Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
25
NIDA PODERIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.03
KaLBŲ Va ToJiMaS i KaLBiNėS
NUoSTaToS: MoKYKLŲ LeNKŲ
MoKoMĄJa KaLBa aTVeJiS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
lenkų kalba, lie u ių kalba, kalbų a ojimas, kalbinės nuo
s a os.
aNoTaCiJa
S aipsnyje p is a omi d iejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8
klasių mokinių g upėse anke a imo būdu a lik o y imo ezul a ai, odan ys daž
niausiai a ojamą namų kalbą, kalbos pasi inkimo pi mumą ki ų kalbų a ž ilgiu,
nuos a as dėl lie u ių i ki ų kalbų mokėjimo i mokymosi s a bos, socialinės e ės,
mokinių asmeninį san ykį su lie u ių i lenkų kalba. Ty imu siek a nus a y i kalbų
pasi inkimo kasdienėje mokinių a osenoje sąsajas, kalbinių nuos a ų i kalbos
pasi inkimo pi mumo yšį, kaip keičiasi kalbos pasi inkimo polinkiai i kalbinės
nuos a os ski ingo amžiaus a psniais. Ty imas a skleidė, kad dauguma mokinių
namuose bend auja lenkų kalba, no s daliai jų ši kalba nė a ienin elė dažniausiai
šeimoje a ojama kalba. Pasi enkan kalbą, kasdienėje a osenoje dažniausiai pi 
menybė eikiama lenkų i usų kalboms. Nus a y a s a is iškai eikšminga ko eliaci
ja a p kalbinių nuos a ų i kalbos pasi inkimo pi mumo kalbinės eiklos s i yse.
aBST aCT
The a icle p esen s he esul s o a ques ionnai ebased s udy o he mos com
monly used language a home, he choice o language in ela ion o o he lan
guages in di e en communica i e si ua ions and linguis ic a i udes owa ds Pol
ish, Li huanian and english languages based on he su ey analyzing esponses
o 3 d–8 h g ade s uden g oups in wo schools wi h he Polish language o in
s uc ion. esea ch da a in ela ion o he age g oups was analyzed ega ding
aspec s such as he dominan language in communica ion wi h amily and he
choice o language p e e ence o e o he languages. S uden s’ language a i udes
we e s udied in e ms o language social alue, lea ning mo i a ion and pe sonal
ela ionship wi h he language. esea ch da a on language dominance show ha
26
BeNd iNė KaLBa | 95
he majo i y o s uden s communica e in Polish a home, al hough o some o
hem Polish is no he only language used in he amily. Polish and ussian a e
usually p e e ed in e e yday use. a signi ican co ela ion was ound be ween
language p e e ence in linguis ic ac i i ies and language a i udes.
ĮVadaS
Lie u a y a iena iš nedaugelio eu opos Sąjungos als ybių, ku iose eikia
mokyklos au inių mažumų mokomąja kalba. Mokyklose lenkų mokomąja
kalba mokiniai y a ugdomi lenkų kalba, o lie u ių kalbos mokoma pe
lie u ių kalbos pamokas pagal isoms Lie u os mokykloms ienodą Lie u
ių kalbos i li e a ū os bend ąją p og amą. Š ie imo įs a yme y a į i in
a nuos a a, kad isos Lie u os mokyklos u i už ik in i lie u ių kalbos
mokėjimo pasiekimus, ačiau dėl žymių lie u ių kalbos pasiekimų ski umų,
yškėjančių mokyklose lie u ių mokomąja kalba i mokyklose au inių ma
žumų mokomosiomis kalbomis, e inan lie u ių kalbos i li e a ū os b an
dos egzamino a lik is pas a ųjų mokyklų abi u ien ams y a aikomos nuo
laidos. Nepakankamas lie u ių kalbos mokėjimas lemia ibo as galimybes
ealizuo i sa o po encialą oliau mokan is Lie u os aukš osiose mokyklose,
siek i p o esinio gy enimo ikslų.
Lie u oje y a a lik a išsamių y imų, ku iais siekiama išsiaiškin i mokyklų,
ku iose mokoma au inių mažumų kalba, abi u ien ų p as esnių lie u ių
kalbos mokymosi pasiekimų p iežas is. Vilniaus mokyklose lie u ių, lenkų
i usų mokomosiomis kalbomis a lik as aukš esnių klasių gimnazis ų lie u
ių kalbos mokėjimo kokybės y imas a skleidė, kad au inių mažumų mo
kyklų gimnazis ų lie u ių kalbos g ama inė kompe encija panaši kaip gim
nazis ų, besimokančių mokyklose lie u ių mokomąja kalba, be kalbos a 
ojimo klaidų jie da o daugiau. esminis ski umas – mokyklose lenkų i
usų mokomosiomis kalbomis besimokančių mokinių lie u ių kalbos žody
nas siau esnis, dažnesnės leksinio pobūdžio klaidos (Vilkienė 2019: 118).
Pasak Lie u os y ėjų, analiza usių kalbos mokėjimo i nuos a ų yšį, ai,
kaip mokyklose lenkų kalba besimokan ys gimnazis ai išmoks a lie u ių
kalbą, p iklauso nuo mokymosi mo y acijos i eigiamų nuos a ų dėl lie u
ių kalbos, jos p es ižo, lie u ių i Lie u os (Vilkienė i k . 2019: 63).
Mokyklų au inių mažumų mokomąja kalba mokiniai y a gimę i auga
Lie u oje, lie u ių kalbos mokosi nuo p iešmokyklinio ugdymo įs aigos
lankymo iki mokyklos baigimo, ačiau dalis jų lie u ių kalbos ge ai neiš
moks a. Ti ian ai, ak ualūs užsienio au o ių da bai, ku iuose nag inėjama,
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
27
pe kiek laiko imig an ų aikai išmoks a gy enamosios šalies kalbą, ku i
jiems y a an oji kalba. Mokslininkai da o iš adą, kad daugumai mokinių,
besimokančių an osios kalbos, idu iniškai eikia iki sep yne ių me ų, kad
gebė ų ją lais ai a o i (Haku a i k . 2000; Be man i k . 2011; demie
i k . 2013). Nu odoma, kad an osios kalbos išmokimo g ei is p iklauso
nuo amžiaus, asmens sa ybių, šeimos socialinio i ekonominio s a uso,
galimybių bend au i su gim akalbiais, gim osios kalbos mokėjimo lygio.
Mokinių namų kalbos i kalbos mokymosi pasiekimų yšį odo 2018 m.
a lik o a p au inio oeCd PiSa y imo, ku io me u bu o e inami pen
kiolikmečių mokinių skai ymo gebėjimai, an inės analizės ezul a ai (Za
bulionis 2020: 17–19). Nus a y a, kad ki a nei namų kalba skai ymo es ą
a likusių mokinių ezul a ai 30–40 aškų p as esni nei ų, ku ių a lik o
es o i namų kalba su ampa. Lenkų kalba oeCd PiSa es ą a likusių
penkiolikmečių, ku ie nu odė, kad namuose dažniausiai a oja ki ą kalbą,
y a daugiausia (24,2 %). Tai gali bū i iena iš p iežasčių, kad lenkų mo
komąja kalba es ą a likusių mokinių ezul a ai p as esni nei mokinių, es
ą a likusių lie u ių a usų kalba. Palyginus mokyklų lenkų i lie u ių
mokomosiomis kalbomis mokinių ezul a us, ma y i, kad ski umas – ne
64 aškai (ŠBa 2020: 67).
2015 m. Šalčininkų mokyklos, ku ioje mokoma lenkų kalba, 7–8 kla
sėse i Uk ainos d iejų mokyklų mokomąja lenkų kalba 9–11 klasėse i i
e ninės apa ybės, gim osios kalbos, kalbų a ojimo i mokėjimo aspek ai
(Geben, Zielińska 2016). Ty imo duomenimis, daugumos Šalčininkų mo
kyklos mokinių gim oji kalba y a lenkų (72,5 %), d i gim ąsias kalbas
(lenkų i usų, lenkų i lie u ių) nu odė 12,5 p oc. mokinių, lie u ių kal
