Paprastųjų žodžių terminizavimas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taisliuje Augyminiame‟

AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 175 ALBINA AUKSORIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2099-3735 MOksLInIų yRIMų kRyp ys: lie u ių e minologijos is o ija, gam os mokslų e minija, e - minog a ija, e minologijos iš ekliai. DOI: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.09 pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME ESMINIAI ŽODŽIAI: Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi- niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai. AnO ACIJA s aipsnyje nag inėjami Ju gio Amb aziejaus pab ėžos 1843 m. da be Taislius augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs pap as uosius o me o šnekamosios kalbos žodžius. Analizuojama augalų genčių a dų seman inė mo y acija, J. A. pab ėžos pa eik i augalų genčių a dai lygina- mi su po ilo Ma ulionio Žolyne, Lie u iškame bo anikos žodyne, Lie u ių kalbos žodyne, Bo anikos a dų žodyne pa eikiamais a dais, nu odoma, ku ie iš J. A. pa- b ėžos da be pa eik ų a dų p igijo daba inėje a osenoje. ABs RAC he a icle deals wi h he names o he gene a o lowe ing plan s gi en by Ju gis Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”), which pab ėža coined by way o e minologisa ion o colloquial wo ds o ha ime. he a icle con ains analysis o he seman ic mo i a ion behind he names o he gene a o plan s, in which he names o plan gene a he had c ea ed a e compa ed wi h he names in po ilas Ma ulionis’s Žolynas (“names o plan s”), Lie u iškas bo anikos žodynas (“A Li huanian Dic iona y o Bo any”), Lie u ių kalbos žodynas (“A Dic iona y o he Li huanian Language”), and Bo anikos a dų žodynas (“A Dic iona y o plan names”); also, i lis s he names o plan gene a in pab ėža’s wo k ha ha e aken oo in cu en usage. 176 BEnDRInĖ kALBA | 96 ĮVADAs Ju gis Amb aziejus pab ėža (1771–1849) y a žinomas kaip ienas iš XIX a. pi mosios pusės p oduk y iausių žemaičių au o ių, palikusių didžiulį an- k aš inį palikimą. Iš jo minė ini pamokslai, bo anikos, medicinos, geog a- ijos da bai. „Šiandien J. pab ėža, į e inus jo iškilų gy enimą i eiklą, p is a omas kaip įž algus gam amokslininkas (bo anikas, bo anikos p adi- ninkas, geog a as, pi mojo lie u iško geog a ijos ado ėlio au o ius), jau us gydy ojas (liaudies medicinos p opaguo ojas), išmin ingas š ie ėjas (moky- ojas, mokslininkas, menininkas, biblio ilas, poe as) i ik galiausiai, no s ai y a pi miausiai, kaip nuoši dus d asininkas (kunigas, p anciškonas e- ininkas, pamokslininkas, o a o ius)“ (Oželis 2020: 10). J. A. pab ėžai gy am esan nebu o publikuo as nė ienas jo da bas, ik lie u ių kalba leis o laik aščio Di a edak o iaus kunigo An ano Miluko inicia y a 1900 m. bu o išspausdin a dalis didžiausio J. A. pab ėžos ank aš- čio, pa adin o Bo anika a ba Taislius auguminis. XXI a. kalbininkės d . Ri os Šepe y ės pa eng i i publikuo i keli jo da bai: Taislius augyminis (I . 2009, II . 2014, III . 2015), Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos „Geog a ija“ (2019), Pamokslai ai ingose ma e ijose, saky i Amb oziejaus Pab ėžos (2020). ypa ingai dideli J. A. pab ėžos nuopelnai Lie u os bo anikos mokslui, nes jis pi masis ap ašė žemaičių augalus gim ąja kalba, bu o pi masis bo anikos e minų žodynų au o ius (plačiau ž . Dagys 1972: 15–25), pi masis pa eikė augalų a dų kū imo p incipus lenkų kalba pa ašy ame s aipsnyje Uwagi yczącesię ułożenia doskonałey Flo y Żmudzkiey. Miłosnikom Flo y Żmudzkiey i znawcom języka żmudzkiego, poswięcone (pas abos, liečiančios obulos Že- maičių lo os suda ymą, 1834). Minė ą s aipsnį 1922–1923 m. Kosmos žu nale publika o Ju gis Elisonas, 1921 m. jį a adęs k e ingos ienuolyno knygyne a p J. A. pab ėžos ank aščių. s aipsnyje J. A. pab ėža ašo, kaip eikė ų suku i genčių a dus, kad jie a i ik ų žemaičių kalbos d asią: 1) a - das u ė ų nu ody i būdingas gen ies ūšių sa ybes; 2) a das gali bū i e - inys iš lo ynų kalbos sis ema ikos; 3) lo yniškos sis ema ikos gen ies a das p i aikomas aip, kad jo galūnė i skambesys a i ik ų žemaičių kalbos d asią; 4) a das gali bū i suda y as iš būdingo žodžio šaknies i -iškės (Elisonas 1923: 291). Reikė ų pab ėž i s aipsnyje J. A. pabėžos iš yškin as s a bias augalų a dų kū imo nuos a as: pag indiniu augalų a dų šal iniu jis laiko gy ąją šnekamąją kalbą, o žinodamas, kad as pa s augalas gali bū i ski in- gai į ai iose ie ose adinamas, siūlo ink is, šių laikų e minais kalban , mo y uo ą a dą – p iski i augalui ą a dą, ku is pa odo yškiausias o AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 177 augalo sa ybes. J. A. pab ėža ne ka ą pab ėžia, kad a das u ė ų nu ody i būdingas augalo sa ybes. kaip galimą jis nu odo lo yniško a do e inį, ačiau eik ų pas ebė i, kad šiandien ka ais sunku nus a y i, a augalo a das y a e inys, a lie u ių kalbos da inys, nes dauguma lo yniškų a dų lo y- nų kalboje y a mo y uo i, a spindi būdingas o augalo sa ybes. 1843 m. J. A. pab ėža baigė ašy i s a biausią sa o mokslo