AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
175
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id:
o cid.o g/0000-0003-2099-3735 Il es à no e que l'on ou e dans le documen ORCID le nom de l'o ganisme cha gé de l'é alua ion de la con o mi é.
MOksLInIų yRIMų kRyp ys: his oi e des e minologies li au es, e minija des sciences
na u elles, e minog aphija, e minologijos iš ekliai.
DOI: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.09 Il a é é décla é que la Commission é ai en ain de p océde à une enquê e su la base d'une in o ma ion ou nie pa l'É a memb e conce né.
pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs
JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs
TAISLIUJE AUGYMINIAME
ESMINIAI ŽODŽIAI:
Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi-
niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai.
An O ACIJA a icle examinés Ju gio Amb aziejaus ab iquez en 1843 m. a ail
Taislius p as uosius de ce momen -là des mo s de la schnekamosios. Analysée les
augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs
noms séman iques des plan es, J. A. pab ėžos ou ni les noms des plan es son
compa és a ec po ilo Ma ulionio Žolyne, Lie u iškame bo anikos žodyne, Lie u ių
kalbos žodyne, Bo anikos a dų žodyne pa eikiamais nomdais, indiquéoma, qui de J.
A. pab ėžos a ail pa eik ų a dų p igijo daba inėje a osenoje.
ABs RAC he a icle deals wi h he names o he gene a o lowe ing plan s gi en
by Ju gis which pab ėža coined by way o e minologisa ion o colloquial wo ds o
Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”),
ha ime. he a icle con ains analysis o he seman ic mo i a ion behind he
names o he gene a o plan s, in which he names o plan gene a he had c ea ed
a e compa ed wi h he names in po ilas Ma ulioniss Žolynas (names o plan s),
Lie u iškas bo anikos žodynas (A Li huanian Dic iona y o Bo any), Lie u ių kalbos
žodynas (A Dic iona y o he Li huanian Language), and Bo anikos a dų žodynas (A
Dic iona y o plan names); also, i lis s he names o plan gene a in pab ėžas wo k
ha ha e aken oo in cu en usage.
176
BEnDRInĖ kALBA | 96
ĮVADAs
Ju gis Amb aziejus pab ėža (1771849) es connu comme l'un des che s du XIX a. p ésen é
pi mosios pusės p oduk y iausių žemaičių au o ių, palikusių didžiulį an-
k aš inį palikimą. Iš jo minė ini pamokslai, bo anikos, medicinos, geog a-
ijos da bai. „Šiandien J. pab ėža, į e inus jo iškilų gy enimą i eiklą,
comme įž algus gam amokslininkas (bo anik, bo anikos p adininkas, geog aphe, p emie
au eu du géog aphieėlio), jau us gydy ojas (liaudies p opagaguėjas medicinos), sage
š ie ėjas (enseigny ai es a an ou , comme nuoši dus d asininkas (kunininkas,
ojas, mokslininkas, menininkas, biblio ilas, poe as) i ik galiausiai, no s
p anciškonas e ininkas, pamoksligas, o a o ius) (Oželis: 2020 10). J. A. pab ėžai i é an n'a
é é publiu aucun un de son a ail, seulemen langue Li uanien leis o jou naščio Di a
édi eu kunigo An ano Miluko ini ia i e 1900 m. a é é épuisdin e pa ie didžiausio J. A.
pab ėžos manusc i , Bo anin o pa adika ou Taislius auguminis. a. kalbininkės d . Ri os
Šepe y ės p épa e e publie quelques ses a aux: Taislius augyminis (I . 2009, II . 2014, III
. 2015), Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Geog a ija (2019), Pamlaioks ai ingoses ma e ialios,
di e Amb oziejaus XXI Pab ėžos (2020). pa iculiè emen g andeli J. A. pab ėžos nuopelnai
Li uanien bo anikos mokslui, pa ce qu'il p emie déc i é e esaičių plan esus gim ąja
kalba, é ai p emie bo anikos e minų žodynų au o ius (plačiau ž . Dagys 1972: 1525),
p emie a p ésen é p incipes de c éa ion de noms de plan es lenkų kalba pa ašy ame
s aipsnyje Uwagi ycząkiecesię ułożenia doskonałey Flo y Żmudzy. Miłosnikom Flo y
Żmudzkiey i znawcom języka żmudzkiego, poswięcone (pas abos, ouchan obulos Žemaičių
lo os suda ymą, 1834). Minė ą a iklą 19221923 m. Kosmos magazine publio Ju gis Elisonas,
1921 m. le ou és k e ingos monolyno li egyne en e J. A. pab ėžos hand aščių. J. A.