bą – 12,5 p oc., usų kalbą – ik 2,5 p oc. mokinių. Ve inan duomenis
ma y i, kad nu odoma gim oji kalba i kalbinis elgesys labai ski iasi. No s
pagal pa eik us duomenis daugumos mokinių gim oji kalba y a lenkų, žiū
ėdami ele izijos laidas jie dažniausiai pasi enka usų kalbą (85 %), an o
ji pagal pasi inkimą kalba – lie u ių (45 %), lenkų kalbą pasi enka ik
7 p oc. mokinių, o in o macijos in e ne e daugiausia ieškoma lie u ių kal
ba (70 %); usų i lenkų kalbomis in o macijos in e ne e ieško a i inkamai
57,5 p oc. i 45 p oc. mokinių (Geben, Zielińska 2016: 137–138). iš y i
mo bū ų galima da y i p ielaidą, kad mokiniai u ė ų ge ai mokė i lie u ių
kalbą, nes jos mokomasi mokykloje i ji a ojama į ai iuose kalbiniuose
kon eks uose, ačiau Šalčininkų mokyklose lenkų kalba besimokančių mo
kinių lie u ių kalbos ezul a ai šių p ielaidų nepa i ina.
28
BeNd iNė KaLBa | 95
a o ūkis a p lie u ių kalbos pasiekimų mokyklose mokomąja lie u ių
kalba i ose mokyklose, ku iose mokoma lenkų kalba, liudija, kad au inės
mažumos mokomąja kalba besimokan iems mokiniams enka neleng a už
duo is – jie u i spa čiai išmok i lie u ių kalbą i jos moky is uo pačiu
lygiu kaip i mokiniai, ku ie mokosi lie u iškai, plečia žodyną i obulina
sa o kalbos įgūdžius. Lie u ių kalbos a ojimui palanki kalbinė aplinka i
eigiamos nuos a os, eikiančios kalbinį elgesį, padeda kalbą išmok i spa 
čiau. Kalbinė kompe encija įgyjama ne ik kalbos mokan is, be i ją a 
ojan isose kalbinės eiklos s i yse i kon eks uose.
Šiame s aipsnyje analizuojama, ku iose kalbos a ojimo s i yse p o
gimnazijos klasių mokiniai, besimokan ys mokyklose lenkų mokomąja kal
ba, g e a lenkų kalbos i mokykloje mokomų usų i anglų kalbų pasi en
ka a o i lie u ių kalbą, kokios y a ski ingo amžiaus mokinių nuos a os
kalbų a ž ilgiu. Ty imas apima p adinio (3–4 klasės) i pag indinio ugdy
mo (5–6 i 7–8 klasės) klasių g upes, . y. uos amžiaus a psnius, kai
o muojasi e ybinės nuos a os kaip gilūs, elgesį k eipian ys įsi ikinimai i
jos eikia kalbinį elgesį. Ty imo objek as – mokyklų lenkų mokomąja kal
ba 3–8 klasių mokinių kalbos a ojimas i kalbinės nuos a os. Tai anali
zuojama emian is 2021 m. mokyklose lenkų mokomąja kalba a lik o an
ke inio y imo duomenimis. Ty imo ikslas – nus a y i kalbos domina imo
kasdienėje a osenoje s i is, iš i i, ku iai kalbai (kalboms) mokiniai eikia
pi menybę komunikacinėse si uacijose, mokinių kalbines nuos a as dėl a 
ojamų kalbų i jų mokymosi.
Siekian ikslo keliami okie užda iniai: 1) a lik i ski ingo amžiaus g upių
mokinių namų kalbos i kalbos pi mumo kasdienėje a osenoje analizę;
2) išnag inė i mokinių kalbines nuos a as dėl kalbų mokymosi s a bos, socia
linės e ės, asmeninį san ykį su lenkų i lie u ių kalba; 3) nus a y i sąsajas
a p kalbos pi mumo pasi inkimo ski ingose kalbinės eiklos s i yse, kalbos
pasi inkimo i kalbinių nuos a ų polinkius ski ingo amžiaus a psniais.
Pi mame s aipsnio sky iuje p is a oma y imo medžiaga i me odologija,
o ki uose d iejuose sky iuose analizuojami y imo ezul a ai: an ajame sky
iuje ap a iami duomenys, odan ys kalbos domina imo i jos pasi inkimo
aspek us, o ečiajame – mokinių kalbines nuos a as iš yškinan ys duomenys.
1. TY iMo MedŽiaGa i MeTodoLoGiJa
S aipsnio i iamąją medžiagą suda o d iejose mokyklose lenkų mokomą
ja kalba – Vilniaus mies o i Šalčininkų ajono sa i aldybės – besimokan
čių 3–8 klasių mokinių užpildy ų 263 klausimynų duomenys kalbos do
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
29
mina imo i kalbinių nuos a ų klausimais1. Klausimyno pag indas – klau
simai iš 2018–2019 m. mokyklose lie u ių mokomąja kalba aiky o mo
kinių kalbos i kalbinių nuos a ų y imo klausimyno, ku io eo inis pa
g indas – Howa do Gileso e noling is inio gy ybingumo koncepcija (Gi
les i k . 1977: 306–348). H. Gileso eo ija bu o plė ojama ki ų moksli
ninkų, emian is empi iniais y imais papildy i e noling is inio gy ybin
gumo pa ame ai, į aukian okius odiklius kaip kalbos domina imas,
p es ižas, kalbos mokėjimas i kalbinės nuos a os, a ojamosios kalbos
a ian iškumas. No in čia a liekamo y imo ezul a us kalbos mokymosi
aspek ais palygin i su nacionaliniu mas u a lik ų y imų duomenimis, su
da an klausimyną a siž elg a i į Lie u oje ykdomų a p au inių mokinių
skai ymo pasiekimų y imų Pi LS i oeCd PiSa klausimynus. Klausi
mynas, ku is bu o pa eng as mokykloms lie u ių mokomąja kalba, au i
nės mažumos mokyklų mokiniams adap uo as a sisakan kai ku ių klausi
mų (p z., apie lie u ių kalbos galias), papildy as šiam y imui s a biais
klausimais apie lenkų i usų kalbų a ojimo ap ėp į. Klausimynas suda
y as aip, kad bū ų galima a lik i lie u ių kalbos i ki ų kalbų a ojimo
polinkių, kalbinio elgesio i nuos a ų lyginamąją analizę, o su ampan i
klausimyno dalis leidžia lygin i o pa ies amžiaus mokinių, besimokančių
au inių mažumų kalba i lie u ių ugdomąja kalba, lie u ių kalbos a o
jimo i kalbinių nuos a ų y imų duomenis. Klausimai su o muluo i aip,
kad bū ų ienodai sup an ami i besimokančiam p adinėje mokykloje, i
baigiančiam p ogimnaziją mokiniui.
Ty imas ykdy as 2021 m. pabaigoje. dėl CoVid19 pandemijos pa
mokos yko miš iuoju būdu – nuo oliniu i klasėse, dėl ka an ino nebu o
galima nu yk i į mokyklas su ink i y imo medžiagos. Todėl moky ojams
bu o išsiųs os ins ukcijos, kaip a lik i y imą, i klausimynai lenkų i lie
u ių kalbomis (kad moky ojai galė ų iš anks o susipažin i), aip pa nuo
odos į elek oninę pla o mą, ku ioje mokiniai u ėjo a saky i į klausimus.
1 Ty imo medžiaga su ink a 2021 m. ykdan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos emiamą
p ojek ą Lie u ių kalbos p es ižas: au inių mažumų mokyklų mokinių kalbinės nuos a os i jų
yšys su lie u ių kalbos mokėjimu. P ojek o y imas a lik as mokyklose lenkų i usų ugdomąja
kalba, klausimyną pa engė i y imo duomenis sukaupė au elija Tamulionienė, Sona a
Vaičiakauskienė i šio s aipsnio au o ė. Suda an ski ingo amžiaus g upėms p i aiky ą
klausimyną, konsul a o Lau yna akickienė. Ty imas ykdy as įgy endinan Lie u ių kalbos
p es ižo s ip inimo p og amą, pa i in ą 2019 m. balandžio 25 d. Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos nu a imu N . N5(175) Dėl Lie u ių kalbos p es ižo s ip inimo p og amos
pa i inimo. Vykdančioji ins i ucija – Lie u ių kalbos ins i u as, su a ies suda ymo da a –
2021 m. spalio 1 d., n . K9/2021.

