migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
107
MIGLĖ ŽEMRIETĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
oRciD id: 0009-0000-2174-3311
moksLinių yRimų kRyP ys: eks ynų ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo -
ologinė analizė, mo ologinis daugia eikšmiškumas i jo ibojimas.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.06
moRFoLogiškai DaugiaReikšmių
FoRmų a siRaDimo PRieŽas ys
ESMINIAI ŽODŽIAI:
mo ologinis daugia eikšmiškumas, au oma inė mo olo-
ginė analizė, eks ynas, homo o mos, žodynas.
ano acija
s aipsnyje, emian is duomenimis, gau ais iš Lie u ių kalbos homo o mų žodyno,
ap a iamos lie u ių kalbos mo ologiškai daugia eikšmių o mų, s aipsnyje adi-
namų homo o momis, a si adimo p iežas ys. Homo o mas pagal a si adimo p ie-
žas is galima suklasi ikuo i į okias g upes: labiau eo inės homo o mos, a si adusios
dėl kai ku ių žodynų suda ymo speci ikos; homo o mos, a si adusios dėl p ozodi-
nių elemen ų ski umų; homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių;
homo o mos, nulem os lie u ių kalbos mo ologijos sis emos; os pačios leksinės
eikšmės homo o mos, a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms.
šios homo o mų a si adimo p iežas ys padeda su ok i, kodėl ano uojan mo o-
loginiais ano a o iais a si anda ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo
a ejų, kodėl negalima gau i isiškai ikslių au oma inio ano a imo ezul a ų.
abs Rac
in he a icle, he easons o he homo o ms o he Li huanian language a e
desc ibed on he basis o da a ob ained om he Dic iona y o Homo o ms o he
Li huanian Language.
he au ho o e s a classi ica ion o homo o ms acco ding o he easons o hei
appea ance, which is as ollows: homo o ms ha a e mo e heo e ical in na u e and
appea ed due o he speci ics o c ea ing dic iona ies; homo o ms esul ing om
di e ences in p osodic elemen s; homo o ms esul ing om di e en o e lapping
wo ds; homo o ms ha a ose due o he speci ics o he Li huanian mo phology
sys em; homo o ms o he same meaning ha appea ed unde di e en pa adigms.
hese easons help us o unde s and why anno a ion by mo phological an-
no a o s o en esul in di e en cases o mo phological ambigui y.
108
benDRinė kaLba | 96
Į aDas
šiais laikais y inėjan kalbą, dažniausiai pasi elkiamos į ai ios kompiu e-
inės p og amos. jos su eikia galimybę apdo o i kalbą, sp ęs i ling is ines
p oblemas, segmen uo i eks ą, lemuo i, klasi ikuo i, klas e izuo i a aisy-
i eks o klaidas, au oma iškai e s i. kompiu e inėmis p og amomis galima
a lik i i seman inę, mo ologinę, sin aksinę analizę, ku i ano uo us a
neano uo us eks ynus, ga synus i . .
Lie u ių kalba i gi kompiu e izuojama. ienas iš lie u ių kalbos kom-
piu e iza imo e apų – au oma inė mo ologinė analizė. jos me u iš yškėja
mo ologinis daugia eikšmiškumas. mo ologinis daugia eikšmiškumas – ik
iena nedidelė daugia eikšmiškumo dalis, ku iai p iski iama: 1) kai omosios
i nekai omosios žodžių o mos a žodžiai; 2) ski ingų i ų pačių kalbos
dalių žodžių o mos a žodžiai; 3) am ik omis o momis, p ozodiniais
elemen ais besiski ian ys i isiškai su ampan ys žodžiai a jų o mos
(Rimku ė 2003a: 63). mo ologiškai daugia eikšmiais žodžiai a jų o mos
laikomi ada, kai ai pačiai žodžio o mai pa eikiamos d i a daugiau lemų
(p z., o mai ko ų galima pa eik i lemas ko as i ko a) a ba d i a daugiau
g ama inių pažymų (p z., nak is – nsk. a dininkas a ba dgsk. galininkas).
Pe au oma inę mo ologinę analizę iš yškėjęs mo ologinis daugia eikš-
miškumas, ano e ikos Rimku ės (2002: 86), y a labai speci inis a ejis,
ačiau žmonės su daugia eikšmiais žodžiais susidu ia kasdien. Dažniausiai
ai nesuda o bend a imo p oblemų, nes jie, su okdami kon eks ą, geba
gana leng ai numany i, ku is žodis a jo o ma pa a o a, o ki i a ian ai
ne nea eina į gal ą. be o, dažnai mo ologiškai daugia eikšmius žodžius
saky inėje kalboje a pažin i padeda ski inga in onacija a ki čio ie a.
no s mo ologinis daugia eikšmiškumas y a iš esmės išsp ęs a p oblema
(ž . Rimku ė, Dauda a ičius 2007), is dėl o, ne i pa obulinus lie u ių
kalbos mo ologinius ano a o ius, ne isada iš kelių mo ologiškai daugia-
eikšmių o mų pa yks a pasi ink i ikė iniausią, be o, ne e i i okie
a ejai, kai mo ologinis ano a o ius ne eisingai pa enka ieną o mą iš
kelių galimų.
Lie u ių kalbą analizuo i galima imis gana išsamiai ap ašy ais i iešai
p ieinamais mo ologiniais ano a o iais – sin aksinės i seman inės analizės
sis emoje p ieinamu ano a o iumi Seman ika.l 1 i ano a o iais Lemuoklis
1 Ž . h ps://seman ika.l /analysis/ ex analysis.
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
109
bei Mo uoklis2. šiame s aipsnyje pa eik i duomenys pa em i Lemuoklio
a lik a analize, odėl šis ano a o ius bus p is a y as kiek išsamiau.
šio s aipsnio ikslas – ap ašy i lie u ių kalbos homo o mų (šis i ki i
e minai bus paaiškin i 2 sky iuje) a si adimo p iežas is. užda iniai – ap-
ž elg i su mo ologiniu daugia eikšmiškumu susijusius e minus i , emian-
is išanalizuo ais mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejais, juos ap ašius
i suklasi ika us, ap a i homo o mų a si adimo p iežas is. analizuo i Lie-
u ių kalbos homo o mų žodyne (LkHŽ)3 esan ys žodžiai. y imui aiky i
kiekybinės analizės, eks ynų ling is ikos, ap ašomasis me odai.
LkHŽ pa eik i nesika ojan ys 1 mln. žodžių homo o mų pa yzdžiai,
as i mo ologiškai ano uo ame eks yne. iš žodyno galima pama y i, ku ios
lie u ių kalbos žodžių o mos y a mo ologiškai daugia eikšmės. skai y o-
jai pa ys gali pada y i iš adas, ku ios o mos y a ikė inesnės i kas ai lemia.