emphéža éc i dans l'a icle, commen de ai c ée des noms de gences, pou qu'ils
co esponden au langage žemaičius: 1) le nom de ai indique des ca ac é is iques
ca ac é is iques des espèces de gende s; 2) le nom peu ê e e inys du la in des langues
sys éma iques; 3) la ynique sys éma ique nom de gen es i an e la schnekamuja langue, e
sachan que le même plan e peu ê e ski inaugalo p op ié és. J. A. pab êja plus d'une ois
souligne que le nom de ai indique mais e ien ema que que aujou d'hui pa ois
di icile dé e mine , si le nom de la plan e es e inys, ou la in des langues li ou es, ca la
p i aikomas aip, kad jo galūnė i skambesys a i ik ų žemaičių kalbos d asią;
4) a das gali bū i suda y as iš būdingo žodžio šaknies i -iškės (Elisonas
1923: 291). Reikė ų pab ėž i s aipsnyje J. A. pabėžos iš yškin as s a bias
augalų a dų kū imo nuos a as: pag indiniu augalų a dų šal iniu jis laiko
plupa des noms la yniques dans les pa lemen s la yns son mo y uo i, e lè en
gai į ai iose ie ose adinamas, siūlo ink is, šių laikų e minais kalban ,
mo y uo ą a dą – p iski i augalui ą a dą, ku is pa odo yškiausias o
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
177
ca ac é is iques de ce e plan e. m. J. A. pab ėža baigé éc i e le plus impo an de son
būdingas augalo sa ybes. kaip galimą jis nu odo lo yniško a do e inį,
a ail scien i ique Tayslós augumyynis kó emy aalpynas augimys ligszioł aas osys eyp
muusosys kayp neko ios swe szaalys só p ijungymó abładny p ajoowa weykała y
só aaśźima waa duu 1843 pap as uuju eyp źemay yszku, kaypo p uusyszku, łaa yszku, y
Z. T. P ączyszkaus yszdóu s mee usy 1843 (~ aislius augyminis, dans lequel alpinasi
augymės ligšiol as os aussi mūsuos comme neku ios s e šalės a ec p ijungimu abladniai
p ajo o eikalo e su achimo nomų pap as ų aip žemai iškų, comme p ūsiškų, la iškų, i ų
a dų aislinių žemai iškų su la yniškais. pa kunigą Amb ozėjų pab ežą bu usį koznadiejų
waa duu ayslyyniu źemay yszku só ło iinyszkays. Pa kónyga Amb oziejó
Paab eźa bówósiiy koznadyiy y mooki ojii K e ingos mokslyniićźioy, e cyo ió
e moky ojį k e ingos mokslinyčioje, e cijo o Z. sz. p anciškaus déli é lo sose 1843). ce
ou age se a ci-ap ès appelé en ab égé Taislius augyminis1. pa į manusc i į, qui cons i ue
1042 pages (LXII p. p a a mės e 980 p. ex e), la seconde leu in i ule . Rašan bo aniką,
commencez pa la mo phologie. ainsi i e J. A. emphėža: sa Taisliaus įžanginė pa ie es
plan es mo ologie, ou o ganog a ija (Dagys 1972: 16). La deuxième pa ie du manusc i de
980 pages es consac ée aux plan es sys éma iques, elle y déc i en 643 plan es žiedines e
158 spo ines plan es ainsi que des champignons. Žiedinių augalų genčių a dus, p ésen us
Taisliuje augyminiame, é udiai Robe as Ged imas. Il a assez en dé ail analysé
J. A. pab ėža kū ė apie aš uone ius me us (1835–1843)“ (subačius 2009:
10). Jau iš eikalo pa adinimo galima sup as i, kad jame pa eik a augalų
sis ema, ku i apima ne ik pas mus augančius augalus, be i kai ku iuos
s e imšalius, duodami žemai iški, lo yniški, p ūsiški i la iški jų a dai.
kaip pas ebi bo anikas Jonas Dagys, bo anikos „ e minija susideda iš
2 dalių: mo ologinės i sis ema inės. pi moji eikalinga augalams ap ašy i,
sudu inai es e annexaginai es des plan es ziedines genčių nomų da ybą (Ged imas 2004:
182196; 2005: 8192). 1 Le nom du manusc i , qui es insc i non J. A. pab ėžos de la main
(Šepe y ė 2009: 7), įsi ėlė e eu , la p emie ema qua Gied ius subačius. Būd a džio
augyminis ondinis mo es J. A. pab ėžos a o a augymė. J. A. pab ėžos la langue e éc ibé
plus la gemen oi À p opos. G. subačiaus
(1996: 10–113; 2009: 9–28) s aipsnius.
178
BEnDRInĖ kALBA | 96
J. A. pab ėža žiedinius plan es les subdi is é en 23 gaujas (klases), e 24-ojoje
gaujoje déc i é bežiedžius, . i. spo inius plan es e champys. J. A. pab ėža
ėmėsi ois p incipaux moyens de c éa ion de e mes: 1) e miniza imu, 2)
naujada ų da yba, 3) emp unusi de au es langues. e minisués simples des de
ce emps shnekamosios mo s de langue e shnekamojoje pa lboje a o s
noms de plan es son pa 28 p oc. de ous plan es žiedinių genčių nomų. p incipal
J. A. ab iėžos moyen de c éa ion des noms des plan es a é é inno ada ų
da yba (ž . Ged imas 2004: 185). Dans ce a icle son examinés ceux Taisliaus
égyminio žiedinių augalų genčių a da, lesquels J. A. pab ėža a c éé
e miniza ęs p p ada uosius šnekamosios kalbos žodžiai, . i. sa o a mės
žodžiai. maniè e c éées de ce e açon des plan es genciaux noms Taisliuje
augyminiame es ès peuu , dans l'a icle analyse seulemen 20 genciaux noms.
La plus g ande pa ie J. A. pab ėžos e minizués genčių a dų cons i ue
schnekamojoje kalboje a o i liaudiniai plan es des noms, qui ne son pas
l'obje de ce a icle. A ski o de l'é ude, des iné J. A. pab ėžos noms de
plan es, c éés pa e miniza ion, jusqu šiol n'a pas é é e ec uée, donc dans
ce a icle nou eau ce, que examinés J. A. pab ėžos noms de plan es, lesquels il a
c éé e minizuan des mo s du langage o donn ueux. ema que que seulemen
R. Ged imas, analysan J. A. pab ėžos guide de géog aphie e minus, abo dé
e miniza imą simples mo s à di e s concep s de géog aphie in i és (Ged imas
2003: 121–126).
L'objec i de ce a icle dé e mine , quels noms de gences de plan es
lee ieuses J. A. pab ėža a c éé e minizuan les simples mo s de ce me o
schnekamije, e objec i i son les âches sui an es: j. A. A. Bo anisk, pou
dé e mine la o me ac uelle des noms de gen es de plan es, pa appo aux
noms de gen es de plan es p ésen és dans le a ail. en examinan des noms de
plan es appliqués desc ipomasse, g e inamasse, mé hodes d'analyse
séman iques.
1. EORInIs pAGRInDAs dans le s anda d in e na ional Te minology wo k p inciples
and me hods ( e minologijos da bas p incipai i me odai) comme l'un des e mes
c éa ion me odų indiqué l'u ilisa ion des o mes exis an es du langage, e les
o mes exis an es peu en ê e u ilisées pou de nou eaux e mes ku i en
u ilisan de els e mes c éa ion moyens comme kon e sija, e miniza imas,
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
179
seman inis pe kėlimas e emp eningis. e miniza imas c'es p ocessus, quand
commun inès langage exp ession ans o mée en un e me (IsO 704; 2022: 6768).
similai emen e miniza imas dé ini es e d'au es au eu s é ange s,
indiquan que lo s de ce p ocessus un mo ou ph ase de langue comm inée
pâ isen d'un e me, eiškiančiu concep oką specialiojoje kalboje (ž . Valeon is,
Man za i 2006: 7; G ; Eu o e mbank). La e minologie Li uanienne es dé inie plus
la gemen que dans les a aux d'au eu s é ange s men ionnés: déc ûdinan
e miniza imą ne s'agi pas seulemen de simples mo s de langue commune, mais
aussi de e min e minus de mo s ou de posakias pa e imà e minis, e ce
p ocessus comp end ous les habi uas us e mes de changemen de
signi ica ions (pe kel inės eikšmės o ma imą(si), signi ica ion e sipausimą) (ž .
keinys: 1991; klima ičius: 4; 2006: 5512; kaulakien: 64: 28; Ged imas 2003: […] 2006; K ašy ė
2005: Šalkais e minologijos i lie u iškoji e minologijos (1925, 1927, 1934), qui il a
76; Jakai ienė 2010: 191; Gai enis 2014[1983]: 131–135; 2014[1996]: 26–27;
2014[1997]: 4–7; 2002: 51–53).