30
BeNd iNė KaLBa | 95
Ty ime daly a o mokiniai, ku ių ė ai su iko, kad aikai jame daly au ų.
ins ukcijoje nu ody a, kad jeigu mokiniai pildys klausimynus lie u ių kal
ba, s a bu už ik in i, kad jie isus klausimus sup as ų. Šalčininkų ajono
sa i aldybės mokyklos mokiniai pasi inko pildy i klausimyną lenkų kalba,
Vilniaus mokyklos mokiniai – lie u ių kalba. Visų klasių mokiniai klausi
mynus pildė elek oniniu o ma u in o ma ikos kabine uose. Siekian už
ik in i duomenų, susijusių su besimokančiaisiais, apsaugą, apdo ojan už
pildy ų klausimynų duomenis panaikin a asmeninė in o macija (pa a dės,
ad esai), y imo ezul a ai ap a iami neį a dijan mokyklos.
1.1. Bend oji y ime daly a usių mokinių cha ak e is ika
iš 263 y ime daly a usių mokinių 22,1 p oc. mokosi Vilniaus i 78 p oc. –
Šalčininkų ajono sa i aldybės mokykloje. Ty imo daly ių bend oji cha
ak e is ika pagal klases pa eikiama 1 len elėje.
1 LeNTeLė. Bend oji y imo daly ių cha ak e is ika
Klasė Skaičius Be niukai Me gai ės amžius
3–4 108 (41 %) 60 (56 %) 48 (44 %) 8–10 m.
5–6 64 (24 %) 32 (50 %) 32 (50 %) 11–12 m.
7–8 91 (35 %) 41 (45 %) 50 (55 %) 13–14 m.
iš iso: 263 (100 %) 133 (51 %) 130 (49 %)
Ty imas kiekybinis, y imo p iemonė – klausimynas. duomenims ana
lizuo i pasi elk a SPSS p og aminė į anga. anali inė ap ašomoji duomenų
analizė a lik a aikan lyginamąjį me odą, y imo ezul a ų endencijos,
ko eliacijos i sąsajos į e inamos kiekybiniu me odu – skaičiuojamas Pi 
sono ko eliacijos koe icien as ( ).
2. TY iMo eZULTaTai: KaLBoS (KaLBŲ)
doMiNaViMaS MoKiNiŲ KaSdieNėJe Va ToSeNoJe
Šiame sky iuje y imo duomenys analizuojami kalbos domina imo aspek
ais: a) ku i kalba y auja bend aujan namuose; b) ku i kalba dažniausiai
pasi enkama ki ų kalbų a ž ilgiu ski ingose kalbinės eiklos s i yse.
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
31
2.1. Namų kalba
Namuose a ojama kalba pe imama anks y oje aikys ėje (Kamanduly ė
Me eldienė 2014). Kaip odo minė a oeCd PiSa y imo (a lik o 2018 m.)
an inė analizė, ienas iš s a bių mokymosi pasiekimus lemiančių eiks
nių – namuose a ojama kalba. No in nus a y i, ku i kalba y auja bend
aujan namuose, mokinių p ašy a pažymė i a sakymą į klausimą Ku ia
kalba dažniausiai kalbi namuose? (□ lenkų, □ usų, □ lie u ių, □ anglų,
□ ki a (į ašyk)). Gau i duomenys pa eik i 1 i 2 pa eiksluose.
1 PaV. Kalba, ku ia mokiniai dažniau
siai kalba namuose (p oc.)
2 PaV. Namų kalba pagal klases (p oc.)
Kaip ma y i iš duomenų, mažiau kaip pusė mokinių (41,8 %) nu odė
namuose kalban ys lenkiškai, ke i adalis (26,2 %) – usiškai, lie u ių kal
bą kaip namuose dažniausiai a ojamą kalbą nu odė ienas mokinys. Be
eik ečdalis mokinių y a d ikalbiai – jie nu odė, kad dažniausiai namuo
se bend auja keliomis kalbomis. didžiausia jų dalis (24,7 %) minėjo lenkų
i usų kalbas, 6,5 p oc. esponden ų, be lenkų i usų kalbų, šeimoje
kalba i lie u iškai. analizuojan duomenis pagal klases išsiski ia 5–6 klasių
mokinių g upė. didesnė šios g upės mokinių dalis namuose a oja lenkų
kalbą (48,4 %), mažiausiai y a nu odžiusių usų kalbą (14 %). Mokinių
a sakymai apie namų kalbą pa i ina minė o oeCd PiSa y imo an inės
analizės duomenis, kad maždaug ke i adalio mokinių, besimokančių len
kų kalba, mokyklos kalba i namų kalba nesu ampa. Šiems mokiniams
eikalinga pagalba mokan is ne ik lie u ių, be i lenkų kalbos, ku i jiems
y a an oji kalba.
32
BeNd iNė KaLBa | 95
2.2. Kalbos pasi inkimas žiū in ilmus i na šan in e ne e
Kalbai eikiamas pi mumas analizuo as pagal kalbos a ojimo s i is – e
cepciją, p oduka imą i są eiką. Mokinių klaus a, kaip dažnai jie žiū i il
mus, ieško in o macijos in e ne e, skai o knygas, bend auja su d augais,
ašo SMS žinu es i bend auja socialiniuose inkluose šiomis kalbomis:
lenkų, usų, lie u ių, anglų, ki a. Mokinių p ašy a pažymė i ieną iš a sa
kymų: be eik niekada; ka ais; be eik isada.
a sakymų į klausimus, ku ia kalba mokiniai dažniausiai žiū i ilmus i
na šo in e ne e, duomenys pagal klases pa eik i 3 i 4 pa eiksluose.
4 PaV. dažniausiai na šo in e ne e (p oc.)3 PaV. dažniausiai žiū i ilmus (p oc.)
iš y imo paaiškėjo, kad žiū in ilmus usų kalba y auja isose amžiaus
g upėse (48,4–70,3 %). an a y a lenkų kalba, no s ja ilmus žiū i ik
10,2–17,2 p oc. mokinių, o mažiausia dalis mokinių (2,2–6,5 %) pasi enka
lie u ių kalbą.
ieško i in o macijos in e ne e, išsky us 5–6 klasių mokinius, dauguma
mokinių aip pa dažniausiai enkasi usų kalba. ap a ian kalbos pasi in
kimą ieškan in o macijos in e ne e, eikia į e in i aplinkybę, kad y imas
ykdy as CoVid19 pandemijos sąlygomis – uo me u, kai mokyklose bu o
mokomasi i nuo oliniu būdu. Todėl in o macijos ieškojimas in e ne e iek
lenkų, iek lie u ių kalba suda ė didelę mokymosi p oceso dalį, . y. in o 
macijos lenkų i lie u ių kalbomis mokiniai ieškojo i mokymosi ikslais.
analizuojan duomenis, nus a y a s a is iškai eikšminga eigiama ko elia
cija a p kalbos pasi inkimo žiū in ilmus i jos pasi inkimo na šan in e 
ne e. Mokiniai, na šan ys in e ne e lenkų kalba, dažniau linkę šia kalba i
žiū ė i ilmus ( = 0,484), o pi mumą eikian ys usų kalbai mokiniai ją
aip pa dažniau enkasi abiem eikloms ( = 0,459). Tokia pa i endenci
ja ma y i iš anglų kalbos a ojimo ( = 0,465). Lie u ių kalbos a ojimo
abiem eikloms ko eliacija silpnesnė ( = 0,380).
Diag amos