Žodyne y a apie 36 ūks . homo o mų, jos suklasi ikuo os į is ka ego ijas:
1) kai omųjų kalbos dalių homo o mos; 2) nekai omųjų kalbos dalių ho-
mo o mos; 3) kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. kai o-
mųjų kalbos dalių homo o mos, aip pa kai omųjų i nekai omųjų kalbos
dalių homo o mos smulkiau suski s y os į 53 ūšis (jos bus minimos oliau).
e. Rimku ė, engusi mo ologiškai ano uo ą lie u ių kalbos eks yną,
išsiaiškino, kad mo ologinis daugia eikšmiškumas apima iek kai omąsias,
iek nekai omąsias kalbos dalis (Rimku ė 2006a: 136). ano jos, dažniausiai
su ampa kai omosios kalbos dalys, ečiausiai – kai omosios su nekai omo-
siomis. no s žodyne nepa eikiama s a is inių duomenų4, be pagal ai, ku-
ioms homo o mų ūšims p iski iama daugiausia žodžių o mų, kaip dažnas
galima paminė i šias homo o mų ūšis: (i)a linksniuo ės a dažodžių nsk.
a dininko i (i)o linksniuo ės a dažodžių dgsk. galininko su apimai (p z.:
nemažas, p ipažin as, ečias); (i)o i (i)a linksniuočių a dažodžių nsk.
galininko su apimai (p z.: abejingą, aš un ą, pa duo ą); (i)o, ė linksniuočių
a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko bei šauksmininko su a-
pimai (p z.: aba ijos, abejingos, abs akčiausios) (išsamiau apie žodyno san-
da ą i engimą ž . šio s aipsnio au o ės da bą: Piečy ė 2023).
2 Ž . h ps://si i. du.l /mo uoklis/.
3 šis žodynas engiamas leidybai. kol kas iešai neskelb as. au o ės – m. Žem ie ė i e. Rim-
ku ė.
4 Dažnumui suskaičiuo i eikė ų a ski o y imo. be , paanaliza us dalį homo o mų eks ynuo-
se, ma y i, kad ienos iš jų gali bū i pa a o os ūks ančius ka ų, ki os – ik kelis ka us.
110
benDRinė kaLba | 96
LkHŽ i ka u šio s aipsnio šal inis – 2000–2005 m. eng as mo olo-
giškai ano uo as 1 mln. žodžių lie u ių kalbos eks ynas. jis ano uo as nau-
dojan y au o zinke ičiaus suku ą p og amą Lemuoklis. mo ologiškai
ano uo ame eks yne be eik pusė žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai.
šis eiškinys iš yškėjo ik ada, kai mokslininkai p adėjo a ky i au oma-
inės mo ologinės analizės p og amos ano uo us ailus, kai pama ė, kaip
kalba ak uojama ne u in kon eks inių žinių, . y. kai kiek iena žodžio
o ma analizuojama kaip isiškai a ski a (Rimku ė 2006a: 136). aigi, šis
s aipsnis i jame esan ys paaiškinimai u ė ų bū i p a a ūs iems, ku ie
naudoja lie u ių kalbos mo ologinius ano a o ius. jis u ė ų padė i sup as-
i galimų ne ikslumų p iežas is.
LkHŽ – pi masis okio ipo lie u ių kalbos žodynas. jame ma y i ne-
adicinis požiū is į kalbą, pa eik as pe kompiu e inių lie u ių kalbos ana-
lizės p og amų p izmę. iš šio žodyno ma y i, kokią kalbą „sup an a“ kom-
piu e inės p og amos. Panašų aizdą apie lie u ių kalbą gali susida y i i
lie u ių kalbos besimokan ys užsieniečiai. kadangi žodyną suda o iš ies
didelis homo o mų skaičius, jis mokslininkams a e ia daugiau y inėjimo
galimybių.
no s, kaip minė a, Lie u oje oks žodynas – pi masis, ačiau panašių
žodynų jau publikuo a ki omis kalbomis. Pa yzdžiui, 2001 m. suku as usų
kalbos homo o mų žodynas, au o ė – zhanna g igo ye na anoshkina (Сло-
варъ омонимичных словоформ)5. šiame žodyne pa eikiami i homonimai,
i homog a ai (žodžiai, ku ie ašomi aip pa , be ski ingai a iami). Žo-
dyne į ki į nea siž elgiama, ne a ojama aidė ё. Žodynas su a ky as aip,
kad žodžių o mos bū ų kai ėje, o leksemos – dešinėje. kalbos dalys pa-
eikiamos skliaus uose, plg.6:
ехидна
ехидной ехидна (с), ехидный (п)
ехидною
ехидны
ехидно ехидно (н), ехидный (п)
5 Rusų kalbos homo o mų žodynas y a p ieinamas in e ne e: h p://c l. uslang. u/homo-
o ms/index.h m.
6 šiuo pa yzdžiu pa odomas žodžio ехидна linksnia imas i kalbos dalys (jų san umpos
pa eik os skliaus eliuose). Rusų kalboje šis žodis u i ne ieną eikšmę, ku i p iklauso nuo
kon eks o. Žodis ехидна lie u iškai gali eikš i ežį, aus alijos gy a ę a gali bū i a ojamas
no in apibūdin i pik ą, žiau ų, klas ingą žmogų.
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
111
2008 m. bu o suku as anglų kalbos homo onų žodynas7, jo au o ius –
al edas aloisi (plačiau apie homo onų i homo o mų san ykį ž . šio s aips-
nio 2 sk.). Žodyno ap aše eigiama, kad žodynas nuola pildomas, ačiau
ūks a in o macijos, iš ku enkami žodžiai, kiek jų y a i pan. susisiekus
su žodyno au o iumi, paaiškėjo, kad pi moji žodyno e sija bu o popie inė,
ačiau g ei ai sup as a, kad p ak iškiau suku i in e ne inę, nes popie inė
galė ų g ei ai pasen i i p i eik ų ne ieno leidimo. Žodyne y a daugiau nei
10 ūks . homo onų, juos gali siūly i i žodyno a o ojai. be o, čia pa ei-
kiamos ne ik homo onų lemos, jų kalbos dalys, be i apib ėžimai – ai nė a
labai įp as a okio ipo žodynams. Pa eikiami ski ingai ašomi, be ienodai
a iami žodžiai, pa yzdžiui, moo (lie . mū) i moue (lie . g imasa), plg.:
moo
1. :: e b-in ansi i e
o emi he deep, bellowing sound made by a cow; low.
2. :: noun
he lowing o a cow o a simila sound.
moue
1. :: noun
a small g imace; a pou .
anglų kalbos homo onai pa eik i i popie iniuose žodynuose, pa yzdžiui,
1997 m. publikuo as Leslie P essono homo onų žodynas (Dic iona y o Ho-
mophones). jis ski as besimokan iems anglų kalbos, u i daugiau nei 600 ho-
mo onų po ų. 2012 m. suda y as a. D. Reed žodynas Reed’s Homophones:
A Comp ehensi e Book o Sound-alike Wo ds (žodyne pa eikiami ame ikiečių
anglų kalbos homo onai, jų po ų y a daugiau nei 1 000. P ie kiek ieno
žodžio pa eikiamas apib ėžimas, kalbos dalis i a ojimo pa yzdys).
Lie u oje aip pa pa eng a knygų, ado ėlių, mokslinių s aipsnių pa-
našiomis emomis. jonas šukys 2004 m. išleido knygą Panašiai skamban ys
žodžiai: no mos i klaidos, ku ioje išsamiai analizuojami pa onimai ( e minas
bus paaiškin as 2 sk.). knygoje mokslininkas paaiškina sug e in ų žodžių
no mines eikšmes, nu odo i pa aisy ą klaidingą a oseną, be o, ap a ia
pa onimų i homog a ų a osenos aspek us.
Dalis homo o mų a si anda dėl a si ik inai su ampančių ski ingų eikšmių
žodžių. okių žodžių analizei ski as Rū os ma cinke ičienės (2011) ado-
ėlis Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai, ku io iename sky iuje ašoma
apie polisemiją, čia išsamiai ap ašy i homonimai, pa eik a jų klasi ikacija.
7 anglų kalbos homo onų žodynas p ieinamas in e ne e: h ps://www.homophone.com.