Jau pi mame eo iniame lie u ių e minologijos da be – iloso o s asio
publié en qua e numé os dans le jou nal scien i ique de l'uni e si é Logos. En
pa lan de ois p incipales sou ces des e mes, comme le p emie indique
l'adap a ion des mo s des langues humaines à l'a ai e e minologie e dis ingue
qua e maniè es, comme les mo s des langues humaines son in odui s dans une
e minologie scien i ique: a) le mo des langues humaines; b) le sens du mo
p aplė imen ; c) é écissemen du sens du mo ; d) le mo du sens élnojemen
selon analogie (Šalkauskis 1927: 12). ik ine a en ion, que les e minologues depuis
XX a. 8-oyeux décennies, di é emmen de s. Šalkauskis, ne dis inguen que ois
açons de changemen de signi ica ions des mo s, e elle dis inc ion peu
s'explique pa le ai que an le sens du mo p plė imas, an le é écissemen
en e minisan le mo es sa signi ica ion p écisina ion. En ou cas les mo s
simples, en és dans le sys ème des e mes, ob iennen spécialemen , une
signi ica ion dé inie (keinys 1980: 64). Dans les a aux des e minologues Li u iens
à discu e , le p ocessus, quand un simple mo en ans o me un e me, in odui s
u ilisés e mes a iaien : e minologisa ion (keinys 1980; Gai enis 2002),
e minologiza imas (Gai enis 1983, 2006; s unžinas 2007, 2018), e miniza imas
(klima ičius 1996; Ged imas
2002), e minizacija (Gai enis 1997, 1996; kaulakienė 2001; klima ičius
2003; k ašy ė 2005; L B; Jakai ienė 2010). Reginas k ašy ė es ime, en pa lan
de mo s pa e imą e minis aud ai plu ô se é é e concep ok e me-

180
BEnDRInĖ kALBA | 96
nija, . y. e minų isuma, odėl logiška i umpumo eikala imą a i in-
kan i o ma es i e minisa ion (ou o me hyb idine a ec lie u iška p eesaga susi o ma o e leu
e miniza imas)“ (k ašy ė 2013: 134). Manau, kad minimi e mino a ian-
ai e minizacija2 i e miniza imas y a sis emiškesni, galima saky i, kad jau
consomma ion adi ioncija, ad a igo a oju e miną e miniza imas, seulemen ci a ions
p ésen és au eu sų a o i e minai. comme l'obse e kazimie as Gai enis, e minologisa ion plus
sou en é oi e que pla ina l'eks en ion du mo , le end conc è es (Gai enis 2002: 29). cela nous
ema quons e analysan J. A. pab ėžos a ail donnés des noms de plan es, e mines mo i a ion e
son impo ance ega dima ne ienodai3. ce ains e minologues me en pa iculiè emen l'accen
nes J. A. pab ėža e minizuo iems pap as iesiems žodžiams su eikia kon-
k ečią specialią eikšmę – pagal panašumą a kokį no s ki ą požymį į a di-
ja konk ečią augalų gen į.
Aiškinan is, kaip i kokiu būdu bu o suku as e minas, pap as ai ieško-
ma į a dijimo mo y ų, ad kyla mo y acijos klausimas. e minologijoje į
su l'impo ance de la mo i a ion, pa exemple, sabela Fe nández-sil a, le plus app op iam ype de
e mes, ca ils ne son pas seulemen la gemen ep ésen en le concep , mais aussi de leu o me
Judi F eixa i Ma ia e esa Cab é nu odo, kad mo y uo i e minai a odo
mon en une pa ie du concep (Fe nández-sil a e k . 2009: 21), les mo i s e minaux ou en la
po e au concep de comp éhension, ca ils pe me en le concep apidemen e e icacemen
d'iden i ie (Fe nández-sil a e k . 2009: 24). se giusz G ine -G iniewiczius es ime que la mo i a ion
aide plus acilemen à comp end e e app end e la concep co espondan e. selon lui, en c éan
nou eaux e mes le plus la gemen son u ilisées s uc u ali é e séman ique mo i a ions.
s uc u ūd, leu s uc u e indique leu signi ica ion. séman ique mo i a ion su ien dans les
mo s, con enan une signi ica ion secondai e, qui peu ê e p é ue su la base de la signi ica ion
inė mo y acija ma oma žodžiuose, suda y uose iš jau žinomų eikšminių
p imai e (G ine -G iniewicz 2011: 34). e miniza ion maniè e c éés aux e mes s uc u u inée ou
da ybos mo i y acija nebūdinga, pa ce que e minis ils son de enus non da ybos maniè e, ad
da ybos signes de possède. Dans ce cas nous pou ons pa le seulemen de la séman ique mo i a ion,
2 Jonas klima ičius éc i que e minus e minog a ija, e minisa ion, ans e minisa ion,
de e minisa ion 1970 m. udenį pa ežęs iz kije o (klima ičius 2002: 133). c éa ion des e mes (Myking
2009: 3953; 2020: 630). Mo i a ions classi ica ions o elle u im alo s, quand le mo es u ilisé pe kel ine
sens, suje nommé non simplemen , e g iebian is déjà esamo mo , nesuda omas nou eau mo , k.
Gai enis e mines mo i a ion beaucoup de signi ica ions ne eikia. selon lui, mo i a i e mes plus
3 Johanas Mykingas, nag inėdamas į ai ių au o ių eo inius e minų kū imo modelius i
aspek us, sa o da buose gana išsamiai analiza o mo y acijos są oką kaip ieną iš s a bių
aciles à en aînés e plus i e dé e minés leu place dans les mic osys èmes e minije.
apž algas da ž .: Gai eny ė 2000: 19–25; G i ėnienė 2006: 24–29; Lubienė 2015.
