AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
175
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id:
o cid.o g/0000-0003-2099-3735
MOksLInIų yRIMų kRyp ys: lie u ių e minologijos is o ija, gam os mokslų e minija, e -
minog a ija, e minologijos iš ekliai.
DOI: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.09
pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs
JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs
TAISLIUJE AUGYMINIAME
ESMINIAI ŽODŽIAI:
Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi-
niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai.
AnO ACIJA
s aipsnyje nag inėjami Ju gio Amb aziejaus pab ėžos 1843 m. da be Taislius
augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs
pap as uosius o me o šnekamosios kalbos žodžius. Analizuojama augalų genčių
a dų seman inė mo y acija, J. A. pab ėžos pa eik i augalų genčių a dai lygina-
mi su po ilo Ma ulionio Žolyne, Lie u iškame bo anikos žodyne, Lie u ių kalbos
žodyne, Bo anikos a dų žodyne pa eikiamais a dais, nu odoma, ku ie iš J. A. pa-
b ėžos da be pa eik ų a dų p igijo daba inėje a osenoje.
ABs RAC
he a icle deals wi h he names o he gene a o lowe ing plan s gi en by Ju gis
Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”),
which pab ėža coined by way o e minologisa ion o colloquial wo ds o ha
ime. he a icle con ains analysis o he seman ic mo i a ion behind he names
o he gene a o plan s, in which he names o plan gene a he had c ea ed a e
compa ed wi h he names in po ilas Ma ulionis’s Žolynas (“names o plan s”),
Lie u iškas bo anikos žodynas (“A Li huanian Dic iona y o Bo any”), Lie u ių
kalbos žodynas (“A Dic iona y o he Li huanian Language”), and Bo anikos a dų
žodynas (“A Dic iona y o plan names”); also, i lis s he names o plan gene a
in pab ėža’s wo k ha ha e aken oo in cu en usage.
176
BEnDRInĖ kALBA | 96
ĮVADAs
Ju gis Amb aziejus pab ėža (1771–1849) y a žinomas kaip ienas iš XIX a.
pi mosios pusės p oduk y iausių žemaičių au o ių, palikusių didžiulį an-
k aš inį palikimą. Iš jo minė ini pamokslai, bo anikos, medicinos, geog a-
ijos da bai. „Šiandien J. pab ėža, į e inus jo iškilų gy enimą i eiklą,
p is a omas kaip įž algus gam amokslininkas (bo anikas, bo anikos p adi-
ninkas, geog a as, pi mojo lie u iško geog a ijos ado ėlio au o ius), jau us
gydy ojas (liaudies medicinos p opaguo ojas), išmin ingas š ie ėjas (moky-
ojas, mokslininkas, menininkas, biblio ilas, poe as) i ik galiausiai, no s
ai y a pi miausiai, kaip nuoši dus d asininkas (kunigas, p anciškonas e-
ininkas, pamokslininkas, o a o ius)“ (Oželis 2020: 10).
J. A. pab ėžai gy am esan nebu o publikuo as nė ienas jo da bas, ik
lie u ių kalba leis o laik aščio Di a edak o iaus kunigo An ano Miluko
inicia y a 1900 m. bu o išspausdin a dalis didžiausio J. A. pab ėžos ank aš-
čio, pa adin o Bo anika a ba Taislius auguminis. XXI a. kalbininkės d . Ri os
Šepe y ės pa eng i i publikuo i keli jo da bai: Taislius augyminis (I . 2009,
II . 2014, III . 2015), Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos „Geog a ija“ (2019),
Pamokslai ai ingose ma e ijose, saky i Amb oziejaus Pab ėžos (2020).
ypa ingai dideli J. A. pab ėžos nuopelnai Lie u os bo anikos mokslui, nes
jis pi masis ap ašė žemaičių augalus gim ąja kalba, bu o pi masis bo anikos
e minų žodynų au o ius (plačiau ž . Dagys 1972: 15–25), pi masis pa eikė
augalų a dų kū imo p incipus lenkų kalba pa ašy ame s aipsnyje Uwagi
yczącesię ułożenia doskonałey Flo y Żmudzkiey. Miłosnikom Flo y Żmudzkiey
i znawcom języka żmudzkiego, poswięcone (pas abos, liečiančios obulos Že-
maičių lo os suda ymą, 1834). Minė ą s aipsnį 1922–1923 m. Kosmos
žu nale publika o Ju gis Elisonas, 1921 m. jį a adęs k e ingos ienuolyno
knygyne a p J. A. pab ėžos ank aščių. s aipsnyje J. A. pab ėža ašo, kaip
eikė ų suku i genčių a dus, kad jie a i ik ų žemaičių kalbos d asią: 1) a -
das u ė ų nu ody i būdingas gen ies ūšių sa ybes; 2) a das gali bū i e -
inys iš lo ynų kalbos sis ema ikos; 3) lo yniškos sis ema ikos gen ies a das
p i aikomas aip, kad jo galūnė i skambesys a i ik ų žemaičių kalbos d asią;
4) a das gali bū i suda y as iš būdingo žodžio šaknies i -iškės (Elisonas
1923: 291). Reikė ų pab ėž i s aipsnyje J. A. pabėžos iš yškin as s a bias
augalų a dų kū imo nuos a as: pag indiniu augalų a dų šal iniu jis laiko
gy ąją šnekamąją kalbą, o žinodamas, kad as pa s augalas gali bū i ski in-
gai į ai iose ie ose adinamas, siūlo ink is, šių laikų e minais kalban ,
mo y uo ą a dą – p iski i augalui ą a dą, ku is pa odo yškiausias o
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
177
augalo sa ybes. J. A. pab ėža ne ka ą pab ėžia, kad a das u ė ų nu ody i
būdingas augalo sa ybes. kaip galimą jis nu odo lo yniško a do e inį,
ačiau eik ų pas ebė i, kad šiandien ka ais sunku nus a y i, a augalo a das
y a e inys, a lie u ių kalbos da inys, nes dauguma lo yniškų a dų lo y-
nų kalboje y a mo y uo i, a spindi būdingas o augalo sa ybes.