112
benDRinė kaLba | 96
ypač daug da bų apie mo ologinį daugia eikšmiškumą publika o
e. Rimku ė. galima paminė i jos dise aciją (Rimku ė 2006a), kele ą moks-
linių s aipsnių (Rimku ė 2002, 2003a, b), ku plačiai ap ašy os į ai ios
daugia eikšmiškumo ūšys, ypač daug dėmesio ski a mo ologiniam dau-
gia eikšmiškumui bei homo o moms.
šis s aipsnis susideda iš į ado (pi moji dalis), d iejų eo inių dalių,
d iejų i iamųjų dalių i apibend inimo. Da bo gale pa eikiamas isų ci-
uo ų li e a ū os šal inių są ašas.
1. moRFoLogiškai ano uo as eks ynas iR jame
išRyškėjęs moRFoLoginis DaugiaReikšmiškumas
Pi masis mo ologiškai ano uo as lie u ių kalbos eks ynas – idos Žilins-
kienės i Laimos g umadienės suku a elek oninė duomenų bazė. ji nau-
do a specialiai dažniniams žodynams eng i (Rimku ė 2006b: 34). . Ži-
linskienės i L. g umadienės Daba inės ašomosios lie u ių kalbos dažninio
žodyno elek oninis eks ynas (2002) suda y as iš 1,2 mln. žodžių, jame esan-
ys eks ai – o iginalūs (ne e s iniai), p iklauso publicis iniam, moksliniam,
bele is iniam a ba kancelia iniam s iliui. šie eks ai bu o ano uo i, o ėliau
pagal juos suku i žodynai – Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos
žodynas (1997) i Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas
(1998). y au o Didžiojo uni e si e o kompiu e inės ling is ikos cen e
2000 m. p adė as ku i į ade minė as mo ologiškai ano uo as eks ynas8.
jis suda y as pusiau au oma iškai, p i aikius au oma inės mo ologinės ana-
lizės p og amą Lemuoklis. Pi mąją jo e siją suda ė apie 1 mln. žodžių,
ačiau ėliau eks ynas bu o papildy as, pa aisy i ne ikslumai9. eks yne
publicis ikos eks ai suda o 36 p oc., mokslinės li e a ū os eks ai – 24 p oc.,
g ožinės li e a ū os eks ai – 19 p oc., adminis acinio s iliaus eks ai –
2,8 p oc., Lie u os Respublikos seimo s enog amos – 6,8 p oc.
eks ynas suda y as pusiau au oma iškai. uo me u, kai bu o suda omas
šis eks ynas, . zinke ičiaus pa eng a mo ologinės analizės p og ama
8 šis eks ynas iešai p ieinamas in e ne e: h ps://cla in. du.l /xmlui/handle/20.500.11821/33.
9 Lie u ių kalbos homo o mų žodynui duomenys im i iš šios pi mosios eks yno e sijos,
nes no ė a už iksuo i kuo daugiau lie u ių kalbos mo ologinio daugia eikšmiškumo a e-
jų. ėliau Lemuoklyje įdieg i s a is iniai iena eikšminimo moduliai (Rimku ė, Dauda a i-
čius 2007), dėl o ši p og ama p adėjo eik i iksliau, pa eikda o daug mažiau mo ologiš-
kai iena eikšmių o mų.
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
113
Lemuoklis, pa eikian i lemas i mo ologines pažymas, nea siž elgda o į
kon eks ą, šioje p og amoje nebu o įdieg a in o macijos apie seman iką,
žodžių o mos dažniausiai būda o nus a omos u in lie u iškų žodžių šaknų
są ašą, o ne naudojan is kokiais no s žodžių o mų są ašais su nu ody omis
ų o mų g ama inėmis pažymomis (zinke ičius 2000: 30). ai eiškia, kad
p og ama žodžių o moms pa eikda o isas galimas g ama ines pažymas i
isas galimas lemas (an aš ines o mas) (ž . į ade pa eik us pa yzdžius).
Da paminė ina, kad Lemuoklis analiza o ašy ines, be ki čio ženklų o mas.
bū en dėl o homo o mos galėjo ski is i p ozodiniais elemen ais (Rimku-
ė, g ybinai ė 2004: 75–76).
šiuo me u kalbos echnologijų y imuose dažniau naudojamas ano a o-
ius Seman ika.l , nes jis ikslesnis; gali bū i i a komas, i a naujinamas,
i papildomas (bielinskienė i k . 2017: 2). ačiau jis i gi ne isuome
ano uoja aisyklingai – ne e ai nea pažįs a s e imybių, ža gono, umpinių.
nema an isos kalbos a kon eks o aip, kaip ma o žmogus, da oma mo -
ologiškai daugia eikšmių žodžių ano a imo klaidų (jei ienas žodis u i
kelias ski ingas g ama ines eikšmės, mo ologiniai ano a o iai ka ais pa-
si enka ne eisingą g ama inę pažymą). isai neseniai, 2023 m. pabaigoje,
p adėjo eik i i nauja žodžių i eks o analizės p og ama Mo uoklis ano a-
o iaus Seman ika.l pag indu. su šia p og ama galima i sin ezuo i, . y.
pagal nu ody as g ama ines pažymas sugene uo i no imą žodį a kelis.
Daugiausia ano a imo klaidų pasi aiko dėl mo ologinio daugia eikšmiš-
kumo: no s p og amos i obulinamos, is da labai dažnai nea pažįs a kon-
eks o (a ba jį a pažįs a ne inkamai). Pas a uoju me u ski a nemažai dė-
mesio šiai lie u ių kalbos au oma inės analizės p oblemai sp ęs i – suku a
į ai ių į ankių, ku ie gali ibo i seman inį, sin aksinį i mo ologinį dau-
gia eikšmiškumą, suda y a aisyklių, padedančių iena eikšmin i eks us,
išanalizuo as i suklasi ikuo as lie u ių kalbos mo ologinis daugia eikšmiš-
kumas (Rimku ė, g igony ė 2006: 32).
Homo o mos dažnos ne ik lie u ių kalboje. Panaši si uacija iš yškėjo i
nag inėjan ki ų kalbų eks ynus, pa yzdžiui, čekų kalboje mo ologiškai
daugia eikšmės o mos suda o 46 p oc., slo ėnų kalboje – apie 8,01 p oc.,
umunų – 40 p oc., anglų – 38,65 p oc., eng ų – 21,58 p oc. (Hajič 2004:
173, ci uojama iš Rimku ė 2006a: 47). Remian is es ų mokslininkų pa eik-
ais duomenimis (Puolakainen 2012: 194), galima eig i, kad be eik pusė
es ų kalbos žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai.
e alda jakai ienė (2009: 87) eigė, kad bū a s a s ymų, a oks eiškinys
kaip žodžių daugia eikšmiškumas apsk i ai gali egzis uo i – esą jeigu iena
114
benDRinė kaLba | 96
ga sų seka u i d i ski ingas eikšmes, okiu a eju ai i u ė ų bū i du
a ski i žodžiai, o ne ienas daugia eikšmis. s a bu paminė i, kad moksli-
ninkė čia kalba apie leksinį, o ne mo ologinį daugia eikšmiškumą. ačiau
okia nuomonė nė a populia i – pasak skais ės aleksand a ičiū ės (2008:
275), daugia eikšmiškumas y a sis emingas kalbos eiškinys, nes sie inas su
lie u ių kalbos mo ologinės sis emos ypa ybėmis i linksnių sink e izmu,
be o, susijęs su kalbos ekonomija i ibo umu.