3 PAV. Dažniausiai žiū i ilmus (p oc.)
4 PAV. Dažniausiai na šo in e ne e (p oc.)
10.2
17.2 14.3
65.7
48.4
70.3
6.5 4.7 2.2
8.3
14.1
5.5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
24
42.2
25.3
59.3
42.2
69.2
13.9 12.5 14.3
4.6
14.1 12.1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
Diag amos


3 PAV. Dažniausiai žiū i ilmus (p oc.)
4 PAV. Dažniausiai na šo in e ne e (p oc.)
10.2
17.2 14.3
65.7
48.4
70.3
6.5 4.7 2.2
8.3
14.1
5.5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
24
42.2
25.3
59.3
42.2
69.2
13.9 12.5 14.3
4.6
14.1 12.1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
33
2.3. Kalbos pasi inkimas bend aujan
socialiniuose inkluose i gy ai
Kalbos pasi inkimas bend aujan socialiniuose inkluose, SMS žinu ėmis i
gy ai a skleidžia a imiausią mokinių kalbinę aplinką. Ty imo duomenys
pagal klases, odan ys, ku ia kalba mokiniai dažniausiai bend auja, pa eik
i 5 i 6 pa eiksluose.
5 PaV. dažniausiai ašo SMS i bend
auja socialiniuose inkluose
(p oc.)
6 PaV. dažniausiai bend auja su d au
gais (p oc.)
Bend aujan gy ai i in e ne u, y auja lenkų i usų kalbos. duomenys
pagal amžiaus g upes a skleidžia panašius kalbos pasi inkimo polinkius. P a
dinėse klasėse didžiausia dalis mokinių bend audami socialiniuose inkluose
i gy ai pi menybę eikia usų kalbai (a i inkamai 38 % i 62 %), an a daž
niausiai a ojama kalba – lenkų (25,9 % i 38,9 %), lie u iškai bend auja
mažiau kaip dešim adalis (5,6 % i 9,3 %). Panaši endencija ma y i i 7–8
klasių g upėje. iš isos im ies išsiski ia 5–6 klasių g upė, daugiausia šios
g upės mokinių pi menybę eikia lenkų kalbai, an a dažniausiai a ojama
kalba – usų. Šioje g upėje be eik d igubai daugiau mokinių, bend aujančių
i lie u iškai. Tikė ina, kad enkan is bend a imo kalbą u i į akos namų
kalba – šioje g upėje didžiausia dalis mokinių nu odė, kad namų kalba y a
lenkų, be eik pe pus mažiau mokinių namuose kalba ik usų kalba.
Nus a y a s a is iškai eikšminga eigiama ko eliacija a p kalbos pasi in
kimo bend aujan socialiniuose inkluose i gy ai: lie u ių kalbos pasi in
kimo a eju = 0,486, lenkų kalbos – = 0,481, usų kalbos – = 0,426.
Ne ikė i duomenys, odan ys neigiamą ko eliaciją a p in o macijos ieško
jimo lenkų kalba i bend a imo socialiniuose inkluose bei SMS žinu ėmis
usų kalba ( = –0,323).
5 PAV. Dažniausiai ašo SMS i bend auja socialiniuose inkluose (p oc.)
6 PAV. Dažniausiai bend auja su d augais (p oc.)
25.9
46.9
42.9
38 39.1
53.8
5.6
12.5
5.5
1.9 3.1 4.4
0
10
20
30
40
50
60
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
38.9
64.1
50.5
62
39.1
69.2
9.3
17.2
4.4
3.7 4.7 3.3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
5 PAV. Dažniausiai ašo SMS i bend auja socialiniuose inkluose (p oc.)
6 PAV. Dažniausiai bend auja su d augais (p oc.)
25.9
46.9
42.9
38 39.1
53.8
5.6
12.5
5.5
1.9 3.1 4.4
0
10
20
30
40
50
60
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
38.9
64.1
50.5
62
39.1
69.2
9.3
17.2
4.4
3.7 4.7 3.3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų usų lie u ių anglų
40
BeNd iNė KaLBa | 95
se i gy ai) lie u ių kalba be eik ne a ojama. Taigi, lie u ių kalbos a 
ojimo pa i į didžioji dalis mokinių įgyja ik pe lie u ių kalbos pamokas.
Kaip ma y i iš duomenų, lenkų i lie u ių kalbų sunkumo e inimas iš
esmės ski iasi. didžioji dalis mokinių nep i a ia eiginiui, kad lenkų kalba
y a sunki (nuo d iejų ečdalių iki ke u ių penk adalių esponden ų), p i
a iančiųjų dalis esuda o dešim adalį (pagal amžiaus g upes: 12 %, 7,8 %
i 7,7 %). de aliau analizuojan ezul a us pagal amžiaus g upes aiškėja,
kad kuo y esni mokiniai, uo mažiau įsi ikinusių, kad lenkų kalba sunki,
be nežymiai mažėja i šiam eiginiui p i a iančių mokinių dalis, aip pa
daugėja mokinių, ne u inčių nuomonės šiuo klausimu. Galima da y i p ie
laidą, kad lenkų kalbą kaip sunkią e ina mokiniai, ku ie y a iš miš ių a ba
usakalbių šeimų, namų kalbos eiksnys p adinio ugdymo amžiaus a ps
nyje didžiausias.
No s mokyklose, ku iose y a mokoma lenkų kalba, lie u ių kalbą mo
kiniai kasdieniame gy enime a oja labai ibo ai, ik mažiau kaip pusė jų
šią kalbą e ina kaip sunkią (pagal amžiaus g upes: 44,4 %, 39 % i 38,5 %).
Palygin i su lenkų kalbos, a ojamos kasdieniame gy enime i mokykloje
pe isų dalykų pamokas, e inimu, lie u ių kalbą kaip sunkią e ina ku
kas didesnė isų amžiaus g upių mokinių dalis. Tokie ezul a ai nes ebina –
mokiniai lie u ių kalbos gebėjimus ugdosi iš esmės ik mokydamiesi lie
u ių kalbos i li e a ū os. Kaip i e inan lenkų kalbos sunkumą, iek
p i a iančių, iek nep i a iančių eiginiui, kad lie u ių kalba sunki, su am
žiumi kiek mažėja. Nus a y a neigiama ko eliacija a p a sakymo Lie u ių
kalba man y a sunki i a sakymo Pa inka moky is lie u ių kalbos ( = –0,355),
aip pa a p a sakymo Lie u ių kalba man y a sunki i a sakymo Lie u ių
kalbos pamokos man pa inka ( = –0,295). Šie ezul a ai pa i ina, kad
eigiamos emocijos mokan is lie u ių kalbos u i didelę eikšmę. a k eip
inas dėmesys, kad neigiama ko eliacija nus a y a a p lie u ių kalbos kaip
15 PaV. Lenkų kalba y a sunki (p oc.) 16 PaV. Lie u ių kalba y a sunki (p oc.)