1843 m. J. A. pab ėža baigė ašy i s a biausią sa o mokslo da bą Tays-
lós augumyynis kó emy aalpynas augimys ligszioł aas osys eyp muusosys
kayp nekó ios swe szaalys só p ijungymó abładny p ajoowa weykała y só aaśźi-
ma waa duu pap as uuju eyp źemay yszku, kaypo p uusyszku, łaa wyszku, y
waa duu ayslyyniu źemay yszku só ło iinyszkays. Pa kónyga Amb oziejó
Paab eźa bówósiiy koznadyiy y mooki ojii K e ingos mokslyniićźioy, e cyo ió
Z. Sz. T. P ączyszkaus yszdóu s mee usy 1843 (~ aislius augyminis, ku ia-
me alpinasi augymės ligšiol as os aip mūsuose kaip neku ios s e šalės su
p ijungimu abladniai p ajo o eikalo i su ašymo a dų pap as ųjų aip
žemai iškų, kaip p ūsiškų, la iškų, i a dų aislinių žemai iškų su lo yniš-
kais. pe kunigą Amb ozėjų pab ežą bu usį koznadiejų i moky ojį k e-
ingos mokslinyčioje, e cijo o Z. sz. p anciškaus išduo as me uose 1843).
oliau šis eikalas bus adinamas su umpin ai – Taislius augyminis1. „pa į
ank aš į, ku į suda o 1042 puslapiai (LXII p. p a a mės i 980 p. eks o),
J. A. pab ėža kū ė apie aš uone ius me us (1835–1843)“ (subačius 2009:
10). Jau iš eikalo pa adinimo galima sup as i, kad jame pa eik a augalų
sis ema, ku i apima ne ik pas mus augančius augalus, be i kai ku iuos
s e imšalius, duodami žemai iški, lo yniški, p ūsiški i la iški jų a dai.
kaip pas ebi bo anikas Jonas Dagys, bo anikos „ e minija susideda iš
2 dalių: mo ologinės i sis ema inės. pi moji eikalinga augalams ap ašy i,
an oji – jiems pa adin i. Rašan bo aniką, p adedama nuo mo ologijos.
aip pada ė i J. A. pab ėža: jo Taisliaus įžanginė dalis y a augalų mo o-
logija, a ba o ganog a ija“ (Dagys 1972: 16).
An oji 980 puslapių ank aščio dalis ski a augalų sis ema ikai, joje ap-
ašy os 643 žiedinių augalų i 158 spo inių augalų bei g ybų gen ys. Žie-
dinių augalų genčių a dus, pa eik us Taisliuje augyminiame, nag inėjo Ro-
be as Ged imas. Jis gana išsamiai išanaliza o sudu inių i p iesaginių žie-
dinių augalų genčių a dų da ybą (Ged imas 2004: 182–196; 2005: 81–92).
1 Rank aščio pa adinime, ku is už ašy as ne J. A. pab ėžos anka (Šepe y ė 2009: 7), įsi ėlė
klaida, ją pi mas pas ebėjo Gied ius subačius. Būd a džio augyminis pama inis žodis y a
J. A. pab ėžos a o a augymė. Apie J. A. pab ėžos kalbą i ašybą plačiau ž . G. subačiaus
(1996: 10–113; 2009: 9–28) s aipsnius.
178
BEnDRInĖ kALBA | 96
J. A. pab ėža žiedinius augalus suski s ė į 23 gaujas (klases), o 24-ojoje
gaujoje ap ašė bežiedžius, . y. spo inius augalus i g ybus.
J. A. pab ėža ėmėsi imis pag indiniais e minų kū imo būdais: 1) e -
miniza imu, 2) naujada ų da yba, 3) skolinimusi iš ki ų kalbų. e mini-
zuo ų pap as ųjų o me o šnekamosios kalbos žodžių i šnekamojoje kal-
boje a o ų augalų a dų y a pe 28 p oc. isų žiedinių augalų genčių
a dų. pag indinis J. A. pab ėžos augalų a dų kū imo būdas bu o nauja-
da ų da yba (ž . Ged imas 2004: 185). Šiame s aipsnyje nag inėjami ie
Taisliaus augyminio žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos J. A. pab ėža
sukū ė e miniza ęs pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, . y. sa o
a mės žodžius. okiu būdu suku ų augalų genčių a dų Taisliuje augymi-
niame y a labai nedaug, s aipsnyje analizuojama ik 20 genčių a dų. Di-
džiąją dalį J. A. pab ėžos e minizuo ų genčių a dų suda o šnekamojoje
kalboje a o i liaudiniai augalų a dai, ku ie nė a šio s aipsnio objek as.
A ski o y imo, ski o J. A. pab ėžos augalų a dams, suku iems e mini-
za imo būdu, iki šiol nebu o a lik a, ad šiame s aipsnyje nauja ai, kad
nag inėjami J. A. pab ėžos augalų a dai, ku iuos jis sukū ė e minizuoda-
mas pap as uosius kalbos žodžius. paminė ina, kad ik R. Ged imas, ana-
lizuodamas J. A. pab ėžos geog a ijos ado ėlių e minus, ap a ė pap as ų-
jų žodžių e miniza imą į ai ioms geog a ijos są okoms į a dy i (Ged imas
2003: 121–126).
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kokius žiedinių augalų genčių a dus
J. A. pab ėža sukū ė e minizuodamas pap as uosius o me o šnekamosios
kalbos žodžius, o ikslui pasiek i keliami šie užda iniai: išsiaiškin i nag i-
nėjamų augalų genčių a dų mo y aciją, palygin i analizuojamus J. A. pa-
b ėžos augalų genčių a dus su po ilo Ma ulionio Žolyne, Lie u iškame
bo anikos žodyne, Lie u ių kalbos žodyne, Bo anikos a dų žodyne, pa eikia-
mais a dais, nus a y i, ku ie iš J. A. pab ėžos da be pa eik ų a dų i kokia
o ma p igijo daba inėje a osenoje. nag inėjan augalų a dus aikomas
ap ašomasis, g e inamasis, seman inės analizės me odai.
1. EORInIs pAGRInDAs
a p au iniame s anda e Te minology wo k – p inciples and me hods ( e -
minologijos da bas – p incipai i me odai) kaip ienas iš e minų kū imo
me odų nu odomas esamų kalbos o mų a ojimas, o esamos o mos gali
bū i a ojamos naujiems e minams ku i aikan okius e minų kū imo
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
179
būdus kaip kon e sija, e miniza imas, seman inis pe kėlimas i skolinima-
sis. e miniza imas – ai p ocesas, kai bend inės kalbos iš aiška ans o -
muojama į e miną (IsO 704; 2022: 67–68). panašiai e miniza imas api-
b ėžiamas i ki ų užsienio au o ių, nu odan , kad šio p oceso me u bend i-
nės kalbos žodis a azė pa e čiami e minu, eiškiančiu są oką specialio-
joje kalboje (ž . Valeon is, Man za i 2006: 7; G ; Eu o e mbank).