da bą Tays- lós augumyynis kó emy aalpynas augimys ligszioł aas osys eyp muusosys kayp nekó ios swe szaalys só p ijungymó abładny p ajoowa weykała y só aaśźi- ma waa duu pap as uuju eyp źemay yszku, kaypo p uusyszku, łaa wyszku, y waa duu ayslyyniu źemay yszku só ło iinyszkays. Pa kónyga Amb oziejó Paab eźa bówósiiy koznadyiy y mooki ojii K e ingos mokslyniićźioy, e cyo ió Z. Sz. T. P ączyszkaus yszdóu s mee usy 1843 (~ aislius augyminis, ku ia- me alpinasi augymės ligšiol as os aip mūsuose kaip neku ios s e šalės su p ijungimu abladniai p ajo o eikalo i su ašymo a dų pap as ųjų aip žemai iškų, kaip p ūsiškų, la iškų, i a dų aislinių žemai iškų su lo yniš- kais. pe kunigą Amb ozėjų pab ežą bu usį koznadiejų i moky ojį k e- ingos mokslinyčioje, e cijo o Z. sz. p anciškaus išduo as me uose 1843). oliau šis eikalas bus adinamas su umpin ai – Taislius augyminis1. „pa į ank aš į, ku į suda o 1042 puslapiai (LXII p. p a a mės i 980 p. eks o), J. A. pab ėža kū ė apie aš uone ius me us (1835–1843)“ (subačius 2009: 10). Jau iš eikalo pa adinimo galima sup as i, kad jame pa eik a augalų sis ema, ku i apima ne ik pas mus augančius augalus, be i kai ku iuos s e imšalius, duodami žemai iški, lo yniški, p ūsiški i la iški jų a dai. kaip pas ebi bo anikas Jonas Dagys, bo anikos „ e minija susideda iš 2 dalių: mo ologinės i sis ema inės. pi moji eikalinga augalams ap ašy i, an oji – jiems pa adin i. Rašan bo aniką, p adedama nuo mo ologijos. aip pada ė i J. A. pab ėža: jo Taisliaus įžanginė dalis y a augalų mo o- logija, a ba o ganog a ija“ (Dagys 1972: 16). An oji 980 puslapių ank aščio dalis ski a augalų sis ema ikai, joje ap- ašy os 643 žiedinių augalų i 158 spo inių augalų bei g ybų gen ys. Žie- dinių augalų genčių a dus, pa eik us Taisliuje augyminiame, nag inėjo Ro- be as Ged imas. Jis gana išsamiai išanaliza o sudu inių i p iesaginių žie- dinių augalų genčių a dų da ybą (Ged imas 2004: 182–196; 2005: 81–92). 1 Rank aščio pa adinime, ku is už ašy as ne J. A. pab ėžos anka (Šepe y ė 2009: 7), įsi ėlė klaida, ją pi mas pas ebėjo Gied ius subačius. Būd a džio augyminis pama inis žodis y a J. A. pab ėžos a o a augymė. Apie J. A. pab ėžos kalbą i ašybą plačiau ž . G. subačiaus (1996: 10–113; 2009: 9–28) s aipsnius. 178 BEnDRInĖ kALBA | 96 J. A. pab ėža žiedinius augalus suski s ė į 23 gaujas (klases), o 24-ojoje gaujoje ap ašė bežiedžius, . y. spo inius augalus i g ybus. J. A. pab ėža ėmėsi imis pag indiniais e minų kū imo būdais: 1) e - miniza imu, 2) naujada ų da yba, 3) skolinimusi iš ki ų kalbų. e mini- zuo ų pap as ųjų o me o šnekamosios kalbos žodžių i šnekamojoje kal- boje a o ų augalų a dų y a pe 28 p oc. isų žiedinių augalų genčių a dų. pag indinis J. A. pab ėžos augalų a dų kū imo būdas bu o nauja- da ų da yba (ž . Ged imas 2004: 185). Šiame s aipsnyje nag inėjami ie Taisliaus augyminio žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos J. A. pab ėža sukū ė e miniza ęs pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, . y. sa o a mės žodžius. okiu būdu suku ų augalų genčių a dų Taisliuje augymi- niame y a labai nedaug, s aipsnyje analizuojama ik 20 genčių a dų. Di- džiąją dalį J. A. pab ėžos e minizuo ų genčių a dų suda o šnekamojoje kalboje a o i liaudiniai augalų a dai, ku ie nė a šio s aipsnio objek as. A ski o y imo, ski o J. A. pab ėžos augalų a dams, suku iems e mini- za imo būdu, iki šiol nebu o a lik a, ad šiame s aipsnyje nauja ai, kad nag inėjami J. A. pab ėžos augalų a dai, ku iuos jis sukū ė e minizuoda- mas pap as uosius kalbos žodžius. paminė ina, kad ik R. Ged imas, ana- lizuodamas J. A. pab ėžos geog a ijos ado ėlių e minus, ap a ė pap as ų- jų žodžių e miniza imą į ai ioms geog a ijos są okoms į a dy i (Ged imas 2003: 121–126). Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kokius žiedinių augalų genčių a dus J. A. pab ėža sukū ė e minizuodamas pap as uosius o me o šnekamosios kalbos žodžius, o ikslui pasiek i keliami šie užda iniai: išsiaiškin i nag i- nėjamų augalų genčių a dų mo y aciją, palygin i analizuojamus J. A. pa- b ėžos augalų genčių a dus su po ilo Ma ulionio Žolyne, Lie u iškame bo anikos žodyne, Lie u ių kalbos žodyne, Bo anikos a dų žodyne, pa eikia- mais a dais, nus a y i, ku ie iš J. A. pab ėžos da be pa eik ų a dų i kokia o ma p igijo daba inėje a osenoje. nag inėjan augalų a dus aikomas ap ašomasis, g e inamasis, seman inės analizės me odai. 1. EORInIs pAGRInDAs a p au iniame s anda e Te minology wo k – p inciples and me hods ( e - minologijos da bas – p incipai i me odai) kaip ienas iš e minų kū imo me odų nu odomas esamų kalbos o mų a ojimas, o esamos o mos gali bū i a ojamos naujiems e minams ku i aikan okius e minų kū imo AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 179 būdus kaip kon e sija, e miniza imas, seman inis pe kėlimas i skolinima- sis. e miniza imas – ai p ocesas, kai bend inės kalbos iš aiška ans o - muojama į e miną (IsO 704; 2022: 67–68). panašiai e miniza imas api- b ėžiamas i ki ų užsienio au o ių, nu odan , kad šio p oceso