2. s aRbiausi moRFoLoginio
DaugiaReikšmiškumo eRminai
kalbo y oje mo ologinis daugia eikšmiškumas dažniausiai sup an amas i
į a dijamas keliais ski ingais e minais. oliau pa eikiama diskusija dėl
e minų, . y. kaip pa adin i mo ologiškai daugia eikšmes o mas: homo-
o momis, homonimais, homog a ais a ki aip (neap a iami e minai, susi-
ję su ki ais daugia eikšmiškumo lygmenimis, oliau didžiausias dėmesys
ski iamas ik mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejams).
Plačiausios eikšmės e minas, ku į iš dalies bū ų galima a o i šiame
s aipsnyje, y a homonimai, jie dažniausiai apib ėžiami kaip „žodžiai, u in ys
ą pačią aišką i isiškai ski ingas eikšmes“ (jakai ienė 2009: 101), kaip
„ ienodai skamban is su ki u žodžiu, ai pačiai kalbos daliai p iklausan is,
be ski ingą eikšmę u in is žodis“ (gai enis, keinys 1990) a kaip „ ienodai
a iami žodžiai (būna i homoniminių o mų, mo emų)“ (šukys 2004: 9).
kaip minė a anksčiau, mo ologiškai daugia eikšmėmis adinamos kai o-
mosios i nekai omosios, ienodai i ski ingai a iamos o mos. analizuojan
mo ologinį daugia eikšmiškumą, leksinė eikšmė nė a s a bi ( ai dažniausiai
akcen uojama ap ašan homonimus), odėl aki aizdu, kad e minas homoni-
mai y a pe pla us kalban apie mo ologiškai daugia eikšmes o mas.
e minas homo o mos kelia nemažai neaiškumų ling is ams. kai ku ie
iš jų (ba auskai ė 1979: 43–44; ba auskai ė i k . 1995: 23) homo o momis
laiko ski ingas o pa ies žodžio o mas a ba ski ingų žodžių panašiai skam-
bančias o mas, p z., ap ašai – i daik a a džio ap ašas dgsk. a dininkas,
i eiksmažodžio ap ašy i esamojo laiko an ojo asmens o ma. nikolajus
Pa lo ičius kolesniko as homo o mas da adina pa adigminiais homoni-
mais (kolesniko 1987: 7, ci uo a iš ne zo o a i k . 2005: 231), o F ancis
ka amba su ampančias ų pačių a ski ingų kalbos dalių o mas adina
sink e izmu (ka amba 1994: 15).
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
115
šiame s aipsnyje mo ologiškai daugia eikšmės o mos adinamos ho-
mo o momis. kaip paaiškės iš oliau pa eikiamos šio e mino a osenos
apž algos, e minas homo o mos šiame s aipsnyje a ojamas pla esne,
nei įp as a kalbo y os da buose, eikšme. odėl oliau, išsamiau nesigili-
nan į isas homonimijos ūšis, ap ašoma homo o mų samp a a kalbo y-
os da buose.
e. jakai ienė (2009: 103) homo o mas apib ėžia kaip a ski as, sa o ga -
sine sanda a a si ik inai su ampančias isai nehomonimiškų žodžių po as.
kaip pa yzdį mokslininkė pa eikia okį sakinį: Mama nuo aiko muses ai-
ko, ku iame su ampa daik a a džio aikas nsk. kilmininkas i eiksmažo-
džio aiky i esamojo laiko ečiojo asmens o ma. Remian is mokslininke,
gali su ap i i kai ku ių žodžių kelios g ama inės o mos, p z.: lip i, lipa,
lipo („judė i aukš yn a žemyn“) i lip i, limpa, lipo („kib i, klijuo is“). Čia
su ampa eiksmažodžių bend a is i iš jos pada y os o mos. P oblemiška
ai, kad okius a ejus ki i p iski ia ne homo o moms, o daliniams homo-
nimams (ba auskai ė i k . 1995: 24).
kazimie o gai enio i s asio keinio Kalbo y os e minų žodyne (k Ž)
homo o momis laikomos ienodai a iamos i ašomos ski ingų žodžių
o mos (gai enis, keinys 1990). adinasi, homo o moms nep iski iami
linksnių sink e izmo a ejai, kai su ampa keli o pa ies žodžio linksniai.
ačiau oks apib ėžimas gali kel i neaiškumų ski ian homo o mas i dali-
nius homonimus. Žodyne pas a ieji apib ėž i kaip „homonimai, ku ių ne
isos mo emos isiškai su ampa a ku ie p iklauso ski ingoms kalbos
dalims“ (gai enis, keinys 1990: 80). e. jakai ienė dalinius homonimus
apib ėžia kaip okius žodžius, „ku ių a ba ieno isos g ama inės o mos
su ampa su dalimi ki o žodžio o mų, a ba ku ių su ampa ben po kelias
o mas“ (jakai ienė 2009: 101–102). Pasak jos, dažniausiai okiu a eju
ienas žodis būna kai omasis, o ki as nekai omasis, pa yzdžiui, gaila – ai
i daik a a dis, eiškian is gailes į, gailėjimąsi, i p ie eiksmis (pa yzdžiai iš
mo ologiškai ano uo o eks yno).
Pasak e. jakai ienės, anali inėse kalbose daliniais homonimais laikomi
žodžiai, ku ie gali p iklausy i ski ingoms kalbos dalims, pa yzdžiui, ang-
liškas žodis ende gali bū i i daik a a dis, eiškian is pasiūlymą, i būd a -
dis, eiškian is š elnų, jau ų, i eiksmažodis, eiškian is „pasiūly i, pa eik-
i“ (jakai ienė 2009: 102). ki i mokslininkai (kaljano 2023: 27) okius
a ejus adina kiek ki aip – g ama iniais homonimais. ai one iškai su-
122
benDRinė kaLba | 96
niame Ta p au inių žodžių žodyne ( ŽŽ) žodis b a as apib ėžiamas kaip
„X ii–X iii a. i alijoje – samdomasis žudikas, a an iū is as, galin is pa-
naudo i be kokį smu ą“, a as – „Laoso piniginio iene o kipo šim oji
dalis“, a ba – „1. deng as medinis d i a is ežimas, a o as id. azijos
au ų; a . a ganis ane sunkiems k o iniams ežio i; 2. ke u a is ežimas
ja ams ež i; a o as kaukaze i P. uk ainoje“.
okius žodžius pap as ai už unka a ski i nuo ne ikė inų homo o mų,
nes kiek ieną jų eikia ik in i į ai iuose žodynuose i eks ynuose. sunku
nusp ęs i i ai, a eikė ų į auk i juos į LkHŽ, nes ien ki ų žodynų duo-
menimis em is nebeuž enka. iš šios homo o mų a si adimo p iežas ies ma-
y i, kad susidu iama su dilema: kuo didesnis kalbos analizės p og amos
leksikonas, uo daugiau p og ama u ė ų a pažin i žodžių i jų o mų, be
ka u ai eiškia, kad gali a si as i nenuma y ų su apčių – mo ologinio dau-
gia eikšmiškumo a ejų. aigi, siekian kuo ikslesnių ezul a ų, eikia ge ai
apgal o i kompiu e inėse p og amose naudojamų žodžių a ankos p incipus.
4.2. Homo o mos, a si adusios
dėl p ozodinių elemen ų ski umų
Homo o mų dėl p ozodinių elemen ų ski umų (p z., ki čio ie os, p ie-
gaidės, balsio ilgumo) a si anda ik ašy inėje kalboje. kadangi lie u ių
kalbos mo ologiniai ano a o iai analizuoja ašy ines, be ki čio ženklų žodžių
o mas, homo o mos ne e ai ski iasi p ozodika.
okių homo o mų pa yzdžių daugiausia a p kai omųjų kalbos dalių
su apimų, jų y a didžiojoje dalyje smulkesnių ūšių. Dažnai ai būna su a-
pusios d i a daugiau ieno žodžio o mos. okie pa yzdžiai žodyne y a
11 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko su apimai su nsk.