Lie u ių e minologijoje e miniza imo są oka y a apib ėžiama plačiau
nei minė uose užsienio au o ių da buose: apibūdinan e miniza imą kal-
bama ne ik apie pap as ųjų bend inės kalbos žodžių, be i apie a mių
žodžių a posakių pa e imą e minais, o šis p ocesas apima isus įp as us
žodžio eikšmių kei imo būdus (pe kel inės eikšmės o ma imą(si), eikš-
mės pla inimą i siau inimą) (ž .: keinys 1980: 64; klima ičius 1996: 4–7;
2006: 55–56; kaulakienė 2001: 28; Ged imas 2003: 121–126; k ašy ė 2005:
76; Jakai ienė 2010: 191; Gai enis 2014[1983]: 131–135; 2014[1996]: 26–27;
2014[1997]: 4–7; 2002: 51–53).
Jau pi mame eo iniame lie u ių e minologijos da be – iloso o s asio
Šalkauskio Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija (1925, 1927,
1934), ku į jis išspausdino ke u iuose kauno uni e si e o mokslinio žu nalo
Logos nume iuose, ašoma apie e minizaciją, ik šio e mino s. Šalkauskis
ne a oja. Ap a damas is pag indinius e minų šal inius, kaip pi mąjį nu o-
do žmonių kalbos žodžių p i aikymą e minijos eikalui i ski ia ke u is būdus,
kaip žmonių kalbos žodžiai y a į edami į mokslinę e miniją: „a) žmonių kalbos
žodžio ikslinimas; b) žodžio eikšmės p aplė imas; c) žodžio eikšmės susiau i-
nimas; d) žodžio p asmės kilnojimas pagal analogiją“ (Šalkauskis 1927: 12).
ik a k eip inas dėmesys, kad e minologai nuo XX a. 8-ojo dešim me-
čio, ski ingai nei s. Šalkauskis, ski ia ik is žodžių eikšmių kei imo
būdus, i okį sky imą galima paaiškin i uo, kad iek žodžio eikšmės
p aplė imas, iek siau inimas e minizuojan žodį y a jo eikšmės ikslinimas.
„Be ku iuo a eju pap as ieji žodžiai, pa ekę į e minų sis emą, gauna
specialią, apib ėž ą eikšmę“ (keinys 1980: 64).
Lie u ių e minologų da buose ap a iamam p ocesui, kai pap as asis žo-
dis pa e čiamas e minu, į a dy i a ojami e minai į ai uoja: e minologi-
zacija (keinys 1980; Gai enis 2002), e minologiza imas (Gai enis 1983,
2002), e minizacija (Gai enis 1997, 1996; kaulakienė 2001; klima ičius
2006; s unžinas 2007, 2018), e miniza imas (klima ičius 1996; Ged imas
2003; k ašy ė 2005; L B; Jakai ienė 2010). Reginos k ašy ės nuomone,
„kalban apie žodžių pa e imą e minais labiau ik ų em is są oka e mi-

180
BEnDRInĖ kALBA | 96
nija, . y. e minų isuma, odėl logiška i umpumo eikala imą a i in-
kan i o ma es i e minizacija (a ba hib idinė o ma su lie u iška p iesaga
e miniza imas)“ (k ašy ė 2013: 134). Manau, kad minimi e mino a ian-
ai e minizacija2 i e miniza imas y a sis emiškesni, galima saky i, kad jau
susi o ma o i jų a ojimo adicija, ad s aipsnyje a oju e miną e mi-
niza imas, ik ci a ose pa eikiami au o ių a o i e minai.
kaip pas ebi kazimie as Gai enis, „ e minologizacija dažniau siau ina
negu pla ina žodžio eks enciją, da o jį konk e esnį“ (Gai enis 2002: 29).
ai pas ebime i analizuodami J. A. pab ėžos da be pa eik us augalų a dus,
nes J. A. pab ėža e minizuo iems pap as iesiems žodžiams su eikia kon-
k ečią specialią eikšmę – pagal panašumą a kokį no s ki ą požymį į a di-
ja konk ečią augalų gen į.
Aiškinan is, kaip i kokiu būdu bu o suku as e minas, pap as ai ieško-
ma į a dijimo mo y ų, ad kyla mo y acijos klausimas. e minologijoje į
e minų mo y aciją i jos s a bą žiū ima ne ienodai3. kai ku ie e mino-
logai ypač pab ėžia mo y acijos s a bą, pa yzdžiui, sabela Fe nández-sil a,
Judi F eixa i Ma ia e esa Cab é nu odo, kad mo y uo i e minai a odo
inkamiausias e minų ipas, nes jie ne ik plačiai ep ezen uoja są oką, be
i sa o o ma pa odo dalį są okos u inio (Fe nández-sil a i k . 2009: 21),
mo y uo i e minai a e ia du is į są okų sup a imą, nes jie leidžia są oką
g ei ai i e ek y iai iden i ikuo i (Fe nández-sil a i k . 2009: 24).
se giusz G ine -G iniewiczius mano, kad mo y acija padeda leng iau
sup as i i išmok i a i inkamą są oką. pasak jo, ku ian naujus e minus
plačiausiai y a naudojamos s uk ū inė i seman inė mo y acijos. s uk ū-
inė mo y acija ma oma žodžiuose, suda y uose iš jau žinomų eikšminių
dalių, jų s uk ū a odo jų eikšmę. seman inė mo y acija a si anda žo-
džiuose, u inčiuose an inę eikšmę, ku i gali bū i numa oma emian is
pi mine eikšme (G ine -G iniewicz 2011: 34).
e miniza imo būdu suku iems e minams s uk ū inė a ba da ybos
mo y acija nebūdinga, nes e minais jie apo ne da ybos būdu, ad da ybos
požymių ne u i. Šiuo a eju galime kalbė i ik apie seman inę mo y aciją,
2 Jonas klima ičius ašo, kad e minus e minog a ija, e minizacija, ans e minizacija, de e -
minizacija 1970 m. udenį pa ežęs iš kije o (klima ičius 2002: 133).