me u bend i- nės kalbos žodis a azė pa e čiami e minu, eiškiančiu są oką specialio- joje kalboje (ž . Valeon is, Man za i 2006: 7; G ; Eu o e mbank). Lie u ių e minologijoje e miniza imo są oka y a apib ėžiama plačiau nei minė uose užsienio au o ių da buose: apibūdinan e miniza imą kal- bama ne ik apie pap as ųjų bend inės kalbos žodžių, be i apie a mių žodžių a posakių pa e imą e minais, o šis p ocesas apima isus įp as us žodžio eikšmių kei imo būdus (pe kel inės eikšmės o ma imą(si), eikš- mės pla inimą i siau inimą) (ž .: keinys 1980: 64; klima ičius 1996: 4–7; 2006: 55–56; kaulakienė 2001: 28; Ged imas 2003: 121–126; k ašy ė 2005: 76; Jakai ienė 2010: 191; Gai enis 2014[1983]: 131–135; 2014[1996]: 26–27; 2014[1997]: 4–7; 2002: 51–53). Jau pi mame eo iniame lie u ių e minologijos da be – iloso o s asio Šalkauskio Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija (1925, 1927, 1934), ku į jis išspausdino ke u iuose kauno uni e si e o mokslinio žu nalo Logos nume iuose, ašoma apie e minizaciją, ik šio e mino s. Šalkauskis ne a oja. Ap a damas is pag indinius e minų šal inius, kaip pi mąjį nu o- do žmonių kalbos žodžių p i aikymą e minijos eikalui i ski ia ke u is būdus, kaip žmonių kalbos žodžiai y a į edami į mokslinę e miniją: „a) žmonių kalbos žodžio ikslinimas; b) žodžio eikšmės p aplė imas; c) žodžio eikšmės susiau i- nimas; d) žodžio p asmės kilnojimas pagal analogiją“ (Šalkauskis 1927: 12). ik a k eip inas dėmesys, kad e minologai nuo XX a. 8-ojo dešim me- čio, ski ingai nei s. Šalkauskis, ski ia ik is žodžių eikšmių kei imo būdus, i okį sky imą galima paaiškin i uo, kad iek žodžio eikšmės p aplė imas, iek siau inimas e minizuojan žodį y a jo eikšmės ikslinimas. „Be ku iuo a eju pap as ieji žodžiai, pa ekę į e minų sis emą, gauna specialią, apib ėž ą eikšmę“ (keinys 1980: 64). Lie u ių e minologų da buose ap a iamam p ocesui, kai pap as asis žo- dis pa e čiamas e minu, į a dy i a ojami e minai į ai uoja: e minologi- zacija (keinys 1980; Gai enis 2002), e minologiza imas (Gai enis 1983, 2002), e minizacija (Gai enis 1997, 1996; kaulakienė 2001; klima ičius 2006; s unžinas 2007, 2018), e miniza imas (klima ičius 1996; Ged imas 2003; k ašy ė 2005; L B; Jakai ienė 2010). Reginos k ašy ės nuomone, „kalban apie žodžių pa e imą e minais labiau ik ų em is są oka e mi- 180 BEnDRInĖ kALBA | 96 nija, . y. e minų isuma, odėl logiška i umpumo eikala imą a i in- kan i o ma es i e minizacija (a ba hib idinė o ma su lie u iška p iesaga e miniza imas)“ (k ašy ė 2013: 134). Manau, kad minimi e mino a ian- ai e minizacija2 i e miniza imas y a sis emiškesni, galima saky i, kad jau susi o ma o i jų a ojimo adicija, ad s aipsnyje a oju e miną e mi- niza imas, ik ci a ose pa eikiami au o ių a o i e minai. kaip pas ebi kazimie as Gai enis, „ e minologizacija dažniau siau ina negu pla ina žodžio eks enciją, da o jį konk e esnį“ (Gai enis 2002: 29). ai pas ebime i analizuodami J. A. pab ėžos da be pa eik us augalų a dus, nes J. A. pab ėža e minizuo iems pap as iesiems žodžiams su eikia kon- k ečią specialią eikšmę – pagal panašumą a kokį no s ki ą požymį į a di- ja konk ečią augalų gen į. Aiškinan is, kaip i kokiu būdu bu o suku as e minas, pap as ai ieško- ma į a dijimo mo y ų, ad kyla mo y acijos klausimas. e minologijoje į e minų mo y aciją i jos s a bą žiū ima ne ienodai3. kai ku ie e mino- logai ypač pab ėžia mo y acijos s a bą, pa yzdžiui, sabela Fe nández-sil a, Judi F eixa i Ma ia e esa Cab é nu odo, kad mo y uo i e minai a odo inkamiausias e minų ipas, nes jie ne ik plačiai ep ezen uoja są oką, be i sa o o ma pa odo dalį są okos u inio (Fe nández-sil a i k . 2009: 21), mo y uo i e minai a e ia du is į są okų sup a imą, nes jie leidžia są oką g ei ai i e ek y iai iden i ikuo i (Fe nández-sil a i k . 2009: 24). se giusz G ine -G iniewiczius mano, kad mo y acija padeda leng iau sup as i i išmok i a i inkamą są oką. pasak jo, ku ian naujus e minus plačiausiai y a naudojamos s uk ū inė i seman inė mo y acijos. s uk ū- inė mo y acija ma oma žodžiuose, suda y uose iš jau žinomų eikšminių dalių, jų s uk ū a odo jų eikšmę. seman inė mo y acija a si anda žo- džiuose, u inčiuose an inę eikšmę, ku i gali bū i numa oma emian is pi mine eikšme (G ine -G iniewicz 2011: 34). e miniza imo būdu suku iems e minams s uk ū inė a ba da ybos mo y acija nebūdinga, nes e minais jie apo ne da ybos būdu, ad da ybos požymių ne u i. Šiuo a eju galime kalbė i ik apie seman inę mo y aciją, 2 Jonas klima ičius ašo, kad e minus e minog a ija, e minizacija, ans e minizacija, de e - minizacija 1970 m. udenį pa ežęs iš kije o (klima ičius 2002: 133). 