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
181
cependan en géné al mo i y acija e minijoje n'a pas d'décisi e aidmens, ca puikiausiai u ilisés
e complè emen nonmo i o a i e mes, ainsi que s e imžodžiai, don la mo i y acija nous
ik a si anda nauja (me a o inė a me oniminė) eikšmė (U bu is 2009: 73).
complè emen ne comp ends. […]> mo i a ion es plus impo an e aux e mes spéciaux que aux
géné aux (Gai enis 1998: 91).
À mon a is, dans la e minologie la mo i a ion es impo an e, ca le e me
mo i ué es acilemen comp éhensible e wi hou dé ini ion, cependan au
econnaî e que pas de ous les e mes e minizués la mo i a ion es aiški e
nous la pou ons comp end e. pa ois il es di icile de ace les mo i s
d'in en ionnemen de ce ains concep s en aison de indi idualisme de leu s
c éa eu s ou seulemen leu connue analogie, selon laquelle ils choisissen de
e minise le langage o dinai e. é udian la mo i a ion des noms de plan es du
no d pane ėžiškių pa a mėje, Au elija G i ėnienė souligne que la mo i a ion du
nom sou en démène lui-même in oquable chose, les plan es on
pa iculiè emen beaucoup de dis inc i s ai s, donc e leu s dénomina ions
mo i a ion es ès di e se. cependan e même dans ce cas, où la ca égo ie
elle même cons i ue des p émisses de mo i a ion di e si é, sou en il es ainsi
que le choix du nom es dé e miné non seulemen l'essen iel ca ac é is ique
dis inc i de la plan e, mais aussi des associa ions acciden elles, laki la
nag inėjan J. A. pab ėžos suku us augalų a dus galima ne ik a sek i jų
sukū imo mo y us pagal būdingus požymius, be i pama y i au o iaus
an aziją i kū ybingumą.
„pap as ų e minologizuo ų žodžių u inys gali ge okai pakis i. e minas
an aisie e c éa i i é des consomma eu s (G i ėnienė 2006: 27). ce e
ne e ai okie e minai, nepaisan ieno iš adicinės e minologijos eika-
la imų – s ilis inio neu alumo, y a eksp esy ūs i ski iami p ie me a o inių
e minų. k. Gai enis pab ėžia, kad e minologijoje aizdingumo dažniau-
siai ne engiama ada, kai siekiama iš yškin i ski iamąją (dis ink y inę) e -
de niè e che cheuse a di qu'il aud ai app ou e , pa ce qu'in odui des
semes spéciales, don le mo simple n'a pas (Gai enis 2002: 53). mines onc ion.
ki os, dažnai g iebiamasi aizdingo lyginimo. Vaizdingumo neiš engiama
Exp essi s e mes son sou en c éés sys éma ique e minologie, pa ce que ici, pou dis ingue une plan e ou animaux espèce ou gen e de e alo s, quand le dis inc i ai es considé é y ėjo imp essionnis, que lui ai
182 BEnDRIn kALBA | 96 nommée une plan e ou un animal, ou subjec i emen
é aluées quelle que soi les ca ac é is iques de plan e ou d'animal (Gai enis
2002: 4546)4. p zemysławas Dębowiak e Jadwiga Waniakowa, analysuan
séman ique la mo i a ion des noms de plan es, soulè en que les mé apho is
noms des plan es, donc gausu dans la bo anikos nomenkla ū oje, son secondes
noms, don combienlocale la classi ica ion: 1) les plan es é aizda; 2) p op ié és
des plan es; 3) lieu de di usion des plan es; 4) consomma ion des plan es
nu a eju eikė ų išši uo i me a o os pag indą, . y. pi minę mo y aciją.
Jie pa eikia ke u is pag indinius eiksnius, lemiančius augalų a dų seman-
(Dębowiak, Waniakowa 2019: 175176).
2.AUGALUS GEnČIUS NARDAI, sUkUR I ERMINIZUOJAn pApRAs UOsIUs
kALBOs VOODŽIUs Augalus genčių a dai, J. A. pab ėžos c ée e minizan les
o d es du langage o dinai e, son mé a o iniai e mininai, ca , basé su le
égalo p op ié ésmis ou à un ce ain essemblance à l'obje , auquel ce signe
es ca ac é is ique, le nom de l'obje es ans é é à la plan e. Aiškinan is
des espèces égé ales examinées
į a dijimo mo y us pi miausia žiū ė a, kuo a augalų gen is išsiski ia, ku ią
pap as ojo žodžio eikšmę ėmė J. A. pab ėža, ku iuos augalo būdingus
b uožus jis iškėlė, a ą mo y aciją galima pa em i išleis uose augalų a -
dynuose i ki oje bo anikos li e a ū oje pa eik a in o macija.
J. A. pab ėža e miniza o pap as uosius žodžius augalų gen ims pa a-
din i pagal augalų iš aizdą, naudojimą i sa ybes.
2.1. Des noms c éés su la base de l'appa ence de la plan e
Le plus la gemen pa à discu e des plan es nomme , même cinqolikai su
ing šim i, J. A. pab ėža p enai les o donn ueux mo s du langage, auxquels
mé apho iquemen en 'appelaien les plan es selon žiedų, žiedynų, aisių,
semences e euilles d'appa ence simili ude. Namdas, moy uo i žiedų e
žiedynų épaisda. c'es la plus abondan e g oupeselle de plan es. Son nomus J. A.
pab ėža a c éé basan is žiedų e žiedynų o me e couleu . La plupa des
mo s simples e minisée selon žiedų e žiedynų o me:
4 À p opos des di é en s domaines lie u iškus mé apho inius e minus a déjà assezžai
éc i a, oi . : Bal ūnai ė 1998: 3647; Gai eny ė 2000: 1925; s unžinas 2006: 6273; 2018: 5692;
2012: 8392 e k .
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
183
Vlada skienė baydikła (~baidykla). Il a é é élu p ésiden de la République édé ale d'Allemagne
pa le Pa lemen eu opéen. Himan oglossum. (Zungeno chis. Willd.) ( A 639/ II 4615). c'es la
amille o chidėjų gen is, don žiedų lūpa cons i uée de ois pa ies, e la pa ie médianique
es g andemen ilgesnė que les au es e sus o cuuse, donc žiedas semble su isammen
queïs. Ma y , J. A. pab ėžai il semblai neg ažus, donc ainsi e nomma ce e plan e, oi . MnE;
plg. 2 baidykla z . baidyklė: 4. p bo . Himan oglossum LkŽe; Himan oglossum oi Ace as
(Gudžinskas 1999: 80), Ace as be agis
(Gudžinskas 1999: 21); bóó bółs (~bu bulas). T ollius. (Kugel anunkel.