15 PAV. Lenkų kalba y a sunki (p oc.)



16 PAV. Lie u ių kalba y a sunki (p oc.)


82.4
78.1
69.2
5.6
14.1
23.1
12
7.8
7.7
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku
35.2
26.6
23
20.4
34.4
38.5
44.4
39
38.5
0 10 20 30 40 50
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku

15 PAV. Lenkų kalba y a sunki (p oc.)



16 PAV. Lie u ių kalba y a sunki (p oc.)


82.4
78.1
69.2
5.6
14.1
23.1
12
7.8
7.7
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku
35.2
26.6
23
20.4
34.4
38.5
44.4
39
38.5
0 10 20 30 40 50
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku

Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
41
sunkios e inimo i jos a ojimo kasdieniame gy enime, . y. bend a imo
lie u iškai socialiniuose inkluose ( = –0,279), kalbėjimo lie u iškai su
d augais ( = –0,166), knygų skai ymo lie u ių kalba ( = –0,164). Galima
da y i iš adą, kad nuos a oms dėl lie u ių kalbos sunkumo u i į akos ne
ik lie u ių kalbos mokymosi i jos pamokų emocinis e inimas, be i
lie u ių kalbos a ojimo kasdieniame gy enime pa i is.
3.5. Asmeninis san ykis su lenkų i lie u ių kalba
yšys su kalba o muojasi ją a ojan , pe kalbą pe iman i kalbinės ben
d uomenės kul ū os b uožus. Mokslininkai pažymi kelis s a bius asmens
san ykio su kalba aspek us: a i umą kul ū inei apa ybei i (a ba) palan
kumą kul ū inei bend uomenei (Ga dne 2007: 16), socialinius i asmeni
nius siekius (Kmio ek, Boski 2017: 13). asmeninį san ykį su lenkų i su
lie u ių kalba pe eikia mokinių p i a imas a nep i a imas e inamiesiems
eiginiams Lenkų kalba y a mano kalba i Lie u ių kalba y a mano kalba. Šio
san ykio y imo ezul a ai ma y i iš 17 i 18 pa eikslų.
analizuojan ezul a us ma y i, kad dauguma mokinių eigia emocinio,
apa ybinio pobūdžio yšį su lenkų kalba, o didžiausia okių mokinių dalis
y a 5–6 klasių amžiaus g upėje (92,2 %). Šioje g upėje daugiausia mokinių,
ku ie šeimoje, su d augais i socialiniuose inkluose bend auja lenkiškai. No s
lenkų kalba y a ne isų mokinių namų kalba i nemaža dalis namuose a 
oja kelias kalbas a ba ik usų kalbą, lenkų kalbos kaip apa ybės dalies sa
i oka y a s ip i isose amžiaus g upėse. Nep i a ia šiam eiginiui ik keli
p ocen ai esponden ų (pagal amžiaus g upes: 6,5 %, 7,8 % i 3,3 %).
asmeninį yšį su lie u ių kalba nu odo mažiau nei pusė p adinių klasių
mokinių (40,7 %) i apie ečdalis 5–6 i 7–8 klasių mokinių. Kad lie u ių
17 PaV. asmeninis san ykis su lenkų
kalba (p oc.)
18 PaV. asmeninis san ykis su lie u ių
kalba (p oc.)