3 Johanas Mykingas, nag inėdamas į ai ių au o ių eo inius e minų kū imo modelius i aspek us, sa o da buose gana išsamiai analiza o mo y acijos są oką kaip ieną iš s a bių e minų kū imo klausimų (Myking 2009: 39–53; 2020: 6–30). Mo y acijos klasi ikacijų apž algas da ž .: Gai eny ė 2000: 19–25; G i ėnienė 2006: 24–29; Lubienė 2015. AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 181 o ją u im ada, kai žodis a ojamas pe kel ine p asme, dalykas pa adina- mas ne iesiog, o g iebian is jau esamo žodžio, nesuda omas naujas žodis, ik a si anda nauja (me a o inė a me oniminė) eikšmė (U bu is 2009: 73). k. Gai enis e minų mo y acijai daug eikšmės ne eikia. pasak jo, „mo- y uo i e minai leng iau įsimenami i g eičiau nus a oma jų ie a e mi- nijos mik osis emose. ačiau apsk i ai mo y acija e minijoje ne u i le- miamo aidmens, nes puikiausiai a ojami i isiškai nemo y uo i e mi- nai, aip pa s e imžodžiai, ku ių mo y acija mums isiškai nesup an ama. <...> mo y acija s a besnė ūšiniams e minams negu gimininiams“ (Gai- enis 1998: 91). Mano manymu, e minologijoje mo y acija y a s a bi, nes mo y uo as e minas y a leng ai sup an amas i be apib ėž ies, ačiau eikia p ipažin i, kad ne isų e minizuo ų e minų mo y acija y a aiški i ją galime sup as- i. kai kada būna sunku a sek i kai ku ių są okų į a dijimo mo y us dėl indi idualaus jų kū ėjų požiū io a ik jiems žinomos analogijos, pagal ku ią jie pasi enka e minizuo i pap as ąjį kalbos žodį. i dama augalų pa adinimų mo y aciją šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Au elija G i ėnienė pab ėžia, kad pa adinimo mo y aciją dažnai lemia pa s į a dijamasis dalykas, „augalai u i ypač daug ski iamųjų požymių, ad i jų pa adinimų mo y acija y a labai į ai i. ačiau ne i šiuo a eju, kai pa i ka ego ija suda o p ielaidas mo y acijos į ai o ei, dažnai y a aip, kad pa- adinimo pasi inkimą lemia ne ik esminis ski iamasis augalo požymis, be i a si ik inės asociacijos, laki kalbos a o ojų an azija i kū ybingumas“ (G i ėnienė 2006: 27). pas a ajai mokslininkės minčiai eik ų p i a i, nes nag inėjan J. A. pab ėžos suku us augalų a dus galima ne ik a sek i jų sukū imo mo y us pagal būdingus požymius, be i pama y i au o iaus an aziją i kū ybingumą. „pap as ų e minologizuo ų žodžių u inys gali ge okai pakis i. e minas įgauna specialių semų, ku ių pap as as žodis ne u i“ (Gai enis 2002: 53). ne e ai okie e minai, nepaisan ieno iš adicinės e minologijos eika- la imų – s ilis inio neu alumo, y a eksp esy ūs i ski iami p ie me a o inių e minų. k. Gai enis pab ėžia, kad e minologijoje aizdingumo dažniau- siai ne engiama ada, kai siekiama iš yškin i ski iamąją (dis ink y inę) e - minų unkciją. Eksp esy ūs e minai dažnai ku iami sis ema ikos e mini- joje, nes čia, no in a ski i ieną augalų a gy ūnų ūšį a ba gen į nuo ki os, dažnai g iebiamasi aizdingo lyginimo. Vaizdingumo neiš engiama i ada, kai ski iamuoju požymiu laikomas y ėjo įspūdis, ku į jam da o 182 BEnDRInĖ kALBA | 96 pa adinamasis augalas a gy ūnas, a ba subjek y iai e inamos ku ios no s augalo a gy ūno ypa ybės (Gai enis 2002: 45–46)4. p zemysławas Dębowiakas i Jadwiga Waniakowa, analizuodami seman- inę augalų a dų mo y aciją, pab ėžia, kad me a o iniai augalų a dai, ku ių gausu bo anikos nomenkla ū oje, y a an iniai a dai, odėl kiek ie- nu a eju eikė ų išši uo i me a o os pag indą, . y. pi minę mo y aciją. Jie pa eikia ke u is pag indinius eiksnius, lemiančius augalų a dų seman- inę klasi ikaciją: 1) augalų iš aizda; 2) augalų sa ybės; 3) augalų papli imo ie a; 4) augalų a ojimas (Dębowiak, Waniakowa 2019: 175–176). 2. AUGALų GEnČIų VARDAI, sUkUR I ERMInIZUOJAn pApRAs UOsIUs kALBOs ŽODŽIUs Augalų genčių a dai, J. A. pab ėžos suku i e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, y a me a o iniai e minai, nes, emian is augalo sa ybėmis a am ik u panašumu į objek ą, ku iam šis požymis y a būdingas, objek- o pa adinimas pe keliamas augalui. Aiškinan is nag inėjamų augalų genčių į a dijimo mo y us pi miausia žiū ė a, kuo a augalų gen is išsiski ia, ku ią pap as ojo žodžio eikšmę ėmė J. A. pab ėža, ku iuos augalo būdingus b uožus jis iškėlė, a ą mo y aciją galima pa em i išleis uose augalų a - dynuose i ki oje bo anikos li e a ū oje pa eik a in o macija. J. A. pab ėža e miniza o pap as uosius žodžius augalų gen ims pa a- din i pagal augalų iš aizdą, naudojimą i sa ybes. 2.1. Va dai, suku i emian is augalo iš aizda Didžiausiai daliai ap a iamų augalų pa adin i, ne penkiolikai iš d idešim ies, J. A. pab ėža paėmė pap as uosius kalbos žodžius, ku iais me a o iškai į a - dijo augalus pagal žiedų, žiedynų, aisių, sėklų i lapų iš aizdos panašumą. Va dai, mo y uo i žiedų i žiedynų iš aizda. ai gausiausia augalų genčių g upelė. Jos a dus J. A. pab ėža sukū ė emdamasis žiedų i žie- dynų o ma i spal a. Daugiausia pap as ųjų žodžių e minizuo a pagal žiedų i žiedynų o mą: 4 Apie į ai ių s ičių lie u iškus me a o inius e minus jau nemažai ašy a, ž .: Bal ūnai ė 1998: 36–47; Gai eny ė 2000: 19–25; s unžinas 2006: 62–73; 2018: 56–92; Vlada skienė 2012: 83–92 i k . AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 183 baydikła (~baidykla). – Himan oglossum. – (Zungeno chis. Willd.) ( A 639/ II 4615). ai o chidėjų šeimos gen is, ku ios žiedų lūpa suda- y a iš ijų dalių, o idu inioji dalis y a ge okai ilgesnė už ki as i susisukusi, odėl žiedas a odo pakankamai keis as. Ma y , J. A. pa- b ėžai jis a odė neg ažus, odėl aip i pa