Blu .) ( A 38 II 219/1). La Commission es in i ée à p ésen e une
p oposi ion de décision conce nan l'applica ion de la p ésen e
décision. Ce e plan e nomme J. A. pab ėža choisi le mo bu bulas en
aison de la o me des žiedes, cela con i me e Lie u iškas bo anikos
žodynas (LBŽ): T óllius eu opaeus (la . ulleum ondulus indas, sen.
ge manai simple ce e plan e appelai Rolla, Gold olla, aigi isu
pab ėžiamas signe de ondulume, ca les žiedai de la plan e son
onduls, u uliški) asis bu bulis (Mlūsn), sin. bu bule (F6) LBŽ 355;
bu bule 6. Rs bo . bu bulis, po inkis (T ollius eu opaeus): k p7 LkŽe;
enco e z . G i ėnienė 2006: 6465; kooćźiéłs (~kočėlas). Alopecú us ( A
51/ I 185), plg. Alopecú us (g . alopex lapė, u a uodega; žiedynas emena
lapės uodegą) pašiaušėlis (Mln), sin. kočėlas (p) LBŽ 16; kočėlas (b us.
kačala) [k], J, R 3. LBŽ bo . a pinių amille plan eas, pašiaušėlis
(Alopecu us): p LkŽe. Shiai genčiai in i ule p isom es šnekamojoje
pa boje a o sla izmas. ema quable que J. A. emphėža l'a choisi ne
sui an pas le e me la iniko mo y acija; plg. Alope us (35) nommé
kočėlu en aison de l'appa ence žiedyno (dans main enan no minis nom de gènes pašiaušėlis)
(Janke ičienė 2009: 35); k aamy (~k amė). Échium ( A 143/I 279). Ce e gen es de nom, c éé o
e miniza us a mės mo , mo i acija coïncide a ec la yniško égalo de nom mo i acija, plg.
Échium ulgá e (g . echis gy a ė, jaune; sous le nom g . echion on é é appelés di e sus
Bo aginaceae amille 5 po sou ceinus san umpos A duodamas man aščio puslapio nume is, e po
pas i ojo b ūkšnio publikuo o da bo omas e puslapis. 6 F = J. Fiedo owicz. Ka alog oślin dziko
osnących i niek ó ych p zyswojonych około Iłłuksz y p zez X. Joze a Fiedo owicza od oku
1818 aż do ąd pos zezonych i zade e minowanych,
według Układu Linneusza oku 1851 napisany. Nazwiska oślin po łacinie, po polsku i po li-
ewsku ( ank aš is).
7 po d i aškio p ésen ées des end oi s, duquel le ocodyne donnée des exemples, san umps.
BEnDRIN
KALBA 190 | 96
En compa an les examinés J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a dų
mo y aciją su leu s nomys la iniens, on peu ema que , que seulemen sešių
nomų mo y acija su ampa (ž . 1 len elę), cependan di e, que dans ces cas J. A.
pab ėža sekė la yniškais a dais, pa ce que an la yniški, an J. A. pab ėžos
suku i a dai ne peu en indique le p incipal signe de la plan e. 1 LEn EL.
Lo yniški e lie u iški plan es de genčius noms, don la mo i a ion coinciden
Lo yniškas
nom nom
Lie u iškas
mo i
Į a dijimo
T ollius bu bulas Ap ali žiedų o me.
Échium k amė Les leu s semblables à
i an la ê e. Lýchnis eu a Ryški žiedų couleu a.
Co ispé mum blakė Vaisiai similaux à blakes.
Senecio žilė pe žydėjusio augalo sėklų
ski s ukų spal a panaši į žilų
plaukų spal ą.
Rúbia auda Du plan à châ eaux ob enu un
ougeons dažas.
Des ap a es J. A. pab ėžos Taisliue augyminai e p ésen ées plan es des
noms génciaux, qu'il a c éé e miniza ès les simples ueux mo s de la
šnekamosios langue, moi ié des noms p igijo e main enan ou nis comme
o iciels les noms de ces gences. ois noms de gences de plan es žiedines
son u ilisés els même que e donnés J. A. pab ėžos a ail: blizgė, gai a e
žilė. Ses genčių noms de emplacée galūnė, ils déjà considé y ini galūnių
ediniais: aklė, bu bulis, gel ė, pen inius, audė, žyd ė, oi 2 ableelę.
A en ine la a en ion, que elle o me de ces noms de plan es, sau un žyd a,
donnée déjà po ilo Ma ulionio plan es de a dyne Žolynas. Dalys II. Dic ionnyas
Lie u os augalų i augalų aislas (1906), c'es le p emie Li uanie imp imdin
dic ionnai e bo anique. p. Ma ulionis au mo le p akalboje a indiqué des
sou ces, auxquelles u ilisai , une lis e, e pa mi elles comme p emie celui
imp imée 1900 m. En Amé ique J. A. pab ėžos a p ésen é le dic ionnai e
Bo anika ou Taislius auguminis (plačiau oi Aukso iū ė 2019). cependan ,
comme isible 2 ablele, p. Ma ulionis quelque peu changea J. A. pab ėžes noms.

AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
191
2 LEn ELĖ. Augalų genčių a dai e minog a iniuose šal iniuose
J. A. pab ėžos
Taislius
J. A. pab ėžos
égyminis Bo anika ou
Taislius
auguminis
(1900) p.
Ma ulionio
Žolynas
(1906)
Lie u iškas
bo anikos
žodynas
(1938)
Bo anikos
a dų žo-
dynas
(1998)
blyzgy
blizgė ia
(~blizgė).
( A 451/ II
Lunábliz-
273) 115 38
gė blizge
204 183
blizgė
gaywa
(~gai a).
sana ( A
Lápgai a
631/ II 453)
gai a
124 35 189
gai a
171 źyly
gai a
(~žilė).
Senecio
( A 600/ II 422)
žilė žile
14
žilė žilė
54
aklis
320
(~aklis).