įnagininku i šauksmininku (p z.: agen ū à s. agen a, mamà s. mãma);
(i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko su a-
pimai (p z.: absoliučiõs s. absoliùčios; adek ačiõs s. adek ãčios; áikš ės s.
aikš s); ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko10
su apimai (p z.: ka è s. kã e, dumblè s. duble); bend a ies i ne eikia-
mosios ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. a dininko su apimai (p z.:
10 a k eip inas dėmesys, kad šauksmininkas daug ku galimas ik eo iškai. suda an homo-
o mų žodyną, nea siž elg a į daik a a džių seman iką, laiky a, kad galimos isų daik a a -
džių šauksmininko o mos.
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
123
apd b i s. apdi b ; ape i s. apei ); a iamosios nuosakos i ne eikiamosios
ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. kilmininko su apimai (p z.: apl ų
s. aply ; deñg ų s. deng ); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie inin-
ko i šauksmininko su apimai (p z.: aidè s. áide; ga ažè s. ga ãže); (i)u i
i linksniuočių daik a a džių nsk. a dininko i dgsk. galininko su apimai
(p z.: apim s s. ãpim is; ãpsk i is s. apsk i s); esamojo laiko nsk. e-
čiojo i an ojo asmenų su apimai (p z.: nep igidi s. nep igi d; negãli s.
negal); į a džių mo . g. nsk. naudininko i be a dės giminės su apimai
(p z., ái s. a, š ai s. ši a; žinoma, ši ai gali bū i i dalely ė, ačiau o-
kie su apimai žodyne pa enka jau į ki ą ka ego iją – kai omųjų i nekai o-
mųjų kalbos dalių su apimų ka ego iją, nes žodyne, kaip minė a, pa eikia-
mos ik konk ečiai ūšiai inkančios g ama inės pažymos); (i)u linksniuo ės
a dažodžių nsk. galininko i dgsk. kilmininko11 su apimai (p z.: ãlų s.
al; le ų s. lie ); eiksmažodžių bend a ies i esamojo laiko an ojo asmens
su apimai (p z.: iñkš i s. inkš ; kls i s. klys ).
P ozodinių elemen ų ski umų nulem ų homo o mų a si anda i su apus
d iem a daugiau ski ingų kai omųjų kalbos dalių. okio ipo homo o mų
žodyne y a 7 ūšys: daik a a džių i eiksmažodžių su apimai (p z.: Adomo –
su ampa ik inio daik a a džio Adõmas12 nsk. kilmininko i ne eikiamosios
ūšies daly io ãdomas nsk. kilmininko o mos; apsaugos – su ampa daik a-
a džio apsauga nsk. kilmininko, dgsk. galininko i eiksmažodžio apsau-
go i būsimojo laiko o mos, plg.: apsaugõs s. apsáugos); daik a a džių i
būd a džių su apimai (p z., a laidus – su ampa daik a a džio a laidai dgsk.
galininko i būd a džio a laidus nsk. a dininko o mos, plg. ã laidus s.
a laidùs); eiksmažodžių i būd a džių su apimai (p z., añ inę, asmẽninę s.
an nę, asmennę – su ampa eiksmažodžių an in i, asmenin i eikiamosios
ūšies bū ojo ka inio laiko daly ių i būd a džių an inis, -ė, asmeninis, -ė
mo . g. nsk. galininko o mos); eiksmažodžių i į a džių su apimai (p z.:
ki a s. k ai; kù ia s. ku ià – su ampa eiksmažodžių kis i, ku i i į a džių
ki as, ku i o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių su apimai
(p z.: bal i – daik a a džio bal is nsk. šauksmininko o ma ba i; būd a džio
bal as dgsk. a dininko o ma bal ; bend a is bál i); daik a a džių i skai -
a džių a į a džių su apimai (p z.: Anos – su ampa ik inio daik a a džio
11 ka ais (kaip i oliau pa eik ais a ejais) dgsk. kilmininkas galimas ik eo iškai.
12 iesa, ano a o ius geba ski i didžiąsias aides nuo mažųjų. is dėl o mo ologinis daugia-
eikšmiškumas okiu a eju galė ų susida y i, jei i daly is bū ų ašomas didžiąja aide,
pa yzdžiui, sakinio p adžioje.
124
benDRinė kaLba | 96
Ana i į a džio ana o mos, plg. Ãnos s. anõs; kelias – su ampa daik a a -
dis kẽlias i į a dis keliàs); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių a bū-
d a džių, a skai a džių su apimai (p z.: d ejos – su ampa skai a dis d ẽjos,
daik a a džio d eja nsk. kilmininko o ma d ejõs i dgsk. a dininko o ma
d ẽjos, aip pa būsimojo laiko eiksmažodis d ejõs).
okių su apimų aip pa pas ebė a a p kai omųjų i nekai omųjų kalbos
dalių homo o mų, jie žodyne y a 8 ūšių: eiksmažodžių, būd a džių i p ie-
eiksmių su apimai (p z., blogai – su ampa eiksmažodžio blog i nsk. an o-
jo asmens bū ojo ka inio laiko o ma blógai, būd a džio blogas, -a mo . g.
nsk. naudininko o ma blõgai i p ie eiksmis bloga); būd a džių i p ie eiks-
mių su apimai (p z., aklai, e ek y iai – su ampa būd a džių mo . g. naudinin-
ko o mos ãklai, e ek iai i p ie eiksmiai akla, e ek y ia); daik a a džių i
p ie eiksmių su apimai (p z., seniai – su ampa daik a a džio senis dgsk. a -
dininko o ma sẽniai i p ie eiksmis senia); daik a a džių, būd a džių a
į a džių i p ie eiksmių su apimai (p z.: aiškiai, aukš ai – su ampa daik a a -
džių aiškis, aukš as dgsk. a dininko o mos aškiai, aũkš ai, būd a džių aiš-
kus, -i, aukš as, -a mo . g. naudininko o mos áiškiai, áukš ai i p ie eiksmiai
áiškiai, aukš a); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių
su apimai (p z., bukai – su ampa daik a a džio bukas dgsk. a dininko i
nsk. šauksmininko o mos bùkai, eiksmažodžio buk i bū ojo ka inio laiko
nsk. an ojo asmens o ma buka, būd a džio bukas mo . g. nsk. naudinin-
ko o ma bùkai, p ie eiksmis buka); skai a džių, p ielinksnių i p ie eiksmių
su apimai (p z., pi ma – su ampa skai a džio pi mas, -a mo . g. nsk. a -
dininkas i įnagininkas, be a dės giminės o mos pi mà, p ma, i p ielinks-
nis bei p ie eiksmis p ma); eiksmažodžių i p ie eiksmių su apimai (p z.,
apmaudžiau – eiksmažodžio apmaudy i bū ojo ka inio laiko nsk. pi mojo
asmens o ma apmáudžiau i aukš esniojo laipsnio p ie eiksmis apmaudžiaũ),
daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių su apimai (p z., Ana –
su ampa ik inio daik a a džio Ana nsk. a dininkas, įnagininkas bei šauks-
mininkas, į a džio i dalely ės ana o mos, plg. Anà, na i anà).
jei Lemuoklis i ki i mo ologiniai ano a o iai gebė ų analizuo i suki čiuo-
us eks us13, ikė ina, mo ologinis daugia eikšmiškumas ge okai sumažė ų.