3 Johanas Mykingas, nag inėdamas į ai ių au o ių eo inius e minų kū imo modelius i
aspek us, sa o da buose gana išsamiai analiza o mo y acijos są oką kaip ieną iš s a bių
e minų kū imo klausimų (Myking 2009: 39–53; 2020: 6–30). Mo y acijos klasi ikacijų
apž algas da ž .: Gai eny ė 2000: 19–25; G i ėnienė 2006: 24–29; Lubienė 2015.
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
181
o ją u im ada, kai žodis a ojamas pe kel ine p asme, dalykas pa adina-
mas ne iesiog, o g iebian is jau esamo žodžio, nesuda omas naujas žodis,
ik a si anda nauja (me a o inė a me oniminė) eikšmė (U bu is 2009: 73).
k. Gai enis e minų mo y acijai daug eikšmės ne eikia. pasak jo, „mo-
y uo i e minai leng iau įsimenami i g eičiau nus a oma jų ie a e mi-
nijos mik osis emose. ačiau apsk i ai mo y acija e minijoje ne u i le-
miamo aidmens, nes puikiausiai a ojami i isiškai nemo y uo i e mi-
nai, aip pa s e imžodžiai, ku ių mo y acija mums isiškai nesup an ama.
<...> mo y acija s a besnė ūšiniams e minams negu gimininiams“ (Gai-
enis 1998: 91).
Mano manymu, e minologijoje mo y acija y a s a bi, nes mo y uo as
e minas y a leng ai sup an amas i be apib ėž ies, ačiau eikia p ipažin i,
kad ne isų e minizuo ų e minų mo y acija y a aiški i ją galime sup as-
i. kai kada būna sunku a sek i kai ku ių są okų į a dijimo mo y us dėl
indi idualaus jų kū ėjų požiū io a ik jiems žinomos analogijos, pagal
ku ią jie pasi enka e minizuo i pap as ąjį kalbos žodį.
i dama augalų pa adinimų mo y aciją šiau ės pane ėžiškių pa a mėje,
Au elija G i ėnienė pab ėžia, kad pa adinimo mo y aciją dažnai lemia pa s
į a dijamasis dalykas, „augalai u i ypač daug ski iamųjų požymių, ad i
jų pa adinimų mo y acija y a labai į ai i. ačiau ne i šiuo a eju, kai pa i
ka ego ija suda o p ielaidas mo y acijos į ai o ei, dažnai y a aip, kad pa-
adinimo pasi inkimą lemia ne ik esminis ski iamasis augalo požymis, be
i a si ik inės asociacijos, laki kalbos a o ojų an azija i kū ybingumas“
(G i ėnienė 2006: 27). pas a ajai mokslininkės minčiai eik ų p i a i, nes
nag inėjan J. A. pab ėžos suku us augalų a dus galima ne ik a sek i jų
sukū imo mo y us pagal būdingus požymius, be i pama y i au o iaus
an aziją i kū ybingumą.
„pap as ų e minologizuo ų žodžių u inys gali ge okai pakis i. e minas
įgauna specialių semų, ku ių pap as as žodis ne u i“ (Gai enis 2002: 53).
ne e ai okie e minai, nepaisan ieno iš adicinės e minologijos eika-
la imų – s ilis inio neu alumo, y a eksp esy ūs i ski iami p ie me a o inių
e minų. k. Gai enis pab ėžia, kad e minologijoje aizdingumo dažniau-
siai ne engiama ada, kai siekiama iš yškin i ski iamąją (dis ink y inę) e -
minų unkciją. Eksp esy ūs e minai dažnai ku iami sis ema ikos e mini-
joje, nes čia, no in a ski i ieną augalų a gy ūnų ūšį a ba gen į nuo
ki os, dažnai g iebiamasi aizdingo lyginimo. Vaizdingumo neiš engiama
i ada, kai ski iamuoju požymiu laikomas y ėjo įspūdis, ku į jam da o
182
BEnDRInĖ kALBA | 96
pa adinamasis augalas a gy ūnas, a ba subjek y iai e inamos ku ios no s
augalo a gy ūno ypa ybės (Gai enis 2002: 45–46)4.
p zemysławas Dębowiakas i Jadwiga Waniakowa, analizuodami seman-
inę augalų a dų mo y aciją, pab ėžia, kad me a o iniai augalų a dai,
ku ių gausu bo anikos nomenkla ū oje, y a an iniai a dai, odėl kiek ie-
nu a eju eikė ų išši uo i me a o os pag indą, . y. pi minę mo y aciją.
Jie pa eikia ke u is pag indinius eiksnius, lemiančius augalų a dų seman-
inę klasi ikaciją: 1) augalų iš aizda; 2) augalų sa ybės; 3) augalų papli imo
ie a; 4) augalų a ojimas (Dębowiak, Waniakowa 2019: 175–176).
2. AUGALų GEnČIų VARDAI, sUkUR I
ERMInIZUOJAn pApRAs UOsIUs kALBOs ŽODŽIUs
Augalų genčių a dai, J. A. pab ėžos suku i e minizuojan pap as uosius
kalbos žodžius, y a me a o iniai e minai, nes, emian is augalo sa ybėmis
a am ik u panašumu į objek ą, ku iam šis požymis y a būdingas, objek-
o pa adinimas pe keliamas augalui. Aiškinan is nag inėjamų augalų genčių
į a dijimo mo y us pi miausia žiū ė a, kuo a augalų gen is išsiski ia, ku ią
pap as ojo žodžio eikšmę ėmė J. A. pab ėža, ku iuos augalo būdingus
b uožus jis iškėlė, a ą mo y aciją galima pa em i išleis uose augalų a -
dynuose i ki oje bo anikos li e a ū oje pa eik a in o macija.
J. A. pab ėža e miniza o pap as uosius žodžius augalų gen ims pa a-
din i pagal augalų iš aizdą, naudojimą i sa ybes.
2.1. Va dai, suku i emian is augalo iš aizda
Didžiausiai daliai ap a iamų augalų pa adin i, ne penkiolikai iš d idešim ies,
J. A. pab ėža paėmė pap as uosius kalbos žodžius, ku iais me a o iškai į a -
dijo augalus pagal žiedų, žiedynų, aisių, sėklų i lapų iš aizdos panašumą.