273
Galeópsis
(421 II 243)
aklys aklė
110 29 149
aklė aklė
137
bóó bółs
(~bu bulas).
bu bulas
T ollius.
bu bulis
(389/ II 211)
bu bulis
116 59 355
bu bulis
302 geł a
(~gel a).
Se á u-
(573/II 395)
la gel a
125 54 321 274
gel e
pę yns
gel ė
(~pen inas).
gel ė
pen ines
pen inius
Delphíni-
pen inius
um (374/ II
pen inius
196) 142 23
116117 109
źiid a
auda (~ auda). –
Rúbia (101/ I 237)
auda
146
aude
51
audė
301
audė
259
(~žyd a).
Musca i (244/ II 66)
žyd a
163
žyd a
41
žyd ė
226
žyd ė
199
gays a (~gais a). –
Lýchnis ( A 312/ II 134)
gais a
124
gais ana
205
gais ana
205
gais ena
185
Sépa émen discu able le nom de gen e gays a (~gais a). Lýchnis (312 II 134).
Main enan ce e gen is es appelée p éesagos -ena edinu gais ena, plg.
gais ena BVŽ 185. p. Ma ulionio Žolyne donnan le nom gais ana a ec
J. A. pab ėžos aš ų paim as a das, as pa s a das pa eik as i Lie u iškame
é é ence, que c'es du ocodyne bo anique, seulemen a ec p. Ma ulionio
nuo oda, e comme synonyme indiqué J. A. pab ėžos gais a, plg. gais ana (Mln), sin. eu (p) LBŽ 205.
192 BEnDRIn
LOK _ 96
IŠVADOs
1. Schnekamosios mo s des mo s e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje
augyminiame es le second selon p oduc i umą son appliqué mé hode de
c éa ion des noms des plan es. Ving examinés dans l'a icle des noms de
gences de plan es žiedines, c éu es e minisan les simples mo s de langue
shnekamosios, cons i uen en i on 12 p oc. de ous les noms de gences de
plan es žiedines e minisés. 2. examinés les noms des plan es ca ac é is ique
séman ique mo i a ion, ils dis inguinis à des e mes mé apho iques.
Beaucoup de plan es génciales noms, c éu es e minisan les o donn ueux
mo s du langage, mo i a ion es aiški, seulemen deux noms, qui c ée
e minisan abs akčiuosius daik a a džius (gai a, meilė), en a dijimo
mo i ai spė ini. 3. La plupa des noms des plan es J. A. pab ėža a c éé en se
basan su l'appa ence de la plan e même quinze, e neu d'en e eux mo i e
l'un des plus impo an s ca ac é is iques des plan es ziedés e ziedynes
l'appa ence: o me (p.ex.: bu bulas, ka ūna, pen inas) e couleu (p.ex.: eu a,
žyd a). cinq mo s simples e minisue des plan es gen ims in énés selon les
ui s ou g aines é aildą (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė) e un selon les
euilles é aildą (lielė). seulemen deux noms de mo i a ion clai emen liés à l'u ilisa ion des plan es (gel a, au-
da). e minizuo i pap as ieji žodžiai nu odo ne iesioginį augalo naudo-
jimą, be jo ezul a ą – iš augalo dalių gaunamą spal ą. Analizuojan
augalų a dų mo y aciją a siskleidžia J. A. pab ėžos kū ybiškumas, ypač
ada, kai augalai pa adinami pagal pa ies au o iaus įspūdį a asociaciją
(aklis, baidykla, kazokas).
4. s a bu pas ebė i, kad dauguma į a dijimo mo y ų pasi ink a pagal bū-
dingą augalo požymį, nesekan lo yniškais augalų a dais. no s šešių
J. A. pab ėžos suku ų a dų mo y acija i su ampa su lo yniškų a i i-
kmenų mo y acija, ačiau kai ku ie jo e minizuo i pap as ieji a dai
ne indique di ec emen sui imois noms la inisškais (bu bulas, k amė, eu a). 5.
moi ié discu ables J. A. pab ėžos suku ų žiedinių augalų genčių a dų (10 oje.
iš 20) a osenoje p igijo i y a o icialiai a ojami augalų nomenkla ū-
ema quable que ois noms jusqu'à nos jou s son enus impaki és, els que
ceux p oposés J. A. pab êja: blizgė, gai a, žilė, penkių Taisliuje augyminiame
pa eik ų a dų galūnės a iksas bu o pakeis as (bu bulis, gel ė, pen ė, audė,
žyd ė) e à un nom p idinius Ma ulesaga -ana (gais ana, main enan Ma ul ė)
déjà en 1906 pou la p emiè e ois en Li uanie au nomdin ame des plan es
so yne p. Žionio Žolyne, e žyd ė su pakeis a galūne iksuo as Lie u iškės
žodynė (LB 1938).
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
193
ŠAL InIAI
LBŽ – Lie u iškas bo anikos žodynas, ed. J. Dagys. kaunas, 1938.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002): elek oninis a ian as.
Redak o ių kolegija: Ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), Jonas paulaus-
kas, Ri u ė pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). p ieiga in e ne-
e: www.lkz.l .
A I – J. A. pab ėža Taislius augyminis. I–223, pa . O. kažukauskai ė, R. Še-
pe y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
A II – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 224–776, pa . R. Šepe y ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
A III – J. A. pab ėža Taislius augyminis. 777–980, pa . R. Šepe y ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015.
LI ERA ŪRA
Aukso iū ė Albina 2019: po ilo Ma ulionio „Žolyne“ pa eik ų augalų
genčių a dų au o iniai šal iniai. – Bend inė kalba 92. p ieiga in e ne e: h ps://
jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/406.
Bal ūnai ė Rena a 1998. Me a o iniai e minai. – Te minologija 5, 36–47.
BVŽ – Bo anikos a dų žodynas, sud. R. Janke ičienė, Vilnius: Bo anikos ins-
i u o leidykla, 1998.
Dagys Jonas 1972: J. pab ėžos gy enimas i da bai. – Ju gis Pab ėža (1771–
1849), Vilnius: Min is, 8–26.
Dębowiak p zemysław, Waniakowa Jadwiga 2019: seman ic
Mo i a ion o plan names as a pa o hei E ymology. – The Landscape
o Lexicog aphy, eds. A. Villal a, G. Williams, Lisboa-A ei o: Cen o de
Linguís ica da Uni e sidade de Lisboa, Cen o de Línguas, Li e a u as e
Cul u as da Uni e sidade de A ei o, 173–200. p ieiga in e ne e: h ps://
shs.hal.science/halshs-02309857/ ile/Diciona is icaVI_ HELAnDsCApE-
OFLEXICOGRApHy.pd .
