, ed. Hol oe A., Mikulskas R., Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009a: G ama inės unkcijos ( ank aš is). P ieiga in e ne e:
h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/G ama ines%20 unk
cijos.pd .
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas 2009b: Sin aksinė p iklausomybė. P ieiga in e ne e:
h p://old.lki.l /LKI_LT/images/Padaliniai/G ama ikos_sky ius/P iklausomybe.pd .
Hol oe Axel, Judžen is A ū as, ed., 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1: Sin aksinių
yšių y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2005: Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3:
G ama inių unkcijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Hol oe Axel, Mikulskas Rolandas, ed., 2009: G ama inių unkcijų p igim is i aiška [Ac a
Salensia I], Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“.
Kalinauskas B onius 1963: Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje. – Kai ku ie g ama ikos i
s ilis ikos klausimai, Kaunas: Vals ybinė pedagoginės li e a ū os leidykla, 3–23.
Kalinauskas B onius 1972: Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė: mokymo p iemonė,
Vilnius.
Labu is Vi as 1976: Žodžių junginių p oblemos, Vilnius: Vilniaus als ybinis uni e si e as.
Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Labu is Vi as 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, 2-as pa ais. leidimas, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-as pa iksl. i
papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, y . ed. K. Ul ydas, V. Amb azas,
A. Valeckienė, Vilnius: Mokslas.
Si au as Vy au as 2019: Veiksmažodinis a inys daba inėje lie u ių kalboje [Biblio heca ac o um
humani a ico um uni e si a is Saulensis 18]. Šiauliai: Li e a.
Si au as Vy au as, G enda Česys 1988: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Mokslas.
Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje:humani a inių
mokslų dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo
uni e si e as.
Gau a 2020 11 29
P iim a 2020 12 30
THE RELATION BETWEEN SYNTACTIC SUBJECT AND PREDICATE:
CONCEPTUAL CHANGES
Summa y
The a icle e iews he de elopmen o he concep and classi ica ion o he ela ion
be ween syn ac ic subjec and p edica e du ing he las se en decades in Li huanian
linguis ics. This ype o syn ac ic ela ions was singled ou only in he So ie pe iod, i s
sepa a ion was in luenced by he wo ks o Russian syn ax. Ini ially, i s concep did no clea ly
dis inguish be ween he seman ic and syn ac ic le els o sen ence analysis, i was called a
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sin aksinis eiksnio i a inio yšys: samp a os kai a | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.11
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p edica i e ela ionship. La e , e ms mo e syn ac ic by na u e (mu ual dependency,
in e dependency) we e p oposed. A emp s we e made o explain his ype o ela ions, bu
i ailed o do his on he basis o one c i e ion. Bo h he di ec ion o ela ion and i ’s
mo phosyn ac ic no a ion ha e been elied upon, o en wi hou p ope dis inc ion be ween
hese c i e ia.
A he beginning o his cen u y, wi h he apid enewal o Li huanian g amma
heo y, he e was a come back o he dual di ision o syn ac ic ela ions based on one ea u e
– syn ac ic equi alence. The e m in e dependency was abandoned; i s cases we e in e p e ed
as subo dina ion, ma ked a mo phological le el by he selec ion o case o he a gumen
wo d. The seman ic ela ion be ween he e b and i s a gumen is also ma ked on he e b
ha is ag eed in pe son (and numbe ) wi h his a gumen .
A he end o he a icle, i is shown how se e al examples o he ela ion be ween
syn ac ic subjec and p edica e a e in e p e ed in he Li huanian g amma and how hey could
be in e p e ed on he basis o he heo e ical g ounds common o Wes e n linguis ics.
KEYWORDS: syn ac ic ela ions, ela ion be ween syn ac ic subjec and p edica e,
in e dependency.
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Vilniaus dailės akademija
Mai onio g. 6, LT-01124 Vilnius
[email p o ec ed]