17 PAV. Asmeninis san ykis su lenkų kalba (p oc.)
18 PAV. Asmeninis san ykis su lie u ių kalba (p oc.)

6.5
0
3.3
13
7.8
23.1
80.5
92.2
73.6
0 20 40 60 80 100
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku
33.3
21.9
29.9
25.9
46.9
41.7
40.7
31.2
28.6
0 10 20 30 40 50
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
su<nku ne u iunuomonės nesu<nku



2PAV.Namųkalbapagalklases(p oc.)


18PAV.Asmeninissan ykissulie u iųkalba(p oc.)
46 48.4
31.9
12
28
37.4
3.7 4.7
31
14
28.6
0
10
20
30
40
50
60
3–4klasė 5–6klasė 7–8klasė
lenkų lenkųi  usų lenkųi lie u ių usų
33.3
21.9
29.7
25.9
46.9
41.7
40.7
31.2
28.6
0 10 20 30 40 50
3–4klasė
5–6klasė
7–8klasė
suHnku ne u iunuomonės nesuHnku
42
BeNd iNė KaLBa | 95
kalba nė a sa a kalba, įsi ikinę ečdalis p adinukų, penk adalis 5–6 klasių
mokinių i be eik ečdalis 7–8 klasių mokinių. didelė dalis mokinių nu
odė ne u in ys nuomonės, a lie u ių kalba jiems y a sa a kalba (pagal
amžiaus g upes: 25,9 %, 46,9 %, 41,7 %). No s lie u ių kalba, kaip i Lie
u a, ku ioje mokiniai gimė i auga, jiems p iklauso, didžioji dalis mokinių
su lie u ių kalba nesi apa ina. Tokie ezul a ai nė a ne ikė i, nes lie u ių
kalba, kaip i užsienio kalba, dažniausiai a ojama ik pe lie u ių kalbos
pamokas i skai an knygas. Mokinių nuos a ų dėl lie u ių kalbos analizė
a skleidžia s a is iškai eikšmingą yšį a p požiū io į lie u ių kalbą, jos
mokymo(si) e inimo i a ojimo kasdieniame gy enime.
iŠVadoS
1. iš y imo duomenų paaiškėjo, kad mokyklose mokomąja lenkų kalba
besimokan ys mokiniai kalbiniu požiū iu nė a ienaly ė bend uomenė.
dauguma jų šeimoje bend auja lenkų kalba, be daliai mokinių lenkų
kalba nė a ienin elė namuose dažniausiai a ojama kalba. iš y ime
daly a usių mokinių mažiau kaip pusė (42 %) nu odė namuose kalban
ys lenkiškai, ke i adalis mokinių (26 %) namuose kalba usiškai, dau
giau kaip ečdalis be eik isada bend auja keliomis kalbomis, dauguma
(25 %) – lenkiškai i usiškai. Mažiau kaip dešim adalis mokinių, be
lenkų i usų kalbų, namuose dažnai a oja i lie u ių kalbą. Mokiniams,
ku ių namų i mokyklos kalba nesu ampa, aip pa miš iose šeimose
augan iems d ikalbiams mokiniams eikalinga pagalba mokan is i lie
u ių, i lenkų kalbos.
2. Kasdienėje mokinių a osenoje y auja d i kalbos – lenkų i usų.
Ypač usų kalbai eikiamas pi mumas ieškan in o macijos in e ne e i
žiū in ilmus. Nus a y a s a is iškai eikšminga eigiama ko eliacija a p
kalbos pasi inkimo žiū in ilmus i ieškan in o macijos in e ne e, ben
d aujan socialiniuose inkluose i gy ai. Skai ymas y a a s i is, ku io
je pasi enkamos lenkų i lie u ių kalbos. Lie u ių kalbos a ojimo
s i is i in siau a – didžioji dalis mokinių kalbinę pa i į lie u ių kalba
įgyja ik pe lie u ių kalbos pamokas. da y ina p ielaida, kad i pasi
inkimą skai y i knygas lie u ių kalba lemia lie u ių kalbos i li e a ū
os ugdymo p og amos eikala imai. Lie u ių kalba dauguma mokinių
nebend auja, nežiū i ilmų, neieško in o macijos in e ne e. Galima da
y i iš adą, kad i in ibo as lie u ių kalbos a ojimas kasdienės eiklos
s i yse i mokykloje y a iena iš esminių p iežasčių, lemiančių, kad apie
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
43
40 p oc. isų amžiaus g upių mokinių lie u ių kalbą laiko sunkia i kad
lie u ių kalbos mokymosi pasiekimų a o ūkis a p mokinių, besimo
kančių mokyklose lie u ių kalba, i mokinių, ku ie mokosi lenkų mo
komąja kalba, nemažėja.
3. Ty imo duomenys pa i ina endenciją, būdingą mokykloms lie u ių mo
komąja kalba: kuo y esni mokiniai, uo didesnė jų dalis p es ižine kalba
laiko anglų kalbą. ezul a ai odo didžiausią jos mokymosi mo y aciją.
4. Kalbinių nuos a ų analizė a skleidė didelį lie u ių kalbos socialinį p es
ižą – dauguma isų amžiaus g upių lenkų kalba besimokančių mokinių
mano, kad siekian p o esinio gy enimo ikslų s a bu ge ai mokė i lie
u ių kalbą. Nus a y as s ip us yšys a p eigiamų nuos a ų dėl lie u ių
kalbos mokymosi i lie u ių kalbos pamokų e inimo: kuo labiau pa
inka lie u ių kalbos pamokos, uo didesnė mokymosi mo y acija, i
a i kščiai. Taip pa nus a y a s a is iškai eikšminga eigiama ko eliacija
a p nuos a ų dėl lie u ių kalbos i eigiamo lie u ių kalbos mokymo(si)
e inimo bei kalbos a ojimo – skai ymo, bend a imo lie u ių kalba
socialiniuose inkluose i gy ai.
5. didžioji dauguma mokinių nu odo yšį su lenkų kalba kaip sa o apa
ybės dalimi. Lie u ių kalbą kaip sa ą e ina ečdalis mokinių, maždaug
iek pa šiuo klausimu ne u i nuomonės a ba nep i a ia eiginiui, kad ji
sa a. Galima eig i, kad emocinį asmeninį yšį su kalba lemia jos a o
jimo pa i is i nuos a os kalbos a ž ilgiu.
6. a lik as y imas apima d i mokyklas i neleidžia da y i apibend inamų
jų iš adų apie mokyklų lenkų mokomąja kalba isumą, ačiau jis yški
na bend as endencijas, odančias kalbų pasi inkimo į ai ioms kasdienės
a osenos s i ims sąsajas, kalbų pasi inkimo i kalbinių nuos a ų yšį,
ski ingo amžiaus mokinių kalbinio elgesio polinkius.
LiTe aTŪ a
Be man obe , Le e e Samuel, Woźniczka anna K. 2011:
A i udes owa ds Languages and Cul u es o Young Polish Adolescen s in
Iceland. P ieiga in e ne e: h ps://www.academia.edu/15725741/Be man_ _