Va dai, mo y uo i žiedų i žiedynų iš aizda. ai gausiausia augalų
genčių g upelė. Jos a dus J. A. pab ėža sukū ė emdamasis žiedų i žie-
dynų o ma i spal a. Daugiausia pap as ųjų žodžių e minizuo a pagal
žiedų i žiedynų o mą:
4 Apie į ai ių s ičių lie u iškus me a o inius e minus jau nemažai ašy a, ž .: Bal ūnai ė
1998: 36–47; Gai eny ė 2000: 19–25; s unžinas 2006: 62–73; 2018: 56–92; Vlada skienė
2012: 83–92 i k .
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
183
baydikła (~baidykla). – Himan oglossum. – (Zungeno chis. Willd.) ( A
639/ II 4615). ai o chidėjų šeimos gen is, ku ios žiedų lūpa suda-
y a iš ijų dalių, o idu inioji dalis y a ge okai ilgesnė už ki as i
susisukusi, odėl žiedas a odo pakankamai keis as. Ma y , J. A. pa-
b ėžai jis a odė neg ažus, odėl aip i pa adino šį augalą, ž . MnE;
plg. 2 baidykla ž . baidyklė: 4. p bo . Himan oglossum LkŽe; Hi-
man oglossum ž . Ace as (Gudžinskas 1999: 80), Ace as – be agis
(Gudžinskas 1999: 21);
bóó bółs (~bu bulas). – T ollius. – (Kugel anunkel. Blu .) ( A 389/ II
211). Šiam augalui pa adin i J. A. pab ėža pasi inko žodį bu bulas
dėl žiedų o mos panašumo, ai pa i ina i Lie u iškas bo anikos
žodynas (LBŽ): T óllius eu opaeus (lo . ulleum – ap alus indas, sen.
ge manai šį augalą adino Rolla, Gold olla, aigi isu pab ėžiamas
ap alumo požymis, nes augalo žiedai y a ap alūs, u uliški) – pap as-
asis bu bulis (Mln), sin. bu bulas (F6) LBŽ 355; bu bulas 6. Rs bo .
„bu bulis, po inkis (T ollius eu opaeus)“: k p7 LkŽe; da ž . G i ė-
nienė 2006: 64–65;
kooćźiéłs (~kočėlas). – Alopecú us ( A 51/ I 185), plg. Alopecú us (g .
alopex – lapė, u a – uodega; žiedynas p imena lapės uodegą) – pa-
šiaušėlis (Mln), sin. kočėlas (p) LBŽ 16; kočėlas (b us. кaчaлa) [k],
J, R 3. LBŽ bo . „ a pinių šeimos augalas, pašiaušėlis (Alopecu us)“:
p LkŽe. Šiai genčiai pa adin i paim as šnekamojoje kalboje a o as
sla izmas. pas ebė ina, kad J. A. pab ėža jį pasi inko nesekdamas
lo yniško e mino mo y acija; plg. Alope us (35) pa adin as kočėlu
dėl žiedyno iš aizdos (daba no minis gen ies a das – pašiaušėlis)
(Janke ičienė 2009: 35);
k aamy (~k amė). – Échium ( A 143/ I 279). Šios gen ies a do, su-
ku o e miniza us a mės žodį, mo y acija su ampa su lo yniško
augalo a do mo y acija, plg. Échium ulgá e (g . echis – gy a ė,
žal ys; g . a du echion bu o adinami į ai ūs Bo aginaceae šeimos
5 po šal inio san umpos A duodamas ank aščio puslapio nume is, o po pas i ojo b ūkš-
nio – publikuo o da bo omas i puslapis.
6 F = J. Fiedo owicz. Ka alog oślin dziko osnących i niek ó ych p zyswojonych około Iłłu-
ksz y p zez X. Joze a Fiedo owicza od oku 1818 aż do ąd pos zezonych i zade e minowanych,
według Układu Linneusza oku 1851 napisany. Nazwiska oślin po łacinie, po polsku i po li-
ewsku ( ank aš is).
7 po d i aškio pa eikiamos ie o ių, iš ku ių žodyne pa eik a pa yzdžių, san umpos.
190
BEnDRInĖ kALBA | 96
Lyginan ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a -
dų mo y aciją su jų lo yniškų a dų mo y acija, galima pas ebė i, kad ik
šešių a dų mo y acija su ampa (ž . 1 len elę), ačiau saky i, kad ais a e-
jais J. A. pab ėža sekė lo yniškais a dais, negalima, nes iek lo yniški, iek
J. A. pab ėžos suku i a dai nu odo pag indinį augalo požymį.
1 LEn ELĖ. Lo yniški i lie u iški augalų genčių a dai, ku ių mo y acija su ampa
Lo yniškas
a das
Lie u iškas
a das
Į a dijimo
mo y as
T ollius bu bulas Ap ali žiedų o ma.
Échium k amė Žiedai panašūs į gy io gal ą.
Lýchnis gais a Ryški žiedų spal a.
Co ispé mum blakė Vaisiai panašūs į blakes.
Senecio žilė pe žydėjusio augalo sėklų
ski s ukų spal a panaši į žilų
plaukų spal ą.
Rúbia auda Iš augalo šaknų gaunamas au-
donas dažas.
Iš ap a ų J. A. pab ėžos Taisliuje augyminiame pa eik ų augalų genčių
a dų, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs pap as uosius šnekamosios kalbos
žodžius, pusė a dų p igijo i daba eikiami kaip o icialieji ų genčių a -
dai. ys žiedinių augalų genčių a dai a ojami okie pa kaip i pa eik i
J. A. pab ėžos da be: blizgė, gai a i žilė. Šešių genčių a dų pakeis a galū-
nė, jie jau laiky ini galūnių ediniais: aklė, bu bulis, gel ė, pen inius, audė,
žyd ė, ž . 2 len elę. A k eip inas dėmesys, kad okia šių augalų a dų o ma,
išsky us ieną žyd a, pa eik a jau po ilo Ma ulionio augalų a dyne Žoly-
nas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i augalų aislas (1906), ai pi masis
Lie u oje spausdin as bo anikos žodynas.
p. Ma ulionis žodyno p akalboje nu odė šal inių, ku iais naudojosi, są a-
šą, o a p jų kaip pi mąjį pa eikė 1900 m. Ame ikoje išspausdin ą J. A. pa-
b ėžos žodyną Bo anika a ba Taislius auguminis (plačiau ž . Aukso iū ė 2019).
ačiau, kaip ma y i 2 len elėje, p. Ma ulionis šiek iek pakei ė J. A. pab ėžos
a dus.

AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
191
2 LEn ELĖ. Augalų genčių a dai e minog a iniuose šal iniuose
J. A. pab ėžos
Taislius augyminis
J. A. pab ėžos
Bo anika a ba
Taislius augu-
minis (1900)
p. Ma u-
lionio
Žolynas
(1906)
Lie u iškas
bo anikos
žodynas
(1938)
Bo anikos
a dų žo-
dynas
(1998)
blyzgy (~blizgė). – Luná-
ia ( A 451/ II 273)
blizgė
115
blizge
38
blizgė
204
blizgė
183
gaywa (~gai a). – Láp-
sana ( A 631/ II 453)
gai a
124
gai a
35
gai a
189
gai a
171
źyly (~žilė). – Senecio
( A 600/ II 422)
žilė
14
žile
54
žilė
320
žilė
273
aklis (~aklis). – Galeópsis
(421/ II 243)
aklys
110
aklė
29
aklė
149
aklė
137
bóó bółs (~bu bulas). –
T ollius. – (389/ II 211)
bu bulas
116
bu bulis
59
bu bulis
355
bu bulis
302
geł a (~gel a). – Se á ula
(573/ II 395)
gel a
125
gel e
54
gel ė
321
gel ė
274
pę yns (~pen inas). –
Delphínium (374/ II 196)
pen inas
142
pen inius
23
pen inius
116–117
pen inius
109
auda (~ auda). –
Rúbia (101/ I 237)
auda
146
aude
51
audė
301
audė
259
źiid a (~žyd a). –
Musca i (244/ II 66)
žyd a
163
žyd a
41
žyd ė
226
žyd ė
199
gays a (~gais a). –
Lýchnis ( A 312/ II 134)
gais a
124
gais ana
205
gais ana
205
gais ena
185
A ski ai ap a inas gen ies a das gays a (~gais a). – Lýchnis (312/ II 134).
Daba ši gen is adinama p iesagos -ena ediniu gais ena, plg. gais ena BVŽ
185. p. Ma ulionio Žolyne duodamas a das gais ana su nuo oda, kad ai iš
J. A. pab ėžos aš ų paim as a das, as pa s a das pa eik as i Lie u iškame
bo anikos žodyne, ik su p. Ma ulionio nuo oda, o kaip sinonimas pa eik as
J. A. pab ėžos gais a, plg. gais ana (Mln), sin. gais a (p) LBŽ 205.
192
BEnDRInĖ kALBA | 96
IŠVADOs
1. Šnekamosios kalbos žodžių e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje augy-
miniame y a an asis pagal p oduk y umą jo aiky as augalų a dų kū imo
būdas. D idešim s aipsnyje nag inėjamų žiedinių augalų genčių a dų,
suku ų e minizuojan pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, suda-
o apie 12 p oc. isų e minizuo ų žiedinių augalų genčių a dų.
2. nag inėjamiems augalų a dams būdinga seman inė mo y acija, jie ski -
ini p ie me a o inių e minų. Daugumos augalų genčių a dų, suku ų
e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, mo y acija y a aiški, ik
d iejų a dų, ku ie suku i e minizuojan abs akčiuosius daik a a džius
(gai a, meilė), į a dijimo mo y ai spė ini.
3. Daugiausia augalų a dų J. A. pab ėža sukū ė emdamasis augalo iš aiz-
da – ne penkiolika, o de yni iš jų mo y uo i ienu iš s a biausių au-
galų požymiu – žiedų i žiedynų iš aizda: o ma (p z.: bu bulas, ka ūna,
pen inas) i spal a (p z.: gais a, žyd a). penki pap as ieji žodžiai e mi-
nizuo i augalų gen ims į a dy i pagal aisių a sėklų iš aizdą (blakė,
blizgė, s aigė, amsa, žilė) i ienas – pagal lapų iš aizdą (lielė). ik
d iejų a dų mo y acija aiškiai susijusi su augalų naudojimu (gel a, au-
da). e minizuo i pap as ieji žodžiai nu odo ne iesioginį augalo naudo-
jimą, be jo ezul a ą – iš augalo dalių gaunamą spal ą. Analizuojan
augalų a dų mo y aciją a siskleidžia J. A. pab ėžos kū ybiškumas, ypač
ada, kai augalai pa adinami pagal pa ies au o iaus įspūdį a asociaciją
(aklis, baidykla, kazokas).
4. s a bu pas ebė i, kad dauguma į a dijimo mo y ų pasi ink a pagal bū-
dingą augalo požymį, nesekan lo yniškais augalų a dais. no s šešių
J. A. pab ėžos suku ų a dų mo y acija i su ampa su lo yniškų a i i-
kmenų mo y acija, ačiau kai ku ie jo e minizuo i pap as ieji a dai
ne odo iesiogino sekimo lo yniškais a dais (bu bulas, k amė, gais a).
5. pusė ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a dų (10
iš 20) a osenoje p igijo i y a o icialiai a ojami augalų nomenkla ū-
oje. pas ebė ina, kad ys a dai iki mūsų dienų a ėjo nepaki ę, okie,
kokius siūlė J. A. pab ėža: blizgė, gai a, žilė, penkių Taisliuje augyminia-
me pa eik ų a dų galūnės a iksas bu o pakeis as (bu bulis, gel ė, pen inius,
audė, žyd ė) i p ie ieno a do p idė a p iesaga -ana (gais ana, daba
gais ena) jau pi majame 1906 m. Lie u oje išspausdin ame augalų a -
dyne – p. Ma ulionio Žolyne, o a das žyd ė su pakeis a galūne už ik-
suo as Lie u iškame bo anikos žodyne (LBŽ 1938).
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
193
ŠAL InIAI
LBŽ – Lie u iškas bo anikos žodynas, ed. J. Dagys. kaunas, 1938.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002): elek oninis a ian as.
Redak o ių kolegija: Ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), Jonas paulaus-
kas, Ri u ė pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). p ieiga in e ne-
e: www.lkz.l .