adino šį augalą, ž . MnE; plg. 2 baidykla ž . baidyklė: 4. p bo . Himan oglossum LkŽe; Hi- man oglossum ž . Ace as (Gudžinskas 1999: 80), Ace as – be agis (Gudžinskas 1999: 21); bóó bółs (~bu bulas). – T ollius. – (Kugel anunkel. Blu .) ( A 389/ II 211). Šiam augalui pa adin i J. A. pab ėža pasi inko žodį bu bulas dėl žiedų o mos panašumo, ai pa i ina i Lie u iškas bo anikos žodynas (LBŽ): T óllius eu opaeus (lo . ulleum – ap alus indas, sen. ge manai šį augalą adino Rolla, Gold olla, aigi isu pab ėžiamas ap alumo požymis, nes augalo žiedai y a ap alūs, u uliški) – pap as- asis bu bulis (Mln), sin. bu bulas (F6) LBŽ 355; bu bulas 6. Rs bo . „bu bulis, po inkis (T ollius eu opaeus)“: k p7 LkŽe; da ž . G i ė- nienė 2006: 64–65; kooćźiéłs (~kočėlas). – Alopecú us ( A 51/ I 185), plg. Alopecú us (g . alopex – lapė, u a – uodega; žiedynas p imena lapės uodegą) – pa- šiaušėlis (Mln), sin. kočėlas (p) LBŽ 16; kočėlas (b us. кaчaлa) [k], J, R 3. LBŽ bo . „ a pinių šeimos augalas, pašiaušėlis (Alopecu us)“: p LkŽe. Šiai genčiai pa adin i paim as šnekamojoje kalboje a o as sla izmas. pas ebė ina, kad J. A. pab ėža jį pasi inko nesekdamas lo yniško e mino mo y acija; plg. Alope us (35) pa adin as kočėlu dėl žiedyno iš aizdos (daba no minis gen ies a das – pašiaušėlis) (Janke ičienė 2009: 35); k aamy (~k amė). – Échium ( A 143/ I 279). Šios gen ies a do, su- ku o e miniza us a mės žodį, mo y acija su ampa su lo yniško augalo a do mo y acija, plg. Échium ulgá e (g . echis – gy a ė, žal ys; g . a du echion bu o adinami į ai ūs Bo aginaceae šeimos 5 po šal inio san umpos A duodamas ank aščio puslapio nume is, o po pas i ojo b ūkš- nio – publikuo o da bo omas i puslapis. 6 F = J. Fiedo owicz. Ka alog oślin dziko osnących i niek ó ych p zyswojonych około Iłłu- ksz y p zez X. Joze a Fiedo owicza od oku 1818 aż do ąd pos zezonych i zade e minowanych, według Układu Linneusza oku 1851 napisany. Nazwiska oślin po łacinie, po polsku i po li- ewsku ( ank aš is). 7 po d i aškio pa eikiamos ie o ių, iš ku ių žodyne pa eik a pa yzdžių, san umpos. 190 BEnDRInĖ kALBA | 96 Lyginan ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a - dų mo y aciją su jų lo yniškų a dų mo y acija, galima pas ebė i, kad ik šešių a dų mo y acija su ampa (ž . 1 len elę), ačiau saky i, kad ais a e- jais J. A. pab ėža sekė lo yniškais a dais, negalima, nes iek lo yniški, iek J. A. pab ėžos suku i a dai nu odo pag indinį augalo požymį. 1 LEn ELĖ. Lo yniški i lie u iški augalų genčių a dai, ku ių mo y acija su ampa Lo yniškas a das Lie u iškas a das Į a dijimo mo y as T ollius bu bulas Ap ali žiedų o ma. Échium k amė Žiedai panašūs į gy io gal ą. Lýchnis gais a Ryški žiedų spal a. Co ispé mum blakė Vaisiai panašūs į blakes. Senecio žilė pe žydėjusio augalo sėklų ski s ukų spal a panaši į žilų plaukų spal ą. Rúbia auda Iš augalo šaknų gaunamas au- donas dažas. Iš ap a ų J. A. pab ėžos Taisliuje augyminiame pa eik ų augalų genčių a dų, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, pusė a dų p igijo i daba eikiami kaip o icialieji ų genčių a - dai. ys žiedinių augalų genčių a dai a ojami okie pa kaip i pa eik i J. A. pab ėžos da be: blizgė, gai a i žilė. Šešių genčių a dų pakeis a galū- nė, jie jau laiky ini galūnių ediniais: aklė, bu bulis, gel ė, pen inius, audė, žyd ė, ž . 2 len elę. A k eip inas dėmesys, kad okia šių augalų a dų o ma, išsky us ieną žyd a, pa eik a jau po ilo Ma ulionio augalų a dyne Žoly- nas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i augalų aislas (1906), ai pi masis Lie u oje spausdin as bo anikos žodynas. p. Ma ulionis žodyno p akalboje nu odė šal inių, ku iais naudojosi, są a- šą, o a p jų kaip pi mąjį pa eikė 1900 m. Ame ikoje išspausdin ą J. A. pa- b ėžos žodyną Bo anika a ba Taislius auguminis (plačiau ž . Aukso iū ė 2019). ačiau, kaip ma y i 2 len elėje, p. Ma ulionis šiek iek pakei ė J. A. pab ėžos a dus. AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 191 2 LEn ELĖ. Augalų genčių a dai e minog a iniuose šal iniuose J. A. pab ėžos Taislius augyminis J. A. pab ėžos Bo anika a ba Taislius augu- minis (1900) p. Ma u- lionio Žolynas (1906) Lie u iškas bo anikos žodynas (1938) Bo anikos a dų žo- dynas (1998) blyzgy (~blizgė). – Luná- ia ( A 451/ II 273) blizgė 115 blizge 38 blizgė 204 blizgė 183 gaywa (~gai a). – Láp- sana ( A 631/ II 453) gai a 124 gai a 35 gai a 189 gai a 171 źyly (~žilė). – Senecio ( A 600/ II 422) žilė 14 žile 54 žilė 320 žilė 273 aklis (~aklis). – Galeópsis (421/ II 243) aklys 110 aklė 29 aklė 149 aklė 137 bóó bółs (~bu bulas). – T ollius. – (389/ II 211) bu bulas 116 bu bulis 59 bu bulis 355 bu bulis 302 geł a (~gel a). – Se á ula (573/ II 395) gel a 125 gel e 54 gel ė 321 gel ė 274 pę yns (~pen inas). – Delphínium (374/ II 196) pen inas 142 pen inius 23 pen inius 116–117 pen inius 109 auda (~ auda). – Rúbia (101/ I 237) auda 146 aude 51 audė 301 audė 259 źiid a (~žyd a). – Musca i (244/ II 66) žyd a 163 žyd a 41 žyd ė 226 žyd ė 199 gays a (~gais a). – Lýchnis ( A 312/ II 134) gais a 124 gais ana 205 gais ana 205 gais ena 185 A ski ai ap a inas gen ies a das gays a (~gais a). – Lýchnis (312/ II 134). Daba ši gen is adinama p iesagos -ena ediniu gais ena, plg. gais ena BVŽ 185. p. Ma ulionio Žolyne duodamas a das gais ana su nuo oda, kad ai iš J. A. pab ėžos aš ų paim as a das, as pa s a das pa eik as i Lie u iškame bo anikos žodyne, ik su p. Ma ulionio nuo oda, o kaip sinonimas pa eik as J. A. pab ėžos gais a, plg. gais ana (Mln), sin. gais a (p) LBŽ 205. 