Le e e _S_and_Wozniczka_a_K_2011_a i udes_ owa ds_languages_and_
cul u es_o _young_Polish_adolescen s_in_iceland.
demie Feyisa, andy Hau 2013: The Achie emen o Pupils wi h English
as an Addi ional Language: An Empi ical S udy, London: Lambe h esea ch
and S a is ics Uni Schools and educa ional imp o emen Se ice in e na
ional House.
44
BeNd iNė KaLBa | 95
Ga dne obe C. 2007: Mo i a ion and Second Language acquisi
ion. – Po a Lingua um 8, 9–20.
Geben Kinga, Zielińska Ma ia 2016: Po ównanie sy uacji socjolin
gwis ycznej uczniów szkół polskich z Mościsk, G ódka (Uk aina) o az So
lecznik (Li wa). – Sla is ica Vilnensis 61, 131–141.
Giles Howa d, Bou his icha d Y., Taylo donald M. 1977:
Towa ds a Theo y o Language in e hnic G oup ela ions. – Language,
E hnici y and In e g oup Rela ions, ed. H. Giles, London: academic P ess,
307–348.
Giles Howa d, Ha ison Ch is, C ebe Cla e, Smi h, Philip M.,
F eeman No ma H. 1983: de elopmen al and Con ex ual aspec s o Chil
d en’s Language a i udes. – Language and Communica ion 3(2), 141.
Haku a Kenji, Bu le Yuko G., Wi da ia 2000: How Long Does
I Take English Lea ne s o A ain P o iciency? P ieiga in e ne e: h ps://web.
s an o d.edu.
iVKS 2022: Ilgalaikės als ybinės kalbos poli ikos galimybių s udija, pa engė
L. Kalėdienė, o. alekna ičienė, M. amonienė. P ieiga in e ne e: h ps://
www.kul u os y imai.l / isos emos/kul u ospoli ika/ilgalaikes als ybines
kalbospoli ikosgalimybius udija.
Kamanduly ėMe eldienė Lau a 2014: Būd a džių seman ikos įsi
sa inimas anks y ojoje aikys ėje. – Language in Di e en Con ex s. Reseach
Pape s 6(1), 208–217.
Kmio ek Łukasz K., Boski Paweł 2017: Language P o iciency and
Cul u al iden i y as Two Face s o he accul u a ion P ocess. – Psychology
o Language and Communica ion 21(1), 192–214.
Pode ienė Nida, Vaičiakauskienė Sona a 2019: Lie u ių kalbos
p es ižas: mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos š ie imo poli ikos kon eks
e. – Li uanis ica 3, 199–219.
Tamulionienė au elija 2019: Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys
a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi. – Bend inė kalba 92, 1–20.
P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l .
Vilkienė Lo e a 2019: Gim akalbių i negim akalbių mokinių lie u ių
kalbos kokybė. – Pedagogika 135(3), 102–121.
Vilkienė Lo e a, Vilkai ėLozdienė Lau a, B užai ėLisec
kienė Jus ina 2019: Lie u ių kalba Vilniaus lie u iškose, lenkiškose i
usiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuos a os i mo y acija, Vil
nius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
ŠBa 2022: Lie u os au inių mažumų š ie imo būklės analizė. 2021, pa engė
J. Je seje ienė, d. Su u ai ė, B. Šeškus, . Zablackė. P ieiga in e ne e:
h ps://smsm.l .l .
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
45
Zabulionis algi das 2020: Ta p au inio š ie imo y imo OECD PISA
Lie u os i kaimyninių šalių duomenų ikslinė an inė analizė, Vilnius: Nacio
nalinė š ie imo agen ū a. P ieiga in e ne e: h ps://www.nsa.smm.l /wp
con en /uploads/2020/09/Ta p au inios ie imo y imooeCdPiSa
2018m.Lie u osi kaimyniniusaliuduomenu ikslinean ineanalize.pd .
Gau a 2022 11 09
P iim a 2022 12 08
NIDA PODERIENĖ
LaNGUaGe USe aNd LiNGUiSTiC aTTiTUdeS:
THe CaSe STUdY oF SCHooLS WiTH THe PoLiSH
LaNGUaGe oF iNST UCTioN
Summa y
The a icle p esen s he esul s o a ques ionnai ebased s udy o he mos com
monly used home language, he choice o language in ela ion o o he lan
guages in di e en communica i e si ua ions and linguis ic a i udes owa ds Pol
ish, Li huanian and english languages based on he su ey analyzing esponses
o s uden g oups o g ades 3–8 in wo schools wi h he Polish language o in
s uc ion. esea ch da a in ela ion o he age g oups was analyzed ega ding
aspec s such as he dominan language in communica ion wi h amily and iends,
he choice o language p e e ence o e o he languages, i.e. in which language
s uden s choose o wa ch mo ies, sea ch o in o ma ion on he in e ne , ead
books, w i e SMS and communica e on social ne wo ks. S uden s’ language a 
i udes we e s udied in e ms o language lea ning mo i a ion, social alue and
pe sonal ela ionship wi h he language. in some aspec s, he esea ch esul s we e
compa ed wi h he da a o he s udy o s uden s’ linguis ic a i udes and language
dominance in e e yday use conduc ed a ew yea s ago in schools wi h he Li h
uanian language o ins uc ion ocused on he same age g oups.
esea ch da a on language dominance show ha he majo i y o s uden s
communica e in Polish a home, al hough o some o hem Polish is no he
only language used in he amily. ou o all he s uden s who pa icipa ed in he
s udy, 42% indica ed ha hey speak Polish a home, mo e han a hi d o s u
den s speci ied ha hey usually communica e in se e al languages in he am
ily, ou o which he la ges pa (25%) speak in Polish and ussian and 26% o
s uden s indica ed ha hey communica e in ussian a home. Less han a en h
o s uden s, in addi ion o Polish and ussian, no ed ha hey o en use Li hu
anian in hei home en i onmen . esea ch da a on he choice o language in
ela ion o o he languages in di e en communica i e si ua ions e ealed ha