13 ą pada y i au oma iškai nė a sudė inga, pa yzdžiui, p og ama Ki čiuoklis, ji p ieinama
h ps://kalbu. du.l /mokymosi-p iemones/ki ciuoklis. ki a e us, ši p og ama emiasi au-
oma inės mo ologinės analizės p og amos ezul a ais, odėl susida o užbu as a as: nuo o,
kiek ge ai eikia mo ologinis analiza o ius, p iklauso ki čia imo p og amos kokybė. Pami-
nė ina, kad Ki čiuoklyje mo ologiškai daugia eikšmėms o moms pa eikiami keli ki čia imo
a ian ai, aigi ai ne i in padė ų sp ęs i mo ologinio daugia eikšmiškumo p oblemą.
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
125
i anksčiau bu o bandymų suklasi ikuo i homo o mas pagal p ozodinius
elemen us. e. Rimku ė (2002: 91–98) išanaliza o 10 ūks . g ama iškai ano-
uo ų žodžių, pa a o ų Lie u os y o s aipsniuose. iš i a, kad 83 p oc. ho-
mo o mų y a one iškai apačios, o 17 p oc. ski iasi ki čio ie a. Homo o -
mas, ku ios nesiski ia ki čio ie a, mokslininkė da ski s ė į d i ūšis: besi-
ski iančias balsio kiekybe (p z., eiksmažodis mãno i į a dis màno) i be-
siski iančias p iegaide (p z., eiksmažodžiai klaũsė (lema – klausy i) i kláusė
(lema – klaus i)). anksčiau pa eik ais pa yzdžiais ap a os i ki čio ie a, i
p iegaide besiski iančios homo o mos. Pas a ojoje ka ego ijoje ka u ap a -
i i ie a ejai, ku ie ski iasi balsio kiekybe, ik jie a ski ai neišski i.
4.3. Homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių
Į šią ka ego iją pa enka dalis kai omųjų kalbos dalių homo o mų, kai omų-
jų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. eo iškai isi kai omųjų i
nekai omųjų kalbos dalių homo o mų ka ego ijos a ejai aip pa y a ski -
ingų eikšmių žodžiai, nes u i ski ingas lemas. be aip eig i ne isuome
eisinga, kadangi, pa yzdžiui, a p p ie eiksmių i būd a džių su apimų y a
gana daug seman inio bend umo, iena o ma dažnai būna pada y a iš
ki os. odėl homo o mas, a si adusias dėl daugia eikšmių žodžių, bū ų
galima ski i da į d i smulkesnes ka ego ijas – ski ingos leksinės eikšmės
homo o mas i dalinės leksinės eikšmės homo o mas.
4.3.1. Ski ingos leksinės eikšmės homo o mos
Į šią ka ego iją pa enka su ampančios o mos, ku ios da ybiškai nė a susi-
jusios. a p jų – 8 kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų
ūšys: eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių homo o mos, pa yzdžiui,
g iež ai – šiuo a eju su ampa daly io g iež as, -a (lema – g iež i) mo . g.
nsk. naudininko o ma su isai ki ą eikšmę u inčiu p ie eiksmiu g iež ai
i būd a džio g iež as, -a mo . g. nsk. naudininko o ma. adinasi, šiuo
a eju daly į su p ie eiksmiu i būd a džiu sieja ski inga leksinė eikšmė,
o būd a dį su p ie eiksmiu – iš dalies su ampan i, nes jie pada y i ienas
iš ki o (išsamiau ž . 4.3.2 sk.); daik a a džių i p ie eiksmių a p ielinksnių,
jung ukų, dalelyčių, jaus ukų, iš ik ukų homo o mos (p z.: dėlei – su ampa
daik a a džio dėlė nsk. naudininko i p ielinksnio dėlei o mos; opa – su-
ampa daik a a džio opa nsk. a dininko, šauksmininko, įnagininko o mos
i iš ik ukas); į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių, jung ukų homo o mos
126
benDRinė kaLba | 96
(p z., kam – p ie eiksmio i į a džio su apimas); daik a a džių, p ie eiksmių
i būd a džių a į a džių homo o mos (p z., mo . g. daik a a džio kandis,
. y. „maža pe eliškė, ku ios ikš ai kapoja d abužius, ėda ja us, mil us,
augalus“ (LkŽ 2005), nsk. naudininkas kandžiai i y . g. daik a a džio
kandis, . y. „kandimas, įkandimas, įkąs a ie a“ (LkŽ 2005), dgsk. a di-
ninkas kandžiai su ampa su būd a džio kandus, -i mo . g. nsk. naudininku
i p ie eiksmiu kandžiai ( a p būd a džio i p ie eiksmio leksinės eikšmės
y a dalinis su apimas, o su daik a a džiais kandis juos jau sieja ski inga
leksinė eikšmė); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių, p ie eiksmių i
p ielinksnių homo o mos (p z., a i – su ampa daik a a džio a is nsk.
šauksmininko, eiksmažodžio á i bend a ies, būd a džio a us, -i mo . g.
nsk. a dininko, p ie eiksmio i p ielinksnio a o mos); eiksmažodžių,
daik a a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z., ka ais – su ampa daly io
ká as dgsk. įnagininko, daik a a džio ka as dgsk. įnagininko i p ie eiksmio
ka ais o mos); eiksmažodžių i p ielinksnių a dalelyčių, jung ukų, jaus-
ukų, iš ik ukų, san umpų homo o mos (p z.: ak – su ampa jaus ukas i
daik a a džio ak i ečiojo asmens nsk. liepiamosios nuosakos o ma; už is –
su ampa eiksmažodžio už is i ečiojo asmens būsimojo laiko i p ie eiks-
mio už is o mos; ysk – su ampa žodžio yskupas g a inės san umpos i
eiksmažodžio ys i liepiamosios nuosakos ečiojo asmens nsk. o mos);
daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių homo o mos (p z., ana –
su ampa ik inio daik a a džio Ana, į a džio i dalely ės ana o mos).
ski ingos leksinės eikšmės homo o mų galė ų bū i i a p kai omųjų
kalbos dalių homo o mų. LkHŽ jos suda o 8 ūšis: ski ingos leksinės eikš-
mės daik a a džių, eiksmažodžių i būd a džių homo o mos (p z., anglių –
su ampa daik a a džių anglys i anglė dgsk. kilmininko o mos); daik a a džių
i eiksmažodžių homo o mos (p z., adomą – su ampa daly io adomas nsk.
galininko i ik inio daik a a džio Adomas nsk. galininko o mos); eiks-
mažodžių i į a džių a skai a džių homo o mos (p z.: jos – su ampa eiks-
mažodžio jo i ečiojo asmens būsimojo laiko i į a džio ji dgsk. a dininko
i nsk. kilmininko o mos; ki ai – su ampa eiksmažodžio kis i bū ojo ka -
inio laiko an ojo asmens i į a džio ki a nsk. naudininko o mos; ejos –
su ampa eiksmažodžio ejo i būsimojo laiko ečiojo asmens i skai a džio
eji, -os a dininko o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių
homo o mos (p z.: kal ų – su ampa eiksmažodžio kal i a iamosios nuosa-
kos ečiojo asmens o ma, daly io kál as, -a mo . i y . g. dgsk. kilminin-
ko o ma, būd a džio ka as, -a mo . i y . g. dgsk. kilmininko o ma i
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
127
daik a a džio kál as dgsk. kilmininko o mos; ka us – su ampa daly io
ká as y . g. dgsk. galininko, būd a džio ka us nsk. a dininko i daik-
a a džio ka as dgsk. galininko o mos); būd a džių, į a džių, skai a džių
i daik a a džių homo o mos (p z., iena – su ampa ik inio daik a a džio
Viena i skai a džio, į a džio bei būd a džio ienas, -a nsk. a dininko,
įnagininko, šauksmininko o mos); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių,
skai a džių homo o mos (p z.: d ejos – su ampa daik a a džio d eja nsk.
kilmininko, dgsk. a dininko, eiksmažodžio d ejo i ečiojo asmens būsi-
mojo laiko i skai a džio d ejos o mos; maną – su ampa iš eiksmažodžio
many i pada y o eikiamosios ūšies esamojo laiko daly io dgsk. a dinin-
ko, į a džio manà mo . y . g. nsk. galininko i daik a a džio mãna nsk.
galininko o mos); būd a džių i į a džių homo o mos (p z., juodu – su-
ampa į a džio jis d iskai os a dininko, galininko i būd a džio juodas nsk.
kilmininko o mos).