192 BEnDRInĖ kALBA | 96 IŠVADOs 1. Šnekamosios kalbos žodžių e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje augy- miniame y a an asis pagal p oduk y umą jo aiky as augalų a dų kū imo būdas. D idešim s aipsnyje nag inėjamų žiedinių augalų genčių a dų, suku ų e minizuojan pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, suda- o apie 12 p oc. isų e minizuo ų žiedinių augalų genčių a dų. 2. nag inėjamiems augalų a dams būdinga seman inė mo y acija, jie ski - ini p ie me a o inių e minų. Daugumos augalų genčių a dų, suku ų e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, mo y acija y a aiški, ik d iejų a dų, ku ie suku i e minizuojan abs akčiuosius daik a a džius (gai a, meilė), į a dijimo mo y ai spė ini. 3. Daugiausia augalų a dų J. A. pab ėža sukū ė emdamasis augalo iš aiz- da – ne penkiolika, o de yni iš jų mo y uo i ienu iš s a biausių au- galų požymiu – žiedų i žiedynų iš aizda: o ma (p z.: bu bulas, ka ūna, pen inas) i spal a (p z.: gais a, žyd a). penki pap as ieji žodžiai e mi- nizuo i augalų gen ims į a dy i pagal aisių a sėklų iš aizdą (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė) i ienas – pagal lapų iš aizdą (lielė). ik d iejų a dų mo y acija aiškiai susijusi su augalų naudojimu (gel a, au- da). e minizuo i pap as ieji žodžiai nu odo ne iesioginį augalo naudo- jimą, be jo ezul a ą – iš augalo dalių gaunamą spal ą. Analizuojan augalų a dų mo y aciją a siskleidžia J. A. pab ėžos kū ybiškumas, ypač ada, kai augalai pa adinami pagal pa ies au o iaus įspūdį a asociaciją (aklis, baidykla, kazokas). 4. s a bu pas ebė i, kad dauguma į a dijimo mo y ų pasi ink a pagal bū- dingą augalo požymį, nesekan lo yniškais augalų a dais. no s šešių J. A. pab ėžos suku ų a dų mo y acija i su ampa su lo yniškų a i i- kmenų mo y acija, ačiau kai ku ie jo e minizuo i pap as ieji a dai ne odo iesiogino sekimo lo yniškais a dais (bu bulas, k amė, gais a). 5. pusė ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a dų (10 iš 20) a osenoje p igijo i y a o icialiai a ojami augalų nomenkla ū- oje. pas ebė ina, kad ys a dai iki mūsų dienų a ėjo nepaki ę, okie, kokius siūlė J. A. pab ėža: blizgė, gai a, žilė, penkių Taisliuje augyminia- me pa eik ų a dų galūnės a iksas bu o pakeis as (bu bulis, gel ė, pen inius, audė, žyd ė) i p ie ieno a do p idė a p iesaga -ana (gais ana, daba gais ena) jau pi majame 1906 m. Lie u oje išspausdin ame augalų a - dyne – p. Ma ulionio Žolyne, o a das žyd ė su pakeis a galūne už ik- suo as Lie u iškame bo anikos žodyne (LBŽ 1938). AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 193 ŠAL InIAI LBŽ – Lie u iškas bo anikos žodynas, ed. J. Dagys. kaunas, 1938. LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), Jonas paulaus- kas, Ri u ė pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). p ieiga in e ne- e: www.lkz.l . A I – J. A. pab ėža Taislius augyminis. I–223, pa . O. kažukauskai ė, R. Še- pe y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. A II – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 224–776, pa . R. Šepe y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. A III – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 777–980, pa . R. Šepe y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. LI ERA ŪRA Aukso iū ė Albina 2019: po ilo Ma ulionio „Žolyne“ pa eik ų augalų genčių a dų au o iniai šal iniai. – Bend inė kalba 92. p ieiga in e ne e: h ps:// jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/406. Bal ūnai ė Rena a 1998. Me a o iniai e minai. – Te minologija 5, 36–47. BVŽ – Bo anikos a dų žodynas, sud. R. Janke ičienė, Vilnius: Bo anikos ins- i u o leidykla, 1998. Dagys Jonas 1972: J. pab ėžos gy enimas i da bai. – Ju gis Pab ėža (1771– 1849), Vilnius: Min is, 8–26. Dębowiak p zemysław, Waniakowa Jadwiga 2019: seman ic Mo i a ion o plan names as a pa o hei E ymology. – The Landscape o Lexicog aphy, eds. A. Villal a, G. Williams, Lisboa-A ei o: Cen o de Linguís ica da Uni e sidade de Lisboa, Cen o de Línguas, Li e a u as e Cul u as da Uni e sidade de A ei o, 173–200. p ieiga in e ne e: h ps:// shs.hal.science/halshs-02309857/ ile/Diciona is icaVI_ HELAnDsCApE- OFLEXICOGRApHy.pd . Elisonas Ju gis 1923: Iš pab ėžos nespausdin ų bo anikos aš ų. – Kosmos: Gam o y os i jos šalimų mokslų laik aš is 3, 283–292. kaunas. Eu o e mbank – Fede a ed Ne wo k. p ieiga in e ne e: h ps://eu o e mbank. com/. Fe nández-sil a sabela, F eixa Judi , Cab é Ma ia e e- sa 2009: Mul iple Mo i a ions in he Denomina ion o Concep s: he Case o „p oduc ion a ea“ in he minology o Aquacul u e in F ench and Galician. – Te minology Science & Resea ch 20, 21–38. p ieiga in e ne e: h ps://jou nal-ea -ae .ne /index.php/ s /a icle/ iew/5845. 