A I – J. A. pab ėža Taislius augyminis. I–223, pa . O. kažukauskai ė, R. Še-
pe y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
A II – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 224–776, pa . R. Šepe y ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
A III – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 777–980, pa . R. Šepe y ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015.
LI ERA ŪRA
Aukso iū ė Albina 2019: po ilo Ma ulionio „Žolyne“ pa eik ų augalų
genčių a dų au o iniai šal iniai. – Bend inė kalba 92. p ieiga in e ne e: h ps://
jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/406.
Bal ūnai ė Rena a 1998. Me a o iniai e minai. – Te minologija 5, 36–47.
BVŽ – Bo anikos a dų žodynas, sud. R. Janke ičienė, Vilnius: Bo anikos ins-
i u o leidykla, 1998.
Dagys Jonas 1972: J. pab ėžos gy enimas i da bai. – Ju gis Pab ėža (1771–
1849), Vilnius: Min is, 8–26.
Dębowiak p zemysław, Waniakowa Jadwiga 2019: seman ic
Mo i a ion o plan names as a pa o hei E ymology. – The Landscape
o Lexicog aphy, eds. A. Villal a, G. Williams, Lisboa-A ei o: Cen o de
Linguís ica da Uni e sidade de Lisboa, Cen o de Línguas, Li e a u as e
Cul u as da Uni e sidade de A ei o, 173–200. p ieiga in e ne e: h ps://
shs.hal.science/halshs-02309857/ ile/Diciona is icaVI_ HELAnDsCApE-
OFLEXICOGRApHy.pd .
Elisonas Ju gis 1923: Iš pab ėžos nespausdin ų bo anikos aš ų. – Kosmos:
Gam o y os i jos šalimų mokslų laik aš is 3, 283–292. kaunas.
Eu o e mbank – Fede a ed Ne wo k. p ieiga in e ne e: h ps://eu o e mbank.
com/.
Fe nández-sil a sabela, F eixa Judi , Cab é Ma ia e e-
sa 2009: Mul iple Mo i a ions in he Denomina ion o Concep s: he Case
o „p oduc ion a ea“ in he minology o Aquacul u e in F ench and
Galician. – Te minology Science & Resea ch 20, 21–38. p ieiga in e ne e:
h ps://jou nal-ea -ae .ne /index.php/ s /a icle/ iew/5845.
194
BEnDRInĖ kALBA | 96
Gai enis kazimie as 2014[1971]: keli augalų pa adinimai iš J. pab ėžos
aš ų. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 259–260.
Gai enis kazimie as 2014[1983]: Šis as iš lie u iškos liaudinės specia-
liosios leksikos. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 122–136.
Gai enis kazimie as 2014[1996]: kalbiniai i loginiai e minų eikala-
imai. – Te minologija 3, 26–38.
Gai enis kazimie as 2014[1997]: e minizacija i de e minizacija. –
Te minologija 4, 4–7.
Gai enis kazimie as 1998: kele as minčių apie e minologiją. – Te mi-
nologija 5, 89–92.
Gai enis kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos
me menys, Vilnius: LkI leidykla.
Gai eny ė Jolan a 2000: sudė inių izikos e minų mo y acija. – Li ua-
nis ica 3/4(43/44), 19–25.
Ged imas Robe as 2003: J. A. pab ėžos geog a ijos ado ėlio e minai. –
Te minologija 10, 117–134.
Ged imas Robe as 2004: sudu iniai žiedinių augalų pa adinimai Ju gio
Amb aziejaus pab ėžos eikale „ ayslós augumyynis“. – Te minologijos is o-
ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 182–
196.
Ged imas Robe as 2005: p iesaginiai žiedinių augalų pa adinimai Ju -
gio Amb aziejaus pab ėžos eikale Tayslós augumyynis (1843). – A chi um
Li huanicum 7, 81–92.
G ine -G iniewicz se giusz 2011: e minological Me hods in he
His o y o e minology science – Te minologija 18, 27–42.
G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane-
ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
G – B uno de Bessé, nkwen i-Azeh Blaise, sage Juan s. Glossa y o Te ms
Used in Te minology. p ieiga in e ne e: h ps://benjamins.com/ca alog/
e m.4.1.08bes.
Gudžinskas Zigman as 1999: Lie u os induočiai augalai, Vilnius: Bo a-
nikos ins i u o leidykla.
Gudžinskas Zigman as 2010: T adiciniai Lie u os da želių augalai, Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
IsO 704:2022: In e na ional S anda d: Te minology Wo k – P inciples and Me hods.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2-as paka . leid., Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
195
Janke ičienė Ramunėlė 1987: Vasa ą žydin ys augalai, Vilnius: Mokslas.
Janke ičienė Ramunėlė 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taisliaus
bo aniniai komen a ai i paaiškinimai. – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius
augyminis. I-223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–47.
kaulakienė Angelė 2001: e minizacija: seman iniai da iniai i e iniai. –
Te minologija 8, 28–33.
keinys s asys 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas.
klima ičius Jonas 1996: nuo liaudies e minijos p ie mokslinės. – Te -
minologija 3, 4–25.
klima ičius Jonas 2006: Suk i, y i, ynio i i jų edinių sinonimija i
polisemija gy ojoje kalboje, no minimo i e minizacijos bandymai. – Te -
minologija 13, 48–61.
klima ičius Jonas 2002: kazimie as Gai enis. Lie u ių e minologija:
eo ijos i a kybos me menys. Vilnius: LkI leidykla, 2002, 148 p. – Te mi-
nologija 9, 129–147.
k ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
k ašy ė Regina 2013: Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi e min-
mik osis ema. – Te minologija 20, 123–139.
Leka ičius Algi das 1989: Vado as augalams pažin i, Vilnius: Mokslas.
L B – Lie u os Respublikos e minų bankas. p ieiga in e ne e: h ps:// e minai.
lkk.l /.
Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija.
klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ma ulionis po ilas 1906: Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i
augalų aislas, Vilnius: M. ku kos spaus u ė, 1906.
Myking Johan 2009: (ye ano he ) axonomy o Mo i a ions. – Te mino-
logy Science & Resea ch 20, 39–53.
Myking Johan 2020: e m Fo ma ion – Is he e a s a e o he A ? –
Te minologija 27, 6–30.
MnE – Monaco Na u e Encyclopedia. p ieiga in e ne e: h ps://www.monaco-
na u eencyclopedia.com/himan oglossum-hi cinum/?lang=en.