4.3.2. Homo o mos su iš dalies su ampančia leksine eikšme
okios homo o mos u i ski ingas lemas, ačiau jos seman iškai i da y-
biškai susijusios, p z.: absoliu iškai – su ampa p ie eiksmio absoliu iškai i
būd a džio absoliu iškas o mos; ilgai – su ampa p ie eiksmio ilgai i bū-
d a džio ilgas o mos. ai dažniausiai p ie eiksmiai, suda y i iš būd a džių,
. y. os pačios šaknies žodžiai, i ik iš dalies juos galima laiky i ski ingos
eikšmės žodžiais (jei žiū ima ne o maliai mo ologiškai, o seman iškai).
Dalinės leksinės homo o mos žodyne suda o 8 kai omųjų kalbos dalių
homo o mų ūšis, konk ečiau: subs an i a mobilia daik a a džių, pa yzdžiui,
adminis a o ių (su ampa žodžių adminis a o ius bei adminis a o ė dgsk.
kilmininko o mos), bėglių (su ampa žodžių bėglys i bėglė dgsk. kilmininko
o mos) homo o mos; daik a a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z.:
apkaus ai – su ampa eiksmažodžio apkaus y i esamojo laiko an ojo asmens
i daik a a džio apkaus ai a dininko o mos; a sakai – su ampa daik a a džio
a sakas dgsk. a dininko i eiksmažodžio a saky i esamojo laiko an ojo
asmens o mos); daik a a džių i būd a džių homo o mos (p z., absoliu us –
su ampa daik a a džio absoliu as dgsk. a dininko i būd a džio absoliu us
nsk. a dininko o mos; abs ak u – su ampa daik a a džio abs ak as nsk.
įnagininko i būd a džio abs ak us, -i be a dės giminės o mos); eiksma-
žodžių i būd a džių homo o mos (p z.: magne inę – su ampa daly io ma-
gne inęs bū ojo ka inio laiko dgsk. a dininko i būd a džio magne inis, -ė
mo . g. nsk. galininko o mos; masinę – su ampa daly io masinęs y . g.
128
benDRinė kaLba | 96
dgsk. galininko i būd a džio masinis, -i mo . g. nsk. galininko o mos);
daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z., kal ą – su-
ampa būd a džio ka as i daly io kál as y . i mo . g. nsk. galininko i
daik a a džio kál as nsk. galininko o mos, iesa, pas a uoju a eju susipi-
na d i ski ingos p iežas ys. a p daly io i daik a a džio iš ies esama dali-
nio leksinio su apimo, kadangi jų eikšmė susijusi, o š ai su būd a džiu
ka as daly is i daik a a dis kál as su ampa dėl p ozodinių p iežasčių); bū-
d a džių i į a džių homo o mos (p z., pi miausia – su ampa būd a džio
pi miausias, -ia be a dės giminės i mo . g. nsk. a dininko, įnagininko,
šauksmininko i skai a džio pi mas o mos); daik a a džių i skai a džių a
į a džių homo o mos (p z.: aš uone ą (su ampa daik a a dis i skai a dis),
maniškė (su ampa daik a a dis i į a dis)); daik a a džių, eiksmažodžių i
į a džių a būd a džių, skai a džių homo o mos (p z., niū i – su ampa
daik a a džio niū is nsk. šauksmininko, būd a džio niū us, -i mo . g. nsk.
a dininko i eiksmažodžių niū ė i bei niu i an ojo i ečiojo asmens esa-
mojo laiko o mos).
Dalinio leksinio daugia eikšmiškumo pa yzdžių galima as i i a p kai-
omųjų bei nekai omųjų kalbos dalių su apimų – eiksmažodžių, būd a džių
i p ie eiksmių homo o mų (p z., aklinai – su ampa eiksmažodžio aklin-
i bū ojo ka inio laiko nsk. an ojo asmens, p ie eiksmio aklinai i bū-
d a džio aklinas, -a mo . g. nsk. naudininko o mos), būd a džių i p ie-
eiksmių homo o mų (abejingai, ais ingai, cikliškai); daik a a džių i p ie-
eiksmių homo o mų (p z.: do anai, laukan, pusbalsiu); daik a a džių,
p ie eiksmių i būd a džių a į a džių homo o mų (p z., bailiai – su ampa
daik a a džio bailys dgsk. a dininko, būd a džio bailus, -i mo . g. nsk.
naudininko i p ie eiksmio bailiai o mos, no s ski iasi daik a a džio bailia
i būd a džio bei p ie eiksmio baliai ki čia imas. jei dėmesio į ki čia imą
nek eip ume, isas is o mas sie ų iš dalies su ampan i leksinė eikšmė.
Da paminė inos daik a a džių, eiksmažodžių i p ie eiksmių a p ie-
linksnių homo o mos (p z., užda ai – su ampa iš eiksmažodžio užda y i
pada y os daly io o mos užda as, -a, nsk. naudininko, daik a a džio už-
da as dgsk. a dininko i būd a džio užda as, -a mo . g. nsk. naudininko
i p ie eiksmio užda ai o mos; ėlgi ski iasi kai ku ių žodžių ki čiai, plg.
ùžda ai i užda a), eiksmažodžių, daik a a džių i p ie eiksmių homo o -
mos (p z., apsiaus ai – su ampa daik a a džio apsiaus as dgsk. a dininko,
daly io apsiaus as, -a mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio apsiaus ai
o mos); skai a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: ke u iomis, pi miau),
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
129
eiksmažodžių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: apib ėž ai, apibend in ai –
su ampa daly ių apib ėž as, -a, apibend in as, -a mo . g. nsk. naudininko
o mos su p ie eiksmiais apib ėž ai, apibend in ai), daik a a džių, į a džių
i p ie eiksmių homo o mos (p z., nieko – su ampa daik a a džio i į a džio
niekas o mos su p ie eiksmiu nieko), būd a džių, skai a džių i p ie eiks-
mių homo o mos (p z., pi miausiai – šis žodis, p iklausomai nuo kon eks-
o, gali bū i iek būd a dis, iek p ie eiksmis, iek skai a dis).
4.4. Homo o mos, nulem os lie u ių kalbos
mo ologinės sis emos
kai ku ias homo o mas lemia lie u ių kalbos mo ologinė sis ema. a dažo-
džių su apimus lemia sink e iški am ik ų linksniuočių linksniai, su ampan-
čios kai ku ių linksnių ski ingų giminių a skaičiaus o mos (p z., naujų –
iek mo ., iek y . g. dgsk. kilmininko o ma); gali su ap i eiksmažodžių
asmuo, skaičius, laikas i . . okių žodžių leksinė eikšmė y a okia pa .
šios ka ego ijos isumą suda o ien kai omųjų kalbos dalių su apimai.
a dažodžių su apimų daugiausia, juos galima ski i į skaičiaus, giminės i
linksnio sink e izmo a ejus.