194 BEnDRInĖ kALBA | 96 Gai enis kazimie as 2014[1971]: keli augalų pa adinimai iš J. pab ėžos aš ų. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 259–260. Gai enis kazimie as 2014[1983]: Šis as iš lie u iškos liaudinės specia- liosios leksikos. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 122–136. Gai enis kazimie as 2014[1996]: kalbiniai i loginiai e minų eikala- imai. – Te minologija 3, 26–38. Gai enis kazimie as 2014[1997]: e minizacija i de e minizacija. – Te minologija 4, 4–7. Gai enis kazimie as 1998: kele as minčių apie e minologiją. – Te mi- nologija 5, 89–92. Gai enis kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LkI leidykla. Gai eny ė Jolan a 2000: sudė inių izikos e minų mo y acija. – Li ua- nis ica 3/4(43/44), 19–25. Ged imas Robe as 2003: J. A. pab ėžos geog a ijos ado ėlio e minai. – Te minologija 10, 117–134. Ged imas Robe as 2004: sudu iniai žiedinių augalų pa adinimai Ju gio Amb aziejaus pab ėžos eikale „ ayslós augumyynis“. – Te minologijos is o- ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 182– 196. Ged imas Robe as 2005: p iesaginiai žiedinių augalų pa adinimai Ju - gio Amb aziejaus pab ėžos eikale Tayslós augumyynis (1843). – A chi um Li huanicum 7, 81–92. G ine -G iniewicz se giusz 2011: e minological Me hods in he His o y o e minology science – Te minologija 18, 27–42. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane- ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. G – B uno de Bessé, nkwen i-Azeh Blaise, sage Juan s. Glossa y o Te ms Used in Te minology. p ieiga in e ne e: h ps://benjamins.com/ca alog/ e m.4.1.08bes. Gudžinskas Zigman as 1999: Lie u os induočiai augalai, Vilnius: Bo a- nikos ins i u o leidykla. Gudžinskas Zigman as 2010: T adiciniai Lie u os da želių augalai, Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. IsO 704:2022: In e na ional S anda d: Te minology Wo k – P inciples and Me hods. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2-as paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 195 Janke ičienė Ramunėlė 1987: Vasa ą žydin ys augalai, Vilnius: Mokslas. Janke ičienė Ramunėlė 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taisliaus bo aniniai komen a ai i paaiškinimai. – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius augyminis. I-223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–47. kaulakienė Angelė 2001: e minizacija: seman iniai da iniai i e iniai. – Te minologija 8, 28–33. keinys s asys 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. klima ičius Jonas 1996: nuo liaudies e minijos p ie mokslinės. – Te - minologija 3, 4–25. klima ičius Jonas 2006: Suk i, y i, ynio i i jų edinių sinonimija i polisemija gy ojoje kalboje, no minimo i e minizacijos bandymai. – Te - minologija 13, 48–61. klima ičius Jonas 2002: kazimie as Gai enis. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys. Vilnius: LkI leidykla, 2002, 148 p. – Te mi- nologija 9, 129–147. k ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. k ašy ė Regina 2013: Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi e min- mik osis ema. – Te minologija 20, 123–139. Leka ičius Algi das 1989: Vado as augalams pažin i, Vilnius: Mokslas. L B – Lie u os Respublikos e minų bankas. p ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l /. Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla. Ma ulionis po ilas 1906: Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i augalų aislas, Vilnius: M. ku kos spaus u ė, 1906. Myking Johan 2009: (ye ano he ) axonomy o Mo i a ions. – Te mino- logy Science & Resea ch 20, 39–53. Myking Johan 2020: e m Fo ma ion – Is he e a s a e o he A ? – Te minologija 27, 6–30. MnE – Monaco Na u e Encyclopedia. p ieiga in e ne e: h ps://www.monaco- na u eencyclopedia.com/himan oglossum-hi cinum/?lang=en. Oželis Remigijus 2020: k is ocen izmas kun. Ju gio pab ėžos pamoks- lų inkinyje „pamokslai ai ingose ma e ijose“. – Pamokslai ai ingose ma- e ijose, saky i Amb oziejaus Pab ėžos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–25. pab ėža Amb oziejus 1900: Bo anika a ba Taislius Auguminis, shenan- doah, pa. s unžinas Robe as 2006: Lie u iški me a o iniai s a ybos e minai. – Te minologija 13, 62–73. 196 BEnDRInĖ kALBA | 96 s unžinas Robe as 2007: 1910–1937 m. lie u iškoji s a ybos e minija (iš u imų iš eklių). – Te minologija 14, 125–134. s unžinas Robe as 2018: e minizuo ieji i me a o iniai in o ma ikos i kompiu e ijos e minai. – Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a, Labanauskienė sol i a, Mi ke ičienė As a, s unžinas Robe as, Umb asas Al ydas, Zemle ičiū ė palmi a. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e - minijos y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. subačius Gied ius 1996: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos žemaičių kal- ba. – Lie u ių A gimimo is o ijos s udijos 8: Asmuo: a p au os i als ybės, 10–113. subačius Gied ius 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taislius augymi- nis (1843). – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius augyminis. I–223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–28. Šalkauskis s asys 1927: e minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija. – Logos: Filoso ijos laik aš is 1, 1–32. Šepe y ė Ri a 2009: p a a mė. – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius au- gyminis. I–223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 7. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as. Valeon is kos as, Man za i Elena 2006: he Linguis ic Dimensi- on o e minology: p inciples and Me hods o e m Fo ma ion. – 1s A hens In e na ional Con e ence on T ansla ion and In e p e a ion T ansla ion: Be ween A and Social Science, 13–14 Oc obe . p ieiga in e ne e: h ps:// www. esea chga e.ne /publica ion/253024944_ HE_LInGUIs IC_DIMEn- sIOn_OF_ ERMInOLOGy_pRInCIpLEs_AnD_ME HODs_OF_ ERM_FORMA IOn# ull ex FileCon en . Vlada skienė Rasuolė 2012: Me a o iniai ekonomikos e minai. – Te - minologija 19, 83–92. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2023. p ieiga in e ne e: h ps:// www. le.l . Gau a 2023 11 16 p iim a 2023 12 18 AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame 197 ALBINA AUKSORIŪTĖ ERMInOLOGIsA IOn OF COMMOn WORDs In JURGIs AMBRAZIEJUs pABRĖŽA’s TAISLIUS AUGYMINIS summa y he a icle analyses he names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed by Ju gis Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”), which he coined by way o e minologisa ion o colloquial wo ds o ha ime. In pab ėža’s Taislius augyminis, e minologisa ion o he wo ds o spoken language is his second mos p oduc i e way o c ea ing he names o plan s. he wen y names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed by way o e minologisa ion o colloquial wo ds ha his pape examined, accoun o abou 12 pe cen o all names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed in his way. Resea ch showed ha he plan names analysed a e cha ac e ised by seman ic mo i a ion and can be a ibu ed o me apho ical e ms. he mo i a ion o mos names o plan gene a c ea ed by e minologisa ion o common wo ds is clea . nine plan names we e c ea ed by pab ėža on he basis o he appea ance o he plan : he shape and colou o he lowe s and in lo escences (e.g., bu bulas, ka ūna, pen inas, gais a, žyd a), i e common wo ds we e made in o e ms o designa e plan gene a by he appea ance o hei ui s o seeds (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė), and one by he appea ance o i s lea es (lielė); he mo i a ion behind wo names is clea ly linked o he use o he plan s in ques ions (gel a, auda), and he mo i a ion o h ee names can only be guessed (aklis, gai a, meilė). Hal ( en ou o wen y) o pab ėža’s names o he gene a o lowe ing plan s discussed in he a icle ha e been adop ed and a e o icially used in he nomencla u e o plan s. KEYWORDS: Ju gis Amb aziejus pab ėža, plan gene a names, e minologisa ion, mo i a ion, me apho ical e ms. ALBInA AUksORIŪ Ė Lie u ių kalbos ins i u as pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius [email p o ec ed] 198 BEnDRInĖ kALBA | 96 ALBINA AUKSORIŪTĖ pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs TAISLIUJE AUGYMINIAME san auka s aipsnyje analizuojami Ju gio Amb aziejaus pab ėžos 1843 m. da be Taislius augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs pap as uosius o me o šnekamosios kalbos žodžius. Šnekamosios kalbos žodžių e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje augyminiame y a an asis pagal p oduk- y umą jo augalų a dų kū imo būdas. D idešim s aipsnyje nag inėjamų žie- dinių augalų genčių a dų, suku ų e minizuojan pap as uosius šnekamosios kalbos žodžius, suda o apie 12 p ocen ų isų e minizuo ų žiedinių augalų gen- čių a dų. y imas pa odė, kad nag inėjamiems augalų a dams būdinga seman inė mo- y acija, jie ski ini p ie me a o inių e minų. Daugumos augalų genčių a dų, suku ų e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, mo y acija y a aiški. De y- nis augalų a dus J. A. pab ėža sukū ė emdamasis augalo iš aizda: žiedų i žie- dynų o ma i spal a (p z.: bu bulas, ka ūna, pen inas, gais a, žyd a), penki pa- p as ieji žodžiai e minizuo i augalų gen ims į a dy i pagal aisių a sėklų iš aiz- dą (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė) i ienas – pagal lapų iš aizdą (lielė), d iejų a dų mo y acija aiškiai susijusi su augalų naudojimu (gel a, auda), o ijų a dų mo y acija ik spė ina (aklis, gai a, meilė). pusė ap a iamų J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a dų (10 iš 20) a osenoje p igijo i y a o icialiai a o- jami augalų nomenkla ū oje. ESMINIAI ŽODŽIAI: Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi- niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai. ALBInA AUksORIŪ Ė Lie u ių kalbos ins i u as pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius [email p o ec ed]