Elisonas Ju gis 1923: Iš pab ėžos nespausdin ų bo anikos aš ų. – Kosmos:
Gam o y os i jos šalimų mokslų laik aš is 3, 283–292. kaunas.
Eu o e mbank – Fede a ed Ne wo k. p ieiga in e ne e: h ps://eu o e mbank.
com/.
Fe nández-sil a sabela, F eixa Judi , Cab é Ma ia e e-
sa 2009: Mul iple Mo i a ions in he Denomina ion o Concep s: he Case
o „p oduc ion a ea“ in he minology o Aquacul u e in F ench and
Galician. – Te minology Science & Resea ch 20, 21–38. p ieiga in e ne e:
h ps://jou nal-ea -ae .ne /index.php/ s /a icle/ iew/5845.
BEnDRIn
kOLBA 194 | 96
Gai enis kazimie as 2014[1971]: quelques noms de plan es depuis J.
pab ėžos aš ų. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 259260.
Gai enis kazimie as 2014[1983]: Ce celui es du lie u iškos liaudinės
specialiosios leksikos. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 122136.
Gai enis kazimie as 2014[1996]: kalbiniai e loginiai e minų
eikala imai. Te minologie 3, 2638.
Gai enis kazimie as 2014[1997]: e minisa ion e de e minisa ion. –
Te minologie 4, 47.
Gai enis kazimie as 1998: quelques pensées su la e minologie.
Te minologie 5, 8992.
Gai enis kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: héo ies e a kybos
me menys, Vilnius: LkI édykla.
Gai eny ė Jolan a 2000: mo i a ion des e mes de physique complexes.
Li uanis ica 3-4(43/44), 1925.
Ged imas Robe as 2003: J. A. pab ėžos géog aphie manuèlelio e minai. –
Te minologie 10, 117134.
Ged imas Robe as 2004: sudu ines noms de plan es žiedines Ju gio
Amb aziejaus ab iquez un magasin à ayslós augumyynis. Te minologie
his oi e e p ésen ies p oblemos, Vilnius: Li u iens langue ins i u e édi eu , 182
196.
Ged imas Robe as 2005: p iesaginiai žiedinių augalų pa adinimai Ju -
gio Amb aziejaus pab ėžos eikale Tayslós augumyynis (1843). – A chi um
Li huanicum 7, 8192.
G ine -G iniewicz se giusz 2011: e minological Me hods in he His o y o
e minology science Te minologija 18, 2742. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų
pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. G B uno de Bessé, nkwen i-Azeh Blaise, sage Juan s.
Glossa y o Te ms Used in Te minology. accès In e ne : h ps:
benjamins.com/ca alog/ e m.4.1.08bes.
Gudžinskas Zigman as 1999: Li uania induočiai plan esalai, Vilnius:
Bo anikos ins i u o édykla.
Gudžinskas Zigman as 2010: T adiciniai Lie u os da želių augalai, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos cen as. IsO 704:2022: In e na ional S anda d: Te minology
Wo k P inciples and Me hods. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2e paka .
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2e paka . Jakai ienė E alda 2010:
uni e si e o leidykla.
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
195
Janke ičienė Ramunėlė 1987: Vasa ą žydin ys augalai, Vilnius: Mokslas.
Janke ičienė Ramunėlė 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taisliaus
bo aniniai commen ai es e explica ions. Ju gis Amb aziejus Pab ėža.
Taislius augyminis. I-223, Vilnius: Ins i u de la langue Lie u ių, 2947. kaulakienė
Angelė 2001: e minisa ion: seman iniai da iniai e e iniai. –
Te minologie 8, 2833.
Leksikologija, 2e paka . Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2e paka .
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, 2e paka . éd., Vilnius: Vilniaus keinys s asys
1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. Jonas klima ičius 1996: depuis liaudies e minies à scien i ique. Te minologie 3, 425.
klima ičius Jonas 2006: Suk i, y i, ynio i e leu s edinių synonymija e
polisemija gy ojoje kalboje, no minimo e e minizacijos bandymai.
Te minologie 13, 4861.
Jonas klima ičius 2002: kazimie as Gai enis. Li u iens e minologija:
héo ies e ges ionbes me menys. Vilnius: LkI édi eu , 2002, 148 p.
Te minologija 9, 129147.
k ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių k ašy ė
uni e si e o leidykla.
Regina 2013: Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi e minmik osis ema.
Te minologie 20, 123139. Leka ičius Algi das 1989: Vado as plan es pou connaî e,
Vilnius: Mokslas. L B Banque des e minaux de la République de Li uanie. accès
in e ne : h ps:// e minai.
lkk.l /.
Lubienė Jū a ė 2015: des mikonimai de Li uanie: nomina ion e mo i a ion.
klaipėda: la maison de p esse de l'uni e si é klaipėda. Ma ulionis po ilas
1906: Žolynas. Dalys II. Dic ionnai e Li uanien des plan es e plan es de
aislas, Vilnius: M. ku kos paus u ė, 1906. Myking Johan 2009: (ye ano he )
axonomy o Mo i a ions. Te minology Science & Resea ch 20, 3953. La
Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en place d'un égime d'aides à la eche che e à la eche che en ma iè e d'aides à la eche che e à la eche che.
Myking Johan 2020: e m Fo ma ion Is he e a s a e o he A ? –
Te minologie 27, 630.
MnE Monaco Na u e Encyclopedia. accès In e ne :
h ps://www.monacona u eencyclopedia.com/himan oglossum-hi cinum/?lan-
g=en. Oželis Remigijus 2020: k is ocen ism kun. Ju gio pab ėžos pamokslų
inkinyje pamokslai ai ingose ma e ialiose. P ecslai ai ingoses ma e ialies,
saky i Amb oziejaus Pab ėžos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, pab ėža
9–25.
Amb oziejus 1900: Bo anika a ba Taislius Auguminis, shenandoah, pa.
s unžinas Robe as 2006: Lie u iški me a o iniai s a ybos e minai. –
Te minologie 13, 6273.