Linksnių su apimų a ejai y a 7 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk.
a dininko, įnagininko, šauksmininko i be a dės giminės su apimai (p z.:
daik a a džiai aba ija, da a, emulsija; būd a džiai ak iška, a ališka, galinga);
ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko su apimai
(p z., daik a a džiai be eise, dėde, bedan e); (i)a, (i)u linksniuočių daik a a -
džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z., daik a a džiai abi-
u ien ai, akiniai, angelai); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie ininko i
šauksmininko su apimai (p z.: albume, ba e, čempione); skai a džių i į a -
džių a dininko i galininko su apimai (p z., į a džiai judu, mudu, skai a -
džiai abi, d i ( e a paminė i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ)
žodis abi laikomas į a džiu); i linksniuo ės daik a a džių a sudaik a a dė-
jusių daly ių, būd a džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.:
akmenys, an ys, bal ieji, kal inamieji); skai a džių a į a džių a dininko,
galininko i įnagininko su apimai (p z., skai a džiai aš uoniolika, d ylika,
ylika i į a dis keliolika).
giminės su apimai žodyne y a 7 ūšių: a dažodžių y . i mo . g. dgsk.
kilmininko su apimai (p z.: daly iai abejojančių, akcen uojančių, apibend i-
nančių, būd a džiai apynaujų, bi ių, blogų – su ampa y . i mo . g.); (i)a
130
benDRinė kaLba | 96
linksniuo ės a dažodžių y . g. nsk. a dininko i (i)o linksniuo ės a -
dažodžių mo . g. dgsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abejingas,
b okuo as, die iškas; daly iai di e encijuo as, o suo as, gau as); (i)o i (i)a
linksniuočių a dažodžių nsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abe-
jingą, aklą, da ganą; daly iai dažomą, d audžiamą, gaunamą); eikiamosios
ūšies daly ių y . g. dgsk. a dininko i be a dės giminės su apimai (p z.:
abejoją, amžiną, apda ą); skai a džių a dininko mo . i y . g. su apimai
(p z., ys); skai a džių galininko mo . i y . g. su apimai (p z., is);
skai a džių a į a džių naudininko i (a ) įnagininko y . i mo . g. su a-
pimai (p z.: d iem, jud iem); daik a a džių mo . i y . g. su apimai su
bend ąja gimine (p z.: giminė, mazgo ė – bend oji giminė su ampa su mo-
e iškąja; ligonis – bend oji giminė su ampa su y iškąja);
kaip minė a, gali su ap i i kai omųjų kalbos dalių skaičius. okių a e-
jų žodyne y a 4 ūšių: (i)o, ė linksniuo ės a dažodžių nsk. kilmininko i
dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.; daik a a džiai abejonės,
abėcėlės, ba e ijos; būd a džiai basos, bi ios, daba inės; daly iai decen ali-
zuo os, degene uo os, eiliuo os); (i)u i i linksniuočių a dažodžių nsk. a -
dininko i dgsk. galininko su apimai (p z.: adminis a o ius, gen is, kalen-
do ius); (i)u linksniuo ės daik a a džių nsk. galininko i dgsk. kilmininko
su apimai (p z.: ag eso ių, de lių, išminčių); (i) linksniuo ės y . g. būd a -
džių nsk. šauksmininko i dgsk. a dininko su apimai (p z.: a imesni,
ga sesni, mažesni).
ne e ai su ampa i į ai ios eiksmažodžių o mos. okių su apimų žo-
dyne – 7 ūšys. ai: eiksmažodžių bend a ies i ne eikiamosios ūšies da-
ly ių bū ojo laiko y . g. dgsk. a dininko homo o mos (p z.: abso buo i,
iša dy i, nulakuo i); a iamosios nuosakos ečiojo asmens eiksmažodžių i
ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko daly ių dgsk. kilmininko homo o mos
(p z.: adap uo ų, gamin ų, gi dė ų); esamojo laiko eiksmažodžių ečiojo i
an ojo asmenų homo o mos (p z.: a sispindi, įsidėmi, k ūp eli); daly ių su-
apimai su padaly iais a pusdaly iais (p z.: ado uojan is, bijan is – šiuo a e-
ju sang ąžiniai padaly iai su ampa su nesang ąžinio esamojo laiko y . g.
nsk. a dininko daly io o ma; pusdaly is duodamas su ampa su esamojo
laiko daly iais – iek su mo . g. dgsk. galininku, iek su y . g. nsk. a -
dininku); bend a ies su apimai su eiksmažodžių nsk. an uoju asmeniu
(p z.: neklys i, nuslys i, ykš i); eiksmažodžių asmenuojamosios i neasme-
nuojamosios o mų su apimai (p z.: di b inai, im inai, maldau inai – mo . g.
daly ių nsk. naudininko o mos su ampa su būdiniais; sug įž a, i a – eiks-
migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys
131
mažodžių esamojo laiko ečiojo asmens o mos su ampa su be a dės i
mo . g. daly iais – iek su a dininku, iek su įnagininku); esamojo i bū-
simojo laiko padaly ių homo o mos (p z.: apklausian , p a ęsian , ęšian –
su ampa būsimojo i esamojo laiko padaly ių o mos).
4.5. Tos pačios eikšmės homo o mos,
a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms
kai ku ie daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai, į a džiai i p ie eiks-
miai, u in ys ą pačią eikšmę, gali p iklausy i d iem ski ingoms pa adig-
moms, p z.: Aud ių galė ų bū i iek o mos Aud ius, iek o mos Aud ys
nsk. galininkas; būčiau galė ų p iklausy i iek bū i, y a, bu o pa adigmai,
iek bū i, būna, bu o, iek i bū i, bū a, bu o; g iu us – galė ų p iklausy i
iek g iū i, g iūna, g iu o, iek g iū i, g iū a, g iu o pa adigmoms; o mos
s ebuklada io lema galė ų bū i iek s ebuklada is, iek s ebuklada ys; mano –
iek į a džio su lema mano, iek į a džio su lema manas o ma. okiems
a ejams LkHŽ ski a iena a ski a ūšis.
4.6. P iežasčių sąsajos
Paminė os penkios a si adimo p iežas ys gali bū i susijusios a pusa yje, o
be o, kai ku ių žodžių homo o mų a si adimą gali lem i ne iena p iežas-
is, pa yzdžiui, abs ãkčiai s. abs akčia – čia daugia eikšmiškumą lemia
iek p ozodinių elemen ų ski umai (ski iasi ki čio ie a), iek dalinis eikš-
mės su apimas ( ienas žodis y a pada y as iš ki o). ki as pa yzdys – bū-
d a džio ka as i daik a a džio kál as su apimai. šie žodžiai galė ų pa ek i
iek į p ozodinių elemen ų, iek į ski ingos leksinės eikšmės nulem ų
homo o mų ka ego ijas.
be o, ieną ūšį žodyne suda ančios ski ingos homo o mos nebū inai
lemiamos ų pačių p iežasčių. Pa yzdžiui, ieni a iamosios nuosakos i
ne eikiamosios ūšies daly ių su apimai (p z.: adap uo ų, b andin ų) susi-
da o dėl p ozodinių elemen ų ski umų (plg., apl ų i aply ), o ki i – dėl
lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, . y. iesiog su ampa d i eiksmažo-
džio o mos (p z.: au oma izuo ų, de ė ų).
Penkios homo o mų susida ymo p iežas ys padeda da ge iau su ok i,
kodėl ano uojan Lemuokliu (a ki ais mo ologiniais ano a o iais) a si anda
ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejų. Papildžius