46
BeNd iNė KaLBa | 95
wo languages – Polish and ussian – p edomina e, and ussian is especially
s ongly used when sea ching o in o ma ion on he in e ne and wa ching mo 
ies. eading is he ype o ac i i y whe e Polish and Li huanian languages p e ail.
The esul s o he esea ch demons a e he high s a us o he Li huanian lan
guage’s social alue, as s uden s belie e ha i is impo an o know he Li huanian
language in o de o achie e bo h social and p o essional li e objec i es. The esul s
o he s udy show a s a is ically signi ican posi i e co ela ion be ween mo i a ion
o lea n he Li huanian language and liking Li huanian lessons (Pea son coe icien
0,729). english is conside ed a p es igious language and he esul s show he high
es mo i a ion o lea n i , in compa ison o Polish and Li huanian languages. The
esul s o he s udy e ealed ha s uden s eel a s ong connec ion wi h he Polish
language o ins uc ion as pa o hei iden i y. a hi d o he s uden s conside
Li huanian hei own language and app oxima ely he same numbe do no ha e an
opinion o disag ee. The conduc ed explo a o y esea ch co e s se e al municipal
schools and, he e o e, does no make gene al conclusions abou he linguis ic p e 
e ences and language dominance o s uden s in he majo i y o schools wi h he
Polish language o ins uc ion. The s udy shows ends ega ding language choice,
alua ion o Polish, Li huanian and english languages and lea ning mo i a ion.
KEYWORDS:
Polish language, Li huanian language, language use, linguis ic a i udes.
Nida Pode ieNė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
[email p o ec ed]
NIDA PODERIENĖ
KaLBŲ Va ToJiMaS i KaLBiNėS NUoSTaToS:
MoKYKLŲ LeNKŲ MoKoMĄJa KaLBa aTVeJiS
San auka
S aipsnyje p is a omi d iejų mokyklų lenkų mokomąja kalba 3–8 klasių mokinių
g upėse anke a imo būdu a lik o y imo ezul a ai apie namų kalbą, kalbai ei
kiamą pi mumą ki ų kalbų a ž ilgiu i kalbines nuos a as. Ty imo duomenys
pagal amžiaus g upes analizuojami okiais aspek ais kaip y aujan i kalba bend
aujan su šeima i d augais, kalba, ku ia mokiniai dažniausiai žiū i ilmus, ieško
in o macijos in e ne e, skai o knygas, ašo SMS žinu es i bend auja socialiniuo
se inkluose. Mokinių požiū is į kalbą i iamas kalbos socialinės e ės, mokymo
si mo y acijos, asmeninio san ykio su kalba aspek ais. Ty imu siek a nus a y i
kalbų pasi inkimo kasdienėje mokinių a osenoje sąsajas, kaip keičiasi kalbos
Nida Pode ieNė. Kalbų a ojimas i kalbinės nuos a os: mokyklų lenkų mokomąja kalba a ejis
47
pasi inkimo polinkiai i kalbinės nuos a os ski ingais amžiaus a psniais. Kai
ku iais aspek ais y imo ezul a ai lyginami su p ieš kele ius me us mokyklose
lie u ių mokomąja kalba o pa ies amžiaus mokinių g upėse a lik o mokinių kal
binių nuos a ų i kalbos domina imo kasdienėje a osenoje y imo duomenimis.
Ty imo ezul a ai a skleidė, kad dauguma mokinių namuose bend auja lenkų
kalba, no s daliai jų ši kalba nė a ienin elė dažniausiai šeimoje a ojama kalba.
Mažiau nei pusė mokinių (42 %) nu odė namuose kalban ys lenkiškai, daugiau
kaip ečdalis dažniausiai bend auja keliomis kalbomis – didžiausia dalis (25 %)
lenkiškai i usiškai, 26 p oc. mokinių šeimoje kalba usų kalba. Mažiau kaip de
šim adalis mokinių namuose dažnai kalba i lie u iškai. Pasi enkan kalbą kasdie
nėje a osenoje, dažniausiai pi menybė eikiama lenkų i usų kalboms, ypač usų
kalba y auja ieškan in o macijos in e ne e i žiū in ilmus. Lenkų i lie u ių
kalbomis isų amžiaus a psnių mokiniai skai o knygas. Nus a y a s a is iškai eikš
minga ko eliacija a p kalbos pasi inkimo pi mumo kasdienės a osenos s i yse.
Kalbinių nuos a ų y imo duomenys odo aukš ą lie u ių kalbos socialinę e 
ę. Mokiniai mano, kad lie u ių kalbą s a bu mokė i siekian iek socialinio, iek
p o esinio gy enimo ikslų. Ty imo ezul a ai a skleidė s a is iškai eikšmingą ei
giamą yšį a p mo y acijos moky is lie u ių kalbos i lie u ių kalbos pamokų
mėgimo (Pi sono koe icien as 0,729). Visų amžiaus a psnių mokiniai nu odo
lenkų, lie u ių i anglų kalbų mokėjimo s a bą, y esnėse klasėse pi menybė
eikiama anglų kalbai. didžioji dalis mokinių pa i ina s ip ų yšį su lenkų kalba
kaip sa o apa ybės dalimi. Lie u ių kalbą sa a kalba laiko ečdalis mokinių,
maždaug iek pa y ime daly a usių mokinių šiuo klausimu ne u i nuomonės
a ba nesu inka, kad lie u ių kalba y a sa a. analizuojan y imo ezul a us nu
s a y a s a is iškai eikšminga ko eliacija a p kalbinių nuos a ų i kalbos pasi in
kimo. a lik as y imas apima d iejų sa i aldybių mokyklas, odėl neleidžia da
y i apibend inamųjų iš adų apie daugumą mokyklų lenkų mokomąja kalba,
ačiau yškina bend as endencijas, odančias kalbų pasi inkimo i kalbinių nuos
a ų yšį, lenkų, lie u ių i anglų kalbų e inimą i mokymosi mo y aciją.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
lenkų kalba, lie u ių kalba, kalbų a ojimas, kalbinės
nuos a os.
Nida Pode ieNė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]