196
BEnDRInĖ kALBA | 96
s unžinas Robe as 2007: 1910–1937 m. lie u iškoji s a ybos e minija
(des essou ces disponibles). Te minologie 14, 125134. Labanauskienė sol i a,
s unžinas Robe as 2018: e minizuo ieji i me a o iniai in o ma ikos
i kompiu e ijos e minai. – Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a,
Mi ke ičienė As a, s unžinas Robe as, Umb asas Al ydas, Zemle ičiū ė
palmi a. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. subačius Gied ius 1996: Ju gio Amb aziejaus
ab iquezos žemaičių kalba. Li uiniens A gimimo his o ies s udios 8: Asmuo:
en e nau es e É a , e minija. Logos: Philosophie pé iodique 1, 132. Šepe y ė
10–113.
subačius Gied ius 2009: Ju gio Amb aziejaus pab ėžos Taislius augymi-
nis (1843). – Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius augyminis. I–223, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 9–28.
Šalkauskis s asys 1927: e minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos
Ri a 2009: p a a mė. Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taislius auU bu is Vincas
2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos
gyminis. I–223, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 7.
ins i u as.
Valeon is kos as, Man za i Elena 2006: he Linguis ic Dimension o e minology:
p inciples and Me hods o e m Fo ma ion. 1s A hens In e na ional Con e ence
on T ansla ion and In e p e a ion T ansla ion: Be ween A and Social Science,
1314 Oc obe . accès In e ne : h ps:
www. esea chga e.ne /publica ion/253024944_ HE_LInGUIs IC_DIMEn ERM_FORMA I-
sIOn_OF_ ERMInOLOGy_pRInCIpLEs_AnD_ME HODs_OF_
On# ull ex FileCon en .
Vlada skienė Rasuolė 2012: Mé a o iniai e mes de économie.
Te minologie 19, 8392.
VLEe Visuo inė lie u ių enciklopedija ( a ian e élec onique), Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as, 20012023. accès in e ne : h ps:// www. le.l .
Reçue 2023 11 16
accep ée 2023 12 18
AlbinA Aukso iū ė. Pap as ųjų žodžių e miniza imas
Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos Taisliuje augyminiame
197
ALBINA AUKSORIŪTĖ
ERMInOLOGIsA IOn OF COMMOn WORDs
In JURGIs AMBRAZIEJUs pABRĖŽA’s
TAISLIUS AUGYMINIS summa y he a icle analyse he names o he gene a o
lowe ing plan s c ea ed by Ju gis which he coined by way o e minologisa ion o
colloquial wo ds o ha ime. In pab ėžas Taislius augyminis, e minologisa ion o he
Amb aziejus pab ėža in his 1843 wo k Taislius augyminis (“ he sys em o plan s”),
wo ds o spoken language is his second mos p oduc i e way o c ea ing he names
o plan s. he wen y names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed by way o
e minologisa ion o colloquial wo ds ha his pape examined, accoun o abou 12
pe cen o all names o he gene a o lowe ing plan s c ea ed in his way. Resea ch
showed ha he plan names analyzed a e cha ac e ised by seman ic mo i a ion and
can be a ibu ed o me apho ical e ms. he mo i a ion o mos names o plan
gene a c ea ed by e minologisa ion o common wo ds is clea . nine plan names
we e c ea ed by pab ėža on he basis o he appea ance o he plan : he shape and
colou o he lowe s and in lo escences (e.g., bu bulas, ka ūna, pen inas, gais a,
žyd a), i e common wo ds we e made in o e ms o designa e plan gene a by he
appea ance o hei ui s o seeds (blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė), and one by he
appea ance o i s lea es (lielė); he mo i a ion behind wo names is clea ly linked o
he use o he plan s in ques ions (gel a, auda), and he mo i a ion o h ee names
can only be guessed (aklis, gai a, meilė). Hal ( en ou o wen y) o pab ėžas names o
he gene a o lowe ing plan s discussed in he a icle ha e been adop ed and a e
o icially used in he nomencla u e o plan s.
KEYWORDS: Ju gis Amb aziejus pab ėža,
plan gene a names, e minologisa ion,
mo i a ion, me apho ical e ms.
ALBInA AUksORIŪ Ė
Lie u ių kalbos ins i u as
pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]
BEnDRIn
kOLBA 198 | 96
ALBINA AUKSORIŪTĖ
pApRAs ųJų ŽODŽIų ERMInIZAVIMAs
JURGIO AMBRAZIEJAUs pABRĖŽOs
TAISLIUJE AUGYMINIAME
ésumauka a icle analysés pa Ju gio Amb aziejaus pab ėžos 1843 m. a ail
Taislius p as uosius de ce momen šnekamosios langues mo s. Šnekamosios
augyminis pa eik i žiedinių augalų genčių a dai, ku iuos jis sukū ė e miniza ęs
langues mo s de e miniza imas J. A. pab ėžos Taisliuje augyminiame es le
second selon p oduc i umą son moyen de c éa ion des noms des plan es. Ving
examinés dans l'a icle des noms de gences de plan es žiedines, c éu es
e minisan les simples mo s de la langue shnekamosios, cons i uen en i on 12
pou cen es de ous les nom de gences de plan es žiedines e minisés.
l'é ude a mon é que les noms de plan es considé és son ca ac é is iques
y acija, jie ski ini p ie me a o inių e minų. Daugumos augalų genčių a dų,
suku ų e minizuojan pap as uosius kalbos žodžius, mo y acija y a aiški. De y-
séman ique monis noms de plan es J. A. emphéža a c éé en se basan su la égé ale
é aizd: o me e couleu (p.x.: bu bulas, k ūna, pen inas, eu a, žyd a), cinq simples
mo s e minisue des plan es gen ims insignés pa des ui s ou des g aines é aizd
(blakė, blizgė, s aigė, amsa, žilė) e un pa des lap aizd (li), la mo i a ion des noms de
plan es es clai emen liée à l'u ilisa ion (gel a, auda) e la mo i a ion de ois
noms seulemen (ak, gai a, meilė). la moi ié d'examinés J. A. pab ėžos suku ų žiedinių
augalų genčių a dų (10 su 20) a osenoje p igijo e son o iciellemen u ilisés
plan es de nomenkla ū oje.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
Ju gis Amb aziejus pab ėža, augalų genčių a dai, e mi-
niza imas, mo y acija, me a o iniai e minai.
ALBInA AUksORIŪ Ė
Lie u ių kalbos ins i u as
pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]