Oželis Remigijus 2020: k is ocen izmas kun. Ju gio pab ėžos pamoks-
lų inkinyje „pamokslai ai ingose ma e ijose“. – Pamokslai ai ingose ma-
e ijose, saky i Amb oziejaus Pab ėžos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
9–25.
pab ėža Amb oziejus 1900: Bo anika a ba Taislius Auguminis, shenan-
doah, pa.
s unžinas Robe as 2006: Lie u iški me a o iniai s a ybos e minai. –
Te minologija 13, 62–73.

196
BEnDRInĖ kALBA | 96
s unžinas Robe as 2007: 1910–1937 m. lie u iškoji s a ybos e minija
(iš u imų iš eklių). – Te minologija 14, 125–134.
s unžinas Robe as 2018: e minizuo ieji i me a o iniai in o ma ikos
i kompiu e ijos e minai. – Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a,
Labanauskienė sol i a, Mi ke ičienė As a, s unžinas Robe as, Umb asas
Al ydas, Zemle ičiū ė palmi a. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e -
minijos y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
subačius Gied ius 1996: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos žemaičių kal-
ba. – Lie u ių A gimimo is o ijos s udijos 8: Asmuo: a p au os i als ybės,
10–113.
subačius Gied ius 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taislius augymi-
nis (1843). – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius augyminis. I–223, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 9–28.
Šalkauskis s asys 1927: e minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos
e minija. – Logos: Filoso ijos laik aš is 1, 1–32.
Šepe y ė Ri a 2009: p a a mė. – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius au-
gyminis. I–223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 7.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as.
Valeon is kos as, Man za i Elena 2006: he Linguis ic Dimensi-
on o e minology: p inciples and Me hods o e m Fo ma ion. – 1s
A hens In e na ional Con e ence on T ansla ion and In e p e a ion T ansla ion:
Be ween A and Social Science, 13–14 Oc obe . p ieiga in e ne e: h ps://
www. esea chga e.ne /publica ion/253024944_ HE_LInGUIs IC_DIMEn-
sIOn_OF_ ERMInOLOGy_pRInCIpLEs_AnD_ME HODs_OF_
ERM_FORMA IOn# ull ex FileCon en .
Vlada skienė Rasuolė 2012: Me a o iniai ekonomikos e minai. – Te -
minologija 19, 83–92.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2023. p ieiga in e ne e: h ps://
www. le.l .
Gau a 2023 11 16
p iim a 2023 12 18
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
197
ALBINA AUKSORIŪTĖ
ERMInOLOGIsA IOn OF COMMOn WORDs
In JURGIs AMBRAZIEJUs pABRĖŽA’s
TAISLIUS AUGYMINIS
summa y
he a icle analyses he names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed by Ju gis
Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”),
which he coined by way o e minologisa ion o colloquial wo ds o ha ime. In
pab ėža’s Taislius augyminis, e minologisa ion o he wo ds o spoken language
is his second mos p oduc i e way o c ea ing he names o plan s. he wen y
names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed by way o e minologisa ion o
colloquial wo ds ha his pape examined, accoun o abou 12 pe cen o all
names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed in his way.
Resea ch showed ha he plan names analysed a e cha ac e ised by seman ic
mo i a ion and can be a ibu ed o me apho ical e ms. he mo i a ion o mos
names o plan gene a c ea ed by e minologisa ion o common wo ds is clea .
nine plan names we e c ea ed by pab ėža on he basis o he appea ance o he
plan : he shape and colou o he lowe s and in lo escences (e.g., bu bulas,
ka ūna, pen inas, gais a, žyd a), i e common wo ds we e made in o e ms o
designa e plan gene a by he appea ance o hei ui s o seeds (blakė, blizgė,
s aigė, amsa, žilė), and one by he appea ance o i s lea es (lielė); he mo i a ion
behind wo names is clea ly linked o he use o he plan s in ques ions (gel a,
auda), and he mo i a ion o h ee names can only be guessed (aklis, gai a,
meilė). Hal ( en ou o wen y) o pab ėža’s names o he gene a o lowe ing
plan s discussed in he a icle ha e been adop ed and a e o icially used in he
nomencla u e o plan s.
KEYWORDS:
Ju gis Amb aziejus pab ėža, plan gene a names, e minologisa ion,
mo i a ion, me apho ical e ms.
ALBInA AUksORIŪ Ė
Lie u ių kalbos ins i u as
pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]
198
BEnDRInĖ kALBA | 96
ALBINA AUKSORIŪTĖ
pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs
JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs
TAISLIUJE AUGYMINIAME
san auka
s aipsnyje analizuojami Ju gio Amb aziejaus pab ėžos 1843 m. da be Taislius
augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs
pap as uosius o me o šnekamosios kalbos žodžius. Šnekamosios kalbos žodžių
e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje augyminiame y a an asis pagal p oduk-
y umą jo augalų a dų kū imo būdas. D idešim s aipsnyje nag inėjamų žie-
dinių augalų genčių a dų, suku ų e minizuojan pap as uosius šnekamosios
kalbos žodžius, suda o apie 12 p ocen ų isų e minizuo ų žiedinių augalų gen-
čių a dų.
y imas pa odė, kad nag inėjamiems augalų a dams būdinga seman inė mo-
y acija, jie ski ini p ie me a o inių e minų. Daugumos augalų genčių a dų,
suku ų e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, mo y acija y a aiški. De y-
nis augalų a dus J. A. pab ėža sukū ė emdamasis augalo iš aizda: žiedų i žie-
dynų o ma i spal a (p z.: bu bulas, ka ūna, pen inas, gais a, žyd a), penki pa-
p as ieji žodžiai e minizuo i augalų gen ims į a dy i pagal aisių a sėklų iš aiz-
dą (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė) i ienas – pagal lapų iš aizdą (lielė), d iejų
a dų mo y acija aiškiai susijusi su augalų naudojimu (gel a, auda), o ijų a dų
mo y acija ik spė ina (aklis, gai a, meilė). pusė ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų
žiedinių augalų genčių a dų (10 iš 20) a osenoje p igijo i y a o icialiai a o-
jami augalų nomenkla ū oje.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi-
niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai.
ALBInA AUksORIŪ Ė
Lie u ių kalbos ins i u as
pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]